Terminas prie termino. V

226 Terminas prie termino. V JONAS KLIMAVIČIUS Lietuviųkalbosinstitutas DU pakuniai Nustatant šiek tiek varijuojančio avalynės termino – pakunis (tai ir mechanikos terminas) ar pakunė – formą pirmiausia reikia žiūrėti gyvosios kalbos duomenų, o ne darybos „dėsnių“, nes tų duomenų atidžiai žiūri patys darybos specialistai – jie nenustatinėja tokių geležinių dėsnių, kuriais kartais drąsiai operuoja koks avalynininkystės specialistas ar net kalbininkas, žodžių darybos darbų gerai nepastudijavę. Toliau žiūrėtina norminimo tradicija (ar vingiai) ir sistema. 1. Gyvosios kalbos duomenys. Sprendžiant apie kalbamus varijuojančius darinius pirmiausia žinotina, kad jų pamatinio žodžio, beje, nevienareikšmio, yra – be bendrinės kalbos normos kulnas – keli variantai – kunas, kulns,kuln: ¹kunas 1. „kojos pėdos užpakalinė dalis“ Léipalingis, Krókialaukis, Daũgai, Pagiria (Kėdáinių r.), Pociūnliai, Šakýna, Panevėžỹs, Vabalniñkas, Šimónys, Anykščia, Dùsetos, Raséiniai, M. Valančius [ir ¹kulns 1. Vilkavškis, Grškabūdis, Švkšna, Šilãlė, Šãtės, J. Bretkūno Biblija, P. Ruigio ir F. Kuršaičio žodynai (kaip prūs. kulnis), kuln J. Murkos (nuo Šimoni) pasakos, Tautosakos darbai 6, 1939, 87 – Plviškiai, nors man, kilimo nuo Pilviškių, nežinoma (kaip latv. ret. kulne, kiek dažn. kulna)], 3. „gyvulio kojų [t. y. kojos. – J.K.] sulenkimas (ppr. užpakalinių kojų) [t. y. užpakalinės kojos. – J.K.]“ Pelesà, Kãpčiamiestis, Ãlovė, Vdiškiai, Ramýgala (ir ¹kulns 2. Serẽdžius, A. Juškos vestuvinės dainos), 5. „bato paaukštinimas prie užpakalinės pado dalies“ Léipalingis, Kruopia (ir ¹kulns 3. Salanta, M. Valančius, kuln 2. Tvẽrai) LKŽ VI 1962. Ir kitos kūninės ¹kulno reikšmės – 1. „kelis“ Liškiavà, Veisieja, 4. „gurnas, kulkšnis“ Dùsetos (ir kulnlis 1. Sasnavà, Daukšia, Varėnà, Nočià, Dievẽniškės, Laznai, Sudekiai), taip pat 6. „kojinės pėdos užpakalinė Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.V Terminologija | 2008 | 15 227 dalis“ (nors pažymėta tik raštais, be abejonės, yra iš gyvosios kalbos) LKŽ VI 1962 irgi aiškiai rodo tą pačią žodžių kunas/kulns/kuln ir kulšnis/ kulštymas/kuštinas‖kulkšns,-is/kùlkšnis/kulkšns/kukšnas/kulkšna‖kulkšts/kulkštė/kùkštymas/kùlkštimas/kukštinas/kukština/ kùlkštinė/kukštenas/kukštena/kulkšteninkas‖klùkštymas/klukštimas, taip pat kušis/kulšs/kùlšė/kulša/kušas LKŽ VI 1962 šaknį, o tos pačios – skiemeninio sonanto šaknies *k- yra ir kelis,-io/kels/ klias‖¹kelnas/kalėna/kelenas/kelena/kelinis LKŽ V 1959, ²klubas 1. „vieta, kur kulšies kaulas susineria su kryžium“, 2. „viršutinė dubens kaulų dalis“ (plg. ¹kulnis 3. „atsikišusi dubens dalis“ Daugėlškis), ¹klubas „šlaunies kaulas“ Serẽdžius, ¹klùpas „<…> gyvulio strėnų kaulas, klubas“ Plókščiai, klùpstis 1. „kelis, klupstas“ vak. dzūkai, Ródūnia, Armõniškės, Sãlos, Šiaulia / klùpstas Marcinkónys, Drùskininkai / klupstùkas Armõniškės, klùpsnis „didžiojo piršto galas iki pirmojo sąnario“ Upýna (LKŽ VI 1962). Pakunė 1. „vieta palei kulnus“ ir iš reikšmės aiškinimo – paleikulnus, ir iš iliustracijos sakinių – Nueinantdarjampaleidoakmenįįp a k u l n è s riškiai. Kaipabimbysiukadaįpakulnès,tainesivalkiosčia! Kairia (LKŽ IX 1973) bene rodo čia daugiskaitinį daiktavardį pakunės. Nors kitur yra ir skaičiais kaitoma kitokia pãkulnė – 3. „mažos šlajelės, ant kurių, rąstus vežant, uždedamas plongalys, rogutės, kalaitės, karukai“ Šãtės (: ¹kulnis 1. Šãtės). Žinoma, yra ir ³pakunis 3. „vieta po gyvulio kojų [t. y. kojos. – J.K.] (ppr. užpakalinių) [t. y. užpakalinės. – J.K.] sulenkimu“: Vaikasleidoakmenį aveleiįpakunįirišmušėkoją Linkuvà. 2. Norminimas ir terminizacija. Kalbą apie kojos kulno sinonimų šalinimą bendrinėje kalboje reikia pradėti nuo žodžio péntis/pents/péntė 3. „kulnas“ vak. dzūkai, Azerkai, Žirmnai, Armõniškės, Nemenčnė, K. Sirvydo žodynas (1642), Kinta, Várduva (Žemačių Kalvarijà) LKŽ IX 1973. DŽ 1954 ir 1972 pentis 3. yra šnek. kulnis, o DŽ 1993 – tarm.kulnas, nors tarmių frazeologija – antpenčiųstovėti (versti skubėti, neatsitraukiant raginti), pentislaižyti (pataikauti) – palikta. SinŽ 1961 nėra nei kulno, nei penties, o SinŽ 1980 – kulnas 1. (kojos pėdos užpakalinė dalis) – pentis, taigi be jokio vertinimo ir norminimo (tiesa, bendrinėje kalboje yra pentelė „geležėlė, ant kurios plakamas dalgis“, pentinas (ir raitelio, ir gaidžio), papentis 3. „dalgio dalis prie koto“ (nors 1. „duonos kriaukšlys“ ir 2. „lenta nuo rąsto krašto“ DŽ 1993 gana tarmiška). Didelis nesistemiškumas yra 228 užpentis „užkulnis“ DŽ 1954, 1. „pėdos užpakalinė dalis ties kulnimi“, 2. „apavo dalis ties kulnimi“ (net su iliustracija!) DŽ 1972, 1. „užkulnis“, 2. „ap avo dalis ties kulnu“ DŽ 1993, taip pat SinŽ 1980 užkulnis (kulnies ar bato užpakalinė dalis) – užpentis [be pažymos tarm., net su iliustracija], atapentis tarm. Kulno variantų norminimas vėlavo tik dėl norminamosios leksikografijos vėlyvumo, bet buvo nuoseklus – kulnis žr. kulnas DŽ 1954, 1972, 1993. Tačiau dar ilgai žodžių reikšmių aiškinimuose pasitaiko ir kulnis. Pridurtina, kad iš visų variantų – kulnas/kulnis/kulnė padarytų veiksmažodžių – kulnuoti,kulnoti/kulniuoti,kulnioti,kulnyti/kulnėti LKŽ VI 1962 bendrinėje kalboje tarsi savaime įsigalėjo varianto kulnis vedinys kulniuoti DŽ 1954, 1972, 1993. Prieveiksmis pakuniui „į kulnus, pagal kulnus“ DŽ 1993 išsitenka kulnies plote (LKŽ IX 1973 ir aiškinamas – 1. „į kulnis, pagal kulnis“), bet tokie prieveiksmiai (su galūne -iui) vienodai daromi iš visų kamienų (pavėjui,pamečiui;pakeliui;pažodžiui,pasluoksniui;panakčiui; padieniui,pabangiui;paeiliui,paraidžiui,pasroviui;pamėnesiui,paskiemeniui, pavandeniui). Kulnas DŽ 1954 – tik „kojos pėdos užpakalinė dalis“, o DŽ 1972 ir 1993 jau skiriama kulnas 2. „bato paaukštinimas prie užpakalinės pado dalies“. Kojos kulno/kulnies/kulnės reikšmės išplėtimas įvyko lietuviui tapus batuotam (iš dalies gal net vyžotam, naginėtam, klumpėtam). Jau LKŽ I1 1941 iš Gržių pateikiami aukštakulniaibatai. Tačiau tai nėjo labai lengvai – trukdė gausios svetimybės iš kaimynų germanų ir slavų (davusių ir skolinius batas,šliurė,klumpė ir galybę svetimybių – čebatas,čeverykas, kamašas,bašmakas,branavykas,pantaplis/kantaplis,tuplis,lakierka, …): ãpzacas (vok. Absatz) K 1883 (žodžio pakulns straipsnyje) ir K I 1870 23 (LKŽ I1 1941) apcãcas (brus. обцас, lenk. obcas) Tvẽrai (LKŽ I1 1941) ir apccas Stãkliškės (LKŽ I1 1941; taip pat nefiksuota Sugiñčiai), kùrka (lenk. korek) Valkiniñkai, Veiveria, Skriaũdžiai, Lekčiai, A. Juškos dainos (LKŽ VI 1962), kablùkas (rus. каблук) Kùpiškis, Dùsetos (LKŽ V 1959). Pastarasis arabiškos kilmės rusų tiurkizmas žargonėja ir įžūliai platinamas, pvz.: mažais„Swart“automobiliaisar„kablukais“ Vd 2009 10 26. Terminijoje siekiant didesnio distinktyvumo radosi kulniùkas (plg. vaizdas↔vaizdelis,dantis↔dantukas ir pan.), beje, nefiksuotas nei akademinėje, nei norminamojoje leksikografijoje, bet gana gyvas šnekamojoje kalboje. Tačiau tikrasis distinktyvumas ir tikslumas avalynės terminijoje yra kulno Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.V Terminologija | 2008 | 15 229 mikrosistema – užkulnis,apykulnis ir pakulnis1. Kokio avalynininko sakymas (diskusijoje), kad jiems tai nesanti sistema, yra niekinis, jei ne daugiau. Tačiau to tikslumo pasiekta ne iš karto ir ne visai lengvai. Pamatas – gyvosios kalbos žodžiai, tačiau užkulnis (ne kojos – 1, 2) joje daugiareikšmis – ir 4. „apavo kulnas“: Visaspadasda[r]sveikas,tikužkulnisnudilo Upýna (dar ir Mažekių r. Pkeliai), 6. „kojinės kulnas“ Kretingà, Kulia, tačiau plačiausiai – ir vakarų aukštaičių, ir žemaičių, net Kãpčiamiesčio ir Pãįstrio – 3. „apavo užpakalinė dalis apie kulną, <…>“: Užkulnisparplyšo–<…> Barstýčiai, taip pat 5. „į bato užkulnį dedama standi oda, įstatas“: Nuėdė kojąužkulnis;<…> Mežiškiai (LKŽ XVII 1996). Ir norminamajame žodyne užkulnis pirmiausia 1. „kulnies užpakalis“ DŽ 1954 ir 1972 (1. „kulno užpakalis“ DŽ 1993), tik 2. „užpakalinė bato dalis apie kulną“ ir 3. „į bato užpakalį dedama storesnė [DŽ 1993 – standi] oda“ DŽ 1954 ir 1972. Užkulnis iš tikrųjų yra už kulno, o didesnė dalis apie kulną, apimanti ir kulno šonus, paskui įvardyta naujadaru apkulnis LTE I 1976 517, VLE II 2002 326 (beje, rusų skirtis neryški: задник–ùžkulnis,задинка–apkunis PolŽ 1984). 2009 m. kovo 4 d. VLKK Terminologijos pakomisijo posėdyje A. Ratautas pranešė, kad priimta mano seniau sakyta pastaba dėl šio naujadaro formos – ne apkunis, o apkulnis (plg. apyakis,apyausis,apyburnis, 1 Šioje mikrosistemoje kurį laiką buvo ir antkulnis. Žodis antkulnis LKŽ I1 1941 aiškinamas sinonimiškai – „užkulnis“ ir nurodomas tik iš M. Miežinio lietuvių–latvių–lenkų–rusų kalbų žodyno: antkulnis – v. [t. y. žr.] užkulnys–papédis.pięto.пята,пятка M 1894. LKŽ I2 1968 antkulnis ne visai aiškia reikšme „ant bato kuln i e s dedama oda ar guma“ iliustruojamas irgi ne aiškiausiu ikisovietinių laikų raštų sakiniu: Nuimamasantkulnispriepagrindinėskuln o daliespritvirtinamasspusčiukais [plg. spusčiukas 1. „įspaudžiama sagutė, spaustas“: Antkulnispritvirtinamasdviemspusčiukais (sovietinė spauda) LKŽ XIII 1984]. Kiek vėliau antkulnis terminizuotas aiškia reikšme – kaip svetimybės nabika (rus. набойка) „batų kuln o pamušimas; a n t k u l n i s“ Liškiavà, Vidùklė, var. nabikė Marijámpolė (LKŽ VIII 1970) pakaitas: набойка – 2. (bato) antkulnis TechnŽ 1949, PolŽ 1959. Bendrinės kalbos žodyne atkulnis – „ant kuln i e s dedama oda ar guma“ DŽ 1954 ir 1972. DŽ 1993 atkulnis („ant kuln o dedama <…>“) – vartosenoje jau pasenęs dalykas: jau DŽ 1972 yra ¹pakal, tik dar 2. „g e l e ž ė l ė , kalama po batų [t. y. bato. – J.K.] kuln i m i “ [ir LKŽ IX 1973 ¹pakal 2. „pasaga“ Daugėlškis ‖ „g e l e ž ė l ė , kalama po bato kuln i m i “ (sovietinė spauda)]. Nuo tada specialistų nuosekliai vartojama tik pakala AvalM 1972 213, LTE I 1976 517, PolŽ 1984 (набойка 1. od.), AvalMt 1986 120, VLE II 2002 326. Ir DŽ 1993 ¹pakal jau ne ta „geležėlė“, o 2. „guma, odos rėželis, kalami po batų [t. y. bato. – J.K.] kulnu“. Pakala nėra rus. набойка vertinys – tuo atveju būtų antmuša(s) ar antkala [K. Sirvydo antkala „priekalas“ (Punktaysakimu, II 74) LKŽ I1 1941, I2 1968, Palionis 2004 yra lenk. nakowalnia vertinys]. Pakala nėra ir priekala – ją reikia ne paprastai prikalti, o antpakulnioiš apačios pakalti:pakalti 2. „iš apačios prikalti“: pakaltipasagą DŽ 1972, plg. taip pat pasegti „iš apačios prisegti“ ir pasag 1. „p o arklio kanopomis [t. y. kanopa. – J.K.] kalama lenkta geležis, <…>“ (ir pasagas 1), pasagas 2. „po rogių pavaža pakalamas medis“, dar mušti 6. „kalti, traukti, siūti“: namą lentomismuša ir pamuš „geležis, kalama po rogių pavaža“ DŽ 1972 (i š v i r š a u s a r i š o r ė s – ap-). Pakala yra terminizuota ¹pakala 2. „pasaga“ Daugėlškis (1. „pleištas“ ryt. aukšt., taip pat ¹pakalas 1. Ežvilkas, A. Juškos žodynas, plg. ¹pakalas 2. „tam tikras pleištelis dalgiui prie koto pritvirtinti“ vak. aukšt., piet. žem.) LKŽ IX 1973. Prie šios mikrosistemos nepriklauso vieno šaltinio potencializmas prekulnis „ko j o s vieta prie kulno“ LRKŽ III 1957 (LKŽ X 1976). 230 apykaklė,apynagė,apynosė,apysnukis;apysėklis,apyšerdė,apyvaisis,apyžiedis;apyežerė,apypelkis;apygarda,apymiestis,apynamė;apylangė,apyraktė, apystalė). Pakulnis nuo kulno/kulnies ir užkulnio jau skiriamas G. H. F. Nesselmanno ir F. Kuršaičio žodynuose: kulnis,nês – dieFerse,dieHacke am Fuß,pakulnis,-nês–derAbsatz am Schuh, užkulnis,nês–dasHackleder am Schuh N 1851; Absatz:A.amSchuh,Stiefel–kùrpės,sopãgokulnìs; pakunis; jetzt gew.[öhnlich] ãpzatsas K I 1970, kulnìs,-is–dieHacke, Ferse;pakulnìs,-is–derAbsatz am Schuh; sonst ãpzatsas,pakunis,-io– diePartiedesFussesunterderFerse (oder Hacke), derAbsatzvonSchuhen, Stiefeln,ùßkulnis,-io–dasHackleder K 1883. Taigi 1870 m. F. Kuršaitis dar pateikia sinonimus – bato kulnis ir pakulnis, o 1883 m. kulnį skiria tik kojai, bet žymi ir kulnies dalį – pakunis,-io, nors šis priskiriamas ir batui, o čia dar ir sinonimas – bato pakulns,-is. Po pusšimčio metų išdygsta pakulnė: каблук–kùrka,pakunė,kulns RLŽ 1932. Gana greitai randasi dar vienas variantas – pakulns:Iškurpalioapačiospriklijuojamas<…>gumospadasirpakulnys LEnc IX 1940 882. Veikiai P. Skardžius visus grąžina prie gyvosios kalbos formos pakunis, nors tai ir ne avalynės terminas, o paprastosios kalbos žodis – „užkulnis“ Linkuvà (Skardžius 1943: 450) – LKŽ IX 1973 tai yra ³pakulnis 3. „vieta po gyvulio kojų (ppr. užpakalinių) [t. y. kojos (ppr. užpakalinės). – J.K.] sulenkimu“: Vaikasleidoakmenįaveleiįpakunįirišmušėkoją Linkuvà. Dar po dešimtmečio lietuvių–vokiečių kalbų Lietuviųrašomosioskalbosžodynas (Heidelbergas) keistai dvejina – kojos ir kojinės pakulnis, o bato pakulnė: pakunis,-io 1. StelleanderFerse (z. B. FersenteildesStrumpfes), 2. = pakunė, o pakunė -ės–Absatz(amSchuh), Hacken LRKŽ II 1951. Gyvosios kalbos kulnas turi ir vieną retą kaimo technikos reikšmę – 7. „duonkepės krosnies pagalbinis dūmtraukis; rankovė“ Pakrúojis (LKŽ VI 1962). Yra ir mokslinėje technikoje, bet kitokia: пята – 1. maš. kunas: vagono,bėgio,atraminis,… PolŽ 1984 ir подпятник – pakulnys,vertikalaus velenoatraminėpakaklė (maš.) TechnŽ 1949, pakulnis,ašinisguolis (maš.) PolŽ 1959, maš. pakunis (o kūjo pentis–боек 1) PolŽ 1984. Čia toks pats ir kitos srities terminas: каблук – od. pakunis:pleištinis,vientisinis,surenkamasis PolŽ 1984. Pirmasis norminamasis bendrinės lietuvių kalbos žodynas, atsiradęs labai pavėluotai, rėmęsis tik akademinio LKŽ kartoteka ir vos dviem pirmaisiais jo tomais (A–B ir C–F), deja, gyvosios kalbos duomenų gerai nesužiūrėjo, Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.V Terminologija | 2008 | 15 231 šios terminų sistemos nepaisė – dvejino: pakunis – tech. „vertikalaus veleno ar ašies galinė atrama“, pakunė – „vieta palei kulnus; užkulnis“: Paleido pagalįįpakulnę DŽ 1954 (gyvojoje kalboje yra tik arba įpakulnį, arba įpakulnes), pakunis 2. tech., o 1. žr. pakulnė, ši – dvireikšmė: 1. „vieta palei kulnus“, 2. „bato paaukštinimas po kulnimi“ DŽ 1972. Tik DŽ 1993 – jau bato pakulnis ir jau „po kulnu“, o pagal gyvąją kalbą pateikiama pakunės dgs. „vieta palei kulnus“. Kalbospraktikospatarimai sekė DŽ 1972, nors atsargiau, – dvejino: pakunis – ger iau pakunė; vart. spec. „veleno ar ašies atrama“ KPP 1976 ir 1985. Pabrėžtina, kad terminologų rengtuose taisymuose TT 1992 nėra – žiūrėta specialistų termininės vartosenos: pakulnis AvalM 1972 209, 212, 216, 220, 222, 223, AvalMt 1986 119–121, LTE I 1976, VLE II 2002 (avalynės straipsnyje). Deja, pasitaiko dar ir dvejinimo, net apversto: pakulnis–каблук,pakulnė–подпятник. Net nežinia ką sakyti, kai šito imasi etimologas: pakunė,pakuln „obcas“ SEJL 2007. 3. Priešdėlių vedinių kamienų dėsniai ar polinkiai. Turėdami bendrinės kalbos normą kulnas priešdėlių už-,apy-,pavedinius siejame su pamatiniu žodžiu kulnas, nors ir variantas kulnis galėjęs juo būti. Vedinio variantas ùžkulnė Kvdarna, Tirkšlia (LKŽ XVII 1996) toks retas, kad bendrinei kalbai iš karto imtas ùžkulnis ir nesvyruota. Naujadaras apykulnis/apkulnis – to paties kamieno. „Priešdėlio pavediniai yra arba ia kamieno (dažniau su kirčiuota vienaskaitos vardininko galūne -ys, kiek rečiau su nekirčiuota -is), arba (beveik tiek pat dažnai) ė kamieno“ (LKG 1965 § 743 2). Taigi darybos specialistas Vincas Urbutis pradeda ne nuo ė kamieno, o juo baigia (nors tarp jų mini ir vedinį pakulnė, matyt, imtą iš DŽ 1954). Formą pakulnis (: kulnas) remia daug panašių – patėvis(:tėvas),paberžis(:beržas),paąžuolis(:ąžuolas),pavainikis(:vainikas),pakaušis (:kaušas),pakomitetis(:komitetas),parytys(:rytas),pagalys(:galas),pakraštys(:kraštas),pakarklynys(:karklynas),pažastis(:žastas). Jokio geležinio dėsnio nėra: „kamienų parinkimas gerokai pr iklauso nuo pagrindinio žodžio formos“ (LKG I 1965 § 743 2) arba jo „pasirinkimą labiausiai lemia tendencija priešdėlio pavedinius skirti nuo pamatinių daiktavardžių gimine“ (DLKG 1994 § 455). Tačiau parenka ne kalbininkai, o pati gyvoji kalba pasirenka. Kartais dvejaip – pavakarė/pavakarys (nors tik parytys). Kartais kamienas visai nekeičiamas: staklių, ratelio, stalo, kėdės, vežimo pakoja(:koja) – patogu reikšme skirti nuo kito vedinio pakojis/pakojys 232 „vieta po kojomis ar prie kojų“ DŽ 1993. Toks yra ir naujadaras padalyvis (:dalyvis). Taigi turime nuolat prisiminti garsiąją Juozo Balčikonio maksimą: Prieš faktus ir dėsniai turi nutilti (Balčikonis 1978: 384). Ir terminų sistemos neužmiršti – užkulnis,pakulnis,apykulnis. IŠVADOS Tiek pamatinio žodžio kulnas, tiek vedinio pakulnis variantų norminimas, tiek visos terminų mikrosistemos – kulnas,užkulnis,apykulnis,pakulnis kūrimas (kurį laiką ir antkulnis; dabar pakala) ir tvarkymas buvo vėluojantis, lėtokas, nesuderintas – daromas priešokiais ir kalbiškai kartais negrabiai, be atodairos į sistemiškumą. Labai retas tarminis (dalies žemaičių) variantas užkulnė į sistemą nebuvo net epizodiškai patekęs. Naujadaro apykulnis keletą dešimtmečių vartotas – iki pat dabar – netaisyklingas variantas apkulnis. Mašinotyros terminas pakulnis nuosekliai vartojamas be varianto. Avalynės terminas pakulnis beveik nuosekliai vartotas avalynininkystės knygose ir terminų žodynuose, tik bendruosiuose žodynuose ilgokai – kartotės būdu – būta ir pakulnės. Daryboje nėra vedinių kamiengalio griežtų dėsnių, tik polinkiai, todėl reikia laikytis gyvosios kalbos duomenų, o terminijoje – ir sistemiškumo. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ArchŽ 2004: Kitkauskienė L., Kitkauskas N. Anglų–lietuviųkalbųaiškinamasisarchitektūrosžodynas, Vilnius. AvalM 1972: Majauskienė N., Ratautas A., Staškevičius A. Avalynėsmedžiagos. Red. A. Gailienė, Vilnius. AvalMt 1986: Krasnovas B. Avalynėsmedžiagotyra. Vert. V. Durasevičienė, red. D. Baratinskienė, Vilnius. Balčikonis J. 1978: Rinktiniairaštai 1, Vilnius. DLKG 1994: Dabartinėslietuviųkalbosgramatika, Vilnius. DŽ 1954: Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 1972: Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 1993: Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. GelžŽ 1992: Geležinkelininkožodynėlis. Sudarė N. Juškaitė ir St. Keinys, Vilnius. GelžTrŽ 1997: Rusų–lietuviųkalbųgeležinkeliųtransportožodynas. Sudarė N. Juškaitė ir St. Keinys, Vilnius. K I 1870: Deutsch-littauischesWörterbuch 1 von Friedrich Kurschat, Halle. K 1883: Littauisch-deutschesWörterbuch von Friedrich Kurschat, Halle a. S. KPP 1976: Kalbospraktikospatarimai. Sudarė A. Pupkis, Vilnius. KPP 1985: Kalbospraktikospatarimai. II pat. ir pap. leid., sudarė A. Pupkis, Vilnius. LEnc IX 1940: Lietuviškojienciklopedija 9, Kaunas. LKG I 1965: Lietuviųkalbosgramatika 1, Vilnius. LKŽ I1 1941: Lietuviųkalbosžodynas 1, Kaunas. LKŽ I2 1968: Lietuviųkalbosžodynas 1, Vilnius. LKŽ V 1959: Lietuviųkalbosžodynas 5, Vilnius. LKŽ VI 1962: Lietuviųkalbosžodynas 6, Vilnius. LKŽ VIII 1970: Lietuviųkalbosžodynas 8, Vilnius. LKŽ IX 1973: Lietuviųkalbosžodynas 9, Vilnius. LKŽ X 1976: Lietuviųkalbosžodynas 10, Vilnius. Jonas Klimavičius | Terminasprietermino.V Terminologija | 2008 | 15 233 LKŽ XIII 1984: Lietuviųkalbosžodynas 13, Vilnius. LKŽ XVII 1996: Lietuviųkalbosžodynas 17, Vilnius. LRKŽ II 1951: Lietuviųrašomosioskalbosžodynas 2. Sudarė M. Niedermann’as, A. Senn’as, A. Salys, Heidelberg. LRKŽ III 1957: Lietuviųrašomosioskalbosžodynas 3. Sudarė A. Senn’as ir A. Salys, Heidelberg. LTE I 1976: Lietuviškojitarybinėenciklopedija 1, Vilnius. M 1894: Miežinis M. Lietuviszkai-latviszkai-lenkiszkai-rusiszkasžodynas, Tilžėje. N 1851: WörterbuchderlittauischenSprache von G. H. F. Nesselmann, Königsberg. Palionis J. 2004: XVI–XVIIa.lietuviškųraštųatrankinisžodynas, Vilnius. PolŽ 1959: Rusų–lietuviųkalbųpolitechninisžodynas. Red. kol. p-kas A. Novodvorskis, Vilnius. PolŽ 1984: Rusų–lietuviųkalbųpolitechnikosžodynas. Sudarė G. Daugėla, spec. red. J. Stanaitis, Vilnius. PrekŽ 1996: Pričinauskas J. Rusų–lietuviųkalbųprekiųžodynas, Vilnius. RLŽ 1932: Baronas J. Rusųlietuviųžodynas, Kaunas. SEJL 2007: Smoczyński W. Słowniketymologicznyjęzykalitewskiego, Vilnius. SinŽ 1961: Lyberis A. Lietuviųkalbossinonimųžodynas, Kaunas. SinŽ 1980: Lyberis A. Sinonimųžodynas, Vilnius. Skardžius P. 1943: Lietuviųkalbosžodžiųdaryba, Vilnius. StatŽ 2002: Statybosterminųžodynas. Moksl. red. A. Kudzys, Vilnius. TechnŽ 1949: Novodvorskis A. Trumpasrusiškai-lietuviškastechninisžodynas, Kaunas. TT 1992: Terminologijostaisymai. Parengė K. Gaivenis, A. Kaulakienė, St. Keinys, J. Klimavičius, Vilnius. Vd: Veidas (žurnalas). VLE II 2002: Visuotinėlietuviųenciklopedija 2, Vilnius. Gauta 2008-12-23 Jonas Klimavičius Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas: terminolo[email protected]