Te minologija
globalizacijos amžiuje
Se giusas
"G eeniewicz"
Bialy uni e si e o eigimu, e minologijos s a ba globalizacijos
epochoje kyla iš o, kad šiandien spa čiai augan i mokslinės i
echnologinės žinios p ak iškai neįmanoma be dėmesio e minologijos
naujų žodžių šiuolaikiniuose lang age. Mokslinių i echninių žodynų
augimas y a daug g ei esnis nei kasdienių kalbų žodynų, odėl šiuo
būklei. Specialūs leksiniai iene ai suda o daugiau nei 90 p ocen ų
me u kai ku ių mokslų e minų skaičius chemijoje
(e, ample a biologijos) i šija įp as ų žodžių skaičių. Galime palygin i
šiuos skaičius: pilna, neiš in a "Webs e 's" žodynas y a apie 700 000
anglų kalbos
Didžiausias
usų kalbos
žodžiai;
žodynas,
y a apie 120 000
suda y as iš
(no s jau y a apie 100 žodžių); Tuo pačiu me u usų e minologijoje y a
žodžių.
17 omų, jame
daugiau nei 150 000 žodžių, šiuolaikinės biologijos e minologijoje - daugiau
200,000
nei milijonas a dų gy ųjų bū ybių ūšims, chemijoje - daugiau nei 1,5
milijono medžiagų. į be-
P amonėje jau
1980-aisiais me ais bu o
milijonų į ai ių p oduk ų
pagamin a daugiau nei 20
ūšių, iš ku ių kiek ienas
kiek ienas
u ėjo sa o specialų
pa adinimą.
Specialus žodynas ne ik jau suda o didžiąją be ku ios pažangios
nacionalinės kalbos dalį, be i y a dinamiškiausias kalbos sluoksnis.
Taip adinamasis
"In o macijos sp ogimas" - ai y a labai g ei as mokslo i
echnologijos in o macijos s au ų augimas - sukėlė
e minologinį sp ogimą.
- ai y a milžiniškas naujų e minų skaičiaus
augimas.
Pa yzdžiui, pagal mūsų skaičia imus, 1-ojo amžiaus p adžioje egzis a o
iki 30-35 ūks ančių, o šiuo me u gali bū i iki 250 ūks ančių. nes kas 25
apie 10 ūks ančių s a ybinių e minų; XX a. p adžioje jų skaičius išaugo
me us
Tai a si inka, kad mokslų skaičius auga i kiek iena
mokslinė disciplina du ka us, naujam mokslui eikia
globalizacijos i gali bū i aiškiai pas ebė a, y a ai,
kad mes u ime as i eiksmingas a p au inės
sa o e minologijos. Jei a siž elgsime į ai, kad
komunikacijos ling is ines p iemones.
iena iš pag indinių p oblemų, ku i iš ka o kyla dėl
10 Se giusz G iniewicz I Te minologija globalizacijos li a
į enciklopediją
B i annica XX amžiuje, kai a si ado naujų
mokslų i mokslinių disciplinų, ada
2,500
e minologijos p oblema XXI amžiuje
įgyja inkamą o mą.
Mes aip pa u ė ume a k eip i dėmesį į į ai ių mokslo s ičių
e minologijos aidmenį o muojan mūsų žinias apie aplinkinį pasaulį
i apie sa e, no s ai pap as ai y a nepakankamai e inama i
apleis a y iausybių
(G ine , 1999).
- isuo inai
p ipažin os
di b inės kalbos
į edimas į
as
bend a imo
p iemonę;
- sėkmingai išsp ęs i mašininio e imo
p oblemą;
o
- pasi ink i ieną iš esamų kalbų, ku ios
as
y a isuo inai a p au inės, a ba
d as iškai ap ibo i a p au inių kalbų
skaičių;
Įspūdinga y a bandymų iš ad i di b ines kalbas is o ija, ku ioje iš a dy i
į ai ūs "idealių" kalbų kū imo p ojek ai, no s nė ienas iš jų nebu o plačiai
papli ęs. Pakanka pasaky i, kad plačiausiai naudojama di b inė a p au inė
kalba
- Espe an o, nepaisan o, kad ji egzis a o šim me į, iš ik ųjų
nepa yko pa eisin i didelių lūkesčių ap i isuo inai žinoma i
y aujančia a p au ine kalba.
Tai gali bū i paaiškin a esminiais jo sukū imo ūkumų - ginčy inų leksikinių
naujo ių, galimų one inių i g ama inių p oblemų žmonėms su į ai iais
"iu. gnug" onais i . . Be ada, ne i kai ku ios e ek y esnės di b inės
kalbos, okios kaip
as
Vaka ų
- ku į pasiūlė kai ku ie
gana kompe en ingi i
įgudę ling is ai, i u i
daug p i alumų, bū en ,
jį leng a sup as i, ne i
be plačių ling is inių žinių
i įgūdžių, leng a išmok i,
dėka mažiau di b inių
kons ukcijų, ku ias
eikia įsimin i
- negalėjo ap i
pakankamai
populia us.
Tačiau šis a ian as, galbū , y a už e minologijos mokslo ibų, no s kai
ku ie naujų žodžių kū imo p incipai iš esmės y a ienodi, o ki i du y a
iesiogiai susiję su e minologinėmis p oblemomis. Ki as sp endimas y a
nachine unsla ion Pag indinė kliū is keliu į eiksmingą mašininį
e imą y a ai, kad žodynuose as i daugybė ek i alen ų soll ce
e minas. Kaip minė a kai ku iuose leidiniuose
we
Te minologija
12006
| 13 11
(G ine , 1999), kai žodynas su eikia ik ieną ek i alen ą šal inio e minui,
e imo užduo is y a gana leng a, no s jis is da u i įsi ikin i, kad
pasiūly as ek i alen as u i ą pačią eikšmę kaip i šal inio e minas.
Si uacija ampa sudė inga, jei y a du šal inio e mino e imo a ian ai.
Tai ampa da sudė ingiau, kai didėja ikė inų e imo a ian ų skaičius.
Dažnai okie ek i alen ų są ašai apima sinonimus, a ian us i isiškai
nepa ogiai. Ne e čian į gim ąją kalbą i puikiai žinodamas ski umus
ski ingus e minus šalia ienas ki o, odėl žodynų naudo ojui y a isiškai
a p siūlomų a ian ų, e ėjas nebū inai žino, ku is iš sinonimų y a
s anda izuo as i odėl pageidau inas.
Ve čian iš gim osios kalbos, e ėjui eikia išsp ęs i labai sudė ingą p oblemą
- a ski i absoliu us ek i alen us, a ian us, dalinius i sąlyginį ek i alen us
a ba gana ski ingus e minus, ku ie dažnai žodynuose pa eikiami a si ik ine
a ka. Daugeliu a ejų e ka čiais naudojami e minai y a k uopščiai, be be
k i inio e inimo, egis uojami e minologinio žodynų au o iaus i pa eikiami
e imo a ian ai, ku iuos aš pap as ai adinu
as
"Tu ingumo gėdos". Tai da o e ėjo da bą labai sunkų. Mašininės e imo
a eju ai ampa da sudė ingiau, nes ada lygia e čio žodžio pasi inkimas
y a gana o malus - pap as ai pa eikiamas pi masis. Sis emingas nacionalinių
e minologijų palyginimas žodynų kū imo p ocese paleng ina da bą i su eikia
pa ikimesnius ezul a us. Jis su eikia galimybę aiškiai su ok i esamus
sinoniminį i k azi-sinoniminį e minų yšį nacionalinėse e minologijose,
o
pasi ink i labiausiai pageidaujamus e minus iš sinonimų g upės i nus a y i
pa ikimus ek i alen us, ku ie bū ų naudojami e čian a i inkamą sinonimų
g upę i už ik in i g įž amumą. Be s a biausia, ai su eikia galimybę
sumažin i šal inio e mino ek i alen ų skaičių, daugeliu a ejų palikdamas ik
ieną ek i alen ą. Deja, ši p oblema da oli g ažu neišsp ęs a, o daba inės
žodynų kū imo endencijos su eikia p iežasčių bū i skep iškiems.
Pasku inis sp endimas y a ienos iš esamų kalbų pasi inkimas. P amonės,
ekonomikos, kul ū os i ne kasdienybės globalizacija suku ia naujas
nacionalinių kalbų egzis a imo i są eikos sąlygas.
Vienas iš jų y a kai
ku ių kalbų
domina imas,
o
72 Se giusz G inicwicz I Te minologija globalizacijos amžiuje
pasi ink as kaip
mūsų laikais. Čia y a
a p au inis
ienos iš jų is o ija.
bend a imo būdas
p es ižinės kalbos:
idu amžiais lo ynų kalba
bu o isuo inė
aš ingumo kalba, R. 'as
kaip i a abų kalba; I i XIX
aidino Ry uose ą pa į
amžiuose išsila inusių
asmenų
P ancūzų kalba
bu o isu .
Eu opa. Nuo XX a. an os pusės anglų
kalba ampa dominuojančia kalba
isame pasaulyje. Tuo pačiu me u . 'e
Remian is ak y iai naudojamų JT
gali pe žiū ė i mažėjančias kalbas.
skaičia imais, pe daba inį šim me į
kalbų išnyks iš ak y aus naudojimo.
Jo as gali su manimi nesu ikin i, be
maždaug iš šiuo me u eikiančių 3000
kai ku ie u i mažas šansas išgy en i.
2,500
Daugeliu a ejų ka ščiaujan ys
bandymai a gai in i i palaiky i
p ak iškai a gu a egzis uojančias
kalbas y a mi usių nacionalinių a klių,
eikiančių ealumo a kliuose.
Tačiau iš ik ųjų išnyk i y a pasme k os
ik os kalbos, ku ios jau y a ienos kaimo
kalbos.
u i gana
( okie a ejai
ibo ą
naudojimą, nes daugelyje
eiškia ik
s a uso
pasikei imą į
- iš kalbos dialek o, kaip, ma y ,
dingimą)
a si iko su molda ų kalba, ku i
dialek u. mes galime s ebė i gana
neseniai bu o paskelb a umunų
daug laiko
Tuo pačiu
me u
p iešingas p ocesas
- kai ku ie dialek ai, pa yzdžiui, ka aloniška i galiciška Ispanijoje,
p o ansinė P ancūzijoje, ga o o icialių kalbų s a usą. Nacionalinių
kalbų išnykimo p iežas ys gali bū i d i.
- na ū aliausia y a nacionalinės kalbos aikymo s e os susiau inimas,
pa e čian ją ie iniu dialek u, o ki a y a glaudžiai susijusi kalba, u in i
is o iškai nus a y ą adiciškai pla ų unkcijų spek ą (pa ykslas
uk ainiečių i bal a usų kalbų, ku ios 1980-ųjų pabaigoje bu o be eik
isiškai išs um os usų kalbos). Iš o išplaukia, kad išlikusios kalbos išplės
sa o unkcinę s i į i jų kalbė ojų skaičius padidės už jų kilmės šalių ibų
(kaip įdomus ak as galima paminė i, kad šiuo me u iek
B i ų i usų kalba y a mažuma
kalbė ojų.
a p a i inkamų šalių gim ųjų
kai ku ių esamų kalbų nacionalinis aikymas, mes susidu iame su jų
eiksmingo naudojimo p oblema. I čia kyla klausimas apie nacionalinę
kalbos poli iką.
Šiuo me u mes galime pas ebė i, kad kai ku ie poli iniai sp endimai, susiję su
kalbomis naujose als ybėse, a si anda ik dėl momen inių poli inių
odėl negali bū i laikomi im ais. Todėl bū ina pa eng i pag įs as nešališkas
p iežasčių, isiškai nepažindami na ū alių kalbos ys ymosi endencijų i
a p au inės kalbų są eikos analize.
ekomendacijas, pag įs as na ū alių p ocesų, e oliucijos i , ypač,
I e n inologija
2006 m.
o
Tokia ekomendacija pi miausia u ė ų bū i susijusi su
e minologija, nes, pi ma, ši žodynų a sa gos dalis gali bū i
leng iausiai eguliuojama (speciali leksika y a gana
ik iausiai ienin elė kalbos dalis, ku i gali bū i sąmoningai
manipuliuojama i kon oliuojama), i , an a, nes specialios
žodynų kon olė gali labai padidin i mokslo i echnologijos
pažangą.
Kalban apie mažesnes kalbas
- i , pagal p o eso iaus Pusz ay nuomonę,
iš eikš ą spalio mėn. Ta p au inėje
kon e encijoje "Nacionalinių kalbų
e minologija i globalizacija" (Vilnius, 2006
m.), ne kalbos, u inčios 10 mln. u ė ume
a siž elg i į ben du eiksnius, ku ie, mūsų
nuomone, u ė ų bū i a siž elgiami. Pi ma,
žmonių, kalbančių mažesnių als ybių,
pa yzdžiui, Bal ijos šalių, als ybinėmis
kalbomis, skaičius gali bū i ge okai
padidin as dėl o, kad ki ų au ybių
žmonės įgyja šias kalbas.
An a, iena e ek y iausių būdų užki s i kelią giminaičių mažųjų kalbų
išnykimui y a jų kon e gencinis ys ymasis, didinan jų išlikimo šansus.
Įdomu ai, kad g ynai poli iniai sp endimai, p iim i p aėjusio amžiaus
d idešim ajame dešim me yje, paskelbian nacionalines kalbas, ada
bu o os pačios kalbos dialek ai, apsunkino, be negalėjo užki s i kelio
bend a imo a p Cen inės Ame ikos au ų galimybei.
o
Azijos šalys. Be ai, ko negali pada y i nepalankios sąlygos, gam os
nelaimės a ka as o iški poli iniai sp endimai, gali pada y i pa ys žmonės.
- bep o iška, nesude inama
skolinimasis iš ski ingų kalbų
- a abų, usų, anglų,
okiečių, pe sų kalba
padidina bu usių dialek ų
o
ski umus i , odėl,
a pusa io sup a imą.
Kon e gencijos poli ika eiškia, kad jau esami p incipai,
o
pasinaudodami:
- ansli e acija y a ge esnė už
ansk ipciją, nes šiandien
dauguma skolinimų a liekama
ašy ine o ma;
- skolindamiesi, a k eipki e dėmesį į o mą, o ne į
eikšmę, nes eikšmė (su ys ymuisi keičiasi a ba
keičiasi a i inkama są oka) y a daug leng esnė nei
o ma;
- siekian už ik in i leng iausią
pasiskolin ų žodžių įsisa inimą,
leidžiama supap as in i jų o mas,
eng i subalansuo ų subalansuo ų
žodžių i okalų pe aukų, ku ios
Se giusz (] iniewicz I Te minologija
G[< balisa ion e a

gali sukel i iš a imo p oblemų; p i aiky i pabaigas aip, kad jos a i ik ų
p ipažin as g ama ines pa adigmas; - naujomis sąlygomis u ė ų bū i
eikiama pi menybė jau esamiems a p au iniams o mams;
- daugeliu a ejų plačiai žinomi senosios g aikų i lo ynų mo emos gali
bū i naudojamos o muojan naujus nacionalinius e minus
(G ine , i987); Reikė ų p ipažin i du naujus
koo dinuo os kalbų poli ikos p incipus:
- u ė ų bū i os pačios šal inės
kalbos, kad bū ų galima pasiskolin i
į susijusias kalbas;
- pasiskolin ų žodžių o mos, jei jos nė a iden iškos,
u ė ų bū i kuo a imesnės, o ski ingų nacionalinių
su iksų a eju nauji žodžiai u i g iež ai a i ik i šiuos
su iksus. Naujųjų nep iklausomų als ybių nacionalinių
kalbų p oblemos bu o išsamiai ap a iamos
de yniasdešim ojo dešim mečio p adžioje Uk ainoje
ykusiose kon e encijose (7990, 1991; 1992 Kije as),
ku iose
(Che no sy) bu o išanalizuo os susijusių kalbų kon e gencinio ys ymosi
galimybės i e ek y ūs me odai bei p incipai, už ik inan ys koo dina imą
susijusių kalbų ys ymesi, i isi bu o gana en uzias ingi. Deja, ėliau jie
nebu o įgy endin i Uk ainoje, o ai lėmė daba inę si uaciją, kai
e minologijos, pag įs os kai ku iais a ejais keliomis nacionalinėmis, be
ski ingomis nuo ki ų sla ų kalbų o mų, y a siūlomos specialis ų siaubui.
Te minologinių y imų i p ak inės eiklos pe spek y os p adedančiam
šim mečiui gali bū i gana pe spek y ios, jei bus suda y os palankios
aplinkybės specialiųjų kalbų ys ymosi kon olės aisyklių inkiniui i jo
aikymui.
Neigiamomis sąlygomis šim mečio pabaiga bus liudy oja nesibaigiančių
diskusijų apie nedidelius e minologijos mokslo p oblemas, o galimybė
kon oliuo i daugiausia naudojamų e minų e oliuciją bus neg įž amai
p a as a. Laimei, bend a žmogaus elgesio pa i is leidžia labiau
pasikliau i pesimis iniu p ognozės a ian u.
C O NC LUS JONAS
Viena ak ualių globalizacijos ling is inių p oblemų
sp endimai.
y a kalbos ba je ų į eikimas. Y a ys galimi
- p iim i di b inę kalbą kaip a p au inę komunikacijos p iemonę, mašininį
e imą a ba su eik i ienai iš esamų kalbų aukščiausią a p au inę
unkciją. Ki as ak ualus klausimas y a mažų nacionalinių kalbų
l5
Te minologija
| 2006
| 13
išsaugojimas, ku is gali bū i eiksmingai pasiek as kon e genciškai
plė ojan susijusias kalbas. Be kokiu a eju daba inė si uacija
eikalauja ge ai aps a s y os als ybės
Kalbos
poli ika.
RT TREN(E5)
G ine as
S.V. […]987:
[…]lc ninologi[…]al
paskolos. N! "O e nl 78,37 -17"
Ci inc' S.V. 1999: On lhc P inciples
o Imp ouing T anslu i g
Ta minok gical Dic ionu i 's. Slpskic I' ace
lu anis czn '. l8a. Slupskas. 95 105.
TTRMINOTOGIJA
GI.OBAI. IZA(IJOS)
EROJE
S aipsnyje g ildcnami u ini l kalbq e minologi os klausin ai daba ini'mis
globalizacijos sillygomis. Nag ine ami ys poZiu iai!kalbos ba ic q Salinimo p oblemos
sp endimE - op i nalios di b ines a p au ines kalbos suku imas, maiininis c imas i
ienos ii daZniausiai a ojamq kalbq pasi inkimas a p au ine. Analizuojamos
adinamqjq maZqiq au iniq kalbq iSsaugojimo p oblemos. Ypa ingas demcsys ski ia nas
giminingq kalbq c minijos kon e gencines ple os koo dina imo poli ikos galim bcn. s.
TEPMilH0n0 il8
BPE illoEAn i3Aulill
B' a' 'e o6cyx<4a o' c.s Bo pocb ep {xHonol 4 , Ha { 4oHa/ bHb x s3b KoB B coBpeMeHHbIx
yc oB l x anu:aqialI. Pacc "la pl4Ba o c { Tp { [oAxoAa K pe xe p c npo6le n
ycTpaHeIIIlJl. I3bIKOBblx 6ap epOn - palpa6oT a O[TuManbHo o {CKycC'BcHO Me)KAyHapoAHo o
J 3bI, uau Hu Ho uii [Bo.epe/I , n ' 6op oAHo o z: Ha 6o ee no pe'n'l eu , xb 3Ko)Ka l
Me?euIoJ BHo o oHa6u1Ka. Anan a: py o c npo6nenb coxpaHeH , aK Ha3b RaeMb x
(Mal b x) Haq 4oHanbHb x
"I3bIKoB. Oco6oe BH . MaHlle yAel e c Bo3Mo)KHoc qM KoopA] H . ponanuoi oII . K 4
KOHRep e THo o pa3BuT 4 I TepMnHono .{u poncTRe H ,lx :J ,KoRB.
Gau a 2006-10-24
Se gius
G iniewicz
Bialys oko uni e si e as
Waska
4, m. 2O, Bialys ok, E-n ail:
15-481, Lenkija
[email p o ec ed]
I6 Se giusz G inieu'icz
I' e minolog globalizacijos amžiuje