Au5 a RIMKUTE
Lu ie
i l as i 1
kaL bos
ins
NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS
KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI No s
Li uania ka alikybe ue i es a muy elai m.
AukS aidiuose y sólo 1413 m. Zemaidiuose
- 1387
- lie u i5ka k ik5dionybes
e minija en e ki q
lie u i5kq e minijq Tai
una i5 seniausiq.
indica el más an iguo es
lie u iq la eligión e minijos capoksnis - ales iejos skoliniai como
baZnyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba y k . (Z .
B[ga
1958: i5
348; 1961
lie u iq kalbq
776), a ejE
g eidiau-
y iniq sla q
siai
X-XII a. aún an e5
o icialqjI Li uania
k ik5 4.
Lie u i5kos
k ikidionybes
- iS i5likE uZ a5y i
e minijos
i5 aho a Zinomq
p adLia XVI a. p adZios Vilniaus yskupijoje
hand a5 iniai más
iejos ex ai
po e iq
- heipa ies molda, Angelo y Tikejimo Palionis pas eikinimas
iipaiinimas (Lebedys, 1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) y pinnoji
imp usdin a Li u i5ka Ma yno MaZ ydo e angelikq luu e onq
lib o Ca echism sa p as y
Szadei
(1547).
Siame a ículo anima discu i a XIX a. galo - XX a. p adLios ka alikq
ca echizmues us ous nelie u i5kos o ímes unaZodZius eligijos
e minusl. Sis pe íodo2 no alea o iamen e. Es e pe íodo, elegido kai,
o mojándose lie u iq kalbai3, a la ac ual comúnina más im a upin is
eligiones a5 q y en gene al BaZnydios kalbaa. T a ky i equejo mucho
k4:
I Sude iniai e mininai a ículo
neap a iami, po que la mayo ía
demenimis.
a nag inejamq ZodZiq jq
: XIX a.
galo
- XX a.
p adZios
BaZnydios habla, cuan o más e minija de eligión k i ai eligión leksika) has a Siol
es ela i amen e nedaug y ine a. A ski qni A ikL pas abq sob e ese me o la
eligión e minus es sólo uno o o, ejeddii, mine o pe iodo p en aje
(i aps-
- Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e.
Sob e eligiones leksikq son a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V. U bu is,
A. Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinke idius, V. D o inas, Klima idius, A. Kudinskai e
y o os.
J.
'Ano J. Palionio, XIX a.
comienz-
- XX a. - es o inal
oZios del inal
aukS aidiq
pe íodo aka q
kauniSkiq a mes
Vadinasi.
isi is i icación.
es uno i5 comun ines
pe íodo de desa ollo
lingüq (Pupkis 2005: 44).
a
Cómo
a5o J.
M. Dauk5a ya
Gi diene,
g ynin i
s engesi
(Gi dien€,2003:
kalb4 394).
Así
upin asi
eligiones
habla ya desde XVI a.
galo.
42
maldaknyges, giesmynus, pamokslq ca ekismus,
lib os y ki 4BaZnydios li e a u aD 4 quien ue
uZ e 5 a s e imybemiss.
XIX a. kilus nacional del
g anís idiomas nuo
enacimien o lie u iq gale,
del p ime siglo XX.
ba ba izm 6. El despacho
de5im dio gale ue ls eig a
p asidejo sqjiidZiui,
(1909)
Po e i l comisiónT, ku i4
suda e kunigai Aleksand as
Damb auskas8, Al onsas Pe ulis
y Juozas Laukai is y,,didZiausiq
mundialie ines bend ines lengua
no minimo expe imen i i"
u ejq Zymiausi de ese me o
kalbininkai: Kazimie as Biiga, Jonas
Juozas Baldikonis y
Jablonskis,
Ju gis Slapelis
(Zinke idius
2000: 179). T abajo de la Comisión 1909 m. asa q
Seinuos, ano
Zigmo
,,i5 bininkq
Zinke idiaus,
esmes es e p ime lie u iq kal-
su aZiación"
( en pa ), cuando ue su a ky a s a besniq
maldq, po e iq lengua, de e minada bii iniausia
e minija de eligión.
5
S aipsnyje laikomasi adicionales, de la lengua
cul i os publicaciones en ya nusis o ejusios
s e imybiq samp a os.
S e imybe dia conside ado i5 o a lengua a ejps Zodis, que
p iei a auja bend ines lengua no noms y iene lie u i5k4
eemplai 4.
6Te min ba ba ismo Siames aipsnyjelaikomass e imybds
sinónimo(KTZ 1990; más
Z . LKE 1999).
7
P adoje, sukaip a5o Z.
habla e i sob e po e i -1
ienodinimq. que se iamen e
Zinke idius, XX a. p adZioje im a
susi upino e o ma,,,Pi masis,
po e iq jq lie u inimu, ue
p ela as
Juozas Laukai is" 2000: I 78). Él e
(Zinke idius misijq. 1909 m. Seinuose Comisión menesiq ap a inejo bend inds, po 4 ypad
suda e adinam4j4 Po e iq ko-
baZny ines, asun os de la lengua. Fue o ma dos po e iq a ian es:,,1) siiilomas
nue a ansc ipción, y 2) comp omisinis a ian e, c imesnis has a olem usa po e iams,
kalbinink ma y . y p opio pasiZymejgs enmiendas, Laukaidio, adicaliai i5 esmes casi
con le i es algunos de los lenguaje ne aisyklingumas, po el cual se buscó neiSgqsdin i
konse a i amen e nosi eikusiq cle ininkq" ue i5spausdin i Pa a -
(Zinke idius
2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14 sí ieji Po e ial. Po e iq comisión Vado e aid,
que,, u edami akyse isq po e iq p aei [ y ma ydami didelg jq ne ienodum4
nesu adome o as i5eigos, como jus odo kq aisy i moksli5kai, así como lie u iq
lengua espi i ua equie en, pe o una ez laik sa oeme p iede me a siZ elg i i eso, que
mlsq pa a ieji po e iai bl q unde s andami isai Lie u ai i pilnai iS eiki. BaisyZny min [
Del os p Zas ies en algunos asun os no espikeme e opiniones q expe s" Po e iai
1909: 107). Pladiau Po e iq komisij4
(Co eción
de los sob e
Z .
Z. Zinke
4 Z lela i
4 p o a i
i(ians s udij e i
(Zinke id-
ius 2000: 1
7 9- I 84).
8
A. Damb auskas
- lie u iq kulh os eikejas, kunig, ilóso o, i1ologo,
li e a l os c í ico y poe a, pasi aiinejgs Adomo Jaki o,
D uskiaus y o os slapywa dZiais (LKE 1999; LLE 2001;
Keinys 2000:32).
43
l. Sal iniq apL alga
Sio a ículo Sal iniai
- cua o XIX a. gale - XX a. p adLioje i5leis i ka alikq ca eekizmai:
Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun.
Filochowskio ca echism
(1901),Ka akizmqi del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i
ka alikiszki. Wsu eikolingiausi
Minis an u u (1903) y kunigo Kazimie o Pal a oko mokslas
Tilq bos (S .
His o ija y Ca ecismo)
(1916).
Sal iniai elegi no al
aza . XVIII y i5 pa es
XIX cen Ziaus
eligiones ai q habla
k izE L . Zi *e idius
1990; l992; sob e i ió
@ladiau
Palionis
y
1995). Es o
elacionad-
ue con la
aE con la
es a alidad
pé dida de
Li uania su
O m. de Rusia
insu ilimo impe ios.
i5silais ina-
adhesión al po 1863
mojo
e a uZd aus a imp uda la yni5komis aidemis.
Vyko k a5 o colonización y usi icacia. XIX. a. II,
como y en muchos Midu io y Ry q Eu opa
Saliq, kilo
Li uana a gimimo Uno i5 au inio judejimo keliamq предметq ue ko a
au inio
del lie u iq idiomas eisi 1'g. Mine i ca eekizmai es i5 lie u iq
sql[dis.
nacionalinio a gimimo laikq. P ie5 habla i sob e ca equismos a o q
e minijas eligias empezando kilmg, ale b e emen e discu i
Sal inius. Ca ekizmE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as,
pe aisi as y segunda ez a sp us as i pi m4 ka 4 1873 años iSleido
pa enge
Zemaidiq
(
yskupas
- I
875
)
I 0.
Mo iej aus
gij i i5 1879 me q ca ekismo Sal inis nes
Valandius I 80 I Reli os e minai
Zinoma, pe miso. seleccionado,
DidZiojoje ue
Nepami i ina, que Li uu i 4 lengua
si uación desiguoda MaZojoje y
e
Li uania. DidZiosios Zemaidiq e Vilniaus
mo s e os Li uano muy sky esi, ejemliui, Zemaidi l
yskupys ese lie u iq lengua a oji-
kaS e baZnydiose ue meldZiamasi i5 lie u iSk l
maldaknygiq, habami Zemaidius lenkejimas ku kas
lie u i5kai po e iai. a ec e e maZiau ni Mlniaus
k a5 o habi an es (da Z . Zinke idius 2002:33-339,
500-504).
0
Ano Z. Zinke idiaus,
,,Valandius nusius Zmones, omen o
subl e sob e sí
lie u i5kai a5andius i5sila i-
publica Li u i5kas lib os, daZnai
sus le5omis. Taip imp usdino kele
157). Valandiaus, como ay ojo
liaudies au ini sqmoningum4" 1990:
(Zinke idius y S ie ejo, ac i idades u ejo muy didelq eik5mg, o mojándose lie u iq
a5 q kalbai, po que él s engesi a5y i así, que ácilmen e sup as ll isq a miq
Zmones. A. Damb auskasjo a5 us
Jak5 as
paZymi:
,,Maiedando j4 en oda su y ybeje y neapkgsda o Li u i5kai emokanba ba izmq cuales
sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges
i5laiky i
ap o echábase p asdiau eji" (Damb auskas-JakS as l930: 209). I5 ik qq M. Valandius
ne enge okiq s e imybiq como apie a o i, iis a a, g ieins, loska, muka y k . Así yskupas
nelabai esis enge g ynin i eligiones kalbq. Es e dad, g oZinq li e a u a[ 4jis kl e
eglainga lengua.
44
que 51 leidim4 ue
pe edaga Qs
Aleksand as Vy a as .
Él a5e:
,,AS ap o eché p o . Kaz. Jauniaus
des ymu Kauno seminijo o ema de es;
además, ldejau allí bas an e nue oq
muje is E.
asun o4 sob e cli i is suspuoc i i
Ra5yb4 Mai onis, ue
poe a pe o ai
p isilaikiaujo pa aisymq.
i5 aisEs... no del odo
pe a5inedamas
P iedqapie kliii is
muje esys es pe Zil ejo... ge b.
A.
(LTSRSB
I862:
Damb auskas" 257).
T ampasis Kun. Filochowskio ca ecismo. Vaiszgan o e s as. An q
ka q iszleis as, pa aisy as - es kon a akcinis spaudinys, i5leis as
l90l años. P ie5an aS iniame ap oba a: la página iene 1863 me q
Imp imi le leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas.
VaiZgan as ( I 869-1933) ca ekismo p a a me en
Li uiai, noinsuén ense
! ! szi a kningele
Ca ecismo
a monizadas
Elemen o io! !
"
po e iais, con
indica, - es,,, no,, que
"
po e ías es án
Valandiausko
ap obo ais . y. M.
po e iais, (Vilnius,
Valandiaus
lib o I k as y 1853).
i5sp in di as en
po e ej
Él siekis e an o aise y
algunas del sen inio
pa eike has a ol
cons ucciones, es o,
be
i5na5ose po e iq kalb4
po e iuses a u os
co espondimenis, daZ
sla ybes.
Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalingiausi dil aik4 i imoni4
p aszcziok4 con Lemen o iu i Minis an u u (1903).
Segundo aS inio
Ca ecismo hopo en o o lado en
kon a akcine es á i inje g
qe iypon. B'A IHO 1864 z. Del
lkomponuo a ap oba a: loseo euo
ca ekismo au o iaus es
nesu a iama. Ano V. Bi Zi5kos, es
ca ecismo
A. Ba anausko
( 1835-1902)
(Zi5ka 1929: 852-85Bi 3). Lien os? 'SR
bibliog a ía a5oma que es o
P. Legecko
(1844-1934),
knyg l
au o iaus,
e ejo
e kunigo,
ca ecismo
(LTSRSB
1988:673).
MedLiaga seleccion a y i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos mokslo (S .
His o ías y
(1916).
Ca ekismo)
cons i uye
Sal in[ és pa es: I. Po e iai; II.
S en oji
His o iija; III. La Comisión conside a que las medidas
e minai
adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda
es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del
T a ado. Ca ecismo. Religiones colec i i5 p ime as y edios
daliq. Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle Ka ekizmas
ue e con 5 . His o ía. ap acimien o ai5kina su i5 as S .
His o ías
Ca ecismo4
Ca ecismo aiSkina, qué i5 isai neiSde a 5 . Is o ijoje. Todel
Siame,,Tikybos
A. Vy a as
(1837 1863?)
- kunigas.
Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990:
4 0).
2
K. Pal a okas
(
1958) 1875
- Lie u os obispo. Pa cnge 2 . IJIE e i5leido
Ka alikq
BaZnydios
eikejas, desde 1926 meq
eligiones ki abq, ikybos ado eliq (pladiau
1981).
45
Moksle" ambos emas pude
en un mismo lib oel" 3).
(TM 1916: mencionei que 5i publicain[ muy pladiai i c í5kai
Bii ina
ecenza o kalbininkas
J. Jablonskis
(Jablonski
1933: 97-ll3). Él en 1917 San a oje ale
que,,Ka ekizme",be ikybos mokslo dalykq i
pag indiniq ikybos iesq, es nemaLa 1933:
97). Y Siaipjau ace ca de cosasq y cosaseliq
' (Jablonskis el i gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e
neuZsimenama.
Los p ime os es ca echizmai son
i5leis i pe íodo de p ohibición
p ensas, cuando o icialiji Li uania
kalbabu o usq.
P ime aisiais XX a. deSim mediais i ió y BaZnydios lengua
l iZis, . y. ue abandonada ba ba izmq. Escogido en años
i5leis as K. Pal a oko paZiD e i, como paki o la eligión
e mininai, o ue enunciada, p asidejus in ensi os de la
1916
eligión a5 l lenguaje co ecciones, anks esniuose
ka ekizmas, nes no d a
ca echizmuos a o q s e imybiq.
I5 ca ekizmq ecopila I 158 unaZodZiai
é minos de eligión y j l a ian ai ,
adiau pa e e minq coincide, o el i5
o al cons a de 613 ski ingq e minjis
eligiosos y 125 j L a ian ai 3.
Mayo men e as a sus
o ígenes unaZodZiq
eligión e minq
- 439 é minos
( .2
I pa . ).
2. Nelie u iSki é minos
Be eik eddalis ca echizmuose
a o l unaZodZi l eligiones
e minq es (Z . nelie u i5kais, . y.
nelie u iSkos o ímes I igu a.). Siame
a ículo es animos o ímes,
eligiones e minis a se conside a
ex animybes, los llamados
in e nau inos
LodLiai y iejos skoliniai,
que son odos5ka
adap aikq al lie u iq
lenguaje sis ema e,,ieina
bend ines
! Fundin[ de la lengua
Zodyno ond4
Religiones e minq a ian ai a ículo
neap a iam .
a
Nus a an e minq kilmg emiamasi A. Sabaliausko
es udio Lie u i4 lenguaje leksika
(1990),
D. U bo Ma y)no
Mai ydo oi 4,odynu (1998), J. Kabelkos io ai 4 leksika (1964), J. K uopo abajo
Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje (1947), V U budio a ículos
K is ijono Donelai-
in e nacionales: Nepas ube i Mai l, Sla alo sla izmai (1962), Senosios lie u i4 kalbos
slo izmai Sen4j sla izn 4 kilmodyds l ai o d ( I ai 994), ambién K. Kink inos ai ais,
Ri i4 Bugynu, iodLi q liaisnais (1996, 1985, 2001, 2003). Además, Ziu e a
K. Alminauskio dak a o dise ación Die Ge manismen des
Li auischen l), E. F aenkelio Li auisches e ymologisches
(193
W i e buch
(1955 1962),
P. Ska dZiaus
D ie sla ischen
Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) y A. B ickne io Slon,ni
k e ymol ogi czny lskiego (197 j qzyka po
4).
46
i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI"
(Jakai ien€
1980:
6l). Cómo a5o
A. sabaliauskas,
seniesiems
skoliniams (a los mayo es de edad)
,,daZ mayo ía
ne u ime sa q
pakai alq a
sinonimq"
(Sabaliauskas
1990:
228). Sky ium abo dan e mininos, u in ys
es animas o igmes suda omqjq daliq.
Tai hib idiniai (o
mi5 ieji) e mina;.
I5 odo nag inejami
141
di e en e nelie u iskas
y 33 hyb idiniai e minai.
I pa .
VienaZodZiq eligiones
e minq pasiski s y nas
según kilmq (%) l.
In e p au iniai
e mininai
2.
En ca ecismo
i5
odo encon a
34 in e minables
eligiones (maLial
desim adalis
e mininai nei
is l unaZodziq
e minq).
In e conec ados
Zodziai, como los
iejos skoliniai y
ex animybes,
son ellos
daZniausiai
Cómo Zinoma,
skoliniai.
p es ados a a és
lenguas
in e pininkes,
adiau algunas
eces di ícil p adin[
de e mina
Sal in[, no
a as eces y
a pini (o a pinius).
47
2. l.l. Lo yni5kos kilmds in e nacionales
e minai. Ca eekizmues la yni5k4 u indiq
in e p au ini l e minq s p incipalmen e
as a pama 4
- I 9 e minq: absoliuciaTFK 33 (lo . absolu io) ', ak as TFK 43 (lo . ac us),
ce emoniaja
MRK 3 30 (lo . c
ae imonia), de
k e as MRK I 0 I (lo .
dec e um), despe ac ij a
MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48
(lo . despe a io), dispensas
MRK 399
(lo . dis pensus), in enció
-
MRK 297, Y K27 (lo .
in en io), TM 87 (lo .
ca denolas
ca dinalis), clé ico
(lo . cle icus),
TM 135 comunija
MRK 330, TFK
36, TM | 26 (lo .
c o m mu n i
ken as TFK
37 Q 22 193 e k
a ij o), ko mu n
6), ko ns c a
MRK 330
(lo . consec a io), mons anciaMRK323
(lo . mons an iq
<
mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123
(lo .
hos ia),p ocesya MRK
323
(lo . (lo . eliquiae), sak amenlas MRK p ocessio), 16,79, 138, TFK 9, KK
ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i e minq 2.1.2 y 2.1.4)
elik ija MRK I 82
22,TM 72,85 (lo . sac amen um), sak amen alij os TM I 3 7 (lo . s
i5ski a no p óximos4 Sal in[, g upo
(así mismo según
como o os es o se
hace con
in e nacionales
e minales
(2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1,
2.1.2.2, ne ) el impo e
2.1.2.2), o según inicia
(daLnai de e mina ,
de las indemnizaciones po pé didas y ganancias que se impu an a las emp esas
nes no acil a neimanoma)
a a és de las
in e conec ados
lenguas LodLiai djo.
2.1.1.1.
kilmds Ras as gau as
Lo yni5kos
de eligión, é mino
e minaso lengbas.
pe sla q uno é mino
gau as pe sla us (Sis
sepa ado, po que
se discu en po
neZinoma, pe ku i4
sla q kalb4 él a ejo i
lie u i kalb{, adiau
su o iginal
Sal inis al o ius
la ynq lengua:
MRK 176, TM ll0 es
(lenk. ol a z, b us. anmap
< lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia,,auku as;
amojasis íc ima 22 20C ; T 22 2001 son
namai, a,,al a is o iikis")
al o ius" LoLieZ I 996, plg. Yai kT al a ij
| 7.
15
S aipsnyje e mininai a5omi
y. K. Pal a oko aiyb4 nes
ca equismo según l9 6 me q, .
Tikybos mok.slo o esandius
ne iks aiyba casi no di ie e del
muchos casosjq conside i i
co ek u os e o es. el
Siandienines aybos, lumus
mayo Z demesys posible Dado
asigna se unaZodZiq e minq
kilmei, a ian es noap a iami.
sky ium (incluido el alqui án)
16
Salia ejemZiq pa ay i ab e ia u as indican en el que ca ekizme se usa el é mino, a
azi5ki ci is la página, i5 del cual ellos omi i (daZ es o es p ime o no be s
paja ojimo[, caso]. Po kab elio esan is indica as as skaidius en el que discu ido
é mino Sal iniq a ículo a ian e. p esen ados gale.
ab e ia u as
'1
T22 al o ius kildinamas i5 la ynq de idiomas. A. Sabaliauskas sólo
(1990: 253),
P. 36), J.
Ska dZius
(1998: 86), J.
K uopas (1998:
Kabelka
(1964:24) y E. F aenkelis
(1955: 8) indica que en
ca ecismos usado
Zodis i lie u iq kalbq a ejo pe
sla q
( . y. lenkq o bal a usiq) el idioma.
48
2.1.2. kilm6s e mininai,
Lo yni5kos
ob enido po lenkq kalb4.
En ca ekizmu Mol<slas Rimo Kq aliku y
Tilq bos mokslas se u ilizan y pe lenk l
kalb4 Lod1iai ob ene la ynq idiomas
(2 é minos)'.
ad en as MRK 79, 333, TM
109 adwen ,lo .
(lenk.
ad en usLKh{,sumaMR. K4l3 (lenk.
suma
<lo . suma).
2.1.2.
G eikiSkos in e nacionales e minai.
kilmOs
Ras i sólo 5 eligión e mininai, ku iq
pi minis Sal inis es g aikq kalba:
an i ona TM 11 (g .
an iphonos), MRK
de balsamo y sus de i ados
315 (g . balsamo
ITZ l%6 indica que balzamas a ejqs i5
a abq idiomas)), diakonas MRK 380, TM
135
(g .
diakonos), pa ia ca MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs),
subdiakonas
MRK 380
(lo . sub.- g .
diáconos).
2.1.2.1. G eikiSkilmds
ob ene pe lo ynq Ras i ienalodLiai
e minai, ob ene pe lo ynq kalb4
e minai, kalb4.
3
(linguas in e mediininke s
de e mina di ícil, es
g aikq josT22 no minimos),
Sal inis habla:
adiau jq inicial
he é ico MRK 23,
335, KK 22 ( o .
hae e icus
< g .
hai e ikos
Yai kTll o LZ SlO,l985, 2001
2003,
e e ikc s
< g .
hai e ikos), ca álico MRK
25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus
< g .
ca ólicos),
ca ecismo MRK
386,
TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus
< g .
ka dchismosYai kTZZ
2003, TZZ
o as en
indicado,
que
o iginó i5
g aikq o
lenguaje).
2.1.2.2. G aiki5kos kilmds e minas, ob enido po lenkq kalbq. En
ca ecismos y po lenkq gau as g iki5kos se u iliza kalb4 o imes
e minos psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas 1998: 238,
plg. T22, donde se indica sólo g iki5ka o ime).
2.1.2.3.
G eikiSkos kilm€s e mininai, ob ene pe sla q lengbas. Ras i
2 eligión
g aikq ob ene
pe sla us,
adiau jq o iginal
Sal inis
e mininai, son
habla:
(sen s.
c Hbzeilb<
angelas TM 12, 76 g .
angelos
(Dac ,lep
1967) 8,
e angeli.ja
e angelia
MRK 18, TM 83 (lenk.
32,
< g .
euangelionU bas
1998: I16, ZZ lqX,1985,
plg.
2001; Yai kTZL 2003)'e.
8
Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [ edaga oJ. Baldikonis,y a
s a ybe(LKZ
I l94l).
Sla ybejl iempo
(1998:
y P. Ska dZius
87), J. K uopas
(1998:
84), D. U bas 19).
(1998:
ZodZio T22
g aiki5ka
Kad Zod2io en o igen
l%6,2001;Yai kT22ZOOI.
indicado ange as
inicial
Sal inis habla, abejoniq
es g aikq kadjis
nekyla, adiau necesi a paZyme i.
ob enido pe
slanl kalbas.
e
J. K uopas en el abajo Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje indica que
e angelija es g ikiSkos o imes Zodis (K uopas 1998 227).
49
2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e mininai. Ta p
kalbamq unaZodZiq e minq es solo uno
Zodis, cuyo inicial
Sal inis es
heb ajq habla, es
- mana MRK 79
(g .
manna<heb . me).
2.1.5. Apibend inamosios no as. Pe lenkq
a
o o sla q kalbas, posible adiau del asun o,
a djo nemaLai iS a dy' q e minq, Sios
TZ en e Sal iniq mencionos a a ez. Qué más que es quin adalías
unaZodZiq eligión e minqy a la yni5kos, o maZdaug eddalis
- g iki5kos
o ímes.
También encon ado heb aji5kos o ímes lodis mana.
Como is o i5 ejemploZi S odos los é minos
in e nacionales son consumidos y aho a.
In e nacionaliniq
ienaLodLiq e I i gij o s
e minq consum imas
ca eekizmuose
(maiau con ni deSim adalis
conexgs uo, que ka alikq
eligine leksika ue c eama
baZny ines idiomas la ynq
unaZodZi l e minq), ma y , es
pag indu.
2.2.
An igos skoliniai2o
Sob e anuosius debinius es i ai iq nuomoniq. Uneni
bando jq ne a o i (J. Sk i eckas), keis i o os
Zodziais, o os Ijuos Ziu i ole an i5kiau
(J.
Jablonskis, K. B[ga). Zymusis
ex animybes como abelnas,
kalbininkas
K. B ga a me e okias
ab ozas, ab ilsas, adyna...,be
eike consumi lie u iq kalbai
eque idos anuosius skolinius,
pa yzdLiui, idklas, kunigas y
k .
J. Jablonskis,,pa eisino
comunesineje kalboje bemaL odos
los anuosius skolinius, a o os aún
has a apa eandan a5 ui.
mediZu amiais a ejusiq
15 skoliniq palaike aquellos, quienes a mdse nou ejo lie u i5kq
a i ikmenq (pa yzdZiui, skolin inI eligin[ Zodyn4), Ca ekizmuos u ilizados
36 los
iejos skoliniai
(más que penk adalis
skolin l unaZodZiq
eligijas e minq).
2.2.1. I5 sla q kalbq ob ene los iejos skoliniai. I5 sla ,q
kalbq2 ob ene
:0 Mosclo a ículosniq en colección Skoliniai i bend ind lie u i4 kalba (2004 Lo e a
Vaicekauskiene p opo ciona okiq G. Thomo
senqjq skoliniq apib eZ i:
,,iodliai, in eg a gsi onologiSkai y mo ologiSkai, uZiman ys impo an e4 luga 4 en la
leksineje-seman indje sis ema lingüís ico, ne u in ys con o midadmenq, mejo -
pasolin i ne i5 kaimynq kalbq; p incipalmen e codi icados posi i amen e'
(SBK 2004:
I l). Apib eZ is ne a iksli, po que, como
Zinoma, skoliniai puede u e i a i ikmenq
puede b i i (i daZniausiai son) skolinami i5
kaimyniniq kalbq y pan.
2)
S aipsnyje skoliniai i5 sla q
kalb l ski s omi
I lenkybes, bal a usybes, usybes
sla ybes, a sla ybiq g upe se asigna
i
en onces, cuando neai5ku, i5 cuya sla q
idiomas Zodis ienesu a iama, es
hyb idiniai e mininos, e mininas,
u in ys o comunes4 con sla ais
p eesag4. (A igos en gua dia de
50
2egnanie
- hegnojimasls TM 5)43.
Kalbininkq
opiniones.)
a
la e osas
Además, as a lenkybiq
(7 e mininai), kilusiq i5 g aikq la ynq y heb ajq
kalbq.
2.3.1.1.
G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 odo encon a 2 pe lenkq
kalbq ob ene es g aikq e minai, ku iq pi minis Sal inis
angelus
kalba: aniolas MRK 56, TFK 15, KK l0 (lenk. aniol < lo . <
< g .
angelos
- angelasTM
5)aa,
MRK 40, KK l0 (lenk.
a caniolas a choniol
<lo .
a changelus < g .
a changelos
- a cángel TM ll).
2.3.l.2.Lo yni5kos
kilm€s
lenkyb0s.
Moksle Rimo
Ka aliku consumami
4 e mininai, ob ene pe lenkq4: kalb apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek.
o ie a < ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5,
plg. F aenkel1962: 13
- auka TM 123),
aplo ka MRK
377 (lenk. opla
e k < ok. o b
I | 9 e s
aE < lo . o b I
ese MRK
a a
B i.ickne 7 4:
25 8
3 80), m ai o
(le m aj e
s a < lo .
6)45, s u
m aj e s a
s, kilm. n
ij a MRK
aj e a i
c s T
ZZ 193
95 (lenk.
es ación
<lo . s a io). J l
inicial
Sal inis
- la ynq habla.
2.3.1.3.
Heb aji5kos kilmds lenkybEs. Ras a sólo una ex animybe,
ob enida a a és lenkq kalbq cuya o igenme heb aj 13ka:
mesijos:izs
MRK 70 (lenk.
messjasz,
lo . baln.
messias, g .
Messias plg.
< heb .
ma|lach Yai kTZl
2003).
Bl ina no e i, que lenkybes de con enido
eligioso lib os en adosi Lie u oje como
locales lenkq idiomas, da ad. polszczyzna
li ewska, e ec o 142). Lenkq habla i5 no hubo
a le o
(Zinke idius
2000: p adZiq conside ada lengua, que
p ie5q cuan o más, ella ue lengua de
eligión, a ejusi con ka alikybe.
I5 mencionadas medZiagos e , que
Nau inio egene izimo como cambii e
lenkybes kunigo
poZi[me ais, ya min€ a, is i lenkq kalbq.
K. Pal a oko
ca ekizme ne a oiamos.
a Zodis iegnone DZoi D2, desape cebido, adiau consumi p opo cionado acciónZodis
2 i(s) i edegno iegnojimas(es). Ma yl, iegnonq puede conside a se
ne eik ina s e imybe, pe o conside a y su da iniu. Zegno ils) aip
pa plg. lenk.
es posible kilgs i5
lenk i del
lenguaje, 2egnac
siq 1990:229).
(Sabaliauskas
ZegnoniLKLey apa eik a no como s e imybe.
'a
En el e imologís ico enkq del lenguaje Zodyne se indica, que lenk. a iol
emp diau bu Es angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5).
o:
TZ I%6
que hay
a5oma,
kilEs
e minas i3 i alq idiomas.
5'l
2.3.2.
Sla ybds.
Tikslinga ski i da
ien4
ba ba izmq g upQ
- sla ybiq, cuando
neaiSku, i5 cuya
slalq lengua del
28 ales ob enido
Zodis. I5 e mininai (bemaZ du
o al encon a
penk adaliai s e imybi$:
ace caka KK l0 (bnx. one ca,
le . opiekagloba TM I l2),
apiekilnas MRK 169,419, TFK 13,
KK 14
(b us.
one g, u, lenk.
globejas asaba MRK
opiekun TM 9), -
41, TFK 11, 32, KK 8
(lenk. osoba, us.
oco6aasmuo TM 6),
a puskai MRK 323, KK
38
132), KK 11, (lenk.
pe don, -
omnycKa-
39, g iego
us. MRK
loidaiTM
36 (b us.
?pox ,lenk.
g iezech-
- nuodeme TM 7),
inas
MRK 240
(b us.
zpol Hb ,le-
TM
nk. us. 89,
g zeszny, zpeu ua il
- nusiddjqs
nupuolqs TM
100), MRK
g ieinil as
54, 91,
TFK 18, KK 9
zpewnlx, lenk.
(b us.
g zesznik,
us. zpeumuK
- nusidejelis
5), e e gas TMK 37 ( us. uemeepz), ko ond MRK 54, TFK
35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue
- bausmd
TM 80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i idaMRK I
59, TFK 12, KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128), my
a MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk.
I is miloi
,b us. u i ac4a
- maloni TM I 0), n sl s MRK
49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us.
Mb c b,lenk. myil - min is TM 78),
nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '.
nadzieja, uadsen b us.
- il is TM ll),
ju iega MRK
(lenk.
p zysigga,b us.
186 npucnza),
p o a MRK 20
(b us.
npaea, lenk.
de echo), odaMRK 107, TFK 12 (b us.
pada,lenk. ada - consejo TM 9), ona MRK
95 (b us.
seño ,lenk. ana), s ona
MRK 75 (lenk. cman),
KK I 1 s an,b us.
sumene MRK46, TFK I 6,
(lenk.
s um enie, cyu euu 0 (s. lenk. u i b us. e), u
eonoduuup,b us. aa" adapLLAe- al ii ojas
bagas MRK 73, KKK I 2, KK 5 bo
TM l eseld 25, MRKK 237,.KTF 9 (lenk).
b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us. soilc c,le
wesele,b us. ancen e
**ojsko), aldymie ls TFK 452, ( us.
g,
- es u ds TM 109), ieinas is MRK 376 (lenk. wiecznoic,b us.
aeuuac ya), ie a MP. K 16, KK 18, 40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a -
il yba TM 88, ikejimas TM l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk.
wie nii ), zokonas MRK 65, TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH
- isak mas
TM 7).
2.3.2.1. G eiki5kos kilmds
sólo una g oma a
sla yb6. Ras a sla ybE
MRK 2l ( us.
zpa oma,plg. g .
ypdppc a
1986:451)
(Dac ep es
g eikiSkos o ímes.
l9l6 años i5leis ame K. Pal a oko
Tilq,bos moksle unaZodZiq
eligiones e minq cuales bn q
puede gau omis i5 sla , l I5
conside a s e imybemis,
ejemZiq obse a , que
p incipalmen e sla ybiq es
kalb neap ik a.
Moksle Rimo Ka aliku.
58
2.3.3. Bal yba us6s. Tikybos
moksle ne as a y
bal a usybiq, ku iq
u ilizada (7 é minos, en
o as ca ecismos
m ielnykas
de5im adalis s e imybiq):
MRK 82 (b us.
uyui c), milka MRK 57, TFK I
l, 25, KK
46 (b us.
MyKq
- koniia TM 80),
p ie elis MRK 157
(b us.
npamqab), sme is MRK 36, TFK 12, 25,
KK 7 (b us.
c epqb
- mi is TM 9, mi imas TM 90),
sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us.
cyd
- ibunal
TM
9l), sudicia MRK 46, 102
(b us.
c),
suyden
MRK 21, TFK 13, KK La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado.
9 (b us.
csem
- mundoulis
TM 73). Todos
bela usebes
consumidas
En Ciencias
R i m o K a a I i ku,
maZiau jq as a
T u mp aj e Kun. F i
I o c h o w s ki o ka
am
e ki z m y
e
Ka akizmuose
ka el ikiszkuose.
2.3.4. Vokie ybds. Vyskupo K. Pal a oko Tikybos
moksle se u iliza sólo una okie ybe
(1,4o s e imybiq)
- podZiai
120 TM
(plg.
ok. dial.
podi, pod Alminauskis 1931
: 103,
plg.
ac ual. ok.
die Pa e
- lo"iki o
e ai
TM 120).
Ki uos ca ekizmuos
okie ybiq neap ik a.
2.3.5. Apend inamosios
obse aciones
. 7
|
gij s eli
igualolodi
os
e minas
(apie I5o/o isq unaZodZiq
e minq, L . I pa .) es
s e imybes ii sla q y
ge manq kalbq. Se a a
de ex animybes
(algunas, ej., g iekas,
mylis a, pekla, sme is y
k ., encon amos ya M.
MaZ ydo en los esc i os),
ku iq em a e i a a
mucho que algo
emp ano e que XIX a
gale.
- XX a.
p adZioje.
Tadiau
Sis pe íodo
- es un cie o l[Zis, cuando el ue a sig gZ q
i gim ajE lie u iq kalbq y sus u us.
Ca ecismo
Mol<slas
Rimo
Ka aliku, T umpajame
Kun. Filochowskio
ko ekizme e Ka akizmuos
e ka alikis zkuos e g e a
s e imybiq sinonimi5kai
son consumidos Li u i5ki
é minos de eligión, p z.:
cna a
MRK 51, TFK I l, KK 40 - do y,6s
MRK 88, TFK42, KK 40, do aMRK 18,
TFK 42; duiia
MRK 29, TFK 8, KK I I - espi i uia
MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia
MRK403.
422-i ake MRK l2l; y asl aMRK 18-maloneMRK46,TFK 15,
KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - in ie no /
MRK 42, TFK l3; a puskai MRK
323, KK 38
- a laidai MRK 70,
TFK 35, KK 38;
mylis a
MRK 17, 18,
TFK 17
*malone
MRK46, TFK 10, KK 12;
sme is También es posible que se p oduzcan cambios en el endimien o de las ope aciones.
MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s
TFK 17, KK l6 y k . Suma
es ablece , pa a el cual -
lie u iSkam o p es in am
- al é mino concedida p io menybe
(ese apa e ema
del a ículo).
Ponsebe a que en los
ca ecismos imami usa
lie u i5ki é minos de
eligión, a jq sinóniminie
aliennos o ímes e mininai
asomi (ce emonijos)
59
skliaus os
, ej. '.
apeigos
bainyiio.s. y.
MRK 24a6, do a (cna a) MRK 17, godulys e
(lokomsna) MRK 234, kaniia (muka) MRK 301,
sang e kaniia (muka)
MRK 319, malone (mylis a)
De Dios
KK 12, nus ojimo
espe ies (nodie7oy'
MRK 431,
in ie no (pekla) MRK
144, (iiudas) MRK
milag o
(iiudas) MRK 81, Zenklas ex imas o igmes p esen ados
23 y k . A eces
jung uko o,p z. : o iciigos ó ce eminiiios bainyiios
e minai
i en os MRK 419, BaZnyiios o iciigos (oba ce emiios) TFK
po
40, milaguklc s ó ii idas MRK 8l y k . No sama a i k5diai,
consum ej. (kaniia)KK16, '.podiiai (kumai) a nZina milko
i
120, sme is (mi imas) TM KK 16 y
k ., o skliaus uas p esen a el
in e nacional
LodLio
equi alen e, ej.:
despe acia (desminimien o)
MRK 43l, Comunija
(o pa icipación) TFK 36 i k . I5 de odo eso puede
sp ps i, ca equizmuas que aama lie u ejimo
di eccimi. Es o e K. Pal a oko Tilq bos mol<; sle.
3. Semiau
Li u i5ki
unaZodZiai e mininai
En ca ecismos as a unaLodLig,
eligiones ennin -5 quienes son
híb idos.
Híb idas se conside an
LodLia| u in ys sus
p opios o ímenes y
skolin q ZodZiq
cons i uom4sias
pa es
(KTZ 1990; LKE 1999;
Keinys I l5)47. I5 de
1984:
odo encon a
é minos híb idos.
33
Veni hib idai en ac ualine comunesie lie u iq kalboje son a o ini
(13 e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis
MRK 174,
panele
TM 82; c iks iji nas
MRK 308, pasninka imcs
MRK ll0; kunigaiki ,s MRK 7548
mui ininkas
22, MRK l2l, KK iegnojimasis
TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9,
KK27,39, TM 8, pagonys |
TFK 19, panys eKK42,MRK 280,
yskupys eae
MRK 118;
o os no uso inos
(20 e e ia
a6
p esen ada y
sude iniq
em inq ejemZiq.
a7
Hib idai kalbininkq es incomodai apib eZiami.
Pa yzd2iui.
A. Pupkio opina que los
híb idos
son,,nega i amen e
codi ican
LodLiai, conin ys iS
ki q kalbq pasiskolin q
da ybos elemen q
(p ie5dell
a
p iesagq)" (Pupkis
I 980: I 06).
B
K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo i iempo ge manizmu
(Alminauskis l93l:75). A. Rubinas en el a ículo
D asinink4pa adinimai y
j4his ija a{o,kadkunigdik-
i is pasida y as
i5
ZodZio
su
nobnigas,,ka alius" apéndice
-alkJln (Rubinas
2001:
191,
da plg. Kabelka 1964:120;
B[ga 1958:546).
ae
Ano S.
nomb inimai
Amb azo,
su
ie q apesaga
-y e es,,pamo emiui
is e s i ii sla q kalbq"
(Amb azas
2000: 70). LKG sob e sla i5kq
apéndagos kilmg neuZsimenama
(LKG
1965: 3 l0-311,402).
60
minq) s i ny MRK 42 5, ad€j as MRK
: b o kas ge
40950, n o b ai nu m as
KK 49, TFK 12,
MRK 433 (plg.
nobo2noic);
lenk. 49, MRK
42,
KK
ge adej s e
54 (plg. hib . ge adejas,
TM 12 ya se u iliza
ge ada ybe), MRK 64
nep ie elys e
(plg. nep ie elis);
nei s a a TFK 10, MRK
214, nep ie elis hib .
17, MRK 157,
TFK2I,pa iikada KKMRK39T
(pIg. iikada-lenk. szkoda
LKZe); ap m ij i m a s MRK
40 8, a p a k u a i s I oj i
m a s TFK 3 5, ap i e a oj i
m a s MRK 330, 76,
blagasloniimas
MRK 31a (plg. bendición
TM 101), b I uznij
epaku a oj mas imas
p iega imas MRK l9l:'
MRK I 85, n i TFK 10,
da byg iek s TFK 27,
imas KK 37, paku a oj
p adiiog iekis TFK 27;
MRK 374.
k yie o ojas MRK 158,
nuk yie o o
I5 o al as a 20 hib idiniq unaZodZiq
e minq, u indiq es animas kilmes
(lenkq kalbq), . y. no iejo skolinio o
in e nacionalinio Zoa sla . 'q dZio, y
pa es.
sus o ímes o cons i uom4sias
(p ieSdeliai
p iesagos)
Teniendo en
cuen a, que
ca equizmas
es edac a
- XX a. comienLioje, queis a, que en ellas hay
XIX a. gale ne a
nemalai hib idiniq eligiones e min l, ypad que
is penk adalius conside a s e imybiq
da iniais.
Siandien
puede jq
4. I5 ados l.
inal XIX a.
- XX a. p adLia ue espa aus ac uales bend ines lie u iq lengua
kD imosi pe iodo. La e minija de eligión en onces e a nusis o ejusi,
la e minija de eligión sólo muy neg yna. Desde XX a. p adZios es una
mejo ísima Tai le ne dauge lis emaq. Tadiau bene i5 su a ky q.
más impo an e ue consecuekli y di ecinga
ano me o kunigq (J. Laukaidio, M. Pakalni5kio,
S. J.
Tij[naidio, A. Vy a o,
J. Tumo, Madiulio y k .)
i kalbininkq
(K. Biigos, J. Jablonskio, J.
Balcikonio. J. Slapelio y k .)
eligiones enninijos a kyba.
2. Nag inej amq lie u i3kq ka alikq
ka ekizm l e minq lingüinei aiSkai
po eikio pokydiai, nekalbiniq eiksniq
u ejo lie u iq kalbos nuo p iklausq
(lenkinimo, okupacijq,
imp udos emba go y e c.).
50
Plg. lenk. dob oi, s. b us.
do6podei. Es a ybines lie u iq
lengua comisiones
con i madoame conside ado
DidZiqjq del
-dejes se
ZodZio elemen o.
lenguaje klaidq sq aie s e imu
a ibuye a
Klima isanda os
(LKKN 1998: 149). Kalbininkas
klaidU J.
ZodZiq
cius Ge addjus,
niekudeias g ynai lie u iSki
(s aipsnyje pik addjas,
ZodZiai) que i ode,
Li u i5kas Zodis, y no
ge adOja,s es pu nai
hib idine sla ybe 2000:
64).
(Klima idius
S aipsnyj
e aún
es
adicional-
conside aomasi nuomonds.
6l
3. Noelie u i5ki é minos de eligión has a
l9l6 me q i5leis uose muose Mol<slas Rimo
ka ekiz-
Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio
ca echism, Ka okizmai ka alikiszki
cons i uye casi eddal[ isq
unaZodZiq e minq
(Z .
I pa . ).
3. I. Nag inejamo pe íodo
ca echizmues usa
in e nau iniai e mininis
(24,1%o nelie u i5kq
e minq) y senieji skoliniai
(25,5o/o nelie u i5kq
e minq) i5 esmes no
cambiis i es
ebe a ojami e aho a.
3.2. Mucho más en e nelie u i5kq
e min l 1879-1903 años iSleis uose
es án s e imybiq (71) - algo más de la
mi ad ca echizmuos nelie u i5kq
unaZodZiq eligionijs e minq (50,4%i).
Siq dienq poZiii iu
nag inejami unaLodliai
e mininai es imonija
Elie u iqkalbos aidos
me 4 kai baZnydios
a5 ijoje ue
pe einama
I p esen einE bend inp lie u iq kalbq.
3.3. Kunigo K. Pal a oko
Til ybos
/o pu anai
mokslene S2,2o-
e minqy a lie u i5ki.
Ca equizme se u iliza sólo una s e imybe,
o iginusi i5 okiediq idiomas
- podZiai
120. TM Así po
kele qXX a.
p adZios me q
s e imi eligij os
e mininai ue on
eemplazados
lie u iSkais.
3.4. K. Pal a oko ca equizme usados los
esa o igeninos eligión é minos, que no
ienen lie u i5kq pa yzdLini, a i ikmenq,
senieji skoliniai
(baZnyiia, pagonis, po e iai,
pasninkas, k ikiiionis, yskupas y
k .) y los é minos in e nacionales
(ca dinolas, sac amen es,
an i ona, diakonas y k .).
4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l
ka alikq ka ekizmq e minija i5
esm6s o o.
maZai
KK Ka akizmai ka alikiszki.
MRK
TFK
Sa , N l con Lemen o iu y Minis an u e , Bi enai, 1903. Mensajes Rimo
hsu eicalingiausi d0l aik4 y imoni4 p aszcziok4
Ka aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as y segunda ez a spauslas, Vilnius, 1879
(con pie3 uku
- 1888).
T umpasis Kun. Filochowskio ca ecismo. Vaiszgan o
e s as. An q ka q iszleis as, Vilnius, 1863 pie5 uku
TilZe, 1901, edia laida).
py as,
(con
Pal a okas K. Tilq hos
mokslas Ls o ija
1S .
i Ca ecismo), Pe apilis,
19 6.
LITERATURA
A lminauskis K. 193
l: Die Ge manismen
des Li auischen 1. Die deu schen Lehn-
w i e im Li auischen, Kaunas.
62
A m b a z a s S. 2000:
Daik a a dii4da ybos
aida2,Vilnius.
B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos
uid audimo aikas
(1865-1904 m.)
3, Kaunas.
B i 2i 5
k a V. 1990:
Aleksand ynas
3.2-asis
( o og a uo .)
leidimas,
Vilnius.
B ii c k n e A. 1974:
Slownik e ymologiczny
jqzyka polskiego, Wa szawa.
B I g a K. 1958:
Rink iniai ai ai I, Vilnius.
B ii g a K. 1959:
Rink iniai ai ai 2, Vilnius.
B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius.
D a m b a u s k a s - J a k 5
a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in-
klnys, Kaunas.
D o in as V. 1986 Pag indines
leksikologijos
sq okos,Vilnius.
D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26.
D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Mlnius.
DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Vilnius.
DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos
iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius.
DZo2000:
Daba ines
lie u i4kalbos
Zodynas.
Vy . ed.
S . Keinys,
Vilnius.
DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi-
mas).
E c k e R. l97l: Bal ische
S udien,Be lin.
F aenkel E. 1955 Li auisches
e ymologisches
ll/ci e buch
l. A p i ekiuo i,
Heidelbe g.
F aenkel E. 1962:
Li auisches
e ymologisches
w ) e buch2. p i yke i - z olgai,
G i ingen.
G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos
me men s, ilnius.
Gi i ien€ J.2003:
Leksikos g yninimo
polinkiai
bend ines
lie u iqkalbos
is o ijoje.
- A chi um
Li huanicum
5, 391-410.
Jablonskis J. 1933:
Jablonskio
ai ai2: S ie imo eikalai.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Jablonskis J. 1934:
Jablonskio
ai ai 3: Rai bos
dal1,l111i.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Ja k a i i en e E. 1980:
Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius.
K ab e I k a J. 1964: K is ijono
Donelaiiio ai yleksika,Vilnius.
K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos
hib idai
(sq oka,
usys i nonniskumas).
- Lie u os
TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius.
K e i n y s s . 2000:
I5
A. Damb ausko
kalbos i e minologijos
eiklos.
- k minologija
7,3247.
K e i n y s S . 2004: Te minologijos
aida. blkle, aidmuo i uzda iniai
i XXI amiiq
izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ:
K< z i
m ie
u i G
a
i en iu
i a m inll, Vilnius, 219-239.
Kl ima i dius J. 1998:
Ke u i
alkoskelinukai.
,Gim oji kalbalO,
10_14.
K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas,
niekaddjas
- g ynai
lie u iski zodziai.
- Ac a Linguis ica
Li huanica
42, Mlnius, 58-65.
Kl ima i d ius J. 2002:
Ka ekizmo
kalba- kalbos ka ekizmas.
-Kalbos kul u aT5.
105-
19.
63
K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius.
K uopas J.
1998: Rink iniai ailai,Vilnius.
KTZ l99O:
Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas.
Lebedys J.,
Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as.
- Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135.
LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o
pe
d ij a, Yilnius.
LKG 1965: Lie u i4kalbos
g ama l a, Vilnius.
LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene,
Vilnius.
LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas.
LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius.
LKZ I 1962 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ x l 1986:
Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius.
LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ XX 2002 : L
i e u i 4
kal b o s i o dy
n
as, Vilnius.
LKZe: Lie u i4 kalbos
iodynas, Vilnius. www.lkz.l .
LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas,
Mlnius.
LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius.
LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys,
Heidelbe g.
LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius.
LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. I . A-P. Suda e
E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas,
Mlnius.
LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas,
Vilnius.
NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje.
-NaujasisZidinys Aidai718,2005.
P al i on is J. 1995:
Lie u i l aSomosios kalbos is o ija,
Vilnius.
Pa aisy ieji Po e iai
1909: Pa aisy ieji
Po e iai. Vado as 14,107 129.
Pu pk i s A. 1980: Kalbos
h l u os
pag indai,
Vilnius.
P upk i s A.2005: Kalbos kul u os
s udijos, Vilnius.
R u b i n a s A. 200 I : D asininkq
pa adinimai
i
jq is o ija.
-l c a
Linguis ica Li huanica
44,189-200.
p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius.
S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius.
SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius.
S
k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius.
S
k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius.
Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P.
Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309.
Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a.
Pu b I ic is i ka, Vilnius.
64
22 1.9Ze:
Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda,
Klaipeda.
22 1'9SS
: Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius.
22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas.
A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius.
Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas,
Vilnius
(e.
leidi-
mas).
U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius.
U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai.
- Kalbo y a 4, Vilnius,387-390.
U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai.
- Bal is ica
27 (l), Vilnius,
4-14.
U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius,
9l-101.
Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o.,
Vilnius.
Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds
kalbos iSkilimas,
Vilnius.
Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos
is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais,
Vilnius.
Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius.
Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe
i kalba. Senqj4 ai 4kalba.
XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius.
@ a c na e
p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui
c oeapu
pyccKozo
n3b Ka l, Moc na.
O a c e
p M. 1986:
3mu onozu,lec cuil cnoeapu
pyccKozo
3b Ka
3, Mocx a.
NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE
END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h
CENTURIES
Summa y
Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes
ields o e minology - he old
bo owings ( o ins ance,
ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios
(Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos
(Eas e )) came in o Li huanian be o e
he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y
- in 10 h-121h
cen u ies. The begin-
nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies
malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas
(The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he
oldes o all p esen ly
known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical
Lu he an ca echism Ca echism sa
p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 .
This a icle analyses one-wo d non-Li huanian
o igin e ms o eligion used in Ca holic
ca echisms om he end o he 19 h
and he beginning o he 20'h
cen u ies. This pe iod
is no a andom choice, because
he li e a u e o he Chu ch and i s language
a ha ime
we e co up wi h ba ba isms.
F om ou Ca holic ca echisms
published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku
(Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis
Kun. Filochowskio ka ekizmas.
65
Laiszgan o
e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed
by aiszgan as)
(1901),
Ka akizmai
ka alikiszki (ca holic ca echisms)
(1903)
and ilq bo,s
mokslas
1S .
Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching
o Religion (Holy His o y and
ca echism)) (1916)
by
he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s,
we e
picked
up. some en.ns
we e he
same,
so i made 613
di e en
e ms
and 125
hei
a ian s.
The majo i y o one-wo d
e ms
- 439 e ms
- we e o he na i e
o igin. This
a icle in es iga es
l4l di e en
e ms
o non-Li huanian
o igin and
33 hyb id e ms
o
o eign
o igin.
Non-Li huanian,
i.e. e ms
o eligion
o he o eign
o igin a e so
called in e na ional
wo ds (34 e ms),
ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms).
The absolu e
majo -
i y o in e na ional e ms
(33 e ms)
a e de i ed
om classical languages
- L a in(ak as
(ac ,
no e)
TFK 43,
os ija (hos )
KK 30,
MRK 322,TM 123,
sak amen a
(sac amen )
MRK
16,79,
138,
TFK 9, KK 22,TM 72, 85)
and
G eek(an i ona
( e sicle)
TM ll, balzamas
(balsam)
MRK 315).
Some in ema ional
e ms
came
h ough
Sla onic
(Belo ussian,
polish)
languages,
o ins ance,
al o ius
(al a )
MRK 176,
TM ll0, ad en as
(ad en )
MRK 79,
333, TM 109, angelas
(angel)
TM 12,
76 and
o he .
The o igin o old bonowings
a ies.
These
ca echisms
ha e
majo ily old bonowings
om Sla onic
languages, o example,
bainyiia (chu ch)
MRK 25,
TFK 20, 25,KK.lg,
TM 7,88,
g abas (co in)
MRK 75,
KK l5 and
o he . This
is he
oldes laye
o Li huanian
e ms
o eligion.
The e a e many ba ba isms
in ea lie
men ioned
ca echisms
(71 e m): polonisms
(ab ozc s
(pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o
osa y)
MRK 50), Sla onicisms
(apieka
(ca e)
KK I 0), Belo ussianisms
(m ika (su eing)
MRK 57,
TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s)
TM 120).
The end o he l9'h and he beginning
o he 20'h cen u ies
is he pe iod
o he as
c ea ion
o common
language.
A ha ime
e ms
o eligion we e
al eady
es ablished,
bu
he
language
was
com p ed
wi h ba ba isms
and
was no
pu e.
In he
begim ing
o he 20*
cen u y he e
we e a emp s
o no malize
enns
o eligion
- ba ba isms
we e
changed,
in ema ional
e ms and old bo owings
we e le . In he
wo k o he p ies
K. pal a okas
Tik bos
mokslas
(The
Teaching
o Religion)
e en
82o/o
o e ms
a e
pu ely
Li huanian.
In
his ca echism
he e is only one ba ba ism
om Ge man language
- podiial (godpa en s.l
TM 120.
Fu he mo e,
ba ba isms,
used in ca echisms published
in lg79-1903,
we e
changed,
o ins ance,
di ma ond MRK 108,
TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns
120 TM
(con i ma ion)
, iysiius MRK 63, TFK I 7, KK
16, 37 - belleza
TM g9 (pu _ ga o y)
and o he s.
A e he bishop Pal a okas he
e minology o Li huanian ca holic
calechisms ha dly changed.
Au5 a RIMKUTE
Lie u iq
idioma
ins i u o
P. Vilei5io g.
5, LT-10308
Vilnius
E.
pa5 as
[email p o ec ed],
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]
Recibió
2005-10-25
66