scieee Open visual document viewer

Nelietuviški XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai

Aušra Rimkutė

Full text

Au5 a RIMKUTE L ie u i l as i 1 kaL bos ins NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI No s Li uania ka alikybe e a i es a mol o elai m. AukS aidiuose e solo 1413 m. - 1387 Zemaidiuose - lie u i5ka k ik5dionybes e minija a ki q lie u i5kq e minijq Tai seniausiq. indica anākais è una i5 lie u iq eligioni e minijos sluoksnis - ali anieji skoliniai come baZnyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba e k . (Z . B[ga 1958: i5 348; 1961 I lie u iq kalbq 776), a ejE g eidiau- y iniq sla q siai X-XII a. anco a p esso5 o icialqjI Li uania k ik5 4. Li u i5kos k ikidionybes - iS i5likE uZ a5y i e minijos i5 o a Zinomq p adLia XVI a. p adZios Vilniaus yskupijoje hand a5 iniai ecchini es ii po e iq - heipa ies molda, Angelo e Tikejimo Palionis salu inamen o iipaiinimas (Lebedys, 1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) e pinnoji s ampausdin a Li u i5ka Ma yno MaZ ydo e angelikq liu e onq lib o Ca echism sa p as y Szadei (1547). Siame a icolo olima discu e e XIX a. galo - XX a. p adLios ka alikq ca echizmues us oumus nelie u i5kos o igmes unaZodZius eligijos e minusl. Sis pe iodo2 non casualmen e. Ques o pe iodo, scel o kai, o mojen e lie u iq kalbai3, alla a uale comuneina più im a upin is eligioni a5 q e in gene ale BaZnydios kalbaa. T a ica e equeio mol o k4: I Sude iniai e minai nell'a icolo neap a iami, pe ché la ZodZiq jq demenimis. maggio anza a nag inejamq : XIX a. galo - XX a. p adZios BaZnydios pa la, quan o più e minija eligioni k i ai eligioni leksika) ino Siol è ela i amen e nedaug y ine a. A ski qni a ikL pas abq su che me o la eligione e mini sono solo uno al i, egzdiiui, mine o pe iodo s ampaje (i aps- - Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e. Sulla eligioni leksikq sono a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V. U bu is, A. Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinke idius, V. D o inas, Klima idius, A. Kudinskai e e al i. J. 'Anno J. Palionio, XIX a. p incipio- - XX a. - ques o Zios della ine aka q aukS aidiq inale pe iodo kauniSkiq a mes Vadinasi. isi i icazione. ques o uno i5 comune lingues pe iodo di s iluppoq (Pupkis 2005: 44). a Come a.o J. M. Dauk5a già Gi diene, g ynin i s engesi (Gi dien€,2003: kalb4 394). Quindi upin asi eligioni pa la già dal XVI a. galo. 42 maldaknyges, giesmynus, pamokslq ca echismus, lib i e ki 4BaZnydios s e imybemiss. li e a u aD 4 che e a uZ e 5 a XIX a. kilus nazionale g andises delle nuo igene azione lie u iq Limpiegamen o del p imo ba ba izm 6. del XX sec. de5im medio gale, p asidejo sqjiidZiui, gale è s a a ls eig a (1909) Po e i l commissioneT, ku i4 suda e kunigai Aleksand as Damb auskas8, Al onsas Pe ulis e Juozas Laukai is e,,didZiausiq mondiie iche bend ines lingua no minimo spe i i" u ejq Zymiausi di quel me o pa lininkai: Kazimie as Biiga, Jonas Juozas Baldikonis e Jablonskis, Ju gis Slapelis (Zinke idius 2000: 179). la o o della Commissione 1909 m. asa q Seinuose, ano Zigmo ,,i5 bininkq Zinke idiaus, esmes ques o p imo lie u iq kal- su aZiazione" ( en pa ), quando è s a a su o ky a impo an iesniq maldq, po e iq lingua, s abili a bii iniausia e minija della eligione. 5 S aipsnyje laikomasi adizionali, delle cul i os pubblicazioni già nusis o ejusios s e imybiq samp a os. S e imybe dia conside a o i5 al a lingua a ejps Zodis, che p iei a auja bend ines lingua no noms e ha lie u i5k4 sos i ui 4. 6Te min ba ba ismo Siames aipsnyjelaikomass e imybds sinonimo(KTZ 1990; da Z . LKE 1999). 7 S udoje, sukaip a5o Z. pa le i su po e i -1 ienodinimq. che se iamen e susi upino Zinke idius, XX a. p adZioje im a e o ma,,,Pi masis, po e iq jq li eu inimu, e a p ela a Juozas Laukai is" 2000: I 78). Egli (Zinke idius misijq. 1909 m. Seinuose Commissione menesiq ap a inejo bend inds, po 4 ypad e suda e adinam4j4 Po e iq ko- baZny ines, kalbos eikalus. Fu o ma e du po e iq a ian i:,,1) siiilomas kalbinink aduzione, e 2) comp omisinis a ian e, c imesnismo ino olum u ilizza e po e iam, con ma y . e s esso pasiZymejgs emendisymai, Laukaidio, adicaliai i5 esmes quasi nuo a lasci i alcuni quali lingu ne aisyklingumi, col quale si è ce ca o neiSgqsdin i konse a i amen e nas ieikusiq duho nikq" e a i5spausdin i Pa a - (Zinke idius 2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14 si ieji Po e ial. Po e iq commissione Vado e aid, che,, u edami akyse isq po e iq p aei [ e ma ydami didelg jq ne ienodum4 nesu adome al e i5eigos, come appena u a kq aisy i moksli5kai, così come lie u iq lingua spi i o ichiedono, ma una ol a laik sa oeme p iede me a siZ elg i i ciò, che mlsq pa a ieji po e iai bl q unde s andami isai Li uaniai e pilnai iS eiki. BaisyZny min [ Del os p Zas i in al-ce i a gomen i non laikeme e opinioni q espe i" Po e iai 1909: 107). Pladiau Po e iq komisij4 (Co ezioni su Z . Z. Zinke 4 Z lela i 4 p o a i i(ians s udij e i (Zinke id- ius 2000: 1 7 9- I 84). 8 A. Damb auskas - li e iq kulh os eikejas, kunig, iloso o, i1ologo, li e a l os c i ico e poe a, pasi aiinejgs Adomo Jaki o, D uskiaus e al i slapi a dZiais (LKE 1999; LLE 2001; Keinys 2000:32). 43 l. Sal iniq apL alga Sio a icolo Sal iniai - qua o XIX a. gale - XX a. p adLioje i5leis i ka alikq ca echizmai: Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun. Filochowskio ca echism (1901),Ka akizmqi del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i ka alikiszki. Wsu eikolingiausi Minis an u u (1903) e kunigo Kazimie o Pal a oko mokslas Tilq bos (S . Is o ija i Ca echism) (1916). Sal ini sceglie e non casualmen e. XVIII e i5 pa i XIX secZiaus eligioni ai q lingua k izE L . Zi *e idius 1990; l992; sop a isso @ladiau Palionis s a ali à e 1995). legE alla Ques o u pe di a con la della Li uania la O m. della mojo insilimo impe i. Russia sua aggiunzione al po 1863 i5silais ina- e a uZd aus a s ampa la yni5komis aidemis. Vyko k a5 o colonizzazione e usi icazione. XIX a. II me à, come e in mol i Midu io e Ry q Eu opa Saliq, kilo Li uana a gimimo Uno i5 nazionale judejimo keliamq ogge oq e a au inio ko a del lie u iq linguis i eisi 1'g. Mine i ca echizmai è i5 lie u iq sql[dis. au inio a gimimo laikq. P ie5 pa la e i di ca echismi nei a o q e miniji eligiq comincian kilmg, ale b e emen e discu e e Sal inius. Ca echizmE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as e seconda ol a a sp us as i pi m4 ka 4 1873 anni iSleido pa enge Zemaidiq ( yskupas - I 875 ) I 0. Mo iej aus gij i i5 1879 me q ca echismo Sal inis Valandius I 80 I Reli os e minai nes Zinoma, ilascio. seleziona o, DidZiojoje è s a a Nepami i ina che li eu i 4 lingua si uazione desiguoda MaZojoje e e in Li uania. DidZiosios Zemaidiq e Vilniaus mo s e os Li uano mol o seg esi, esempioliui, yskupys ese lie u iq lingua a oji- Zemaidi l kaS e baZnydiose e a meldZiamasi i5 lie u iSk l maldaknygiq, pa lami Zemaidius lenkejimas ku kas lie u i5kai po e iai. colpe e maZiau ni abi an i del Mlniaus k a5 o (da Z . Zinke idius 2002:33-339, 500-504). 0 Ano Z. Zinke idiaus, ,,Valandius nusius Zmones, subl e abou himsel lie u i5kai a5andius i5sila i- inco aggiano lascia e Li u i5kas lib i, daZnai i p op i le5omi. Taip sqmoningum4" 1990: 157). Valandiaus, imp asdino kele liaudies au ini come ay ojo (Zinke idius e S ie ejo, a i i à u ejo mol o didelq eik5mg, o mojan is lie u iq a5 q kalbai, poiché egli s engesi a5y i così, che acilmen e sup as ll isq a miq Zmones. A. Damb auskasjo a5 us Jak5 as paZymi: ,,Miledando j4 in u a la sua y ybeje e neapkgsda o Li u i5kai emokanba ba izmq cui sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges i5laiky i usu uisi p asdiai ieji" (Damb auskas-JakS as l930: 209). I5 ik qq M. Valandius ne enge okiq s e imybiq come apie a o i, iis a a, g ieins, loska, muka e k . Quindi yskupas nelabai esis enge g ynin i eligioni kalbq. Sì, g oZinq li e a u a[ 4jis kl e egolainga lingua. 44 che 51 leidim4 u pe edaga Qs Aleksand as Vy a as . Egli a5e: ,,AS usu ui p o . Kaz. Jauniaus des ymu Kauno seminijo o sogge o je; ol e a, ldejau là u a nuo iq ogge o4 su cli i is sussuoc i i emminis E. Ra5yb4 Mai onis, e a poe a ma ai p isilaikiaujo pa aisymq. i5 aisEs... non u a pe a5inedamas P iedqapie kliii is emminis es pe Zil ejo... ge b. A. (LTSRSB I862: Damb auskas" 257). T ampasis Kun. Filochowskio ca echism. Vaiszgan o e s as. An q ka q iszleis as, pa aisy as - ques o kon a akcinis spaudinys, i5leis as l90l anni. P ie5an aS nella ap oba a: pagine ha 1863 me q S ampa e leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas. VaiZgan as ( I 869-1933) nel ca ekismo p a a me Li uiai, non assicu a e ! ! szi a kningele Ca echism sono a monizza i Elemen o ius! ! " po e iais, con indica, - ques o,,, " no,, che po e ii Valandiausko app o a ai . i. M. po e iais, (Vilnius, Valandiaus k as e 1853). i5sp in di i in lib o I po e ej S'è più sia aise e alcune cos uzioni del asinio, a u i co ispondmenis, o, i5na5ose po e iq kalb4 be pa eike ino ol po e iuse daZ sla ybes. Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalingiausi dil aik4 e imoni4 p aszcziok4 con Lemen o iu i Minis an u u (1903). second aS inio Ca echismo oglo in al a pa e in kon a akcine è i inje g qe iypon. B'A IHO 1864 z. Del lkomponuo a ap oba a: loseo euo ca echismo au o iaus è nesu a iama. Ano V. Bi Zi5kos, ques o ca echismo A. Ba anausko ( 1835-1902) (Zi5ka 1929: 852-85Bi 3). Lien os? 'SR bibliog a ijoje a5ome che ques o P. Legecko (1844-1934), knyg l au o iaus, e ejo i kunigo, ca echism (LTSRSB 1988:673). MedLiaga accol a e i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos mokslo (S . Is o iji i (1916). Ca echismo) cos i uisce Sal in[ is pa i: I. Po e iai; II. S en oji S o ia; III. Ca echismo. Religioni colle i i5 p ima e edios daliq. e minai Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle Ka ekizmas s e kly su 5 . S o ija. apposimen o ai5kina su i5 as S . Ca echismo4 S o iji Ca echismo aiSkina, cos i5 isai neiSde a 5 . S o ijoje. Todel Siame,,Tikybos A. Vy a as (1837 1863?) - kunigas. Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990: 4 0). 2 K. Pal a okas ( 1958) 1875 - Lie u os esco o. Pa cnge 2 . IJIE e i5leido Ka alikq BaZnydios eikejas, dal 1926 meq eligijas ki abq, ikybos ado eliq (pladiau 1981). 45 Mossle" en ambi gli a gomen i sbugai in uno (TM 1916: ico di i che 5i pubblicin[ mol o pladiai e c i i5kai s esso lib o"3). Bii ina ecenza o pa binis a J. Jablonskis (Jablonsky 1933: 97-ll3). Egli nel 1917 San a oje ale, che,,Ka ekizme",be ikybos mokslo dalykq i pag indiniq ikybos iesq, è nemaLa 1933: 97). e Siaipjau igua do a gq e a geliq ' (Jablonskis el i gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e neuZsimenama. I p imi e ca echizmai sono i5leis i nel pe iodo del di ie o s ampa, quando u icialeji Li uania pa labu o usq. P imaisiais XX a. deSim mediais i yko e BaZnydios lingua l iZis, . y. è s a a abbandona a ba ba izmq. Scel o negli i5leis as K. Pal a oko paZiD e i, come cambii o e mini della eligione, o è s a a i iu a a, p asideus in ensi i eligioni 1916 a5 l della co ezioni, anks esniuose ca echizmue a o q ka ekizmas, nes no d a s e imybiq. I5 ca echizmq accol i I 158 singZodZiai e mini eligiosi e j l a ian ai , adiau pa e e minq coincide, o el i5 o ale cos i uisce 613 ski ingq e minq eligiosi e 125 j L a ian ai 3. Mol o as a le p op ie o igini unaZodZiq eligione e minq - 439 e mini ( .2. I pa . ). 2. Nelie u iSki e mini Be eik eddalis ca echizmuose a o l unaZodZi l eligiijos e minq è (Z . nelie u i5kais, . y. nelie u iSkos o igmi I ig.). Siame a icolo s aniimos o igmes, eligioni e minis a conside a a s aniimybes, i cosidde i in e nau inie LodLiai e i ecchie debini, che sono u i5ka ada aikq al li a iq sis ema linguis ico e,,ieina bend ines ! p incipalein[ lingua Zodyno ond4 Religioni e minq a ian i nell'a icolo neap a iam . a Nan us a e minq kilmg emiamasi A. Sabaliausko s udio Li u i4 lingua leksika (1990), D. U bo Ma y)no Mai ydo oi 4,odynu (1998), J. Kabelkos io ai 4 leksika (1964), J. K uopo la o o Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje (1947), V U budio a icoli in e nazionali: K is ijono Donelai- Nepas ube i Mai l, Sla alo sla izmai (1962), Senosios lie u i4 kalbos slo izmai Sen4j sla izn 4 kilmodyds l ai o d ( I ai 994), nonché K. Kink in ai ais, Ri i4 Bugynu, iodLi Lie u os liaisnais (1996, 1985, 2001,2003). Inol e, Ziu e a K. Alminauskio do a o disse azione Die Ge manismen des Li auischen l), E. F aenkelio Li auisches (193 e ymologisches W i e buch (1955 1962), P. Ska dZiaus D ie sla ischen Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) e A. B ickne io Slon,ni k e ymol ogi czny lskiego (197 j qzyka po 4). 46 i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI" (Jakai ien€ 1980: 6l). Come a5o A. sabaliauskas, anziesiems skoliniams ,,daZ maggio ne u ime sa q pakai alq a sinonimq" (Sabaliauskas 1990: 228). Sky ium discussiami e mini, u in ys s aniimas o igmes suda omqjq daliq. Tai hib idini (o mi5 ieji) e mina;. I5 u o nag inejami 141 di e so nelie u iskas e 33 hyb idiniai e minai. I pa . VienaZodZiq eligioni e minq pasiski s y nas secondo kilmq (%) l. In e p au iniai e mini 2. Nei Ca echismi i5 u o o a e 34 in e nazionali eligioni (maLial desim adalis e minai nei is l unaZodziq e minq). In e ou inamen e Zodziai, come i ecchie debi o i e s animybes, sono lo o daZ più debi o i. Come Zinoma, p es a i pe linguabi in e pininkes, adiau al ol a di icile p adin[ s abili e Sal in[, spessoi e a pini (o a pinius). 47 2. l.l. Lo yni5kos kilmds i e mini in e nazionali. Ca echizmu in la yni5k4 u indiq in e p au ini l e minq s p incipalmen e as a pama 4 - I 9 e minq: absoliucijaTFK 33 (lo . absolu io) ', a as TFK 43 (lo . ac us), ce imija MRK 3 30 (lo . c ae imonia), de k e as MRK I 0 I (lo . dec e um), despe ac ij a MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48 (lo . despe a io), dispensas MRK 399 (lo . dis pensus), - in enzione MRK 297, Y K27 (lo . in en io), TM ca dinolas 87 (lo . ca dinalis), (lo . cle icus), chie icco TM 135 comunija MRK 330, TFK 36, TM | 26 (lo . c o m mu n i ken as TFK 37 Q 22 193 e k a ij o), ko mu n 6), ko ns c a MRK 330 (lo . consec a io), mons ancijaMRK323 (lo . mons an iq < mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123 (lo . hos ia),p ocesya MRK 323 (lo . (lo . eliquiae), sak amenlas MRK p ocessio), 16,79, 138, TFK 9, KK ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i e minq 2.1.2 e 2.1.4) elik ija MRK I 82 22,TM 72,85 (lo . sac amen um), sak amen alij os TM I 3 7 (lo . s i5ski a non più icini4 Sal in[, g upa (asimo secondo come al i ques o si a con i e minali in e nazionali (2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1, 2.1.2.2, ne 2.1.2.2), o secondo iniziali (DaLnai nes non ac a neimanoma) de e mina e, pe in e nazionali cui linguaggi LodLiai djo. 2.1.1.1. kilmds Ras as gau as Lo yni5kos di eligione, e mine e minaso lingubas. pe sla q uno e mine gau as pe sla us (Sis sepa a amen e, discu e à pe ché neZinoma, pe ku i4 sla q kalb4 egli ennejo i lie u i kalb{, dadiau il suo o iginini Sal inis al o ius la ynq lingua: MRK 176, TM ll0 è (lenk. ol a z, b us. anmap < lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia,,auku as; sac ioj amasis 22 20C ; T 22 2001 sono namai, a,,al a is o iikis") al o ius" LoLieZ I 996, plg. Yai kT al a ij | 7. 15 S aipsnyje e mininai a5omi . y. K. Pal a oko aiyb4 nes ca echismo secondo l9 6 me q, Tikybos mok.slo o esandius ne iks aiyba quasi non aybos, lumus mol i casijq conside a i co ek u os di e isce dal Siandienine e o i. il più g ande demZesys a ian i neap a iami. possibile Poiché assegna o unaZodZiq e minq kilmei, sky ium 16 Salia esempioZiq pa ay i abb e iazioni indicano, in cui ca echismico iene usa o il e mine, a a abi5ki nume i la pagine, i5 del quale essi p on i (daZ ques o è il p imo no a o pagine pa o ojimo[, caso]. Po kab elio esan is indica as as skaidius nel quale discussiamo e mine Sal iniq a icolo a ian e. p esen a i gale. abb e iazioni '1 T22 al o ius kildinamas i5 la ynq delle lingue. A. Sabaliauskas solo (1990: 253), P. 36), J. Ska dZius (1998: 86), J. K uopas (1998: Kabelka (1964:24) e E. F aenkelis (1955: 8) indica che nei ca echismi usa o Zodis i lie u iq kalbq a ejo pe sla q ( . y. lenkq o bal a usiq) palbas. 48 2.1.2. kilm6s e mini, Lo yni5kos o enu i pe lenkq kalb4. Nel ca echizmu Mol<slas Rimo Kq aliku e Tilq bos mokslas engono u ilizza i e pe lenk l kalb4 Lod1iai o ene e la ynq lingu (2 e mini)'. ad en as MRK 79, 333, TM 109 adwen ,lo . (lenk. ad en usLKh{,sumaMR. K4l3 (lenk. somma <lo . summa). 2.1.2. G eikiScos in e nazionali e mini. kilmOs Ras i solo 5 e mini di eligione, ku iq p imis Sal inis è g aikq lingua: an i ona TM 11 (g . an iphonos), MRK balzamo 315 (g . balsamo ITZ l%6 indica che balzamas a ejqs i5 a abq delle)), diakonas MRK 380, TM 135 (g . diakonos), pa ia ca MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs), subdiakono MRK 380 (lo . sub.- g . diaconis). 2.1.2.1. G eikiSkilmds o ene e pe lo ynq Ras i ienalodLiai e minai, o ene e pe lo ynq kalb4 e minai, kalb4. 3 (lingus in e medininke s de e mina e di icile, è g aikq josT22 neminimos), Sal inis pa la: adiau jq inizial e e ico MRK 23, 335, KK 22 ( o . hae e icus < g . hai e ikos Yai kTll o LZ SlO,l985, 2001 2003, e e ikc s < g . hai e ikos), ca alik MRK 25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus < g . ca olicos), ca echismo MRK 386, TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus < g . ka dchismosYai kTZZ 2003, TZZ al o e indica o, che esso o igin i5 g aikq o lingu). 2.1.2.2. G aiki5kos kilmds e minas, o enu o pe lenkq kalbq. Nei ca echismi e pe lenkq gau as g eiki5kos iene usa o kalb4 o igmes e mis psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas 1998: 238, plg. T22, do e indica o solo g eiki5ka o igme). 2.1.2.3. G eikiSkos kilm€s e minai, o ene e pe sla q lingbas. Ras i 2 eligione g aikq o ene e pe sla us, adiau jq o igina io Sal inis e mini, sono pa la: (sen s. c Hbzeilb< angelas TM 12, 76 g . angelos (Dac ,lep 1967) 8, e angeli.ja e angelia MRK 18, TM 83 (lenk. 32, < g . euangelionU bas 1998: I16, ZZ lqX,1985, plg. 2001; Yai kTZL 2003)'e. 8 Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [ edaga oJ. Baldikonis,y a s a ybe(LKZ I l94l). Sla ybejl empo (1998: e P. Ska dZius 87), J. K uopas (1998: 84), D. U bas 19). (1998: ZodZio T22 g aiki5ka Kad Zod2io in o igine l%6,2001;Yai kT22ZOOI. indica o ange as p iminis Sal inis pa la, abejoniq è g aikq kadjis nekyla, adiau bisogno paZyme i. o enu o pe slanl kalbas. e J. K uopas nel la o o Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje indica che e angelija è g eikiSkos o igmes Zodis (K uopas 1998 227). 49 2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e minai. Ta p kalbamq unaZodZiq e minq è solo uno Zodis, il cui iniziale Sal inis è heb ajq kalba, è - mana MRK 79 (g . manna<heb . me). 2.1.5. Apibend inamosios osse azioni. Pe a lenkq al o sla q kalbas, possibile adiau del linguaggio ogge o, a djo nemaLai iS a dy' q e minq, Sios TZ a Sal iniq menzios a amen e. Quan o più di e quin adalie unaZodZiq eligioni e minqy a la yni5kos, o maZdaug eddalis - g eiki5kos o igmes. Anche o a o eb aji5kos o igmes lodis mana. Come is o i5 esempioZi S u i i e mini in e nazionali sono consuma i e o a. In e naziniq ienaLodLiq e I i gij o s e minq consum imas ca echizmuose (maiau con né deSim adalis colleggs uo che ka alikq eligiine leksika è s a a c ea a baZny ines lingua la ynq unaZodZi l e minq), appa y , è pag indu. 2.2. Senieji skoliniai2o Ci ca anuosius debinius sono i ai iq nuomoniq. Vieni bando jq ne a o i (J. Sk i eckas), keis i al i Zodziais, al i Ijuos Ziu i ole an i5kiau (J. Jablonskis, K. B[ga). Zymusis s animybes come abelnas, kalbininkas K. B ga a me e okias ab ozas, ab ilsas, adyna...,be eike usa e lie u iq kalbai necessa iingus anuosius skolinius, pa yzdLiui, s iklas, kunigas e k . J. Jablonskis,,pa eisino condi ineje kalboje bemaL u i anuosius debinius, a o us anco a p ima appa andan a5 ui. medu amZiais a ejusiq 15 skoliniq palaike quelli, che a mdse nonu ejo lie u i5kq a i ikmenq (pa yzdZiui, skolin inI eligin[ Zodyn4), Ca echizmuo usa ia i 36 i ecchie debi o i (più che penk adalis skolin l unaZodZiq eligijas e minq). 2.2.1. I5 sla q kalbq o ene e i ecchie debini. I5 sla ,q kalbq2 o ene e :0 Mokslo a icoliniq collezione Skoliniai i bend ind lie u i4 kalba (2004 Lo e a Vaicekauskiene o nisce okiq G. Thomo senqjq skoliniq apib eZ i: ,,iodliai, in eg a gsi onologiSkai e mo ologiSkai, uZiman i impo an e4 pos o4 nel lessineje-seman indje sis ema linguis ico, ne u in ys con o mi àmenq, meglio - si p oloin i ne i5 kaimynq kalbq; p incipalmen e codi ica i posi i amen e' (SBK 2004: I l). Apib eZ is ne a iksli, pe chè, come Zinoma, skoliniai può u e i a i ikmenq può b i i (i daZ maggio sono) p es inami i5 kaimyniniq kalbq e pan. 2) S aipsnyje skoliniai i5 sla q kalb l ski s omi I lenkybes, bal a usybes, usybes sla ybes, a sla ybiq g upe iene i assegna a allo a, quando neai5ku, i5 cui sla q lingu Zodis ienesu a iama, sono hib idiniai e mini, e mini, u in ys o comuni4 con sla ais p eesag4. (L'A icolo ispe a le opinioni.) 50 2egnanie - hegnojimasls TM 5)43. Kalbininkq a ques a osios Be o, as a lenkybiq (7 e mininai), kilusiq i5 g aikq la ynq e heb ajq kalbq. 2.3.1.1. G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 u o o a e 2 pe lenkq kalbq o ene e è g aikq e minai, ku iq pi minis Sal inis angelus kalba: aniolas MRK 56, TFK 15, KK l0 (lenk. aniol < lo . < < g . angelos - angelasTM 5)aa, MRK 40, KK l0 (lenk. a caniolas a choniol <lo . a changelus < g . a changelos - a cangelo TM ll). 2.3.l.2.Lo yni5kos kilm€s lenkyb0s. Moksle Rimo Ka aliku consumami 4 e mininai, o ene e pe lenkq4: kalb apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek. o ie a < ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5, plg. F aenkel1962: 13 - auka TM 123), aplo ka MRK 377 (lenk. opla e k < ok. o b I | 9 e s aE < lo . o b I as MRK a a B i.ickne 7 4: 25 8 3 80), m ai o (le m aj e s a < lo . u ij a m aj e s a s, kilm. n MRK aj e a i c s T ZZ 193 6)45, s 95 (lenk. s azione <lo . s a io). J l iniziale Sal inis - la ynq pa la. 2.3.1.3. Heb aji5kos kilmds lenkybEs. Ras a solo una s e imybe, o enu a pe lenkq kalbq cui o igme heb aj 13ka: mesijos:izs MRK 70 (lenk. messjasz, lo . baln. messias, g . Messias plg. < heb . ma|lach Yai kTZl 2003). Bl ina no e i che lenkybes di con enu o eligioso nei lib i adosi Lie u oje come locali lenkq lingu, da ad. polszczyzna li ewska, e e o 142). Lenkq pa la i5 non u dia eco (Zinke idius 2000: p adZiq conside a a lingua, che p ie5q quan o più, lei e a eligione lingua, a ejusi con ka alikybe. Nau inio medZiagos ede e che lenkybes kunigo iginnimo come cambii e poZi[me ais, già min€ a, is i lenkq kalbq. I5 ipo a e K. Pal a oko ca echizme ne a oiamos. a Zodis iegnone DZoi D2, apa enu o, adiau usa e o ni o azioneZodis 2 i(s) i edinysegno iegnojimas(is). Ma yl, iegnonq può conside a si ne eik ina s e imybe, ma conside a e e p op io da iniu. Zegno ils) aip pa plg. lenk. è possibile kilgs i5 lenk i delle pa ole, 2egnac siq 1990:229). (Sabaliauskas ZegnoniLKLey apa eik a non come s e imybe. 'a Nell'e imologico enkq della lingua Zodyne indica a, che lenk. a iol anksdiau bu Es angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5). o: TZ I%6 che è a5oma, kilEs e minas i3 i alq delle. 5'l 2.3.2. Sla ybds. Tikslinga ski i da ien4 ba ba izmq g upQ - sla ybiq, kai neaiSku, i5 cui slalq lingua o ale o u o Zodis. I5 e minai (bemaZ du o a e 28 ali penk adaliai s e imybi$: ci caka KK l0 (bnx. one ca, le . opiekagloba TM I l2), apiekilnas MRK 169,419, TFK 13, KK 14 (b us. one g, u, lenk. globejas asaba MRK opiekun TM 9), - 41, TFK 11, 32, KK 8 (lenk. osoba, us. oco6aasmuo TM 6), a puskai MRK 323, KK 38 132), KK 11, (lenk. pe dono,- omnycKa- 39, g eco us. MRK loidaiTM 36 (b us. ?pox ,lenk. g ezechi- - nuodeme TM 7), nas MRK 240 (b us. zpol Hb ,le- TM nk. us. 89, g zeszny, zpeu ua il - nusiddjqs nupuolqs TM 100), MRK g ieinil as 54, 91, TFK 18, KK 9 zpewnlx, lenk. (b us. g zesznik, us. zpeumuK - nusideilis 5), e e gas TMK 37 ( us. uemeepz), ko ond MRK 54, TFK 35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue - bausmd TM 80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i idaMRK I 59, TFK 12, KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128), my a MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk. I is miloi ,b us. u i ac4a - maloni TM I 0), n sl s MRK 49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us. Mb c b,lenk. myil - min is TM 78), nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '. nadzieja, uadsen b us. - il is TM ll), p omiega MRK (lenk. p zysigga,b us. 186 npucnza), p o a MRK 20 (b us. npaea, lenk. p awo), odaMRK 107, TFK 12 (b us. pada,lenk. ada - pa a imas TM 9), ona MRK 95 (b us. signo ,lenk. ana), s ona MRK 75 (lenk. cman), KK I 1 s an,b us. sumene MRK46, TFK I 6, (lenk. s um enie, cyu euu 0 (s. lenk. u i b us. e), u eonoduuup,b us. aa" adapLLAe- al ii ojas bagas MRK 73, KKK I 2, KK 5 bo TM l eseld 25, MRKK 237,.KTF 9 (lenk). b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us. soilc c,le wesele,b us. ancen e **ojsko), aldymie ls TFK 452, ( us. g, - es u ds TM 109), ieinas is MRK 376 (lenk. wiecznoic,b us. aeuuac ya), ie a MP. K 16, KK 18, 40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a - il yba TM 88, ikejimas TM l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk. wie nii ), zokonas MRK 65, TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH - isak mas TM 7). 2.3.2.1. G eiki5kos kilmds solo una g oma a sla yb6. Ras a sla ybE MRK 2l ( us. zpa oma,plg. g . ypdppc a 1986:451) (Dac ep è g eikiSkos o igmes. l9l6 anni i5leis ame K. Pal a oko Tilq,bos moksle unaZodZiq eligiijos e minq quali bn q possibile gau omi i5 sla , l I5 conside a e s e imybemis, pa yzdZiq ede e, che p incipalmen e sla ybiq è kalb neap ik a. Moksle Rimo Ka aliku. 58 2.3.3. Bal yba us6s. Tikybos moksle ne as a i bal a usybiq, ku iq u ilizza a (7 e mini, in al e ca echizmu m ielnykas de5im adalis s e imybiq): MRK 82 (b us. uyui c), milka MRK 57, TFK I l, 25, KK 46 (b us. MyKq - koniia TM 80), p ie elis MRK 157 (b us. nqab), sme is MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 (b us. c epqb - mi is TM 9, mi imas TM 90), sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us. cyd - ibunale TM 9l), sudicia MRK 46, 102 (b us. c), g yden MRK 21, TFK 13, KK 9 (b us. csem - mondoulis TM 73). Tu e bal a usbibie consuma e Scuole R i m o K a a I i ku, maZiau jq as a T u mp aj e Kun. F i I o c h o w s ki o ka am e ki z m e e Ka akizmuose ka el ikiszkuose. 2.3.4. Ge maniaybds. Vyskupo K. Pal a oko Tikybos moksle u ilizza a solo una okie ybe (1,4o s e imybiq) - podZiai 120 TM (plg. ok. dial. podi, pod Alminauskis 1931 : 103, plg. a uale. ok. die Pa e - lo"iki o e ai TM 120). Ki uose ca echismiose okie ybiq neap ik a. 2.3.5. App end inamosios osse azioni . 7 | ienalodi os gij s eli e mas (apie I5o/o isq unaZodZiq e minq, L . I pa .) è s e imybes ii sla q e ge manq kalbq. Si a a di s animybes (alcune delle quali, ecc.: g iekas, mylis a, pekla, sme is e k ., o iamo già M. MaZ ydo negli sc i Tui), ku iq im a e i a e qual cos'anzio e che XIX a gale. - XX a. p adZioje. Tadiau Sis pe iodo - ques o ce o l[Zis, quando el e a a sig gZ q i gim ajE lie u iq kalbq e le sue u us. Ca echizmu Mol<slas Rimo Ka aliku, T umpajame Kun. Filochowskio ko ekizme e Ka akizmuos e ka alikis zkuos e g e a s e imybiq sinonimi5kai sono consuma i Li u i5ki e mini eligiosi, p z.: cna a MRK 51, TFK I l, KK 40 - do y,6s MRK 88, TFK42, KK 40, do aMRK 18, TFK 42; duiia MRK 29, TFK 8, KK I I - d asia MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia MRK403. 422-i ake MRK l2l; asl aMRK 18-maloneMRK46,TFK 15, KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - in e no / MRK 42, TFK l3; a puskai MRK 323, KK 38 - a laidai MRK 70, TFK 35, KK 38; mylis a MRK 17, 18, TFK 17 *malone MRK46, TFK 10, KK 12; sme is MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s TFK 17, KK l6 e k . Sumo s abili e pe cui - lie u iSkam o p es in am - al e mine o ni a p immenybe (ques o ema sepa a o a icolo). Po ebe a che nei ca echismi imami usa e lie u i5ki e mini di eligione, a jq sinoniminie s e i nos o igmes e mini asomi (ce emonijos) 59 scliaus i , ecc. '. apeigos bainyiio.s. y. MRK 24a6, do a (cna a) MRK 17, godulys e (lokomsna) MRK 234, kaniia (muka) MRK 301, sangu ina kaniia (muka) MRK 319, malone (mylis a) Di Dio KK 12, nus ajimo spe ies (nodie7oy' MRK 431, in e no (pekla) MRK 144, (iiudas) MRK mi acolo (iiudas) MRK 81, Zenklas s aniimas o igmes o ni i 23 e k . Tal ol a jung uko oppu e,p z. : ce imigos o ce imonie bainyiios e minai i en os MRK 419, BaZnyiios ce imigos (a ba ce imiji) TFK po 40, s ebuklc s o ii idas MRK 8l e k . No sama a i k5diai, consum esempio. (kaniia)KK16, '.podiiai (kumai) a nZina milko i 120, sme is (mi imas) TM KK 16 e k ., oppu e skliaus iene p esen a o del in e nazionale LodLio co ispondenza, ecc.: despe acia (nusiminamen o) MRK 43l, Komunija (o pa ecipazione) TFK 36 i k . I5 u o ques o si può sp ps i, ca echismi che aama lie u ejimo di ezionimi. Ques o ede e K. Pal a oko Tilq bos mol<; sle. 3. Misiau Li u i5ki unaZodZiai e mininai Nei ca echismi as a unaLodLig, eligioni ennin -5 che sono ib idi. Ib idais conside a i LodLia| u in ys le p op ie o igmes e skolin q ZodZiq cos i uom4sias pa i (KTZ 1990; LKE 1999; Keinys I l5)47. I5 1984: u o o a e e mini hib idini. 33 Veni hib idai nel a uale comune comunee lie u iq kalboje sono a o ini (13 e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis MRK 174, panele TM 82; k iks iji nas MRK 308, pasninka imcs MRK ll0; kunigaiki ,s MRK 7548 mui ininkas 22, MRK l2l, iegnojimasis KK TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9, KK27,39, TM 8, pagonys | TFK 19, panys eKK42,MRK 280, yskupys eae MRK 118; al i non u o ini (20 e e ia a6 p esen a a i sude iniq em inq esempioZiq. a7 Hib idai kalbininkq è incomodai apib eZiami. Pa yzd2iui. A. Pupkio i iene che gli ib idi siano,,nega i amen e codi ica i LodLiai, u in ys iS ki q kalbq pasiskolin q da ybos elemen q (p ie5dell a p iesagq)" (Pupkis I 980: I 06). B K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo i laiko ge manizmu (Alminauskis l93l:75). A. Rubinas nell'a icolo D asinink4pa edinimai i j4is o ija a{o,kadkunigdi- ki is pasida y as i5 ZodZio su nobnigas,,ka alius" appendaga -alkJln (Rubinas 2001: 191, da plg. Kabelka 1964:120; B[ga 1958:546). ae Ano S. denomininimai Amb azo, su ie q apesaga -y e è,,pamo emiui is e s i ii sla q kalbq" (Amb azas 2000: 70). LKG ci ca sla i5kq appendagos kilmg neuZsimenama (LKG 1965: 3 l0-311,402). 60 minq) s i ny MRK 42 5, ad€j as MRK : b o kas ge 40950, n o b ai nu m as KK 49, TFK 12, MRK 433 (plg. nobo2noic); lenk. 49, MRK 42, KK ge adej s e 54 (plg. hib . ge adejas, TM 12 già u ilizza a ge ada ybe), MRK 64 nep ie elys e (plg. nep ie elis); nei s a a TFK 10, MRK 214, nep ie elis hib . 17, MRK 157, TFK2I,pa i KKMRK39T (pIg. iikada-lenk. szkoda LKZe); ap m ij i m a s MRK 40 8, a p a k u a i s I oj i m a s TFK 3 5, ap i e a oj i m a s MRK 330, 76, blagasloniimo MRK 31a (plg. benedizione TM 101), b I uznij epaku a oj mas paku a oj imas MRK I 85, n i TFK p iega imas MRK l9l:' 10, imas KK 37, da byg iek s TFK 27, k yie o ojas MRK 158, p adiiog iekis TFK 27; MRK 374. nuk yie a o I5 o ale as a 20 hib idiniq unaZodZiq e minq, u indiq s animas kilmes (lenkq kalbq), . y. non ecchio skolinio o in e nazionale Zoa sla . 'q dZio, e le pa i. p op ie o igmes o cos i uomsias (p ieSdeliai p iesagos) Tu in in men e che ca echismai sono - XX a. iniziLioje, queis a, che i sono nemalai o ganizza i XIX a. gale ne a hib idiniq eligiones e min l, ypad che is penk adalius conside a e s e imybiq da iniais. Siandien possibile jq 4. I5 ados l. ine XIX a. - XX a. p adLia e a spa aus a uali bend ines lie u iq lingua kD imosi pe iodo. Te minija della eligione allo a e a nusis o ejusi, e minija della eligione solo mol o neg yna. Dal XX a. p adZios è una meglio le Tai le ne dauge lis emaq. Tadiau bene i5 su a ky q. più impo an e e a nuosekli e k yp inga ano me o kunigq (J. Laukaidio, M. Pakalni5kio, S. J. Tij[naidio, A. Vy a o, J. Tumo, Madiulio e k .) i kalbininkq (K. Biigos, J. Jablonskio, J. Balcikonio. J. Slapelio e k .) eligiosi enninijos a kyba. 2. Nag inej amq lie u i3kq ka alikq ka ekizm l e minq linguinei aiSkai e e o pokydiai, nekalbiniq eiksniq u ejo lie u iq kalbos nuo p iklausq (lenkinimo, okupacijq, imp udos d audimo e k .). 50 Plg. lenk. dob oi, s. b usdzie. do6podei. S a ybine lie u iq lingua commissioni app o a ame conside a o DidZiqjq delle -dejas ZodZio elemen o. pa ole klaidq sq aie s e imu classi ica o a Klima isanda os (LKKN 1998: 149). Kalbininkas klaidU J. ZodZiq cius Ge addjus, niekudeias g ynai lie u iSki (s aipsnyje pik addjas, ZodZiai) che i ode, Li u i5kas Zodis, e non ge adOja,s è pu nai hib idine sla ybe 2000: 64). (Klima idius S aipsnyj e anco a laikomasi adizionali nuomond. 6l 3. Nelie u i5ki e mini di eligione ino a l9l6 me q i5leis uose muose Mol<slas Rimo ka ekiz- Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio ca echism, Ka okizmai ka alikiszki cos i uisce quasi eddal[ isq unaZodZiq e minq (Z . I pa . ). 3. I. Nag inejamo pe iodo ca echismiose usa e in e nau iniai e mini (24,1%o nelie u i5kq e minq) e senieji skoliniai (25,5o/o nelie u i5kq e minq) i5 esmes non cambiis i sono ebe a ojami e o a. 3.2. Conside abilmen e più a nelie u i5kq e min l 1879-1903 anni iSleis uose sono s e imybiq (71) - quan o più di me à ca echizmues nelie u i5kq unaZodZiq eligijos e minq (50,4%i). Siq dienq poZiii iu nag inejami unaLodliai e minai es imonija Elie u iqkalbos aidos me 4 kai baZnydios a5 ijoje è s a a pe einama I a uinE bend inp lie u iq kalbq. 3.3. Kunigo K. Pal a oko Til ybos /o pu anai mokslene S2,2o- e minqy a lie u i5ki. Nel ca echismo iene u ilizza a solo una s e imybe, o iginusi i5 okiediq delle - podZiai 120. TM Quindi pe kele qXX a. p adZios me q s e imi eligij os e minai sono s a i sos i ui i Li u iSkais. 3.4. K. Pal a oko ca echizme engono usa i quei e mini di o igini s anie e eligione, che non hanno lie u i5kq pa yzdLini, a i ikmenq, senieji skoliniai (baZnyiia, pagonis, po e iai, pasninkas, k ikiiionis, yskupas e k .) e i e mini in e locu o i (ca dinolas, sak amen es, an i ona, diakonas e k .). 4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l ka alikq ka ekizmq e minija i5 esm6s al o. maZai KK Ka akizmai ka alikiszki. MRK TFK Sa , N l con Lemen o iu i Minis an u e , Bi enai, 1903. Scienza Rimo Ka aliku. hsu eicalingiausi d0l aik4 e imoni4 p aszcziok4 Naujei pe weize as, pe aisi as e seconda ol a a spauslas, Vilnius, 1879 (con pie3 uku - 1888). T umpasis Kun. Filochowskio ca echismo. Vaiszgan o e s as. An q ka q iszleis as, Vilnius, 1863 pie5 uku TilZe, 1901, edia laida). py as, (con Pal a okas K. Tilq hos mokslas Ls o ija 1S . i Ca echismo), Pe apilis, 19 6. LITERATURA A lminauskis K. 193 l: Die Ge manismen des Li auischen 1. Die deu schen Lehn- w i e im Li auischen, Kaunas. 62 A m b a z a s S. 2000: Daik a a dii4da ybos aida2,Vilnius. B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos uid audimo aikas (1865-1904 m.) 3, Kaunas. B i 2i 5 k a V. 1990: Aleksand ynas 3.2-asis ( o og a uo .) leidimas, Vilnius. B ii c k n e A. 1974: Slownik e ymologiczny jqzyka polskiego, Wa szawa. B I g a K. 1958: Rink iniai ai ai I, Vilnius. B ii g a K. 1959: Rink iniai ai ai 2, Vilnius. B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius. D a m b a u s k a s - J a k 5 a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in- klnys, Kaunas. D o in as V. 1986 Pag indines leksikologijos sq okos,Vilnius. D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26. D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas, Mlnius. DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas, Vilnius. DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius. DZo2000: Daba ines lie u i4kalbos Zodynas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius. DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi- mas). E c k e R. l97l: Bal ische S udien,Be lin. F aenkel E. 1955 Li auisches e ymologisches ll/ci e buch l. A p i ekiuo i, Heidelbe g. F aenkel E. 1962: Li auisches e ymologisches w ) e buch2. p i yke i - z olgai, G i ingen. G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos me men s, ilnius. Gi i ien€ J.2003: Leksikos g yninimo polinkiai bend ines lie u iqkalbos is o ijoje. - A chi um Li huanicum 5, 391-410. Jablonskis J. 1933: Jablonskio ai ai2: S ie imo eikalai. Red. J. Baldikonis, Kaunas. Jablonskis J. 1934: Jablonskio ai ai 3: Rai bos dal1,l111i. Red. J. Baldikonis, Kaunas. Ja k a i i en e E. 1980: Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius. K ab e I k a J. 1964: K is ijono Donelaiiio ai yleksika,Vilnius. K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos hib idai (sq oka, usys i nonniskumas). - Lie u os TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius. K e i n y s s . 2000: I5 A. Damb ausko kalbos i e minologijos eiklos. - k minologija 7,3247. K e i n y s S . 2004: Te minologijos aida. blkle, aidmuo i uzda iniai i XXI amiiq izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ: K< z i m ie u i G a i en iu i a m inll, Vilnius, 219-239. Kl ima i dius J. 1998: Ke u i alkoskelinukai. ,Gim oji kalbalO, 10_14. K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas, niekaddjas - g ynai lie u iski zodziai. - Ac a Linguis ica Li huanica 42, Mlnius, 58-65. Kl ima i d ius J. 2002: Ka ekizmo kalba- kalbos ka ekizmas. -Kalbos kul u aT5. 105- 19. 63 K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius. K uopas J. 1998: Rink iniai ailai,Vilnius. KTZ l99O: Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas. Lebedys J., Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as. - Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135. LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o pe d ij a, Yilnius. LKG 1965: Lie u i4kalbos g ama l a, Vilnius. LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene, Vilnius. LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas. LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius. LKZ I 1962 Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ x l 1986: Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ XX 2002 : L i e u i 4 kal b o s i o dy n as, Vilnius. LKZe: Lie u i4 kalbos iodynas, Vilnius. www.lkz.l . LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas, Mlnius. LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius. LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys, Heidelbe g. LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius. LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904. Kn. I . A-P. Suda e E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas, Mlnius. LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904. Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas, Vilnius. NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje. -NaujasisZidinys Aidai718,2005. P al i on is J. 1995: Lie u i l aSomosios kalbos is o ija, Vilnius. Pa aisy ieji Po e iai 1909: Pa aisy ieji Po e iai. Vado as 14,107 129. Pu pk i s A. 1980: Kalbos h l u os pag indai, Vilnius. P upk i s A.2005: Kalbos kul u os s udijos, Vilnius. R u b i n a s A. 200 I : D asininkq pa adinimai i jq is o ija. -l c a Linguis ica Li huanica 44,189-200. p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius. S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius. SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius. S k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius. S k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius. Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P. Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309. Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a. Pu b I ic is i ka, Vilnius. 64 22 1.9Ze: Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda, Klaipeda. 22 1'9SS : Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius. 22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas. A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius. Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas, Vilnius (e. leidi- mas). U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius. U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai. - Kalbo y a 4, Vilnius,387-390. U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai. - Bal is ica 27 (l), Vilnius, 4-14. U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius, 9l-101. Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o., Vilnius. Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds kalbos iSkilimas, Vilnius. Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais, Vilnius. Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius. Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe i kalba. Senqj4 ai 4kalba. XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius. @ a c na e p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui c oeapu pyccKozo n3b Ka l, Moc na. O a c e p M. 1986: 3mu onozu,lec cuil cnoeapu pyccKozo 3b Ka 3, Mocx a. NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h CENTURIES Summa y Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes ields o e minology - he old bo owings ( o ins ance, ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios (Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos (Eas e )) came in o Li huanian be o e he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y - in 10 h-121h cen u ies. The begin- nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas (The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he oldes o all p esen ly known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical Lu he an ca echism Ca echism sa p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 . This a icle analyses one-wo d non-Li huanian o igin e ms o eligion used in Ca holic ca echisms om he end o he 19 h and he beginning o he 20'h cen u ies. This pe iod is no a andom choice, because he li e a u e o he Chu ch and i s language a ha ime we e co up wi h ba ba isms. F om ou Ca holic ca echisms published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku (Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis Kun. Filochowskio ka ekizmas. 65 Laiszgan o e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed by aiszgan as) (1901), Ka akizmai ka alikiszki (ca holic ca echisms) (1903) and ilq bo,s mokslas 1S . Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching o Religion (Holy His o y and ca echism)) (1916) by he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s, we e picked up. some en.ns we e he same, so i made 613 di e en e ms and 125 hei a ian s. The majo i y o one-wo d e ms - 439 e ms - we e o he na i e o igin. This a icle in es iga es l4l di e en e ms o non-Li huanian o igin and 33 hyb id e ms o o eign o igin. Non-Li huanian, i.e. e ms o eligion o he o eign o igin a e so called in e na ional wo ds (34 e ms), ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms). The absolu e majo - i y o in e na ional e ms (33 e ms) a e de i ed om classical languages - L a in(ak as (ac , no e) TFK 43, os ija (hos ) KK 30, MRK 322,TM 123, sak amen a (sac amen ) MRK 16,79, 138, TFK 9, KK 22,TM 72, 85) and G eek(an i ona ( e sicle) TM ll, balzamas (balsam) MRK 315). Some in ema ional e ms came h ough Sla onic (Belo ussian, polish) languages, o ins ance, al o ius (al a ) MRK 176, TM ll0, ad en as (ad en ) MRK 79, 333, TM 109, angelas (angel) TM 12, 76 and o he . The o igin o old bonowings a ies. These ca echisms ha e majo ily old bonowings om Sla onic languages, o example, bainyiia (chu ch) MRK 25, TFK 20, 25,KK.lg, TM 7,88, g abas (co in) MRK 75, KK l5 and o he . This is he oldes laye o Li huanian e ms o eligion. The e a e many ba ba isms in ea lie men ioned ca echisms (71 e m): polonisms (ab ozc s (pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o osa y) MRK 50), Sla onicisms (apieka (ca e) KK I 0), Belo ussianisms (m ika (su eing) MRK 57, TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s) TM 120). The end o he l9'h and he beginning o he 20'h cen u ies is he pe iod o he as c ea ion o common language. A ha ime e ms o eligion we e al eady es ablished, bu he language was com p ed wi h ba ba isms and was no pu e. In he begim ing o he 20* cen u y he e we e a emp s o no malize enns o eligion - ba ba isms we e changed, in ema ional e ms and old bo owings we e le . In he wo k o he p ies K. pal a okas Tik bos mokslas (The Teaching o Religion) e en 82o/o o e ms a e pu ely Li huanian. In his ca echism he e is only one ba ba ism om Ge man language - podiial (godpa en s.l TM 120. Fu he mo e, ba ba isms, used in ca echisms published in lg79-1903, we e changed, o ins ance, di ma ond MRK 108, TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns 120 TM (con i ma ion) , iysiius MRK 63, TFK I 7, KK 16, 37 - bellezza TM g9 (pu _ ga o y) and o he s. A e he bishop Pal a okas he e minology o Li huanian ca holic calechisms ha dly changed. Au5 a RIMKUTE Li u iq ins i u o della lingua P. Vilei5io g. 5, LT-10308 Vilnius E. pa5 as [email p o ec ed], [email p o ec ed] Rice u a 2005-10-25 66