226
Te minos à p azo. V
JONAS KLIMAVIČIUS
Ins i u o das línguas Lie u ių
embalagens DU
De inindo um pouco a ijuan e a alynės e mo pakunis ( ai e mecânicos e m)
ou pakunė o mą é p eciso p imei o olha dados da língua i a, e não da ybos
dėsnių, po que daqueles dados a en amen e êem da ybos especialis as eles
mesmos nenus a inėja desses dėsnių e o iá ios, com os quais às ezes
d ąsamen e ope a algum especialis a a alynininkys ės ou mesmo kalbininkas,
pala as de da ybosų bem nepas udija ę. Toliau êė ina no minimo adição (a
ingiai) e sis ema.
1. Dados da língua í ida. Decidindo sob e alados ge inos a iujan es
p imei o saiba-se que sua base de pala a, po jei o, ne iena eikšmio, é sem
comun inês no ma de linguagem kulnas á ias a ian es kunas, kulns, kuln:
1kunas 1. pejos pêdos zaqualinė pa e Léipalingis, K ókialaukis, Daũgai,
Pagi ia (Kėdáinių .), Pociūnliai, Šakýna, Pane ėžỹs, Vabalniñkas, Šimónys,
Anykščia, Dùse os, Raséiniai, M. Valančius [i 1kulns 1. Vilka škis, G škabūdis,
Š kšna, Šilãlė, Šã ės, J. B e kūno Biblija, P. Ruigio e F. Ku šaičio oodynai
(caip p ūs. kulnis), kuln J. Mu kos (nuo Šimoni) pasakos, Tau osakos da bai 6,
1939, 87 Pl iškiai, embo a me, kilimo desde Pil iškių, nežinoma (kaip la . a .
kulne, quan o eqün. pe na)], 3. gy ulio kojų [ . y. kojos. J. K.] sulenkimas
(pp . zapakalinių kojų) [ . y. zapakalinės kojos. J. K.] Pelesà, Kãpčiamies is,
lo ė, Vdiškiai, Ramýgala (i 1kulns 2. Se ẽdžius, A. Juškos es u inės dainos),
5. ba o ele ação à pa e de pado a inalesa Léipalingis, K uopia (i 1kulns 3.
Salan a, M. Valančius, kuln 2. T ẽ ai) LKŽ VI 1962. E ou as co punias 1kulno
signi icados 1. kelis Liškia à, Veisieja, 4. gu nas, kulkšnis Dùse os (i kulnlis 1.
Sasna à, Daukšia, Va ėnà, Nočià, Die ẽniškės, Laznai, Sudekiai), ambém 6.
cojinês pêdos asealinha
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V
Te minologia 2 | 2008 | 15 227 (no s ma cada apenas po esc i os, sem dú ida, é de língua
i a) LKŽ VI 1962 ambém cla amen e indica a mesma pa e dos kunas kulns kuln e kulšnis
kulš ymas kuš ynas kulkšns, -is kulšnis kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkš ė
kuš ynas kuš ynas LKŽ VI 1962 ambém cla amen e indica a mesma pa e dos kuš ynas
kukšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns
kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns
kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns
kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns
kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns kulkšns
kulkšnkšns kulkšns kulkšnkšns kulkšns kulkšnkšns kulkšns kulkšnkšns kulkšns luga ,
onde kulšies osso susine ia com c uzium, 2. i šu inė dubens kaulų dalis (plg. 1kulnis 3.
a sikišusi dubens dalis Daugėlškis), 1klubas šlaunies kaulas Se ẽdžius, 1klùpas <...>
gy ulio s ėnų kaulas, klubas Plókščiai, klùps is 1. kelis, klups as ak. dzūkai, Ródūnia,
A mõniškės, Sãlos, Šiaulia klúps as Ma cinkónys, D ùskininkai klups ùkas A mõniškės,
klúpsnis didinho do dedo a é ao p imei o sąna io Upýna (LKŽ / /
1962). VI
Pakunė 1. pie a pali kulnus e de signi icado aiškinimo pali kulnus, e de ilus ação
sakinių Nueinan ainda lhe lançido a ped eninho em p a k u l n è s iškiai. Quando
pabimby io kada em pakulnès, isso não alkios aqui! Kai ia (LKŽ IX 1973) bene indica
aqui mul idiskai inį daik a a dį pakunės. No s nou u é e núme os kai oma i okia
pãkulnė 3. mažos šlajelės, sob e as quais, ąs us ca egando, encodando
plongalys, ogu ės, kalai ės, ka ukai Šã ės (: 1kulnis 1. Šã ės). Cla o, há e 3pakunis
3. ie a po animal kojos [ . y. kojos. J. K.] (pp . zapakalinių) [ . y. zapakalinės. J. K.]
sulenkimu: O Menino leido a ped a a elei em pakunį e immušė koją Linku à. 2.
No minização e e minização. A con e sa sob e a eliminação de sinônimos kojos
kulno em con e sa ge al p ecisa começa com a pala a pén is pen s pén ė 3. /
kulnas ak. dzūkai, Aze kai, Ži mnai, A mõniškės, Nemenčnė, K. Si ydo Dic iona y
(1642), Kin a, Vá du a (Žemačių Kal a ijà) LKŽ IX 1973. DŽ 1954 e 1972 pen is 3. é šnek.
kulnis, e DŽ 1993 a m. kulnas, embo a a mių azeologija on penčių s o ė i
( e s i skubė i, nea si aukian agin i), pen is laižy i (pa aikau i) palik a. SinŽ
1961 não há nem kulno, nem pen ies, e SinŽ 1980 kulnas 1. (pessoas pêndas
asei inha) pen is, de modo sem qualque a aliação e no minamen o ( iesa,
comun ininha alança é pen elė geležėlė, sob e a qual placam dalgis, pen inas (i
ai elio, e gaidžio), papen is 3. pa e do dalgio jun o ko o (no s 1. duonos
k iaukšlys e 2. len a desde ąs o k aš o DŽ 1993 gana a miška). Um g ande não
sis emiškumo é echen is užkulnis DŽ 1954, 1. pa e asei a do pé jun o aos anéis,
2. apa o pa e jun o kulnimi (mesmo com ilus ação!) DŽ 1972, 1. užkulnis, 2. ap a o
228
pa e ies kulnu DŽ 1993, ambém SinŽ 1980 заkulnis (kulnies ou ba o закалинная
часть) запентis [be pažymos a m., mesmo com ilus ação], a apen is a m.
Kulno a iões no minamen o a asou-se apenas po causa da no minamosios
leksicog a ia a dia, mas oi consis en lus kulnis z . kulnas DŽ 1954, 1972, 1993. No
en an o ainda longos pala as signi ica i os apascinamen os apazico e kulnis.
P óximo, que de odas as a ian es kulnas kulnis kulnė pada y ų eiksmažodžių
kulnuo i, kulno i kulniuo i, kulnio i, kulny i kulnė i LKŽ VI 1962 no ge al 1993 adqui iu
a a ian e kulnis edinys kulniuo i išsi enka kulnis plo e (LKŽ IX 1973 e
DŽ 1954, 1972, 1993. P ie eiksmis pakuniui „į kulnus, pagal kulnus“ DŽ
in e p e ado como 1. į kulnis, kulnis), mas de aco do com gal enksmiai (suži -iui)
ais são ei os unicamen e de odos os kamienų (pa ėjui, pamečiui; pakeliui;
pažodiui, paslujiui; panakiui; pamodiui, peniui, pamodiui; paeiji, pa audiui, pasai,
pasai, pasai, pasai, pasai).
Culna DŽ 1954 apenas pa e asei a da pe na, e DŽ 1972 e 1993 já a ibui colna 2.
audação do ba o à pa e pado pos e io de. Kojos kulno kulnies kulnės expansão
da signi icação oco eu ao li uano o na ba uo am (de pa e al ez a é
yžo am, naginė am, klumpė am /). LKŽ I1 Já 1941 de G žių ap esen am
aukš akulniai sapa i. No en an o, isso não oi mui o acilmen e in e ompida
gausas es animidades de izinhos ge manos e sla os (da usių e skolinius ba as,
šliu ė, klumpė e galybę s e imybių čeba as, če e ykas, kamašas, bašmakas,
b ana ykas, pan aplis kan aplis, uplis, lakie ka, ...): ãpzacas ( ok. 1883) K
(žnukulns) e K I (1871-1941), cãcas (b uskyas obcas, lenköskyas) TV (LKŽI 1941) e
Lekc V (LKŽI 1941); ambém ne iko a Sugiškė (KV) , Ko ka, Valka, Ko ka, K ka,
K ka, A.A.A. (1962), K.K.A. (1962). O úl imo iu kizmo usso de o igem á abeška
ja gonėja e įžūliai dis ibuído, ex.: pequenos Swa au omó eis ou kablukais Vd
2009 10 26. Te minijoje buscando maio dis in i idade adosi kulniùkas (plg.
imagem aizdelis, dan isdan uk e e c.), po exemplo, não ixado nem acadêmica,
nem no minamojoje leksikog a ijoje, mas i o em uma con e sa ganaca.
Tačiau ik asis dis ink y umas i ikslumas a alynės e minijoje y a kulno
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V
Te minologia | 2008 | 15 229 mic osis ema zadculnis, apiculnis e subulnis1. Kokio
a alynininko di amen o (diskusijoje), que pa a eles isso nãoan i sis ema, é
nadakinis, se não mais. po ém essa p ecisão não oi alcançada de epen e e não
comple amen e acilmen e. Pama as i a língua pala as, mas zakulnis (não
kojos 1, 2) nela plu ia eikšmis e 4. apa o kulnas: Todo o padas da[ ] saudá el, só
zaculnis nudilo Upýna (da e Mažekių . Pkeliai), 6. kojinês kulnas K e ingà, Kulia,
po ém mais amplamen e e aka os al š aičių, e žemaičių, a é Kãpčiamiesčio e
Pãįs io 3. apa o a pa e asei a sob e kulną, <...>: Užkulnis pa plyšo <...>
Ba s ýčiai, ambém 5. į ba o zakulnį dedama s andi oda, įs a as: Nuėdė koją
zakulnis; <...> Mežiškiai (LKŽ XVII 1996). I m no e bo no mamois zaquilhin p imei o
1. kulnies zaulalis DŽ 1954 e 1972 (1. kulno zaulalis DŽ 1993), apenas 2. užakalinė ba o
pa e sob e kulną e 3. į ba o zaulalį dedama s o esnė [DŽ 1993 s andi] oda DŽ 1954
e 1972. Užkulnis na e dade es á po kulno, e maio pa e sob e kulną,
ab angendo e kulno xonus, depois en ouia ada u apkulnis LTE I 1976 517, VLE II
2002 326 (po exemplo, usų ski is ne yški: задник ùžkulnis, задинка apkunis
PolŽ 1984). m. 4 de ma ço de 2009 VLKK Te minologijas pokomisijo seėdya A.
Ra au as in o mou que acei a a minha há mui o di a no a sob e es e naujada o
o ma não apkunis, e apkulnis (plg. apyakis, apyausis, apybu nis,
1Nes e mic osis ema e e po algum empo e an kulnis. A pala a an kulnis LKŽ I1 1941 aiškinamas sinonimicamen e
užkulnis e indicado só de M. Miežinio li uãosla ioslenkų usos idiomas ocodyno: an kulnis . [ . y. see заkulnys
papédis. pię o. pята, пятка M 1894.] LKŽ I2 1968 an kulnis não in ei amen e cla a signi icado an ba o kuln i e s dedama
oda ou guma ilus uojamo i gi ne cla iausiu ikiso ie inių laikų aš ų sakiniu: Remimamas an kulnis à p incipal kuln o
pa e ixado po spusčiukais [plg. spusčiukas 1. sįspaudžiama sagu ė, spaus as: An kulnis ixado po d iem
spusčiukais (so ie inė spauda) LKŽ XIII 1984]. Quan o mais a de an kulnis e minizuido em signi icado cla o como
s e imybės nabika ( us. набойка) ba ų kuln o pamušimas; a n k u l n i s Liškia à, Vidùklė, a . nabikė Ma ijámpolė (LKŽ
VIII 1970) subs i u o: naboyka 2. (ba o) an kulnis TechnŽ 1949, PolŽ 1959. Bend inês pala a de língua a kulnis an kuln i e
s dedama oda ou guma DŽ 1954 e 1972. DŽ 1993 a kulnis (an kuln o dedama <...>) a osenoje já pasenês assun o: já DŽ
1972 é 1pakal, só mais 2. g e l e ž ė l ė, kalama po ba ų [ . y. ba o. J. K.] kuln i m i [i LKŽ IX 1973 1pakal 2. pasaga Daugėlškis g
e l e ž ė l ė, kalama po ba o kuln i m i (so ie inė spauda)]. Desde en ão os especialis as usam consis en emen e só
pakala A alM 1972 213, LTE I 1976 517, PolŽ 1984 (naboyka 1. od.), A alM 1986 120, VLE II 2002 326. E DŽ 1993 1pakal já não a
geležėlė, mas
2. guma, odos ėželis, kalami po ba ų [ . y. ba o. J. K.] kulnu. Pakala não us. naboyka e inys nesse caso se ia
an muša(s) ou an kala [K. Si ydo an kala p iekalas (Punk ay sakimu, II 74) LKŽ I1 1941, I2 1968, Palionis 2004 é lenk.
nakowalnia e inys]. Pakala não há e p e iala ela p ecisa não simplesmen e pica i, e sob e pokilnio de embaixo
de pakal i: pakal i 2. is abaixo p ikal i: pakal i pasagą DŽ 1972, plg. ambém paseg i is abaixo ju eg i e pasag 1. p o
ca alo kanopomis [ . y. kanopa. J. K.] kalama lenk a železis, <...> (i pasaga 1), pasaga 2. podo ogios pa aža
hangalado á o e, ainda puš i 6. kal i, auk i, siū i: namą ablomis muša i pamuš geležis, kalama po ogių
pa aža DŽ 1972 (i š i š a s a i š o ė s ap-). Pakala é e minada 1pakala 2. pasaga Daugėlškis (1. pleiš as y .
aukš ., ambém 1pakalas 1. Ež ilkas, A. Juškos žodynas, plg. 1pakalas 2. am ik as pleiš elis dalgiui p i ko o
p i i i i ak. aukš ., pie . žem.) LKŽ IX 1973.
À es a mic osis ema não pe ence po encialismo de uma on e p ekulnis ko j o s luga à kulno apykaklė,
LRKŽ III 1957 (LKŽ X 1976).
230
apynagė, apynosė, apysnukis; apysėklis, apyše dė, apy aisis, apyžiedis; apyeže ė, apypelkis; apyga da,
apymies is, apynamė; apylangė, apy ak ė, apys alė).
Pakulnis dos kulno kulnies e zakulnio já é dis inguido em G. H. F. Nesselmanno e F.
Ku šaičio diccioná ios: kulnis, nês die Fe se, die Hacke am Fuß, pakulnis, -nês de Absa z
am Schuh, zakulnis, nês das Hacklede am Schuh Nã 1851; Absa z: A. am Schuh, S ie el
kù pės, sopgo kulnìs; paku; je z .[ gewöhnlich] ãpza sas K I 1970, kulnìs, -is die Hacke,
Fe se; pakulnìs, -is de Absa z am Schuh; sons ãpza sas, pakunis, -io die Pa ie des
Fusses un e de Fe se (ode Hacke), de Absa z on Schuhen, S ie eln, ùßkulnis, -io
das Hacklede K 1883. Assim 1870 m. F. Ku šai is ainda o nece sinónimos ba o kulnis e
pakulnis, e 1883 m. kulnį di idia só kojai, mas ma ca e pa e kulnies pakunis, -io, embo a
es e a ibuído e ba ui, e aqui ainda e sinónimo ba o pakulns, -is. Po meio anošim
expdygs a pakulnė: каблук kù ka, pakunė, kulns RLŽ 1932. gana apidamen e encon a
mais uma a ian e pakulns: Da ku palio abačios p ikliujado <...> pada de goma e pakulnys
LEnc IX 1940 882. Veikiai P. Ska džius odos de ol e à o ma de língua i a pakunis,
embo a isso e não a alynės e m, e a pala a da língua comum užkulnis Linku à
(Ska džius 1943: 450) LKŽ IX 1973 isso é 3pakulnis 3. ie a po animal kojos (pp . zapakalinių)
[ . y. kojos (pp . zapakalinės]. J. K.] sulenkimu: O Menino leido a ped a a elei em pakunį e
ismušė koją Linku à. Da po décmecio dos li uãos okieços idiomas Li uãos ašomosios
kalbos žodynas (Heidelbe gas) keis ai d ejina kojos e kojinės pakulnis, a ba o pakulnė:
pakunis, -io 1. S elle an de Fe se (n. B. Fe sen eil des S ump es), 2. = pakunė, o pakunė
-ės Absa z (am Schuh), Hacken LRKŽ II 1951. A kulna da linguagem i osa em ambém uma
a a 7 signi icação de écnica u al. duonkepės k osnies auxilia um aukis; hando ė
Pak úojis (LKŽ VI 1962). Exis e e na cien í ica ecnike, mas di e en e: pe a 1. maš.
kunas: agono, bėgio, a aminis, ... PolŽ 1984 e подпятник pakulnys, e ikalaus eleno
a aminė pakaklė (maš.) TechnŽ 1949, pakulnis, aš guinis (maš.) PolŽ maš 1959. pakunis (o
kūjo pen is boeck 1) PolŽ 1984. Aqui é o mesmo e ou a s i a e m: каблук od. pakunis:
pleiš inis, ien isinis, su enkamasis PolŽ 1984.
P imei o no mminamasis bend inês diccioná io da língua li uãs, su gido
mui o pa êluo ai, ėmęsis só do acadêmico LKŽ ka o eka e apenas dous
p imei os omais dele (AB e CF), deja,žiū osios kalbos duomenų ge ai nesuėjo,
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V

Te minologija | 2008 | 15 231 es a sis ema de e mos nepaisê d ejino: pakunis
ech. e ikalaus eleno pagalį į pakulnę DŽ 1954 (na palab a i ojoje é só ou em
a ašies galinė a ama“, pakunė – „ ie a palei kulnus; užkulnis“: Paleido
pakulnį, ou em pakulnes), pakunis 2. ech., o 1. s . pakulnė, es a d i eikšmė: 1.
luga ao lado dos calcanhas, 2. ba o aumen eamen o po kulnimi DŽ 1972. Só DŽ
1993 já ba o subulnis e já po kulnu, e de aco do a i a língua é ap esen ada
pakunės dgs. luga ao longo dos calnos.
Conselhos de p á ica de linguagem segė DŽ 1972, embo a mais cau eloso, d ejino:
pakunis ge iau pakunė; a . spec. eleno a ašies a ama KPP 1976 e 1985. Pon os de
saliência que nas co ecções e minologas p epa adas TT 1992 não žiū ė a specialis ų
e mininės a osenos: pakulnis A alM 1972 209, 212, 216, 220, 222, 223, A al 119 1976,
1986121, LTE IM VLE II 2002 (a alynės s aipsnyje). In elizmen e, oco e ainda e
d ejinimo, a é in e s o: pakulnis каблук, pakulnė подпятник. Nem sabe o que dize ,
quando is o seques a o e imologis a: pakunė, pakuln obcas SEJL 2007. 3. An esdėlių
edinių kamienų dėsniai ou polinkiai. Tu indo comun inês a no ma da língua kulns
an esdėlių za-, apy-, pa edinos elacionamos com undiniu pala aju kulns, embo a e
a ian e kulnis galėjęs juo se . Va ian e edino ùžkulnė K da na, Ti kšlia (LKŽ XVII
1996) ão a o, que à língua comum de imedia o omado ùžkulnis e nes y uo a.
Naujada as apykulnis apkulnis do mesmo kamieno /. P iešdėlio pa ediniai é ou ia kamieno
(dažniau com ki čiuo a ienaskai os a dininko galūne -ys, quan o ečiau com
neki čiuo a -is), ou (quase ão equen emen e) ė kamieno (LKG 1965 § 743 2). Assim
da ybos especialis a Vincas U bu is começa não a ė kamieno, e com ele e mina (no s
en e eles mini e edinį pakulnė, ma y , im ą de DŽ 1954). Fo mą pakulnis (: kulnas) emia
mui os semelhan es pa ė is (: ė as), pabe žis (: be žas), paąžuolis (: ąžuolas),
pa ainikis (: ainikas), pakaušis
(: kaušas), pakomi e is (: komi e as), pa y ys (: y as), pagalys (: galas), pak aš ys (:
k aš as), paka klynys (: ka klynas), pažas is (: žas ). Nenhuma o ma de pala a
dėsnio nė a: „kamienų pa inkimas ge okai p iklauso nuo pag indinio
e o iá ia (LKG I 1965 § 743 2) ou sua passeio de e minam p incipalmen e endência a
sepa a pa edinos an e io dos undamen os da coisa a o des (DLKG 1994 § 455). No
en an o po enka não kalbininkai, e a p óp ia í oji língua po i enka. Às ezes d ejaip
pa aka ė pa aka ys (no s só pa y ys). Às ezes kamienas comple amen e não
in e cambiá el: s aklių, a elio, s alo, kėdės, ežimo pakoja (: koja) conogu signi icado
sepa a de ou o edinio pakojis pakojys /
232
Luga sob os pés ou aos pés DŽ 1993. Tal é e naujada as padaly is (: daly is).
Assim emos que lemb a cons an emen e a no á el maxima de Juozo
Balčikonio: An es ac os e dêsniai de e cala -se (Balčikonis 1978: 384). E
e minos do sis ema nãožmi š i zakulnis, pakulnis, apykulnis.
IŠVADOS
Tan o do undamen o pala a kulnas, an o edinio subulnis a ian es
no mmina ion, an o de odas e minos mik osis emas kulnas, zákulnis,
apykulnis, subulnis c iação (ku į laiką i an kulnis; ago a pakala) e o denamen o
oi a duojan e, lė okas, nãoo denin o azomas con aokiais e kalbiškai às
ezes neg abiai, be a odai os in o sis emiškumą. Mui o a o a minis (dalies
zemaiços) a ian e zakulnė em sis ema não oi mesmo episodicamen e
pa ekęs. Naujada o apykulnis alguns décadas usado a é mesmo ago a
ne aisyklingas a ian e apkulnis. Mašino y os e mo subulnis
consis en emen e usado sem a ian o. A alynės e mo subulnis quase
consis en emen e usado em li os de a alynininkys ės e e mos de
diccioná ios, só diccioná ios comunsos longokai ka o ės būdu bū a e pakulnės.
Da yboje não há edinių kamiengalio igo os dėsnių, só polinkiai, po an o é
p eciso segui dados da língua i a, a e minijoje e sis emiškumo.
LITERATŪRA E CHALTINIAI
A chŽ 2004: Ki kauskienė L., Ki kauskas N. Anglųlie u ių kalbų aiškinamasis a chi ek ū os žodynas, Vilnius. 1972M:
Majaus A alkienė N., Ra au as A., S aške ičius A. A alynės medžiagos. Red. A. Gailienė, Vilnius. A alM 1986:
K asno as B. A alynės medžiago y a. Ve . V. Du ase ičienė, ed. D. Ba a inskienė, Vilnius. Balčikonis J. 1978:
Rink iniai aš ai 1, Vilnius. DLKG 1994: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius. DŽ 1954: Daba inės lie u ių
kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1993: Daba inės lie u ių kalbos
žodynas, Vilnius. GelžŽ 1992: Geležinkelininko pala aynėlis. Suda ė N. Juškai ė e S . Keinys, Vilnius. GelžT Ž 1997:
Rusųlie u ių kalbų geležinkelių anspo o žodynas. Suda ė N. Juškai ė e S . Keinys, Vilnius. K I 1870:
Deu sch-li auisches Wö e buch 1 on F ied ich Ku scha , Halle. K: 1883 Li auisch-deu sches Wö e buch on
F ied ich Ku scha , Halle a. S. KPP 1976: Kalbos p ak ikos pa a imai. Suda ė A. Pupkis, Vilnius. KPP 1985: Líbos
p á icas conselhos. II pa . e pap. publ., cons i uída A. Pupkis, Vilnius. LEnc IX 1940: Lie u iškoji enciklopedija 9,
Kaunas. LKG I 1965: Li u ians kalbos g ama ika 1, Vilnius. LKŽ I1 1941: Lie u ių kalbos žodynas 1, Kaunas. LKŽ I2 1968:
Lie u ių kalbos žodynas 1, Vilnius. LKŽ V 1959: Lie u ių kalbos žodynas 5, Vilnius. LK VIŽ 1962: Li u ians kalbos
žodynas 6, Vilnius. LKŽ VIII 1970: Lie u ių kalbos žodynas 8, Vilnius.
LKŽ IX 1973: Lie u ių kalbos žodynas 9, Vilnius.
LKŽ X 1976: Lie u ių kalbos žodynas 10, Vilnius.
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V
Te minologia | 2008 | 15 233
LKŽ XIII 1984: Li u ians kalbos žodynas 13, Vilnius. LKŽ XVII 1996: Li u ians kalbos žodynas 17, Vilnius.
LRKŽ II 1951: Li u ians ašomosios kalbos žodynas 2. Suda ė M. Niede mannas, A. Sennas, A. Salys,
Heidelbe g.
LRKŽ III 1957: Li u ians ašomosios kalbos žodynas 3. Suda ė A. Sennas e A. Salys, Heidelbe g. LTE I 1976:
Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 1, Vilnius. 1894 M: Miežinis M.
Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszkai- usiszkas žodynas, Tilžėje. N 1851: Wö e buch de li auischen
Sp ache on G. H. F. Nesselmann, Königsbe g. Palionis J. 2004: XVIXVII a. lie u iškų aš ų a ankinis
ā dynas, Vilnius. PolŽ 1959: Rusųlie u ių kalbų poli echninis dicciona . Red. kol. p-kas A. No od o skis,
Vilnius. PolŽ 1984: Rusųlie u ių kalbų poli echnikos dicciona io. Suda ė G. Daugėla, spec. ed. J. S anai is,
Vilnius. P ekŽ 1996: P ičinauskas J. Rusųlie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius. RLŽ 1932: Ba onas J. Rusų
lie u ių žodynas, Kaunas. SEJL 2007: Smoczyński W. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Vilnius. Sin
1961: Lybe is A. Ž. Dicioná io de sinónimos da língua Li uânia, Kaunas. SinŽ 1980: Lybe is A. Sinonimų
pala asynas, Vilnius. Ska džius P. 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius. S a Ž 2002: Edi ícios
e minos diccioná io. Moksl. ed. A. Kudzys, Vilnius. TechnŽ 1949: No od o skis A. T umpas
usiškai-lie u iškas écnico dicciona , Kaunas. 1992 TT: Te minologijas aisymai. Pa engė K. Gai enis, A.
Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius.
Vd: Veidas (žu nalas).
VLE II 2002: Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius.
Recebida 2008-12-23
Jonas Klima ičius
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paço: e minolo[email p o ec ed]