scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Mečislovo Reinio laisvai versto „Psichologijos vadovėlio“ psichologijos terminų reikšmė ir kilmė

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Mečislovo Reinio laisvai versto „Psichologijos vadovėlio“ psichologijos terminų reikšmė ir kilmė

Author: Rita Katelytė
Year: 2009
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/558/647
Medislo o Reinio libe amen e e s o
P
sichologij os u adou e/io psicologij os
e minq eik5me e kilme
RITA KATEI-YTE
Li uui4 lingua ins i c s
M e i i s I
o , o R ei n
-
io 1 2 5 o
in s.qimimo
sio n m e
i m s
009 ebb aio 5 d.
iSpi nqiq n.
sukako lZ5-e i anni,
kai gime uno
lie u i l Reinys
Medislo as Tai
psicologg
(1884-1953).
Zymi, S iesi asm
en be
- kuni gas, yskupas, a ki'"--skupas.
gogas, p o eso i
s,
-is omenininkas,
poli ica peda. poli ico
kalin, s. Dal 1922 n.
iome inian e
Uni e si e di Kauno M. Reinys
di ige a Teologijos- iioso ijos
akul e o
Psichologios ka ed ai, anche des e comune4j4 liginam4j4 psicologij4, e
c'e a iokio li e iiko manuello della psicologia.
pedagoging psicologiQ. guida a psicologi os ese cybom. A quel empo non
odel M. Reinys
libe amen e iS e e i
lie u i l kalb4 p o .
Geo giiaus Celpano o
Psichc logijos uaclo eli.
o p akalboje si
a e ma che,, e imas
a libe o as, kacl
nebu q an o Zymu
s e imos Be o, u
pakeis i, 1921: IV).
eikalo kai kas p ide i"
Pakeis os ilius azioni,
sumaZin as pa eiksleliq
(Reinys kalbos. kai kas
sky iai skaidius,
suski s y i e a su
e minis, I pa ag aus.
M. Reinys
skundZiasi. che
snnku odei
. ,use ai i5
e miniis lui
L Vabalo
Gudaiiio..Asn en-
ybes y inejimo
p og ammi'l e
Rygi5kiq
|ono,,Musq
Zodyn lio", Z. Zenai 'io
,,Geome ije igonome ijas
e minq': M. Sik nio,,A i me ica
e algeb os e minq Zodynelio'i
e minin l p oge o" e kai kuo
al a"
I. Elisono
.,T umpas
zoologijos
(Reinys
1921:V). Poiché manuello ado o libe amen e,
mol o es o è e o
M. Reinio. odel
sa à M. Reinio a icolinyic
olia is
,,'adinamas
di e o eelis
Psichologijas
oadoueliu
(ial ino san onpa
- MR).
M. Reinio Psichologijos
uadouelis è nemaZos
(242
po a a di p.), essa
cos i uisce e pa i e nella
Pi moio gij4, p esen a e
delle gene ali Zinios apic'
pa e aSoma su paZinimo
psicoloi 38 capi oli.
ju im4, nel secondoio
- su jausn-n1 psicologii4, e
- su des oma ediojo
jausn s, I Cieo gijus i.
psicologo. iloso o.
'lpano (18{ 2 1936) usq
gene ale )inios su
locikas.
Ri a Ka cly e j, 1984/eiis/ou . Rei io loisi ai
oe slo Psichologilos ado .elio olos
psicologij4, alingus e ne alingus Vado elio
p adZio e judesius.
è iSspausdin a au o ia " s p akalba,
nella quale mos a a psicologia
impo anza, paaiSkin as p incipio di
compilazione guidelio.
Pabaigoje ide as
nedidelis
psicologi os
e min l Zodynelis.
Inol e, manuale ialia pa e lie u iSk p e minq
skliaus ue iene o ni a di una o pa ecchio kalbq
( usq. okiediq, lenkq, anglq, p ancuzq, lo ynq)
a i ikmen l.
scopo Sio a icolo
- esigenze e o igini a Z ilgiais
discu e e 505 e mini di
psicologia, o a i mine ame
Psichologijas
Pi mojo pa e
uadouelyje. e a icolo
mos omas e min .l
eikSmes sky iq
appo ois, an ojoje
- o igmes. Ki u a icoli si in endono esamin6 i
M. Reinio guidaelio e minq sanda 4.
I. TERMINU REIKSME
Psichologia e minq selezione è a a sulla base dello s udio medZiaga
con es o, M. Reinio Psichologijas uudouilio alla ine o n u umpu
psicologia e minq Zodyneliu n 7993 m. iileis u Psichologijos iodynu (PZ).
Te ninai p esen a i così, come è pa aiy i Sal inyje, Salia indica o pagine,
do e e mine pi m4 ka 4 pa a o o.
Rile an
A. acike idiaus, A. Gudo, E. Rimku es Gene ale di psicologia co so
guideliu e M. Reinio Psichologijas uadoueliu, psicologia e miniai
suski s y i i okias ichiimine g uppi: gene ie di psicologia e mini,
psicologia
Sakq denomininime, psicologies
desni l, eo iiq denomininime,
isiologiniq p ocesq
denomininime, psichiniq p ocesq denomininime.
emocij l e jausmq denomininìi,
pe sonali à psichikos dis u imq e
ca a e eio b uoZq denomininìi,
paZinimo p ocesq denomininìi e
asmc'nq denomininìi.
1.1. Bend ieii psicologieos e ninai. Sios
g upes e minis.
ku iq è 40 oppu e7,9o/o isq e minq,
a dijama gene ale psicologiei me odi di
s udio, Zmogaus psichikos ap aiikos e k . MR :
s4 okos,
ape cepcija ak o ius MR 94, g ynoji e dui
93,
MR 149,
acciaslis
MR 147
, ep odukcija
MR 72 (5is e nine
Apib eZiamo come,,il
p ocesso, che ci
p odo a sens im4,
anche se pae zinimo non
c'è già sogge o
MR 141, subs ancia
MR 15l, olydine e elueMF.
l4B,
ueiksnys
MR l4I,
uienaly e e due
MR 148.
P ie bend 4jq e minq
psicologijas p iski ini e dui
MR 147,ai as MR
147,
p ieias ingumas /
MR 150. skaiiius MR 147.
Ano M. Reinio,,,e clues e
empo sE okos sono
bl inos daik q e yksmq
isi aizda imo s4lygos.
Tali s4 ocas noi chiamiamo ondamen ali elemen i di empi ico
paZimen o" MR
149. Te mino
,,s aiiius ha empi ing kilmg, i. y.
skaiiius è o enu o ii
Tc minologija 2009 | 16 99
po ldiq po _ io.
<...> Skai iaus s4 oka è o igina a i5 poindiq daik l espe ienzaimo e odel
ji esan i a i iamojo pob ldZ" MR 150. P ieias ingu no s4 okq M. Rein s
ai5kina, che ques o,,y a ondamen iniq paZinimo uno elemen q" MR
151. Secondo l'au o e, ha
mokslas s4 ok4, che a e ma
p essoZas ingumo kiek ienas
isi ikinim4, che nel mondo p e alga
pa a us ddsniai. Come e gan os
denniai semp e s a o, così e
p iZas ingumo s4 oka semp e
sa à
MR 150.
Te min4 sin ese MR 131M. Reinys li
usa usa oamu e misu chemiioie
scompa i pa i i compedam4sie e
nu, kai sude ingE medZiag4 si può
a e medZiagos analisig. Sis
e mine ? e s essa
e p o auja ne y-ksm ose
psicologiazione:,,<...> eikia galin e
a aigdus unini iung i i uni à4 e
uo bucl o ene e comuneE
a aigd4 o anche e s:1 okq" MR
131.
Ras a e ki q
bend qjq psicologi
budas jos
e minq: do as
197. spe imen ine MR 14,
elemen a us n edliaga
ii aiika MR 160, MR 150,
paZinimoayksmas MR
179, empi ine ilme kino
pasekamasis z. aizdas
MR 54, p o inis mokslas
MR 89, psicologia MR I,
psicologios espe imenl zs
MR 14, psicologia
mohs/as
MR 1, psicologia sis/emc MR 3, psicologia
Zodis
MR 1, psicologine
MR 7, MR 212,
analisi psicologini sqlyga
supanaiejimen o
MR l3I, ol),dinis sielos
eiikiniq sq yiis MR 18.
Pamine ini 6
Sios g uppi
e minai,
igug MR 1,
s . siela:sie/a
sielos bisena
MR 21, sie/os esme MR 2, sielos
pa , bi
MR 2,
sieios judesy's
MR 160, eiSkini l
sielos
ip oduzione MR 3.
Diga
M. Reinio, sielos eilkinys MR 3 -,,sielos,
oppu e psichiniais, eiSkiniais chiamiamo
mus l men is, jausmus, olis n a imus e
. . Essi agogi sono chiama i psichinie
abbina e o s4monds b[sena" MR 3. Ne se e
menziona e che M. Reinys manuale e
lie u i5k4 e mine o nisce psicologija
a i ikmeni - sielo y q MR I. o
eigim ,,,sielo y os e mine è cos i ui o
secondo ip as 4 linguaggio sudu imen o
modello, pe ché psicologia, o sielo y a, è
psichiniq ei5kini l o sielos gy enimo
pa a o as sic hologi e ninas.
mokslas" MR l, co ispondiau lie u i5kas ad
ik ien4 ka 4, oliau a ojamas
ik
p
sue
1.2. Psichologios Sakq pa adini nai. Siame sky elyie apZ elgiami M. Reinio
usa iami psicologia della scienza Sakq nomi, che pa agona i con o a
consumamais e mini. 11 Sios g uppi e minq cos i uisce
2,20h is l e min l: psicologia
spe imen ine MR I2B, empi ini
psicologila MR 2. gyuuli4 psicologia
MR 10, MR 20,
jausmq
psicologia
masiq
psicologia
MR 11, compa a i a psicologia MR I0,
paiinimo psicologia MR 20, ocioneline
psicologia
MR 2, au q
psicologia MR 10,
oaileo psicologia
MR 10. ualios psicologia
MR 20.
2
0 Il,i a
Ka ely e Meiislouo R 'inio kisuai oe s o Psichologi
sua aclo elio.
Reike l a i i demesi i ques o. che M. Reinys usa a e min4 gyuuli4
psihologijc MR 10. aiiau o a engono usa i e mini - gyuun l
psihologija, zoopsichologiia
(PZ 7993 329). M. Reinys sos iene
che s udiando maZos kul u os
nau os psicologiE, è possibile i5siai
cos ui e u ili in o mazioni
i sukaup i nemaZai
masi T sul psicologijq MR 11
(o a
- psicologia della p opaganda
| QLOVZ:225). Tau y
psicologia è
MR 10 o a
della nazione
chiama a
psicologia
oppu e
<' nopsichologija
(PZ 1993:
B0).
I M. Reinio e s ame Psichologijos
uadouelyje.
Psichologijas iodyne e minai empi ind
psicologia MR 2 e acionaline psicologia
MR 2 engono u ilizza i sinonimiSkai e discussi insieme,
solo o a al pos o e mine acionaline psicologia iene
usa a cionalis ini psicologia.
Secondo M. Reinio,
pa agamqjq psicolog,lq
MR 10 (o a
- compa a i a psicologia) cos i uisce i da i di psicologia
au l, psicologia animaleq e psicologia in an ile MR 11-I2.
Psichologios d6sniq, eo iiq 1.3. pa adini nai. Siame sky elle
p esen aa na 12 psicologia scien i ico e min l (2,40/o isq
e minq), i a dijandiq psicologios scien i ico desnius e
eo ie.
Didi.i4j4
Ques i g uppi di dali cos i uiscono psicologia
eo ijq denominazioni (7 e mini): a ek 4
appimo eo ia MR 160, Be keley'o eo ia MR
120. galiq eo ia
MR 16, eo ia Helmhol zo MR 52, eo ia He ingo MR 55.
eo ia igim oio do o senso MR 175, eo ia pedsak y
MR 75. Siek an o maZiau sono psicologie (5
e mini):Fechne o desniq pa adinim l desnls MR 69.
psico isico
Webe o-Fechne o desnis MR 66. sielos g uenimo
desnis
MR 10, sie/os
ei5kiniq desnis
MR 3, speci icin des is ene gia MR
65. I5 pa ,1'zdZiq ede e, che nei
e mini pe son a dZiai engono
p esen a i o isinalia ai ba con
lie u iSko nis gai lnimis.
1.4.
Fiziologiniq p oces l pa adini nq g upg
cos i uisce 73 e mini
(I4,49 , isq
e minq).
| lais a dijan a gy , ybine a i i à,
unkciios. meccanismi di egolazione,
yi jqiai su kin andia
ambien eca:y'ziologija
MR 14,
isiologine
bisena MR
eiikinys isiologico
164,
MR 21,
isiologico
uylesmas
MR 158, g il aminisueiksma MR 31,
audonauimas
MR 21, i lesso
MR 34, eJ'leksinis ueiksmos MR 3I,
e lexinis uyeksmos
MR I85, egejimo
a uaizdas MR
85, egeiimo cen as MR 34, sapnas MR 79, snaudulys MR 214
(g e a Sio e mino ado el. je a oiamas sinonimo
d iemo uojas
MR 211), so umas
MR 39, susiualdymcs MR 195,
olkulys MR 39.
P ocessi isiologici
chiaminandiq e minq
g upeie didi,i1ja dal!
cos i uisce ne q
sis emE
desc i udinan s
e mininai. q as a 20,
ad esempio:
cen i ugalis di ksnis
Te minologia
| 2009 | 16 201
MR 31, cen ipe alis di snis MR 31, di ksni7 cen os MR 37, d ksniq
e zini no esme MR 29, di ksni l galq in o mocil MR 66, di ksni4 sis/ema
MR
22, di ksni4 sis ema elemen o Mi{ 25,
icen inis di ksnis
3MRI, iicen inis di ksnis MR 3 i, iioidi
nis pae zini na.s
MR 39
, iiuidino espe ienza MR 4,
iudi i o di ksnis MR 31 di hsn s
MR 3l, klausos di snis MR
.
jun amasis
3T,ly ejimo di hsnis MR 58,
egejimo di hsnis MR 65, s onies
di snis
MR
59. M. Reinio Psichologilos uadouelyje,.ne o" ichiime usa o il
e mis di ksnis.
Sio a ian e
e mine di gsni
|. Slinpo la o iose
già usa o e V
Kudi kos
Zu nale
(Zemle idiu e
Vu po 2008: 1-16).
Fiziologiniq
sinoni ni5kq
nemaZai è
p ocessq g upeje
e ming:
mudinamieji di ksniai
- cen ipe olis
di ksnis MR 31, di
junicen inis
snis MR 3I;
amieji di ksniai
- cen i ugalis di ksnis MR 3L, iicen is di ksnis MR 31.
15 l pa eik pa yzdZiq ede e, che pi menybe o ni a
lie . i5kos kelmes sinoni na ns.
Reike l no a che
o a è a o ami
e minai iudinamieii
(mo o iniai),
iun amieji e
(senso iniai)
uege aciniai
(sin pa iniai o
pa asimpa i-
niai) ne oai
(ME 1993:66).
M. Reinys iisci ia qua oas g l bn ybiq
judesio u5is, cui chiami i a oja B
e minus. T is iSys i a dijaman a e mini
sinonimi: au on a ingi juclesiai judesiai
MR 184 - impulsi
mo imen i
MR 184: e lexi i
MR 184 MR i84,
- i lessioni
mo imen i
g jl aminiai ludesiai
MR 184;
ualingi
pe mo esi
MR 184 MR
- o ingi
mo esiai
1B'1. ulis
Una judesio
i a dijama
be sinonimq
- is in i i
iudesiai
MR 184.
Bisogna pabbeZ i.
MR i84 a banokad
ualingijudesiai ingi
a oii mas
o a in ecej e mine
judesia
MR ualingieii e minas
judesic l (PZ I993:320).
FisiologU
i5ski ini
g uppoje
plocesU
ly eiimE e mini desc i en i
(B e n inai): e due ly djin o pojuiio u iuilgiu MR 107,
l1, ejimo poju io e doe MR 107, ly ejimo bei aumenq
a uoizdas MR 119, ly' ijimo s i/is MR 34, aumenq bei
ly e mo po y is MR 12I, aumen y e a ei delio MR
120. Sinonimi5kai usa i e mini ly ejimo poju is MR 1Il n ly ejimo po y is
MR 122.
Ti iama 7 e mini,
o a e nei quali
ame Sal inl'je
uno i5
loginiq p ocesq
isioi a dijamas
- ega. Dalis
M. Reinio a ojamq e minq o a cambig, ecc.:
duiakas MR 115 o binoLeulia us egejimas
egijimas MR 115 o a chiama o ega e abiake
ega binokulia ine
(PZ 1993 11).
Secondo eg4
e d inie daik q
i a dijami e ninais
e due a iuilgiu MR 112,
elazioni ege imo
egeiimo pojniio
e due Ml 107.
Regejimo p ocesso?
a dija e mas egejimo
p ocesso.
MR 34.
202 Ri a Ka ely e I A'le isboo Rcinio laisuai og slo Psichok gijos
.uado clio..

P ie e leksiniq eiksmq a ibui ini 4 e minai. ecc.: a sikosejimo uyksmas
MR 184, iiaudejimas
MR 31, kosejimas MR 32, mi kiiojimas MR 32.
Kele u e minq i a di ama ki okia o ganismmo daliq a i i à (ju imas,
uosie, klausa, ce eb q a i i à): daik 7 dydlio paju imas MR 12l, lenguo
alsaoimo ju imas MR 39, poju is MR 4; leuaps a uaniesizdas
MR 81, uos/es a uaizdas
MR 85, uos/es di ksnio galcs MR 59; klausos a uaizdc s MR 85; mqs ymo
galic MR 18.
Al i M. Reinio u ilizza i e mini e due
judesio pojuiio a luilgiu MR
I07, judesio
a uaizdas
MR 85,
judesio poiu is
MR 171, e lexing l
mo esi4 p ecisione
MR 184.
1.5. Gausiausi4 e minll g upg cos i uisce psichiniq p ocessq
pa adini nai (98 e minai oppu e
19,4ok sono assegna i al g uppo isq e mine).
psichinius eiSkinius, che si o mano agendo
Siai e minini, desc udinan i dinamiSkus
iSo iniams nonché inne iniams i i gikli e
i5nyks a lo o in e uppu.
Psichinie azioni, , yksmai e
eiSkiniai i a dijami Siais
e minis: cbs akcijos
p ocesas
MR 93, ano malus psichinis i a ino
psichinis ueikimas
eilkinys MR 14, p oses MR 93, alc{ asis
MR 34, i3o ino
ualios ueiksmo
MR 183, iiuidinis ualios oeiksmas MR
183, ondamen inis psihinis oy smas
MR
183, p o aoimo uyksmas
MR 143, p ocesso psichico
MR 5, psichinis p o'
cesas
MR 34, psichinis eiShinys
MR 1, psichinis ueiksmas
MR 92, psichinis uyksmas
MR 136,
sudd ingo
ullios ueiksmo
MR 190, aalio
eiikinis MR
1.5, ualios ueiksmo
MR 183, ualios uyksmas
MR 188, uieninis ualios
ueiksmas
MR 190.
Asociazioni
i a dijamos
Siais e mina s'. associazione
MR 80, a uaizd4 asociacija MR 2L5, a uaizd y
panalumo asociacija
MR 82,
age u inumo associazione
MR 8l, con as o associazione
MR 82, associazione
conne imen o
pana{umo MR 82,
a uaizd y
associazione
MR 80.
Ras i 72 ki q psichiniq p oces l e miniinai: abs akcija MR 130,
asociacij l as e imen
MR 83,
associacii4 uisuo inumas
MR 84,
igaminazione
MR 72, i iu azione
MR L32, a i au is MR I30, ipaiamen o
MR 73,
ispondomingumo
MR 198, e siuaizdauimas
MR a uaizdauimas MR 1, a uaizd4
man enimen o MR 72, 74, a uaizd4
pynimasis MR 79, bend asis p o auimas
MR 147,
dedukcija
MR 146, dedukcijosiip o auimas
MR 147, eks i pazione b Tdcs MR
33, e duis
pa e i-
MR 1L8, analizesgclia MR 4I, induciia
mas ga s4
MR 146, induzione p o auimus MR
147, in ospeczione
MR 1, isi ik i imo MR 178, isioaizdauimo galia MR 18,
iipl'l o a ualia MR 196, iip o auimas MR 146, i aiga
MR 216, in enzione
MR 1,92, kon e genzia MR 113, Iinkimas
MR
Te minologia 2009
116 203
793, men is MR I,
o as MR I,
nuouoka MR 32,
ogge i o eal à
MR
142, p incipale empi is
paiinimo elemen i MR 149,
panudimo
MR 189, pasqmonio memb o MR
83, paiini ncs MR 1,5, pi mykl is
35, p imo ki elemen o pojuiio
psihinis associazioni ah as MR
sqmones MR onna
MR 38, poiuii4 apsi ikimas MR
143, po y is MR 12, ico do MR
128, p isispy imas p o as
psichine galic MR 193, MR 210.
MR 2, p o auimas MR 3,
psichine sude is MR 94,
psichinis buuimas
MR 214, psichico buoinys
MR
3, psichinis c as MR lB5, psichinis paiinimo buuinys
ei{kini4ejimas MR 212, psichinis uaizdas geneze Ml 5,
MR 184, paZinimo psichinis MR 36, psichini y
sqMR 7, psichini4 kabilejimq paueldijimas MR 209, sqmoni
mones gelme
80. saoisqmoni MR 203, sauilii a MR 4, sqiini MR 173, suy auimas
obuli sia oal a MR. ualio elemen o MR 1BB, MR 1.12, ualios
iipli imas MR lais, ualiosue MR, ualios momen o MR i 19890, ualios
nusilpnejimas MR 223, ualios nu c imas MR 193 3, . alios ple o e MR
195, ualiosimc s MR 196
MR 183.
M. Reinys nel manuale
usa a e minq
e ga pa eikdamas
uc idini7 MR 183,5a1ia
e ga sinonim4 MR 183.
juusm4
Us ojamo e uno al o a ming o m4 . in is
e mine
- ie' o e a uali o me di
lingua bend ines appaiko
y q auk( aidiq
(Lie uuiq kqlbos
i a dZiuo ines o n a s
pab eZiamqja dalely e -ai
g ama ilea 1965:494), ecc.,
a gamin c saiuaidinys MR
144 i. .
(anche i.7, 1.8.1,
1.8.2, 2.3.1).
1.6. E nociiq e iaus nq pa adini nq g upg
106
cos i uiscono e mini
(2101 isq
e minq), MR
emocija MR l,
158, ecc.:
sen imen o
pe sonale
cusmcs MR
163,
a gaminamas-
jausmas
is MR 162,
qukl esnis
jausmas
MR 158,
g ynasis MR
ii MR 168,
154,
senso senso
pajun amie-
sen imen i
pi myki is senso
MR 162. socialinis
jausmas
MR 163, socialus
jausmas
MR 163, uisuomenino
senso
MR 163.
leme ole
sen imen o
MR 158.
De e di elo.
che M. Reinio
oje, a i idii
classi icaci né a uinije.
s4 oka
sen imai
eiSke
Zemesniuosius
sen imus, o
emozioni
-S e esniosi:
classi icazio-
,, im eisi ne i ondamen 4
maggio i o maZesni
ne
sude ingum4 a aizdq e
s4 okq, isipynusiq i jausmus,
mes scissi possibile6sime
jausmus due bigeli g uppi: 1)
isinius i Zemesnius oppu e e
aukumusS esnius jausmus
2) i cosidde i
i
<...> Auk5 esnieji
l'al o e sen imen i
sono chiama i a
emozzioni"
MR 158. In a uine psicologi oie emozzioni lega ea e le e a i i
j
Saliikais ambien e eiSkiniq e si uacij l eiki iq iSgy enimais
0)Z I993:
75), e con
sen imen i
- sai ykiq
e o e
pe manen i
(PZ 1993:
iSgy enimais i30).
Vado elio p incipalein!
indiuidualin s au o ius
e ninE us oja
come cusmcs
204 Ri a Ka ely e I Meiislooo Reinio
e s o
laisuui Psichologijos ado elio...
e o niscono due suo sinonimi:
indiuidualus sen imen o, pe sonale
iausmas, pIg. :
,,Mensioni, che iSasi con uno asnlells
i i i suppo o, aclinasi indiuidualus
o pe sonali sen imen i
[…]...>' MR 163.
,.lndiuiduali sen imen i sono quelli che
possono esse si in pe sone, non enandi
nelle socie àis i a inomenino
jausmns a osena: che sono susip ng
con ki q pe soneq
,, ausmai, gy ybes sos egno, a
chiama i socic/us, a bauisuomeniniai,
ausmc i'
MR
163.,,Socialini so gono e ple oiasi
della socie à"
sen imc i insieme con la i a
163.
PaLy ne ina, che daZniau usa o il e mine uisuomeniniai
iausmai.
Ti iamalame Sal inyje.
p esen a i
Sios indi idualiq e socie àini l
sensin "1 1lys
(38 e mini): al uis a
dedizione senso
MR 169, senso di
MR 177, ca a e ingc s do os
senson as
MR 179, dekingumo
ausm zs
MR
177,
Deuo MR
ga bis
meiles
177, Deuo
iausmas
Deuo
MR 177,
senso
ualiai
senso di
dedizione
MR 777, do ines
iausmas
MR 173.
duigos do os
jausmas
MR 173, egois a
jausmas
MR 168, elemen a e senso
es e ico
MR 179, es e ico
icusmcs isico
MR 158, iausmo
es e ico
MR 178,
iausmas
MR 158, ge ooes
senso
MR 62,
MR 163, senso
indiuidualinis
indiuidualus
senso senso-
MR 163, in elle ino
MR 178, ildidumo
mas
MR I57, jigos
senso MR
165. ke { o
senso
MR 164, senso di
piace e
N4R 62, sensazione
di disagio
MR 38, iausmo di non
soddis azione
MR
164, nesmagumo
iausmo
MR lB5.
p ga binamen o senso
MR 177,
senso di
ispe o
MR 163,
jausmas
MI{ 173, MR
appagamen o d'obbligo
jausmas
165, s o zo
di
one senso
MR 192, MR 92,
soddis azi-
sensazione
picnaudliauimo
sensazione
MR 164, pi n ino es e ico
jousmas
MR 179.
pyk io ausmas MR
164. MR
p ikumo
ausmus
157,
eligione
senso
MR 173. jous o
g a i à
MR 165,
sensazio-
ne di co uzione
MR 191.
P esso isiologiniq
ja smq si
classi icano Sie B
e mi ai: baimesiausmcs
MR
9, sensazione di is azza
MR 161,
diiuguuimen o sensazione
18I MRI,
senso di go a
MR 2I. umo ismo senso
MR 181
. ken ejimo
jausn c s
MR 9, simpa ijos
iausn as
MR 168, shaude imo
senso
MR 153.
Ras i 27 e minai. che indicano appo o con ambien e, al i
Z nonemis e padiu p op iimi iSgy eni nus:ais/ a
MR 189, pau i
MR 159,
diiaugs nas MR
159, digauiilimas
MR 159, gailesys MR 174, geidulys
MR 189, i5gqs is MR
I59, i ilimo MR 159. MR 181,
juokingumos
kan ia MR 165, hen ijimas
MR 152, nesmagL mas MR 152, nuo ulys MR 128,
disminuzione MR 159, ns abismo MR 159, s iodamen o
MR I9I, pali iijimo MR 58, semibogu ejimo MR 159,
pasigailejimo MR I74, soddis acimen o MR 152,
p1' is
MR
Te minologia
2009 I | 16
205
I59. sqiines g aulimas MR I74. g a i à MR I52, suiadinima
MR 37.
lal ak aujumns
MR 210, leimynos simpa ia MR 17I, ok{ as MR 189.
Ras a pa adinim l
emocijq e jausmq
g upese e ki g
e minq (21
e minas), a ek as
memo ia MR 162,
p z. : MR I57, a ek 7
as eninis a e
MR 159, adul o
p iualomybe
o igme MR 174,
senso iausmo
adul o
MR 174.
e zinimas
MR 37, isiologici
iSo inis ja smq
pag inclai MR 154,
e zinimas
MR 91, iio inis pae zinimc s MR 39,
jausmingumcs
MR 210, jausmoii aiika
MR 160,
memo ia
a gamini-
MR 161,
sensom7
m s
MR 162,
sensom4 sensom4
eiga
IB3, jausm4
panaujinim-
MR 757, MR
cs
ico diim y
komingumo saoybe
senso l8l,
piace e
MR 161. meccanismo simpa iacs MR 168.
simpa iji
ple o e MR 171
. s enini i a eh ai MR 159. 1.7. As nenyb6s psichikos
su iki nq e ca a e eio pa adini nq g uppoi
a ibui o
51 e minas is l
(10,106
e minq),! a dijan is
i ai ius pe sonybds
psichikos dis u imus
(psichikos, p o o, spi asios
in alida, anche m4s imo,
compo amen o,
e min l, jausmq
dis u imai), nonché 18
e lindi - iq pe sonali à
indi idualuma. sa i umq,
igim q o igy l sa ybiq,
compo amen o
pa icola men eybig
isum4.
Pe sonali à pe i dis u bi della pe cezione
a dia guidelyie usa o 12 e minq, eg: abulijc
MR 223. al uis a ueiksmcs MR 69. pe sonibis
suuokimq ille ypimas ue icazione
MR 222.
204,,,snugs"
doisinio MR
isinio
,,saogs" a uaizdas MR 203,
hipe bulija
MR 224, iluzija MR i43, le a{ u inis p isispy imczs
MR 224, manija MR 223, neno ingas mo es; 's
MR 184,
neL)alingas
mo esys
MR 183.
Dis u bi
hallucinazioni,
pa ologici,
Zymi della
ques o
pe cezione
sono 7 e mini:
allucinazione udi i a
MR 2I9. hallucinacijc MR
79, hallucinacijos
uaidinys
MR 2I9.ly iiimo hal ucinaciic MR
219, egimoji haliucinacilc MR 219,
s onies hallucinazione
MR 219, uoslis allucina a MR 219. Psichologijas iodyne indica
haliucinacijq u5iq denomininimi Siek an o di e isce dal M. Reinio
aclo elyje a oja lq haliucinacii l uSiq pa adinimq.
Mine ame
Psichologijas )odyne uosles.
udos, ly os, idu iq e comunejo
skonio, a iiski os egos.
due daZ più sen imo
allucina azioni. M. Reinys
haliucinacij l u5is: haliucinacija
egimoji e audimoji
i a dila pasi aikandias
haliucinacija.
Ras i 4 linguis i, 3 egos, 2 ai mo, 5 psichikos
dis u imq denominazioni:a aziin MR 33, lingu
ku umas MR 220, lealbos dis u dimas MR 220,
neb lys i MR 220; psichinis aclumas MR 33, spaluq
aklumas ai o aklumas MR 221, MR 54; ag a ija
ne a MR 33,{ymas MR 22I; iik ypima i3 no me MR
223, 206 Ri a Ka ely e J
Meiislo x Reinio
oe slo sua
laisuai Psichologi
di igelio.
2.3.2.
Te mininai con in e nazionaleis ddmenimis. Sioje g upje'" y a ja
e minai, ku iq Salu inis ddmuo i5 eiki as daik a a dZio kilmininku (10), eg.:
abs akciios p ocessi MR 93, Helmhol zo MR 52, in os eo iia pekcijos
me ode MR 8, psichikos p oses MR 5. Solo po a e minq ha 5al ini s
demenis, b ld a dZiais iS eik5 us ogge oii me odi MR 8, sogge oi
me odi,! MR 8.
2.3.3. Te minoi con mii iais ddmenimis. Te minq con
miS iais demenimis g l pg cos i uisce keliLl ipq
e minai. Secondo demenq ai5k4 ede e, che Siek
an o più è e ming, ku iq Salu inis dimuo è
iS eiki as bhd a dZiu. SiE g upg cos i uisce: a)
e mini con ib idinio Salu iniu demeni e
p incipale lie u iKku demeniu (39), esempio:
egois/inis senso
MR 168, spe imen ne mediiaga
MR 14, empi ine o igine
MR 150, es e ini
ki yba MR 105,
es e ico senso
MR 178, MR 158,
isiologine
busena MR 164,
isiologico eilkinys
isico senso
MR 21, J'iziologinis
o.y smas
MR 158. impulingasiudesys MR
I84, is in i o MR
mo esys senso
184, in elle uale
di ksnis
MR 178, i(cen inis
MR 3I, mecha ini a min s MR 89, mechaninins mo slas MR 89,
me a izine squoka MR 148. i lessi o MR 76. i lessi o
ueiksmas mo imen o
MR 31, i lessi o
MR 185, sociale senso b) e mini sn lie u iiku Salu iniu demeniu e
in e nazionale p incipale demeniu (7), ecc.: hea dimoii hallucinacija MR
c .yksmcs MR 163;
279, g il aminis ka ak e is
MR 138, k ai u ino ealismo MR 63; c) e nini con ib idico
ialu ino demenzia e in e nazionale p incipale dimensione
(7): spe imen ini psicologia MR 128, empi ini psicologia MR
2. mecheninis cha ah e is MR 97, psicinis
p ocessus MR 34, psicologine analize MR 7,
a ionine psicologia MR 2, e lexinis ca a e e
MR 138; d) e n inai hib idiniu ialu iniu e
hyb idiniu p incipale demeniu obie inga ealybd
MR 142, objec.k ingas ealumas MR 142.
su
(2):
Siek an o maZiau è e minq, ku i l ialu inis de nuo a iS eik5 as
daik a a d2io kilmininku. Si4g g up cos i uisce: a) e mini con
in e nazionale Salu inio e lie u iSku p incipale de neniu (22), ecc.: a ek 4
min is MR 162, eks i pacijos budas MR 33, es e ihos iausmas
MR i58,
] ec'hne o desnis
MR 69, hallucinazione uaidinys MR 219,
induzione p o auimas memo ia
MR 147,
in e ualq MR
88. in iucijos k ypsnys
MR 175,
lokalizacil-
MR 160,
os MR 34,
on7 memo ia judes s
mimikos
squoka
MR 88, onq de inimcs MR 179;
b) e mini con lie l iSku
Salu inio
demeniu e in e nazionale
p incipale
Te ninologia
2009 | 16 zI3 |

demeniu (2I), ad esempio:
gali4 lokclizzazione MR 34,
di ksniq sis ema galiq MR 22,
eo ia g e u inumo
gyuuli4 psicologila MR 10.
associazione MR 81, MR 16,
jausm4
psicolog-
MR 20, uaiko psicologia
ia uelios
MR 10. elemen o MR
188, onlio momen o MR
ualios
190, psicologia MR 20.
2.4. Sud6 iniai iL,odZ,iai e ninai. Bechè me à is l
sude iniq iZodZiq e minq su demenimis ecc.:
pe sonybds è u iig li a iikais suookimq iik ypi nas
Sude iniq ii.odl)4 e min l con miH iais ciemenimis
MR 222, gen asis poiymis MR BB, ilo ini ammin ies
sono quasi quan o e con u ii demenimis lie u i5kais
pae zinimq u5is 39, MR alsauimo 39, MR ly imasis ju
(38),
deg imas im MR 153, o dinasis ialiio ju MR 59.
(37), ad esempio: cui
uaosiosizduo es
mechanism
MR I03, speci inis ene gia desnis MR 65, psichini y gali7
localizzazione
MR 32.
S d e ini .l
dem ne a ii.o enimis
di) 1 e minq su
s a.
in e nau iniais
2.5. Sude iniai mol o ia ,odi.iai e ninai. Daugiai,odi.iai
e mini s udiamajame Sal iny e gana a e 11
- as a da andi l 3,9% is .1
mol iiaZodZiq e minq, su-
sude ini l e minq. Didi.i4i4
sude iniq mol eiaZodZiq
e n inq dali (8) cos i uisce
iie iSkos o igmes e mini:
Dieuo ualiai
a sidouimo
jausmc s
MR 177, e due
judesio
pojuiio a 2uilgiu
MR 107, iio a iuilgiu MR 107,
e due ly jimo assicu -
essenzial p ada MR 142, li ejimo
po y is MR 121, aumenq
bei p o auimo ueiksmo aumenq
s uaizdas MR I 79, bei l ejimo
aumen y e li ejimo ipa id
olydinis
MR 120,
sie/os
ei! ini4 sg yiis MR i8.
Nedaug e minq è con
(3): senso lgim ojo eo ila MR 175, p incipale empi ico elemen o palimen o
miS iais demenimis do os
MR 149, psico isico Webe o-Fechne o disnis MR 66.
ISVADOS l. Ti iamas M. Reinio
libe amen e i5 us l lingua e s as
Psichologijos uadouilis è
impo an e Sal inis e psicologijos,
poZiu i . Ques o e p imo
e miniogijos lie u i5kas manuelis,
psicologijas pade i e psicologijas
ad si può di e, che iiuo manuliu
mokslo. e e minie psicologiche di
e minij4 claugiausia cos i u be
base. 2. Re'ikSminiq gmpiq
a Z ilgi is o, che di igelio
emozzioni e jausm s psichini s
p ocessius e minai.
i a dijan i
Nedidelg e minijos dali cos i uiscono e mini con cui chiama e psicologie
5, d6sosniai,
eo ie e con la scienza della psicologia legg
pe sone.
3. NemaZai pa iai
psicologijas sE okq
a dy i M. Rein s
us ojo po uno4 casi
pa eike po 2 o anche po 3
4, ma in alcuni z 1 Ri a Ka el 6
sinonimi.
| Me islouo Reinio laisuui
Psichologias
e slo e minelio..
4. Non pesan emen e si può no a e che in
con on o con a uale e minija della
psicologia, M. Reinio a o i e mininai
ge okai paki o - nemaZai e minq
nebe a ojama, paki o jq classi icacija.
5. Vado elio e minq analisi
che e ejas lie u i5kus
pa ode. mol eiansia a ga a
Lie u i5ki e sude iniai
pusg, a in e nazionaleind
e minus. unaZodiai e mini
isq ap a iamq e minija
cos i uisce claugiau che
deiim adali
- os e minq. Be eik .isi in e nazionie
sono kilg i5 la ynq e minologi della
daZnai g e a e minin l in e nazionaleq
psicologia o g aikq kalbq, adia " gana
o ni a na e ie u iSk l sinon im ;.
I
6. S - dc ing e ninij4
di igelio
p incipalmen e cos i uisce d iZociZiai e minai.
DidZi4iE d iZodZiq s , de ini l e minq dali cos i u e ninai con abiem
Li u iSkais e e minai con mi5 iais de nenimis. Secondo demeni nis
e minq Salu iniai demenys eiSkia ni daik a a dZio kilmininku. T iZodZiai
sude iniq d iZodZiq e minq demen l aiik4 ma i, che daZ maggio
e ilgesni sude iniai e minai cos i uiscono neZymiE e minijos sude inis
clali.
S,T N s l ,1A R Rc'i s M. Psichologijos iudo ilis.
ViiniLLs. 1911.
I. ITERATURA
[)aha inis lie uulu
delle io / 'nas
(leidin as ele onico). 6 as 1c'id. ilnius. 2006.
I lch e chsis.
Kompiule inis u S a p au iniu )o llil lod nus ( 'lck oninis lcidin as. A s. !'d. A. Ki , lc s.
Vilnius.
2 )02.
acikc iiius A.. (iuias A.. llin k e'l-.
Ru cl ojl psich oiogiTc. Vilnius. 191'16.
Lie L iq hullx:s g amo iho.l. V . eda o eus K. Ul clas.
Vilnius. 1965.
I-i uu[u kalhos
iod],nas
(J-XX. 194]-2(]02). Viluius.20 )5.
In e. ne o
iciga:. :h :,//u, w.lkz.l >.
N4 i o s
E I 99 -l:,4
lc lic L V
' c i h I
< p el i
j I
iini s.
P), 1c193:'sic o1ogi7os Sp c /
iod, nus.
eci. A gis l{.. Koi'i lnas R.. Viln jus.
Vai ke iii e Y. Ta p au ini l )odli l iodl'nc s
(ele onico leicii las).
Vilnius. 2003.
Zen le iii iP200l : Lie u i ki .incoK di kosn cdici os e mjnai. 'le mi uilopiju15-
112 15-5.
MEANING
AN ORIGIN OT TERMS OF PSYCHOTO6Y IN ME(ISLOVAS REINYS'
FREELY TRANSLATED
"PSICHOTOGIIO5
VADOVEI. IS'
This a icle dcals i h c minolog in he cx book o psychology by
one o hc i s Li h - anian psychologis s Rcin s. A he beginning
o he 2(J' ' cen u he c
Nlciislo is as s ill no e book o
psycholog, in Li huanian. Reinys
mz cle a ee ansla ion o
Geo gii Cl elpano 's ex book VqeO ux ncuxo: ozuL
(3: n zu* uc . u i u camoo6pasoaauux)
(Psychology ( o
ex book an l
g n nasiu ns
sei -ed ca ion)).
QL i e a lo o
c s
Reinys' own. 505 e ms ou Psichok gijos uad nilis (Ps cholog,
c book) published in
1921 wc c' analyzc'd in esl- c'c o o igin and mcaning.
Te ninologija 2009 | 16 215
The e ms analyzed allow he conclusion
ha Reinys mainly used
Li huanian e ms.
Pu ely Li huanian one-wo d and complex e ms make up mo e han hal o he e ms
analyzed.
In e na ional e ms make up only en pe cen oi all he c ms esea chcd.
Almos all in e na ional one-wo d e nls camc om La in and G eek'
The majo i y o{ e ms name emo ions and celings, psychical and
physiological p ocesses, p ocesses o cogni ion. The e a e se e al
e ms nami g men al cliso de s, cha ac e ypes. b anches, laws
and heo ies o psychologl'.
The n ajo i y o complex e ms a e
wo-wo d e ms. 'I'h ee-u'o c1 and
longe e ms a e e y a e.
The compa ison o e minolog used by Reinys and he p esen e minology
o psychology shows ha qui e a lo o e ms ell ou o use, hei
classi ica ion changed and ne$' e ms eme ged.
Rice u a
2009-12-07
Ri a Ka ely e
Li u iq
ins i u o della lingua
P. VileiSio g. 5, LT:l0308 Vilnius
E. pai as:
i a.ka ely e@
lki.l
216 Ri a Ka ely e I Meiislouo Reinio laisuai oe s o
Psichologios
manuelio.