Terminas prie termino. V

226 Te minas p ie e mino. V JONAS KLIMAVIČIUS Lie u iųkalbosins i u as DU pakuniai Nus a an šiek iek a ijuojančio a alynės e mino – pakunis ( ai i me- chanikos e minas) a pakunė – o mą pi miausia eikia žiū ė i gy osios kalbos duomenų, o ne da ybos „dėsnių“, nes ų duomenų a idžiai žiū i pa ys da ybos specialis ai – jie nenus a inėja okių geležinių dėsnių, ku iais ka ais d ąsiai ope uoja koks a alynininkys ės specialis as a ne kalbininkas, žodžių da ybos da bų ge ai nepas udija ę. Toliau žiū ė ina no minimo adicija (a ingiai) i sis ema. 1. Gy osios kalbos duomenys. Sp endžian apie kalbamus a ijuojan- čius da inius pi miausia žino ina, kad jų pama inio žodžio, beje, ne iena- eikšmio, y a – be bend inės kalbos no mos kulnas – keli a ian ai – kunas, kulns,kuln: ¹kunas 1. „kojos pėdos užpakalinė dalis“ Léipalingis, K ó- kialaukis, Daũgai, Pagi ia (Kėdáinių .), Pociūnliai, Šakýna, Pane ėžỹs, Vabalniñkas, Šimónys, Anykščia, Dùse os, Raséiniai, M. Valančius [i ¹kulns 1. Vilka škis, G škabūdis, Š kšna, Šilãlė, Šã ės, J. B e kūno Bib- lija, P. Ruigio i F. Ku šaičio žodynai (kaip p ūs. kulnis), kuln J. Mu kos (nuo Šimoni) pasakos, Tau osakos da bai 6, 1939, 87 – Pl iškiai, no s man, kilimo nuo Pil iškių, nežinoma (kaip la . e . kulne, kiek dažn. kul- na)], 3. „gy ulio kojų [ . y. kojos. – J.K.] sulenkimas (pp . užpakali- nių kojų) [ . y. užpakalinės kojos. – J.K.]“ Pelesà, Kãpčiamies is, Ãlo ė, Vdiškiai, Ramýgala (i ¹kulns 2. Se ẽdžius, A. Juškos es u inės dainos), 5. „ba o paaukš inimas p ie užpakalinės pado dalies“ Léipalingis, K uopia (i ¹kulns 3. Salan a, M. Valančius, kuln 2. T ẽ ai) LKŽ VI 1962. I ki os kūninės ¹kulno eikšmės – 1. „kelis“ Liškia à, Veisieja, 4. „gu - nas, kulkšnis“ Dùse os (i kulnlis 1. Sasna à, Daukšia, Va ėnà, Nočià, Die ẽniškės, Laznai, Sudekiai), aip pa 6. „kojinės pėdos užpakalinė Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V Te minologija | 2008 | 15 227 dalis“ (no s pažymė a ik aš ais, be abejonės, y a iš gy osios kalbos) LKŽ VI 1962 i gi aiškiai odo ą pačią žodžių kunas/kulns/kuln i kulšnis/ kulš ymas/kuš inas‖kulkšns,-is/kùlkšnis/kulkšns/kukšnas/kulkš- na‖kulkš s/kulkš ė/kùkš ymas/kùlkš imas/kukš inas/kukš ina/ kùlkš inė/kukš enas/kukš ena/kulkš eninkas‖klùkš ymas/klukš i- mas, aip pa kušis/kulšs/kùlšė/kulša/kušas LKŽ VI 1962 šaknį, o os pačios – skiemeninio sonan o šaknies *k- y a i kelis,-io/kels/ klias‖¹kelnas/kalėna/kelenas/kelena/kelinis LKŽ V 1959, ²klubas 1. „ ie a, ku kulšies kaulas susine ia su k yžium“, 2. „ i šu inė dubens kaulų dalis“ (plg. ¹kulnis 3. „a sikišusi dubens dalis“ Daugėlškis), ¹klubas „šlaunies kaulas“ Se ẽdžius, ¹klùpas „<…> gy ulio s ėnų kaulas, klubas“ Plókščiai, klùps is 1. „kelis, klups as“ ak. dzūkai, Ródūnia, A mõniškės, Sãlos, Šiaulia / klùps as Ma cinkónys, D ùskininkai / klups ùkas A mõ- niškės, klùpsnis „didžiojo pi š o galas iki pi mojo sąna io“ Upýna (LKŽ VI 1962). Pakunė 1. „ ie a palei kulnus“ i iš eikšmės aiškinimo – paleikulnus, i iš ilius acijos sakinių – Nueinan da jampaleidoakmenįįp a k u l n è s  iškiai. Kaipabimbysiukadaįpakulnès, ainesi alkiosčia! Kai ia (LKŽ IX 1973) bene odo čia daugiskai inį daik a a dį pakunės. No s ki u y a i skaičiais kai oma ki okia pãkulnė – 3. „mažos šlajelės, an ku ių, ąs us ežan , uždedamas plongalys, ogu ės, kalai ės, ka ukai“ Šã ės (: ¹kulnis 1. Šã ės). Žinoma, y a i ³pakunis 3. „ ie a po gy ulio kojų [ . y. kojos. – J.K.] (pp . užpakalinių) [ . y. užpakalinės. – J.K.] sulenkimu“: Vaikasleidoakmenį a eleiįpakunįi išmušėkoją Linku à. 2. No minimas i e minizacija. Kalbą apie kojos kulno sinonimų šalinimą bend inėje kalboje eikia p adė i nuo žodžio pén is/pen s/pén- ė 3. „kulnas“ ak. dzūkai, Aze kai, Ži mnai, A mõniškės, Nemenčnė, K. Si ydo žodynas (1642), Kin a, Vá du a (Žemačių Kal a ijà) LKŽ IX 1973. DŽ 1954 i 1972 pen is 3. y a šnek. kulnis, o DŽ 1993 – a m.kulnas, no s a mių azeologija – an penčiųs o ė i ( e s i skubė i, nea si aukian agin i), pen islaižy i (pa aikau i) – palik a. SinŽ 1961 nė a nei kulno, nei pen ies, o SinŽ 1980 – kulnas 1. (kojos pėdos užpakalinė dalis) – pen is, aigi be jokio e inimo i no minimo ( iesa, bend inėje kalboje y a pen elė „geležėlė, an ku ios plakamas dalgis“, pen inas (i ai elio, i gaidžio), pa- pen is 3. „dalgio dalis p ie ko o“ (no s 1. „duonos k iaukšlys“ i 2. „len a nuo ąs o k aš o“ DŽ 1993 gana a miška). Didelis nesis emiškumas y a 228 užpen is „užkulnis“ DŽ 1954, 1. „pėdos užpakalinė dalis ies kulnimi“, 2. „apa o dalis ies kulnimi“ (ne su ilius acija!) DŽ 1972, 1. „užkulnis“, 2. „ap a o dalis ies kulnu“ DŽ 1993, aip pa SinŽ 1980 užkulnis (kulnies a ba o užpakalinė dalis) – užpen is [be pažymos a m., ne su ilius acija], a apen is a m. Kulno a ian ų no minimas ėla o ik dėl no minamosios leksikog a ijos ėly umo, be bu o nuoseklus – kulnis ž . kulnas DŽ 1954, 1972, 1993. Tačiau da ilgai žodžių eikšmių aiškinimuose pasi aiko i kulnis. P idu - ina, kad iš isų a ian ų – kulnas/kulnis/kulnė pada y ų eiksmažo- džių – kulnuo i,kulno i/kulniuo i,kulnio i,kulny i/kulnė i LKŽ VI 1962 bend inėje kalboje a si sa aime įsigalėjo a ian o kulnis edinys kulniuo i DŽ 1954, 1972, 1993. P ie eiksmis pakuniui „į kulnus, pagal kulnus“ DŽ 1993 išsi enka kulnies plo e (LKŽ IX 1973 i aiškinamas – 1. „į kulnis, pagal kulnis“), be okie p ie eiksmiai (su galūne -iui) ienodai da omi iš isų kamienų (pa ėjui,pamečiui;pakeliui;pažodžiui,pasluoksniui;panakčiui; padieniui,pabangiui;paeiliui,pa aidžiui,pas o iui;pamėnesiui,paskiemeniui, pa andeniui). Kulnas DŽ 1954 – ik „kojos pėdos užpakalinė dalis“, o DŽ 1972 i 1993 jau ski iama kulnas 2. „ba o paaukš inimas p ie užpakalinės pado dalies“. Kojos kulno/kulnies/kulnės eikšmės išplė imas į yko lie u iui apus ba uo am (iš dalies gal ne yžo am, naginė am, klumpė am). Jau LKŽ I1 1941 iš G žių pa eikiami aukš akulniaiba ai. Tačiau ai nėjo labai len- g ai – ukdė gausios s e imybės iš kaimynų ge manų i sla ų (da usių i skolinius ba as,šliu ė,klumpė i galybę s e imybių – čeba as,če e ykas, kamašas,bašmakas,b ana ykas,pan aplis/kan aplis, uplis,lakie ka, …): ãpzacas ( ok. Absa z) K 1883 (žodžio pakulns s aipsnyje) i K I 1870 23 (LKŽ I1 1941) apcãcas (b us. обцас, lenk. obcas) T ẽ ai (LKŽ I1 1941) i apccas S ãkliškės (LKŽ I1 1941; aip pa ne iksuo a Sugiñčiai), kù ka (lenk. ko ek) Valkiniñkai, Vei e ia, Sk iaũdžiai, Lekčiai, A. Juškos dainos (LKŽ VI 1962), kablùkas ( us. каблук) Kùpiškis, Dùse os (LKŽ V 1959). Pas a asis a abiškos kilmės usų iu kizmas ža gonėja i įžūliai pla inamas, p z.: mažais„Swa “au omobiliaisa „kablukais“ Vd 2009 10 26. Te minijoje siekian didesnio dis ink y umo adosi kulniùkas (plg. aizdas↔ aizdelis,dan is↔dan ukas i pan.), beje, ne iksuo as nei akade- minėje, nei no minamojoje leksikog a ijoje, be gana gy as šnekamojoje kalboje. Tačiau ik asis dis ink y umas i ikslumas a alynės e minijoje y a kulno Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V Te minologija | 2008 | 15 229 mik osis ema – užkulnis,apykulnis i pakulnis1. Kokio a alynininko sakymas (diskusijoje), kad jiems ai nesan i sis ema, y a niekinis, jei ne daugiau. Ta- čiau o ikslumo pasiek a ne iš ka o i ne isai leng ai. Pama as – gy osios kalbos žodžiai, ačiau užkulnis (ne kojos – 1, 2) joje daugia eikšmis – i 4. „apa o kulnas“: Visaspadasda[ ]s eikas, ikužkulnisnudilo Upýna (da i Mažekių . Pkeliai), 6. „kojinės kulnas“ K e ingà, Kulia, ačiau pla- čiausiai – i aka ų aukš aičių, i žemaičių, ne Kãpčiamiesčio i Pãįs io – 3. „apa o užpakalinė dalis apie kulną, <…>“: Užkulnispa plyšo–<…> Ba s ýčiai, aip pa 5. „į ba o užkulnį dedama s andi oda, įs a as“: Nuėdė kojąužkulnis;<…> Mežiškiai (LKŽ XVII 1996). I no minamajame žodyne užkulnis pi miausia 1. „kulnies užpakalis“ DŽ 1954 i 1972 (1. „kulno užpakalis“ DŽ 1993), ik 2. „užpakalinė ba o dalis apie kulną“ i 3. „į ba o užpakalį dedama s o esnė [DŽ 1993 – s andi] oda“ DŽ 1954 i 1972. Užkulnis iš ik ųjų y a už kulno, o didesnė dalis apie kulną, apiman i i kulno šonus, paskui į a dy a naujada u apkulnis LTE I 1976 517, VLE II 2002 326 (beje, usų ski is ne yški: задник–ùžkulnis,задинка–apkunis PolŽ 1984). 2009 m. ko o 4 d. VLKK Te minologijos pakomisijo posėdyje A. Ra au as p anešė, kad p iim a mano seniau saky a pas aba dėl šio nau- jada o o mos – ne apkunis, o apkulnis (plg. apyakis,apyausis,apybu nis, 1 Šioje mik osis emoje ku į laiką bu o i an kulnis. Žodis an kulnis LKŽ I1 1941 aiškinamas sinonimiškai – „užkulnis“ i nu odomas ik iš M. Miežinio lie u ių–la ių–lenkų– usų kalbų žodyno: an kulnis – . [ . y. ž .] užkulnys–papédis.pię o.пята,пятка M 1894. LKŽ I2 1968 an kulnis ne isai aiškia eikšme „an ba o kuln i e s dedama oda a guma“ ilius uojamas i gi ne aiškiausiu ikiso ie inių laikų aš ų sakiniu: Nuimamasan kulnisp iepag indinėskuln o daliesp i i inamasspusčiukais [plg. spusčiukas 1. „įspaudžiama sagu ė, spaus as“: An kulnisp i i inamasd iemspusčiukais (so ie inė spauda) LKŽ XIII 1984]. Kiek ėliau an kulnis e minizuo as aiškia eikšme – kaip s e imybės nabika ( us. набойка) „ba ų kuln o pamušimas; a n k u l n i s“ Liškia à, Vidùklė, a . nabikė Ma ijámpolė (LKŽ VIII 1970) pakai as: набойка – 2. (ba o) an kulnis TechnŽ 1949, PolŽ 1959. Bend inės kalbos žodyne a kulnis – „an kuln i e s dedama oda a guma“ DŽ 1954 i 1972. DŽ 1993 a kulnis („an kuln o dedama <…>“) – a osenoje jau pasenęs dalykas: jau DŽ 1972 y a ¹pakal, ik da 2. „g e l e ž ė l ė , kalama po ba ų [ . y. ba o. – J.K.] kuln i m i “ [i LKŽ IX 1973 ¹pakal 2. „pasaga“ Daugėlškis ‖ „g e l e ž ė l ė , kalama po ba o kuln i m i “ (so ie inė spauda)]. Nuo ada specialis ų nuosekliai a ojama ik pakala A alM 1972 213, LTE I 1976 517, PolŽ 1984 (набойка 1. od.), A alM 1986 120, VLE II 2002 326. I DŽ 1993 ¹pakal jau ne a „geležėlė“, o 2. „guma, odos ėželis, kalami po ba ų [ . y. ba o. – J.K.] kulnu“. Pakala nė a us. набойка e inys – uo a eju bū ų an muša(s) a an kala [K. Si ydo an kala „p iekalas“ (Punk aysakimu, II 74) LKŽ I1 1941, I2 1968, Palionis 2004 y a lenk. nakowalnia e inys]. Pakala nė a i p iekala – ją eikia ne pap as ai p ikal i, o an pakulnioiš apačios pakal i:pakal i 2. „iš apačios p ikal i“: pakal ipasagą DŽ 1972, plg. aip pa paseg i „iš apačios p iseg i“ i pasag 1. „p o a klio kanopomis [ . y. kanopa. – J.K.] kalama lenk a geležis, <…>“ (i pasagas 1), pasagas 2. „po ogių pa aža pakalamas medis“, da muš i 6. „kal i, auk i, siū i“: namą len omismuša i pamuš „geležis, kalama po ogių pa aža“ DŽ 1972 (i š i š a u s a i š o ė s – ap-). Pakala y a e minizuo a ¹pakala 2. „pasaga“ Daugėlškis (1. „pleiš as“ y . aukš ., aip pa ¹pakalas 1. Ež ilkas, A. Juškos žodynas, plg. ¹pakalas 2. „ am ik as pleiš elis dalgiui p ie ko o p i i in i“ ak. aukš ., pie . žem.) LKŽ IX 1973. P ie šios mik osis emos nep iklauso ieno šal inio po encializmas p ekulnis „ko j o s ie a p ie kulno“ LRKŽ III 1957 (LKŽ X 1976). 230 apykaklė,apynagė,apynosė,apysnukis;apysėklis,apyše dė,apy aisis,apyžie- dis;apyeže ė,apypelkis;apyga da,apymies is,apynamė;apylangė,apy ak ė, apys alė). Pakulnis nuo kulno/kulnies i užkulnio jau ski iamas G. H. F. Nessel- manno i F. Ku šaičio žodynuose: kulnis,nês – dieFe se,dieHacke am Fuß,pakulnis,-nês–de Absa z am Schuh, užkulnis,nês–dasHacklede am Schuh N 1851; Absa z:A.amSchuh,S ie el–kù pės,sopãgokulnìs; pakunis; je z gew.[öhnlich] ãpza sas K I 1970, kulnìs,-is–dieHacke, Fe se;pakulnìs,-is–de Absa z am Schuh; sons ãpza sas,pakunis,-io– diePa iedesFussesun e de Fe se (ode Hacke), de Absa z onSchuhen, S ie eln,ùßkulnis,-io–dasHacklede K 1883. Taigi 1870 m. F. Ku šai is da pa eikia sinonimus – ba o kulnis i pakulnis, o 1883 m. kulnį ski ia ik kojai, be žymi i kulnies dalį – pakunis,-io, no s šis p iski iamas i ba ui, o čia da i sinonimas – ba o pakulns,-is. Po pusšimčio me ų išdygs a pakulnė: каблук–kù ka,pakunė,kulns RLŽ 1932. Gana g ei ai andasi da ienas a ian as – pakulns:Išku palioapa- čiosp iklijuojamas<…>gumospadasi pakulnys LEnc IX 1940 882. Veikiai P. Ska džius isus g ąžina p ie gy osios kalbos o mos pakunis, no s ai i ne a alynės e minas, o pap as osios kalbos žodis – „užkulnis“ Linku à (Ska džius 1943: 450) – LKŽ IX 1973 ai y a ³pakulnis 3. „ ie a po gy ulio kojų (pp . užpakalinių) [ . y. kojos (pp . užpakalinės). – J.K.] sulenkimu“: Vaikasleidoakmenįa eleiįpakunįi išmušėkoją Linku à. Da po dešim me- čio lie u ių– okiečių kalbų Lie u ių ašomosioskalbosžodynas (Heidelbe - gas) keis ai d ejina – kojos i kojinės pakulnis, o ba o pakulnė: pakunis,-io 1. S elleande Fe se (z. B. Fe sen eildesS ump es), 2. = pakunė, o pakunė -ės–Absa z(amSchuh), Hacken LRKŽ II 1951. Gy osios kalbos kulnas u i i ieną e ą kaimo echnikos eikšmę – 7. „duonkepės k osnies pagalbinis dūm aukis; anko ė“ Pak úojis (LKŽ VI 1962). Y a i mokslinėje echnikoje, be ki okia: пята – 1. maš. kunas: agono,bėgio,a aminis,… PolŽ 1984 i подпятник – pakulnys, e ikalaus elenoa aminėpakaklė (maš.) TechnŽ 1949, pakulnis,ašinisguolis (maš.) PolŽ 1959, maš. pakunis (o kūjo pen is–боек 1) PolŽ 1984. Čia oks pa s i ki os s i ies e minas: каблук – od. pakunis:pleiš inis, ien isinis,su en- kamasis PolŽ 1984. Pi masis no minamasis bend inės lie u ių kalbos žodynas, a si adęs labai pa ėluo ai, ėmęsis ik akademinio LKŽ ka o eka i os d iem pi maisiais jo omais (A–B i C–F), deja, gy osios kalbos duomenų ge ai nesužiū ėjo, Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V Te minologija | 2008 | 15 231 šios e minų sis emos nepaisė – d ejino: pakunis – ech. „ e ikalaus eleno a ašies galinė a ama“, pakunė – „ ie a palei kulnus; užkulnis“: Paleido pagalįįpakulnę DŽ 1954 (gy ojoje kalboje y a ik a ba įpakulnį, a ba įpa- kulnes), pakunis 2. ech., o 1. ž . pakulnė, ši – d i eikšmė: 1. „ ie a palei kulnus“, 2. „ba o paaukš inimas po kulnimi“ DŽ 1972. Tik DŽ 1993 – jau ba o pakulnis i jau „po kulnu“, o pagal gy ąją kalbą pa eikiama pakunės dgs. „ ie a palei kulnus“. Kalbosp ak ikospa a imai sekė DŽ 1972, no s a sa giau, – d ejino: pakunis – ge iau pakunė; a . spec. „ eleno a ašies a ama“ KPP 1976 i 1985. Pab ėž ina, kad e minologų eng uose aisymuose TT 1992 nė a – žiū ė a specialis ų e mininės a osenos: pakulnis A alM 1972 209, 212, 216, 220, 222, 223, A alM 1986 119–121, LTE I 1976, VLE II 2002 (a alynės s aipsnyje). Deja, pasi aiko da i d ejinimo, ne ap e s o: pa- kulnis–каблук,pakulnė–подпятник. Ne nežinia ką saky i, kai ši o imasi e imologas: pakunė,pakuln „obcas“ SEJL 2007. 3. P iešdėlių edinių kamienų dėsniai a polinkiai. Tu ėdami ben- d inės kalbos no mą kulnas p iešdėlių už-,apy-,pa- edinius siejame su pama iniu žodžiu kulnas, no s i a ian as kulnis galėjęs juo bū i. Vedinio a ian as ùžkulnė K da na, Ti kšlia (LKŽ XVII 1996) oks e as, kad bend inei kalbai iš ka o im as ùžkulnis i nes y uo a. Naujada as apy- kulnis/apkulnis – o pa ies kamieno. „P iešdėlio pa- ediniai y a a ba ia kamieno (dažniau su ki čiuo a ienaskai os a dininko galūne -ys, kiek ečiau su neki čiuo a -is), a ba (be eik iek pa dažnai) ė kamieno“ (LKG 1965 § 743 2). Taigi da ybos specialis as Vincas U bu is p adeda ne nuo ė kamieno, o juo baigia (no s a p jų mini i edinį pakulnė, ma y , im ą iš DŽ 1954). Fo mą pakulnis (: kulnas) emia daug panašių – pa ė is(: ė- as),pabe žis(:be žas),paąžuolis(:ąžuolas),pa ainikis(: ainikas),pakaušis (:kaušas),pakomi e is(:komi e as),pa y ys(: y as),pagalys(:galas),pak aš- ys(:k aš as),paka klynys(:ka klynas),pažas is(:žas as). Jokio geležinio dėsnio nė a: „kamienų pa inkimas ge okai p iklauso nuo pag indinio žodžio o mos“ (LKG I 1965 § 743 2) a ba jo „pasi inkimą labiausiai lemia endencija p iešdėlio pa- edinius ski i nuo pama inių daik a a džių gimine“ (DLKG 1994 § 455). Tačiau pa enka ne kalbininkai, o pa i gy oji kalba pasi enka. Ka ais d ejaip – pa aka ė/pa aka ys (no s ik pa y ys). Ka ais kamienas isai nekeičiamas: s aklių, a elio, s alo, kėdės, ežimo pakoja(:koja) – pa ogu eikšme ski i nuo ki o edinio pakojis/pakojys 232 „ ie a po kojomis a p ie kojų“ DŽ 1993. Toks y a i naujada as padaly is (:daly is). Taigi u ime nuola p isimin i ga siąją Juozo Balčikonio mak- simą: P ieš ak us i dėsniai u i nu il i (Balčikonis 1978: 384). I e minų sis emos neužmi š i – užkulnis,pakulnis,apykulnis. IŠVADOS Tiek pama inio žodžio kulnas, iek edinio pakulnis a ian ų no minimas, iek isos e minų mik osis emos – kulnas,užkulnis,apykulnis,pakulnis kū- imas (ku į laiką i an kulnis; daba pakala) i a kymas bu o ėluojan is, lė okas, nesude in as – da omas p iešokiais i kalbiškai ka ais neg abiai, be a odai os į sis emiškumą. Labai e as a minis (dalies žemaičių) a ian as užkulnė į sis emą nebu o ne epizodiškai pa ekęs. Naujada o apykulnis ke- le ą dešim mečių a o as – iki pa daba – ne aisyklingas a ian as apkulnis. Mašino y os e minas pakulnis nuosekliai a ojamas be a ian o. A alynės e minas pakulnis be eik nuosekliai a o as a alynininkys ės knygose i e minų žodynuose, ik bend uosiuose žodynuose ilgokai – ka o ės būdu – bū a i pakulnės. Da yboje nė a edinių kamiengalio g iež ų dėsnių, ik polinkiai, odėl eikia laiky is gy osios kalbos duomenų, o e minijoje – i sis emiškumo. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI A chŽ 2004: Ki kauskienė L., Ki kauskas N. Anglų–lie u iųkalbųaiškinamasisa chi ek ū osžodynas, Vilnius. A alM 1972: Majauskienė N., Ra au as A., S aške ičius A. A alynėsmedžiagos. Red. A. Gailienė, Vilnius. A alM 1986: K asno as B. A alynėsmedžiago y a. Ve . V. Du ase ičienė, ed. D. Ba a inskienė, Vilnius. Balčikonis J. 1978: Rink iniai aš ai 1, Vilnius. DLKG 1994: Daba inėslie u iųkalbosg ama ika, Vilnius. DŽ 1954: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 1972: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 1993: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. GelžŽ 1992: Geležinkelininkožodynėlis. Suda ė N. Juškai ė i S . Keinys, Vilnius. GelžT Ž 1997: Rusų–lie u iųkalbųgeležinkelių anspo ožodynas. Suda ė N. Juškai ė i S . Keinys, Vilnius. K I 1870: Deu sch-li auischesWö e buch 1 on F ied ich Ku scha , Halle. K 1883: Li auisch-deu schesWö e buch on F ied ich Ku scha , Halle a. S. KPP 1976: Kalbosp ak ikospa a imai. Suda ė A. Pupkis, Vilnius. KPP 1985: Kalbosp ak ikospa a imai. II pa . i pap. leid., suda ė A. Pupkis, Vilnius. LEnc IX 1940: Lie u iškojienciklopedija 9, Kaunas. LKG I 1965: Lie u iųkalbosg ama ika 1, Vilnius. LKŽ I1 1941: Lie u iųkalbosžodynas 1, Kaunas. LKŽ I2 1968: Lie u iųkalbosžodynas 1, Vilnius. LKŽ V 1959: Lie u iųkalbosžodynas 5, Vilnius. LKŽ VI 1962: Lie u iųkalbosžodynas 6, Vilnius. LKŽ VIII 1970: Lie u iųkalbosžodynas 8, Vilnius. LKŽ IX 1973: Lie u iųkalbosžodynas 9, Vilnius. LKŽ X 1976: Lie u iųkalbosžodynas 10, Vilnius. Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V Te minologija | 2008 | 15 233 LKŽ XIII 1984: Lie u iųkalbosžodynas 13, Vilnius. LKŽ XVII 1996: Lie u iųkalbosžodynas 17, Vilnius. LRKŽ II 1951: Lie u ių ašomosioskalbosžodynas 2. Suda ė M. Niede mann’as, A. Senn’as, A. Salys, Heidelbe g. LRKŽ III 1957: Lie u ių ašomosioskalbosžodynas 3. Suda ė A. Senn’as i A. Salys, Heidelbe g. LTE I 1976: Lie u iškoji a ybinėenciklopedija 1, Vilnius. M 1894: Miežinis M. Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszkai- usiszkasžodynas, Tilžėje. N 1851: Wö e buchde li auischenSp ache on G. H. F. Nesselmann, Königsbe g. Palionis J. 2004: XVI–XVIIa.lie u iškų aš ųa ankinisžodynas, Vilnius. PolŽ 1959: Rusų–lie u iųkalbųpoli echninisžodynas. Red. kol. p-kas A. No od o skis, Vilnius. PolŽ 1984: Rusų–lie u iųkalbųpoli echnikosžodynas. Suda ė G. Daugėla, spec. ed. J. S anai is, Vilnius. P ekŽ 1996: P ičinauskas J. Rusų–lie u iųkalbųp ekiųžodynas, Vilnius. RLŽ 1932: Ba onas J. Rusųlie u iųžodynas, Kaunas. SEJL 2007: Smoczyński W. Słownike ymologicznyjęzykali ewskiego, Vilnius. SinŽ 1961: Lybe is A. Lie u iųkalbossinonimųžodynas, Kaunas. SinŽ 1980: Lybe is A. Sinonimųžodynas, Vilnius. Ska džius P. 1943: Lie u iųkalbosžodžiųda yba, Vilnius. S a Ž 2002: S a ybos e minųžodynas. Moksl. ed. A. Kudzys, Vilnius. TechnŽ 1949: No od o skis A. T umpas usiškai-lie u iškas echninisžodynas, Kaunas. TT 1992: Te minologijos aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius. Vd: Veidas (žu nalas). VLE II 2002: Visuo inėlie u iųenciklopedija 2, Vilnius. Gau a 2008-12-23 Jonas Klima ičius Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as: e minolo[email p o ec ed]