Mečislovo Reinio laisvai versto „Psichologijos vadovėlio“ psichologijos terminų reikšmė ir kilmė

Medislo o Reinio lais ai e s o P sichologij os u adou e/io psichologij os e minq eik5me i kilme RITA KATEI-YTE Lie uui4 kalbos ins i u c s M e i i s I o , o R ei n io 1 2 5 - o sio n s .qimimo m e in i m s 009 n. asa io 5 d. sukako lZ5-e i me ai, kai gime ienas iSpi nqiq lie u i l psichologg Medislo as Reinys (1884-1953). Tai Zymi, S iesi asm en be - kuni gas, yskupas, a ki'"--skupas. peda gogas, p o eso i s, -is omenininkas, poli ikas. poli inis kalin, s. Nuo 1922 n. iome inian e Kauno uni e si e e M. Reinys ado a o Teologijos- iioso ijos akul e o Psichologiios ka ed ai, aip pa des e bend 4j4 psichologij4, lyginam4j4 i pedagoging psichologiiQ. ado a o psichologi os p a yboms. Tuo me u nebu o iokio lie u iiko psichologijos ado elio. odel M. Reinys lais ai iS e e i lie u i l kalb4 p o . Geo giiaus Celpano o Psichc logijos uaclo eli. o p akalboje eigiama, kad ,, e imas a lais as, kacl nebu q iek Zymu s e imos kalbos. Be o, bu o eikalo kai kas pakeis i, kai kas p ide i" (Reinys 1921: IV). Pakeis os ilius acijos, sumaZin as pa eiksleliq skaidius, sky iai suski s y i I pa ag a us. M. Reinys skundZiasi. kad bu o snnku su e minais, odei jis .,naudojosi e minais i5 L Vabalo Gudaiiio ..Asn enybes y inejimo p og amos'l Rygi5kiq |ono ,,Musq Zodyn lio", Z. Zenai 'io ,,Geome ijos i igonome ijos e minq': M. Sik nio ,,A i me ikos i algeb os e minq Zo- dynelio'i I. Elisono .,T umpas zoologijos e min l p ojek as" i kai kuo ki a" (Reinys 1921:V). Kadangi ado elis e s as lais ai, daug eks o y a pa ies M. Reinio. odel olia s aipsnyic is ado elis bus ,,'adinamas M. Reinio Psichologijos oadoueliu (ial inio san umpa - MR). M. Reinio Psichologijos uadouelis y a nemaZos apim ies (242 p.), ji suda o ys dalys i 38 sky iai. Pi moio e dalyje aSoma apie paZinimo psicholo- gij4, pa eikiamos bend osios Zinios apic' ju im4, an oioje - apie jausn-n1 psichologii4, des omos bend osios )inios apie jausn s, ediojo e - apie I Cieo gijus i.'lpano as (18{ 2 1936) usq psichologas. locikas. iloso as. 198 Ri a Ka cly e j ,4/eiis/ou . Rei io loisi ai oe slo Psichologilos ado .elio alios psichologij4, alingus i ne alingus judesius. Vado elio p adZio e y a iSspausdin a au o ia " s p akalba, ku ioje pa odoma psichologijos s a - ba, paaiSkin as ado elio suda ymo p incipas. Pabaigoje ide as nedidelis psichologi os e min l Zodynelis. Be o, ado elyje ialia dalies lie u iSk p e minq skliaus uose pa eikiama ienos a kele o kalbq ( usq. okiediq, lenkq, anglq, p ancuzq, lo ynq) a i ikmen l. Sio s aipsnio ikslas - eiklmes i kilmes a Z ilgiais ap a i 505 psichologi- jos e minus, as us mine ame Psichologijos uadouelyje. Pi mojo e s aipsnio dalyje pa odomas e min .l eikSmes sky iq san ykis, an ojoje - kilmes. Ki- uose s aipsniuose ke inama nag in6 i M. Reinio ado elio e minq sanda 4. I. TERMINU REIKSME Psichologijos e minq a anka da y a emian is i iamosios medZiagos kon eks u, M. Reinio Psichologijos uudouilio pabaigoje pa eik u umpu psichologijos e minq Zodyneliu n 7993 m. iileis u Psichologijos iodynu (PZ). Te ninai pa eikiami aip, kaip y a pa aiy i Sal inyje, Salia nu odomas puslapis, ku e minas pi m4 ka 4 pa a o as. Remian is A. acike idiaus, A. Gudo, E. Rimku es Bend osios psichologijos ku so ado eliu i M. Reinio Psichologijos uadoueliu, psichologijos e mi- nai suski s y i i okias eikimines g upes: bend ieji psichologijos e minai, psichologijos Sakq pa adinimai, psichologijos desni l, eo iiq pa adinimai, iziologiniq p ocesq pa adinimai, psichiniq p ocesq pa adinimai. emocij l i jausmq pa adinimai, asmenybes psichikos su ikimq i cha ak e io b uoZq pa adinimai, paZinimo p ocesq pa adinimai i asmc'nq pa adinimai. 1.1. Bend ieii psichologiios e ninai. Sios g upes e minais. ku iq y a 40 a ba7,9o/o isq e minq, a dijamos bend osios psichologiios s4 okos, y imo me odai, Zmogaus psichikos ap aiikos i k .: ape cepcija MR 93, ak o ius MR 94, g ynoji e dui MR 149, p ieiaslis MR 147 , ep odukcija MR 72 (5is e ninas apib eZiamas kaip ,,p ocesas, ku is mums pagamina ju im4, no s pae zinimo jau nesama subjek as MR 141, subs ancija MR 15l, olydine e elueMF. l4B, ueiksnys MR l4I, uienaly e e due MR 148. P ie bend 4jq psichologijos e minq p iski ini e dui MR 147, /ai as MR 147, p ieias ingumas MR 150. skaiiius MR 147. Ano M. Reinio, ,,e clues i laiko sE okos y a bl inos daik q i yksmq isi aizda imo s4lygos. Tokias s4 okas mes adiname pag indiniais empi inio paZinimo elemen e is" MR 149. Te minas ,,s aiiius u i empi ing kilmg, . y. skaiiius y a gaunamas ii Tc minologija 2009 | 16 99 po ldiq po _ io. <...> Skai iaus s4 oka y a kilusi i5 poindiq daik l pa y imo i odel ji esan i pa i iamojo pob ldZio" MR 150. P ieias ingu no s4 okq M. Rein s ai5kina, kad ai ,,y a ienas pag indiniq paZinimo elemen q" MR 151. Pasak au o iaus, kiek ienas mokslas u i p ieZas ingumo s4 ok4, ku i i ina isi ikinim4, kad pasaulyje y auja pa a us ddsniai. Kaip i gan os desniai isuome bu o, aip i p ieZas ingumo s4 oka isada bus MR 150. Te min4 sin eze MR 131M. Reinys lygina su chemiioie a ojamu e mi- nu, kai sude ingE medZiag4 galima suski s y i i sudedam4sias dalis i da y i medZiagos analizg. Sis e minas ? pa i eiikia i psichologijoje:,,<...> gali- n e i p o auja nuose y-ksm ose ieninius a aizdus iung i i iene 4 i uo bucl gau i bend E a aizd4 a ne i s:1 okq" MR 131. Ras a i ki q bend qjq psichologi jos e minq: do as budas MR 197. ekspe- imen ine n edliaga MR 14, elemen a us paZinimoayksmas MR 179, empi ine ilme MR 150, kino ii aiika MR 160, pasekamasis z. aizdas MR 54, p o inis mokslas MR 89, psichologija MR I, psichologiios ekspe imenl zs MR 14, psichologijos mohs/as MR 1, psichologijos sis/emc MR 3, psichologijos Zodis MR 1, psichologine analize MR 7, psichologini sqlyga MR 212, supanaiejimas MR l3I, ol),dinis sielos eiikiniq sq yiis MR 18. Pamine ini Sios g upes 6 e minai, susijg s . siela:sie/a MR 1, sielos bisena MR 21, sie/os esme MR 2, sielos pa , bi MR 2, sielos judesy's MR 160, sieios eiSkini l palinimas MR 3. Pasak M. Reinio, sielos eilkinys MR 3 - ,,sielos, a ba psichiniais, eiSkiniais adiname mus l min is, jausmus, alios n a i- mus i . . Jie aipogi adinasi psichiniai bu iniai a ba s4monds b[sena" MR 3. Reikia pamine i, kad M. Reinys ado elyje pa eikia i lie u i5k4 e mino psichologija a i ikmeni - sielo y q MR I. o eigim , ,,sielo y os e minas y a suda y as pagal ip as 4 kalbai sudu imo modeli, nes psichologija, a ba sielo y a, y a psichiniq ei5kini l a ba sielos gy enimo mokslas" MR l, a- diau lie u i5kas a i ikmuo pa a o as ik ien4 ka 4, oliau a ojamas ik p sic hologi jos e ninas. 1.2. Psichologiios Sakq pa adini nai. Siame sky elyie apZ el- giami M. Reinio a ojami psichologijos mokslo Sakq pa adinimai, ku ie lyginami su daba a ojamais e minais. 11 Sios g upes e minq suda o 2,20h is l e min l: ekspe imen ine psichologiia MR I2B, empi ini psicholo- gila MR 2. gyuuli4 psichologija MR 10, jausmq psichologija MR 20, masiq psichologija MR 11, palyginamoji psichologiia MR I0, paiinimo psichologija MR 20, ocioneline psichologija MR 2, au q psichologiia MR 10, oaileo psi- chologija MR 10. ualios psichologiia MR 20. 2 0 0 Il,i a Ka ely e Meiislouo R 'inio kisuai oe s o Psichologi jos aclo elio. Reike l a k eip i demesi i ai. kad M. Reinys a ojo e min4 gyuuli4 psichologijc MR 10. aiiau daba a ojami e minai - gyuun l psichologija, zoopsichologiia (PZ 7993 329). M. Reinys eigia, kad i ian maZos kul u os au os psichologiiE, galima i5siaiikin i i sukaup i nemaZai naudingos in- o macijos apie masi T psichologijq MR 11 (daba - p opsgandos psichologija QL |OVZ:225). Tau y psichologija MR 10 daba adinama au os psichologija a ba <' nopsichologija (PZ 1993: B0). I M. Reinio e s ame Psichologijos uadouelyje. Psichologijos iodyne e minai empi ind psichologija MR 2 i acionaline psichologija MR 2 a o- jami sinonimiSkai i ap a iami ka u, ik daba ie oje e mino acionaline psichologiia a ojama cionalis ini psichologija. Pasak M. Reinio, palyginamqjq psicholog,lq MR 10 (daba - lyginamoji psichologija) suda o au l psichologijos, gy uliq psichologijos i aiko psi- chologiios duomenys MR 11-I2. 1.3. Psichologiios d6sniq, eo iiq pa adini nai. Siame sky- elyje pa eikia na 12 psichologijos mokslo e min l (2,40/o isq e minq), i a dijandiq psichologiios mokslo desnius bei eo ijas. Didi.i4j4 Sios g upes dali suda o psichologijos eo ijq pa adinimai (7 e - minai): a ek 4 kilimo eo ija MR 160, Be keley'o eo ija MR 120. galiq eo ija MR 16, Helmhol zo eo ija MR 52, He ingo eo ija MR 55. igim oio do os jausmo eo ija MR 175, pedsak y eo ija MR 75. Siek iek maZiau y a psicho- logijos desniq pa adinim l (5 e minai):Fechne o desnls MR 69. psicho izinis Webe o-Fechne o desnis MR 66. sielos g uenimo desnis MR 10, sie/os ei5- kiniq desnis MR 3, speci inis ene gijos desnis MR 65. I5 pa ,1'zdZiq ma y i, kad e minuose asmen a dZiai pa eikiami o isinalia ai ba su lie u iSko nis gai lnimis. 1.4. Fiziologiniq p oces l pa adini nq g upg suda o 73 e minai (I4,49 , isq e minq). |ais l a dijan a gy , ybine eikla, unkciios. jq egulia- imo mechanizmai, yiiai su kin andia aplinka:y'ziologija MR 14, iziologine bisena MR 164, iziologinis eiikinys MR 21, iziologinis uylesmas MR 158, g il aminisueiksmas MR 31, audonauimas MR 21, e leksas MR 34, eJ'lek- sinis ueiksmas MR 3I, e leksinis uyksmas MR I85, egejimo a uaizdas MR 85, egeiimo cen as MR 34, sapnas MR 79, snaudulys MR 214 (g e a Sio e mino ado el. je a oiamas sinonimas d iemo uojas MR 211), so umas MR 39, susiualdymcs MR 195, olkulys MR 39. Fiziologinius p ocesus pa adinandiq e minq g upeie didi,i1ja dal! suda o ne q sis emE apibudinan s e minai. q as a 20, p z.: cen i ugalis di ksnis Te minologija | 2009 | 16 201 MR 31, cen ipe alis di snis MR 31, di ksni7 cen os MR 37, d ksniq e - zini no esme MR 29, di ksni l galq in o mocil MR 66, di ksni4 sis/ema MR 22, di ksni4 sis emos elemen as Mi{ 25, icen inis di ksnis MR 3I, iicen inis di ksnis MR 3 i, iioidi nis pae zini na.s MR 39 , iiuidinis pa y imas MR 4, iu- dinamasis di ksnis MR 31 . jun amasis di hsn s MR 3l, klausos di snis MR 3T,ly ejimo di hsnis MR 58, egejimo di ksnis MR 65, s onies di snis MR 59. M. Reinio Psichologilos uadouelyje,.ne o" eikime a ojamas e minas di ksnis. Sio e mino a ian as di gsni jau a o as |. Slinpo da buose i V Kudi kos Vu po Zu nale (Zemle idiu e 2008: 1-16). Fiziologiniq p ocesq g upeje nemaZai y a sinoni ni5kq e ming: judina- mieji di ksniai - cen ipe olis di ksnis MR 31, icen inis di snis MR 3I; jun- amieji di ksniai - cen i ugalis di ksnis MR 3L, iicen inis di ksnis MR 31. 15 pa eik l pa yzdZiq ma y i, kad pi menybe eikiama lie . i5kos kilmes sinoni na ns. Reike l pas ebe i, kad daba y a a o ami e minai iudinamieii (mo o iniai), iun amieji (senso iniai) i uege aciniai (sin pa iniai a ba pa asim- pa iniai) ne oai (ME 1993:66). M. Reinys iiski ia ke u ias g l bn ybiq judesio u5is, ku ioms pa adin i a oja B e minus. T ys iSys i a dijamos sinoniminiais e minais: au o- n a ingi juclesiai MR 184 - impulsingi judesiai MR 184: e leksingi judesiai MR 184 - e leksiniai judesiai MR i84, g jl aminiai ludesiai MR 184; ualingi judesiui MR 184 - no ingi judesiai MR 1B'1. Viena judesio ulis i a dijama be sinonimq - ins ink ingi iudesiai MR 184. Reikia pab eZ i. kad daba ie oj e mino ualingijudesiai MR i84 a bano- ingi judesia MR 184 a oii mas e minas ualingieii judesic l (PZ I993:320). FiziologiniU plocesU g upeje i5ski ini ly eiimE apibudinan ys e minai (B e n inai): e due ly djin o pojuiio u iuilgiu MR 107, l1, ejimo poju io e doe MR 107, ly ejimo bei aumenq a uoizdas MR 119, ly' ijimo s i/is MR 34, aumenq bei ly e mo po y is MR 12I, aumen y i ly eiimo pada inys MR 120. Sinonimi5kai a ojami e minai ly ejimo poju is MR 1Il n ly ejimo po y is MR 122. Ti iama ame Sal inl'je as i 7 e minai, ku iais i a dijamas ienas i5 izio- loginiq p ocesq - ega. Dalis M. Reinio a ojamq e minq daba pasikei g, p z.: duiakas egejimas MR 115 a ba binoLeulia us egijimas MR 115 daba adinamas binokulia ine ega i abiake ega (PZ 1993 11). Pagal eg4 e d iniai daik q san ykiai i a dijami e ninais e due ege imo a iuilgiu MR 112, egeiimo pojniio e due Ml 107. Regejimo p oces? .a dija e minas egejimo p ocesas MR 34. 202 Ri a Ka ely e I A'le isboo Rcinio laisuai og slo Psichok gijos .uado clio.. P ie e leksiniq eiksmq p iski ini 4 e minai. p z.: a sikosejimo uyksmas MR 184, iiaudejimas MR 31, kosejimas MR 32, mi kiiojimas MR 32. Kele u e minq i a di ama ki okia o ganizmo daliq eikla (ju imas, uosie, klausa, smegenq eikla): daik 7 dydlio paju imas MR 12l, lenguo alsaoimo ju imas MR 39, poju is MR 4; leuapsnies a uaizdas MR 81, uos/es a uaizdas MR 85, uos/es di ksnio galcs MR 59; klausos a uaizdc s MR 85; mqs ymo galic MR 18. Ki i M. Reinio a ojami e minai e due judesio pojuiio a luilgiu MR I07, judesio a uaizdas MR 85, judesio poiu is MR 171, e leksing l judesi4 ikslingumas MR 184. 1.5. Gausiausi4 e minll g upg suda o psichiniq p ocesq pa a- dini nai (98 e minai a ba 19,4ok isq e mine). Siai g upei p iski iami e minai, apibudinan ys dinamiSkus psichinius eiSkinius, ku ie susida o eikian iSo iniams bei idiniams di gikliams i i5nyks a jiems nu ukus. Psichiniai eiksmai, , yksmai i eiSkiniai i a dijami Siais e minais: cbs- akcijos p ocesas MR 93, ano malus psichinis eilkinys MR 14, a i aukimo p ocesas MR 93, auk{ asis psichinis ueikimas MR 34, i3o inis ualios ueiksmas MR 183, iiuidinis ualios oeiksmas MR 183, pama inis psichinis oy smas MR 183, p o aoimo uyksmas MR 143, psichikos p ocesas MR 5, psichinis p o' cesas MR 34, psichinis eiShinys MR 1, psichinis ueiksmas MR 92, psichinis uyksmas MR 136, sudd ingas ullios ueiksmas MR 190, aalios eiikinys MR 1.5, ualios ueiksmas MR 183, ualios uyksmas MR 188, uieninis ualios ueiks- mas MR 190. Asociacijos i a dijamos Siais e mina s'. asociacija MR 80, a uaizd4 asoci- acija MR 2L5, a uaizd y panalumo asociacija MR 82, g e u inumo asociacija MR 8l, kon as o asociacija MR 82, pana{umo asociacija MR 82, susisiekimo a uaizd y asociacija MR 80. Ras i 72 ki q psichiniq p oces l e minai: abs akcija MR 130, asociacij l pe kelimas MR 83, asociacii4 uisuo inumas MR 84, a gaminimas MR 72, a i auleimas MR L32, a i au is MR I30, a paiinimas MR 73, a sakomin- gumas MR 198, e siuaizdauimas MR 72, a uaizdauimas MR 1, a uaizd4 laikymas MR 74, a uaizd4 pynimasis MR 79, bend asis p o auimas MR 147, dedukcija MR 146, dedukcijosiip o auimas MR 147, eks i pacijos b Tdcs MR 33, e duis paju imas MR 1L8, ga s4 analizesgclia MR 4I, indukciia MR 146, indukcijos p o auimas MR 147, in ospekcija MR 1, isi ik inimas MR 178, isioaizdauimo galia MR 18, iipl'l o a ualia MR 196, iip o auimas MR 146, i aiga MR 216, ke inimas MR 1,92, konue gencija MR 113, Iinkimas MR Te minologiia 2009 116 203 793, min is MR I, no as MR I, nuouoka MR 32, objek ingas ealumas MR 142, pag indinis empi inis paiinimo elemen es MR 149, panudimas MR 189, pasqmonio asociacijos na ys MR 83, paiini ncs MR 1,5, pi mykl is psichinis ah as MR 35, pi m ki is sqmones elemen as MR 35. pojuiio onas MR 38, poiuii4 apsi ikimas MR 143, po y is MR 12, p isiminimas MR 128, p isis- py imas MR 210. p o as MR 2, p o auimas MR 3, psichine galic MR 193, psichine sude is MR 94, psichinis buuimas MR 214, psichinis buoinys MR 3, psichinis paZinimo c as MR lB5, psichinis paiinimo buuinys MR 184, psichinis sugebejimas MR 212, psichinis uaizdas MR 36, psichini y ei{kini4 geneze MR 7, psichini4 sugebejimq paueldijimas MR 209, sqmoni Ml 5, sq- mones gelme MR 80. saoisqmoni MR 203, sauilii a MR 4, sqiini MR 173, suy auimas MR 1.12, obuli sia oal a MR 196. ualios elemen as MR 1BB, ualios iipli imas MR 193, ualios laisue MR 198, ualios momen as MR i90, ualios nusilpnejimas MR 223, ualios nu c imas MR 3, . alios ple o e MR 195, ualios sp endimc s MR 200, ualios ueiksmo pada inys MR 183. M. Reinys ado elyje a oja e minq uc idini7 e ga MR 183,5a1ia pa eik- damas sinonim4 juusm4 e ga MR 183. Va ojamas i ienas ki as a ming o m4 . in is e minas - ie' o e da- ba ines bend ines kalbos i a dZiuo ines o mos pasi aiko y q auk( aidiq o n a s pab eZiamqja dalely e -ai (Lie uuiq kqlbos g ama ilea 1965:494), p z., a gamin c saiuaidinys MR 144 (da i. . i.7, 1.8.1, 1.8.2, 2.3.1). 1.6. E nociiq i iaus nq pa adini nq g upg suda o 106 e minai (2101 isq e minq), p z.: emocija MR 158, jausmas MR l, asmeninis cus- mcs MR 163, a gaminamasis jausmas MR 162, qukl esnis jausmas MR 158, g ynasis jausmas MR 154, pajun amieii jausmai MR 168, pi myki is jausmas MR 162. socialinis jausmas MR 163, socialus jausmas MR 163, uisuomeninis jausmas MR 163. lemesnis jausmas MR 158. Pasaky ina ai. kad M. Reinio klasi ikaci oje, a i kidiai nei daba inije. s4 oka jausmai eiSke Zemesniuosius jausmus, o emocijos - aukS esniuo- sius: ,, ei imsi ne klasi ikacijai i pag ind4 didesni a maZesni sude ingum4 a aizdq i s4 okq, isipynusiq i jausmus, mes gal6sime jausmus suski s y i i d i dideli g upi: 1) i Zemesnius a ba izinius jausmus i 2) i adinamuosius aukS esnius jausmus <...> Auk5 esnieji jausmai y a adinami a p ki ko i emocijomis" MR 158. Daba ineje psichologi j oie emocijos siejamos iesiogi- niais Saliikais aplinkos eiSkiniq i si uacij l eiki iq iSgy enimais 0)Z I993: 75), o jausmai - sai ykiq su ik o e pas o iais iSgy enimais (PZ 1993: i30). Vado elio au o ius kaip pag indin! e ninE a oja indiuidualin s cusmcs 204 Ri a Ka ely e I Meiislooo Reinio laisuui e s o Psichologijos ado elio... i eikia du jo sinonimus: indiuidualus jausmas, asmeninis iausmas, pIg.: ,,jausmai, ku ie iSasi su ieno asnlells gy ybes palaikymu, aclinasi indi- uidualus a ba asmeniniai jausmai <...>" MR 163. ,.lndiuidualiniai jausmai y a ie, ku ie gali bu i asmenyse, negy enandiuose isuomenis gy enimu suomeninis jausmns a osena: ,, ausmai, ku ie y a susip ng su ki q asmenq gy ybes palaikymu, a adinami socic/us, a bauisuomeniniai, ausmc i" MR 163. ,,Socialiniai jausmc i kyla i ple oiasi ka u su isuomenes gy enimu" 163. PaLy ne ina, kad daZniau a ojamas e minas uisuomeniniai iausmai. Ti iamalame Sal inyje. pa eikiamos Sios indi idualiq i isuomenini l jaus- n "1 1lys (38 e minai): al uis inis jausmas MR 169, a sidauimo jausmas MR 177, cha ak e ingc s do os jausn as MR 179, dekingumo ausm zs MR 177, Dieuo ga bis iausmas MR 177, Dieuo meiles jausmas MR 177, Dieuo ualiai a sidauimo jausmas MR 777, do ines pa eigos iausmas MR 173. do os jausmas MR 173, egois inis jausmas MR 168, elemen a us es e inis jaus- mas MR 179, es e ikos icusmcs MR 158, es e inis iausmas MR 178, izinis iausmas MR 158, ge ooes jausmas MR 62, indiuidualinis jausmas MR 163, indiuidualus jausmas MR 163, in elek inis jausmas MR 178, ildidumo jaus- mas MR I57, jigos jausmas MR 165. ke { o jausmas MR 164, malonumo jausmas N4R 62, nemalonumo jausmas MR 38, nepasi enkinimo iausmas MR 164, nesmagumo iausmas MR lB5. p ga binimo jausmas MR 177, paga bos jausmas MR 163, pa eigos jausmas MI{ 173, pasi enkinimo jausmas MR 165, pas angos jausmas MR 192, pa enkinimo jausmas MR 92, piknaudliauimo jausmas MR 164, pi n inis es e inis jousmas MR 179. pyk io ausmas MR 164. puikumo ausmus MR 157, eligijos jausmas MR 173. smagumo jousmas MR 165, suy auimo jausmas MR 191. P ie iziologiniq ja smq p iski iami Sie B e mi ai: baimesiausmcs MR 9, dliaugsmo jausmas MR 161, diiuguuimo jausmas MR 18I, gedos jausmas MR 2I. juokingumo jausmas MR 181 . ken ejimo jausn c s MR 9, simpa ijos iausn as MR 168, shaude imo jausmas MR 153. Ras i 27 e minai. ku ie odo san ykio su aplinka, ki ais Z nonemis i padiu sa imi iSgy eni nus:ais/ a MR 189, baimi MR 159, diiaugs nas MR 159, diiilgauimas MR 159, gailesys MR 174, geidulys MR 189, i5gqs is MR I59, i ilimas MR 159. juokingumos MR 181, kan ia MR 165, hen ijimas MR 152, nesmagL mas MR 152, nuobodulys MR 128, nusiminimas MR 159, nus ebimas MR 159, pajaudinimas MR I9I, paly ijimas MR 58, pusibjau- ejimas MR 159, pasigailejimas MR I74, pa enkinimas MR 152, p1' is MR Te minologija I 2009 | 16 205 I59. sqiines g aulimas MR I74. smagumas MR I52, suiadinimas MR 37. lal ak aujumns MR 210, leimynos simpa ija MR 17I, ok{ as MR 189. Ras a i ki g emocijq i jausmq pa adinim l g upese e minq (21 e - minas), p z.: a ek as MR I57, a ek 7 a min is MR 162, as eninis a ek as MR 159, do os jausmo kilme MR 174, do os iausmo p iualomybe MR 174. e zinimas MR 37, iziologiniai ja smq pag inclai MR 154, iSo inis e zinimas MR 91, iio inis pae zinimc s MR 39, jausmingumcs MR 210, jausmoii aiika MR 160, jausm7 a gaminim s MR 161, jausm4 a min is MR 162, jausm4 eiga MR IB3, jausm4 panaujinimcs MR 757, komingumo jausmo saoybe MR l8l, p isiminim y malonumas MR 161. simpa ijos mechanizmcs MR 168. simpa ijos ple o e MR 171 . s enini i a eh ai MR 159. 1.7. As nenyb6s psichikos su iki nq i cha ak e io pa- adini nq g upei p iski iamas 51 e minas (10,106 is l e minq), ! a - dijan is i ai ius asmenybds psichikos su ikimus (psichikos, p o o, d asios negalios, aip pa m4s ymo, elgesio, jausmq su ikimai), bei 18 e min l, a spindi - iq asmenybes indi idualuma. sa i umq, igim q a igy l sa ybiq, elgesio ypa ybig isum4. Asmenybes su okimo su ikimams a dy i ado elyie a oiama 12 e - minq, p z.: abulijc MR 223. al uis inis ueiksmcs MR 69. asmenybis su- uokimq ille ypimas MR 222. duasinio ,,snugs" ue inimas MR 204, izinio ,,saogs" a uaizdas MR 203, hipe bulija MR 224, iliuzija MR i43, le a{ u inis p isispy imczs MR 224, manija MR 223, neno ingas judes;'s MR 184, neL)a- lingas judesys MR 183. Pa ologinius su okimo su ikimus, ai y a haliucinacijas, Zymi 7 e minai: gi dimoji haliucinacija MR 2I9. haliucinacijc MR 79, haliucinacijos uaidi- nys MR 2I9.ly iiimo hal ucinaciic MR 219, egimoji haliucinacilc MR 219, s onies haliucinacija MR 219, uoslis haliucinacija MR 219. Psichologijos iodyne nu ody i haliucinacijq u5iq pa adinimai Siek iek ski iasi nuo M. Reinio aclo elyje a oja lq haliucinacii l uSiq pa adinimq. Mine ame Psichologijos )odyne a iiski os egos. klausos, uosles. skonio, ly os, i- du iq i bend ojo ju imo haliucinacijos. M. Reinys i a dila d i daZniausiai pasi aikandias haliucinacij l u5is: egimoji haliucinacija i gi dimoji haliu- cinacija. Ras i 4 kalbos, 3 egos, 2 ai mo, 5 psichikos su ikimq pa adinimai:a a- ziin MR 33, kalbos ku umas MR 220, lealbos ukdymas MR 220, neb lys i MR 220; psichinis aklumas MR 33, ai o aklumas MR 221, spaluq aklumas MR 54; ag a ija MR 33, ne a{ymas MR 22I; iik ypimas i3 no mos MR 223, 206 Ri a Ka ely e J Meiislo x Reinio laisuai oe slo Psichologi jos ado elio. 2.3.2. Te minai su a p au inisis ddmenimis. Sioje g upeje'" y- a ja e minai, ku iq Salu inis ddmuo i5 eiki as daik a a dZio kilmininku (10), p z.: abs akciios p ocesos MR 93, Helmhol zo eo iia MR 52, in os- pekcijos me ode MR 8, psichikos p ocesas MR 5. Tik po a e minq u i 5a- l ini s demenis, iS eik5 us b ld a dZiais objek yui me odi MR 8, subjek yui me od,! MR 8. 2.3.3. Te minoi su mii iais ddmenimis. Te minq su miS iais de- menimis g l pg suda o keliLl ipq e minai. Pagal demenq ai5k4 ma y i, kad Siek iek daugiau y a e ming, ku iq Salu inis dimuo y a iS eiki as bhd a dZiu. SiE g upg suda o: a) e minai su hib idiniu Salu iniu demeni i pag indiniu lie u iKku demeniu (39), p z: egois/inis jausmas MR 168, ekspe imen ne mediiaga MR 14, empi ine kilme MR 150, es e ini ki yba MR 105, es e inis jausmas MR 178, izinis jausmas MR 158, iziologine busena MR 164, iziologinis eilkinys MR 21, J'iziologinis o.y smas MR 158. impulsingasiudesys MR I84, ins ink ingas judesys MR 184, in elek inis jausmas MR 178, i(cen inis di ksnis MR 3I, mecha ini a min s MR 89, mechaninins mo slas MR 89, me a izine squoka MR 148. e leksinis judesys MR 76. e leksinis ueiksmas MR 31, e leksinis c .yksmcs MR 185, socialinis jausmas MR 163; b) e minai sn lie u iiku Salu iniu demeniu i a p au iniu pag indiniu demeniu (7), p z.: gi dimoii haliucinacija MR 279, g il aminis cha ak e is MR 138, k ai u inis ealizmas MR 63; c) e ninai su hib idiniu ialu iniu demeniu i a p au iniu pag indiniu dimeniu (7): ekspe imen ini psichologija MR 128, empi ini psichologija MR 2. mecheninis cha ah e is MR 97, psichinis p ocesas MR 34, psichologine analize MR 7, acionaline psichologija MR 2, e leksinis cha ak e is MR 138; d) e n inai su hib idiniu ialu iniu i hib idiniu pag indiniu demeniu (2): objek inga ealybd MR 142, obje.k ingas ealumas MR 142. Siek iek maZiau y a e minq, ku i l ialu inis de nuo a iS eik5 as daik- a a d2io kilmininku. Si4 g upg suda o: a) e minai su a p au iniu Salu iniu i lie u iSku pag indiniu de neniu (22), p z.: a ek 4 min is MR 162, eks i pacijos budas MR 33, es e ihos iausmas MR i58, ] ec'hne o desnis MR 69, haliucinacijos uaidinys MR 219, indukcijos p o auimas MR 147, in e ualq a min is MR 88. in iucijos k ypsnys MR 175, lokalizacilos squoka MR 34, mimikos judes s MR 160, on7 a min is MR 88, onq de inimcs MR 179; b) e minai su lie l iSku Salu iniu demeniu i a p au iniu pag indiniu Te ninologiia | 2009 | 16 zI3 demeniu (2I), p z.: di ksniq sis ema MR 22, gali4 lokclizacija MR 34, galiq eo ija MR 16, gyuuli4 psichologila MR 10. g e u inumo asociacija MR 81, jausm4 psichologija MR 20, uaiko psichologija MR 10. uelios elemen as MR 188, onlios momen as MR 190, ualios psichologija MR 20. 2.4. Sud6 iniai iL,odZ,iai e ninai. Be eik puse is l sude iniq iZodZiq e minq y a su isais lie u iikais demenimis (38), p z.: asmenybds suookimq iik ypi nas MR 222, bend asis a min ies poiymis MR BB, ilo ini pae zinimq u5is MR 39,lenguo alsauimo ju imas MR 39, ly imasis deginimo ju imas MR 153, pap as asis ialiio ju imas MR 59. Sude iniq ii.odl)4 e min l su miH iais ciemenimis y a be eik iek pa , kiek i su isais lie u i5kais demenimis (37), p z.: ku iamosios uaizduo es mechanizmas MR I03, speci inis ene gijos desnis MR 65, psichini y gali7 lokalizacija MR 32. S d e ini .l ii.o di) 1 e minq su a p au iniais dem enimis ne a s a. 2.5. Sude iniai daug ia ,odi.iai e ninai. Daugiai,odi.iai e - minai i iamajame Sal iny e gana e i - as a 11 daugiaZodZiq e minq, su- da andi l 3,9% is .1 sude ini l e minq. Didi.i4i4 sude iniq daugiaZodZiq e n inq dali (8) suda o iie iSkos kilmes e minai: Dieuo ualiai a sidouimo jausmc s MR 177, e due judesio pojuiio a 2uilgiu MR 107, e due ly €jimo poji- iio a iuilgiu MR 107, esminis p o auimo ueiksmo p adas MR 142, ly ejimo bei aumenq s uaizdas MR I 79, aumen y bei l ejimo po y is MR 121, aumenq i ly ejimo pada inys MR 120, olydinis sie/os ei! ini4 sg yiis MR i8. Nedaug e minq y a su miS iais demenimis (3): lgim ojo do os jausmo eo- ila MR 175, pag indinis empi inis palinimo elemen as MR 149, psicho izinis Webe o-Fechne o disnis MR 66. ISVADOS l. Ti iamas M. Reinio lais ai i5 us l kalbos e s as Psichologijos uadouilis y a s a bus Sal inis i psichologijos, i e minoiogijos poZiu i . Tai pi mas lie u i5kas psichologijos ado elis, ad galima eig i, kad iiuo ado 6liu pade i i psichologijos mokslo. i psichologijos e minijos pag indai. 2. Re'ikSminiq gmpiq a Z ilgi ma y i, kad ado elio e minij4 claugiausia suda o psichini s p ocesus bei emocijas i jausm s i a dijan ys e minai. Nedidelg e minijos dali suda o e minai, ku iais pa adinamos psichologijos 5akos, d6sniai, eo ijos i su psichologijos mokslu susijg asmenys. 3. NemaZai daliai psichologijos sE okq a dy i M. Rein s a ojo po ien4 e min4, be kai ku iais a ejais pa eike po 2 a ne po 3 sinonimus. z 1 Ri a Ka el 6 | Me islouo Reinio laisuui e slo Psichologijos ado elio.. 4. Nesunkiai galima pas ebe i, kad lyginan su daba ine psichologijos e minija, M. Reinio a o i e minai ge okai paki o - nemaZai e minq nebe a ojama, paki o jq klasi ikacija. 5. Vado elio e minq analize pa ode. kad e ejas daugiansia a ojo lie u i5kus e minus. Lie u i5ki ienaZodZiai i sude iniai e minai suda o claugiau nei pusg, o a p au ind e minija - os deiim adali isq ap a iamq e minq. Be eik .isi a p au iniai psichologijos e minai y a kilg i5 lo ynq a g aikq kalbq, adia " gana daZnai g e a a p au iniq e min l eikia na i I ie u iSk l sinon im ;. 6. S - dc ing ado elio e ninij4 daugiausia suda o d iZociZiai e minai. DidZi4iE d iZodZiq s , de ini l e minq dali suda o e ninai su abiem lie- u iSkais demeni nis i e minai su mi5 iais de nenimis. Pagal sude iniq d iZodZiq e minq demen l aiik4 ma i, kad daZniausiai e minq Salu iniai demenys eiSkia ni daik a a dZio kilmininku. T iZodZiai i ilgesni sude iniai e minai suda o neZymiE sude inis e minijos clali. SA ,T N s l ,1R Rc'i s M. Psichologijos iudo ilis. ViiniLLs. 1911. I.ITERATURA [)aha inis lie uulu kalbos io / 'nas (elek oninis leidin as). 6 as 1c'id. ilnius. 2006. I e lchsis. Kompiule inis u p au iniu )o llil lod nus ( 'lck oninis lcidin as). A s. !'d. A. Ki , lc s. Vilnius. 2 )02. acikc iiius A.. (iuias A.. llin k e'l-. Ru cl ojl psich oiogiTc. Vilnius. 191'16. Lie L iq hullx:s g amo iho.l. V . edak o ius K. Ul clas. Vilnius. 1965. I-i uu[u kalhos iod),nas (J-XX. 194]-2(]02). Viluius.20 )5. In e. ne o iciga:.:h :,//u, w.lkz.l >. N4 E I 99 -l :,4 lc lic i o s ' c i h I < p el i j I L V iini s. P), 1c193: /'sic o1ogi7os iod, nus. Sp c. eci. A gis l{.. Koi'i lnas R.. Viln jus. Vai ke iii e Y. Ta p au ini l )odli l iodl'nc s (elek oninis leicii las). Vilnius. 2003. Zen le iii iP200l : Lie u i ki .incoK di kosn cdici os e mjnai. 'le mi uilopiju15- 112 15-5. MEANING AND ORIGIN OT TERMS OF PSYCHOTO6Y IN ME(ISLOVAS REINYS' FREELY TRANSLATED "PSICHOTOGIIO5 VADOVEI.IS" This a icle dcals i h c minolog in he cx book o psychology by one o hc i s Li h - anian psychologis s Nlciislo is Rcin s. A he beginning o he 2(J' ' cen u he c as s ill no e book o psycholog, in Li huanian. Reinys mz cle a ee ansla ion o Geo gii Cl elpano 's ex book VqeO ux ncuxo: ozuL (3: n zu* uc . u i u camoo6pasoaauux) (Psychology ex book ( o g n nasiu ns an l sei -ed ca ion)). QL i e a lo o c s Reinys' own. 505 e ms ou Psichok gijos uad nilis (Ps cholog, c book) published in 1921 wc c' analyzc'd in esl- c'c o o igin and mcaning. Te ninologija 2009 | 16 215 The e ms analyzed allow he conclusion ha Reinys mainly used Li huanian e ms. Pu ely Li huanian one-wo d and complex e ms make up mo e han hal o he e ms analyzed. In e na ional e ms make up only en pe cen oi all he c ms esea chcd. Almos all in e na ional one-wo d e nls camc om La in and G eek' The majo i y o{ e ms name emo ions and celings, psychical and physiological p oc- esses, p ocesses o cogni ion. The e a e se e al e ms nami g men al cliso de s, cha ac- e ypes. b anches, laws and heo ies o psychologl'. The n ajo i y o complex e ms a e wo-wo d e ms. 'I'h ee-u'o c1 and longe e ms a e e y a e. The compa ison o e minolog used by Reinys and he p esen e minology o psy- chology shows ha qui e a lo o e ms ell ou o use, hei classi ica ion changed and ne$' e ms eme ged. Gau a 2009-12-07 Ri a Ka ely e Lie u iq kalbos ins i u as P. VileiSio g. 5, LT:l0308 Vilnius E. pai as: i a.ka ely e@ lki.l 216 Ri a Ka ely e I Meiislouo Reinio laisuai oe s o Psichologiios ado elio.