scieee Open visual document viewer

Mečislovo Reinio laisvai versto „Psichologijos vadovėlio“ psichologijos terminų reikšmė ir kilmė

Rita Katelytė

Full text

Medislo o Reinio libe amen e e s o P sichologij os u adou e/io psicologij os e minq eik5me e kilme RITA KATEI-YTE Li uui4 lingua ins i c s M e i i s I o , o R ei n - io 1 2 5 o in s.qimimo sio n m e i m s 009 ebb aio 5 d. iSpi nqiq n. sukako lZ5-e i anni, kai gime uno lie u i l Reinys Medislo as Tai psicologg (1884-1953). Zymi, S iesi asm en be - kuni gas, yskupas, a ki'"--skupas. gogas, p o eso i s, -is omenininkas, poli ica peda. poli ico kalin, s. Dal 1922 n. iome inian e Uni e si e di Kauno M. Reinys di ige a Teologijos- iioso ijos akul e o Psichologios ka ed ai, anche des e comune4j4 liginam4j4 psicologij4, e c'e a iokio li e iiko manuello della psicologia. pedagoging psicologiQ. guida a psicologi os ese cybom. A quel empo non odel M. Reinys libe amen e iS e e i lie u i l kalb4 p o . Geo giiaus Celpano o Psichc logijos uaclo eli. o p akalboje si a e ma che,, e imas a libe o as, kacl nebu q an o Zymu s e imos Be o, u pakeis i, 1921: IV). eikalo kai kas p ide i" Pakeis os ilius azioni, sumaZin as pa eiksleliq (Reinys kalbos. kai kas sky iai skaidius, suski s y i e a su e minis, I pa ag aus. M. Reinys skundZiasi. che snnku odei . ,use ai i5 e miniis lui L Vabalo Gudaiiio..Asn en- ybes y inejimo p og ammi'l e Rygi5kiq |ono,,Musq Zodyn lio", Z. Zenai 'io ,,Geome ije igonome ijas e minq': M. Sik nio,,A i me ica e algeb os e minq Zodynelio'i e minin l p oge o" e kai kuo al a" I. Elisono .,T umpas zoologijos (Reinys 1921:V). Poiché manuello ado o libe amen e, mol o es o è e o M. Reinio. odel sa à M. Reinio a icolinyic olia is ,,'adinamas di e o eelis Psichologijas oadoueliu (ial ino san onpa - MR). M. Reinio Psichologijos uadouelis è nemaZos (242 po a a di p.), essa cos i uisce e pa i e nella Pi moio gij4, p esen a e delle gene ali Zinios apic' pa e aSoma su paZinimo psicoloi 38 capi oli. ju im4, nel secondoio - su jausn-n1 psicologii4, e - su des oma ediojo jausn s, I Cieo gijus i. psicologo. iloso o. 'lpano (18{ 2 1936) usq gene ale )inios su locikas. Ri a Ka cly e j, 1984/eiis/ou . Rei io loisi ai oe slo Psichologilos ado .elio olos psicologij4, alingus e ne alingus Vado elio p adZio e judesius. è iSspausdin a au o ia " s p akalba, nella quale mos a a psicologia impo anza, paaiSkin as p incipio di compilazione guidelio. Pabaigoje ide as nedidelis psicologi os e min l Zodynelis. Inol e, manuale ialia pa e lie u iSk p e minq skliaus ue iene o ni a di una o pa ecchio kalbq ( usq. okiediq, lenkq, anglq, p ancuzq, lo ynq) a i ikmen l. scopo Sio a icolo - esigenze e o igini a Z ilgiais discu e e 505 e mini di psicologia, o a i mine ame Psichologijas Pi mojo pa e uadouelyje. e a icolo mos omas e min .l eikSmes sky iq appo ois, an ojoje - o igmes. Ki u a icoli si in endono esamin6 i M. Reinio guidaelio e minq sanda 4. I. TERMINU REIKSME Psichologia e minq selezione è a a sulla base dello s udio medZiaga con es o, M. Reinio Psichologijas uudouilio alla ine o n u umpu psicologia e minq Zodyneliu n 7993 m. iileis u Psichologijos iodynu (PZ). Te ninai p esen a i così, come è pa aiy i Sal inyje, Salia indica o pagine, do e e mine pi m4 ka 4 pa a o o. Rile an A. acike idiaus, A. Gudo, E. Rimku es Gene ale di psicologia co so guideliu e M. Reinio Psichologijas uadoueliu, psicologia e miniai suski s y i i okias ichiimine g uppi: gene ie di psicologia e mini, psicologia Sakq denomininime, psicologies desni l, eo iiq denomininime, isiologiniq p ocesq denomininime, psichiniq p ocesq denomininime. emocij l e jausmq denomininìi, pe sonali à psichikos dis u imq e ca a e eio b uoZq denomininìi, paZinimo p ocesq denomininìi e asmc'nq denomininìi. 1.1. Bend ieii psicologieos e ninai. Sios g upes e minis. ku iq è 40 oppu e7,9o/o isq e minq, a dijama gene ale psicologiei me odi di s udio, Zmogaus psichikos ap aiikos e k . MR : s4 okos, ape cepcija ak o ius MR 94, g ynoji e dui 93, MR 149, acciaslis MR 147 , ep odukcija MR 72 (5is e nine Apib eZiamo come,,il p ocesso, che ci p odo a sens im4, anche se pae zinimo non c'è già sogge o MR 141, subs ancia MR 15l, olydine e elueMF. l4B, ueiksnys MR l4I, uienaly e e due MR 148. P ie bend 4jq e minq psicologijas p iski ini e dui MR 147,ai as MR 147, p ieias ingumas / MR 150. skaiiius MR 147. Ano M. Reinio,,,e clues e empo sE okos sono bl inos daik q e yksmq isi aizda imo s4lygos. Tali s4 ocas noi chiamiamo ondamen ali elemen i di empi ico paZimen o" MR 149. Te mino ,,s aiiius ha empi ing kilmg, i. y. skaiiius è o enu o ii Tc minologija 2009 | 16 99 po ldiq po _ io. <...> Skai iaus s4 oka è o igina a i5 poindiq daik l espe ienzaimo e odel ji esan i a i iamojo pob ldZ" MR 150. P ieias ingu no s4 okq M. Rein s ai5kina, che ques o,,y a ondamen iniq paZinimo uno elemen q" MR 151. Secondo l'au o e, ha mokslas s4 ok4, che a e ma p essoZas ingumo kiek ienas isi ikinim4, che nel mondo p e alga pa a us ddsniai. Come e gan os denniai semp e s a o, così e p iZas ingumo s4 oka semp e sa à MR 150. Te min4 sin ese MR 131M. Reinys li usa usa oamu e misu chemiioie scompa i pa i i compedam4sie e nu, kai sude ingE medZiag4 si può a e medZiagos analisig. Sis e mine ? e s essa e p o auja ne y-ksm ose psicologiazione:,,<...> eikia galin e a aigdus unini iung i i uni à4 e uo bucl o ene e comuneE a aigd4 o anche e s:1 okq" MR 131. Ras a e ki q bend qjq psicologi budas jos e minq: do as 197. spe imen ine MR 14, elemen a us n edliaga ii aiika MR 160, MR 150, paZinimoayksmas MR 179, empi ine ilme kino pasekamasis z. aizdas MR 54, p o inis mokslas MR 89, psicologia MR I, psicologios espe imenl zs MR 14, psicologia mohs/as MR 1, psicologia sis/emc MR 3, psicologia Zodis MR 1, psicologine MR 7, MR 212, analisi psicologini sqlyga supanaiejimen o MR l3I, ol),dinis sielos eiikiniq sq yiis MR 18. Pamine ini 6 Sios g uppi e minai, igug MR 1, s . siela:sie/a sielos bisena MR 21, sie/os esme MR 2, sielos pa , bi MR 2, sieios judesy's MR 160, eiSkini l sielos ip oduzione MR 3. Diga M. Reinio, sielos eilkinys MR 3 -,,sielos, oppu e psichiniais, eiSkiniais chiamiamo mus l men is, jausmus, olis n a imus e . . Essi agogi sono chiama i psichinie abbina e o s4monds b[sena" MR 3. Ne se e menziona e che M. Reinys manuale e lie u i5k4 e mine o nisce psicologija a i ikmeni - sielo y q MR I. o eigim ,,,sielo y os e mine è cos i ui o secondo ip as 4 linguaggio sudu imen o modello, pe ché psicologia, o sielo y a, è psichiniq ei5kini l o sielos gy enimo pa a o as sic hologi e ninas. mokslas" MR l, co ispondiau lie u i5kas ad ik ien4 ka 4, oliau a ojamas ik p sue 1.2. Psichologios Sakq pa adini nai. Siame sky elyie apZ elgiami M. Reinio usa iami psicologia della scienza Sakq nomi, che pa agona i con o a consumamais e mini. 11 Sios g uppi e minq cos i uisce 2,20h is l e min l: psicologia spe imen ine MR I2B, empi ini psicologila MR 2. gyuuli4 psicologia MR 10, MR 20, jausmq psicologia masiq psicologia MR 11, compa a i a psicologia MR I0, paiinimo psicologia MR 20, ocioneline psicologia MR 2, au q psicologia MR 10, oaileo psicologia MR 10. ualios psicologia MR 20. 2 0 Il,i a Ka ely e Meiislouo R 'inio kisuai oe s o Psichologi sua aclo elio. Reike l a i i demesi i ques o. che M. Reinys usa a e min4 gyuuli4 psihologijc MR 10. aiiau o a engono usa i e mini - gyuun l psihologija, zoopsichologiia (PZ 7993 329). M. Reinys sos iene che s udiando maZos kul u os nau os psicologiE, è possibile i5siai cos ui e u ili in o mazioni i sukaup i nemaZai masi T sul psicologijq MR 11 (o a - psicologia della p opaganda | QLOVZ:225). Tau y psicologia è MR 10 o a della nazione chiama a psicologia oppu e <' nopsichologija (PZ 1993: B0). I M. Reinio e s ame Psichologijos uadouelyje. Psichologijas iodyne e minai empi ind psicologia MR 2 e acionaline psicologia MR 2 engono u ilizza i sinonimiSkai e discussi insieme, solo o a al pos o e mine acionaline psicologia iene usa a cionalis ini psicologia. Secondo M. Reinio, pa agamqjq psicolog,lq MR 10 (o a - compa a i a psicologia) cos i uisce i da i di psicologia au l, psicologia animaleq e psicologia in an ile MR 11-I2. Psichologios d6sniq, eo iiq 1.3. pa adini nai. Siame sky elle p esen aa na 12 psicologia scien i ico e min l (2,40/o isq e minq), i a dijandiq psicologios scien i ico desnius e eo ie. Didi.i4j4 Ques i g uppi di dali cos i uiscono psicologia eo ijq denominazioni (7 e mini): a ek 4 appimo eo ia MR 160, Be keley'o eo ia MR 120. galiq eo ia MR 16, eo ia Helmhol zo MR 52, eo ia He ingo MR 55. eo ia igim oio do o senso MR 175, eo ia pedsak y MR 75. Siek an o maZiau sono psicologie (5 e mini):Fechne o desniq pa adinim l desnls MR 69. psico isico Webe o-Fechne o desnis MR 66. sielos g uenimo desnis MR 10, sie/os ei5kiniq desnis MR 3, speci icin des is ene gia MR 65. I5 pa ,1'zdZiq ede e, che nei e mini pe son a dZiai engono p esen a i o isinalia ai ba con lie u iSko nis gai lnimis. 1.4. Fiziologiniq p oces l pa adini nq g upg cos i uisce 73 e mini (I4,49 , isq e minq). | lais a dijan a gy , ybine a i i à, unkciios. meccanismi di egolazione, yi jqiai su kin andia ambien eca:y'ziologija MR 14, isiologine bisena MR eiikinys isiologico 164, MR 21, isiologico uylesmas MR 158, g il aminisueiksma MR 31, audonauimas MR 21, i lesso MR 34, eJ'leksinis ueiksmos MR 3I, e lexinis uyeksmos MR I85, egejimo a uaizdas MR 85, egeiimo cen as MR 34, sapnas MR 79, snaudulys MR 214 (g e a Sio e mino ado el. je a oiamas sinonimo d iemo uojas MR 211), so umas MR 39, susiualdymcs MR 195, olkulys MR 39. P ocessi isiologici chiaminandiq e minq g upeie didi,i1ja dal! cos i uisce ne q sis emE desc i udinan s e mininai. q as a 20, ad esempio: cen i ugalis di ksnis Te minologia | 2009 | 16 201 MR 31, cen ipe alis di snis MR 31, di ksni7 cen os MR 37, d ksniq e zini no esme MR 29, di ksni l galq in o mocil MR 66, di ksni4 sis/ema MR 22, di ksni4 sis ema elemen o Mi{ 25, icen inis di ksnis 3MRI, iicen inis di ksnis MR 3 i, iioidi nis pae zini na.s MR 39 , iiuidino espe ienza MR 4, iudi i o di ksnis MR 31 di hsn s MR 3l, klausos di snis MR . jun amasis 3T,ly ejimo di hsnis MR 58, egejimo di hsnis MR 65, s onies di snis MR 59. M. Reinio Psichologilos uadouelyje,.ne o" ichiime usa o il e mis di ksnis. Sio a ian e e mine di gsni |. Slinpo la o iose già usa o e V Kudi kos Zu nale (Zemle idiu e Vu po 2008: 1-16). Fiziologiniq sinoni ni5kq nemaZai è p ocessq g upeje e ming: mudinamieji di ksniai - cen ipe olis di ksnis MR 31, di junicen inis snis MR 3I; amieji di ksniai - cen i ugalis di ksnis MR 3L, iicen is di ksnis MR 31. 15 l pa eik pa yzdZiq ede e, che pi menybe o ni a lie . i5kos kelmes sinoni na ns. Reike l no a che o a è a o ami e minai iudinamieii (mo o iniai), iun amieji e (senso iniai) uege aciniai (sin pa iniai o pa asimpa i- niai) ne oai (ME 1993:66). M. Reinys iisci ia qua oas g l bn ybiq judesio u5is, cui chiami i a oja B e minus. T is iSys i a dijaman a e mini sinonimi: au on a ingi juclesiai judesiai MR 184 - impulsi mo imen i MR 184: e lexi i MR 184 MR i84, - i lessioni mo imen i g jl aminiai ludesiai MR 184; ualingi pe mo esi MR 184 MR - o ingi mo esiai 1B'1. ulis Una judesio i a dijama be sinonimq - is in i i iudesiai MR 184. Bisogna pabbeZ i. MR i84 a banokad ualingijudesiai ingi a oii mas o a in ecej e mine judesia MR ualingieii e minas judesic l (PZ I993:320). FisiologU i5ski ini g uppoje plocesU ly eiimE e mini desc i en i (B e n inai): e due ly djin o pojuiio u iuilgiu MR 107, l1, ejimo poju io e doe MR 107, ly ejimo bei aumenq a uoizdas MR 119, ly' ijimo s i/is MR 34, aumenq bei ly e mo po y is MR 12I, aumen y e a ei delio MR 120. Sinonimi5kai usa i e mini ly ejimo poju is MR 1Il n ly ejimo po y is MR 122. Ti iama 7 e mini, o a e nei quali ame Sal inl'je uno i5 loginiq p ocesq isioi a dijamas - ega. Dalis M. Reinio a ojamq e minq o a cambig, ecc.: duiakas MR 115 o binoLeulia us egejimas egijimas MR 115 o a chiama o ega e abiake ega binokulia ine (PZ 1993 11). Secondo eg4 e d inie daik q i a dijami e ninais e due a iuilgiu MR 112, elazioni ege imo egeiimo pojniio e due Ml 107. Regejimo p ocesso? a dija e mas egejimo p ocesso. MR 34. 202 Ri a Ka ely e I A'le isboo Rcinio laisuai og slo Psichok gijos .uado clio.. P ie e leksiniq eiksmq a ibui ini 4 e minai. ecc.: a sikosejimo uyksmas MR 184, iiaudejimas MR 31, kosejimas MR 32, mi kiiojimas MR 32. Kele u e minq i a di ama ki okia o ganismmo daliq a i i à (ju imas, uosie, klausa, ce eb q a i i à): daik 7 dydlio paju imas MR 12l, lenguo alsaoimo ju imas MR 39, poju is MR 4; leuaps a uaniesizdas MR 81, uos/es a uaizdas MR 85, uos/es di ksnio galcs MR 59; klausos a uaizdc s MR 85; mqs ymo galic MR 18. Al i M. Reinio u ilizza i e mini e due judesio pojuiio a luilgiu MR I07, judesio a uaizdas MR 85, judesio poiu is MR 171, e lexing l mo esi4 p ecisione MR 184. 1.5. Gausiausi4 e minll g upg cos i uisce psichiniq p ocessq pa adini nai (98 e minai oppu e 19,4ok sono assegna i al g uppo isq e mine). psichinius eiSkinius, che si o mano agendo Siai e minini, desc udinan i dinamiSkus iSo iniams nonché inne iniams i i gikli e i5nyks a lo o in e uppu. Psichinie azioni, , yksmai e eiSkiniai i a dijami Siais e minis: cbs akcijos p ocesas MR 93, ano malus psichinis i a ino psichinis ueikimas eilkinys MR 14, p oses MR 93, alc{ asis MR 34, i3o ino ualios ueiksmo MR 183, iiuidinis ualios oeiksmas MR 183, ondamen inis psihinis oy smas MR 183, p o aoimo uyksmas MR 143, p ocesso psichico MR 5, psichinis p o' cesas MR 34, psichinis eiShinys MR 1, psichinis ueiksmas MR 92, psichinis uyksmas MR 136, sudd ingo ullios ueiksmo MR 190, aalio eiikinis MR 1.5, ualios ueiksmo MR 183, ualios uyksmas MR 188, uieninis ualios ueiksmas MR 190. Asociazioni i a dijamos Siais e mina s'. associazione MR 80, a uaizd4 asociacija MR 2L5, a uaizd y panalumo asociacija MR 82, age u inumo associazione MR 8l, con as o associazione MR 82, associazione conne imen o pana{umo MR 82, a uaizd y associazione MR 80. Ras i 72 ki q psichiniq p oces l e miniinai: abs akcija MR 130, asociacij l as e imen MR 83, associacii4 uisuo inumas MR 84, igaminazione MR 72, i iu azione MR L32, a i au is MR I30, ipaiamen o MR 73, ispondomingumo MR 198, e siuaizdauimas MR a uaizdauimas MR 1, a uaizd4 man enimen o MR 72, 74, a uaizd4 pynimasis MR 79, bend asis p o auimas MR 147, dedukcija MR 146, dedukcijosiip o auimas MR 147, eks i pazione b Tdcs MR 33, e duis pa e i- MR 1L8, analizesgclia MR 4I, induciia mas ga s4 MR 146, induzione p o auimus MR 147, in ospeczione MR 1, isi ik i imo MR 178, isioaizdauimo galia MR 18, iipl'l o a ualia MR 196, iip o auimas MR 146, i aiga MR 216, in enzione MR 1,92, kon e genzia MR 113, Iinkimas MR Te minologia 2009 116 203 793, men is MR I, o as MR I, nuouoka MR 32, ogge i o eal à MR 142, p incipale empi is paiinimo elemen i MR 149, panudimo MR 189, pasqmonio memb o MR 83, paiini ncs MR 1,5, pi mykl is 35, p imo ki elemen o pojuiio psihinis associazioni ah as MR sqmones MR onna MR 38, poiuii4 apsi ikimas MR 143, po y is MR 12, ico do MR 128, p isispy imas p o as psichine galic MR 193, MR 210. MR 2, p o auimas MR 3, psichine sude is MR 94, psichinis buuimas MR 214, psichico buoinys MR 3, psichinis c as MR lB5, psichinis paiinimo buuinys ei{kini4ejimas MR 212, psichinis uaizdas geneze Ml 5, MR 184, paZinimo psichinis MR 36, psichini y sqMR 7, psichini4 kabilejimq paueldijimas MR 209, sqmoni mones gelme 80. saoisqmoni MR 203, sauilii a MR 4, sqiini MR 173, suy auimas obuli sia oal a MR. ualio elemen o MR 1BB, MR 1.12, ualios iipli imas MR lais, ualiosue MR, ualios momen o MR i 19890, ualios nusilpnejimas MR 223, ualios nu c imas MR 193 3, . alios ple o e MR 195, ualiosimc s MR 196 MR 183. M. Reinys nel manuale usa a e minq e ga pa eikdamas uc idini7 MR 183,5a1ia e ga sinonim4 MR 183. juusm4 Us ojamo e uno al o a ming o m4 . in is e mine - ie' o e a uali o me di lingua bend ines appaiko y q auk( aidiq (Lie uuiq kqlbos i a dZiuo ines o n a s pab eZiamqja dalely e -ai g ama ilea 1965:494), ecc., a gamin c saiuaidinys MR 144 i. . (anche i.7, 1.8.1, 1.8.2, 2.3.1). 1.6. E nociiq e iaus nq pa adini nq g upg 106 cos i uiscono e mini (2101 isq e minq), MR emocija MR l, 158, ecc.: sen imen o pe sonale cusmcs MR 163, a gaminamas- jausmas is MR 162, qukl esnis jausmas MR 158, g ynasis MR ii MR 168, 154, senso senso pajun amie- sen imen i pi myki is senso MR 162. socialinis jausmas MR 163, socialus jausmas MR 163, uisuomenino senso MR 163. leme ole sen imen o MR 158. De e di elo. che M. Reinio oje, a i idii classi icaci né a uinije. s4 oka sen imai eiSke Zemesniuosius sen imus, o emozioni -S e esniosi: classi icazio- ,, im eisi ne i ondamen 4 maggio i o maZesni ne sude ingum4 a aizdq e s4 okq, isipynusiq i jausmus, mes scissi possibile6sime jausmus due bigeli g uppi: 1) isinius i Zemesnius oppu e e aukumusS esnius jausmus 2) i cosidde i i <...> Auk5 esnieji l'al o e sen imen i sono chiama i a emozzioni" MR 158. In a uine psicologi oie emozzioni lega ea e le e a i i j Saliikais ambien e eiSkiniq e si uacij l eiki iq iSgy enimais 0)Z I993: 75), e con sen imen i - sai ykiq e o e pe manen i (PZ 1993: iSgy enimais i30). Vado elio p incipalein! indiuidualin s au o ius e ninE us oja come cusmcs 204 Ri a Ka ely e I Meiislooo Reinio e s o laisuui Psichologijos ado elio... e o niscono due suo sinonimi: indiuidualus sen imen o, pe sonale iausmas, pIg. : ,,Mensioni, che iSasi con uno asnlells i i i suppo o, aclinasi indiuidualus o pe sonali sen imen i […]...>' MR 163. ,.lndiuiduali sen imen i sono quelli che possono esse si in pe sone, non enandi nelle socie àis i a inomenino jausmns a osena: che sono susip ng con ki q pe soneq ,, ausmai, gy ybes sos egno, a chiama i socic/us, a bauisuomeniniai, ausmc i' MR 163.,,Socialini so gono e ple oiasi della socie à" sen imc i insieme con la i a 163. PaLy ne ina, che daZniau usa o il e mine uisuomeniniai iausmai. Ti iamalame Sal inyje. p esen a i Sios indi idualiq e socie àini l sensin "1 1lys (38 e mini): al uis a dedizione senso MR 169, senso di MR 177, ca a e ingc s do os senson as MR 179, dekingumo ausm zs MR 177, Deuo MR ga bis meiles 177, Deuo iausmas Deuo MR 177, senso ualiai senso di dedizione MR 777, do ines iausmas MR 173. duigos do os jausmas MR 173, egois a jausmas MR 168, elemen a e senso es e ico MR 179, es e ico icusmcs isico MR 158, iausmo es e ico MR 178, iausmas MR 158, ge ooes senso MR 62, MR 163, senso indiuidualinis indiuidualus senso senso- MR 163, in elle ino MR 178, ildidumo mas MR I57, jigos senso MR 165. ke { o senso MR 164, senso di piace e N4R 62, sensazione di disagio MR 38, iausmo di non soddis azione MR 164, nesmagumo iausmo MR lB5. p ga binamen o senso MR 177, senso di ispe o MR 163, jausmas MI{ 173, MR appagamen o d'obbligo jausmas 165, s o zo di one senso MR 192, MR 92, soddis azi- sensazione picnaudliauimo sensazione MR 164, pi n ino es e ico jousmas MR 179. pyk io ausmas MR 164. MR p ikumo ausmus 157, eligione senso MR 173. jous o g a i à MR 165, sensazio- ne di co uzione MR 191. P esso isiologiniq ja smq si classi icano Sie B e mi ai: baimesiausmcs MR 9, sensazione di is azza MR 161, diiuguuimen o sensazione 18I MRI, senso di go a MR 2I. umo ismo senso MR 181 . ken ejimo jausn c s MR 9, simpa ijos iausn as MR 168, shaude imo senso MR 153. Ras i 27 e minai. che indicano appo o con ambien e, al i Z nonemis e padiu p op iimi iSgy eni nus:ais/ a MR 189, pau i MR 159, diiaugs nas MR 159, digauiilimas MR 159, gailesys MR 174, geidulys MR 189, i5gqs is MR I59, i ilimo MR 159. MR 181, juokingumos kan ia MR 165, hen ijimas MR 152, nesmagL mas MR 152, nuo ulys MR 128, disminuzione MR 159, ns abismo MR 159, s iodamen o MR I9I, pali iijimo MR 58, semibogu ejimo MR 159, pasigailejimo MR I74, soddis acimen o MR 152, p1' is MR Te minologia 2009 I | 16 205 I59. sqiines g aulimas MR I74. g a i à MR I52, suiadinima MR 37. lal ak aujumns MR 210, leimynos simpa ia MR 17I, ok{ as MR 189. Ras a pa adinim l emocijq e jausmq g upese e ki g e minq (21 e minas), a ek as memo ia MR 162, p z. : MR I57, a ek 7 as eninis a e MR 159, adul o p iualomybe o igme MR 174, senso iausmo adul o MR 174. e zinimas MR 37, isiologici iSo inis ja smq pag inclai MR 154, e zinimas MR 91, iio inis pae zinimc s MR 39, jausmingumcs MR 210, jausmoii aiika MR 160, memo ia a gamini- MR 161, sensom7 m s MR 162, sensom4 sensom4 eiga IB3, jausm4 panaujinim- MR 757, MR cs ico diim y komingumo saoybe senso l8l, piace e MR 161. meccanismo simpa iacs MR 168. simpa iji ple o e MR 171 . s enini i a eh ai MR 159. 1.7. As nenyb6s psichikos su iki nq e ca a e eio pa adini nq g uppoi a ibui o 51 e minas is l (10,106 e minq),! a dijan is i ai ius pe sonybds psichikos dis u imus (psichikos, p o o, spi asios in alida, anche m4s imo, compo amen o, e min l, jausmq dis u imai), nonché 18 e lindi - iq pe sonali à indi idualuma. sa i umq, igim q o igy l sa ybiq, compo amen o pa icola men eybig isum4. Pe sonali à pe i dis u bi della pe cezione a dia guidelyie usa o 12 e minq, eg: abulijc MR 223. al uis a ueiksmcs MR 69. pe sonibis suuokimq ille ypimas ue icazione MR 222. 204,,,snugs" doisinio MR isinio ,,saogs" a uaizdas MR 203, hipe bulija MR 224, iluzija MR i43, le a{ u inis p isispy imczs MR 224, manija MR 223, neno ingas mo es; 's MR 184, neL)alingas mo esys MR 183. Dis u bi hallucinazioni, pa ologici, Zymi della ques o pe cezione sono 7 e mini: allucinazione udi i a MR 2I9. hallucinacijc MR 79, hallucinacijos uaidinys MR 2I9.ly iiimo hal ucinaciic MR 219, egimoji haliucinacilc MR 219, s onies hallucinazione MR 219, uoslis allucina a MR 219. Psichologijas iodyne indica haliucinacijq u5iq denomininimi Siek an o di e isce dal M. Reinio aclo elyje a oja lq haliucinacii l uSiq pa adinimq. Mine ame Psichologijas )odyne uosles. udos, ly os, idu iq e comunejo skonio, a iiski os egos. due daZ più sen imo allucina azioni. M. Reinys haliucinacij l u5is: haliucinacija egimoji e audimoji i a dila pasi aikandias haliucinacija. Ras i 4 linguis i, 3 egos, 2 ai mo, 5 psichikos dis u imq denominazioni:a aziin MR 33, lingu ku umas MR 220, lealbos dis u dimas MR 220, neb lys i MR 220; psichinis aclumas MR 33, spaluq aklumas ai o aklumas MR 221, MR 54; ag a ija ne a MR 33,{ymas MR 22I; iik ypima i3 no me MR 223, 206 Ri a Ka ely e J Meiislo x Reinio oe slo sua laisuai Psichologi di igelio. 2.3.2. Te mininai con in e nazionaleis ddmenimis. Sioje g upje'" y a ja e minai, ku iq Salu inis ddmuo i5 eiki as daik a a dZio kilmininku (10), eg.: abs akciios p ocessi MR 93, Helmhol zo MR 52, in os eo iia pekcijos me ode MR 8, psichikos p oses MR 5. Solo po a e minq ha 5al ini s demenis, b ld a dZiais iS eik5 us ogge oii me odi MR 8, sogge oi me odi,! MR 8. 2.3.3. Te minoi con mii iais ddmenimis. Te minq con miS iais demenimis g l pg cos i uisce keliLl ipq e minai. Secondo demenq ai5k4 ede e, che Siek an o più è e ming, ku iq Salu inis dimuo è iS eiki as bhd a dZiu. SiE g upg cos i uisce: a) e mini con ib idinio Salu iniu demeni e p incipale lie u iKku demeniu (39), esempio: egois/inis senso MR 168, spe imen ne mediiaga MR 14, empi ine o igine MR 150, es e ini ki yba MR 105, es e ico senso MR 178, MR 158, isiologine busena MR 164, isiologico eilkinys isico senso MR 21, J'iziologinis o.y smas MR 158. impulingasiudesys MR I84, is in i o MR mo esys senso 184, in elle uale di ksnis MR 178, i(cen inis MR 3I, mecha ini a min s MR 89, mechaninins mo slas MR 89, me a izine squoka MR 148. i lessi o MR 76. i lessi o ueiksmas mo imen o MR 31, i lessi o MR 185, sociale senso b) e mini sn lie u iiku Salu iniu demeniu e in e nazionale p incipale demeniu (7), ecc.: hea dimoii hallucinacija MR c .yksmcs MR 163; 279, g il aminis ka ak e is MR 138, k ai u ino ealismo MR 63; c) e nini con ib idico ialu ino demenzia e in e nazionale p incipale dimensione (7): spe imen ini psicologia MR 128, empi ini psicologia MR 2. mecheninis cha ah e is MR 97, psicinis p ocessus MR 34, psicologine analize MR 7, a ionine psicologia MR 2, e lexinis ca a e e MR 138; d) e n inai hib idiniu ialu iniu e hyb idiniu p incipale demeniu obie inga ealybd MR 142, objec.k ingas ealumas MR 142. su (2): Siek an o maZiau è e minq, ku i l ialu inis de nuo a iS eik5 as daik a a d2io kilmininku. Si4g g up cos i uisce: a) e mini con in e nazionale Salu inio e lie u iSku p incipale de neniu (22), ecc.: a ek 4 min is MR 162, eks i pacijos budas MR 33, es e ihos iausmas MR i58, ] ec'hne o desnis MR 69, hallucinazione uaidinys MR 219, induzione p o auimas memo ia MR 147, in e ualq MR 88. in iucijos k ypsnys MR 175, lokalizacil- MR 160, os MR 34, on7 memo ia judes s mimikos squoka MR 88, onq de inimcs MR 179; b) e mini con lie l iSku Salu inio demeniu e in e nazionale p incipale Te ninologia 2009 | 16 zI3 | demeniu (2I), ad esempio: gali4 lokclizzazione MR 34, di ksniq sis ema galiq MR 22, eo ia g e u inumo gyuuli4 psicologila MR 10. associazione MR 81, MR 16, jausm4 psicolog- MR 20, uaiko psicologia ia uelios MR 10. elemen o MR 188, onlio momen o MR ualios 190, psicologia MR 20. 2.4. Sud6 iniai iL,odZ,iai e ninai. Bechè me à is l sude iniq iZodZiq e minq su demenimis ecc.: pe sonybds è u iig li a iikais suookimq iik ypi nas Sude iniq ii.odl)4 e min l con miH iais ciemenimis MR 222, gen asis poiymis MR BB, ilo ini ammin ies sono quasi quan o e con u ii demenimis lie u i5kais pae zinimq u5is 39, MR alsauimo 39, MR ly imasis ju (38), deg imas im MR 153, o dinasis ialiio ju MR 59. (37), ad esempio: cui uaosiosizduo es mechanism MR I03, speci inis ene gia desnis MR 65, psichini y gali7 localizzazione MR 32. S d e ini .l dem ne a ii.o enimis di) 1 e minq su s a. in e nau iniais 2.5. Sude iniai mol o ia ,odi.iai e ninai. Daugiai,odi.iai e mini s udiamajame Sal iny e gana a e 11 - as a da andi l 3,9% is .1 mol iiaZodZiq e minq, su- sude ini l e minq. Didi.i4i4 sude iniq mol eiaZodZiq e n inq dali (8) cos i uisce iie iSkos o igmes e mini: Dieuo ualiai a sidouimo jausmc s MR 177, e due judesio pojuiio a 2uilgiu MR 107, iio a iuilgiu MR 107, e due ly jimo assicu - essenzial p ada MR 142, li ejimo po y is MR 121, aumenq bei p o auimo ueiksmo aumenq s uaizdas MR I 79, bei l ejimo aumen y e li ejimo ipa id olydinis MR 120, sie/os ei! ini4 sg yiis MR i8. Nedaug e minq è con (3): senso lgim ojo eo ila MR 175, p incipale empi ico elemen o palimen o miS iais demenimis do os MR 149, psico isico Webe o-Fechne o disnis MR 66. ISVADOS l. Ti iamas M. Reinio libe amen e i5 us l lingua e s as Psichologijos uadouilis è impo an e Sal inis e psicologijos, poZiu i . Ques o e p imo e miniogijos lie u i5kas manuelis, psicologijas pade i e psicologijas ad si può di e, che iiuo manuliu mokslo. e e minie psicologiche di e minij4 claugiausia cos i u be base. 2. Re'ikSminiq gmpiq a Z ilgi is o, che di igelio emozzioni e jausm s psichini s p ocessius e minai. i a dijan i Nedidelg e minijos dali cos i uiscono e mini con cui chiama e psicologie 5, d6sosniai, eo ie e con la scienza della psicologia legg pe sone. 3. NemaZai pa iai psicologijas sE okq a dy i M. Rein s us ojo po uno4 casi pa eike po 2 o anche po 3 4, ma in alcuni z 1 Ri a Ka el 6 sinonimi. | Me islouo Reinio laisuui Psichologias e slo e minelio.. 4. Non pesan emen e si può no a e che in con on o con a uale e minija della psicologia, M. Reinio a o i e mininai ge okai paki o - nemaZai e minq nebe a ojama, paki o jq classi icacija. 5. Vado elio e minq analisi che e ejas lie u i5kus pa ode. mol eiansia a ga a Lie u i5ki e sude iniai pusg, a in e nazionaleind e minus. unaZodiai e mini isq ap a iamq e minija cos i uisce claugiau che deiim adali - os e minq. Be eik .isi in e nazionie sono kilg i5 la ynq e minologi della daZnai g e a e minin l in e nazionaleq psicologia o g aikq kalbq, adia " gana o ni a na e ie u iSk l sinon im ;. I 6. S - dc ing e ninij4 di igelio p incipalmen e cos i uisce d iZociZiai e minai. DidZi4iE d iZodZiq s , de ini l e minq dali cos i u e ninai con abiem Li u iSkais e e minai con mi5 iais de nenimis. Secondo demeni nis e minq Salu iniai demenys eiSkia ni daik a a dZio kilmininku. T iZodZiai sude iniq d iZodZiq e minq demen l aiik4 ma i, che daZ maggio e ilgesni sude iniai e minai cos i uiscono neZymiE e minijos sude inis clali. S,T N s l ,1A R Rc'i s M. Psichologijos iudo ilis. ViiniLLs. 1911. I. ITERATURA [)aha inis lie uulu delle io / 'nas (leidin as ele onico). 6 as 1c'id. ilnius. 2006. I lch e chsis. Kompiule inis u S a p au iniu )o llil lod nus ( 'lck oninis lcidin as. A s. !'d. A. Ki , lc s. Vilnius. 2 )02. acikc iiius A.. (iuias A.. llin k e'l-. Ru cl ojl psich oiogiTc. Vilnius. 191'16. Lie L iq hullx:s g amo iho.l. V . eda o eus K. Ul clas. Vilnius. 1965. I-i uu[u kalhos iod],nas (J-XX. 194]-2(]02). Viluius.20 )5. In e. ne o iciga:. :h :,//u, w.lkz.l >. N4 i o s E I 99 -l:,4 lc lic L V ' c i h I < p el i j I iini s. P), 1c193:'sic o1ogi7os Sp c / iod, nus. eci. A gis l{.. Koi'i lnas R.. Viln jus. Vai ke iii e Y. Ta p au ini l )odli l iodl'nc s (ele onico leicii las). Vilnius. 2003. Zen le iii iP200l : Lie u i ki .incoK di kosn cdici os e mjnai. 'le mi uilopiju15- 112 15-5. MEANING AN ORIGIN OT TERMS OF PSYCHOTO6Y IN ME(ISLOVAS REINYS' FREELY TRANSLATED "PSICHOTOGIIO5 VADOVEI. IS' This a icle dcals i h c minolog in he cx book o psychology by one o hc i s Li h - anian psychologis s Rcin s. A he beginning o he 2(J' ' cen u he c Nlciislo is as s ill no e book o psycholog, in Li huanian. Reinys mz cle a ee ansla ion o Geo gii Cl elpano 's ex book VqeO ux ncuxo: ozuL (3: n zu* uc . u i u camoo6pasoaauux) (Psychology ( o ex book an l g n nasiu ns sei -ed ca ion)). QL i e a lo o c s Reinys' own. 505 e ms ou Psichok gijos uad nilis (Ps cholog, c book) published in 1921 wc c' analyzc'd in esl- c'c o o igin and mcaning. Te ninologija 2009 | 16 215 The e ms analyzed allow he conclusion ha Reinys mainly used Li huanian e ms. Pu ely Li huanian one-wo d and complex e ms make up mo e han hal o he e ms analyzed. In e na ional e ms make up only en pe cen oi all he c ms esea chcd. Almos all in e na ional one-wo d e nls camc om La in and G eek' The majo i y o{ e ms name emo ions and celings, psychical and physiological p ocesses, p ocesses o cogni ion. The e a e se e al e ms nami g men al cliso de s, cha ac e ypes. b anches, laws and heo ies o psychologl'. The n ajo i y o complex e ms a e wo-wo d e ms. 'I'h ee-u'o c1 and longe e ms a e e y a e. The compa ison o e minolog used by Reinys and he p esen e minology o psychology shows ha qui e a lo o e ms ell ou o use, hei classi ica ion changed and ne$' e ms eme ged. Rice u a 2009-12-07 Ri a Ka ely e Li u iq ins i u o della lingua P. VileiSio g. 5, LT:l0308 Vilnius E. pai as: i a.ka ely e@ lki.l 216 Ri a Ka ely e I Meiislouo Reinio laisuai oe s o Psichologios manuelio.