scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Mečislovo Reinio laisvai versto „Psichologijos vadovėlio“ psichologijos terminų reikšmė ir kilmė

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Mečislovo Reinio laisvai versto „Psichologijos vadovėlio“ psichologijos terminų reikšmė ir kilmė

Author: Rita Katelytė
Year: 2009
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/558/647
Medislo o Reinio li ei e s o
P
sichologij os u adou e/io psicologij os
e minq eik5me e kilme
RITA KATEI-YTE
Li uui4 língua ins i c s
M e i i s I
o , o R ei n
-
io 1 2 5 o
in s.qimimo
sio n m e
i m s
009 e e ei o 5 d.
iSpi nqiq n.
sukako lZ5-e i ano,
kai gime um
lie u i l Reinys
Medislo as Tai
psicologg
(1884-1953).
Zymi, S iesi asm
en be
- kuni gas, yskupas, a ki'"--skupas.
gogas, p o eso i
s,
-is omenionis a, peda
polí ico. poli inis kalin, s.
Desde 1922 n.
iome inian e
Uni e sidade de Kauno M.
Reinys di igia
Teologia- iioso ijos aculdade
Psichologios ka ed ai, ambém des e bend 4j4 liginam4j4 psicologij4, e
não ha ia iokio Li u iiko manual de psicologia.
pedagoging psicologiQ. lide a a psicologi os exe ciboms. Naquela época
odel M. Reinys li e ai
iS e e i lie u i l kalb4
p o . Geo giiaus
Celpano o
Psichc logijos uaclo eli.
o p akalboje
a i ma-se
que,, e imas a
li e as, kacl nebu q
an o Zymu es animos
kai kas pakeis i, 1921: IV).
Be o, oi eikalo kai kas
Pakeis os ilus ações,
sumaZin as pa eiksleliq
p ide i" (Reinys kalbos.
sky iai skaidius,
suski s y i oi com
e minais, I pa ag a us.
M. Reinys
queixZiasi. que
snnku odei
.,usou i5 L
e minis ele
Vabalo
Gudaiiio..Asn en-
ybes i inejimo
p og ama'l e
Rygi5kiq
|ono,,Musq
Zodyn lio", Z. Zenai 'io
,,Geome ijas igonome ijas
e minq': M. Sik nio,,A i me ica
e álgeb as e minq Zodynelio'i
e min l p oje o" e kai kuo
ou a"
I. Elisono
.,T umpas
zoologijos
(Reinys
1921:V). Uma ez que o manual é aduzido
li emen e, mui o ex o é e dadei o
M. Reinio. odel
Reinio a igosnyic
olia is
,,'adinamas
guiaelis se á M.
Psichologijas
oadoueliu
(ial ino sin onpa
- MR).
M. Reinio Psichologijas
uadouelis é nemaZos olume
(242
de p.), ela cons i ui ês
pa es e na pa e aSoma
ap esen adas das ge ais
Zinios apic' ju im4, no
sob e paZinimo psicoloi 38
chap i as. Pi moio gij4,
segundoio
- sob e jausn-n1
psicologi4, e - sob e
ge al )inios sob e
'lpano (18{ 2 1936) usq
psicólogo. ilóso o.
jausn s, I Cieo gijus i.
des omas ediojo de
locikas.
Ri a Ka cly e j, 1984/eiis/ou . Rei io loisi ai
oe slo Psichologilos ado .elio olos
psicologij4, alingus e ne alingus Vado elio
p adZio e judesius.
é iSspausdin a au o ia " s p akalba,
onde mos a a impo ância da psicologia,
paaiSkin as p incípio de composição
manual.
Pago idée as
nedidelis
psicologi os
e min l Zodynelis.
Além disso, manualinho ialia pa e lie u iSk p
e minq skliaus ues ap esen a-se duma ou á ios
kalbq ( usq. okiediq, lenkq, anglq, p ancuzq,
lo ynq) a i ikmen l.
obje i o Sio
a igo
- necessidades e o igens
a Z ilgiais discu i 505 e mos
de psicologia, encon ados
mine ame
Psichologijas
Pi mojo pa e mos ado
uadouelyje. e a igo
e min .l eikSmes sky iq
elaçãois, an ojoje
- o igmes. Ki u a igos em a igos p e endem
examina 6 i M. Reinio di igelio e minq
sanda 4.
I. TERMINU REIKSME
Psichologia e minq seleção oi ei a com base do con ex o da
in es igação medZiaga, M. Reinio Psichologijas uudouilio no inal o nec u
umpu psicologia e minq Zodyneliu n 7993 m. iileis u Psichologijas iodynu
(PZ). Te ninai ap esen am assim, como es á pa aiy i Sal inyje, Salia
indicado a página, onde o e mo pi m4 ka 4 pa a o .
Rela i o
A. acike idiaus, A. Gudo, E. Rimku es Ge al de psicologia Cou se
Manualeliu e M. Reinio Psichologijas uadoueliu, psicologia e mos
di idi i okias equisimines g upos: gene iei de psicologia e mos,
psicologia
Sakq nomesinimai, psicologias
desni l, eo iiq nomesinimai,
isiologiniq p ocesq nomesinimai,
psichiniq p ocesq nomesinimai.
emocij l e jausmq nomeinhas,
pe sonalidades psichikos
su ikimq e ca ac e io b uoZq
nomeinhas, paZinimo p ocesq
nomeinhas e asmc'nq nomeinhas.
1.1. Bend ieii psicologios e ninai. Sios
g upos e minis.
ku iq é 40 ou7,9o/o isq e minq, a dijama da
psicologia ge al mé odos de es udo, Zmogaus
psichos ap aiikos e k . MR : ape cepcia
s4 okos,
ak o ius MR 94, g ynoji e dui
93,
MR 149,
acessiaslis
MR 147
, ep odukcija
MR 72 (5is e nine
Apib eZiam-se
como,,p ocesso, que nos
p odúc im sens44,
embo a pae zinimo já
não seja sujei o
MR 141, subs ancia
MR 15l, olydine e elueMF.
l4B,
ueiksnys
MR l4I,
uienaly e e due
MR 148.
P ie bend 4jq e minq
psicologiais p iski ini e dui
MR 147,ai as MR
147,
p ieias ingumas /
MR 150. skaiiius MR 147.
Ano M. Reinio,,,e clues e
empo sE okos são
bl inos daik q e yksmq
isi aizda imo s4lygos.
Tais s4 ocas nós chamamos de p incipais elemen os de empí ico
paZimen o" MR
149. Te mino
,,s aiiius em empi ing kilmg, i.
y. skaiiius é ob ido ii
Tc minologija 2009 | 16 99
po ldiq po _ io.
<...> Skai iaus s4 oka é o iginada i5 poindiq daik l expe imen imo e odel
ela esan i expe imen amojo pob ldZ" MR 150. P ieias ingu no s4 okq M.
Rein s ai5kina, que isso,,y a undamen iniq paZinimo um elemen q" MR
151. Segundo o au o , em
s4 ok4, que a i ma isi ikinim4, que
p Zas ingumo kiek ienas mokslas
no mundo p e alece pa a us
ddsniai. Como e gan as des ias
semp e oi, assim e
p ieZas ingumo s4 oka semp e
se á
MR 150.
Te min4 sín ese MR 131M. Reinys
é igual ao u ilizado e misu
medZiag4 é possí el subdi i i
chemiioie nu, quando sude ingE
pa es i cons i uedam4sias e
aze medZiagos analg. Sis e mo
galin e e p o auja nas
? e mesma psicologia:,,<...> eikia
y-ksm os a aizdus unidos
iung i i uni à4 e com bucl ob e
comunE a aizd4 ou mesmo e
s:1 okq" MR 131.
Ras a e ki q
bend qjq psicologi
budas jos
e minq: do as
MR 197. expe imen aline
MR 14, elemen a us
179, empi ine ilme kino
n edliaga
paZinimoayksmas MR
ii aiika MR 160, MR 150,
pasekamasis z. aizdas
MR 54, p o inis mokslas
MR 89, psicologia MR I,
psicologias expe imen l zs
MR 14, psicologia
mohs/as
MR 1, psicologia sis/emc MR 3, psicologia
Zodis
MR 1, psicologine
MR 7, MR 212,
analisi psicologini sqlyga
supanaiejamen o
MR l3I, ol),dinis sielos
eiikiniq sq yiis MR 18.
Pamine ini 6
Sios g upos
e minai,
elacionada-
s . siela:sie/a
sg MR 1, sielos bisena
MR 21, sie/os esme MR 2, sielos
pa , bi
MR 2,
sieios judesy's
MR 160, eiSkini l
sielos
ep odução MR 3.
Diga
M. Reinio, sielos eilkinys MR 3 -,,sielos, ou
psichiniais, eiSkiniais chamamos mus l
men is, sen imen os, willos n a imus e .
. Eles ambémogão chamam as habi ancias
psiquinhas ou s4monds b[sena" MR 3.
Necessi a menciona que M. Reinys
manualelho e lie u i5k4 e mo o nece
psicologia a i ikmeni - sielo y q MR I. o
eigim ,,,sielo y os e mo é compos o
segundo ip as 4 albai sudu imo modelo,
po que psicologia, ou sielo y a, é psichiniq
ei5kini l ou sielos gy enimo mokslas" MR l,
e ninas.
adiau a i ik i5kas pa a o as sic hologi
ik ien4 ka 4, oliau a ojamas
ik
p
suas
1.2. Psichologios Sakq pa adini nai. Siame sky elyie apZ elgiami M. Reinio
u ilizados psicologia ciência Sakq denominações, que são compa ados
com ago a consumamais e mos. 11 Sios g upos e minq cons i uem
2,20h is l e min l: psicologia
expe imen al MR I2B, empi ini
psicologila MR 2. gyuuli4 psicologia
MR 10, MR 20,
jausmq
psicologia
masiq
psicologia
MR 11, psicologia compa ada MR I0,
psicologia paiimen o MR 20, ocioneline
psicologia
MR 2, au q
psicologia MR 10,
oaileo psicologia
MR 10. ualios psicologia
MR 20.
2
0 Il,i a
Ka ely e Meiislouo R 'inio kisuai oe s o Psichologi
sua aclo elio.
Reike l chama i demesi i isso. que M. Reinys usa a e min4 gyuuli4
psihologijc MR 10. aiiau ago a usados os e mos - gyuun l
psihologija, zoopsichologiia
(PZ 7993 329). M. Reinys a i ma que
in es igando maZos kul u os
nau os psicologiE, é possí el i5siai
ú il in o mação masi T sob e
i sukaup i nemaZai
psicologijq MR 11
(ago a
- psicologia da p opaganda
| QLOVZ:225). Tau y
psicologia chama-se
MR 10 ago a
da nação
psicologia ou
<' nopsichology
(PZ 1993:
B0).
I M. Reinio e s ame Psichologijos
uadouelyje.
Psichologias iodyne e minai empi ind
psicologia MR 2 e acionaline psicologia
MR 2 usados sinônimSkai e discu idos jun os, só ago a no
luga e mo acionaline psicologia usada cionalis ini
psicologia.
Segundo M. Reinio,
compa aamqjq psicolog,lq
MR 10 (ago a
- psicologia compa ada) cons i ui dados de psicologia
nacional, psicologia animalq e psicologia in an il MR 11-I2.
Psichologios d6sniq, eo iiq 1.3. pa adini nai. Siame sky elho
ap esen aa na 12 psicologia ciência e min l (2,40/o isq
e minq), i a dijandiq psicologias ciência desnius e eo ias.
Didi.i4j4
Es es g upos de dali o mam psicologia eo ijq
denominações (7 e mos): a ek 4 ca imo
eo ia MR 160, Be keley'o eo ia MR 120. galiq
eo ia
MR 16, eo ia Helmhol zo MR 52, eo ia He ingo MR 55.
eo ia igim oio do o senso MR 175, eo ia pedsak y
MR 75. Siek an o maZiau são psicologias (5
e mos):Fechne o desniq pa adinim l desnls MR 69.
psico isico
Webe o-Fechne o desnis MR 66. sielos g uenimo
desnis
MR 10, sie/os
ei5kiniq desnis
MR 3, especi icin di ei o de ene gia
MR 65. I5 pa ,1'zdZiq ê-se que nos
e mos nomes pessoaisZiai
ap esen am o isinalia ai ba com
lie u iSko nis gai lnimis.
1.4.
Fisiologiniq p oces l pa adini nq g upg consis e
73 e mos
(I4,49 , isq
e minq).
| lais a dijan a gy , ybine
a i idades, unkciios. mecanismos de
egulamen o, jq yiiai com kin andia
ambien e:y'ziologija
MR 14,
isiologine
bisena MR
eiikinys isiologinis
164,
MR 21,
isiológico
uylesmas
MR 158, g il aminisueiksma MR 31,
e melonauimas
MR 21, e lexo
MR 34, eJ'lexinis ueiksmos MR 3I,
e lexinis uyeksmos
MR I85, egejimo
a uaizdas MR
85, egeiimo cen as MR 34, sapnas MR 79, snaudulys MR 214
(g e a Sio e m ado el. je a oiamas sinónimo
d iemo uojas
MR 211), so umas
MR 39, susiualdymcs MR 195,
olkulys MR 39.
P ocessos isiológicos
nomeinandiq e minq
g upeie didi,i1ja dal!
cons i ui ne q sis emE
desc udinan s
e mininai. q as a 20,
po exemplo:
cen i ugalis di ksnis
Te minologia
| 2009 | 16 201
MR 31, cen ipe alis di snis MR 31, di ksni7 cen os MR 37, d ksniq
e zini no esme MR 29, di ksni l galq in o mocil MR 66, di ksni4 sis/ema
MR
22, di ksni4 sis emos elemen o Mi{ 25,
icen inis di ksnis
3MRI, iicen inis di ksnis MR 3 i, iioidi
nis pae zini na.s
MR 39
, iiuidinis expe iência MR 4,
iudinamasis di ksnis MR 31
di hsn s MR 3l, klausos
.
di snis MR jun amasis
3T,ly ejimo di hsnis MR 58,
egejimo di hsnis MR 65, s onies
di snis
MR
59. M. Reinio Psichologilos uadouelyje,.ne o" p ecisamos usado o
e mis di ksnis.
Sio a ian e
e mo di gsni
|. Slinpo nos abalhos
já usado e V
Kudi kos
Zu nale
(Zemle idiu e
Vu po 2008: 1-16).
Fisiologiniq
sinoni ni5kq
nemaZai é
p ocessq g upie
e ming:
mudinamieji di ksniai
- cen ipe olis
di ksnis MR 31, di
junicen inis
snis MR 3I;
amieji di ksniai
- cen i ugalis di ksnis MR 3L, iicen is di ksnis MR 31.
15 l pa eik pa yzdZiq e , que pi menybe o necida
lie . i5kos kelmes sinoni na ns.
Reike l obse a que
ago a é a o ami
e minai iudinamieii
(mo o iniai),
iun amieji e
(senso iniai)
uege aciniai
(sin pa iniai
ou
pa asimpa i-
niai) ne oai
(ME 1993:66).
M. Reinys iisci ia qua oas g l bn ybiq
judesio u5is, às quais in i uli i a oja B
e minus. T ys iSys i a dijamas em e mos
sinonímicos: au on a ingi juclesiai judesiai
MR 184 -
impulsi os mo imen os
MR 184: e lexos
MR 184 MR i84,
- e lexões
mo es
g jl aminiai ludesiai
MR 184;
ualingi
pa a mo esi
MR 184 MR
- que ingi
mo esiai
1B'1. ulis
Uma judesio
i a dijama
be sinonimq
-
ins inc i os iudesiai
MR 184.
P ecisa pab eZ i.
MR i84 a banokad
e mo
ualingijudesiai ingi
ago a subs i ui
a oii mas
MR ualingieii e mas
judesia
judesic l (PZ I993:320).
FisiologU
i5ski ini
g upoie
plocesU
ly eiimE e mos desc ibido es
(B e n inai): e due ly djin o pojuiio u iuilgiu MR 107,
l1, ejimo poju io e doe MR 107, ly ejimo be aumenq
a uoizdas MR 119, ly' ijimo s i/is MR 34, aumenq be
ly e mo po y is MR 12I, aumen y e a ei do poi o MR
120. Sinónimo5cas usados os e mos ly ejimo poju is MR 1Il n ly ejimo
po y is
MR 122.
Ti iama 7 e minai,
encon a pelos
ame Sal inl'je
quais um i5
loginiq p ocesq
izioi a dijamas
- ega. Dalis
M. Reinio a ojamq e minq ago a cambig,
exemplo: duiakas MR 115 ou binoLeulia us
egejimas egijimas MR 115 ago a chamado
ega e abiake ega binokulia ine
(PZ 1993 11).
De aco do eg4
e d iniai daik q
i a dijamo
e ninais e due
elações ege imo
a iuilgiu MR 112,
egeiimo pojniio
e due Ml 107.
p ocesso Regejimo?
a dija e mas egejimo
p ocesso.
MR 34.
202 Ri a Ka ely e I A'le isboo Rcinio laisuai og slo Psichok gijos
.uado clio..

P ie e lexiniq eiksmq a ibui ini 4 e minai. exemplo.: a sikosejimo uyksmas
MR 184, iiaudejimas
MR 31, kosejimas MR 32, mi kiiojimas MR 32.
Kele u e minq i a di ama ki okia o ganismmo daliq ac i idades
(ju imas, uosie, klausa, ce eb q ac i idades): daik 7 dydlio paju imas MR
12l, lenguo alsaoimo ju imas MR 39, poju is MR 4; leuaps a uaniesizdas
MR 81, uos/es a uaizdas
MR 85, uos/es di ksnio galcs MR 59; klausos a uaizdc s MR 85; mqs ymo
galic MR 18.
Oi i M. Reinio u ilizados e mos e due
judesio pojuiio a luilgiu MR
I07, judesio
a uaizdas
MR 85,
judesio poiu is
MR 171, e lexing l
mo esi4 p ecisão
MR 184.
1.5. Gausiausi4 e minll g upg o ma psichiniq p ocessq
pa adini nai (98 e minai ou
19,4ok pe encem ao g upo isq e mine). Siai
psicinius eiSkinius, que se o mam ao agi
e mininai, desc udinan es dinamSkus
iSo iniams bem como i i giklios in e nos e
i5nyks a lhes in e upus.
Psichiniai ações, , yksmai e
eiSkiniai i a dijami Siais
e minais: cbs akcijos
p ocesas
MR 93, ano mal psikis eilkinys de abs inção
ueikimas
MR 14, p ocesso MR 93, al a{ asis psikis
MR 34, i3o inis
ualios ueiksmo
MR 183, iiuidinis ualios oeiksmas MR
183, undamen al psihinis oy smas
MR
183, p o aoimo uyksmas
MR 143, p ocesso psíquico
MR 5, psicinis p o'
cesas
MR 34, psicinis eiShinys
MR 1, psicinis ueiksmos
MR 92, psicinis uyksmas
MR 136,
sud ingo ullios
ueiksmo MR
190, aalios
eiikinys MR
1.5, uiais ueiksmo
MR 183, ualios uyksmas
MR 188, uieninis ualios
ueiksmas
MR 190.
Asociações
i a dijamos
Siais e mina s'. associação
MR 80, a uaizd4 associação MR 2L5, a uaizd y
panalumo associação
MR 82,
cone u inumo associação
MR 8l, con as o associação
MR 82, associação
con agio a uaizd y
pana{umo MR 82,
associação
MR 80.
Ras i 72 ki q psichiniq p oces l e mosinai: abs akcija MR 130,
associacij l anslegimas
MR 83,
associacii4 uisuo inumas
MR 84,
egaminamen-
o MR 72, ejeição
MR L32, a i au is MR I30, ec eio
MR 73,
espondomingumo
MR 198, e siuaizdauimas
MR a uaizdauimas MR 1, a uaizd4
laikimas MR 72, 74, a uaizd4 pynimasis
MR 79, bend asis p o auimas
MR 147,
deducção
MR 146, dedukcijosiip o auimas
MR 147, ex i pação b Tdcs MR
33, e duis
paimen i-
MR 1L8, analesgclia MR 4I, induciia
mas ga s4
MR 146, p o auim da indução MR
147, in ospecção
MR 1, isi ik inamen o MR 178, isioaizdauimo galia MR 18,
iipl'l o a ualia MR 196, iip o auimas MR 146, i aiga
MR 216, in enção
MR 1,92, conge gencia MR 113, Iinkimas
MR
Te minologia 2009
116 203
793, men is MR I,
no as MR I,
nuouoka MR 32,
ealidade obje i a
MR
142, p incipal empi inis
paiimen o elemen os MR
149, panudimo
MR 189, pasqmonio memb o MR
83, paiini ncs MR 1,5, pi mykl is
35, p imei o ki elemen o
psihinis associação ah as MR
pojuiio sqmones MR onelada
MR 38, poiuii4 apsi ikimas MR
143, po y is MR 12, lemb ança
MR 128, p isispy imas p o as
psichine galic MR 193, MR 210.
MR 2, p o auimas MR 3,
psichine sude is MR 94, psiinis
buuimas
MR 214, psíquico booinys
MR
3, psiinis c as MR lB5, psiinis paiinimo buuinys MR 184,
psiinis uaizdas geneze Ml 5, sqMR 7, psichini4 abilejimq
paZinimo psiinis MR 36, psichini y ei{kini4ejimas MR 212,
paueldijimas MR 209, sqmoni mones gelme
80. saoisqmoni MR 203, sauilii a MR 4, sqiini MR 173, suy auimas
obuli sia oal a MR. esol. ualios elemen o MR 1BB, MR 1.12, ualios
iipli imas MR lais, ualiosue MR, ualios momen o MR i1980, ualios
nusilpnejimas MR 223, ualios nu c imas MR 193 3, . alios ple o e MR
195, ualiosimc s MR 196
MR 183.
M. Reinys no manual
u iliza a e minq
e ga ag adando e ga
uc idini7 MR 183,5a1ia
sinonim4 MR 183.
juusm4
U ojado e um ou o a ming o m4 . in is
e mo
- ie' o e a uais o mas
de linguagem bend ines
api aiko y q auk( aidiq
(Lie uuiq kqlbos
i a dZiuo ines o n a s
pab eZiamqja dalely e -ai
g ama ilea 1965:494),
например.,
a gamin c saiuaidinys MR
144 i. .
( ambém i.7, 1.8.1,
1.8.2, 2.3.1).
1.6. E nociiq e iaus nq pa adini nq g upg
106
cons i uem e mos
(2101 isq
e minq), MR
emoção MR l,
158, exemplo:
pessoal
sen imen o
cusmcs MR
163,
a gaminamas-
jausmas
is MR 162,
qukl esnis
jausmas
MR 158,
g ynasis MR
ii MR 168,
154,
sensação
pajun amie-
sensações
pi myki is sensação
MR 162. socialinis
jausmas
MR 163, socialus
jausmas
MR 163, uisuomenino
senso
MR 163.
lem
sensação
in e io MR 158.
Dizida é isso.
que M. Reinio
oje, a i idiai
classi icaci nem a ualinije.
s4 oka
sen imen os
eiSke
Zemesniuosius
sen imen os, o
emoções
-S esneiosos:
classi icação
,, im eisi ne i base4 maio es
ou maZesni sude ingum4
a aizdq e s4 okq, isipynusiq
i jausmus, we des i s y i
gal6sime jausmus dois bigeli
g upo: 1) isinius i Zemesnius
ou e 2) i so-callamuosius
jausmus
jausmus aukS esnius
i
<...> Auk5 esnieji são
ou o e sen imen os
chamados en e o
emoções"
MR 158. Na hodinei a psicologi oie emoções ligamadas li e alinais
j
Saliikais ambien e eiSkiniq e si uacij l eiki iq iSgy enimais
0)Z I993:
75), e com
sen imen os
- sai ykiq
au o e
pe manen es
(PZ 1993:
iSgy enimais i30).
Vado elio p incipalin!
indiuidualin s au o como
e ninE us oja
cusmcs
204 Ri a Ka ely e I Meiislooo Reinio
e s o
laisuui Psichologias manualelio...
e o necem dois seu sinônimos:
indiuidualus sen imen o, pessoal
iausmas, pIg. :
,,Sensões, que iSasi com um asnlells
i as supo e, aclinasi indiuidualus
ou pessoais sen imen os
[…]...>' MR 163.
,l.ndiuidualinhos sen imen os são
aqueles que podem es a em pessoas,
não enandias sociedadeis i indo
inomenins jausmns a osena: que
são susip ng com ki q pessoasq
,, ausmai, gy ybes apoio, a chamados
socic/us, a bauisuomeniniai, ausmc i'
MR
163.,,Sociales su gem e ple oiasi
com a ida sociedadees"
sen imen osc i jun amen e
163.
PaLy ne ina, que daZniau u ilizado o e mo uisuomeniniai
iausmai.
Ti iamalame Sal inyje.
ap esen adas
Sios indi idualiq e sociedadeini l
sen imen osn "1 1lys
(38 e minas):
sen imen o de
al uís a MR 169,
dedicação sen imen o
MR 177, ca ac e ingc s dosp
sen idon as
MR 179, dekingumo
ausm zs
MR
177,
Dieuo MR
ga bis
meiles
177, Dieuo
iausmas
Dieuo
n o
MR 177,
sen ime-
ualiai
sen imen-
o de dedicação
MR 777, do ines
do os iausmas
MR 173.
de e igos
jausmas
MR 173, egoís a
jausmas
MR 168, elemen a sen ido
es é ico
MR 179, es e icos
icusmcs ísico
MR 158, iausmo
es é ico
MR 178,
iausmo
MR 158, ge ooes
sensação
MR 62,
MR 163,
indiuidualinis
sen imen o
indiuidualus
MR 163, in elec i o
sen imen o
MR 178, ildidumo
sen imen o-
mas
MR I57, jigos
sen ido MR
165. ke { o
sen ido
MR 164, sensação
de p aze
N4R 62, sensação de
desag ado
MR 38, iausmo de não
sa is ação
MR
164, nesmagumo
iausmo
MR lB5.
p ga binamen o sensação
MR 177,
senso de
espei o
MR 163, do
jausmas
MI{ 173, MR
cump imen o das ob igações
jausmas
165,
es o ço de
MR 192, MR 92,
sa is ação
sensação
picnaudliauio
sensação
MR 164, pi n ino es e ico
jousmas
MR 179.
pyk io ausmas MR
164. MR
ausmus
n o da
157, o
sen ime-
eligião do o gulho
MR 173. jousma
de g a idade
MR 165,
sensação
de con ação
MR 191.
Ao isiologiniq
ja smq pe encem
Sie B e mi ai:
baimesiausmcs
MR
9, sensação de nugalho
MR 161, diiuguução
sensação
18MRI,
sen imen o de gedos
MR 2I. sen ido de humo
MR 181
. ken ejimo
jausn c s
MR 9, simpa ijas
iausn as
MR 168, shaude imo
sensação
MR 153.
Ras i 27 e minai. que mos am elação com en o no, ou os
Z nonemis e padiu si iSgy eni nus:ais/ a
MR 189, eme
MR 159,
diiaugs nas MR
159, digauiilimas
MR 159, gailesys MR 174, geidulys
MR 189, i5gqs is MR
I59, i ilimo MR 159. MR 181,
juokingumos
kan ia MR 165, hen ijimas
MR 152, nesmagL mas MR 152, nuobodulho MR 128,
desminimen o MR 159, nus ebismo MR 159,
pijaudamen o MR I9I, pali íjimo MR 58,
semiib ieu ejimo MR 159, pasigailejimo MR I74,
sa is ação MR 152, p1' is
MR
Te minologia
2009 I | 16
205
I59. sqiines g aulimas MR I74. g a idade MR I52,
suiadinimas MR 37.
lal ak aujumns
MR 210, leimynos simpa ia MR 17I, ok{ as MR 189.
Ras a pa adinim l
emocijq e jausmq
g upese e ki g
e minq (21
e minas), a ek as
memó ia MR 162,
p z. : MR I57, a ek 7
as eninis a ec
MR 159, adul o
p iualomybe
o igme MR 174,
sen imen o iausmo
adul o
MR 174.
e zinimas
MR 37, isiologiniai
iSo inis ja smq
pag inclai MR 154,
e zinimas
MR 91, iio inis pae zinimc s MR 39,
jausmingumcs
MR 210, jausmoii aiika
MR 160,
memó ia
a gamini-
MR 161,
jausm7
m s
MR 162,
jausm4 jausm4
eiga
IB3, jausm4
panaujinim-
MR 757, MR
cs
l8l,
komingumo saoybe
sen imen o
lemb inim y
p aze
MR 161. mecanismo de simpa iacs MR 168.
simpa ías
ple o e MR 171
. s enini i a eh ai MR 159. 1.7. As nenyb6s psichikos
su iki nq e ca ac e io pa adini nq g upoei pe ence
51 e minas is l
(10,106
e minq),! a dijan is
i ai ius pe sonalybds
psichikos pe u bimas
(psichikos, men e, espasios
incapacidades, ambém
m4s imo, compo amen o,
e min l, jausmq
pe u imai), bem como 18
e lindi - iq
pe sonalidades
indi idualuma. sa i umq,
igim q ou igy l sa ybiq,
compo amen o
especialybig isum4.
Pe sonas com dis ú bios de pe cepção
d a e ely é usado 12 e minq, ex: abulijc MR
223. al uis is ueiksmcs MR 69. pe sonalybis
suuokimq ille ypimas ue inação
MR 222.
204,,,snugs"
doisinio MR
isinio
,,saogs" a uaizdas MR 203,
hipe bulija
MR 224, iluzija MR i43, le a{ u inis p isispy imczs
MR 224, manija MR 223, neno ingas mo es; 's
MR 184,
neL)alingas
mo esys
MR 183.
Dis ú bios
hallucinações,
pa ológicos,
Zymi da
isso
pe cepção são 7
e mos:
halucinação audi i a
MR 2I9. hallucinacijc MR
79, uaidinys de
hallucinação
MR 2I9.ly iiimo hal ucinaciic MR
219, egimoji haliucinacilc MR 219,
s onies haliucinacia
MR 219, uoslis alucinação MR 219. Psichologijas iodyne indica
haliucinacijq u5iq denominações Siek an o di e e do M. Reinio
aclo elyje a oja lq haliucinacii l uSiq pa adinimq.
Mine ame
Psichologias )odyne uosles.
audições, li os, idu iq e
skonio, a iiski os egos.
comumio d i daZmais sen imo
hallucinações. M. Reinys i a dila
u5is: haliucinacia egimoji e
audimoji haliucinacija.
pasi aikandias haliucinacij l
Ras i 4 línguas, 3 egos, 2 ai mo, 5 psiquos
pe u imq nomes i ulações:a aziin MR 33,
ku umas de linguagem MR 220, lealbos
in e e dimas MR 220, neb lys i MR 220; psicinis
aclumas MR 33, spaluq aklumas ai o aklumas MR
221, MR 54; ag a ija ne a MR 33,{ymas MR 22I;
iik ypima i3 no mas MR 223, 206 Ri a Ka ely e J
Meiislo x Reinio
oe slo seu
laisuai Psichologi
manualelio.
2.3.2.
Te mininai com in e nacionalis ddmenimis. Sioje g upoje'" y a ja
e mininai, ku iq Salu inis ddmuo i5 eiki as daik a a dZio kilmininku (10),
eg.: abs akciios p ocessos MR 93, Helmhol zo MR 52, in os eo iia
pekcijos me ode MR 8, p ocesso psichikos MR 5. Só po a e minq em
5al ini s demenis, b ld a dZiais iS eik5 us obje oi me odi MR 8, sujei
me odi,! MR 8.
2.3.3. Te minoi com mii iais ddmenimis. Te minq
com miS iais demenimis g l pg o ma keliLl ipq
e minai. Segundo demenq ai5k4 e , que Siek
an o mais é e ming, ku iq Salu inis dimuo é
iS eiki as bhd a dZiu. SiE g upg consis e: a)
e mos com híb ido Salu iniu demeni e
p incipal lie u iKku demeniu (39), exemplo:
egois/inis sen imen o
MR 168, expe imen al ne mediiaga
MR 14, o igem empi ine
MR 150, es e ini
ki yba MR 105, senso
es é ico
MR 178, MR 158,
isiologine
busena MR 164,
isiologinis
sen ido ísico
eilkinys MR 21,
J'iziologinis
o.y smas
MR 158. impulsingasiudesys MR
I84, ins in i o MR
mo esys
184, in elec ual MR
sen imen o
178, i(cen inis
di ksnis
3I, mecha ini a min s MR 89, mechaninins mo slas MR 89,
me a izine squoka MR 148. e lexi o MR 76. e lexi o ueiksmas
mo imen o
MR 31, e lexi o
MR 185, social sen ido b) e mos sn lie u iiku Salu iniu demeniu e
in e nacional p incipal demeniu (7), ej.: hea dimoii hallucinacija MR 279,
c .yksmcs MR 163;
g il aminis ca ac e is
MR 138, k ai u inis ealismo MR 63; c) e ninos com
híb ido ialu ino de demência e in e nacional p incipal
dimensão (7): expe imen ini psicologia MR 128, empi ini
psicologia MR
2. mecheninis cha ah e is MR 97, p ocesso
psicinis MR 34, psicologine analize MR 7,
acionaline psicologija MR 2, e lexinis
ca ac e is MR 138; d) e n inai hib idiniu
ialu iniu e hib idiniu p incipal demeniu
obje inga ealybd MR 142, objec.k ingas
ealumas MR 142.
su
(2):
Siek an o maZiau é e minq, ku i l ialu inis de nuo a iS eik5 as
daik a a d2io kilmininku. G up Si4g cons i ui: a) e minais com o
in e nacional Salu inio e Li u iSku p incipal de neniu (22), ej.: a ek 4
min is MR 162, eks i pacijos budas MR 33, es e ihos iausmas
MR i58,
] ec'hne o desnis
MR 69, hallucinação uaidinys MR 219,
indução p o auimas memó ia
MR 147,
in e ualq MR
88. in iução k ypsnys
MR 175,
lokalizacil-
MR 160,
os MR 34,
on7 memó ia judes s
mimikos
squoka
MR 88, onq de inimcs MR 179;
b) e minais com lie l iSku
Salu ínio
demeniu e in e nacional
p incipal
Te ninologia
2009 | 16 zI3 |

demeniu (2I), ex: di ksniq
lokclização MR 34, eo ia
sis ema galiq MR 22, gali4
g e u inumo associação MR
MR 10.
81, MR 16, gyuuli4 psicologila
jausm4
psicolog-
MR 20, uaiko psicologia
ia uelios
MR 10. elemen o MR
188, onlio momen o MR
ualios
190, psicologia MR 20.
2.4. Sud6 iniai iL,odZ,iai e ninai. Be eik puse is l
sude iniq iZodZiq e minq su demenimis например.:
pe soonybds é odos os Li u iikais suookimq
59. Sude iniq ii.odl)4 e min l com miH iais
iik ypi nas MR 222, bend asis poiymis MR BB, ilo ini
ciemenimis es ão quase an o, quan o e com odosis
a min ies pae zinimq u5is 39, MR alsauimo 39, MR
(38),
ly imasis ju deg imas im MR 153, simples ialiio ju MR
demenimis lie u i5kais
(37), po exemplo: cujo
uaosiosizduo es
mechanism
MR I03, speci inis ene gia desnis MR 65, psichini y gali7
localização
MR 32.
S d e ini .l
dem ne a ii.o enimis
di) 1 e minq com
s a.
in e nau iniais
2.5. Sude iniai mui o ia ,odi.iai e ninai. Mui os,odi.iai
e mininai i iamajame Sal iny e gana a 11
- as a da andi l 3,9% is .1
mui osiaZodZiq e minq, su-
sude ini l e minq. Didi.i4i4
sude iniq mul idiaZodZiq
e n inq dali (8) cons i ui
iie iSkos o igmes e mos:
Dieuo ualiai
a sidouimo
jausmc s
MR 177, e due
judesio
pojuiio a 2uilgiu
MR 107, iio a iuilgiu MR 107, p ada
e due ly jimo segu o-
essencial MR 142, ueiksmo
aumenq aumen y e le ejimo
aumenq s uaizdas MR I 79, e
l ejimo po y is MR 121,
consequen olydinis
MR 120,
sie/os
ei! ini4 sg yiis MR i8.
Nedaug e minq es á
(3): senso lgim ojo eo ila MR 175, p incipal elemen o empi ico de
com miS iais demenimis do os
palimen o MR 149, psico isico Webe o-Fechne o disnis MR 66.
ISVADOS l. Ti iamas M. Reinio
li emen e i5 us l e s as de
linguagem Psichologijos uadouilis é
impo an e Sal inis e psicologijos,
poZiu i . Is o e p imei o
e miniogijos lie u i5kas manualel,
manual6liu psicologias pade i e
en ão pode-se a i ma , que iiuo
psicologias ciência. e e minologia
que manualelio e minij4
da psicologia undamen os. 2.
Re'ikSminiq gmpiq a Z ilgi is o,
claugiausia o ma e emoções e
jausm s psichini s p ocessosus
e minai.
i a dijan es
Nedidelg e minijos dali cons i uem e mos po que são nomeadas psicologias
5, d6sosniai,
eo ias e com a ciência da psicologia elacionadag
pessoas.
3. NemaZai pa iai
sE okq psicologias
a dy i M. Rein s
us a a po um4 casos
pa eike po 2 ou mesmo
e min4, mas em alguns z 1
po 3 sinónimos.
Ri a Ka el 6 | Me islouo Reinio
Psichologias
laisuui e slo manualelio..
4. Nãodu idamen e pode-se no a que em
compa ação com a a ual e minija da
psicologia, M. Reinio a o i e mininai
ge okai paki o - nemaZai e minq
nebe a ojama, paki o jq klasi ikacija.
5. Vado elio e minq análise
que e ejas lie u i5kus
pa ode. mul idiansia us a a
Lie u i5ki e sude iniai
claugiau que pusg, a
e minus. umaZodiai
in e nacionalind isq
e mininai cons i ui
ap a iamq e minija
deiim adali
- os e minq. Be eik .isi
in e nacionais são kilg i5 la ynq
adia " gana daZnai g e a e minin l
e mininai da psicologia ou g aikq kalbq,
in e nacional q o nea na e ie u iSk l
sinon im ;.
I
6. S - dc ing e ninij4
di igelio
consis e p incipalmen e d iZociZiai e minai.
DidZi4iE d iZodZiq s , de ini l e minq dali o ma e ninai com abiem
lie u iSkais e e minai com mi5 iais de nenimis. Segundo demeni nis
Salu iniai demenys eiSkia ni daik a a dZio kilmininku. T iZodZiai e ilgesni
sude iniq d iZodZiq e minq demen l aiik4 ma i, que daZmais e minq
sude iniai e minai cons i uem neZymiE e minijos sude inis clali.
S,T N s l A ,1R Rc'i s M. Psichologijos iudo ilis.
ViiniLLs. 1911.
I. ITERATURA
[)aha inis lie uulu
idiomas io / 'nas
(leidin as ele ônico). 6 as 1c'id. ilnius. 2006.
I lch e chsis.
Kompiule inis u in e nacionaliniu )o llil lod nus ( 'lck oninis lcidin as. A s. !'d. A. Ki , lc s.
Vilnius.
2 )02.
acikc iiius A.. (iuias A.. llin k e'l-.
Ru cl ojl psic oiogiTc. Vilnius. 191'16.
Lie L iq hullx:s g amo iho.l. V . edi o us K. Ul clas. Vilnius.
1965.
I-i uu[u kalhos
iod],nas
(J-XX. 194]-2(]02). Viluius.20 )5.
In e. ne o
iciga:. :h :,//u, w.lkz.l >.
N4 i o s
E I 99 -l:,4
lc lic L V
' c i h I
< p el i
j I
iini s.
P), 1c193:'sic o1ogi7os Sp c /
iod, nus.
eci. A gis l{.. Koi'i lnas R.. Viln jus.
Vai ke iii e Y. Ta p au ini l )odli l iodl'nc s
(leicii las ele ônico).
Vilnius. 2003.
Zen le iii iP200l : Lie u i ki .incoK di kosn cdici os e mjnai. 'le mi uilopiju15-
112 15-5.
MEANING
AN ORIGIN OT TERMS OF PSYCHOTO6Y IN ME(ISLOVAS REINYS'
FREELY TRANSLATED
"PSICHOTOGIIO5
VADOVEI. IS'
This a icle dcals i h c minolog in he cx book o psychology by
one o hc i s Li h - anian psychologis s Rcin s. A he beginning
o he 2(J' ' cen u he c
Nlciislo is as s ill no e book o
psycholog, in Li huanian. Reinys
mz cle a ee ansla ion o
Geo gii Cl elpano 's ex book VqeO ux ncuxo: ozuL
(3: n zu* uc . u i u camoo6pasoaauux)
(Psychology ( o
ex book an l
g n nasiu ns
sei -ed ca ion)).
QL i e a lo o
c s
Reinys' own. 505 e ms ou Psichok gijos uad nilis (Ps cholog,
c book) published in
1921 wc c' analyzc'd in esl- c'c o o igin and mcaning.
Te ninology 2009 | 16 215
The e ms analyzed allow he conclusion
ha Reinys mainly used
Li huanian e ms.
Pu ely Li huanian one-wo d and complex e ms make up mo e han hal o he e ms
analyzed.
In e na ional e ms make up only en pe cen oi all he c ms esea chcd.
Almos all in e na ional one-wo d e nls camc om La in and G eek'
The majo i y o{ e ms name emo ions and celings, psychical and
physiological p ocesses, p ocesses o cogni ion. The e a e se e al
e ms nami g men al cliso de s, cha ac e ypes. b anches, laws
and heo ies o psychologl'.
The n ajo i y o complex e ms a e
wo-wo d e ms. 'I'h ee-u'o c1 and
longe e ms a e e y a e.
The compa ison o e minolog used by Reinys and he p esen e minology
o psychology shows ha qui e a lo o e ms ell ou o use, hei
classi ica ion changed and ne$' e ms eme ged.
Recebida
2009-12-07
Ri a Ka ely e
Lie u iq
ins i u o da língua
P. VileiSio g. 5, LT:l0308 Vilnius
E. pai as:
i a.ka ely e@
lki.l
216 Ri a Ka ely e I Meiislouo Reinio laisuai oe s o
Psichologios
manualelio.