Nelietuviški XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai

Au5 a RIMKUTE Lu ie i l as i 1 kaL bos ins NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI No s Li uanie ka alikybe é ai i es a ès elai m. AukS aidiuose e seulemen 1413 m. - 1387 Zemaidiuose - lie u i5ka k ik5dionybes e minija en e ki q lie u i5kq e minijq Tai une i5 leiausiq. indique le plus ieux es lie u iq eligion des e minijos couoksnis - els les ieux p ê s comme baZnyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba e k . (Z . B[ga 1958: i5 348; 1961 I lie u iq kalbq 776), a ejE g eidiau- y iniq sla q siai X-XII a. enco e p ès5 o icielqjI Li uanie k ik5 4. Li u i5kos k ikidionybes - iS i5likE uZ a5y i e minijos i5 main enan p adLia XVI a. p adZios Vilniaus yskupijoje Zinomq hand a5 iniai plus po e iq anciens ex ai - heipa ies molda, Angelo e Tikejimo Palionis passeignemen iipaiinimas (Lebedys, 1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) e pinnoji imp imusdin a Li u i5ka Ma yno MaZ ydo e angelikq liu e onq li e Ca echism sa p as y Szadei (1547). Siame a icle oi e discu e in du XIX a. - XX a. débu Lios ka alikq ca echismes us oimanus nelie u i5kos o igmes uneZodZius eligionijos e minusl. Sis pé iode2 n'es pas au hasa d. C'es une pé iode, choisie kai, o mojan lie u iq kalbai3, à l'ac uelle communeine da an age im a upin is eligions a5 q e en géné al BaZnydios kalbaa. T a ky i equio beaucoup k4: I Sude iniai e mininai a icle neap a iami, ca la plupa a demenimis. nag inejamq ZodZiq jq : XIX a. galo - XX a. p adZios BaZnydios pa le, le plus da an age la eligion e minija k i ai eligionijos leksika) jusqu Siol es ela i emen peuug y ine a. A ski qni a ikL pas abq su ce mo o eligion les e mes son seulemen un au e, pa exempledii, mine o pé iode (i aps- imp umaie - Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e. À p opos des eligions leksikq son a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V. U bu is, A. Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinke idius, V. D o inas, Klima idius, A. Kudinskai e e au es. J. ' Selon J. Palionio, XIX a. commen- - XX a. - c'es le Zios de in aka q aukS aidiq de nie pé iode kauniSkiq a mes Vadinasi. isi i ica ion. c'es un i5 commun ines pé iode de dé eloppemen du langageq (Pupkis 2005: 44). a Comme ao J. M. Dauk5a Gi diene, déjà g ynin i s engesi (Gi dien€,2003: kalb4 394). Donc upin asi eligions pa le déjà depuis XVI a. galo. 42 maldaknyges, giesmynus, pamokslq ca ekismus, li es e ki 4BaZnydios li e a D 4 qui é ai uZ e 5 a s e imybemiss. XIX a. kilus du na ional g andisse langues nuo enaissance Li u iq gale, du XX s. dé5im medio de ba ba izm 6. Le p emie pu i ica ion gale a é é p asidejo sqjiidZiui, ls eig a (1909) Po e i l commissionT, qui4 suda e kunigai Aleksand as Damb auskas8, Al onsas Pe ulis e Juozas Laukai is e ,,didZiausiq mondialie ines bend ines langues no minimo ép oi i" u ejq Zymiausi de ce momen les pa la eu s: Kazimie as Biiga, Jonas Juozas Baldikonis e Jablonskis, Ju gis Slapelis (Zinke idius 2000: 179). Le a ail de la Commission 1909 m. asa q Seinuose, ano Zigmo ,,i5 bininkq Zinke idiaus, esmes ce p emie Li u iq kal- su aZia emen " ( en pa ), quand a é é su a ky a impo an esniq maldq, po e iq langue, é ablie bii iniausia eligion des e minija. 5 S aipsnyje ien omasi adi ionnelles, langues cul i os édi ions dans déjà nusis o ejusios s e imybiq samp a os. S e imybe dia considé é i5 au e langue a ejps Zodis, qui p iei a auja bend ines langues no noms e a lie u i5k4 emplai 4. 6Te me ba ba isme Siames aipsnyjelaikomass e imybds synonyme(KTZ 1990; enco e Z . LKE 1999). 7 P udoje, sukaip a5o Z. pa le i su po e i -1 uneodinimq. qui sé ieusemen susi upino Zinke idius, XX a. p adZioje im a é o me,,,Pi masis, po e iq jq Li uu inimu, é ai p ela Juozas Laukai is" 2000: I 78). Il e (Zinke idius misijq. 1909 m. Seinuose Commission menesiq ap a inejo bend inds, po 4 ypad suda e adinam4j4 Po e iq ko- baZny ines, langues eikalus. Fou cons i ue deux po e iq a ian es:,,1) siiilomas p esque nou elle aduc ion, e 2) comp omisis a ian , plus qu imes jusqu olems kalbinink ma y . e même pasiZymejgs amendisymais, Laukaidio, adicaliais i5 esmes u ilise po e iams, a ec léqu ais ce ains des injus iisyklings, pa lequel on che cha neiSgqsdin i konse a i emen nusi eikusiq spi i uinikq" é ai i5spausdin i Pa a - (Zinke idius 2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14 sy ieji Po e ial. Po e iq komisija Vado e aid, que,, u edami akyse isq po e iq p aei [ e ma ydami didelg jq ne ienodum4 nesu adome au es i5eigos, comme jus emen ou e kq aisy i moksli5kai, ainsi que lie u iq langues esp i exigen , mais une ois laik sa oeme p iede me a siZ elg i i ce que mlsq pa a ieji po e iai bl q unde s andami isai Lie u ai e pilnai iS eiki. BaisyZny min [ Del os p Zas ies en ce ains suje s ne iekeme pas e a is expe sq" Po e iai 1909: 107). Pladiau Po e iq komisij4 (Pa ois ieux su Z . Z. Zinke 4 Z lela i 4 p o a i i(ians s udij e i (Zinke id- ius 2000: 1 7 9- I 84). 8 A. Damb auskas - Li u iq kulh os eikejas, kunig, philosophe, i1ologue, li a l os c i ique e poè e, pasi aiinejgs Adomo Jaki o, D uskiaus e au es slapy a dZiais (LKE 1999; LLE 2001; Keinys 2000:32). 43 l. Sal iniq apL alga Sio a icle Sal iniai - qua e XIX a. gale - XX a. p adLioje i5leis i ka alikq ca ekizmai: Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun. Filochowskio ca ekisme (1901),Ka akizmqi del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i ka alikiszki. Wsu eikolingiausi Minis an u u (1903) e kunigo Kazimie o Pal a oko mokslas (Kazimie o Pal a oko es un p o esseu de médecine e p o esseu de médecine à Tilq bos (S . l'uni e si é de Pa is). Is o ija i Ka ekizmas) (1916). Sal iniens choisi pas au hasa d. XVIII e i5 pa ie XIX cen Ziaus eligions ai q langue k izE L . Zi *e idius 1990; l992; a su écu @ladiau Palionis e liéE la 1995). Ce pe e de la u a ec Li uanie l'é a isme son ejoin e au O m. de la mojo soulilimo empi es. Russie pos 1863 i5silais ina- é ai uZd aus a p uda la yni5komis aidemis. Vyko k a5 o colonisa ion e usi ika ion. XIX a. II, comme e dans beaucoup du Midu io e Ry q Eu ope Saliq, kilo Li uanie a gimimo Un i5 na ionnel judejimo keliamq suje q é ai ko a au ini- del lie u iq langues eisi 1'g. Mine i ca ekizmai es i5 lie u iq um sql[dis. na ionnel a gimimo laikq. P ie5 pa le de dans les ca échisismes a o q e minigis commenan kilmg, au b iè emen discu e Sal inius. Ca ekismE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as e seconde ois a sp us as e pi m4 ka 4 1873 années iSleido pa enge Zemaidiq ( yskupas - I 875 ) I 0. Mo iej aus gij i i5 1879 me q ca ekisme Sal inis nes Valandius I 80 I Reli os e minai Zinoma, édi ion. choisi, Nepami i ina, é é que Li uu i 4 si ua ion de langue ne ienoda MaZojoje e DidZiojoje a e en Li uanie. DidZiosios Zemaidiq e mo Li uos s e os ès sky esi, exempleliui, Zemaidi l Vilniaus yskupys ese lie u iq langues a oji- kaS e baZnydiose é ai meldZiamasi i5 lie u iSk l maldaknygiq, pa lami Zemaidius lenkejimas ku kas lie u i5kai po e iai. ouche e maZiau ni Mlniaus k a5 o habi an s (da Z . Zinke idius 2002:33-339, 500-504). 0 Ano Z. Zinke idiaus, ,,Valandius nusius Zmones, subl e su soi Li u i5kai a5andius i5sila i- encou ageino laisse Li u i5kas li es, daZnai leu s le5omis. Taip sqmoningum4" 1990: 157). Valandiaus, imp usdino kele liaudies au ini comme ay ojo (Zinke idius e S ie ejo, ac i i és u ejo ès didelq eik5mg, o mojan is lie u iq a5 q kalbai, ca il s engesi a5y i ainsi, que acilemen sup as ll isq a miq Zmones. A. Damb auskasjo a5 us Jak5 as paZymi: ,,Aiman j4 dans ou e sa y ybeje e neapkgsda o Li u i5kai emokanba ba izmq sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges i5laiky i auxquelles p o i aien p asdiais ceuxji" (Damb auskas-JakS as l930: 209). I5 ik qq M. Valandius ne enge okiq s e imybiq comme apie a o i, iis a a, g ieins, loska, muka e k . Donc yskupas nelabai esis enge g ynin i eligions kalbq. C'es ai, g oZinq li [ 4jis kl e èginga langue. 44 que 51 leidim4 a é é pe edaga Qs Aleksand as Vy a as . Il a5e: ,,AS usagéjau p o . Kaz. Jauniaus des ymu Kauno semina ijo o suje de es ; en plus, ldejau là ou nou eauq emmeys E. suje 4 su cli i is se ma iok i i Ra5yb4 Mai onis, é ai mais ai pe a5inedamas i5 aisEs... pas ou poè e p isilaikiaujo pa aisymq. P iedqapie kliii is emmesys es pa Zil ejo... ge b. A. (LTSRSB I862: Damb auskas" 257). T ampasis Kun. Filochowskio ca équisme. Vaiszgan o e s as. An q ka q iszleis as, p aisy as - c'es kon a akcinis p esseinys, i5leis as l90l années. P ie5an S dans app oba a: page con ien 1863 me q Imp in i i leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas. VaiZgan ( I 869-1933) au ca écisme p a a me Li uiai, ne ous assu ez ! ! szi a kningele Ca ekisme son ha monisés Elemen o ius! ! " po e iais, a ec indique, - c,,, non,, " que les po e ys Valandiausko app ou és . i. M. po e iais, (Vilnius, Valandiaus li egele I k as e i5sp in din ais 1853). po e ej Il siekî an aise e ce aines cons uc ion jusqu ol po e iuses du sen in, ce, i5na5oses be po e iq kalb4 pa eike a us co espondmenis, daZ sla ybes. Ka skizmai ka slikiszki. Ka skizmai ka slikiszki. Ka skizmai ka slikiszki. Ka skizmai ka slikiszki. Ka skizmai ka slikiszki. Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalingiausi dil aik4 e imoni4 Ca ekisme la page de l'au e cô é p aszcziok4 a ec Lemen o iu i Minis an u u (1903). Sec aS inien en kon a akcine es i inje g qe iypon. B'A IHO 1864 z. Del lkomponuo a ap oba a: loseo euo ca ekisme au o iaus es nesu a iama. Ano V. Bi Zi5kos, c'es ca équisme A. Ba anausko ( 1835-1902) (Zi5ka 1929: 852-85Bi 3) Lien es? 'SR bibliog aphie a5ome que ce es P. Legecko (1844-1934), knyg l au o iaus, e ejo e kunigo, ca équisme (LTSRSB 1988:673). MedLiaga collec a e i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos mokslo (S . His o ies e (1916). Ca ekisme) cons i ue Sal in[ is pa ies: I. Po e iai; II. S en oji His o iija; III. Le ca échisme. Religions colle i i5 p emiè e e e minai edios daliq. Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle Ka ekizmas o emen a ec 5 . His o iija. apposi ionnemen ai5kina su i5 as S . Ca ekisme4 His o ies Ca ekisme aiSkina, qui i5 isai neiSde a 5 . Is o ijoje. Todel Siame,,Tikybos A. Vy a as (1837 1863?) - kunigas. Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990: 4 0). 2 K. Pal a okas ( 1958) 1875 - Lie u os é êque. Pa cnge 2 . IJIE e i5leido Ka alikq BaZnydios eikejas, depuis 1926 meq eligions ki abq, ikybos ado eliq (pladiau 1981). 45 Moksle" les deux suje s pussé dans un seul li eel" (TM 1916: men ionnez que 5i publiin[ ès pladiai e c i i5kai 3). Bii ina ecenza o le kalbininkas J. Jablonskis (Jablonskis 1933: 97-ll3). Il en 1917 San a oje ale, que,,Ka ekizme",be ikybos mokslo dalykq i pag indiniq ikybos iesq, es nemaLa 1933: 97). E Siaipjau suje q e suje eliq ' (Jablonskis el i gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e neuZsimenama. Les ois p emie s ca éizmas son i5leis i pendan la pé iode de p ohibi ion de p esse, quand o icialioji Li uanie pa labu o usq. P imaisiais XX a. deSim mediais i yko e BaZnydios langues l iZis, . y. a é é abandonnée ba ba izmq. Choisi en années i5leis as K. Pal a oko paZiD e i, comme paki o la eligion e mininai, ou a é é abandonnée, p asidejus aux in ensi es 1916 eligion a5 l langue co ec ions, anks esniues ka ekizmas, nes no d a ca ekizmues a o q s e imybiq. I5 ca ekizmq assemblé I 158 singleZodZiai e mes de eligion e j l a ian es, adiau pa ie e minq coinciden , o el i5 o al compose 613 ski ingq e mes de eligionq e 125 j L a ian ai 3. La plupa as a ses o igines uneZodZiq eligion des e minq - 439 e mines ( .2. I pa . ). 2. Nelie u iSki e mesinai Be eik eddalis ca éizmuose a o l uneZodZi l eligions e minq es (Z . nelie u i5kais, . y. nelie u iSkos o igmes I igu e.). Siame a icle é ange s o igmes, eligions e minais a considé ée é ange sybes, les di s in e au inie LodLiai e les ieux p ê s, qui son ous5kai adap ikq au Li u iq sys ème de langue e ,,ieina bend ines ! P incipalin[ langue Zodyno ond4 Religions e minq a ian es dans l'a icle neap a iam . a Nan us e minq kilmg baséamasi A. Sabaliausko s udio Li u i4 langue leksika (1990), D. U bo Ma y)no Mai ydo oi 4,odynu (1998), J. Kabelkos io ai 4 leksika (1964), J. K uopo a ail Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje (1947)), V U budio in e na ional a icles: K is ijono Donelai- Nepas ube i Mai l, sla alo sla izmai (1962), Senosios lie u i4 langues slo izmai Sen4j sla izn 4 kilmodyds l o d ( I ai 994), ainsi que K. Kink inos ai ais, Ri a4 Bugynu, iod. Li q lnas (1963), Zod (1985), 2001-2003. En ou e, Ziu e a K. Alminauskio dc a o disse acija Die Ge manismen des Li auischen l), E. F aenkelio Li auisches e ymologisches (193 W i e buch (1955 1962), P. Ska dZiaus D ie sla ischen Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) e A. B ickne io Slon,ni k e ymol ogi czny lskiego (197 j qzyka po 4). 46 i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI" (Jakai ien€ 1980: 6l). Commen a5o A. sabaliauskas, anciens aux débi eu s ,,daZ su ou ne u ime sa q pakai alq a sinonimq" (Sabaliauskas 1990: 228). Sky ium discu és e mesini, u in ys é imas o igmes suda omqjq daliq. Tai hyb idiniai (ou mi5 ieji) e mina;. I5 du nag inejami 141 di é en nelie u iskas e 33 hyb idiniai e minai. I pa . VienaZodZiq eligions e minq pasiski s y nas selon kilmq (%) l. In e p au iniai e mesinai 2. Dans le i5 ca échisme ou e ou 34 in e liées eligions (maLial desim adalis e minai nei is l uneZodziq e minq). In e ou inemen Zodziai, comme les ieux skoliniai e é imybes, son ils daZniausiai Comme Zinoma, skoliniai. emp un és pa des langues in e pininkes, adiau pa ois di icile p adin[ dé e mine Sal in[, sou en i e a pini (ou a pinius). 47 2. l.l. Lo yni5kos kilmds les e mina s in e na ionaux. Ca éizmues la yni5k4 u indiq in e p au ini l e minq s p incipalemen as a pama 4 - I 9 e minq: absoliucijaTFK 33 (lo . absolu io) ', ak as TFK 43 (lo . ac us), cé émie MRK 3 30 (lo . c ae imonia), de k e as MRK I 0 I (lo . dec e um), despe ac ij a MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48 (lo . despe a io), dispensas MRK 399 (lo . dis pensus), - in encija MRK 297, Y K27 (lo . in en io), TM 87 (lo . ca dinolas ca dinalis), clé ic (lo . cle icus), TM 135 communija MRK 330, TFK 36, TM | 26 (lo . c o m mu n i ken as TFK 37 Q 22 193 e k a ij o), ko mu n 6), ko ns c a 330 MRK (lo . consec a io), mons ancijaMRK323 (lo . mons an iq < mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123 (lo . hos ia),p ocesya MRK 323 (lo . (lo . eliquiae), sak amenlas MRK p ocessio), 16,79, 138, TFK 9, KK ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i e minq 2.1.2 e 2.1.4) elik ija MRK I 82 22,TM 72,85 (lo . sac amen um), sak amen alij os TM I 3 7 (lo . s i5ski a ne les plus p oches4 Sal in[, g oupe (de même selon que d'au es cela se ai a ec des in e na ionaux e minaux (2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1, 2.1.2.2, ne ) es le cas 2.1.2.2), e selon (daLnai dé e mine , où le éhicule es équipé d'un disposi i d'aé one qui pe me d'échappe à l'échelle aé ienne. ini ialemen pa ce non acil a neimanoma) pa lesquelles in e médiai es langues LodLiai djo. 2.1.1.1. kilmds Ras as gau as Lo yni5kos eligion, e me gau as e minaso langbas. pe sla q un e me de pe sla us (Sis discu é neZinoma, pa ku i4 sépa émen , ca sla q kalb4 il in jo i lie u i kalb{, adiau son ini ial Sal inis al o ius es la ynq langue: MRK 176, TM ll0 (lenk. ol a z, b us. anmap < lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia,,auku as; o oj amasis 22 20C ; T 22 2001 son namai, a,,al a is o iikis") al o ius" LoLieZ I 996, plg. Yai kT al a ij | 7. 15 S aipsnyje e mininai a5omi K. Pal a oko aiyb4 nes ca ekizmo selon l9 6 me q, . y. Tikybos mok.slo o esandius ne iks aiyba p esque ne aybos, lumus de nomb eux casjq considé e des e eu s di è e du Siandienines ko ek u os. le plus g andZ e minq kilmei, les a ian es demesys es possible neap a ien . Puisqu'a ibué uneZodZiq sky ium 16 Salia exempleZiq pa ay i ab é ia ions indiquen , dans lequel ca ekisme es u ilisé le e me, e a abi5ki chi es la page, i5 don ils p isi i (daZes ce es p emie no e le page pa us ojim[, cas]. Po kab elio esan is indique ou as skaidius dans lequel discu able e me Sal iniq a icle a ian . p ésen és gale. ab é ia ions '1 T22 al o ius kildinamas i5 la ynq des langues. A. Sabaliauskas seulemen (1990: 253), P. 36), J. Ska dZius (1998: 86), J. K uopas (1998: Kabelka (1964:24) e E. F aenkelis (1955: 8) indique que dans les ca échisismes u ilisé Zodis i lie u iq kalbq a ejo pa sla q ( . y. lenkq ou bal a usiq) le langbas. 48 2.1.2. kilm6s Lo yni5kos e mesinai, ob enus pa lenkq kalb4. Dans le ca éizmu Mol<slas Rimo Kq aliku e Tilq bos mokslas u ilisés e pa lenk l kalb4 Lod1iai ob eni la ynq langues (2 e mesinai)'. ad en as MRK 79, 333, TM 109 adwen ,lo . (lenk. ad en usLKh{,sumaMR. K4l3 (lenk. somme <lo . summa). 2.1.2. G eikiSkos les in e médiau iniai kilmOs e minai. Ras i seulemen 5 eligions e minai, ku iq pi minis Sal inis es g aikq kalba: an i ona TM 11 (g . an iphonos), MRK balzame es 315 (g . balsamon ITZ l%6 indique que balzamas a ejqs i5 a abq langues)), diakonas MRK 380, TM 135 (g . diakonos), pa ia che MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs), subdiakonas 380 MRK (lo . sub.- g . diacones). 2.1.2.1. G eikiSkilmds ob eni pa lo ynq Ras i ienalodLiai e minai, ob eni pa lo ynq kalb4 e minai, kalb4. 3 (les langues en eininke s dé e mine di icile, es g aikq josT22 nonmimos), Sal inis pa le: adiau jq ini ial hé é ique MRK 23, 335, KK 22 ( o . hae e icus < g . hai e ikos Il en es de même pou les Yai kTll o LZ SlO,l985, 2001 2003, e e ikc s < g . hai e ikos), ca alik MRK 25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus < g . ca holikos), ca échisme MRK 386, TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus < g . ka dchismosYai kTZZ 2003, TZZ au es indique, que il kilo i5 g aikq o langues). 2.1.2.2. G aiki5kos kilmds e me, ob enu pa lenkq kalbq. Dans les ca éismes e pa lenkq eçu g eiki5kos es u ilisé kalb4 o igmes e me psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas 1998: 238, plg. T22, où indique seulemen g eiki5ka o igme). 2.1.2.3. G aikiSkos kilm€s e minai, ob eni pa sla q langbas. Ras i 2 eligion des g aikq ob eni pa sla us, adiau jq ini ial Sal inis e mes, son pa le: (sen s. c Hbzeilb< angelas TM 12, 76 g . angelos (Dac ,lep 1967) 8, e angeli.ja e angelia MRK 18, TM 83 (lenk. 32, < g . euangelionU bas 1998: I16, ZZ lqX,1985, plg. 2001; Yai kTZL 2003)'e. 8 Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [édaga oJ. Baldikonis,y a s a ybe(LKZ) E l94l). Sla ybejl emps (1998: e P. Ska dZius 87), J. K uopas (1998: 84), D. U bas 19). (1998: ZodZio T22 g aiki5ka Kad Zod2io d'o igine l%6,2001;Yai kT22ZOOI. indiqué ange as ini ial Sal inis pa le, dou eoniq es g aikq nekyla, adiau besoin paZyme i. kadjis ob enu pa slanl kalbas. e J. K uopas dans le a ail Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje indique que e angelija es g ecikiSkos o igmes Zodis (K uopas 1998 227). 49 2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e mininai. Ta p kalbamq uneZodZiq e minq es seulemen un Zodis, don le ini ial Sal inis es heb ajq pa le, c - mana MRK 79 (g . manna<heb . moi). 2.1.5. Apibend inamosios ema ques. Pe a lenkq au e sla q langbas, possible adiau suje du langage, a djo nemaLai iS a dy' q e minq, Sios TZ en e Sal iniq men ionnes a emen . Quel plus que ois quin edailles uneZodZiq eligion de e minqy a la yni5kos, o maZdaug eddalis - g eiki5kos o igmes. Aussi ou é heb aji5kos o igmes lodis mana. Comme oi i5 exempleZi S ous les e mes in e na ionaux son u ilisés e main enan . In e na ionaleiniq ienaLodLiq e I i gij o s e minq consomm imas ca ekizmuose (maiau a ec ni deSim adalis es liésgs uo que ka alikq eligieine leksika a é é c éée baZny ines langues la ynq uneZodZi l e minq), appa y , ondindu. 2.2. Les ieux skoliniai2o À p opos des ieuosius débinius son i ai iq a isoniq. Uneni bando jq ne a o i (J. Sk i eckas), keis i au es Zodziais, au es Ijuos Ziu i ole an i5kiau (J. Jablonskis, K. B[ga). Zymusis é imybes comme abelnas, kalbininkas K. B ga a me e okias ab ozas, ab ilsas, adyna...,be eike u ilise lie u iq kalbai nécessai es les ieuosius skolinius, exempleLiui, i klas, kunigas e k . J. Jablonskis,,pa eisino en communine le langage bemaL ous les ieuosius dolinius, a o us enco e jusqu appa aandan a5 ui. midZu amiais a ejusiq 15 skoliniq palaike ceux, qui a mdse neu ejo lie u i5kq a i ikmenq (pa yzdZiui, skolin inI eligin[ Zodyn4), Ca ekizmues u ilisés 36 les anciens débi eu s (plus que penk adalis skolin l uneZodZiq eligions e minq). 2.2.1. I5 sla q kalbq ob eni les ieux skoliniai. I5 sla ,q kalbq2 ob eni :0 Mokslo a iclesniq ecueil Skoliniai i bend ind lie u i4 kalba (2004 Lo e a Vaicekauskiene ou ni okiq G. Thomo senqjq skoliniq apib eZ i: ,,iodliai, in ég a gsi phologiSkai e mo ologiSkai, uZiman ys impo an e4 place4 dans lexineje-séman indje sys ème de langue, ne u in ys con o mémen menq, mieux - se p élin i ne i5 kaimynq kalbq; p incipalemen codés posi i emen ' (SBK 2004: I l). Apib eZ is ne a iksli, ca , comme Zinoma, p ê s peu en u e i a i ikmenq peu b i i (i daZmes son ) p ê inami i5 kaimyniniq kalbq e pan. 2) S aipsnyje skoliniai i5 sla q kalb l ski s omi I lenkybes, bal a usybes, usybes sla ybes, a sla ybiq g upe désigne alo s, i quand neai5ku, i5 ku ios sla q langues Zodis ienesu a iama, c'es hyb idiniai e mes, e mes, u in ys ou commun4 a ec sla ais p eesag4. (L'A icle ien comp e des opinions.) 50 2egnanie - hegnojimasls TM 5)43. Kalbininkq a la e oses De plus, as a lenkybiq (7 e mininai), kilusiq i5 g aikq la ynq e héb a ajq kalbq. 2.3.1.1. G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 ou ou e 2 pe lenkq kalbq ob eni es g aikq e minai, ku iq pi minis Sal inis angelus langue: aniolas MRK 56, TFK 15, KK l0 (lenk. aniol < lo . < < g . angelos - angelasTM 5)aa, MRK 40, KK l0 (lenk. a caniolas a choniol <lo . a changelus < g . a changelos - a change TM ll). 2.3.l.2.Lo yni5kos o igm€s lenkyb0s. Moksle Rimo Ka aliku consommami 4 e minai, ob eni pa lenkq4: kalb apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek. o ie a < ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5, plg. F aenkel1962: 13 - auka TM 123), aplo ka MRK 377 (lenk. opla e k < ok. o b I | 9 e s ce aE < lo . o b I MRK 25 8 a a B i.ickne 7 4: 3 80), m ai o (le m aj e s a < lo . 6)45, s u m aj e s a s, kilm. n ij a MRK aj e a i c s T ZZ 193* 95 (lenk. s a ion <lo . s a io). J l ini ial Sal inis - la ynq pa le. 2.3.1.3. Heb aji5kos kilmds lenkybEs. Ras a seulemen une é imybe, eçue pa lenkq kalbq don p o enme heb aj 13ka: mesijos:izs MRK 70 (lenk. messjasz, lo . baln. messias, g . Messias plg. < heb . ma|lach Yai kTZl 2003). Bl ina ema que i, que lenkybes du con enu eligieux li eses adosi Lie u oje comme locaux lenkq langues, da ad. polszczyzna li ewska, e e s 142). Lenkq pa le i5 n'a pas découpe (Zinke idius 2000: p adZiq considé ée langue, que p ie5q le plus, elle a é é langue de eligion, a ejusi a ec ka alikybe. kalbq. I5 données medZiagos oi que Nau inio égénimo comme pasikei e lenkybes kunigo poZi[me ais, déjà min€ a, is i lenkq K. Pal a oko ca ekizme ne a oiamas. a Zodis iegnone DZoi D2, inad e i , adiau p end e ou ni pa ac ionZodis 2 i(s) e edinysegno iegnojimas(es). Ma yl, iegnonq peu ê e considé és nonik ina s e imybe, mais considé e e son da iniu. Zegno ils) aip pa plg. lenk. es possible kilgs i5 lenk i langues, 2egnac siq 1990:229). (Sabaliauskas ZegnoniLKLey apa eik a pas comme s e imybe. 'a Dans l'é ymologique enkq des langues Zodyne indique-on que lenk. a iol ô diau bu Es angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5). o: TZ I%6 que es a5oma, kilEs e minas i3 i alq langues. 5'l 2.3.2. Sla ybds. Tikslinga ski i da ien4 ba ba izmq g oupeQ - sla ybiq, quand neaiSku, i5 don slalq langues du els ob ien Zodis. I5 e minai (bemaZ du o al ou e 28 penk adaliai s e imybi$: en i onka KK l0 (bnx. one ca, le . opiekagloba TM I l2), apiekilnas MRK 169,419, TFK 13, KK 14 (b us. one g, u, lenk. globejas asaba MRK opiekun TM 9), - 41, TFK 11, 32, KK 8 (lenk. osoba, us. oco6aasmuo TM 6), a puskai MRK 323, KK 38 132), KK 11, (lenk. excuse, - omnycKa- 39, g ecque us. MRK loidaiTM 36 (b us. ?pox ,lenk. g iezech- - nuodeme TM 7), inas MRK 240 (b us. zpol Hb ,le- TM nk. us. 89, g zeszny, zpeu ua il - nusiddjqs nupuolqs TM 100), MRK g ieinil as 54, 91, TFK 18, KK 9 zpewnlx, lenk. (b us. g zesznik, us. zpeumuK - nusideil 5), qua e gas TMK 37 ( us. uemeepz), ko ond MRK 54, TFK 35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue - bausmd 80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i ida MRK I 59, TFK 12, KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128), my a MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk. I is miloi ,b us. u i ac4a - maloni TM I 0), n sl s MRK 49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us. Mb c b,lenk. myil - min is TM 78), nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '. nadzieja, uadsen b us. - il is TM ll), ju iega MRK (lenk. p zysigga,b us. 186 npucnza), p o a MRK 20 (b us. npaea, lenk. p awo), odaMRK 107, TFK 12 (b us. pada,lenk. ada - conseil TM 9), ona MRK 95 (b us. monsieu ,lenk. ana), s on MRK 75 (lenk. cman), KK I 1 s an,b us. sumene MRK46, TFK I 6, (lenk. s um enie, cyu euu 0 (s. lenk. u i b us. e), u eonoduuup,b us. aa" adapLLAe- al ii ojas bagas MRK 73, KKK I 2, KK 5 bo TM l eseld 25, KKK 237,.KTF 9 (lenk). b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us. soilc c,le wesele,b us. ancen e **ojsko), aldymie ls TFK 452, ( us. g, - es u ds TM 109), ieinas is MRK 376 (lenk. wiecznoic,b us. aeuuac ya), ie a MP. K 16, KK 18, 40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a - il yba TM 88, ikejimas TM l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk. wie nii ), zokonas MRK 65, TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH - isak mas TM 7). 2.3.2.1. G eiki5kos kilmds seulemen une g oma a sla yb6. Ras a sla ybE MRK 2l ( us. zpa oma,plg. g . ypdppc a 1986:451) (Dac ep es g eikiSkos o igmes. l9l6 années i5leis ame K. Pal a oko Tilq,bos moksle uneZodZiq eligions e minq s e imybemis, possible lesquels bn q considé e gau omis i5 sla , l I5 exempleZiq oi , que p incipalemen sla y neapbiq es kalb 5 ik a. Moksle Rimo Ka aliku. 58 2.3.3. Bal yba us6s. Tikybos moksle ne as a i bal a usybiq, ku iq u ilisée (7 e mes, dans au es ca éismes de5im adalis s e imybiq): m ielnykas MRK 82 (b us. uyui c), milka MRK 57, TFK I l, 25, KK 46 (b us. MyKq - koniia TM 80), p ie elis MRK 157 (b us. npamqab), sme is MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 (b us. c epqb - mi is TM 9, mi imas TM 90), sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us. cyd - ibunal TM 9l), sudio MRK 46, 102 (b us. c), beyden MRK 21, TFK 13, KK Il es à no e que 9 (b us. csem - mondeulis TM 73). Tous bal a usebes consommés La science R i m o K a a I i ku, maZiau jq as a T u mp aj e Kun. F i I o c h o w s ki o ka am e ki z m e e Ka akizmuose ka el ikiszkuose. 2.3.4. Vokie ybds. Vyskupo K. Pal a oko Tikybos sciencele u ilisée seulemen une okie ybe (1,4o s e imybiq) - podZiai 120 TM (plg. ok. dial. podi, pod Alminauskis 1931 : 103, plg. p ésen . ok. die Pa e - lo"iki o e ai TM 120). Ki uos ca ekizmues okie ybiq neap ik a. 2.3.5. App end inamosios ema ques . 7 | ienalodi os gij s eli e mas (apie I5o/o isq uneZodZiq e minq, L . I pa .) es s e imybes ii sla q e ge manq kalbq. Ce son é ange sybes (quelques lesquelles, exemple, g iekas, mylis a, pekla, sme is e k ., e ou ons déjà M. MaZ ydo dans les éc i s), ku iq em a é i e bien qui plus ô que XIX a gale. - XX a. p adZioje. Tadiau Sis pé iode - c'es un ce ain l[Zis, quand el a é é a sig gZ q i gim ajE lie u iq kalbq e ses u us. Dans ca écizisme Mol<slas Rimo Ka aliku, T umpajame Kun. Filochowskio ko ekizme e Ka akizmuos e ka alikis zkuos e g e a s e imybiq sinonimi5kai son u ilisés Li u i5ki les e mes de eligion, exemple: cna a MRK 51, TFK I l, KK 40 - do y,6s MRK 88, TFK42, KK 40, do aMRK 18, TFK 42; duiia MRK 29, TFK 8, KK I I - spi i ua MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia MRK403. 422-i ake MRK l2l; asl aMRK 18-maloneMRK46,TFK 15, KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - en e ou MRK 42, TFK l3; a puskai MRK 323, KK 38 - a laidai MRK 70, TFK 35, KK 38; mylis a es une MRK 17, 18, TFK 17 *malone MRK46, TFK 10, KK 12; sme is Il es à no e que MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s TFK 17, KK l6 e k . Somme dé e mine , pou lequel - lie u iSkam ou p êin am - au e me acco dée p immenybe (ce suje es dis inc a icle). Pas ebe a que dans les ca écizismes imami u ilise Li u i5ki e mes de eligion, e jq synonymie s e i nos o igmes e mes asomi (ce emonijos) skliaus os 59 , exemple. '. apeigos bainyiio.s. y. MRK 24a6, do a (cna a) MRK 17, godulys e (lokomsna) MRK 234, kaniia (muka) MRK 301, sang ina kaniia (muka) MRK 319, malone (mylis a) du Dieu KK 12, nus ajimen esp ies (nodie7oy' MRK 431, en e as (pekla) MRK 144, (iiudas) MRK mi acle (iiudas) MRK 81, Zenklas é imas o igmes p ésen és 23 e k . Pa ois jung uko ou,p z. : cé émigos ou cé émonies bainyiios e minai i en os MRK 419, BaZnyiios cé émigos (ou cé émonies) po TFK 40, mi acuklc s ou ii idas MRK 8l e k . No sama a i k5diai, consomm exemple. (kaniia)KK16, '.podiiai (kumai) a nZina milko i 120, sme is (mi imas) TM KK 16 e k ., ou skliaus us es p ésen é du in e na ional LodLio co espondan , exemple: despe acija (nusiminemen ) MRK 43l, Komunija La commune es si uée dans la égion de (ou pa icipa ion) TFK 36 i k . I5 ou cela peu sp ps i, dans ca écizismes que aima lie u ejimo di ec imi. Cela oi K. Pal a oko Tilq bos mol<; sle. 3. Misiau Li u i5ki uneZodZiai e minai Dans le ca éizmu as a uneLodLig, eligions ennin -5 qui son hyb ides. Les hyb ides son considé és LodLia| u in ys de leu s o igmes e skolin q ZodZiq cons i uen om4sies pa ies (KTZ 1990; LKE 1999; Keinys I l5)47. I5 de 1984: ou ou e e mes hyb ides. 33 Des hyb ides en p ésen ine commune li iq pa lée son a o ini (13 e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis MRK 174, panle TM 82; k iks iji nas MRK 308, pasninka imcs Il es à no e que le MRK ll0; kunigaiki ,s MRK 7548 mui ininkas 22, MRK l2l, KK iegnojimasis TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9, KK27,39, TM 8, pagonys | TFK 19, panys eKK42,MRK 280, yskupys eae MRK 118; au es non uso unes (20 e e ia a6 p ésen ée e sude iniq em inq exempleZiq. a7 Hib idai kalbininkq es incomodai apib eZiami. Pa yzd2iui. A. Pupkio de l'a is, les hyb ides son ,,néga i emen codi iés LodLiai, u in ys iS ki q kalbq pasiskolin q da ybos elemen q (p ie5dell a p iesagq)" (Pupkis I 980: I 06). B K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo i emps ge manizmu (Alminauskis l93l:75). A. Rubinas dans a icle D asinink4pau inimai e j4his ija a{o,kadkunigdik- i is pasida y as i5 ZodZio su nobnigas,,ka alius" appendage -alkJln (Rubinas 2001: 191, da plg. Kabelka 1964:120; B[ga 1958:546). ae Ano S. dénominimai Amb azo, su ie q annexaga -y e es ,,pamo emiui is e s i ii sla q kalbq" (Amb azas 2000: 70). LKG su sla i5kq annexes kilmg neuZsimenama minq) s i ny (LKG 1965: 3 l0-311,402). 60 MRK 42 5, ad€j as MRK 40950, n o b ai : b o kas ge nu m as KK 49, TFK 12, MRK 433 (plg. nobo2noic); lenk. 49, MRK 42, KK KK ge adej s e 54 (plg. hib . ge adejas, TM 12 déjà u ilisée ge ada ybe), MRK 64 nep ie elys e (plg. nep ie elis); nei s a a TFK 10, MRK 214, nep ie elis hib . 17, MRK 157, TFK2I,pa iikada KKMRK39T (pIg. iikada-lenk. szkoda LKZe); ap m ij i m a s MRK 40 8, a p a k u a i s I oj i m a s TFK 3 5, ap i e a oj i m a s MRK 330, 76, blagasloniimas MRK 31a (plg bénissemen TM 101), b I uznij epaku a oj paku a oj mas imas MRK I 85, n i p iega imas MRK l9l:' TFK 10, imas KK 37, da byg iek s TFK 27, k yie o ojas MRK 158, p adiiog iekis TFK 27; MRK 374. nuk yie o I5 o al as a 20 hyb idiniq uneZodZiq e minq, u indiq é imas kilmes (lenkq kalbq), . y. ne ieux skolinien ou in e na ional du Zoa sla . 'q dZio, e pa ies. leu s o igmes ou cons i uomsies (p ieSdeliai p iesagos) Tu in à l'esp i que ca échismes son o ganise - XX a. débu Lioje, queis a, que leu ne son XIX a. gale ne a nemalai hib idiniq eligions e min l, ypad que is penk adalius considé e s e imybiq da iniais. Siandien possible jq 4. I5 ados l. XIX a. in - XX a. p adLia é ai spa aus ac uelles bend ines lie u iq langue kD imosi pé iode. La e minija eligion alo s é ai nusis o ejusi, la e minija eligion seulemen ès neg yna. Depuis XX a. commenZios es une mieux que Tai le ne dauge lis suje q. Tadiau bene i5 su a ky q. le plus impo an é ai nuosekli e k yp inga ano me o kunigq (J. Laukaidio, M. Pakalni5kio, S. J. Tij[naidio, A. Vy a o, J. Tumo, Madiulio e k .) e kalbininkq (K. Biigos, J. Jablonskio, J. Balcikonio. J. Slapelio e k .) eligion de enninija ges ionba. 2. Nag inej amq lie u i3kq ka alikq ka ekizm l e minq linguinei aiSkai a ec pokydiai, nekalbiniq eiksniq u ejo lie u iq langues nuo p iklausq (lenkinimo, okupacijq, imp udos d audimo e k .). 50 Plg. lenk. dob oi, s. b us. do6podei. É a sybines Li u iq langue commissies app ou an ame considé é DidZiqjq des -dejs es ZodZio élémen . langues klaidq sq aie s e imu a ibué à Klima isanda os (LKKN 1998: 149). Kalbininkas aidU J. ZodZiq cius Ge addjus, niekudeias g ynai lie u iSki (s aipsnyje pik addjas, ZodZiai) que i ode, pu emen Li u i5kas ge adOja,s es Zodis, e non hyb idine sla ybe 2000: 64). (Klima idius S aipsnyj e enco e elles adi ionn- ien omasi nuomonds. 6l 3. Nelie u i5ki e mes de eligion a an l9l6 me q i5leis ues mues Mol<slas Rimo ka ekiz- Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio ca ekism, Ka okizmai ka alikiszki cons i ue p esque eddal[ isq uneZodZiq e minq (Z . I pa . ). 3. I. Nag inejamo pé iode ca echismes u ilisen des e mes in e na ionaliai (24,1%o nelie u i5kq e minq) e senieji skoliniai (25,5o/o nelie u i5kq e minq) i5 esmes non changis i son ebe a ojami e main enan . 3.2. Bien plus en e nelie u i5kq e min l 1879-1903 ans iSleis ues son s e imybiq (71) - quelque plus que la moi ié ca echismes nelie u i5kq uneZodZiq eligion e minq (50,4%i). Siq dienq poZiii iu nag inejami seuleLodliai e minai émoija Elie u iqkalbos aidos me 4 kai baZnydios a5 ijoje a é é pe einama IinE ac uel bend inp lie u iq kalbq. 3.3. Kunigo K. Pal a oko Til ybos /o pu nai mokslene S2,2o- e minqy a lie u i5ki. Le ca éizme u ilise seulemen une s e imybe, o igusi i5 okiediq langues - podZiai 120. TM Donc pa kele qXX a. p adZios me q s e imi eligij os e minai on é é emplacés Li u iSkais. 3.4. K. Pal a oko ca équizme u ilisen ceux o igines é angè es de eligion les e mes, qui n'on lie u i5kq exemplesLini, a i ikmenq, senieji skoliniai (baZnyiia, pagonis, po e iai, pasninkas, k ikiiionis, yskupas e k .) e des e mes in e médiai es (ca dinolas, sak amen es, an i ona, diaconas e k .). 4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l ka alikq ka ekizmq e minija i5 esm6s ki o. maZai KK Ka akizmai ka alikiszki. MRK TFK Sa , N l a ec Lemen o iu e Minis an u e , Bi enai, 1903. Mokslas Rimo Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. hsu eikalingiausi d0l aik4 e imoni4 p aszcziok4 Ka aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as e deuxième ois a spauslas, Vilnius, 1879 (a ec pie3 uku - 1888). T umpasis Kun. Filochowskio ca équisme. Vaiszgan o e s as. An q ka q iszleis as, Vilnius, 1863 pie5 uku TilZe, 1901, edia laida). py as, (a ec Pal a okas K. Tilq hos mokslas Ls o ija 1S . i Ca échisme), Pe apilis, 19 6. LITERATURA A lminauskis K. 193 l: Die Ge manismen des Li auischen 1. Die deu schen Lehn- w i e im Li auischen, Kaunas. 62 A m b a z a s S. 2000: Daik a a dii4da ybos aida2,Vilnius. B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos uid audimo aikas (1865-1904 m.) 3, Kaunas. B i 2i 5 k a V. 1990: Aleksand ynas 3.2-asis ( o og a uo .) leidimas, Vilnius. B ii c k n e A. 1974: Slownik e ymologiczny jqzyka polskiego, Wa szawa. B I g a K. 1958: Rink iniai ai ai I, Vilnius. B ii g a K. 1959: Rink iniai ai ai 2, Vilnius. B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius. D a m b a u s k a s - J a k 5 a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in- klnys, Kaunas. D o in as V. 1986 Pag indines leksikologijos sq okos,Vilnius. D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26. D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas, Mlnius. DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas, Vilnius. DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius. DZo2000: Daba ines lie u i4kalbos Zodynas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius. DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi- mas). E c k e R. l97l: Bal ische S udien,Be lin. F aenkel E. 1955 Li auisches e ymologisches ll/ci e buch l. A p i ekiuo i, Heidelbe g. F aenkel E. 1962: Li auisches e ymologisches w ) e buch2. p i yke i - z olgai, G i ingen. G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos me men s, ilnius. Gi i ien€ J.2003: Leksikos g yninimo polinkiai bend ines lie u iqkalbos is o ijoje. - A chi um Li huanicum 5, 391-410. Jablonskis J. 1933: Jablonskio ai ai2: S ie imo eikalai. Red. J. Baldikonis, Kaunas. Jablonskis J. 1934: Jablonskio ai ai 3: Rai bos dal1,l111i. Red. J. Baldikonis, Kaunas. Ja k a i i en e E. 1980: Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius. K ab e I k a J. 1964: K is ijono Donelaiiio ai yleksika,Vilnius. K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos hib idai (sq oka, usys i nonniskumas). - Lie u os TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius. K e i n y s s . 2000: I5 A. Damb ausko kalbos i e minologijos eiklos. - k minologija 7,3247. K e i n y s S . 2004: Te minologijos aida. blkle, aidmuo i uzda iniai i XXI amiiq izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ: K< z i m ie u i G a i en iu i a m inll, Vilnius, 219-239. Kl ima i dius J. 1998: Ke u i alkoskelinukai. ,Gim oji kalbalO, 10_14. K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas, niekaddjas - g ynai lie u iski zodziai. - Ac a Linguis ica Li huanica 42, Mlnius, 58-65. Kl ima i d ius J. 2002: Ka ekizmo kalba- kalbos ka ekizmas. -Kalbos kul u aT5. 105- 19. 63 K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius. K uopas J. 1998: Rink iniai ailai,Vilnius. KTZ l99O: Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas. Lebedys J., Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as. - Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135. LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o pe d ij a, Yilnius. LKG 1965: Lie u i4kalbos g ama l a, Vilnius. LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene, Vilnius. LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas. LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius. LKZ I 1962 Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ x l 1986: Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ XX 2002 : L i e u i 4 kal b o s i o dy n as, Vilnius. LKZe: Lie u i4 kalbos iodynas, Vilnius. www.lkz.l . LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas, Mlnius. LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius. LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys, Heidelbe g. LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius. LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904. Kn. I . A-P. Suda e E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas, Mlnius. LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904. Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas, Vilnius. NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje. -NaujasisZidinys Aidai718,2005. P al i on is J. 1995: Lie u i l aSomosios kalbos is o ija, Vilnius. Pa aisy ieji Po e iai 1909: Pa aisy ieji Po e iai. Vado as 14,107 129. Pu pk i s A. 1980: Kalbos h l u os pag indai, Vilnius. P upk i s A.2005: Kalbos kul u os s udijos, Vilnius. R u b i n a s A. 200 I : D asininkq pa adinimai i jq is o ija. -l c a Linguis ica Li huanica 44,189-200. p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius. S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius. SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius. S k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius. S k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius. Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P. Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309. Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a. Pu b I ic is i ka, Vilnius. 64 22 1.9Ze: Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda, Klaipeda. 22 1'9SS : Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius. 22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas. A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius. Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas, Vilnius (e. leidi- mas). U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius. U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai. - Kalbo y a 4, Vilnius,387-390. U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai. - Bal is ica 27 (l), Vilnius, 4-14. U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius, 9l-101. Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o., Vilnius. Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds kalbos iSkilimas, Vilnius. Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais, Vilnius. Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius. Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe i kalba. Senqj4 ai 4kalba. XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius. @ a c na e p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui c oeapu pyccKozo n3b Ka l, Moc na. O a c e p M. 1986: 3mu onozu,lec cuil cnoeapu pyccKozo 3b Ka 3, Mocx a. NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h CENTURIES Summa y Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes ields o e minology - he old bo owings ( o ins ance, ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios (Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos (Eas e )) came in o Li huanian be o e he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y - in 10 h-121h cen u ies. The begin- nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas (The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he oldes o all p esen ly known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical Lu he an ca echism Ca echism sa p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 . This a icle analyses one-wo d non-Li huanian o igin e ms o eligion used in Ca holic ca echisms om he end o he 19 h and he beginning o he 20'h cen u ies. This pe iod is no a andom choice, because he li e a u e o he Chu ch and i s language a ha ime we e co up wi h ba ba isms. F om ou Ca holic ca echisms published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku (Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis Kun. Filochowskio ka ekizmas. 65 Laiszgan o e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed by aiszgan as) (1901), Ka akizmai ka alikiszki (ca holic ca echisms) (1903) and ilq bo,s mokslas 1S . Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching o Religion (Holy His o y and ca echism)) (1916) by he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s, we e picked up. some en.ns we e he same, so i made 613 di e en e ms and 125 hei a ian s. The majo i y o one-wo d e ms - 439 e ms - we e o he na i e o igin. This a icle in es iga es l4l di e en e ms o non-Li huanian o igin and 33 hyb id e ms o o eign o igin. Non-Li huanian, i.e. e ms o eligion o he o eign o igin a e so called in e na ional wo ds (34 e ms), ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms). The absolu e majo - i y o in e na ional e ms (33 e ms) a e de i ed om classical languages - L a in(ak as (ac , no e) TFK 43, os ija (hos ) KK 30, MRK 322,TM 123, sak amen a (sac amen ) MRK 16,79, 138, TFK 9, KK 22,TM 72, 85) and G eek(an i ona ( e sicle) TM ll, balzamas (balsam) MRK 315). Some in ema ional e ms came h ough Sla onic (Belo ussian, polish) languages, o ins ance, al o ius (al a ) MRK 176, TM ll0, ad en as (ad en ) MRK 79, 333, TM 109, angelas (angel) TM 12, 76 and o he . The o igin o old bonowings a ies. These ca echisms ha e majo ily old bonowings om Sla onic languages, o example, bainyiia (chu ch) MRK 25, TFK 20, 25,KK.lg, TM 7,88, g abas (co in) MRK 75, KK l5 and o he . This is he oldes laye o Li huanian e ms o eligion. The e a e many ba ba isms in ea lie men ioned ca echisms (71 e m): polonisms (ab ozc s (pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o osa y) MRK 50), Sla onicisms (apieka (ca e) KK I 0), Belo ussianisms (m ika (su eing) MRK 57, TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s) TM 120). The end o he l9'h and he beginning o he 20'h cen u ies is he pe iod o he as c ea ion o common language. A ha ime e ms o eligion we e al eady es ablished, bu he language was com p ed wi h ba ba isms and was no pu e. In he begim ing o he 20* cen u y he e we e a emp s o no malize enns o eligion - ba ba isms we e changed, in ema ional e ms and old bo owings we e le . In he wo k o he p ies K. pal a okas Tik bos mokslas (The Teaching o Religion) e en 82o/o o e ms a e pu ely Li huanian. In his ca echism he e is only one ba ba ism om Ge man language - podiial (godpa en s.l TM 120. Fu he mo e, ba ba isms, used in ca echisms published in lg79-1903, we e changed, o ins ance, di ma ond MRK 108, TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns 120 TM (con i ma ion) , iysiius MRK 63, TFK I 7, KK 16, 37 - beau éykla TM g9 (pu _ ga o y) e o he s. A e he bishop Pal a okas he e minology o Li huanian ca holic calechisms ha dly changed. Au5 a RIMKUTE Li u iq ins i u de langue P. Vilei5io g. 5, LT-10308 Vilnius E. pa5 as [email p o ec ed], [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] Gai e 2005-10-25 66