scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Nelietuviški XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Nelietuviški XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai

Author: Aušra Rimkutė
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/637/728
Au5 a RIMKUTE
Lu ie
i l as i 1
kaL bos
ins
NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS
KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI No s
Li uania ka alikybe ue i es a muy elai m.
AukS aidiuose y sólo 1413 m. Zemaidiuose
- 1387
- lie u i5ka k ik5dionybes
e minija en e ki q
lie u i5kq e minijq Tai
una i5 seniausiq.
indica el más an iguo es
lie u iq la eligión e minijos capoksnis - ales iejos skoliniai como
baZnyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba y k . (Z .
B[ga
1958: i5
348; 1961
lie u iq kalbq
776), a ejE
g eidiau-
y iniq sla q
siai
X-XII a. aún an e5
o icialqjI Li uania
k ik5 4.
Lie u i5kos
k ikidionybes
- iS i5likE uZ a5y i
e minijos
i5 aho a Zinomq
p adLia XVI a. p adZios Vilniaus yskupijoje
hand a5 iniai más
iejos ex ai
po e iq
- heipa ies molda, Angelo y Tikejimo Palionis pas eikinimas
iipaiinimas (Lebedys, 1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) y pinnoji
imp usdin a Li u i5ka Ma yno MaZ ydo e angelikq luu e onq
lib o Ca echism sa p as y
Szadei
(1547).
Siame a ículo anima discu i a XIX a. galo - XX a. p adLios ka alikq
ca echizmues us ous nelie u i5kos o ímes unaZodZius eligijos
e minusl. Sis pe íodo2 no alea o iamen e. Es e pe íodo, elegido kai,
o mojándose lie u iq kalbai3, a la ac ual comúnina más im a upin is
eligiones a5 q y en gene al BaZnydios kalbaa. T a ky i equejo mucho
k4:
I Sude iniai e mininai a ículo
neap a iami, po que la mayo ía
demenimis.
a nag inejamq ZodZiq jq
: XIX a.
galo
- XX a.
p adZios
BaZnydios habla, cuan o más e minija de eligión k i ai eligión leksika) has a Siol
es ela i amen e nedaug y ine a. A ski qni A ikL pas abq sob e ese me o la
eligión e minus es sólo uno o o, ejeddii, mine o pe iodo p en aje
(i aps-
- Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e.
Sob e eligiones leksikq son a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V. U bu is,
A. Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinke idius, V. D o inas, Klima idius, A. Kudinskai e
y o os.
J.
'Ano J. Palionio, XIX a.
comienz-
- XX a. - es o inal
oZios del inal
aukS aidiq
pe íodo aka q
kauniSkiq a mes
Vadinasi.
isi is i icación.
es uno i5 comun ines
pe íodo de desa ollo
lingüq (Pupkis 2005: 44).
a
Cómo
a5o J.
M. Dauk5a ya
Gi diene,
g ynin i
s engesi
(Gi dien€,2003:
kalb4 394).
Así
upin asi
eligiones
habla ya desde XVI a.
galo.
42
maldaknyges, giesmynus, pamokslq ca ekismus,
lib os y ki 4BaZnydios li e a u aD 4 quien ue
uZ e 5 a s e imybemiss.
XIX a. kilus nacional del
g anís idiomas nuo
enacimien o lie u iq gale,
del p ime siglo XX.
ba ba izm 6. El despacho
de5im dio gale ue ls eig a
p asidejo sqjiidZiui,
(1909)
Po e i l comisiónT, ku i4
suda e kunigai Aleksand as
Damb auskas8, Al onsas Pe ulis
y Juozas Laukai is y,,didZiausiq
mundialie ines bend ines lengua
no minimo expe imen i i"
u ejq Zymiausi de ese me o
kalbininkai: Kazimie as Biiga, Jonas
Juozas Baldikonis y
Jablonskis,
Ju gis Slapelis
(Zinke idius
2000: 179). T abajo de la Comisión 1909 m. asa q
Seinuos, ano
Zigmo
,,i5 bininkq
Zinke idiaus,
esmes es e p ime lie u iq kal-
su aZiación"
( en pa ), cuando ue su a ky a s a besniq
maldq, po e iq lengua, de e minada bii iniausia
e minija de eligión.
5
S aipsnyje laikomasi adicionales, de la lengua
cul i os publicaciones en ya nusis o ejusios
s e imybiq samp a os.
S e imybe dia conside ado i5 o a lengua a ejps Zodis, que
p iei a auja bend ines lengua no noms y iene lie u i5k4
eemplai 4.
6Te min ba ba ismo Siames aipsnyjelaikomass e imybds
sinónimo(KTZ 1990; más
Z . LKE 1999).
7
P adoje, sukaip a5o Z.
habla e i sob e po e i -1
ienodinimq. que se iamen e
Zinke idius, XX a. p adZioje im a
susi upino e o ma,,,Pi masis,
po e iq jq lie u inimu, ue
p ela as
Juozas Laukai is" 2000: I 78). Él e
(Zinke idius misijq. 1909 m. Seinuose Comisión menesiq ap a inejo bend inds, po 4 ypad
suda e adinam4j4 Po e iq ko-
baZny ines, asun os de la lengua. Fue o ma dos po e iq a ian es:,,1) siiilomas
nue a ansc ipción, y 2) comp omisinis a ian e, c imesnis has a olem usa po e iams,
kalbinink ma y . y p opio pasiZymejgs enmiendas, Laukaidio, adicaliai i5 esmes casi
con le i es algunos de los lenguaje ne aisyklingumas, po el cual se buscó neiSgqsdin i
konse a i amen e nosi eikusiq cle ininkq" ue i5spausdin i Pa a -
(Zinke idius
2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14 sí ieji Po e ial. Po e iq comisión Vado e aid,
que,, u edami akyse isq po e iq p aei [ y ma ydami didelg jq ne ienodum4
nesu adome o as i5eigos, como jus odo kq aisy i moksli5kai, así como lie u iq
lengua espi i ua equie en, pe o una ez laik sa oeme p iede me a siZ elg i i eso, que
mlsq pa a ieji po e iai bl q unde s andami isai Lie u ai i pilnai iS eiki. BaisyZny min [
Del os p Zas ies en algunos asun os no espikeme e opiniones q expe s" Po e iai
1909: 107). Pladiau Po e iq komisij4
(Co eción
de los sob e
Z .
Z. Zinke
4 Z lela i
4 p o a i
i(ians s udij e i
(Zinke id-
ius 2000: 1
7 9- I 84).
8
A. Damb auskas
- lie u iq kulh os eikejas, kunig, ilóso o, i1ologo,
li e a l os c í ico y poe a, pasi aiinejgs Adomo Jaki o,
D uskiaus y o os slapywa dZiais (LKE 1999; LLE 2001;
Keinys 2000:32).
43
l. Sal iniq apL alga
Sio a ículo Sal iniai
- cua o XIX a. gale - XX a. p adLioje i5leis i ka alikq ca eekizmai:
Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun.
Filochowskio ca echism
(1901),Ka akizmqi del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i
ka alikiszki. Wsu eikolingiausi
Minis an u u (1903) y kunigo Kazimie o Pal a oko mokslas
Tilq bos (S .
His o ija y Ca ecismo)
(1916).
Sal iniai elegi no al
aza . XVIII y i5 pa es
XIX cen Ziaus
eligiones ai q habla
k izE L . Zi *e idius
1990; l992; sob e i ió
@ladiau
Palionis
y
1995). Es o
elacionad-
ue con la
aE con la
es a alidad
pé dida de
Li uania su
O m. de Rusia
insu ilimo impe ios.
i5silais ina-
adhesión al po 1863
mojo
e a uZd aus a imp uda la yni5komis aidemis.
Vyko k a5 o colonización y usi icacia. XIX. a. II,
como y en muchos Midu io y Ry q Eu opa
Saliq, kilo
Li uana a gimimo Uno i5 au inio judejimo keliamq предметq ue ko a
au inio
del lie u iq idiomas eisi 1'g. Mine i ca eekizmai es i5 lie u iq
sql[dis.
nacionalinio a gimimo laikq. P ie5 habla i sob e ca equismos a o q
e minijas eligias empezando kilmg, ale b e emen e discu i
Sal inius. Ca ekizmE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as,
pe aisi as y segunda ez a sp us as i pi m4 ka 4 1873 años iSleido
pa enge
Zemaidiq
(
yskupas
- I
875
)
I 0.
Mo iej aus
gij i i5 1879 me q ca ekismo Sal inis nes
Valandius I 80 I Reli os e minai
Zinoma, pe miso. seleccionado,
DidZiojoje ue
Nepami i ina, que Li uu i 4 lengua
si uación desiguoda MaZojoje y
e
Li uania. DidZiosios Zemaidiq e Vilniaus
mo s e os Li uano muy sky esi, ejemliui, Zemaidi l
yskupys ese lie u iq lengua a oji-
kaS e baZnydiose ue meldZiamasi i5 lie u iSk l
maldaknygiq, habami Zemaidius lenkejimas ku kas
lie u i5kai po e iai. a ec e e maZiau ni Mlniaus
k a5 o habi an es (da Z . Zinke idius 2002:33-339,
500-504).
0
Ano Z. Zinke idiaus,
,,Valandius nusius Zmones, omen o
subl e sob e sí
lie u i5kai a5andius i5sila i-
publica Li u i5kas lib os, daZnai
sus le5omis. Taip imp usdino kele
157). Valandiaus, como ay ojo
liaudies au ini sqmoningum4" 1990:
(Zinke idius y S ie ejo, ac i idades u ejo muy didelq eik5mg, o mojándose lie u iq
a5 q kalbai, po que él s engesi a5y i así, que ácilmen e sup as ll isq a miq
Zmones. A. Damb auskasjo a5 us
Jak5 as
paZymi:
,,Maiedando j4 en oda su y ybeje y neapkgsda o Li u i5kai emokanba ba izmq cuales
sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges
i5laiky i
ap o echábase p asdiau eji" (Damb auskas-JakS as l930: 209). I5 ik qq M. Valandius
ne enge okiq s e imybiq como apie a o i, iis a a, g ieins, loska, muka y k . Así yskupas
nelabai esis enge g ynin i eligiones kalbq. Es e dad, g oZinq li e a u a[ 4jis kl e
eglainga lengua.
44
que 51 leidim4 ue
pe edaga Qs
Aleksand as Vy a as .
Él a5e:
,,AS ap o eché p o . Kaz. Jauniaus
des ymu Kauno seminijo o ema de es;
además, ldejau allí bas an e nue oq
muje is E.
asun o4 sob e cli i is suspuoc i i
Ra5yb4 Mai onis, ue
poe a pe o ai
p isilaikiaujo pa aisymq.
i5 aisEs... no del odo
pe a5inedamas
P iedqapie kliii is
muje esys es pe Zil ejo... ge b.
A.
(LTSRSB
I862:
Damb auskas" 257).
T ampasis Kun. Filochowskio ca ecismo. Vaiszgan o e s as. An q
ka q iszleis as, pa aisy as - es kon a akcinis spaudinys, i5leis as
l90l años. P ie5an aS iniame ap oba a: la página iene 1863 me q
Imp imi le leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas.
VaiZgan as ( I 869-1933) ca ekismo p a a me en
Li uiai, noinsuén ense
! ! szi a kningele
Ca ecismo
a monizadas
Elemen o io! !
"
po e iais, con
indica, - es,,, no,, que
"
po e ías es án
Valandiausko
ap obo ais . y. M.
po e iais, (Vilnius,
Valandiaus
lib o I k as y 1853).
i5sp in di as en
po e ej
Él siekis e an o aise y
algunas del sen inio
pa eike has a ol
cons ucciones, es o,
be
i5na5ose po e iq kalb4
po e iuses a u os
co espondimenis, daZ
sla ybes.
Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalingiausi dil aik4 i imoni4
p aszcziok4 con Lemen o iu i Minis an u u (1903).
Segundo aS inio
Ca ecismo hopo en o o lado en
kon a akcine es á i inje g
qe iypon. B'A IHO 1864 z. Del
lkomponuo a ap oba a: loseo euo
ca ekismo au o iaus es
nesu a iama. Ano V. Bi Zi5kos, es
ca ecismo
A. Ba anausko
( 1835-1902)
(Zi5ka 1929: 852-85Bi 3). Lien os? 'SR
bibliog a ía a5oma que es o
P. Legecko
(1844-1934),
knyg l
au o iaus,
e ejo
e kunigo,
ca ecismo
(LTSRSB
1988:673).
MedLiaga seleccion a y i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos mokslo (S .
His o ías y
(1916).
Ca ekismo)
cons i uye
Sal in[ és pa es: I. Po e iai; II.
S en oji
His o iija; III. La Comisión conside a que las medidas
e minai
adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda
es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del
T a ado. Ca ecismo. Religiones colec i i5 p ime as y edios
daliq. Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle Ka ekizmas
ue e con 5 . His o ía. ap acimien o ai5kina su i5 as S .
His o ías
Ca ecismo4
Ca ecismo aiSkina, qué i5 isai neiSde a 5 . Is o ijoje. Todel
Siame,,Tikybos
A. Vy a as
(1837 1863?)
- kunigas.
Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990:
4 0).
2
K. Pal a okas
(
1958) 1875
- Lie u os obispo. Pa cnge 2 . IJIE e i5leido
Ka alikq
BaZnydios
eikejas, desde 1926 meq
eligiones ki abq, ikybos ado eliq (pladiau
1981).
45
Moksle" ambos emas pude
en un mismo lib oel" 3).
(TM 1916: mencionei que 5i publicain[ muy pladiai i c í5kai
Bii ina
ecenza o kalbininkas
J. Jablonskis
(Jablonski
1933: 97-ll3). Él en 1917 San a oje ale
que,,Ka ekizme",be ikybos mokslo dalykq i
pag indiniq ikybos iesq, es nemaLa 1933:
97). Y Siaipjau ace ca de cosasq y cosaseliq
' (Jablonskis el i gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e
neuZsimenama.
Los p ime os es ca echizmai son
i5leis i pe íodo de p ohibición
p ensas, cuando o icialiji Li uania
kalbabu o usq.
P ime aisiais XX a. deSim mediais i ió y BaZnydios lengua
l iZis, . y. ue abandonada ba ba izmq. Escogido en años
i5leis as K. Pal a oko paZiD e i, como paki o la eligión
e mininai, o ue enunciada, p asidejus in ensi os de la
1916
eligión a5 l lenguaje co ecciones, anks esniuose
ka ekizmas, nes no d a
ca echizmuos a o q s e imybiq.
I5 ca ekizmq ecopila I 158 unaZodZiai
é minos de eligión y j l a ian ai ,
adiau pa e e minq coincide, o el i5
o al cons a de 613 ski ingq e minjis
eligiosos y 125 j L a ian ai 3.
Mayo men e as a sus
o ígenes unaZodZiq
eligión e minq
- 439 é minos
( .2
I pa . ).
2. Nelie u iSki é minos
Be eik eddalis ca echizmuose
a o l unaZodZi l eligiones
e minq es (Z . nelie u i5kais, . y.
nelie u iSkos o ímes I igu a.). Siame
a ículo es animos o ímes,
eligiones e minis a se conside a
ex animybes, los llamados
in e nau inos
LodLiai y iejos skoliniai,
que son odos5ka
adap aikq al lie u iq
lenguaje sis ema e,,ieina
bend ines
! Fundin[ de la lengua
Zodyno ond4
Religiones e minq a ian ai a ículo
neap a iam .
a
Nus a an e minq kilmg emiamasi A. Sabaliausko
es udio Lie u i4 lenguaje leksika
(1990),
D. U bo Ma y)no
Mai ydo oi 4,odynu (1998), J. Kabelkos io ai 4 leksika (1964), J. K uopo abajo
Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje (1947), V U budio a ículos
K is ijono Donelai-
in e nacionales: Nepas ube i Mai l, Sla alo sla izmai (1962), Senosios lie u i4 kalbos
slo izmai Sen4j sla izn 4 kilmodyds l ai o d ( I ai 994), ambién K. Kink inos ai ais,
Ri i4 Bugynu, iodLi q liaisnais (1996, 1985, 2001, 2003). Además, Ziu e a
K. Alminauskio dak a o dise ación Die Ge manismen des
Li auischen l), E. F aenkelio Li auisches e ymologisches
(193
W i e buch
(1955 1962),
P. Ska dZiaus
D ie sla ischen
Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) y A. B ickne io Slon,ni
k e ymol ogi czny lskiego (197 j qzyka po
4).
46

i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI"
(Jakai ien€
1980:
6l). Cómo a5o
A. sabaliauskas,
seniesiems
skoliniams (a los mayo es de edad)
,,daZ mayo ía
ne u ime sa q
pakai alq a
sinonimq"
(Sabaliauskas
1990:
228). Sky ium abo dan e mininos, u in ys
es animas o igmes suda omqjq daliq.
Tai hib idiniai (o
mi5 ieji) e mina;.
I5 odo nag inejami
141
di e en e nelie u iskas
y 33 hyb idiniai e minai.
I pa .
VienaZodZiq eligiones
e minq pasiski s y nas
según kilmq (%) l.
In e p au iniai
e mininai
2.
En ca ecismo
i5
odo encon a
34 in e minables
eligiones (maLial
desim adalis
e mininai nei
is l unaZodziq
e minq).
In e conec ados
Zodziai, como los
iejos skoliniai y
ex animybes,
son ellos
daZniausiai
Cómo Zinoma,
skoliniai.
p es ados a a és
lenguas
in e pininkes,
adiau algunas
eces di ícil p adin[
de e mina
Sal in[, no
a as eces y
a pini (o a pinius).
47
2. l.l. Lo yni5kos kilmds in e nacionales
e minai. Ca eekizmues la yni5k4 u indiq
in e p au ini l e minq s p incipalmen e
as a pama 4
- I 9 e minq: absoliuciaTFK 33 (lo . absolu io) ', ak as TFK 43 (lo . ac us),
ce emoniaja
MRK 3 30 (lo . c
ae imonia), de
k e as MRK I 0 I (lo .
dec e um), despe ac ij a
MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48
(lo . despe a io), dispensas
MRK 399
(lo . dis pensus), in enció
-
MRK 297, Y K27 (lo .
in en io), TM 87 (lo .
ca denolas
ca dinalis), clé ico
(lo . cle icus),
TM 135 comunija
MRK 330, TFK
36, TM | 26 (lo .
c o m mu n i
ken as TFK
37 Q 22 193 e k
a ij o), ko mu n
6), ko ns c a
MRK 330
(lo . consec a io), mons anciaMRK323
(lo . mons an iq
<
mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123
(lo .
hos ia),p ocesya MRK
323
(lo . (lo . eliquiae), sak amenlas MRK p ocessio), 16,79, 138, TFK 9, KK
ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i e minq 2.1.2 y 2.1.4)
elik ija MRK I 82
22,TM 72,85 (lo . sac amen um), sak amen alij os TM I 3 7 (lo . s
i5ski a no p óximos4 Sal in[, g upo
(así mismo según
como o os es o se
hace con
in e nacionales
e minales
(2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1,
2.1.2.2, ne ) el impo e
2.1.2.2), o según inicia
(daLnai de e mina ,
de las indemnizaciones po pé didas y ganancias que se impu an a las emp esas
nes no acil a neimanoma)
a a és de las
in e conec ados
lenguas LodLiai djo.
2.1.1.1.
kilmds Ras as gau as
Lo yni5kos
de eligión, é mino
e minaso lengbas.
pe sla q uno é mino
gau as pe sla us (Sis
sepa ado, po que
se discu en po
neZinoma, pe ku i4
sla q kalb4 él a ejo i
lie u i kalb{, adiau
su o iginal
Sal inis al o ius
la ynq lengua:
MRK 176, TM ll0 es
(lenk. ol a z, b us. anmap
< lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia,,auku as;
amojasis íc ima 22 20C ; T 22 2001 son
namai, a,,al a is o iikis")
al o ius" LoLieZ I 996, plg. Yai kT al a ij
| 7.
15
S aipsnyje e mininai a5omi
y. K. Pal a oko aiyb4 nes
ca equismo según l9 6 me q, .
Tikybos mok.slo o esandius
ne iks aiyba casi no di ie e del
muchos casosjq conside i i
co ek u os e o es. el
Siandienines aybos, lumus
mayo Z demesys posible Dado
asigna se unaZodZiq e minq
kilmei, a ian es noap a iami.
sky ium (incluido el alqui án)
16
Salia ejemZiq pa ay i ab e ia u as indican en el que ca ekizme se usa el é mino, a
azi5ki ci is la página, i5 del cual ellos omi i (daZ es o es p ime o no be s
paja ojimo[, caso]. Po kab elio esan is indica as as skaidius en el que discu ido
é mino Sal iniq a ículo a ian e. p esen ados gale.
ab e ia u as
'1
T22 al o ius kildinamas i5 la ynq de idiomas. A. Sabaliauskas sólo
(1990: 253),
P. 36), J.
Ska dZius
(1998: 86), J.
K uopas (1998:
Kabelka
(1964:24) y E. F aenkelis
(1955: 8) indica que en
ca ecismos usado
Zodis i lie u iq kalbq a ejo pe
sla q
( . y. lenkq o bal a usiq) el idioma.
48
2.1.2. kilm6s e mininai,
Lo yni5kos
ob enido po lenkq kalb4.
En ca ekizmu Mol<slas Rimo Kq aliku y
Tilq bos mokslas se u ilizan y pe lenk l
kalb4 Lod1iai ob ene la ynq idiomas
(2 é minos)'.
ad en as MRK 79, 333, TM
109 adwen ,lo .
(lenk.
ad en usLKh{,sumaMR. K4l3 (lenk.
suma
<lo . suma).
2.1.2.
G eikiSkos in e nacionales e minai.
kilmOs
Ras i sólo 5 eligión e mininai, ku iq
pi minis Sal inis es g aikq kalba:
an i ona TM 11 (g .
an iphonos), MRK
de balsamo y sus de i ados
315 (g . balsamo
ITZ l%6 indica que balzamas a ejqs i5
a abq idiomas)), diakonas MRK 380, TM
135
(g .
diakonos), pa ia ca MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs),
subdiakonas
MRK 380
(lo . sub.- g .
diáconos).
2.1.2.1. G eikiSkilmds
ob ene pe lo ynq Ras i ienalodLiai
e minai, ob ene pe lo ynq kalb4
e minai, kalb4.
3
(linguas in e mediininke s
de e mina di ícil, es
g aikq josT22 no minimos),
Sal inis habla:
adiau jq inicial
he é ico MRK 23,
335, KK 22 ( o .
hae e icus
< g .
hai e ikos
Yai kTll o LZ SlO,l985, 2001
2003,
e e ikc s
< g .
hai e ikos), ca álico MRK
25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus
< g .
ca ólicos),
ca ecismo MRK
386,
TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus
< g .
ka dchismosYai kTZZ
2003, TZZ
o as en
indicado,
que
o iginó i5
g aikq o
lenguaje).
2.1.2.2. G aiki5kos kilmds e minas, ob enido po lenkq kalbq. En
ca ecismos y po lenkq gau as g iki5kos se u iliza kalb4 o imes
e minos psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas 1998: 238,
plg. T22, donde se indica sólo g iki5ka o ime).
2.1.2.3.
G eikiSkos kilm€s e mininai, ob ene pe sla q lengbas. Ras i
2 eligión
g aikq ob ene
pe sla us,
adiau jq o iginal
Sal inis
e mininai, son
habla:
(sen s.
c Hbzeilb<
angelas TM 12, 76 g .
angelos
(Dac ,lep
1967) 8,
e angeli.ja
e angelia
MRK 18, TM 83 (lenk.
32,
< g .
euangelionU bas
1998: I16, ZZ lqX,1985,
plg.
2001; Yai kTZL 2003)'e.
8
Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [ edaga oJ. Baldikonis,y a
s a ybe(LKZ
I l94l).
Sla ybejl iempo
(1998:
y P. Ska dZius
87), J. K uopas
(1998:
84), D. U bas 19).
(1998:
ZodZio T22
g aiki5ka
Kad Zod2io en o igen
l%6,2001;Yai kT22ZOOI.
indicado ange as
inicial
Sal inis habla, abejoniq
es g aikq kadjis
nekyla, adiau necesi a paZyme i.
ob enido pe
slanl kalbas.
e
J. K uopas en el abajo Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje indica que
e angelija es g ikiSkos o imes Zodis (K uopas 1998 227).
49
2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e mininai. Ta p
kalbamq unaZodZiq e minq es solo uno
Zodis, cuyo inicial
Sal inis es
heb ajq habla, es
- mana MRK 79
(g .
manna<heb . me).
2.1.5. Apibend inamosios no as. Pe lenkq
a
o o sla q kalbas, posible adiau del asun o,
a djo nemaLai iS a dy' q e minq, Sios
TZ en e Sal iniq mencionos a a ez. Qué más que es quin adalías
unaZodZiq eligión e minqy a la yni5kos, o maZdaug eddalis
- g iki5kos
o ímes.
También encon ado heb aji5kos o ímes lodis mana.
Como is o i5 ejemploZi S odos los é minos
in e nacionales son consumidos y aho a.
In e nacionaliniq
ienaLodLiq e I i gij o s
e minq consum imas
ca eekizmuose
(maiau con ni deSim adalis
conexgs uo, que ka alikq
eligine leksika ue c eama
baZny ines idiomas la ynq
unaZodZi l e minq), ma y , es
pag indu.
2.2.
An igos skoliniai2o
Sob e anuosius debinius es i ai iq nuomoniq. Uneni
bando jq ne a o i (J. Sk i eckas), keis i o os
Zodziais, o os Ijuos Ziu i ole an i5kiau
(J.
Jablonskis, K. B[ga). Zymusis
ex animybes como abelnas,
kalbininkas
K. B ga a me e okias
ab ozas, ab ilsas, adyna...,be
eike consumi lie u iq kalbai
eque idos anuosius skolinius,
pa yzdLiui, idklas, kunigas y
k .
J. Jablonskis,,pa eisino
comunesineje kalboje bemaL odos
los anuosius skolinius, a o os aún
has a apa eandan a5 ui.
mediZu amiais a ejusiq
15 skoliniq palaike aquellos, quienes a mdse nou ejo lie u i5kq
a i ikmenq (pa yzdZiui, skolin inI eligin[ Zodyn4), Ca ekizmuos u ilizados
36 los
iejos skoliniai
(más que penk adalis
skolin l unaZodZiq
eligijas e minq).
2.2.1. I5 sla q kalbq ob ene los iejos skoliniai. I5 sla ,q
kalbq2 ob ene
:0 Mosclo a ículosniq en colección Skoliniai i bend ind lie u i4 kalba (2004 Lo e a
Vaicekauskiene p opo ciona okiq G. Thomo
senqjq skoliniq apib eZ i:
,,iodliai, in eg a gsi onologiSkai y mo ologiSkai, uZiman ys impo an e4 luga 4 en la
leksineje-seman indje sis ema lingüís ico, ne u in ys con o midadmenq, mejo -
pasolin i ne i5 kaimynq kalbq; p incipalmen e codi icados posi i amen e'
(SBK 2004:
I l). Apib eZ is ne a iksli, po que, como
Zinoma, skoliniai puede u e i a i ikmenq
puede b i i (i daZniausiai son) skolinami i5
kaimyniniq kalbq y pan.
2)
S aipsnyje skoliniai i5 sla q
kalb l ski s omi
I lenkybes, bal a usybes, usybes
sla ybes, a sla ybiq g upe se asigna
i
en onces, cuando neai5ku, i5 cuya sla q
idiomas Zodis ienesu a iama, es
hyb idiniai e mininos, e mininas,
u in ys o comunes4 con sla ais
p eesag4. (A igos en gua dia de
50
2egnanie
- hegnojimasls TM 5)43.
Kalbininkq
opiniones.)
a
la e osas
Además, as a lenkybiq
(7 e mininai), kilusiq i5 g aikq la ynq y heb ajq
kalbq.
2.3.1.1.
G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 odo encon a 2 pe lenkq
kalbq ob ene es g aikq e minai, ku iq pi minis Sal inis
angelus
kalba: aniolas MRK 56, TFK 15, KK l0 (lenk. aniol < lo . <
< g .
angelos
- angelasTM
5)aa,
MRK 40, KK l0 (lenk.
a caniolas a choniol
<lo .
a changelus < g .
a changelos
- a cángel TM ll).
2.3.l.2.Lo yni5kos
kilm€s
lenkyb0s.
Moksle Rimo
Ka aliku consumami
4 e mininai, ob ene pe lenkq4: kalb apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek.
o ie a < ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5,
plg. F aenkel1962: 13
- auka TM 123),
aplo ka MRK
377 (lenk. opla
e k < ok. o b
I | 9 e s
aE < lo . o b I
ese MRK
a a
B i.ickne 7 4:
25 8
3 80), m ai o
(le m aj e
s a < lo .
6)45, s u
m aj e s a
s, kilm. n
ij a MRK
aj e a i
c s T
ZZ 193
95 (lenk.
es ación
<lo . s a io). J l
inicial
Sal inis
- la ynq habla.
2.3.1.3.
Heb aji5kos kilmds lenkybEs. Ras a sólo una ex animybe,
ob enida a a és lenkq kalbq cuya o igenme heb aj 13ka:
mesijos:izs
MRK 70 (lenk.
messjasz,
lo . baln.
messias, g .
Messias plg.
< heb .
ma|lach Yai kTZl
2003).
Bl ina no e i, que lenkybes de con enido
eligioso lib os en adosi Lie u oje como
locales lenkq idiomas, da ad. polszczyzna
li ewska, e ec o 142). Lenkq habla i5 no hubo
a le o
(Zinke idius
2000: p adZiq conside ada lengua, que
p ie5q cuan o más, ella ue lengua de
eligión, a ejusi con ka alikybe.
I5 mencionadas medZiagos e , que
Nau inio egene izimo como cambii e
lenkybes kunigo
poZi[me ais, ya min€ a, is i lenkq kalbq.
K. Pal a oko
ca ekizme ne a oiamos.
a Zodis iegnone DZoi D2, desape cebido, adiau consumi p opo cionado acciónZodis
2 i(s) i edegno iegnojimas(es). Ma yl, iegnonq puede conside a se
ne eik ina s e imybe, pe o conside a y su da iniu. Zegno ils) aip
pa plg. lenk.
es posible kilgs i5
lenk i del
lenguaje, 2egnac
siq 1990:229).
(Sabaliauskas
ZegnoniLKLey apa eik a no como s e imybe.
'a
En el e imologís ico enkq del lenguaje Zodyne se indica, que lenk. a iol
emp diau bu Es angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5).
o:
TZ I%6
que hay
a5oma,
kilEs
e minas i3 i alq idiomas.
5'l

2.3.2.
Sla ybds.
Tikslinga ski i da
ien4
ba ba izmq g upQ
- sla ybiq, cuando
neaiSku, i5 cuya
slalq lengua del
28 ales ob enido
Zodis. I5 e mininai (bemaZ du
o al encon a
penk adaliai s e imybi$:
ace caka KK l0 (bnx. one ca,
le . opiekagloba TM I l2),
apiekilnas MRK 169,419, TFK 13,
KK 14
(b us.
one g, u, lenk.
globejas asaba MRK
opiekun TM 9), -
41, TFK 11, 32, KK 8
(lenk. osoba, us.
oco6aasmuo TM 6),
a puskai MRK 323, KK
38
132), KK 11, (lenk.
pe don, -
omnycKa-
39, g iego
us. MRK
loidaiTM
36 (b us.
?pox ,lenk.
g iezech-
- nuodeme TM 7),
inas
MRK 240
(b us.
zpol Hb ,le-
TM
nk. us. 89,
g zeszny, zpeu ua il
- nusiddjqs
nupuolqs TM
100), MRK
g ieinil as
54, 91,
TFK 18, KK 9
zpewnlx, lenk.
(b us.
g zesznik,
us. zpeumuK
- nusidejelis
5), e e gas TMK 37 ( us. uemeepz), ko ond MRK 54, TFK
35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue
- bausmd
TM 80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i idaMRK I
59, TFK 12, KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128), my
a MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk.
I is miloi
,b us. u i ac4a
- maloni TM I 0), n sl s MRK
49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us.
Mb c b,lenk. myil - min is TM 78),
nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '.
nadzieja, uadsen b us.
- il is TM ll),
ju iega MRK
(lenk.
p zysigga,b us.
186 npucnza),
p o a MRK 20
(b us.
npaea, lenk.
de echo), odaMRK 107, TFK 12 (b us.
pada,lenk. ada - consejo TM 9), ona MRK
95 (b us.
seño ,lenk. ana), s ona
MRK 75 (lenk. cman),
KK I 1 s an,b us.
sumene MRK46, TFK I 6,
(lenk.
s um enie, cyu euu 0 (s. lenk. u i b us. e), u
eonoduuup,b us. aa" adapLLAe- al ii ojas
bagas MRK 73, KKK I 2, KK 5 bo
TM l eseld 25, MRKK 237,.KTF 9 (lenk).
b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us. soilc c,le
wesele,b us. ancen e
**ojsko), aldymie ls TFK 452, ( us.
g,
- es u ds TM 109), ieinas is MRK 376 (lenk. wiecznoic,b us.
aeuuac ya), ie a MP. K 16, KK 18, 40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a -
il yba TM 88, ikejimas TM l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk.
wie nii ), zokonas MRK 65, TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH
- isak mas
TM 7).
2.3.2.1. G eiki5kos kilmds
sólo una g oma a
sla yb6. Ras a sla ybE
MRK 2l ( us.
zpa oma,plg. g .
ypdppc a
1986:451)
(Dac ep es
g eikiSkos o ímes.
l9l6 años i5leis ame K. Pal a oko
Tilq,bos moksle unaZodZiq
eligiones e minq cuales bn q
puede gau omis i5 sla , l I5
conside a s e imybemis,
ejemZiq obse a , que
p incipalmen e sla ybiq es
kalb neap ik a.
Moksle Rimo Ka aliku.
58
2.3.3. Bal yba us6s. Tikybos
moksle ne as a y
bal a usybiq, ku iq
u ilizada (7 é minos, en
o as ca ecismos
m ielnykas
de5im adalis s e imybiq):
MRK 82 (b us.
uyui c), milka MRK 57, TFK I
l, 25, KK
46 (b us.
MyKq
- koniia TM 80),
p ie elis MRK 157
(b us.
npamqab), sme is MRK 36, TFK 12, 25,
KK 7 (b us.
c epqb
- mi is TM 9, mi imas TM 90),
sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us.
cyd
- ibunal
TM
9l), sudicia MRK 46, 102
(b us.
c),
suyden
MRK 21, TFK 13, KK La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado.
9 (b us.
csem
- mundoulis
TM 73). Todos
bela usebes
consumidas
En Ciencias
R i m o K a a I i ku,
maZiau jq as a
T u mp aj e Kun. F i
I o c h o w s ki o ka
am
e ki z m y
e
Ka akizmuose
ka el ikiszkuose.
2.3.4. Vokie ybds. Vyskupo K. Pal a oko Tikybos
moksle se u iliza sólo una okie ybe
(1,4o s e imybiq)
- podZiai
120 TM
(plg.
ok. dial.
podi, pod Alminauskis 1931
: 103,
plg.
ac ual. ok.
die Pa e
- lo"iki o
e ai
TM 120).
Ki uos ca ekizmuos
okie ybiq neap ik a.
2.3.5. Apend inamosios
obse aciones
. 7
|
gij s eli
igualolodi
os
e minas
(apie I5o/o isq unaZodZiq
e minq, L . I pa .) es
s e imybes ii sla q y
ge manq kalbq. Se a a
de ex animybes
(algunas, ej., g iekas,
mylis a, pekla, sme is y
k ., encon amos ya M.
MaZ ydo en los esc i os),
ku iq em a e i a a
mucho que algo
emp ano e que XIX a
gale.
- XX a.
p adZioje.
Tadiau
Sis pe íodo
- es un cie o l[Zis, cuando el ue a sig gZ q
i gim ajE lie u iq kalbq y sus u us.
Ca ecismo
Mol<slas
Rimo
Ka aliku, T umpajame
Kun. Filochowskio
ko ekizme e Ka akizmuos
e ka alikis zkuos e g e a
s e imybiq sinonimi5kai
son consumidos Li u i5ki
é minos de eligión, p z.:
cna a
MRK 51, TFK I l, KK 40 - do y,6s
MRK 88, TFK42, KK 40, do aMRK 18,
TFK 42; duiia
MRK 29, TFK 8, KK I I - espi i uia
MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia
MRK403.
422-i ake MRK l2l; y asl aMRK 18-maloneMRK46,TFK 15,
KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - in ie no /
MRK 42, TFK l3; a puskai MRK
323, KK 38
- a laidai MRK 70,
TFK 35, KK 38;
mylis a
MRK 17, 18,
TFK 17
*malone
MRK46, TFK 10, KK 12;
sme is También es posible que se p oduzcan cambios en el endimien o de las ope aciones.
MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s
TFK 17, KK l6 y k . Suma
es ablece , pa a el cual -
lie u iSkam o p es in am
- al é mino concedida p io menybe
(ese apa e ema
del a ículo).
Ponsebe a que en los
ca ecismos imami usa
lie u i5ki é minos de
eligión, a jq sinóniminie
aliennos o ímes e mininai
asomi (ce emonijos)
59
skliaus os
, ej. '.
apeigos
bainyiio.s. y.
MRK 24a6, do a (cna a) MRK 17, godulys e
(lokomsna) MRK 234, kaniia (muka) MRK 301,
sang e kaniia (muka)
MRK 319, malone (mylis a)
De Dios
KK 12, nus ojimo
espe ies (nodie7oy'
MRK 431,
in ie no (pekla) MRK
144, (iiudas) MRK
milag o
(iiudas) MRK 81, Zenklas ex imas o igmes p esen ados
23 y k . A eces
jung uko o,p z. : o iciigos ó ce eminiiios bainyiios
e minai
i en os MRK 419, BaZnyiios o iciigos (oba ce emiios) TFK
po
40, milaguklc s ó ii idas MRK 8l y k . No sama a i k5diai,
consum ej. (kaniia)KK16, '.podiiai (kumai) a nZina milko
i
120, sme is (mi imas) TM KK 16 y
k ., o skliaus uas p esen a el
in e nacional
LodLio
equi alen e, ej.:
despe acia (desminimien o)
MRK 43l, Comunija
(o pa icipación) TFK 36 i k . I5 de odo eso puede
sp ps i, ca equizmuas que aama lie u ejimo
di eccimi. Es o e K. Pal a oko Tilq bos mol<; sle.
3. Semiau
Li u i5ki
unaZodZiai e mininai
En ca ecismos as a unaLodLig,
eligiones ennin -5 quienes son
híb idos.
Híb idas se conside an
LodLia| u in ys sus
p opios o ímenes y
skolin q ZodZiq
cons i uom4sias
pa es
(KTZ 1990; LKE 1999;
Keinys I l5)47. I5 de
1984:
odo encon a
é minos híb idos.
33
Veni hib idai en ac ualine comunesie lie u iq kalboje son a o ini
(13 e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis
MRK 174,
panele
TM 82; c iks iji nas
MRK 308, pasninka imcs
MRK ll0; kunigaiki ,s MRK 7548
mui ininkas
22, MRK l2l, KK iegnojimasis
TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9,
KK27,39, TM 8, pagonys |
TFK 19, panys eKK42,MRK 280,
yskupys eae
MRK 118;
o os no uso inos
(20 e e ia
a6
p esen ada y
sude iniq
em inq ejemZiq.
a7
Hib idai kalbininkq es incomodai apib eZiami.
Pa yzd2iui.
A. Pupkio opina que los
híb idos
son,,nega i amen e
codi ican
LodLiai, conin ys iS
ki q kalbq pasiskolin q
da ybos elemen q
(p ie5dell
a
p iesagq)" (Pupkis
I 980: I 06).
B
K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo i iempo ge manizmu
(Alminauskis l93l:75). A. Rubinas en el a ículo
D asinink4pa adinimai y
j4his ija a{o,kadkunigdik-
i is pasida y as
i5
ZodZio
su
nobnigas,,ka alius" apéndice
-alkJln (Rubinas
2001:
191,
da plg. Kabelka 1964:120;
B[ga 1958:546).
ae
Ano S.
nomb inimai
Amb azo,
su
ie q apesaga
-y e es,,pamo emiui
is e s i ii sla q kalbq"
(Amb azas
2000: 70). LKG sob e sla i5kq
apéndagos kilmg neuZsimenama
(LKG
1965: 3 l0-311,402).
60
minq) s i ny MRK 42 5, ad€j as MRK
: b o kas ge
40950, n o b ai nu m as
KK 49, TFK 12,
MRK 433 (plg.
nobo2noic);
lenk. 49, MRK
42,
KK
ge adej s e
54 (plg. hib . ge adejas,
TM 12 ya se u iliza
ge ada ybe), MRK 64
nep ie elys e
(plg. nep ie elis);
nei s a a TFK 10, MRK
214, nep ie elis hib .
17, MRK 157,
TFK2I,pa iikada KKMRK39T
(pIg. iikada-lenk. szkoda
LKZe); ap m ij i m a s MRK
40 8, a p a k u a i s I oj i
m a s TFK 3 5, ap i e a oj i
m a s MRK 330, 76,
blagasloniimas
MRK 31a (plg. bendición
TM 101), b I uznij
epaku a oj mas imas
p iega imas MRK l9l:'
MRK I 85, n i TFK 10,
da byg iek s TFK 27,
imas KK 37, paku a oj
p adiiog iekis TFK 27;
MRK 374.
k yie o ojas MRK 158,
nuk yie o o
I5 o al as a 20 hib idiniq unaZodZiq
e minq, u indiq es animas kilmes
(lenkq kalbq), . y. no iejo skolinio o
in e nacionalinio Zoa sla . 'q dZio, y
pa es.
sus o ímes o cons i uom4sias
(p ieSdeliai
p iesagos)
Teniendo en
cuen a, que
ca equizmas
es edac a
- XX a. comienLioje, queis a, que en ellas hay
XIX a. gale ne a
nemalai hib idiniq eligiones e min l, ypad que
is penk adalius conside a s e imybiq
da iniais.
Siandien
puede jq
4. I5 ados l.
inal XIX a.
- XX a. p adLia ue espa aus ac uales bend ines lie u iq lengua
kD imosi pe iodo. La e minija de eligión en onces e a nusis o ejusi,
la e minija de eligión sólo muy neg yna. Desde XX a. p adZios es una
mejo ísima Tai le ne dauge lis emaq. Tadiau bene i5 su a ky q.
más impo an e ue consecuekli y di ecinga
ano me o kunigq (J. Laukaidio, M. Pakalni5kio,
S. J.
Tij[naidio, A. Vy a o,
J. Tumo, Madiulio y k .)
i kalbininkq
(K. Biigos, J. Jablonskio, J.
Balcikonio. J. Slapelio y k .)
eligiones enninijos a kyba.
2. Nag inej amq lie u i3kq ka alikq
ka ekizm l e minq lingüinei aiSkai
po eikio pokydiai, nekalbiniq eiksniq
u ejo lie u iq kalbos nuo p iklausq
(lenkinimo, okupacijq,
imp udos emba go y e c.).
50
Plg. lenk. dob oi, s. b us.
do6podei. Es a ybines lie u iq
lengua comisiones
con i madoame conside ado
DidZiqjq del
-dejes se
ZodZio elemen o.
lenguaje klaidq sq aie s e imu
a ibuye a
Klima isanda os
(LKKN 1998: 149). Kalbininkas
klaidU J.
ZodZiq
cius Ge addjus,
niekudeias g ynai lie u iSki
(s aipsnyje pik addjas,
ZodZiai) que i ode,
Li u i5kas Zodis, y no
ge adOja,s es pu nai
hib idine sla ybe 2000:
64).
(Klima idius
S aipsnyj
e aún
es
adicional-
conside aomasi nuomonds.
6l
3. Noelie u i5ki é minos de eligión has a
l9l6 me q i5leis uose muose Mol<slas Rimo
ka ekiz-
Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio
ca echism, Ka okizmai ka alikiszki
cons i uye casi eddal[ isq
unaZodZiq e minq
(Z .
I pa . ).
3. I. Nag inejamo pe íodo
ca echizmues usa
in e nau iniai e mininis
(24,1%o nelie u i5kq
e minq) y senieji skoliniai
(25,5o/o nelie u i5kq
e minq) i5 esmes no
cambiis i es
ebe a ojami e aho a.
3.2. Mucho más en e nelie u i5kq
e min l 1879-1903 años iSleis uose
es án s e imybiq (71) - algo más de la
mi ad ca echizmuos nelie u i5kq
unaZodZiq eligionijs e minq (50,4%i).
Siq dienq poZiii iu
nag inejami unaLodliai
e mininai es imonija
Elie u iqkalbos aidos
me 4 kai baZnydios
a5 ijoje ue
pe einama
I p esen einE bend inp lie u iq kalbq.
3.3. Kunigo K. Pal a oko
Til ybos
/o pu anai
mokslene S2,2o-
e minqy a lie u i5ki.
Ca equizme se u iliza sólo una s e imybe,
o iginusi i5 okiediq idiomas
- podZiai
120. TM Así po
kele qXX a.
p adZios me q
s e imi eligij os
e mininai ue on
eemplazados
lie u iSkais.
3.4. K. Pal a oko ca equizme usados los
esa o igeninos eligión é minos, que no
ienen lie u i5kq pa yzdLini, a i ikmenq,
senieji skoliniai
(baZnyiia, pagonis, po e iai,
pasninkas, k ikiiionis, yskupas y
k .) y los é minos in e nacionales
(ca dinolas, sac amen es,
an i ona, diakonas y k .).
4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l
ka alikq ka ekizmq e minija i5
esm6s o o.
maZai
KK Ka akizmai ka alikiszki.
MRK
TFK
Sa , N l con Lemen o iu y Minis an u e , Bi enai, 1903. Mensajes Rimo
hsu eicalingiausi d0l aik4 y imoni4 p aszcziok4
Ka aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as y segunda ez a spauslas, Vilnius, 1879
(con pie3 uku
- 1888).
T umpasis Kun. Filochowskio ca ecismo. Vaiszgan o
e s as. An q ka q iszleis as, Vilnius, 1863 pie5 uku
TilZe, 1901, edia laida).
py as,
(con
Pal a okas K. Tilq hos
mokslas Ls o ija
1S .
i Ca ecismo), Pe apilis,
19 6.
LITERATURA
A lminauskis K. 193
l: Die Ge manismen
des Li auischen 1. Die deu schen Lehn-
w i e im Li auischen, Kaunas.
62

A m b a z a s S. 2000:
Daik a a dii4da ybos
aida2,Vilnius.
B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos
uid audimo aikas
(1865-1904 m.)
3, Kaunas.
B i 2i 5
k a V. 1990:
Aleksand ynas
3.2-asis
( o og a uo .)
leidimas,
Vilnius.
B ii c k n e A. 1974:
Slownik e ymologiczny
jqzyka polskiego, Wa szawa.
B I g a K. 1958:
Rink iniai ai ai I, Vilnius.
B ii g a K. 1959:
Rink iniai ai ai 2, Vilnius.
B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius.
D a m b a u s k a s - J a k 5
a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in-
klnys, Kaunas.
D o in as V. 1986 Pag indines
leksikologijos
sq okos,Vilnius.
D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26.
D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Mlnius.
DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Vilnius.
DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos
iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius.
DZo2000:
Daba ines
lie u i4kalbos
Zodynas.
Vy . ed.
S . Keinys,
Vilnius.
DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi-
mas).
E c k e R. l97l: Bal ische
S udien,Be lin.
F aenkel E. 1955 Li auisches
e ymologisches
ll/ci e buch
l. A p i ekiuo i,
Heidelbe g.
F aenkel E. 1962:
Li auisches
e ymologisches
w ) e buch2. p i yke i - z olgai,
G i ingen.
G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos
me men s, ilnius.
Gi i ien€ J.2003:
Leksikos g yninimo
polinkiai
bend ines
lie u iqkalbos
is o ijoje.
- A chi um
Li huanicum
5, 391-410.
Jablonskis J. 1933:
Jablonskio
ai ai2: S ie imo eikalai.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Jablonskis J. 1934:
Jablonskio
ai ai 3: Rai bos
dal1,l111i.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Ja k a i i en e E. 1980:
Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius.
K ab e I k a J. 1964: K is ijono
Donelaiiio ai yleksika,Vilnius.
K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos
hib idai
(sq oka,
usys i nonniskumas).
- Lie u os
TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius.
K e i n y s s . 2000:
I5
A. Damb ausko
kalbos i e minologijos
eiklos.
- k minologija
7,3247.
K e i n y s S . 2004: Te minologijos
aida. blkle, aidmuo i uzda iniai
i XXI amiiq
izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ:
K< z i
m ie
u i G
a
i en iu
i a m inll, Vilnius, 219-239.
Kl ima i dius J. 1998:
Ke u i
alkoskelinukai.
,Gim oji kalbalO,
10_14.
K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas,
niekaddjas
- g ynai
lie u iski zodziai.
- Ac a Linguis ica
Li huanica
42, Mlnius, 58-65.
Kl ima i d ius J. 2002:
Ka ekizmo
kalba- kalbos ka ekizmas.
-Kalbos kul u aT5.
105-
19.
63
K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius.
K uopas J.
1998: Rink iniai ailai,Vilnius.
KTZ l99O:
Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas.
Lebedys J.,
Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as.
- Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135.
LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o
pe
d ij a, Yilnius.
LKG 1965: Lie u i4kalbos
g ama l a, Vilnius.
LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene,
Vilnius.
LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas.
LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius.
LKZ I 1962 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ x l 1986:
Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius.
LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ XX 2002 : L
i e u i 4
kal b o s i o dy
n
as, Vilnius.
LKZe: Lie u i4 kalbos
iodynas, Vilnius. www.lkz.l .
LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas,
Mlnius.
LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius.
LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys,
Heidelbe g.
LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius.
LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. I . A-P. Suda e
E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas,
Mlnius.
LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas,
Vilnius.
NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje.
-NaujasisZidinys Aidai718,2005.
P al i on is J. 1995:
Lie u i l aSomosios kalbos is o ija,
Vilnius.
Pa aisy ieji Po e iai
1909: Pa aisy ieji
Po e iai. Vado as 14,107 129.
Pu pk i s A. 1980: Kalbos
h l u os
pag indai,
Vilnius.
P upk i s A.2005: Kalbos kul u os
s udijos, Vilnius.
R u b i n a s A. 200 I : D asininkq
pa adinimai
i
jq is o ija.
-l c a
Linguis ica Li huanica
44,189-200.
p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius.
S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius.
SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius.
S
k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius.
S
k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius.
Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P.
Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309.
Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a.
Pu b I ic is i ka, Vilnius.
64
22 1.9Ze:
Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda,
Klaipeda.
22 1'9SS
: Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius.
22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas.
A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius.
Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas,
Vilnius
(e.
leidi-
mas).
U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius.
U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai.
- Kalbo y a 4, Vilnius,387-390.
U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai.
- Bal is ica
27 (l), Vilnius,
4-14.
U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius,
9l-101.
Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o.,
Vilnius.
Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds
kalbos iSkilimas,
Vilnius.
Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos
is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais,
Vilnius.
Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius.
Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe
i kalba. Senqj4 ai 4kalba.
XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius.
@ a c na e
p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui
c oeapu
pyccKozo
n3b Ka l, Moc na.
O a c e
p M. 1986:
3mu onozu,lec cuil cnoeapu
pyccKozo
3b Ka
3, Mocx a.
NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE
END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h
CENTURIES
Summa y
Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes
ields o e minology - he old
bo owings ( o ins ance,
ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios
(Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos
(Eas e )) came in o Li huanian be o e
he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y
- in 10 h-121h
cen u ies. The begin-
nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies
malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas
(The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he
oldes o all p esen ly
known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical
Lu he an ca echism Ca echism sa
p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 .
This a icle analyses one-wo d non-Li huanian
o igin e ms o eligion used in Ca holic
ca echisms om he end o he 19 h
and he beginning o he 20'h
cen u ies. This pe iod
is no a andom choice, because
he li e a u e o he Chu ch and i s language
a ha ime
we e co up wi h ba ba isms.
F om ou Ca holic ca echisms
published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku
(Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis
Kun. Filochowskio ka ekizmas.
65
Laiszgan o
e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed
by aiszgan as)
(1901),
Ka akizmai
ka alikiszki (ca holic ca echisms)
(1903)
and ilq bo,s
mokslas
1S .
Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching
o Religion (Holy His o y and
ca echism)) (1916)
by
he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s,
we e
picked
up. some en.ns
we e he
same,
so i made 613
di e en
e ms
and 125
hei
a ian s.
The majo i y o one-wo d
e ms
- 439 e ms
- we e o he na i e
o igin. This
a icle in es iga es
l4l di e en
e ms
o non-Li huanian
o igin and
33 hyb id e ms
o
o eign
o igin.
Non-Li huanian,
i.e. e ms
o eligion
o he o eign
o igin a e so
called in e na ional
wo ds (34 e ms),
ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms).
The absolu e
majo -
i y o in e na ional e ms
(33 e ms)
a e de i ed
om classical languages
- L a in(ak as
(ac ,
no e)
TFK 43,
os ija (hos )
KK 30,
MRK 322,TM 123,
sak amen a
(sac amen )
MRK
16,79,
138,
TFK 9, KK 22,TM 72, 85)
and
G eek(an i ona
( e sicle)
TM ll, balzamas
(balsam)
MRK 315).
Some in ema ional
e ms
came
h ough
Sla onic
(Belo ussian,
polish)
languages,
o ins ance,
al o ius
(al a )
MRK 176,
TM ll0, ad en as
(ad en )
MRK 79,
333, TM 109, angelas
(angel)
TM 12,
76 and
o he .
The o igin o old bonowings
a ies.
These
ca echisms
ha e
majo ily old bonowings
om Sla onic
languages, o example,
bainyiia (chu ch)
MRK 25,
TFK 20, 25,KK.lg,
TM 7,88,
g abas (co in)
MRK 75,
KK l5 and
o he . This
is he
oldes laye
o Li huanian
e ms
o eligion.
The e a e many ba ba isms
in ea lie
men ioned
ca echisms
(71 e m): polonisms
(ab ozc s
(pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o
osa y)
MRK 50), Sla onicisms
(apieka
(ca e)
KK I 0), Belo ussianisms
(m ika (su eing)
MRK 57,
TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s)
TM 120).
The end o he l9'h and he beginning
o he 20'h cen u ies
is he pe iod
o he as
c ea ion
o common
language.
A ha ime
e ms
o eligion we e
al eady
es ablished,
bu
he
language
was
com p ed
wi h ba ba isms
and
was no
pu e.
In he
begim ing
o he 20*
cen u y he e
we e a emp s
o no malize
enns
o eligion
- ba ba isms
we e
changed,
in ema ional
e ms and old bo owings
we e le . In he
wo k o he p ies
K. pal a okas
Tik bos
mokslas
(The
Teaching
o Religion)
e en
82o/o
o e ms
a e
pu ely
Li huanian.
In
his ca echism
he e is only one ba ba ism
om Ge man language
- podiial (godpa en s.l
TM 120.
Fu he mo e,
ba ba isms,
used in ca echisms published
in lg79-1903,
we e
changed,
o ins ance,
di ma ond MRK 108,
TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns
120 TM
(con i ma ion)
, iysiius MRK 63, TFK I 7, KK
16, 37 - belleza
TM g9 (pu _ ga o y)
and o he s.
A e he bishop Pal a okas he
e minology o Li huanian ca holic
calechisms ha dly changed.
Au5 a RIMKUTE
Lie u iq
idioma
ins i u o
P. Vilei5io g.
5, LT-10308
Vilnius
E.
pa5 as
[email p o ec ed],
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]
Recibió
2005-10-25
66