226
Te minus an e é mino. V
JONAS KLIMAVIČIUS
Ins i u o de lenguas Lie u ių
DU paqunies
Es ableciendo un poco a ijuan e a alynesa é mino pakunis (esa ambién
mecánicos e m) o pakunė o mą hay p ime o mi a da os i os de la lengua, y
no da ybos dėsnių, po que de esos da os a en amen e žiū i da ybos
especialis as ellos mismos nenus a inėja de ales abajos de dėsnių, con los
cuales a eces da ąsía ope a algún a alynininkys ės especialis a o incluso
kalbininkas, de palab as da ybosų bien nepas udija ę. Toliau mi ė ina no minimo
adición (a ingiai) y sis ema.
1. Da os de la lengua í ida. Decidiendo sob e hablados a iuan es de piezas
p ime o se conoce que su base de palab a, po cie o, ne iena eikšmio, es
sin gene al inés no ma de lengua kulnas a ias a ian es kunas, kulns, kuln:
1kunas 1. puedas delas pa as Léipalingis, K ókialaukis, Daũgai, Pagi ia
(Kėdáinių .), Pociūnliai, Šakýna, Pane ėžỹs, Vabalniñkas, Šimónys, Anykščia,
Dùse os, Raséiniai, M. Valančius [i 1kulns 1. Vilka škis, G škabūdis, Š kšna,
Šilãlė, Šã ės, J. B e kūno Biblija, P. Ruigio y F. Ku šaičio ódynai (caip p ūs.
kulnis), kuln J. Mu kos (nuo Šimoni) pasakos, Tau osakos da bai 6, 1939, 87
Pl iškiai, aunque me, kilimo desde Pil iškių, nežinoma (kaip la . a . kulne,
cuán ecun. polna)], 3. gy ulio kojų [ . y. kojos. J. K.] sulenkimas (pp .
zapakalinių kojų) [ . y. zapakalinės kojos. J. K.] Pelesà, Kãpčiamies is, lo ė,
Vdiškiai, Ramýgala (i 1kulns 2. Se ẽdžius, A. Juškos es u inės dainos), 5.
ba o alzañamien o a la ase a pado pa e Léipalingis, K uopia (i 1kulns 3.
Salan a, M. Valančius, kuln 2. T ẽ ai) LKŽ VI 1962. Y o as co punies 1kulno
signi icados 1. kelis Liškia à, Veisieja, 4. gu nas, kulkšnis Dùse os (i kulnlis 1.
Sasna à, Daukšia, Va ėnà, Nočià, Die ẽniškės, Laznai, Sudekiai), ambién 6.
cojinés pedo ascalina
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V
Te minologia 2 | 2008 | 15 227 (no s ma cada sólo po esc i os, sin duda, es del idioma i o)
LKŽ VI 1962 ambién cla amen e indica la misma pa e de kunás kulns kuln y kulšnis
kulš ymas kuš inas kulkšns, -is kulšnis kulkšns kulkšns kulkšna kšns kulkš ė kukš ė
kukš ė kukš ynas LKŽ VI 1959 kš ynas kukš ynas kukš ynas kukš ynas kuš ynas
kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas
kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas
kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas
kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas
kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas
kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas kuš ynas
kuš ynas kuš ynas kuš ynas luga , donde kulšies hueso susine ia con c uzium, 2.
i šu inė dubens kaulų dalis (plg. 1kulnis 3. a sikišusi dubens dalis Daugėlškis), 1klubas
šlaunies kaulas Se ẽdžius, 1klùpas <...> gy ulio s ėnų kaulas, klubas Plókščiai, klùps is 1.
kelis, klups as ak. dzūkai, Ródūnia, A mõniškės, Sãlos, Šiaulia klúps as Ma cinkónys,
D ùskininkai klups ùkas A mõniškės, klúpsnis didiego dedo del ex emo has a el p ime sąna io Upýna (LKŽ / /
1962). VI
Pakunė 1. pue a pali kulnus y de signi icado aiškinimo pali kulnus, y de
ilus acióciones sakinių Nueinan aún le solido akmenį en p a k u l n è s iškiai.
Cuando pabimbymi alguna en pakulnès, es no alkios aquí! Kai ia (LKŽ IX 1973) bene
mues a aquí plu iskai inį daik a a dį pakunės. Aunque en o ou es á y núme os
kai oma o ookia pãkulnė 3. mažos šlajelės, sob e las cuales, ąs us lle ando,
cie ando plongalys, ogu ės, kalai ės, ka ukai Šã ės (: 1kulnis 1. Šã ės). Po
supues o, hay y 3pakuni 3. pue a po animalio kojos [ . y. kojos. J. K.] (pp .
zapakalinių) [ . y. zapakalinės. J. K.] sulenkimu: El niño leido la pied a a elei en pakunį
y izmušė koją Linku à. 2. No minización y e minización. Al habla de koja kulno
sinónimos eliminamien o en la lengua gene alina hay que comenza con la palab a
pén is pen s pén ė 3. / kulnas ak. dzūkai, Aze kai, Ži mnai, A mõniškės, Nemenčnė,
K. Si ydo Dic iona y (1642), Kin a, Vá du a (Žemačių Kal a ijà) LKŽ IX 1973. DŽ 1954
y 1972 pen is 3. es šnek. kulnis, y DŽ 1993 a m. kulnas, aunque a mių azeologija
an penčių s o ė i ( e s i skubė i, nea si aukian agin i), pen is laižy i
(pa aikau i) palik a. SinŽ 1961 no hay ni kulno, ni pen ies, y SinŽ 1980 kulnas 1. (piezas
ase as) pen is, así que sin ninguna e aluación y no minamien o ( iesa,
gene inée en el habla es pen elė geležėlė, sob e la cual slapamos dalgis, pen inas
(i ai elio, e gaidžio), papen is 3. pa e del dalgio an e ko o (no s 1. duonos
k iaukšlys y 2. len a desde ąs o k aš o DŽ 1993 gana a miška). G an no
sis emiškum es ce cen is užkulnis DŽ 1954, 1. pa e ase a del pie an e los
alnios, 2. apa o pa e ies kulnimi (incluso con ilus acia!) DŽ 1972, 1. užkulnis, 2. ap
228
a o pa e ies kulnu DŽ 1993, así como SinŽ 1980 заkulnis (kulnies o ba o zapakalinė
dalis) запентis [be pažymos a m., incluso con ilus acija], a apen is a m.
Kulno a iados la no mi icación a dó sólo debido a la le iquog a ía no minamosa
a dy, pe o ue consis eclus kulnis ž . kulnas DŽ 1954, 1972, 1993. Sin emba go aún
olgai palab as signi icaciones en los ace camien os pasa iko y kulnis. Añádese
que de odas las a ian es kulnas kulnis kulnė pada y ų eiksmažodžių kulnuo i,
kulno i kulniuo i, kulnio i, kulny i kulnė i LKŽ VI 1962 en la con e sación gene al en
1993 adqui ió po sí mismo la a ian e kulnis edinys kulniuo i išsi enka kulnis
DŽ 1954, 1972, 1993. P ie eiksmis pakuniui „į kulnus, pagal kulnus“ DŽ
plo e (LKŽ IX 1973 y se ex iende 1. į kulnis, kulnis), pe o según gal andski (sužiūne
-iui) uno de los dos se hace pa a odos los kamien (pa ejui, pamečiui; pakeliui;
pažodiui, pasliui; panakui; pamadiui, peniui; paeiji; paeiji, pa aidui, pasai; pasai;
pasai; pasai).
Kuln DŽ 1954 sólo la pa e ase a del pie, y DŽ 1972 y 1993 ya se asigna kuln 2.
aumen ación del ba o a la po ción podo pos e io ". Kojos kulno kulnies kulnės
ex ensión de la signi icación acon eció al Li uani apas ba uo am (del pa e al
ez incluso yžo am, naginė am, klumpė am /). LKŽ I1 Ya 1941 de G žių se
p esen an aukš akulniai zapa i. Sin emba go, es o no iba muy ácilmen e
abajó gausias ex animidades de los ecinos ge manos y sla os (da usių y
skolinius ba as, šliu ė, klumpė y galybę s e imybių čeba as, če e ykas, kamašas,
bašmakas, b ana ykas, pan aplis kan aplis, uplis, lakie ka, ...): ãpzacas ( ok.
1883) K (žnukulns) y K I (1871) 23 (LkŽ I1 1941)cãcas (b us obcas, lenkši) TV (LkŽ I1
1941) y Lekckas (LkŽ I1 1941); ambién ne iko á Sugiškė (Sugiškė) V (Vl) k (Vlk)
Ko ka, Valka, K žiškė, K žiškė, A. d. A, A, A, K. K. K. 1962). El úl imo iu kizmo usos
de o igen á abeškos ja gonėja y įžūlia se dis ibuye, ej.: pequeños Swa
au omó iles o kablukais Vd 2009 10 26. Te minijoje buscando mayo dis in i idad
adosi kulniùkas (plg. imagen aizdelis, dan isdan uk y e c.), po cie o, no ijado
ni académica, ni no minamojoje leksikog a ijoje, pe o i o en el habla de habla
gana.
Tačiau ik asis dis ink y umas i ikslumas a alynės e minijoje y a kulno
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V
Te minología | 2008 | 15 229 mik osis ema zasculnis, apiculnis y obediulnis1. Kokio
a alynininko decimien o (diskusijoje), que pa a ellos es o noan i sis ema, es
nikinis, si no más. Sin emba go esa p ecisión no alcanzada de inmedia o y no del
odo ácilmen e. Pama as i a lengua palab as, pe o zakulnis (no kojos 1, 2)
joje plu ia eikšmis y 4. apa o kulnas: Todo padas da[ ] sano, sólo zakulnis nudilo
Upýna ( a y Mažekių . Pkeliai), 6. kojines kulnas K e ingà, Kulia, pe o más ampli
y aka os alš aičių, y žemaičių, incluso Kãpčiamiesčio y Pãįs io 3. apa o la
pa e ase a sob e kulną, <...>: Užkulnis pa plyšo <...> Ba s ýčiai, ambién 5. į
ba o zakulnį dedama s andi oda, įs a as: Nuėdė koją zakulnis; <...> Mežiškiai (LKŽ
XVII 1996). I en el dic imánima p ecede colhin p ime o 1. kulnies zain alis DŽ 1954 y
1972 (1. kulno zain alis DŽ 1993), sólo 2. užkalinė ba o pa e sob e kulną y 3. į ba o
zaulalį dedama s o esnė [DŽ 1993 s andi] oda DŽ 1954 y 1972. Užkulnis en ealidad
es á de ás kulno, y mayo pa e sob e kulną, que aba ca y kulno xonus, luego
ing esada naujada u apkulnis LTE I 1976 517, VLE II 2002 326 (po cie o, usų
ski is ne yški: задник ùžkulnis, задинка apkunis PolŽ 1984). m. 4 de ma zo 2009 D.
VLKK Te minologías subcomisión en siédy A. Ra au as in o mó que se acep ó mi
an es decida obse ación sob e es e naujada o o ma no apkunis, y apkulnis
(plg. apyakis, apyausis, apybu nis,
1En es e mic osis ema po algún iempo había y an kulnis. La palab a an kulnis LKŽ I1 1941 aiškinamas
sinónimicamen e užkulnis y se indica sólo de M. Miežinio de lie u iųla iųlenkų usų kalbų žodyn: an kulnis . [ . y. ž .
zakulnys papédis. pię o. pята, пятка M 1894.] LKŽ I2 1968 an kulnis no del odo cla a signi icación an ba o kuln i e s
dedama oda o guma ilus uojamas ambién no cla osu ikiso ie inių laikų aš ų sakiniu: Demimamas an kulnis a la
p incipal kuln o pa e ijándose spusčiukais [plg. spusčiukas 1. sįp udžiama sagu ė, spaus as: An kulnis ijándose con
d iem spusčiukais (so ie inė spauda) LKŽ XIII 1984]. Kiek más a de an kulnis e minizuado en signi icado cla o como
s e imybės nabika ( us. naboyka) ba ų kuln o pamušimas; a n k u l n i s Liškia à, Vidùklė, a . nabikė Ma ijámpolė (LKŽ
VIII 1970) sus i u o: naboyka 2. (ba o) an kulnis TechnŽ 1949, PolŽ 1959. Bend inés lengua ocodyne a kulnis an kuln i e s
dedama oda o guma DŽ 1954 y 1972. DŽ 1993 a kulnis (an kuln o dedama <...>) a osenoje ya pasenés asun o: ya DŽ 1972
es 1pakal, sólo más 2. g e l e ž ė l ė, kalama po ba ų [ . y. ba o. J. K.] kuln i m i [i LKŽ IX 1973 1pakal 2. pasaga Daugėlškis g e
l e ž ė l ė, kalama po ba o kuln i m i (so ie inė spauda)]. Desde en onces los especialis as u ilizan consis en emen e
sólo pakala A alM 1972 213, LTE I 1976 517, PolŽ 1984 (naboyka 1. od.), A alM 1986 120, VLE II 2002 326. Y DŽ 1993 1pakal ya no
esa geležėlė, sino
2. guma, odos ėželis, kalami po ba ų [ . y. ba o. J. K.] kulnu. Pakala no us. naboyka e inys en ese caso se ía
an muša(s) o an kala [K. Si ydo an kala p iekalas (Punk ay sakimu, II 74) LKŽ I1 1941, I2 1968, Palionis 2004 es lenk.
nakowalnia e inys]. Pakala no hay y p e iala ella hay que no no malmen e pical i, y sob e pokalnio de abajoñas
pakal i: pakal i 2. ish abačios p ikal i: pakal i pasagą DŽ 1972, plg. ambién paseg i ish abačios p iseg i i pasag 1. p
o cablio kanopomis [ . y. kanopa. J. K.] kalama lenk a geležis, <...> (i pasagas 1), pasagas 2. pos ogios pa aja
aho camos á bol, aún puš i 6. kal i, auk i, siū i: namą ablomis muša i pamuš geležis, kalama po ogių pa aža
DŽ 1972 (i š i š a u s a i š o ė s ap-). Pakala es e minada 1pakala 2. pasaga Daugėlškis (1. pleiš as y . aukš .,
ambién 1pakalas 1. Ež ilkas, A. Juškos žodynas, plg. 1pakalas 2. am ik as pleiš elis dalgiui p i ko o p i i i i
ak. aukš ., pie . žem.) LKŽ IX 1973.
A es a mic osis ema no pe enece un po encialismo de una uen e p ekulnis ko j o s luga an e kulno
LRKŽ III 1957 (LKŽ X 1976).
230
apykaklė, apynagė, apynosė, apysnukis; apysėklis, apyše dė, apy aisis, apyžiedis; apyeže ė, apypelkis;
apyga da, apymies is, apynamė; apylangė, apy ak ė, apys alė).
Pakulnis de kulno kulnies y zakulnio ya se dis ingue en G. H. F. Nesselmanno y F. Ku šaičio
dicciona ios: kulnis, nês die Fe se, die Hacke am Fuß, pakulnis, -nês de Absa z am Schuh,
zakulnis, nês das Hacklede am Schuh Nã 1851; Absa z: A. am Schuh, S ie el kù pės,
sopgo kulnìs; paku […]nis; je z .[ gewöhnlich] ãpza sas K I 1970, kulnìs, -is die Hacke,
Fe se; pakulnìs, -is de Absa z am Schuh; sons ãpza sas, pakunis, -io die Pa ie des
Fusses un e de Fe se (ode Hacke), de Absa z on Schuhen, S ie eln, ùßkulnis, -io
das Hacklede K 1883. Así 1870 m. F. Ku šai is aún p opo ciona sinónimos ba o kulnis y
pakulnis, y 1883 m. kulnį di ide sólo kojai, pe o ma ca y pa e kulnies pakunis, -io, aunque
es e a ibuye y ba ui, y aquí aún y sinónimo ba o pakulns, -is. Po mediošimcio año
isdygs a pakulnė: каблук kù ka, pakunė, kulns RLŽ 1932. gana ápidamen e halla o a
a ian e pakulns: Desde ku palio abačios p ikliujados <...> pada de goma y pakulnys LEnc
IX 1940 882. Veikiai P. Ska džius odos de uel e a la o ma i a del lenguaje pakunis,
aunque es o y no a alynės e min, y la palab a del lenguaje simple užkulnis Linku à
(Ska džius 1943: 450) LKŽ IX 1973 es 3pakulnis 3. pie a po animal kojos (pp . zapakalinių) [ .
y. kojos (pp . zapakalinės]. J. K.] sulenkimu: El Niño leido la pied a a elei en pakunį y
izmušė koją Linku à. Da po diezmecio de lie u ių okiečių kalbų Lie u ių ašomosios
kalbos žodynas (Heidelbe gas) keis ai d ejina kojos y kojinės pakulnis, a ba o pakulnė:
pakunis, -io 1. S elle an de Fe se (n. B. Fe sen eil des S ump es), 2. = pakunė, o pakunė
-ės Absa z (am Schuh), Hacken LRKŽ II 1951. El kuln del lenguaje í osa iene y una a a
signi icación de écnica u al 7. duonkepės k osnies auxilia humo aukis; hando ė
Pak úojis (LKŽ VI 1962). Exis e y cien í ica en echnikoje, pe o di e en e: pята 1. maš.
kunas: agono, bėgio, a aminis, ... PolŽ 1984 y podпятник pakulnys, e icalaus eleno
a aminė pakaklė (maš.) TechnŽ 1949, pakulnis, ašinis guolis (maš.) PolŽ maš 1959. pakunis
(o kūjo pen is boek 1) PolŽ 1984. Aquí al mismo y o a s i a e min: каблук od. pakunis:
pleiš inis, ien isinis, su enkamasis PolŽ 1984.
El p ime no mminamísis bend inés dicciona io de lenguas Li u ias, su gido
muy pa ėluo ai, ėmęsis sólo del académico LKŽ ka o eka y apenas dos
p ime os omois de su (AB y CF), deja, i io ías de da os de lengua no bien nesuėjo,
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V

Te minologija | 2008 | 15 231 es a sis ema de é minos nopaisé d ejino: pakunis
ech. e ikalaus eleno pagalį į pakulnę DŽ 1954 (en el habla i oje es sólo o bien
a ašies galinė a ama“, pakunė – „ ie a palei kulnus; užkulnis“: Paleido
en pakulnį, o en pakulnes), pakunis 2. ech., o 1. z . pakulnė, es a d i eikšmė: 1.
luga jun o a los alones, 2. ba o alzación después kulnimi DŽ 1972. Sólo DŽ 1993
ya ba o obedulnis y ya po kulnu, y según i iąją lengua se p esen a pakunės
dgs. pue a po li kulnus.
Los consejos de p ác ica de la lengua segė DŽ 1972, aunque más cau eloso, d ejino:
pakunis ge iau pakunė; a . spec. eleno a ašies a ama KPP 1976 y 1985. Pongėž ina,
que en las co ecciones e minologas p epa adas TT 1992 no exis e žiū ė a
especialis as e mininės a osenos: pakulnis A alM 1972 209, 212, 216, 220, 222, 223, A al
119, 1976121, LTE IM VLE 2002 II (a alynės s aipsnyje). Desa o unadamen e, pasaba
aún y d ejinimo, incluso in e s o: pakulnis каблук, pakulnė подпятник. Ni siquie a sabe
qué deci , cuando es o se lo saca el e imólogo: pakunė, pakuln obcas SEJL 2007. 3.
An esdėlių edinių kamienų dėsniai o polinkiai. Tu ėdami bend inés la no ma de la lengua
kulns an esdėlių za-, apy-, pa edinos elacionamos con undinio palab ajú kulns, aunque
y a ian e kulnis galėjęs él se . Va ian e edino ùžkulnė K da na, Ti kšlia (LKŽ XVII
1996) an a o, que a la lengua comúnina de inmedia o omado ùžkulnis y nes y uo a.
Naujada as apykulnis apkulnis o pa ies kamieno. P iešdėlio pa ediniai es o ia kamieno
(dažniau con ki čiuo a ienaskai os a dininko galūne -ys, cuán ečiau con neki čiuo a
-is), o (casi an a menudo) ė kamieno (LKG 1965 § 743 2). Así da ybos especialis a Vincas
U bu is comienza no desde ė kamieno, y con él e mina (no s en e ellos mini y edinį
pakulnė, po ma y , im ą de DŽ 1954). Fo mą pakulnis (: kulnas) emia muchos pa ecidos
pa ė is (: ė as), pabe žis (: be žas), paąžuolis (: ąžuolas), pa ainikis (: ainikas),
pakaušis
(: kaušas), pakomi e is (: komi e as), pa y ys (: y as), pagalys (: galas), pak aš ys (:
k aš as), paka klynys (: ka klynas), pažas is (: žas ). Ninguna o ma de palab a
dėsnio nė a: „kamienų pa inkimas ge okai p iklauso nuo pag indinio
e o ia ia (LKG I 1965 § 743 2) o su pasapo e es á más de e minada po endencia a
sepa a los pa edinos del an eceden e de los undamen os de obik a o džių kinine (DLKG
1994 § 455). Sin emba go pa enka no lingüis as, y la misma i oji lengua paselenka. A eces
d ejaip pa aka ė pa aka ys (no s sólo pa y ys). A eces kamienas del odo
incon e ible: s aklių, a elio, mesa, kėdės, ca uimo pakoja (: koja) conogu signi icado
sepa a de o o edinio pakojis pakojys /
232
luga bajo los pies o a los pies DŽ 1993. Tal es y naujada as padaly is (:
daly is). Así enemos que eco da cons an emen e la amsiąja Juozo
Balčikonio maximą: An e hechos y dėsniai debe calla se (Balčikonis 1978: 384).
I e minos sis emas nožmi š i zakulnis, pakulnis, apykulnis.
IŠVADOS
Tan o undinio de la palab a kulnas, an o edinio pakulnis a ian es
no mmina ion, an o odas e minos mik osis emas kulnas, zakulnis,
apykulnis, pakulnis c eacion (ku į laiką i an kulnis; aho a pakala) y a eglo e a
a dluojan e, lė okas, noo denin ha omas con aokiais y kalbiškai algunas
eces neg abiai, be a odai os į sis emiškumą. Muy a o a minis (dalies
zemaičių) a ian e zakulnė en sis ema no ue incluso episodiamen e en ekęs.
Naujada o apykulnis unos décadas décadas usado has a mismo aho a
ne aisyklingas a ian e apkulnis. Mašino y os é mino pakulnis
consecu i amen e se u iliza sin a ian o. A alynės é mino pakulnis casi
consis en emen e usado en lib os de a alynininkys ės y e minos dicciona ios,
sólo dicciona ios comunesos la gookai ka o ės būdu bu a y pakulnės.
Da yboje no hay edinių kamiengalio es ic os dėsnių, sólo polinkiai, po lo que
hay que segui da os de la lengua i a, a e minijoje y sis emiškumo.
LITERATŪRA Y ŠALTINIAI
A chŽ 2004: Ki kauskienė L., Ki kauskas N. Anglųlie u ių kalbų aiškinamasis a chi ek ū os žodynas, Vilnius. 1972M:
Majaus A alkienė N., Ra au as A., S aške ičius A. A alynės medžiagos. Red. A. Gailienė, Vilnius. A alM 1986:
K asno as B. A alynės ma e ialeso y a. Ve . V. Du ase ičienė, ed. D. Ba a inskienė, Vilnius. Balčikonis J. 1978:
Rink iniai aš ai 1, Vilnius. DLKG 1994: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius. DŽ 1954: Daba inės lie u ių
kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1993: Daba inės lie u ių kalbos
žodynas, Vilnius. GelžŽ 1992: Geležinkelininko palab aynėlis. Suda ė N. Juškai ė y S . Keinys, Vilnius. GelžT Ž 1997:
Rusųlie u ių kalbų geležinkelių anspo o žodynas. GelžT Ž 1997: Rusųlie u ių kalbų geležinkelių anspo o
žodynas. GelžT Ž 1997: Rusųlie u ių kalbų geležinkelių anspo o žodynas. GelžT Ž 1997: Rusųlie u ių kalbų
geležinkelių anspo o žodynas. Suda ė N. Juškai ė y S . Keinys, Vilnius. K I 1870: Deu sch-li auisches
Wö e buch 1 on F ied ich Ku scha , Halle. K: 1883 Li auisch-deu sches Wö e buch on F ied ich Ku scha ,
Halle a. S. KPP 1976: Kalbos p ak ikos pa a imai. Suda ė A. Pupkis, Vilnius. KPP 1985: Hablas p ác icas consejas. II
pa . y pap. leid., compiló A. Pupkis, Vilnius. LEnc IX 1940: Lie u iškoji enciklopedija 9, Kaunas. LKG I 1965: Lie u ių
kalbos g ama ika 1, Vilnius. LKŽ I1 1941: Lie u ių kalbos žodynas 1, Kaunas. LKŽ I2 1968: Lie u ių kalbos žodynas 1,
Vilnius. LKŽ V 1959: Lie u ių kalbos žodynas 5, Vilnius. LK VIŽ 1962: Lie u ių kalbos žodynas 6, Vilnius. LKŽ VIII 1970:
Lie u ių kalbos žodynas 8, Vilnius.
LKŽ IX 1973: Lie u ių kalbos žodynas 9, Vilnius.
LKŽ X 1976: Lie u ių kalbos žodynas 10, Vilnius.
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V
Te minología | 2008 | 15 233
LKŽ XIII 1984: Lie u ių kalbos žodynas 13, Vilnius. LKŽ XVII 1996: Lie u ių kalbos žodynas 17, Vilnius. LRKŽ
II 1951: Lie u os ašomosios kalbos žodynas 2. Suda ė M. Niede mannas, A. Sennas, A. Salys,
Heidelbe g.
LRKŽ III 1957: Lie u ių ašomosios kalbos žodynas 3. Suda ė A. Sennas y A. Salys, Heidelbe g. LTE I 1976:
Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 1, Vilnius. 1894 M: Miežinis M.
Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszkai- usiszkas žodynas, Tilžėje. N 1851: Wö e buch de li auischen
Sp ache on G. H. F. Nesselmann, Königsbe g. Palionis J. 2004: XVIXVII a. lie u iškų aš ų a ankinis
Dic iona y, Vilnius. PolŽ 1959: Rusųlie u ių kalbų poli echninis dicciona . Red. kol. p-kas A. No od o skis,
Vilnius. PolŽ 1984: Rusųlie u ių kalbų poli echnikos dicciona io. Suda ė G. Daugėla, spec. ed. J. S anai is,
Vilnius. P ekŽ 1996: P ičinauskas J. Rusųlie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius. RLŽ 1932: Ba onas J. Rusų
lie u ių žodynas, Kaunas. SEJL 2007: Smoczyński W. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Vilnius. Sin
1961: Lybe is A. Li uŽ Lie u os kalbos sinonimų žodynas, Kaunas. SinŽ 1980: Lybe is A. Sinonimų ocynas,
Vilnius. Ska džius P. 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius. S a Ž 2002: Dicciona io de e minos de
Cons ucción. Moksl. ed. A. Kudzys, Vilnius. TechnŽ 1949: No od o skis A. T umpas usiškai-lie u iškas
écnico diccionis, Kaunas. 1992 TT: Te minologías aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys,
J. Klima ičius, Vilnius.
Vd: Veidas (žu nalas).
VLE II 2002: Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius.
Recibió 2008-12-23
Jonas Klima ičius
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. poš a: e minolo[email p o ec ed]