Terminas prie termino. V

226 Terminus ante término. V JONAS KLIMAVIČIUS Instituto de lenguas Lietuvių DU paqunies Estableciendo un poco varijuante avalynesa término pakunis (esa también mecánicos term) o pakunė formą hay primero mirar datos vivos de la lengua, y no darybos dėsnių, porque de esos datos atentamente žiūri darybos especialistas ellos mismos nenustatinėja de tales trabajos de dėsnių, con los cuales a veces darąsía opera algún avalynininkystės especialista o incluso kalbininkas, de palabras darybosų bien nepastudijavę. Toliau mirėtina norminimo tradición (ar vingiai) y sistema. 1. Datos de la lengua vívida. Decidiendo sobre hablados variuantes de piezas primero se conoce que su base de palabra, por cierto, nevienareikšmio, es sin generalrinés norma de lengua kulnas varias variantes kunas, kulns, kuln: 1kunas 1. puedas delas patas Léipalingis, Krókialaukis, Daũgai, Pagiria (Kėdáinių r.), Pociūnliai, Šakýna, Panevėžỹs, Vabalniñkas, Šimónys, Anykščia, Dùsetos, Raséiniai, M. Valančius [ir 1kulns 1. Vilkavškis, Grškabūdis, Švkšna, Šilãlė, Šãtės, J. Bretkūno Biblija, P. Ruigio y F. Kuršaičio ódynai (caip prūs. kulnis), kuln J. Murkos (nuo Šimoni) pasakos, Tautosakos darbai 6, 1939, 87 Plviškiai, aunque me, kilimo desde Pilviškių, nežinoma (kaip latv. rar. kulne, cuán frecun. polna)], 3. gyvulio kojų [t. y. kojos. J. K.] sulenkimas (ppr. zapakalinių kojų) [t. y. zapakalinės kojos. J. K.] Pelesà, Kãpčiamiestis, lovė, Vdiškiai, Ramýgala (ir 1kulns 2. Serẽdžius, A. Juškos vestuvinės dainos), 5. bato alzañamiento a la trasera pado parte Léipalingis, Kruopia (ir 1kulns 3. Salanta, M. Valančius, kuln 2. Tvẽrai) LKŽ VI 1962. Y otras corpunies 1kulno significados 1. kelis Liškiavà, Veisieja, 4. gurnas, kulkšnis Dùsetos (ir kulnlis 1. Sasnavà, Daukšia, Varėnà, Nočià, Dievẽniškės, Laznai, Sudekiai), también 6. cojinés pedo ascalina Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.V Terminologia 2 | 2008 | 15 227 (nors marcada sólo por escritos, sin duda, es del idioma vivo) LKŽ VI 1962 también claramente indica la misma parte de kunás kulns kuln y kulšnis kulštymas kuštinas kulkšns, -is kulšnis kulkšns kulkšns kulkšna kšns kulkštė kukštė kukštė kukštynas LKŽ VI 1959 kštynas kukštynas kukštynas kukštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas kuštynas lugar, donde kulšies hueso susineria con cruzium, 2. viršutinė dubens kaulų dalis (plg. 1kulnis 3. atsikišusi dubens dalis Daugėlškis), 1klubas šlaunies kaulas Serẽdžius, 1klùpas <...> gyvulio strėnų kaulas, klubas Plókščiai, klùpstis 1. kelis, klupstas vak. dzūkai, Ródūnia, Armõniškės, Sãlos, Šiaulia klúpstas Marcinkónys, Drùskininkai klupstùkas Armõniškės, klúpsnis didiego dedo del extremo hasta el primer sąnario Upýna (LKŽ / / 1962). VI Pakunė 1. pueta pali kulnus y de significado aiškinimo pali kulnus, y de ilustracióciones sakinių Nueinant aún le solido akmenį en p a k u l n è s riškiai. Cuando pabimbymi alguna en pakulnès, es novalkios aquí! Kairia (LKŽ IX 1973) bene muestra aquí pluriskaitinį daiktavardį pakunės. Aunque en otrour está y números kaitoma otrookia pãkulnė 3. mažos šlajelės, sobre las cuales, rąstus llevando, cierrando plongalys, rogutės, kalaitės, karukai Šãtės (: 1kulnis 1. Šãtės). Por supuesto, hay y 3pakuni 3. pueta po animalio kojos [t. y. kojos. J. K.] (ppr. zapakalinių) [t. y. zapakalinės. J. K.] sulenkimu: El niño leido la piedra avelei en pakunį y izmušė koją Linkuvà. 2. Norminización y terminización. Al hablar de koja kulno sinónimos eliminamiento en la lengua generalina hay que comenzar con la palabra péntis pents péntė 3. / kulnas vak. dzūkai, Azerkai, Žirmnai, Armõniškės, Nemenčnė, K. Sirvydo Dictionary (1642), Kinta, Várduva (Žemačių Kalvarijà) LKŽ IX 1973. DŽ 1954 y 1972 pentis 3. es šnek. kulnis, y DŽ 1993 tarm. kulnas, aunque tarmių frazeologija ant penčių stovėti (versti skubėti, neatsitraukiant raginti), pentis laižyti (pataikauti) palikta. SinŽ 1961 no hay ni kulno, ni penties, y SinŽ 1980 kulnas 1. (piezas traseras) pentis, así que sin ninguna evaluación y norminamiento (tiesa, generrinée en el habla es pentelė geležėlė, sobre la cual slapamos dalgis, pentinas (ir raitelio, e gaidžio), papentis 3. parte del dalgio ante koto (nors 1. duonos kriaukšlys y 2. lenta desde rąsto krašto DŽ 1993 gana tarmiška). Gran no sistemiškum es cercentis užkulnis DŽ 1954, 1. parte trasera del pie ante los talnios, 2. apavo parte ties kulnimi (incluso con ilustracia!) DŽ 1972, 1. užkulnis, 2. ap 228 avo parte ties kulnu DŽ 1993, así como SinŽ 1980 заkulnis (kulnies o bato zapakalinė dalis) запентis [be pažymos tarm., incluso con ilustracija], atapentis tarm. Kulno variados la normificación tardó sólo debido a la letiquografía norminamosa tardy, pero fue consisteclus kulnis žr. kulnas DŽ 1954, 1972, 1993. Sin embargo aún olgai palabras significaciones en los acercamientos pasatiko y kulnis. Añádese que de todas las variantes kulnas kulnis kulnė padarytų veiksmažodžių kulnuoti, kulnoti kulniuoti, kulnioti, kulnyti kulnėti LKŽ VI 1962 en la conversación general en 1993 adquirió por sí mismo la variante kulnis vedinys kulniuoti išsitenka kulnis DŽ 1954, 1972, 1993. Prieveiksmis pakuniui „į kulnus, pagal kulnus“ DŽ plote (LKŽ IX 1973 y se extiende 1. į kulnis, kulnis), pero según galvandski (sužiūne -iui) uno de los dos se hace para todos los kamien (pavejui, pamečiui; pakeliui; pažodiui, pasliui; panakui; pamadiui, peniui; paeiji; paeiji, paraidui, pasai; pasai; pasai; pasai). Kuln DŽ 1954 sólo la parte trasera del pie, y DŽ 1972 y 1993 ya se asigna kuln 2. aumentación del bato a la porción podo posterior". Kojos kulno kulnies kulnės extensión de la significación aconteció al Lituani apas batuotam (del parte tal vez incluso vyžotam, naginėtam, klumpėtam /). LKŽ I1 Ya 1941 de Gržių se presentan aukštakulniai zapati. Sin embargo, esto no iba muy fácilmente trabajó gausias extranimidades de los vecinos germanos y slavos (davusių y skolinius batas, šliurė, klumpė y galybę svetimybių čebatas, čeverykas, kamašas, bašmakas, branavykas, pantaplis kantaplis, tuplis, lakierka, ...): ãpzacas (vok. 1883) K (žnukulns) y K I (1871) 23 (LkŽ I1 1941)cãcas (brus obcas, lenkši) TV (LkŽ I1 1941) y Lekckas (LkŽ I1 1941); también nefikotá Sugiškė (Sugiškė) V (Vl) rk (Vlk) Korka, Valka, Kržiškė, Kržiškė, A. d. A, A, A, K. K. K. 1962). El último tiurkizmo rusos de origen árabeškos jargonėja y įžūlia se distribuye, ej.: pequeños Swart automóviles o kablukais Vd 2009 10 26. Terminijoje buscando mayor distintividad radosi kulniùkas (plg. imagenvaizdelis, dantisdantuk y etc.), por cierto, no fijado ni académica, ni norminamojoje leksikografijoje, pero vivo en el habla de habla gana. Tačiau tikrasis distinktyvumas ir tikslumas avalynės terminijoje yra kulno Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.V Terminología | 2008 | 15 229 mikrosistema zasculnis, apiculnis y obediulnis1. Kokio avalynininko decimiento (diskusijoje), que para ellos esto noanti sistema, es nikinis, si no más. Sin embargo esa precisión no alcanzada de inmediato y no del todo fácilmente. Pamatas viva lengua palabras, pero zakulnis (no kojos 1, 2) joje pluriareikšmis y 4. apavo kulnas: Todo padas da[r] sano, sólo zakulnis nudilo Upýna (tar y Mažekių r. Pkeliai), 6. kojines kulnas Kretingà, Kulia, pero más ampli y vakaros alštaičių, y žemaičių, incluso Kãpčiamiesčio y Pãįstrio 3. apavo la parte trasera sobre kulną, <...>: Užkulnis parplyšo <...> Barstýčiai, también 5. į bato zakulnį dedama standi oda, įstatas: Nuėdė koją zakulnis; <...> Mežiškiai (LKŽ XVII 1996). Ir en el dictimánima precede colhin primero 1. kulnies zaintalis DŽ 1954 y 1972 (1. kulno zaintalis DŽ 1993), sólo 2. užkalinė bato parte sobre kulną y 3. į bato zaulalį dedama storesnė [DŽ 1993 standi] oda DŽ 1954 y 1972. Užkulnis en realidad está detrás kulno, y mayor parte sobre kulną, que abarca y kulno xonus, luego ingresada naujadaru apkulnis LTE I 1976 517, VLE II 2002 326 (por cierto, rusų skirtis neryški: задник ùžkulnis, задинка apkunis PolŽ 1984). m. 4 de marzo 2009 D. VLKK Terminologías subcomisión en siédy A. Ratautas informó que se aceptó mi antes decida observación sobre este naujadaro forma no apkunis, y apkulnis (plg. apyakis, apyausis, apyburnis, 1En este microsistema por algún tiempo había y antkulnis. La palabra antkulnis LKŽ I1 1941 aiškinamas sinónimicamente užkulnis y se indica sólo de M. Miežinio de lietuviųlatviųlenkųrusų kalbų žodyn: antkulnis v. [t. y. žr. zakulnys papédis. pięto. pята, пятка M 1894.] LKŽ I2 1968 antkulnis no del todo clara significación ant bato kuln i e s dedama oda o guma ilustruojamas también no clarosu ikisovietinių laikų raštų sakiniu: Demimamas antkulnis a la principal kuln o parte fijándose spusčiukais [plg. spusčiukas 1. sįprudžiama sagutė, spaustas: Antkulnis fijándose con dviem spusčiukais (sovietinė spauda) LKŽ XIII 1984]. Kiek más tarde antkulnis terminizuado en significado claro como svetimybės nabika (rus. naboyka) batų kuln o pamušimas; a n t k u l n i s Liškiavà, Vidùklė, var. nabikė Marijámpolė (LKŽ VIII 1970) sustituto: naboyka 2. (bato) antkulnis TechnŽ 1949, PolŽ 1959. Bendrinés lengua vocodyne atkulnis ant kuln i e s dedama oda o guma DŽ 1954 y 1972. DŽ 1993 atkulnis (ant kuln o dedama <...>) vartosenoje ya pasenés asunto: ya DŽ 1972 es 1pakal, sólo más 2. g e l e ž ė l ė, kalama po batų [t. y. bato. J. K.] kuln i m i [ir LKŽ IX 1973 1pakal 2. pasaga Daugėlškis g e l e ž ė l ė, kalama po bato kuln i m i (sovietinė spauda)]. Desde entonces los especialistas utilizan consistentemente sólo pakala AvalM 1972 213, LTE I 1976 517, PolŽ 1984 (naboyka 1. od.), AvalMt 1986 120, VLE II 2002 326. Y DŽ 1993 1pakal ya no esa geležėlė, sino 2. guma, odos rėželis, kalami po batų [t. y. bato. J. K.] kulnu. Pakala no rus. naboyka vertinys en ese caso sería antmuša(s) o antkala [K. Sirvydo antkala priekalas (Punktay sakimu, II 74) LKŽ I1 1941, I2 1968, Palionis 2004 es lenk. nakowalnia vertinys]. Pakala no hay y prefiala ella hay que no normalmente picalti, y sobre pokalnio de abajoñas pakalti: pakalti 2. ish abačios prikalti: pakalti pasagą DŽ 1972, plg. también pasegti ish abačios prisegti i pasag 1. p o cablio kanopomis [t. y. kanopa. J. K.] kalama lenkta geležis, <...> (ir pasagas 1), pasagas 2. pos rogios pavaja ahorcamos árbol, aún pušti 6. kalti, traukti, siūti: namą tablomis muša i pamuš geležis, kalama po rogių pavaža DŽ 1972 (i š v i r š a u s a r i š o r ė s ap-). Pakala es terminada 1pakala 2. pasaga Daugėlškis (1. pleištas ryt. aukšt., también 1pakalas 1. Ežvilkas, A. Juškos žodynas, plg. 1pakalas 2. tam tikras pleištelis dalgiui pri koto pritvirtiti vak. aukšt., piet. žem.) LKŽ IX 1973. A esta microsistema no pertenece un potencialismo de una fuente prekulnis ko j o s lugar ante kulno LRKŽ III 1957 (LKŽ X 1976). 230 apykaklė, apynagė, apynosė, apysnukis; apysėklis, apyšerdė, apyvaisis, apyžiedis; apyežerė, apypelkis; apygarda, apymiestis, apynamė; apylangė, apyraktė, apystalė). Pakulnis de kulno kulnies y zakulnio ya se distingue en G. H. F. Nesselmanno y F. Kuršaičio diccionarios: kulnis, nês die Ferse, die Hacke am Fuß, pakulnis, -nês der Absatz am Schuh, zakulnis, nês das Hackleder am Schuh Nã 1851; Absatz: A. am Schuh, Stiefel kùrpės, sopgo kulnìs; paku […]nis; jetzt.[ gewöhnlich] ãpzatsas K I 1970, kulnìs, -is die Hacke, Ferse; pakulnìs, -is der Absatz am Schuh; sonst ãpzatsas, pakunis, -io die Partie des Fusses unter der Ferse (oder Hacke), der Absatz von Schuhen, Stiefeln, ùßkulnis, -io das Hackleder K 1883. Así 1870 m. F. Kuršaitis aún proporciona sinónimos bato kulnis y pakulnis, y 1883 m. kulnį divide sólo kojai, pero marca y parte kulnies pakunis, -io, aunque este atribuye y batui, y aquí aún y sinónimo bato pakulns, -is. Po mediošimcio año isdygsta pakulnė: каблук kùrka, pakunė, kulns RLŽ 1932. gana rápidamente halla otra variante pakulns: Desde kurpalio abačios prikliujados <...> pada de goma y pakulnys LEnc IX 1940 882. Veikiai P. Skardžius todos devuelve a la forma viva del lenguaje pakunis, aunque esto y no avalynės termin, y la palabra del lenguaje simple užkulnis Linkuvà (Skardžius 1943: 450) LKŽ IX 1973 es 3pakulnis 3. pieta po animal kojos (ppr. zapakalinių) [t. y. kojos (ppr. zapakalinės]. J. K.] sulenkimu: El Niño leido la piedra avelei en pakunį y izmušė koją Linkuvà. Dar por diezmecio de lietuviųvokiečių kalbų Lietuvių rašomosios kalbos žodynas (Heidelbergas) keistai dvejina kojos y kojinės pakulnis, a bato pakulnė: pakunis, -io 1. Stelle an der Ferse (n. B. Fersenteil des Strumpfes), 2. = pakunė, o pakunė -ės Absatz (am Schuh), Hacken LRKŽ II 1951. El kuln del lenguaje vívosa tiene y una rara significación de técnica rural 7. duonkepės krosnies auxiliar humotraukis; handovė Pakrúojis (LKŽ VI 1962). Existe y científica en technikoje, pero diferente: pята 1. maš. kunas: vagono, bėgio, atraminis, ... PolŽ 1984 y podпятник pakulnys, verticalaus veleno atraminė pakaklė (maš.) TechnŽ 1949, pakulnis, ašinis guolis (maš.) PolŽ maš 1959. pakunis (o kūjo pentis boek 1) PolŽ 1984. Aquí tal mismo y otra srita termin: каблук od. pakunis: pleištinis, vientisinis, surenkamasis PolŽ 1984. El primer normminamísis bendrinés diccionario de lenguas Lituvias, surgido muy pavėluotai, rėmęsis sólo del académico LKŽ kartoteka y apenas dos primeros tomois de su (AB y CF), deja,viviorías de datos de lengua no bien nesuėjo, Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.V Terminologija | 2008 | 15 231 esta sistema de términos nopaisé dvejino: pakunis tech. vertikalaus veleno pagalį į pakulnę DŽ 1954 (en el habla vivoje es sólo o bien ar ašies galinė atrama“, pakunė – „vieta palei kulnus; užkulnis“: Paleido en pakulnį, o en pakulnes), pakunis 2. tech., o 1. zr. pakulnė, esta dvireikšmė: 1. lugar junto a los talones, 2. bato alzación después kulnimi DŽ 1972. Sólo DŽ 1993 ya bato obedulnis y ya po kulnu, y según viviąją lengua se presenta pakunės dgs. pueta porli kulnus. Los consejos de práctica de la lengua segė DŽ 1972, aunque más cauteloso, dvejino: pakunis ger iau pakunė; vart. spec. veleno ar ašies atrama KPP 1976 y 1985. Pongėžtina, que en las correcciones terminologas preparadas TT 1992 no existe žiūrėta especialistas termininės vartosenos: pakulnis AvalM 1972 209, 212, 216, 220, 222, 223, Aval 119, 1976121, LTE IMt VLE 2002 II (avalynės straipsnyje). Desafortunadamente, pasaba aún y dvejinimo, incluso inversto: pakulnis каблук, pakulnė подпятник. Ni siquiera sabe qué decir, cuando esto se lo saca el etimólogo: pakunė, pakuln obcas SEJL 2007. 3. Antesdėlių vedinių kamienų dėsniai o polinkiai. Turėdami bendrinés la norma de la lengua kulns antesdėlių za-, apy-, pavedinos relacionamos con fundinio palabrajú kulns, aunque y variante kulnis galėjęs él ser. Variante vedino ùžkulnė Kvdarna, Tirkšlia (LKŽ XVII 1996) tan raro, que a la lengua comúnina de inmediato tomado ùžkulnis y nesvyruota. Naujadaras apykulnis apkulnis to paties kamieno. Priešdėlio pavediniai es o ia kamieno (dažniau con kirčiuota vienaskaitos vardininko galūne -ys, cuán rečiau con nekirčiuota -is), o (casi tan a menudo) ė kamieno (LKG 1965 § 743 2). Así darybos especialista Vincas Urbutis comienza no desde ė kamieno, y con él termina (nors entre ellos mini y vedinį pakulnė, por matyt, imtą de DŽ 1954). Formą pakulnis (: kulnas) remia muchos parecidos patėvis (: tėvas), paberžis (: beržas), paąžuolis (: ąžuolas), pavainikis (: vainikas), pakaušis (: kaušas), pakomitetis (: komitetas), parytys (: rytas), pagalys (: galas), pakraštys (: kraštas), pakarklynys (: karklynas), pažastis (: žast). Ninguna forma de palabra dėsnio nėra: „kamienų parinkimas gerokai pr iklauso nuo pagrindinio ferroviaria (LKG I 1965 § 743 2) o su pasaporte está más determinada por tendencia a separar los pavedinos del antecedente de los fundamentos de obiktavordžių kinine (DLKG 1994 § 455). Sin embargo parenka no lingüistas, y la misma vivoji lengua paselenka. A veces dvejaip pavakarė pavakarys (nors sólo parytys). A veces kamienas del todo inconvertible: staklių, ratelio, mesa, kėdės, carruimo pakoja (: koja) conogu significado separar de otro vedinio pakojis pakojys / 232 lugar bajo los pies o a los pies DŽ 1993. Tal es y naujadaras padalyvis (: dalyvis). Así tenemos que recordar constantemente la famsiąja Juozo Balčikonio maximą: Ante hechos y dėsniai debe callarse (Balčikonis 1978: 384). Ir terminos sistemas nožmiršti zakulnis, pakulnis, apykulnis. IŠVADOS Tanto fundinio de la palabra kulnas, tanto vedinio pakulnis variantes normmination, tanto todas terminos mikrosistemas kulnas, zakulnis, apykulnis, pakulnis creacion (kurį laiką ir antkulnis; ahora pakala) y arreglo era tardluojante, lėtokas, noordenint haromas contraokiais y kalbiškai algunas veces negrabiai, be atodairos į sistemiškumą. Muy raro tarminis (dalies zemaičių) variante zakulnė en sistema no fue incluso episodiamente entekęs. Naujadaro apykulnis unos décadas décadas usado hasta mismo ahora netaisyklingas variante apkulnis. Mašinotyros término pakulnis consecutivamente se utiliza sin varianto. Avalynės término pakulnis casi consistentemente usado en libros de avalynininkystės y terminos diccionarios, sólo diccionarios comunesos largookai kartotės būdu buta y pakulnės. Daryboje no hay vedinių kamiengalio estrictos dėsnių, sólo polinkiai, por lo que hay que seguir datos de la lengua viva, a terminijoje y sistemiškumo. LITERATŪRA Y ŠALTINIAI ArchŽ 2004: Kitkauskienė L., Kitkauskas N. Anglųlietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas, Vilnius. 1972M: Majaus Avalkienė N., Ratautas A., Staškevičius A. Avalynės medžiagos. Red. A. Gailienė, Vilnius. AvalMt 1986: Krasnovas B. Avalynės materialesotyra. Vert. V. Durasevičienė, ed. D. Baratinskienė, Vilnius. Balčikonis J. 1978: Rinktiniai raštai 1, Vilnius. DLKG 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius. DŽ 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. GelžŽ 1992: Geležinkelininko palabraynėlis. Sudarė N. Juškaitė y St. Keinys, Vilnius. GelžTrŽ 1997: Rusųlietuvių kalbų geležinkelių transporto žodynas. GelžTrŽ 1997: Rusųlietuvių kalbų geležinkelių transporto žodynas. GelžTrŽ 1997: Rusųlietuvių kalbų geležinkelių transporto žodynas. GelžTrŽ 1997: Rusųlietuvių kalbų geležinkelių transporto žodynas. Sudarė N. Juškaitė y St. Keinys, Vilnius. K I 1870: Deutsch-littauisches Wörterbuch 1 von Friedrich Kurschat, Halle. K: 1883 Littauisch-deutsches Wörterbuch von Friedrich Kurschat, Halle a. S. KPP 1976: Kalbos praktikos patarimai. Sudarė A. Pupkis, Vilnius. KPP 1985: Hablas prácticas consejas. II pat. y pap. leid., compiló A. Pupkis, Vilnius. LEnc IX 1940: Lietuviškoji enciklopedija 9, Kaunas. LKG I 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius. LKŽ I1 1941: Lietuvių kalbos žodynas 1, Kaunas. LKŽ I2 1968: Lietuvių kalbos žodynas 1, Vilnius. LKŽ V 1959: Lietuvių kalbos žodynas 5, Vilnius. LK VIŽ 1962: Lietuvių kalbos žodynas 6, Vilnius. LKŽ VIII 1970: Lietuvių kalbos žodynas 8, Vilnius. LKŽ IX 1973: Lietuvių kalbos žodynas 9, Vilnius. LKŽ X 1976: Lietuvių kalbos žodynas 10, Vilnius. Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.V Terminología | 2008 | 15 233 LKŽ XIII 1984: Lietuvių kalbos žodynas 13, Vilnius. LKŽ XVII 1996: Lietuvių kalbos žodynas 17, Vilnius. LRKŽ II 1951: Lietuvos rašomosios kalbos žodynas 2. Sudarė M. Niedermannas, A. Sennas, A. Salys, Heidelberg. LRKŽ III 1957: Lietuvių rašomosios kalbos žodynas 3. Sudarė A. Sennas y A. Salys, Heidelberg. LTE I 1976: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 1, Vilnius. 1894 M: Miežinis M. Lietuviszkai-latviszkai-lenkiszkai-rusiszkas žodynas, Tilžėje. N 1851: Wörterbuch der littauischen Sprache von G. H. F. Nesselmann, Königsberg. Palionis J. 2004: XVIXVII a. lietuviškų raštų atrankinis Dictionary, Vilnius. PolŽ 1959: Rusųlietuvių kalbų politechninis diccionar. Red. kol. p-kas A. Novodvorskis, Vilnius. PolŽ 1984: Rusųlietuvių kalbų politechnikos diccionario. Sudarė G. Daugėla, spec. red. J. Stanaitis, Vilnius. PrekŽ 1996: Pričinauskas J. Rusųlietuvių kalbų prekių žodynas, Vilnius. RLŽ 1932: Baronas J. Rusų lietuvių žodynas, Kaunas. SEJL 2007: Smoczyński W. Słownik etymologiczny języka litewskiego, Vilnius. Sin 1961: Lyberis A. LituŽ Lietuvos kalbos sinonimų žodynas, Kaunas. SinŽ 1980: Lyberis A. Sinonimų vocynas, Vilnius. Skardžius P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius. StatŽ 2002: Diccionario de terminos de Construcción. Moksl. red. A. Kudzys, Vilnius. TechnŽ 1949: Novodvorskis A. Trumpas rusiškai-lietuviškas técnico diccionis, Kaunas. 1992 TT: Terminologías taisymai. Parengė K. Gaivenis, A. Kaulakienė, St. Keinys, J. Klimavičius, Vilnius. Vd: Veidas (žurnalas). VLE II 2002: Visuotinė lietuvių enciklopedija 2, Vilnius. Recibió 2008-12-23 Jonas Klimavičius Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pošta: terminolo[email protected]