Terminology in the Era of Globalisation

Terminologija globalizacijos amžiuje TerminolSERGIUSZ GRINIEWICZ University of Bialystok ogijos svarba globalizacijos amžiuje kyla iš to, kad spartus mokslo ir technologijų žinių augimas šiandien praktiškai neįmanomas be dėmesio terminologijos būklei, o terminų vartojimas ir jų vartojimo įvairovė lemia terminų reikšmę. Specialūs leksiniai vienetai sudaro daugiau nei 90 procentų naujų žodžių šiuolaikinėse kalbose. Mokslinių ir techninių žodynų augimas yra daug spartesnis nei kasdieninės kalbos žodyno, todėl šiuo metu kai kurių mokslų (pavyzdžiui, chemijos ar biologijos) terminų skaičius viršija įprastų žodžių skaičių. Galime palyginti šiuos skaičius: pilnoje, nesutrumpintoje Websterio žodyno versijoje yra apie 700 000 angliškų žodžių; didžiausias rusų kalbos 17 tomų žodynas apima apie 120 000 žodžių (nors jau yra žodynų, kuriuose yra apie 200 000 žodžių); Tuo pačiu metu rusų statybos terminologija turi daugiau nei 150 000 žodžių, šiuolaikinė biologinė terminologija viršija milijoną gyvųjų būtybių rūšių pavadinimų, chemijoje mes žinome daugiau nei 1,5 milijono medžiagų. Pramonėje jau 1980-ųjų pradžioje buvo pagaminta daugiau nei 20 milijonų įvairių produktų rūšių, kurių kiekvienas turėjo savo specialų pavadinimą. Specialusis žodynas ne tik jau sudaro didžiąją bet kurios pažangios tautinės kalbos dalį, bet ir yra pats dinamiškiausias kalbos sluoksnis. Vadinamasis „informacinis sprogimas- “, t. y. itin spartus mokslinės ir technologinės informacijos srautų augimas, sukėlė terminologinį sprogimą, t. y. milžinišką naujų terminų skaičiaus augimą. Pavyzdžiui, XIX a. pradžioje pagal mūsų apskaičiavimus Lietuvoje buvo apie 10 tūkst. statybos terminų; XX a. pradžioje jų skaičius išaugo iki 30-35 tūkst., o šiuo metu jų gali būti iki 250 tūkst. Taip atsitinka todėl, kad kas 25 metus mokslų ir mokslo disciplinų skaičius auga du kartus, o kiekvienam naujam mokslui reikia savo terminologijos. Jei atsižvelgsime į tai, kad pagal Encyclopaedia Britannica XX a. Atsirado net 2500 naujų mokslų ir mokslo disciplinų, tada XXI a. Terminologijos problema įgauna tinkamą formą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į įvairių mokslo šakų terminologijos vaidmenį formuojant mūsų žinias apie mus supantį pasaulį ir apie save pačius, nors tai paprastai neįvertinama ir ignoruojama vyriausybių (Grinev, 1999). Viena iš pagrindinių 10 Sergiusz Griniewicz | Terminologija globalizacijos amžiuje problemų, kuri iš karto iškyla dėl globalizacijos ir kurią galima aiškiai pastebėti, yra tai, kad turime rasti veiksmingas kalbines tarptautinio bendravimo priemones. Kalbų mokslo požiūriu yra trys galimi bendravimo naujomis sąlygomis problemos sprendimo būdai: įtvirtinti visuotinai priimtą dirbtinę kalbą kaip bendravimo priemonę; sėkmingai išspręsti mašininio vertimo problemą; arba pasirinkti vieną iš esamų kalbų kaip visuotinai tarptautinę arba drastiškai apriboti tarptautinių kalbų skaičių. Bandymų sukurti dirbtines kalbas istorija yra gana įspūdinga, išvardinant įvairius „idealių“ kalbų kūrimo projektus, nors nė vienas iš jų nebuvo plačiai paplitęs. Pakanka pasakyti, kad plačiausiai vartojama dirbtinė tarptautinė kalba — esperanto, nepaisant to, kad ji egzistuoja jau šimtą metų, iš tikrųjų nepateisino didelių lūkesčių tapti visuotinai žinoma ir plačiai vartojama tarptautine kalba. Tai galima paaiškinti esminiais jos kūrimo trūkumais — ginčytinomis leksinėmis naujovėmis, išankstinio galimų fonetinių ir gramatinių problemų įvertinimo trūkumu žmonėms su skirtinga kalbine patirtimi ir kt. Bet tada netgi kai kurios efektyvesnės dirbtinės kalbos, tokios kaip Occidental, kurią pasiūlė gana kompetentingi ir sumanūs lingvistai ir kuri turi daug privalumų, būtent, ji lengvai suprantama net ir be didelių kalbos žinių ir įgūdžių, lengvai išmokstama, nes mažiau dirbtinių konstrukcijų reikia įsiminti, negalėjo tapti pakankamai populiari. Tačiau šis variantas yra, galbūt, už terminologijos mokslo taikymo srities ribų, nors Kitas sprendimas yra mašininis vertimas. Pagrindinė kliūtis siekiant efektyvaus mašininio vertimo slypi tame, kad žodynuose naudojami žodžiai, kurie nėra tinkamai apibrėžti, nes jie yra sudėtingi ir neaiškūs. some principles of constructing new words are basically the same, whereas the next two are directly connected with terminological problems. rasti daugybę ekvivalentų šaltinio termino. Kaip jau buvo minėta kai kuriuose leidiniuose (Grinev, 1999), kai žodynas pateikia tik vieną ekvivalentą terminui šaltiniui, vertėjo užduotis yra gana paprasta, nors jis vis tiek turi įsitikinti, kad siūlomas ekvivalentas turi tokią pačią reikšmę kaip ir terminas šaltinis. Padėtis tampa sudėtinga, jei yra du šaltinio termino vertimo variantai. Tai tampa dar sudėtingiau, kai didėja galimų vertimo variantų skaičius. Dažnai tokiuose sąrašuose yra sinonimų, variantų ir kitų skirtingų terminų, todėl žodyno vartotojui tai gali būti labai nepatogu. Net verčiant į gimtąją kalbą ir puikiai žinant skirtumą tarp siūlomų variantų, vertėjas nebūtinai žino, kuris iš sinonimų yra standartizuotas ir todėl pageidautinas. Verčiant iš gimtosios kalbos, vertėjas turi išspręsti labai sudėtingą problemą, kaip atskirti absoliučius ekvivalentus, variantus, dalinius ir sąlyginius ekvivalentus arba skirtingus terminus, kurie dažnai pateikiami žodyne atsitiktine tvarka. Daugeliu atvejų retkarčiais vartojami terminai yra atsargiai, bet be kritinio vertinimo užregistruojami terminų žodyno autoriaus ir pateikiami kaip vertimo variantai, kuriuos aš paprastai vadinu “embarras de richesses- ”. Dėl to vertėjo darbas tikrai sunkus. Mašininio vertimo atveju tai tampa dar sudėtingiau, nes tada ekvivalento pasirinkimas yra gana formalus — paprastai pateikiamas pirmasis. Sistemingas nacionalinių terminų palyginimas kuriant žodyną leidžia jį kurti lengviau ir gauti patikimesnius rezultatus. Tai suteikia galimybę susidaryti aiškų vaizdą apie esamus sinoniminius ir pusiau sinoniminius sąryšius tarp terminų nacionalinėse terminologijose, pasirinkti labiausiai pageidaujamus terminus iš sinonimų grupės ir nustatyti patikimus ekvivalentus, kurie bus naudojami verčiant atitinkamą sinonimų grupę, ir užtikrinti grįžtamumą. Tačiau svarbiausia, kad tai suteikia galimybę sumažinti šaltinio termino ekvivalentų skaičių, daugeliu atvejų paliekant tik vieną ekvivalentą. Deja, ši problema dar toli gražu neišspręsta, o dabartinės žodyno kūrimo tendencijos suteikia pagrindo skeptiškai žiūrėti į šį klausimą. Paskutinis sprendimas yra pasirinkti vieną iš esamų kalbų. Pramonės, ekonomikos, kultūros ir net kasdienio gyvenimo globalizacija lemia naujų nacionalinių kalbų egzistavimo ir sąveikos sąlygų formavimąsi. Vienas iš jų yra kai kurių kalbų, pasirinktų kaip tarptautinio bendravimo priemonės, dominavimas. Mūsų istorijoje buvo laikotarpių, kai dominuoja viena iš prestižinių kalbų: viduramžiais lotynų kalba buvo visuotinė raštingumo kalba, tą patį vaidmenį Rytuose atliko arabų kalba: XVIII ir XIX a. Prancūzų kalba buvo išsilavinusių žmonių kalba visoje Europoje. Dabar, nuo XX a. antrosios pusės, anglų kalba palaipsniui tampa dominuojančia kalba visame pasaulyje. Tuo pačiu metu galime matyti, kaip mažėja aktyviai vartojamų kalbų skaičius. Remiantis JT skaičiavimais, per šį šimtmetį maždaug 2500 iš šiuo metu veikiančių 3000 kalbų išnyks iš aktyvaus vartojimo. Jūs galite nesutikti su manimi, bet kai kurios kalbos turi mažai galimybių išgyventi. Daugeliu atvejų karščiuojantis bandymas atgaivinti ir išlaikyti praktiškai beveik neegzistuojančias nacionalines kalbas iš tikrųjų yra mirusių arklių plakimas. Tačiau iš tikrųjų išnykti pasmerktos tik tos kalbos, kurių vartojimas jau yra gana ribotas (pvz., vieno kaimo kalbos). Daugeliu atvejų išnykimas reikštų tik statuso pasikeitimą – iš kalbos į tarmę, kaip, atrodo, neseniai atsitiko su 12 Sergiusz Griniewicz | Terminologija globalizacijos amžiuje « moldavų kalba, kuri buvo paskelbta rumunų kalbos tarme. Tuo pat metu galime stebėti visiškai priešingą procesą – kai kurie dialektai, pavyzdžiui, katalonų ir galisų Ispanijoje, provanso Prancūzijoje, įgijo oficialių kalbų statusą. Gali būti dvi nacionalinių kalbų išnykimo priežastys: natūraliausia – nacionalinės kalbos vartojimo srities susiaurėjimas, paverčiantis ją vietiniu dialektu, o antra – artimai susijusios kalbos, turinčios istoriškai nulemtą tradiciškai platų veikimo spektrą, įtaka (pvz., ukrainiečių ir baltarusių kalbų, kurias XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje beveik visiškai išstūmė rusų kalba, atveju). Iš to išplaukia, kad išlikusios kalbos išplės savo funkcinę sritį, o jų kalbėtojų skaičius išaugs už jų kilmės šalių ribų (kaip įdomų faktą galima paminėti, kad šiuo metu ir britai, ir rusai sudaro tautines mažumas tarp atitinkamų kalbų gimtakalbių). Prasidėjus kai kurių esamų kalbų tarptautiniam taikymui, mes susiduriame su jų efektyvaus naudojimo problema. Ir čia iškyla klausimas apie nacionalinę kalbos politiką. Šiuo metu galime pastebėti, kad kai kurie politiniai sprendimai, susiję su kalba naujose valstybėse, turi tik trumpalaikes politines priežastis, visiškai neatsižvelgiant į natūralias kalbos vystymosi tendencijas, todėl į juos negalima žiūrėti rimtai. Todėl būtina parengti patikimus ir objektyvius patarimus, pagrįstus natūralių kalbų evoliucijos procesų ir ypač tarptautinės kalbų sąveikos analize. Tokia rekomendacija visų pirma turėtų būti susijusi su terminologija, nes, pirma, šią žodyno dalį lengviausia reguliuoti (specialioji leksika tikriausiai yra vienintelė kalbos dalis, kuria galima sąmoningai manipuliuoti ir kontroliuoti), antra, kontroliuojant specialiąją leksiką galima labai paspartinti mokslo ir technikos pažangą. Kai kalbame apie mažas kalbas — o, pasak spalio mėn. tarptautinėje konferencijoje „Tautinių kalbų terminologija ir globalizacija“ (Vilnius, 2006) išsakytos prof. Pusztay nuomonės, net 10 mln. gimtakalbiai turėtų būti laikomi tokiais, bent du veiksniai, mūsų nuomone, turėtų būti atsižvelgiama. Pirma, mažesnių valstybių, pavyzdžiui, Baltijos valstybių, valstybinėmis kalbomis kalbančiųjų skaičius galėtų gerokai padidėti, jei šias kalbas įgytų kitų tautybių žmonės. Antra, vienas iš efektyviausių būdų užkirsti kelią giminingų mažumų kalbų išnykimui yra jų konvergentinė raida, didinanti jų išlikimo galimybes. Įdomu tai, kad grynai politiniai praėjusio amžiaus dvidešimtojo dešimtmečio sprendimai paskelbti nacionalinėmis kalbomis tai, kas tuo metu buvo tos pačios kalbos dialektai, apsunkino, bet negalėjo užkirsti kelio Vidurio Azijos šalių tautų bendravimui. Bet to, ko negali padaryti nepalankios sąlygos, gamtinės nelaimės ar pražūtingi politiniai sprendimai, galėtų padaryti patys žmonės – neapgalvotas nekoordinuotas skolinimasis iš skirtingų kalbų – arabų, rusų, anglų, vokiečių, persų – veda prie buvusių tarmių skirtumų didėjimo, o kartu ir tarpusavio supratimo. Konvergencinė politika reiškia, kad jau egzistuojantys skolinimo principai: transliteracija yra pageidautina, nei transkripcija, nes šiuo metu dauguma skolinimų atliekami rašytine forma; skolindamiesi atkreipkite dėmesį į formą, o ne į prasmę, nes prasmė keičiasi (plėtojant ar keičiant atitinkamą sąvoką) daug lengviau nei forma; siekiant užtikrinti lengviausią skolinių asimiliaciją, leidžiama supaprastinti jų formas, vengiant priebalsių grupių ir balsių hiatusų, kurie 14 Sergiusz Griniewicz | Terminologija globalizacijos amžiuje gali sukelti sunkumų tariant; pritaikyti galus taip, kad ferred; daugeliu atvejų plačiai žinomos senovės they would conform with the accepted grammatical paradigms; - with new terms the already existing international forms are to be pregraikų ir lotynų kalbų morfemos galėjo būti panaudotos formuojant naujus nacionalinius terminus (Grinev, 1987); reikėtų pridėti du naujus koordinuotos kalbų politikos principus: skolinimui į giminingas kalbas turėtų būti naudojamos tos pačios šaltinio kalbos; skolinių formos, jeigu jos nėra identiškos, turėtų būti kuo panašesnės, o esant skirtingiems nacionaliniams priesagai, nauji žodžiai turėtų griežtai atitikti tuos priesagas. Naujai nepriklausomų valstybių tautinių kalbų problemos buvo išsamiai aptariamos XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Ukrainoje vykusiose konferencijose (Černovciuose 1990 m., 1991 m., Kijeve 1992 m.), kur buvo analizuojamos giminingų kalbų konvergentinės raidos galimybės ir veiksmingi giminingų kalbų raidos koordinavimo metodai ir principai, ir visi buvo gana entuziastingi. Deja, vėliau jie nebuvo įgyvendinti Ukrainoje, o tai lėmė dabartinę situaciją, kai kai kuriais atvejais specialistų nuostabai siūlomos kelios nacionalinės terminologijos, pagrįstos skirtingais principais, tačiau skiriasi nuo formų kitose slavų kalbose. Terminologinių tyrimų ir praktinės veiklos perspektyvos artėjančiam šimtmečiui gali būti gana daug žadančios, jeigu bus sudarytos palankios sąlygos specialiųjų kalbų vystymosi reguliavimo taisyklių rinkinio sudarymui ir taikymui. Esant tokioms nepalankioms sąlygoms, amžiaus pabaigoje bus nesibaigiančios diskusijos dėl smulkių terminologijos mokslo problemų, o galimybė kontroliuoti dažniausiai vartojamų kalbų raidą bus negrįžtamai prarasta. Deja, bendra žmogaus elgsenos patirtis leidžia labiau pasitikėti pesimistišku prognozės variantu, o ne optimistiniu. IŠVADOS Viena iš aktualiausių globalizacijos kalbos problemų yra kalbinių barjerų įveikimas. Yra trys galimi sprendimai — priimti dirbtinę kalbą kaip tarptautinio bendravimo priemonę, automatinį vertimą Terminologija | 2006 | 13 15 arba suteikti vienai iš esamų kalbų aukščiausias tarptautines funkcijas. Kita aktuali problema yra mažų tautinių kalbų išsaugojimas, kuris gali būti veiksmingai pasiektas konvergentine giminingų kalbų raida. Bet kuriuo atveju dabartinė situacija reikalauja gerai apgalvotos valstybinės kalbos politikos. REFERENCIJOS Grinev SV. 1987 m. – Terminologijos skoliniai. —Neoterm 7/8, 37–47. Grinev S.V. 1999: Apie verčiamųjų terminų žodynų tobulinimo principus. —Stupskio Humanistiniai darbai. 18a. T.IX: Pintuvės-Samneris, 95-105 psl. TERMINOLOGIJA GLOBALIZACIJOS EROJE Straipsnyje gvildenami tautinių kalbų terminologijos klausimai dabartinėmis globalizacijos sąlygomis. Nagrinėjami trys požiūriai į kalbos barjerų šalinimo problemos sprendimą —optimalios dirbtinės tarptautinės kalbos sukūrimas, mašininis vertimas ir vienos iš dažniausiai vartojamų kalbų pasirinkimas tarptautine. Analizuojamos vadinamųjų mažųjų tautinių kalbų išsaugojimo problemos. Ypatingas dėmesys skiriamas giminingų kalbų terminijos konvergencinės plėtros koordinavimo politikos galimybėmis. TEPMUHONOTUA B IPE THOBANM3AUMU B crarbe 06Cyx Marca BONpOCbI TEDMHHOJIOMHH HALIMOHAIBHBIX A3BIKOB B COBPEMEHHBIX YC/IOBHAX riaobanusanuu. PaccMaTpUBAIOTCH TPH MOAXOMA K pelienio npobireMsl VCTDaHeHHSI A3BIKOBLIX bapbepoB —pa3paboTka ONTHMANIPHOIO HCKYCCTBCHHOTO MEXIYHApOJHOTO šJi3bIKa, MAalIMHHBIA IIEDpeBOJĮ M BRIOOP 0HOTO M3 HanboIee VIIOTpeO/IHeMbIX A3BIKOB MEXXHALMOHAARHOTO OGILEHHA. 1939 m. – Algirdas Butkevičius, Lietuvos krepšininkas, rinktinės žaidėjas (g. 1903 m.). Oco606€ BHuMaHHe YIeNAeTCS BO3MOXHOCTAM KOOPAHHAPOBAHHON IOIHTHKA KOHBEDpTEHTHOTO PA3BUTHUS TEPMUHOIOTUH DpOJCTBEHHbIX A3LIKOB. Gauta 2006-10-24 Sergiusz Griniewicz University of Bialystok Waska 4, m. 20, Bialystok, 15-481, Lenkija El. paštas: [email protected] 16 Sergiusz Griniewicz | Terminologija globalizacijos amžiuje +