Terminology in the Era of Globalisation

Te minologija globalizacijos amžiuje Se giusas "G eeniewicz" Bialy uni e si e o eigimu, e minologijos s a ba globalizacijos epochoje kyla iš o, kad šiandien spa čiai augan i mokslinės i echnologinės žinios p ak iškai neįmanoma be dėmesio e minologijos naujų žodžių šiuolaikiniuose lang age. Mokslinių i echninių žodynų augimas y a daug g ei esnis nei kasdienių kalbų žodynų, odėl šiuo būklei. Specialūs leksiniai iene ai suda o daugiau nei 90 p ocen ų me u kai ku ių mokslų e minų skaičius chemijoje (e, ample a biologijos) i šija įp as ų žodžių skaičių. Galime palygin i šiuos skaičius: pilna, neiš in a "Webs e 's" žodynas y a apie 700 000 anglų kalbos Didžiausias usų kalbos žodžiai; žodynas, y a apie 120 000 suda y as iš (no s jau y a apie 100 žodžių); Tuo pačiu me u usų e minologijoje y a žodžių. 17 omų, jame daugiau nei 150 000 žodžių, šiuolaikinės biologijos e minologijoje - daugiau 200,000 nei milijonas a dų gy ųjų bū ybių ūšims, chemijoje - daugiau nei 1,5 milijono medžiagų. į be- P amonėje jau 1980-aisiais me ais bu o milijonų į ai ių p oduk ų pagamin a daugiau nei 20 ūšių, iš ku ių kiek ienas kiek ienas u ėjo sa o specialų pa adinimą. Specialus žodynas ne ik jau suda o didžiąją be ku ios pažangios nacionalinės kalbos dalį, be i y a dinamiškiausias kalbos sluoksnis. Taip adinamasis "In o macijos sp ogimas" - ai y a labai g ei as mokslo i echnologijos in o macijos s au ų augimas - sukėlė e minologinį sp ogimą. - ai y a milžiniškas naujų e minų skaičiaus augimas. Pa yzdžiui, pagal mūsų skaičia imus, 1-ojo amžiaus p adžioje egzis a o iki 30-35 ūks ančių, o šiuo me u gali bū i iki 250 ūks ančių. nes kas 25 apie 10 ūks ančių s a ybinių e minų; XX a. p adžioje jų skaičius išaugo me us Tai a si inka, kad mokslų skaičius auga i kiek iena mokslinė disciplina du ka us, naujam mokslui eikia globalizacijos i gali bū i aiškiai pas ebė a, y a ai, kad mes u ime as i eiksmingas a p au inės sa o e minologijos. Jei a siž elgsime į ai, kad komunikacijos ling is ines p iemones. iena iš pag indinių p oblemų, ku i iš ka o kyla dėl 10 Se giusz G iniewicz I Te minologija globalizacijos li a į enciklopediją B i annica XX amžiuje, kai a si ado naujų mokslų i mokslinių disciplinų, ada 2,500 e minologijos p oblema XXI amžiuje įgyja inkamą o mą. Mes aip pa u ė ume a k eip i dėmesį į į ai ių mokslo s ičių e minologijos aidmenį o muojan mūsų žinias apie aplinkinį pasaulį i apie sa e, no s ai pap as ai y a nepakankamai e inama i apleis a y iausybių (G ine , 1999). - isuo inai p ipažin os di b inės kalbos į edimas į as bend a imo p iemonę; - sėkmingai išsp ęs i mašininio e imo p oblemą; o - pasi ink i ieną iš esamų kalbų, ku ios as y a isuo inai a p au inės, a ba d as iškai ap ibo i a p au inių kalbų skaičių; Įspūdinga y a bandymų iš ad i di b ines kalbas is o ija, ku ioje iš a dy i į ai ūs "idealių" kalbų kū imo p ojek ai, no s nė ienas iš jų nebu o plačiai papli ęs. Pakanka pasaky i, kad plačiausiai naudojama di b inė a p au inė kalba - Espe an o, nepaisan o, kad ji egzis a o šim me į, iš ik ųjų nepa yko pa eisin i didelių lūkesčių ap i isuo inai žinoma i y aujančia a p au ine kalba. Tai gali bū i paaiškin a esminiais jo sukū imo ūkumų - ginčy inų leksikinių naujo ių, galimų one inių i g ama inių p oblemų žmonėms su į ai iais "iu. gnug" onais i . . Be ada, ne i kai ku ios e ek y esnės di b inės kalbos, okios kaip as Vaka ų - ku į pasiūlė kai ku ie gana kompe en ingi i įgudę ling is ai, i u i daug p i alumų, bū en , jį leng a sup as i, ne i be plačių ling is inių žinių i įgūdžių, leng a išmok i, dėka mažiau di b inių kons ukcijų, ku ias eikia įsimin i - negalėjo ap i pakankamai populia us. Tačiau šis a ian as, galbū , y a už e minologijos mokslo ibų, no s kai ku ie naujų žodžių kū imo p incipai iš esmės y a ienodi, o ki i du y a iesiogiai susiję su e minologinėmis p oblemomis. Ki as sp endimas y a nachine unsla ion Pag indinė kliū is keliu į eiksmingą mašininį e imą y a ai, kad žodynuose as i daugybė ek i alen ų soll ce e minas. Kaip minė a kai ku iuose leidiniuose we Te minologija 12006 | 13 11 (G ine , 1999), kai žodynas su eikia ik ieną ek i alen ą šal inio e minui, e imo užduo is y a gana leng a, no s jis is da u i įsi ikin i, kad pasiūly as ek i alen as u i ą pačią eikšmę kaip i šal inio e minas. Si uacija ampa sudė inga, jei y a du šal inio e mino e imo a ian ai. Tai ampa da sudė ingiau, kai didėja ikė inų e imo a ian ų skaičius. Dažnai okie ek i alen ų są ašai apima sinonimus, a ian us i isiškai nepa ogiai. Ne e čian į gim ąją kalbą i puikiai žinodamas ski umus ski ingus e minus šalia ienas ki o, odėl žodynų naudo ojui y a isiškai a p siūlomų a ian ų, e ėjas nebū inai žino, ku is iš sinonimų y a s anda izuo as i odėl pageidau inas. Ve čian iš gim osios kalbos, e ėjui eikia išsp ęs i labai sudė ingą p oblemą - a ski i absoliu us ek i alen us, a ian us, dalinius i sąlyginį ek i alen us a ba gana ski ingus e minus, ku ie dažnai žodynuose pa eikiami a si ik ine a ka. Daugeliu a ejų e ka čiais naudojami e minai y a k uopščiai, be be k i inio e inimo, egis uojami e minologinio žodynų au o iaus i pa eikiami e imo a ian ai, ku iuos aš pap as ai adinu as "Tu ingumo gėdos". Tai da o e ėjo da bą labai sunkų. Mašininės e imo a eju ai ampa da sudė ingiau, nes ada lygia e čio žodžio pasi inkimas y a gana o malus - pap as ai pa eikiamas pi masis. Sis emingas nacionalinių e minologijų palyginimas žodynų kū imo p ocese paleng ina da bą i su eikia pa ikimesnius ezul a us. Jis su eikia galimybę aiškiai su ok i esamus sinoniminį i k azi-sinoniminį e minų yšį nacionalinėse e minologijose, o pasi ink i labiausiai pageidaujamus e minus iš sinonimų g upės i nus a y i pa ikimus ek i alen us, ku ie bū ų naudojami e čian a i inkamą sinonimų g upę i už ik in i g įž amumą. Be s a biausia, ai su eikia galimybę sumažin i šal inio e mino ek i alen ų skaičių, daugeliu a ejų palikdamas ik ieną ek i alen ą. Deja, ši p oblema da oli g ažu neišsp ęs a, o daba inės žodynų kū imo endencijos su eikia p iežasčių bū i skep iškiems. Pasku inis sp endimas y a ienos iš esamų kalbų pasi inkimas. P amonės, ekonomikos, kul ū os i ne kasdienybės globalizacija suku ia naujas nacionalinių kalbų egzis a imo i są eikos sąlygas. Vienas iš jų y a kai ku ių kalbų domina imas, o 72 Se giusz G inicwicz I Te minologija globalizacijos amžiuje pasi ink as kaip mūsų laikais. Čia y a a p au inis ienos iš jų is o ija. bend a imo būdas p es ižinės kalbos: idu amžiais lo ynų kalba bu o isuo inė aš ingumo kalba, R. 'as kaip i a abų kalba; I i XIX aidino Ry uose ą pa į amžiuose išsila inusių asmenų P ancūzų kalba bu o isu . Eu opa. Nuo XX a. an os pusės anglų kalba ampa dominuojančia kalba isame pasaulyje. Tuo pačiu me u . 'e Remian is ak y iai naudojamų JT gali pe žiū ė i mažėjančias kalbas. skaičia imais, pe daba inį šim me į kalbų išnyks iš ak y aus naudojimo. Jo as gali su manimi nesu ikin i, be maždaug iš šiuo me u eikiančių 3000 kai ku ie u i mažas šansas išgy en i. 2,500 Daugeliu a ejų ka ščiaujan ys bandymai a gai in i i palaiky i p ak iškai a gu a egzis uojančias kalbas y a mi usių nacionalinių a klių, eikiančių ealumo a kliuose. Tačiau iš ik ųjų išnyk i y a pasme k os ik os kalbos, ku ios jau y a ienos kaimo kalbos. u i gana ( okie a ejai ibo ą naudojimą, nes daugelyje eiškia ik s a uso pasikei imą į - iš kalbos dialek o, kaip, ma y , dingimą) a si iko su molda ų kalba, ku i dialek u. mes galime s ebė i gana neseniai bu o paskelb a umunų daug laiko Tuo pačiu me u p iešingas p ocesas - kai ku ie dialek ai, pa yzdžiui, ka aloniška i galiciška Ispanijoje, p o ansinė P ancūzijoje, ga o o icialių kalbų s a usą. Nacionalinių kalbų išnykimo p iežas ys gali bū i d i. - na ū aliausia y a nacionalinės kalbos aikymo s e os susiau inimas, pa e čian ją ie iniu dialek u, o ki a y a glaudžiai susijusi kalba, u in i is o iškai nus a y ą adiciškai pla ų unkcijų spek ą (pa ykslas uk ainiečių i bal a usų kalbų, ku ios 1980-ųjų pabaigoje bu o be eik isiškai išs um os usų kalbos). Iš o išplaukia, kad išlikusios kalbos išplės sa o unkcinę s i į i jų kalbė ojų skaičius padidės už jų kilmės šalių ibų (kaip įdomus ak as galima paminė i, kad šiuo me u iek B i ų i usų kalba y a mažuma kalbė ojų. a p a i inkamų šalių gim ųjų kai ku ių esamų kalbų nacionalinis aikymas, mes susidu iame su jų eiksmingo naudojimo p oblema. I čia kyla klausimas apie nacionalinę kalbos poli iką. Šiuo me u mes galime pas ebė i, kad kai ku ie poli iniai sp endimai, susiję su kalbomis naujose als ybėse, a si anda ik dėl momen inių poli inių odėl negali bū i laikomi im ais. Todėl bū ina pa eng i pag įs as nešališkas p iežasčių, isiškai nepažindami na ū alių kalbos ys ymosi endencijų i a p au inės kalbų są eikos analize. ekomendacijas, pag įs as na ū alių p ocesų, e oliucijos i , ypač, I e n inologija 2006 m. o Tokia ekomendacija pi miausia u ė ų bū i susijusi su e minologija, nes, pi ma, ši žodynų a sa gos dalis gali bū i leng iausiai eguliuojama (speciali leksika y a gana ik iausiai ienin elė kalbos dalis, ku i gali bū i sąmoningai manipuliuojama i kon oliuojama), i , an a, nes specialios žodynų kon olė gali labai padidin i mokslo i echnologijos pažangą. Kalban apie mažesnes kalbas - i , pagal p o eso iaus Pusz ay nuomonę, iš eikš ą spalio mėn. Ta p au inėje kon e encijoje "Nacionalinių kalbų e minologija i globalizacija" (Vilnius, 2006 m.), ne kalbos, u inčios 10 mln. u ė ume a siž elg i į ben du eiksnius, ku ie, mūsų nuomone, u ė ų bū i a siž elgiami. Pi ma, žmonių, kalbančių mažesnių als ybių, pa yzdžiui, Bal ijos šalių, als ybinėmis kalbomis, skaičius gali bū i ge okai padidin as dėl o, kad ki ų au ybių žmonės įgyja šias kalbas. An a, iena e ek y iausių būdų užki s i kelią giminaičių mažųjų kalbų išnykimui y a jų kon e gencinis ys ymasis, didinan jų išlikimo šansus. Įdomu ai, kad g ynai poli iniai sp endimai, p iim i p aėjusio amžiaus d idešim ajame dešim me yje, paskelbian nacionalines kalbas, ada bu o os pačios kalbos dialek ai, apsunkino, be negalėjo užki s i kelio bend a imo a p Cen inės Ame ikos au ų galimybei. o Azijos šalys. Be ai, ko negali pada y i nepalankios sąlygos, gam os nelaimės a ka as o iški poli iniai sp endimai, gali pada y i pa ys žmonės. - bep o iška, nesude inama skolinimasis iš ski ingų kalbų - a abų, usų, anglų, okiečių, pe sų kalba padidina bu usių dialek ų o ski umus i , odėl, a pusa io sup a imą. Kon e gencijos poli ika eiškia, kad jau esami p incipai, o pasinaudodami: - ansli e acija y a ge esnė už ansk ipciją, nes šiandien dauguma skolinimų a liekama ašy ine o ma; - skolindamiesi, a k eipki e dėmesį į o mą, o ne į eikšmę, nes eikšmė (su ys ymuisi keičiasi a ba keičiasi a i inkama są oka) y a daug leng esnė nei o ma; - siekian už ik in i leng iausią pasiskolin ų žodžių įsisa inimą, leidžiama supap as in i jų o mas, eng i subalansuo ų subalansuo ų žodžių i okalų pe aukų, ku ios Se giusz (] iniewicz I Te minologija G[< balisa ion e a gali sukel i iš a imo p oblemų; p i aiky i pabaigas aip, kad jos a i ik ų p ipažin as g ama ines pa adigmas; - naujomis sąlygomis u ė ų bū i eikiama pi menybė jau esamiems a p au iniams o mams; - daugeliu a ejų plačiai žinomi senosios g aikų i lo ynų mo emos gali bū i naudojamos o muojan naujus nacionalinius e minus (G ine , i987); Reikė ų p ipažin i du naujus koo dinuo os kalbų poli ikos p incipus: - u ė ų bū i os pačios šal inės kalbos, kad bū ų galima pasiskolin i į susijusias kalbas; - pasiskolin ų žodžių o mos, jei jos nė a iden iškos, u ė ų bū i kuo a imesnės, o ski ingų nacionalinių su iksų a eju nauji žodžiai u i g iež ai a i ik i šiuos su iksus. Naujųjų nep iklausomų als ybių nacionalinių kalbų p oblemos bu o išsamiai ap a iamos de yniasdešim ojo dešim mečio p adžioje Uk ainoje ykusiose kon e encijose (7990, 1991; 1992 Kije as), ku iose (Che no sy) bu o išanalizuo os susijusių kalbų kon e gencinio ys ymosi galimybės i e ek y ūs me odai bei p incipai, už ik inan ys koo dina imą susijusių kalbų ys ymesi, i isi bu o gana en uzias ingi. Deja, ėliau jie nebu o įgy endin i Uk ainoje, o ai lėmė daba inę si uaciją, kai e minologijos, pag įs os kai ku iais a ejais keliomis nacionalinėmis, be ski ingomis nuo ki ų sla ų kalbų o mų, y a siūlomos specialis ų siaubui. Te minologinių y imų i p ak inės eiklos pe spek y os p adedančiam šim mečiui gali bū i gana pe spek y ios, jei bus suda y os palankios aplinkybės specialiųjų kalbų ys ymosi kon olės aisyklių inkiniui i jo aikymui. Neigiamomis sąlygomis šim mečio pabaiga bus liudy oja nesibaigiančių diskusijų apie nedidelius e minologijos mokslo p oblemas, o galimybė kon oliuo i daugiausia naudojamų e minų e oliuciją bus neg įž amai p a as a. Laimei, bend a žmogaus elgesio pa i is leidžia labiau pasikliau i pesimis iniu p ognozės a ian u. C O NC LUS JONAS Viena ak ualių globalizacijos ling is inių p oblemų sp endimai. y a kalbos ba je ų į eikimas. Y a ys galimi - p iim i di b inę kalbą kaip a p au inę komunikacijos p iemonę, mašininį e imą a ba su eik i ienai iš esamų kalbų aukščiausią a p au inę unkciją. Ki as ak ualus klausimas y a mažų nacionalinių kalbų l5 Te minologija | 2006 | 13 išsaugojimas, ku is gali bū i eiksmingai pasiek as kon e genciškai plė ojan susijusias kalbas. Be kokiu a eju daba inė si uacija eikalauja ge ai aps a s y os als ybės Kalbos poli ika. RT TREN(E5) G ine as S.V. […]987: […]lc ninologi[…]al paskolos. N! "O e nl 78,37 -17" Ci inc' S.V. 1999: On lhc P inciples o Imp ouing T anslu i g Ta minok gical Dic ionu i 's. Slpskic I' ace lu anis czn '. l8a. Slupskas. 95 105. TTRMINOTOGIJA GI.OBAI. IZA(IJOS) EROJE S aipsnyje g ildcnami u ini l kalbq e minologi os klausin ai daba ini'mis globalizacijos sillygomis. Nag ine ami ys poZiu iai!kalbos ba ic q Salinimo p oblemos sp endimE - op i nalios di b ines a p au ines kalbos suku imas, maiininis c imas i ienos ii daZniausiai a ojamq kalbq pasi inkimas a p au ine. Analizuojamos adinamqjq maZqiq au iniq kalbq iSsaugojimo p oblemos. Ypa ingas demcsys ski ia nas giminingq kalbq c minijos kon e gencines ple os koo dina imo poli ikos galim bcn. s. TEPMilH0n0 il8 BPE illoEAn i3Aulill B' a' 'e o6cyx<4a o' c.s Bo pocb ep {xHonol 4 , Ha { 4oHa/ bHb x s3b KoB B coBpeMeHHbIx yc oB l x anu:aqialI. Pacc "la pl4Ba o c { Tp { [oAxoAa K pe xe p c npo6le n ycTpaHeIIIlJl. I3bIKOBblx 6ap epOn - palpa6oT a O[TuManbHo o {CKycC'BcHO Me)KAyHapoAHo o J 3bI, uau Hu Ho uii [Bo.epe/I , n ' 6op oAHo o z: Ha 6o ee no pe'n'l eu , xb 3Ko)Ka l Me?euIoJ BHo o oHa6u1Ka. Anan a: py o c npo6nenb coxpaHeH , aK Ha3b RaeMb x (Mal b x) Haq 4oHanbHb x "I3bIKoB. Oco6oe BH . MaHlle yAel e c Bo3Mo)KHoc qM KoopA] H . ponanuoi oII . K 4 KOHRep e THo o pa3BuT 4 I TepMnHono .{u poncTRe H ,lx :J ,KoRB. Gau a 2006-10-24 Se gius G iniewicz Bialys oko uni e si e as Waska 4, m. 2O, Bialys ok, E-n ail: 15-481, Lenkija [email p o ec ed] I6 Se giusz G inieu'icz I' e minolog globalizacijos amžiuje