226
Te minus à e me. V
JONAS KLIMAVIČIUS
Ins i u des langues Li uanies
DU paqunies
En ixan un peu a ijuan a alynée e me pakunis ( ai e mécaniques e me)
ou pakunė o mą au p incipalemen ega de i ies données de langue, e non
da ybos dèsnių, ca de ces données a en i emen ieilli des spécialis es de
da ybos ils eux mêmes nenus a inėja de els a aux de dèsnių, auxquels
pa ois b a emen opè e quel a alynisme spécialis e ou même kalbin, des mo s
de da ybos bien nepas udija ę. Toliau ega de ė ina no minimo adi ioncia (a
ingiai) e sys ème.
1. Les données de la langue i an e. Lo s du jugemen su des pa lés
a iujan s mo ceaux ou d'abo d le no en que leu ondemen mo ,
d'ailleu s, ne iena eikšmio, es sans commun inès no me de langue kulnas
plusieu s a ian es kunas, kulns, kuln: 1kunas 1. pause a iè e des pa es
Léipalingis, K ókialaukis, Daũgai, Pagi ia (Kėdáinių .), Pociūnliai, Šakýna,
Pane ėžỹs, Vabalniñkas, Šimónys, Anykščia, Dùse os, Raséiniai, M. Valančius
[i 1kulns 1. Vilka škis, G škabūdis, Š kšna, Šilãlė, Šã ės, J. B e kūno Biblija,
P. Ruigio e F. Ku šaičio mo sodynai (kaip p ūs. kulnis), kuln J. Mu kos (nuo
Šimoni) pasakos, Tau osakos da bai 6, 1939, 87 Pl iškiai, bien que moi, kilimo
depuis Pil iškių, nežinoma (kaip la . a . kulne, combien équn. hanne)], 3.
gy ulio kojų [ . y. kojos. J. K.] sulenkimas (pp . zapakalinių kojų) [ . y.
zapakalinės kojos. J. K.] Pelesà, Kãpčiamies is, lo ė, Vdiškiai, Ramýgala (i
1kulns 2. Se ẽdžius, A. Juškos es u inės dainos), 5. ba o augmen a ion à la
pou a alinée pado pa ie Léipalingis, K uopia (i 1kulns 3. Salan a, M.
Valančius, kuln 2. T ẽ ai) LKŽ VI 1962. E au es co psiniè es 1kulno
signi ica ions 1. kelis Liškia à, Veisieja, 4. gu nas, kulkšnis Dùse os (i kulnlis
1. Sasna à, Daukšia, Va ėnà, Nočià, Die ẽniškės, Laznai, Sudekiai), aussi bien 6.
cojinès pa es a iè ealinée
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V
Te minologie 2 | 2008 | 15 227 (no s ma quée seulemen pa des éc i s, sans dou e, es du
i an langage) LKŽ VI 1962 aussi clai emen indique la même pa ie des kunas kulns kuln
e kulšnis kulš ymas kuš inas kulkšns, -is kulšnis kulkšns kuškšns kulkšna kulkšns
kulkš ė kuškš ė kuškš inė kuškš inė kuškš inė kuškš inė kuškš inė kuškš inė kuškinė
kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė
kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė
kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė
kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė kuškinė
kuškinė lieu, où kulšies osus susinè en a ec c ožium, 2. hau u ine dubens coulés pa ie
(plg. 1kulnis 3. a sikišusi dubens pa ie Daugėlškis), 1klubas šlaunies coulas Se ẽdžius,
1klùpas <...> gy ulio s ėnų coulas, klubas Plókščiai, klùps is 1. kelis, klups as ak. dzūkai,
Ródūnia, A mõniškės, Sãlos, Šiaulia klúps as Ma cinkónys, D ùskininkai klups ùkas
A mõniškės, klúpsnis didieu doig du bou jusqu'au p emie sąna io Upýna (LKŽ / /
1962). VI
Pakunė 1. pie a pali kulnus e de le signi ica ion aiškinimo pali kulnus, e de
ilus acijos sakinių Nueinan enco e lui laido kmenį dans p a k u l n è s iškiai. Quand
pabimbysi jamais dans pakulnès, ce ne alkios ici! Kai ia (LKŽ IX 1973) bene indique ici
plu iskai inį daik a a dį pakunės. No s ailleu s es e nomb es kai oma inokia
pãkulnė 3. mažos šlajelės, su lesquelles, ąs us po an , cou an le plongalys,
ogu ės, kalai ės, ka ukai Šã ės (: 1kulnis 1. Šã ės). Bien sû , il y a e 3pakunis 3.
pie a po animaleulio kojų [ . y. kojos. J. K.] (pp . zapakalinių) [ . y. zapakalinės. J. K.]
sulenkimu: Le ga çon leido kmenį a elei dans pakunį e émuchée koją Linku à. 2.
No mmina ion e e minisa ion. La pa ole su le pied kulno synonymes supp ession
dans la commune inée doi commence pa le mo pén is pen s pén ė 3. / kulnas
ak. dzūkai, Aze kai, Ži mnai, A mõniškės, Nemenčnė, K. Si ydo dic ionn (1642),
Kin a, Vá du a (Žemačių Kal a ijà) LKŽ IX 1973. DŽ 1954 e 1972 pen is 3. es šnek.
kulnis, e DŽ 1993 a m. kulnas, bien que a mių azeologija su penčių s o ė i
( e s i skubė i, nea si aukian agin i), pen is laižy i (pa aikau i) laik a. SinŽ
1961 n'y a ni heelno, ni pen ies, e SinŽ 1980 heelnas 1. (paise de pa es a iè e)
pen is, donc sans aucune é alua ion e no ma ion ( iensa, commun inée dans le
langage es pen elė geležėlė, su laquelle plaquem dalgis, pen inas (i ai elio, e
gaidžio), papen is 3. dalgio pa ie à ko o (no s 1. duonos k iaukšlys e 2. len a
depuis ąs o k aš o DŽ 1993 gana a miška). Un g and non-sys emiškum es
e men is užkulnis DŽ 1954, 1. la pa ie pos é ieu e des pa es aup ès des
annihnimi, 2. apa o pa ie de an kulnimi (même a ec ilus ació!) DŽ 1972, 1.
228
ouzkulnis, 2. ap a o pa ie de an kulnu DŽ 1993, ainsi que SinŽ 1980 закулин (kulnies
ou ba o закалинная часть) запентis [be pažymos a m., même a ec ilius acija],
a apen is a m.
Kulno a iés no ma ion a a dé seulemen en aison de la no mminamosios
lexicog aphie de e a d, mais é ai nuoseklus kulnis z . kulnas DŽ 1954, 1972, 1993.
Cependan enco e longs mo s dans les in e p é a ions des signi ica ions
passen e kulnis. J'ajou e que de ou es les a ian es kulnas kulnis kulnė
pada y ų eiksmažodžių kulnuo i, kulno i kulniuo i, kulnio i, kulny i kulnė i LKŽ VI
1962 dans le langage commun en 1993 lui-même acqui de la a ian e kulnis edinys
DŽ 1954, 1972, 1993. P ie eiksmis pakuniui „į kulnus, pagal kulnus“ DŽ
kulniuo i išsi enka kulnis plo e (LKŽ IX 1973 e in e p é é 1. į kulnis, kulnis), mais
selon gal and (su -iui) les mêmes p é eiksmiai (su -i) son ai s unis de ous les
kamien (pa ejodi, pamechi; pakeli; pažodi, paslu i; panak; pamadi, paeni; paechi,
paeni, paeni, paeni, paeni, paeni, paeni).
Culnas DŽ 1954 seulemen la pa ie pos é ieu e de la jambe, e DŽ 1972 e 1993
déjà a ibué culnas 2. bau élé a ion à la pos aleine pado pa ie. Kojos kulno
kulnies kulnės expansion de signi ica ion a i a au li uani de enu ba uo am
(d'une pa ie peu même yžo am, naginė am, klumpė am /). LKŽ I1 Déjà 1941 de
G žių son ou nis hau akulniai chaus. Cependan cela n'é ai pas ès
acilemen dé édé gausiasmes de é ange s de oisin des ge manes e sla es
(da usių e skolinius ba as, šliu ė, klumpė e galybę s e imybių čeba as,
če e ykas, kamašas, bašmakas, b ana ykas, pan aplis kan aplis, uplis,
lakie ka, ...): ãpzacas ( ok. 1883) K (željkounls) e K I (1871 a icle 1941)cãcas (b us
obcàs, lenk obcas) TV (LKŽI 1941) e Lekckas Vešš (LKŽI 1941) e le V (LKŽI 1941);
aussi ne ik (LKŽI 1941)), Sugiškė (KV) , Valk, Ko ka, S . Ko ka, K ka, K ka, A. 1959
a icle (1962 a icle 196) Le de nie d'o igine a abe usse iu kizme ja gon
de ien e danszūlemen dis ibué, exemple: pe i s Swa au omobiles ou
kablukais Vd 2009 10 26. Te minijoje isan plus g ande dis inc i i é adosi
kulniùkas (plg. image aizdelis, dan isdan uk e e c.), d'ailleu s, ne ixué ni
académique, ni no minamojoje leksikog a ijoje, mais i dans le ganne
pa laamojoje.
Tačiau ik asis dis ink y umas i ikslumas a alynės e minijoje y a kulno
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V
Te minologie | 2008 | 15 229 mic osys ème zakulnis, apykulnis e obulnis1. Kokio
a alynininko di es (diskusijoje), que leu cela nan i sys ème, es niquinis, si pas
plus. cependan ce e p écision n'a pas a ein ou de sui e e pas ou
acilemen . Pama as i osios langue mo s, mais zakkulnis (ne kojos 1, 2) yen le
plu ia eikšmis e 4. apa o kulnas: Tou le padas da[ ] sain, seulemen zaikinnis
nudilo Upýna (da e Mažekių . Pkeliai), 6. kojinės kulnas K e ingà, Kulia, mais
plus la gemen e aka ų aukš aičių, e žemaičių, même Kãpčiamiesčio e
Pãįs io 3. apa o a iè e pa ie su kulną, <...>: Užkulnis pa plyšo <...>
Ba s ýčiai, aussi bien 5. į ba o zakulnį dedama s andi oda, įs a as: Nuėdė koją
zakulnis; <...> Mežiškiai (LKŽ XVII 1996). I m dans le mo no mimam ien a an le
collin 1. kulnies a iè e DŽ 1954 e 1972 (1. kulno a iè e DŽ 1993), seulemen 2.
už akalinė ba o pa ie su kulną e 3. į ba o zaulalį dedama s o esnė [DŽ 1993
s andi] oda DŽ 1954 e 1972. Užkulnis es en ai de iè e kulno, e une plus
g ande pa ie su kulną, comp enan e kulno chonus, pa la sui e en ée dans
naujada u apkulnis LTE I 1976 517, VLE II 2002 326 (pa ailleu s, usų ski is
ne yški: задник ùžkulnis, задинка apkunis PolŽ 1984). 2009 m. 4 ma s d. VLKK
Te minologijos pakomiso seėdyje A. Ra au as a décla é que accep ée ma plus
anciennemen di e ema que su celui naujada o o me ne apkunis, e apkulnis
(plg. apyakis, apyausis, apybu nis,
1Jes e mic osys ème a pendan quelque emps é é e an kulnis. Le mo an kulnis LKŽ I1 1941 es expliqué
synonymiquemen užkulnis e es indiqué seulemen de M. Miežinio des Li uiniensla ienslenkų uses langues ocodino:
an kulnis . [ . y. oi заkulnys papédis. pię o. pята, пятка M 1894.] LKŽ I2 1968 an kulnis pas ou à ai clai e
signi ica ion an ba o kuln i e s dedama oda ou guma illus uojamas i gi ne clai esu ikiso ie inių laikų aš ų sakiniu:
Enimamas an kulnis à p incipale kuln o pa ie ixé pa spusčiukais [plg. spusčiukas 1. sįspaudžiama sagu ė, spaus as:
An kulnis ixé pa d iem spusčiukais (so ie inė spauda) LKŽ XIII 1984]. Kiek plus a d an kulnis e minizué en
signi ica ion clai e comme s e imybės nabika ( us. naboyka) ba ų kuln o pamušimas; a n k u l n i s Liškia à, Vidùklė,
a . nabikė Ma ijámpolė (LKŽ VIII 1970) emplai : naboyka 2. (ba o) an kulnis TechnŽ 1949, PolŽ 1959. Bend inès langue
ocodyne a kulnis an kuln i e s dedama oda ou guma DŽ 1954 e 1972. DŽ 1993 a kulnis (an kuln o dedama <...>)
a osenoje déjà passenęs suje : déjà DŽ 1972 es 1pakal, seulemen enco e 2. g e l e ž ė l ė, kalama po ba ų [ . y.
ba o. J. K.] kuln i m i [i LKŽ IX 1973 1pakal 2. pasaga Daugėlškis g e l e ž ė l ė, kalama po ba o kuln i m i (so ie inė spauda)].
Depuis lo s des spécialis es es u ilisé de açon cohé en e seulemen pakala A alM 1972 213, LTE I 1976 517, PolŽ 1984
(naboyka 1. od.), A alM 1986 120, VLE II 2002 326. E DŽ 1993 1pakal n'es plus ce e geležėlė, mais
2. guma, odos ėželis, kalami po ba ų [ . y. ba o. J. K.] kulnu. Pakala n'es us. naboyka e inys dans ce cas
se ai an muša(s) ou an kala [K. Si ydo an kala p iekalas (Punk ay sakimu, II 74) LKŽ I1 1941, I2 1968, Palionis 2004
es lenk. nakowalnia e inys]. Pakala n'y a e p éala elle au pas simplemen poikal i, e su pakilni du basčios
pakal i: pakal i 2. iš apačios p ikal i: pakal i pasagą DŽ 1972, plg. aussi paseg i iš apačios p iseg i e pasag 1. p o
canopomis de che al [ . y. kanopa. J. K.] kalama lenk a železis, <...> (i pasagas 1), pasagas 2. sous ogies pa aža
henchai a b e, enco e coups i 6. kal i, auk i, siū i: namą planomis muša i pamuš geležis, kalama po ogių
pa aža DŽ 1972 (i š i š a u s a i š o ė s ap-). Pakala es e minisée 1pakala 2. pasaga Daugėlškis (1. pleiš as
y . aukš ., aussi bien 1pakalas 1. Ež ilkas, A. Juškos slo ynas, plg. 1pakalas 2. am ik as pleiš elis dalgiui à
ko o a ache ak. aukš ., pie . žem.) LKŽ IX 1973.
À ce e mic osys ème n'appa ien pas un po en ielisme dune sou ce p ekulnis ko j o s place à kulno
LRKŽ III 1957 (LKŽ X 1976).
230
apykaklė, apynagė, apynosė, apysnukis; apysėklis, apyše dė, apy aisis, apyžiedis; apyeže ė, apypelkis;
apyga da, apymies is, apynamė; apylangė, apy ak ė, apys alė).
Pakulnis du kulno kulnies e zakulnio es déjà dis ingué dans G. H. F. Nesselmanno e F.
Ku šaičio dic ionnai es: kulnis, nês die Fe se, die Hacke am Fuß, pakulnis, -nês de
Absa z am Schuh, zakulnis, nês das Hacklede am Schuh Nã 1851; Absa z: A. am Schuh,
S ie el kù pės, sopgo kulnìs; paku […]nis; je z .[ gewöhnlich] ãpza sas K I 1970, kulnìs,
-is die Hacke, Fe se; pakulnìs, -is de Absa z am Schuh; sons ãpza sas, pakunis, -io die
Pa ie des Fusses sous de Fe se (ode Hacke), de Absa z on Schuhen, S ie eln,
ùßkulnis, -io das Hacklede K 1883. Ainsi 1870 m. F. Ku šai is donne enco e synonymes
ba o kulnis e pakulnis, e 1883 m. kulnį di ise seulemen kojai, mais ma que e kulnies
pa ie pakunis, -io, bien que celui a ibué e ba ui, e ici enco e e synonymes ba o
pakulns, -is. Po demišim s ans édygs a pakulnė: каблук kù ka, pakunė, kulns RLŽ 1932.
gana ou e apidemen une au e a ian e pakulns: Du ku palio apačios p ikliué <...>
gumos padas e pakulnys LEnc IX 1940 882. Veikiai P. Ska džius ous e ou ne à la o me
i ie de la langue pakunis, bien que ce ne soi pas a alynės e me, e le mo de la langue
simple užkulnis Linku à (Ska džius 1943: 450) LKŽ IX 1973 ce es 3pakulnis 3. pie a po
animaux kojos (pp . zapakalinių) [ . y. kojos (pp . zapakalinės). J. K.] sulenkimu: Le
Ga çon leido kmenį a elei dans pakunį e émuchée koją Linku à. Da po dixmečio
lie u ių okiečių kalbų Lie u ių ašomosios kalbos žodynas (Heidelbe gas) keis ai
d ejina kojos i kojinės pakulnis, a ba o pakulnė: pakunis, -io 1. S elle an de Fe se (n. B.
Fe sen eil des S ump es), 2. = pakunė, o pakunė -ės Absa z (am Schuh), Hacken LRKŽ II
1951. Le culn du langage i a e une a e signi ica ion echnique u ale 7. duonkepės
k osnies auxiliai e um aukis; hando ė Pak úojis (LKŽ VI 1962). Exis e e scien i ique
echnike, mais di é oka: pята 1. maš. kunas: wagono, bėgio, a aminis, ... PolŽ 1984 e
подпятник pakulnys, e icalaus eleno a aminė pakaklė (maš.) TechnŽ 1949, pakulnis,
aš guinis (maš.) PolŽ maš 1959. pakunis (o kūjo pen is boèk 1) PolŽ 1984. Là el même e
au es s ies e m: каблук od. pakunis: pleiš inis, ien isinis, su enkamasis PolŽ 1984.
P emie no mminamasis bend inės lie u ių kalbos žodynas, appa uęs ès
pa ėluo ai, ėmęsis seulemen de l'académie LKŽ ka o eka e à peine deux
p emie s omais de celui-ci (AB e CF), deja,žiū osios kalbos duomenų bien nesuėjo,
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V

Te minologija | 2008 | 15 231 ce e sys ème de e mes nepaisé d ejino: pakunis
ech. e ikalaus eleno pagalį į pakulnę DŽ 1954 (au langage i il es seulemen
a ašies galinė a ama“, pakunė – „ ie a palei kulnus; užkulnis“: Paleido
soi à pakulnį, ou à pakulnes), pakunis 2. ech., o 1. oi pakulnė, ce e
d i eikšmė: 1. Place aux alons, 2. ba o élé a ion sous kulnimi DŽ 1972.
Seulemen DŽ 1993 déjà ba o obulnis e déjà po kulnu, e selon i ąją kalbą
p ésen ée pakunės dgs. plai e le long des alons.
Les conseils de p a ique de la langue sui è en DŽ 1972, bien que plus p udemmen ,
d ejino: pakunis ge iau pakunė; a . spec. eleno a ašies a ama KPP 1976 e 1985.
Pélėž ina que dans les co ec ions e minologues p épa ées TT 1992 nexis e žiū ė a
spécialis es e mininės a osenos: pakulnis A alM 1972 209, 212, 216, 220, 222, 223, A al
119, 1976121, LTE IM VLE 2002 II (a alynės s aipsnyje). Malheu eusemen , pa ois
enco e e d ejinimo, même in e ses o: pakulnis каблук, pakulnė подпятник. Il ne sai
même quoi di e, quand ce y p end l'é ymologue: pakunė, pakuln obcas SEJL 2007. 3.
A an dėlių edinių kamienų dėsniai ou polinkiai. Tu issan commun inée no me de la
langue kulns a an dėlių pou -, apy-, pa edinius liejem a ec ondini mo ju kulns, quoi e
a ian kulnis galėjęs lui ê e. Va ian e édienne ùžkulnė K da na, Ti kšlia (LKŽ XVII
1996) si a e, que la langue commune a de sui e p is ùžkulnis e nes y uo a. Naujada as
apykulnis apkulnis du même kamieno. P iešdėlio pa ediniai es soi ia kamieno (dažniau
a ec ki čiuo a ienaskai os a dininko galūne -ys, combien čiau a ec neki čiuo a -is),
ou (quasi aussi sou en ) ė kamieno (LKG 1965 § 743 2). Ainsi le da ybos spécialis e Vincas
U bu is ne commence pas depuis ė kamieno, e lui ini (no s en e eux mini e edinį
pakulnė, appa emmen , im ą de DŽ 1954). Fo mą pakulnis (: kulnas) amia beaucoup
similai es pa ė is (: ė as), pabe žis (: be žas), paąžuolis (: ąžuolas), pa ainikis (:
ainikas), pakaušis
(: kaušas), pakomi e is (: komi e as), pa y ys (: y as), pagalys (: galas), pak aš ys (:
k aš as), paka klynys (: ka klynas), pažas is (: ges ). Aucun o m du mo e o iai e (LKG
dėsnio nė a: „kamienų pa inkimas ge okai p iklauso nuo pag indinio
I 1965 § 743 2) ou son pas-selec ion es p incipalemen dé e minée endance des
commandes p écèdil de dis ingue des ondamen aux d'obik a o džių pa en ine (DLKG
1994 § 455). Cependan pa enka ne kalbininkai, e elle même i oji langue pa elenka.
Pa ois d ejaip pa aka ė pa aka ys (no s jus e pa y ys /). Pa ois kamiens ou
inchangé: s aklių, a elio, s alo, kėdės, ežimo pakoja (: koja) con ogu au sens de sépa e
du au e edinio pakojis pakojys /
232
lieu sous les pieds ou aux pieds DŽ 1993. Tel es e naujada as padaly is (:
daly is). Ainsi nous de ons cons ammen appele la ameuse juozo
Balčikonio maximą: A an ai s e dėsniai doi se ai e (Balčikonis 1978: 384).
E e mes du sys ème neujme š i zakulnis, obulnis, apykulnis.
IŠVADOS
Tan du ondemen du mo kulnas, an edinio pakulnis a ian es no mina ion,
an ou es des e mes mik osis èmes kulnas, заkulnis, apykulnis, pakulnis
c éa ion (ku į laiką i an kulnis; main enan pakala) e ai emen é ai
a dluojan is, lė okas, non acco din as ai con eokiais e kalbiquemen
pa ois neg abiai, be a odai os dans sis emiškumą. ès a e a minis (dalies
zemaičių) a ian e zakulnė dans le sys ème n'é ai même epizodiquemen
pa ekęs. Naujada o apykulnis quelques décennies u ilisé jusqu'à même
main enan ne aisyklingas a ian apkulnis. Mašino y os e me subulnis
cohé emmen u ilisé sans a ian o. A alynée e me obulnis p esque
cohé emmen usé dans les li es a alynicul u e e e mes de dic ionnai es,
seulemen dans les dic ionnai es communau ai es longokai ka o ės būdu
bu a e obulnės. Da yboje n'y a edinių kamiengalio s ic es dėsnių,
seulemen polinkiai, donc il au sui e i osios langues données, a e minijoje e sis emiškumo.
LITERATŪRA ET CHALTINIAI Il es ai que
A chŽ 2004: Ki kauskienė L., Ki kauskas N. Anglųlie u ių kalbų aiškinamasis a chi ek ū os žodynas, Vilnius. 1972M:
Majaus A alkienė N., Ra au as A., S aške ičius A. A alynės medžiagos. Red. A. Gailienė, Vilnius. A alM 1986:
K asno as B. A alynės medžiago y a. A alM 1986: K asno as B. A alynės medžiago y a. A alM 1986: A alM
1986: A alM 1986: A alM 1986: A alM A alM 1986: A alM A alM 1986: A alM 1986: A alM A alM 1986: A alM
A alM 1986: A alM A alM 1986: A alM A alM Ve . V. Du ase ičienė, ed. D. Ba a inskienė, Vilnius. Balčikonis J.
1978: Rink iniai aš ai 1, Vilnius. DLKG 1994: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius. DŽ 1954: Daba inės
lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1993: Daba inės lie u ių
kalbos žodynas, Vilnius. GelžŽ 1992: Geležinkelininko žodynėlis. Suda ė N. Juškai ė e S . Keinys, Vilnius. GelžT Ž
1997: Rusųlie u ių langues de anspo e o iai es dic ionnai e. Suda ė N. Juškai ė e S . Keinys, Vilnius. K I
1870: Deu sch-li auisches Wö e buch 1 on F ied ich Ku scha , Halle. K: 1883 Li auisch-deu sches
Wö e buch on F ied ich Ku scha , Halle a. S. KPP 1976: Kalbos p ak ikos pa a imai. Suda ė A. Pupkis, Vilnius.
KPP 1985: Des p a iques de langage conseils. II pa . e pap. éd., composé A. Pupkis, Vilnius. LEnc IX 1940:
Lie u iškoji enciklopedija 9, Kaunas. LKG I 1965: Li u iens langues g ama ika 1, Vilnius. LKŽ I1 1941: Dic ionyns du
Li uanien 1, Kaunas. LKŽ I2 1968: Dic ionynas de la Li uanie 1, Vilnius. LKŽ V 1959: Dic ionyns de la langue Li uanien 5,
Vilnius. LK VIŽ 1962: Dic ionnas de la Li uanie 6, Vilnius. LKŽ VIII 1970: Dic ionnas de la Li uanie 8, Vilnius.
LKŽ IX 1973: Li u iens langues Dic ionynas 9,
Vilnius. LKŽ X 1976: Li u iens langue dic ionnas 10, Vilnius.
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V
Te minologie | 2008 | 15 233
LKŽ XIII 1984: Li u iens langues Dic ionynas 13, Vilnius. LKŽ XVII 1996: Dic ionyns de la langue Li uanien
17, Vilnius. LRKŽ II 1951: Li uanien éc omosios langue dic ionna d 2. Suda ė M. Niede mannas, A.
Sennas, A. Salys, Heidelbe g.
LRKŽ III 1957: Dic ionnai e de la Li uanie éc omosios langue 3. Suda ė A. Sennas e A. Salys, Heidelbe g. LTE I
1976: Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 1, Vilnius. 1894 M: Miežinis M.
Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszkai- usiszkas mo synas, Tilžėje. N 1851: Wö e buch de li auischen
Sp ache on G. H. F. Nesselmann, Königsbe g. Palionis J. 2004: XVIXVII a. Li u iques laisses a ankinis
dic ionnas, Vilnius. PolŽ 1959: Rusųlie u ių langues de poli echninis dic ionnai e. Red. kol. p-kas A.
No od o skis, Vilnius. PolŽ 1984: Rusųlie u ių kalbų poli echnikos dic ionnai e. Suda ė G. Daugėla, spec.
ed. J. S anai is, Vilnius. P ekŽ 1996: P ičinauskas J. Rusųlie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius. RLŽ 1932:
Ba onas J. Rusų lie u ių žodynas, Kaunas. SEJL 2007: Smoczyński W. Słownik e ymologiczny języka
li ewskiego, Vilnius. Sin 1961: Lybe is A. Ž. Dic ionnai e des synonymes des langues Li uaniennes, Kaunas.
SinŽ 1980: Lybe is A. Sinonimų mo synas, Vilnius. Ska džius P. 1943: Li u iens langues mo s de da yba,
Vilnius. S a Ž 2002: Dic ionnai e des e mes de cons uc ion. Moksl. ed. A. Kudzys, Vilnius. TechnŽ 1949:
No od o skis A. T umpas usiquemen -lie u iškas echnicis ocynas, Kaunas. 1992 TT: Te minologijos
aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius.
Vd: Veidas (žu nalas).
VLE II 2002: Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius.
Reçu 2008-12-23
Jonas Klima ičius
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paché: e minolo[email p o ec ed]