Medislo o Reinio lais ai e s o
P
sichologij os u adou e/io psichologij os
e minq eik5me i kilme
RITA KATEI-YTE
Lie uui4 kalbos ins i u c s
M e i i s I
o , o R ei n io 1 2 5
-
o sio n
s .qimimo
m e in
i m s
009
n.
asa io 5 d. sukako lZ5-e i me ai, kai gime ienas
iSpi nqiq
lie u i l
psichologg Medislo as
Reinys
(1884-1953).
Tai Zymi, S iesi
asm en be
- kuni gas, yskupas, a ki'"--skupas.
peda gogas, p o eso i
s,
-is omenininkas,
poli ikas. poli inis kalin, s.
Nuo 1922
n. iome inian e
Kauno uni e si e e M. Reinys
ado a o Teologijos- iioso ijos
akul e o
Psichologiios ka ed ai, aip pa des e bend 4j4
psichologij4,
lyginam4j4
i pedagoging psichologiiQ. ado a o psichologi os p a yboms. Tuo me u
nebu o iokio lie u iiko psichologijos ado elio.
odel M. Reinys lais ai
iS e e
i lie u i l kalb4 p o . Geo giiaus
Celpano o Psichc logijos
uaclo eli.
o p akalboje eigiama,
kad ,, e imas
a lais as, kacl
nebu q iek Zymu
s e imos
kalbos.
Be o, bu o eikalo
kai kas
pakeis i,
kai kas p ide i" (Reinys
1921: IV). Pakeis os
ilius acijos,
sumaZin as pa eiksleliq
skaidius,
sky iai
suski s y i
I pa ag a us.
M. Reinys skundZiasi. kad
bu o
snnku
su e minais,
odei
jis
.,naudojosi
e minais
i5 L Vabalo
Gudaiiio ..Asn enybes
y inejimo
p og amos'l
Rygi5kiq
|ono ,,Musq
Zodyn lio", Z. Zenai 'io
,,Geome ijos
i
igonome ijos e minq': M. Sik nio ,,A i me ikos
i algeb os
e minq Zo-
dynelio'i
I. Elisono
.,T umpas
zoologijos
e min l p ojek as" i kai kuo ki a"
(Reinys
1921:V). Kadangi ado elis e s as lais ai, daug
eks o y a pa ies
M. Reinio. odel olia
s aipsnyic
is ado elis bus
,,'adinamas
M. Reinio
Psichologijos
oadoueliu
(ial inio san umpa
- MR).
M. Reinio Psichologijos uadouelis y a nemaZos
apim ies
(242
p.), ji suda o
ys dalys
i 38 sky iai.
Pi moio
e dalyje
aSoma apie paZinimo psicholo-
gij4, pa eikiamos
bend osios Zinios apic'
ju im4, an oioje
- apie jausn-n1
psichologii4,
des omos
bend osios )inios apie
jausn s,
ediojo
e - apie
I Cieo gijus
i.'lpano as (18{ 2 1936) usq psichologas.
locikas.
iloso as.
198 Ri a Ka cly e j ,4/eiis/ou . Rei io loisi ai
oe slo Psichologilos
ado .elio
alios psichologij4,
alingus
i ne alingus
judesius.
Vado elio p adZio e
y a iSspausdin a au o ia " s p akalba,
ku ioje pa odoma psichologijos
s a -
ba, paaiSkin as
ado elio suda ymo p incipas.
Pabaigoje
ide as
nedidelis
psichologi os
e min l Zodynelis.
Be o, ado elyje
ialia dalies lie u iSk p
e minq skliaus uose
pa eikiama ienos a kele o kalbq ( usq. okiediq,
lenkq, anglq, p ancuzq,
lo ynq) a i ikmen l.
Sio
s aipsnio ikslas
- eiklmes i kilmes
a Z ilgiais ap a i 505
psichologi-
jos e minus, as us mine ame
Psichologijos uadouelyje.
Pi mojo
e s aipsnio
dalyje
pa odomas e min .l
eikSmes sky iq san ykis,
an ojoje
- kilmes. Ki-
uose s aipsniuose
ke inama
nag in6 i M. Reinio ado elio e minq sanda 4.
I. TERMINU REIKSME
Psichologijos
e minq a anka da y a
emian is i iamosios
medZiagos
kon eks u, M. Reinio Psichologijos uudouilio pabaigoje pa eik u umpu
psichologijos e minq Zodyneliu n 7993 m. iileis u Psichologijos iodynu
(PZ). Te ninai pa eikiami aip, kaip y a pa aiy i Sal inyje, Salia
nu odomas
puslapis,
ku e minas pi m4 ka 4 pa a o as.
Remian is
A. acike idiaus,
A. Gudo,
E. Rimku es Bend osios psichologijos
ku so ado eliu i M. Reinio Psichologijos uadoueliu, psichologijos
e mi-
nai suski s y i
i okias
eikimines g upes: bend ieji
psichologijos e minai,
psichologijos
Sakq pa adinimai, psichologijos
desni l, eo iiq pa adinimai,
iziologiniq p ocesq pa adinimai,
psichiniq p ocesq pa adinimai.
emocij l i
jausmq
pa adinimai,
asmenybes psichikos
su ikimq i cha ak e io b uoZq
pa adinimai,
paZinimo p ocesq pa adinimai
i asmc'nq pa adinimai.
1.1. Bend ieii psichologiios e ninai. Sios
g upes e minais.
ku iq y a 40 a ba7,9o/o isq
e minq, a dijamos
bend osios psichologiios
s4 okos,
y imo me odai, Zmogaus psichikos ap aiikos
i k .:
ape cepcija
MR
93,
ak o ius MR 94, g ynoji e dui
MR 149,
p ieiaslis
MR 147
, ep odukcija
MR 72 (5is
e ninas apib eZiamas
kaip ,,p ocesas,
ku is mums pagamina
ju im4,
no s pae zinimo
jau
nesama
subjek as
MR 141, subs ancija
MR 15l, olydine e elueMF.
l4B, ueiksnys
MR
l4I, uienaly e
e due
MR 148.
P ie bend 4jq psichologijos
e minq p iski ini
e dui MR 147, /ai as MR
147,
p ieias ingumas
MR 150. skaiiius
MR 147. Ano M. Reinio, ,,e clues
i laiko sE okos
y a bl inos daik q i yksmq isi aizda imo
s4lygos.
Tokias
s4 okas
mes adiname pag indiniais empi inio paZinimo elemen e is" MR
149. Te minas
,,s aiiius
u i empi ing kilmg, . y. skaiiius
y a gaunamas
ii
Tc minologija 2009 | 16 99
po ldiq po _ io.
<...> Skai iaus
s4 oka
y a kilusi i5 poindiq daik l pa y imo
i odel ji esan i pa i iamojo pob ldZio" MR 150. P ieias ingu no s4 okq
M. Rein s ai5kina, kad ai ,,y a
ienas
pag indiniq paZinimo
elemen q" MR
151. Pasak au o iaus,
kiek ienas mokslas
u i p ieZas ingumo
s4 ok4, ku i
i ina isi ikinim4, kad pasaulyje
y auja pa a us ddsniai.
Kaip i gan os
desniai
isuome bu o, aip i p ieZas ingumo
s4 oka
isada bus
MR 150.
Te min4 sin eze MR 131M. Reinys
lygina
su chemiioie
a ojamu e mi-
nu, kai sude ingE medZiag4 galima
suski s y i
i sudedam4sias
dalis
i da y i
medZiagos analizg. Sis
e minas ? pa i
eiikia
i psichologijoje:,,<...>
gali-
n e i p o auja nuose
y-ksm ose
ieninius
a aizdus
iung i i iene 4
i uo
bucl gau i bend E a aizd4
a ne i s:1 okq" MR 131.
Ras a i ki q bend qjq
psichologi
jos
e minq: do as budas
MR 197. ekspe-
imen ine
n edliaga
MR 14,
elemen a us
paZinimoayksmas MR 179,
empi ine
ilme
MR 150,
kino ii aiika MR 160,
pasekamasis
z. aizdas MR 54, p o inis
mokslas
MR 89, psichologija
MR I, psichologiios ekspe imenl zs
MR 14,
psichologijos mohs/as
MR 1, psichologijos sis/emc MR 3, psichologijos
Zodis
MR 1, psichologine analize
MR 7,
psichologini sqlyga
MR 212, supanaiejimas
MR l3I, ol),dinis sielos
eiikiniq sq yiis MR 18.
Pamine ini
Sios g upes
6 e minai,
susijg
s . siela:sie/a
MR 1, sielos bisena
MR 21, sie/os esme MR 2, sielos
pa , bi
MR 2, sielos
judesy's
MR 160,
sieios
eiSkini l
palinimas MR 3. Pasak
M. Reinio, sielos
eilkinys MR 3 - ,,sielos,
a ba
psichiniais, eiSkiniais adiname
mus l min is, jausmus,
alios
n a i-
mus i . . Jie
aipogi adinasi
psichiniai bu iniai a ba s4monds b[sena" MR
3. Reikia pamine i, kad M. Reinys
ado elyje
pa eikia
i lie u i5k4 e mino
psichologija a i ikmeni - sielo y q
MR I. o eigim , ,,sielo y os
e minas
y a suda y as pagal ip as 4
kalbai sudu imo modeli, nes psichologija, a ba
sielo y a,
y a psichiniq ei5kini l a ba sielos
gy enimo mokslas" MR l, a-
diau lie u i5kas
a i ikmuo pa a o as
ik ien4 ka 4, oliau a ojamas
ik
p
sic hologi
jos
e ninas.
1.2. Psichologiios Sakq pa adini nai. Siame
sky elyie apZ el-
giami M. Reinio a ojami psichologijos mokslo Sakq pa adinimai, ku ie
lyginami su daba
a ojamais
e minais. 11 Sios g upes
e minq suda o
2,20h is l e min l: ekspe imen ine
psichologiia MR I2B, empi ini psicholo-
gila MR 2. gyuuli4 psichologija
MR 10,
jausmq
psichologija
MR 20, masiq
psichologija
MR 11, palyginamoji
psichologiia MR I0, paiinimo psichologija
MR 20, ocioneline psichologija
MR 2, au q psichologiia
MR 10, oaileo
psi-
chologija
MR 10. ualios psichologiia
MR 20.
2
0 0 Il,i a
Ka ely e Meiislouo R 'inio kisuai oe s o Psichologi
jos aclo elio.
Reike l a k eip i demesi i ai. kad M. Reinys a ojo e min4 gyuuli4
psichologijc MR 10. aiiau daba a ojami e minai - gyuun l
psichologija,
zoopsichologiia
(PZ 7993 329). M. Reinys
eigia, kad i ian maZos kul u os
au os psichologiiE,
galima i5siaiikin i
i sukaup i nemaZai
naudingos in-
o macijos
apie
masi T
psichologijq MR 11
(daba
- p opsgandos psichologija
QL |OVZ:225). Tau y
psichologija
MR 10
daba
adinama
au os psichologija
a ba
<' nopsichologija
(PZ 1993:
B0).
I M. Reinio e s ame Psichologijos
uadouelyje.
Psichologijos
iodyne
e minai empi ind psichologija MR 2 i acionaline
psichologija
MR 2 a o-
jami sinonimiSkai
i ap a iami ka u, ik daba ie oje e mino acionaline
psichologiia a ojama cionalis ini
psichologija.
Pasak M. Reinio, palyginamqjq
psicholog,lq
MR 10 (daba
- lyginamoji
psichologija)
suda o au l psichologijos,
gy uliq psichologijos i aiko psi-
chologiios duomenys MR 11-I2.
1.3. Psichologiios d6sniq, eo iiq pa adini nai. Siame sky-
elyje pa eikia na 12 psichologijos mokslo e min l (2,40/o
isq e minq),
i a dijandiq
psichologiios mokslo
desnius bei eo ijas.
Didi.i4j4
Sios g upes
dali suda o psichologijos
eo ijq pa adinimai
(7 e -
minai): a ek 4 kilimo eo ija MR 160, Be keley'o
eo ija MR 120. galiq eo ija
MR 16, Helmhol zo
eo ija MR 52, He ingo eo ija MR 55. igim oio do os
jausmo
eo ija MR 175,
pedsak y eo ija MR 75. Siek
iek maZiau y a psicho-
logijos
desniq pa adinim l
(5 e minai):Fechne o
desnls MR 69.
psicho izinis
Webe o-Fechne o desnis MR 66. sielos g uenimo
desnis
MR 10, sie/os ei5-
kiniq desnis
MR 3, speci inis ene gijos
desnis MR 65. I5 pa ,1'zdZiq ma y i,
kad e minuose asmen a dZiai
pa eikiami
o isinalia ai ba
su lie u iSko nis
gai lnimis.
1.4.
Fiziologiniq p oces l pa adini nq g upg suda o 73
e minai
(I4,49 ,
isq e minq).
|ais
l a dijan a
gy , ybine eikla, unkciios.
jq egulia-
imo mechanizmai, yiiai su kin andia
aplinka:y'ziologija
MR 14,
iziologine
bisena MR 164,
iziologinis
eiikinys
MR 21,
iziologinis
uylesmas
MR 158,
g il aminisueiksmas MR 31, audonauimas
MR 21, e leksas
MR 34,
eJ'lek-
sinis
ueiksmas MR 3I, e leksinis uyksmas
MR I85, egejimo
a uaizdas MR
85, egeiimo
cen as MR 34, sapnas MR 79, snaudulys MR 214 (g e a Sio
e mino ado el. je a oiamas
sinonimas d iemo uojas
MR 211), so umas
MR 39, susiualdymcs MR 195,
olkulys MR 39.
Fiziologinius p ocesus
pa adinandiq
e minq g upeie didi,i1ja
dal! suda o
ne q sis emE
apibudinan s
e minai. q as a 20,
p z.: cen i ugalis
di ksnis
Te minologija
| 2009 | 16 201
MR 31, cen ipe alis di snis MR 31, di ksni7 cen os MR 37, d ksniq e -
zini no esme MR 29, di ksni l
galq in o mocil MR 66, di ksni4
sis/ema MR
22, di ksni4 sis emos elemen as Mi{ 25,
icen inis
di ksnis
MR 3I, iicen inis
di ksnis MR 3 i, iioidi nis pae zini na.s
MR 39
, iiuidinis pa y imas MR 4,
iu-
dinamasis di ksnis MR 31
.
jun amasis
di hsn s MR 3l, klausos di snis MR
3T,ly ejimo di hsnis
MR 58, egejimo
di ksnis MR 65, s onies di snis
MR
59. M. Reinio Psichologilos uadouelyje,.ne o" eikime a ojamas
e minas
di ksnis.
Sio e mino a ian as
di gsni jau a o as
|. Slinpo da buose
i V
Kudi kos Vu po
Zu nale
(Zemle idiu e
2008: 1-16).
Fiziologiniq
p ocesq g upeje
nemaZai y a sinoni ni5kq
e ming:
judina-
mieji di ksniai
- cen ipe olis
di ksnis MR 31,
icen inis
di snis MR 3I; jun-
amieji
di ksniai
- cen i ugalis di ksnis MR 3L, iicen inis di ksnis MR 31.
15 pa eik l pa yzdZiq
ma y i, kad pi menybe eikiama lie . i5kos
kilmes
sinoni na ns.
Reike l pas ebe i, kad daba
y a a o
ami e minai
iudinamieii
(mo o iniai),
iun amieji
(senso iniai)
i uege aciniai
(sin pa iniai
a ba
pa asim-
pa iniai)
ne oai
(ME 1993:66).
M. Reinys iiski ia ke u ias
g l bn ybiq judesio
u5is,
ku ioms pa adin i
a oja B e minus. T ys iSys i a dijamos
sinoniminiais e minais:
au o-
n a ingi
juclesiai
MR 184 - impulsingi
judesiai
MR 184: e leksingi
judesiai
MR 184
- e leksiniai
judesiai
MR i84, g jl aminiai ludesiai
MR 184;
ualingi
judesiui
MR 184
- no ingi
judesiai
MR 1B'1.
Viena judesio
ulis i a dijama
be sinonimq
- ins ink ingi
iudesiai
MR 184.
Reikia
pab eZ i.
kad daba
ie oj e mino ualingijudesiai
MR i84 a bano-
ingi
judesia
MR 184
a oii mas
e minas
ualingieii
judesic l (PZ I993:320).
FiziologiniU
plocesU
g upeje i5ski ini
ly eiimE apibudinan ys
e minai
(B e n inai): e due
ly djin o pojuiio u iuilgiu MR 107, l1, ejimo poju io e doe
MR 107, ly ejimo bei aumenq
a uoizdas MR 119, ly' ijimo s i/is MR 34,
aumenq
bei ly e mo po y is MR 12I, aumen y
i ly eiimo pada inys MR
120. Sinonimi5kai a ojami e minai ly ejimo poju is MR 1Il n ly ejimo
po y is
MR 122.
Ti iama
ame Sal inl'je as i
7 e minai,
ku iais
i a dijamas
ienas i5 izio-
loginiq
p ocesq
- ega. Dalis
M. Reinio a ojamq e minq daba pasikei g,
p z.: duiakas
egejimas
MR 115 a ba
binoLeulia us
egijimas MR 115 daba
adinamas
binokulia ine
ega i abiake ega
(PZ 1993 11).
Pagal eg4 e d iniai
daik q san ykiai
i a dijami e ninais
e due
ege imo
a iuilgiu MR 112,
egeiimo
pojniio e due
Ml 107.
Regejimo p oces?
.a dija
e minas egejimo p ocesas
MR 34.
202 Ri a Ka ely e I A'le isboo Rcinio laisuai og slo Psichok gijos
.uado clio..

P ie e leksiniq eiksmq p iski ini 4 e minai. p z.: a sikosejimo uyksmas
MR 184, iiaudejimas
MR 31, kosejimas MR 32, mi kiiojimas MR 32.
Kele u e minq i a di
ama
ki okia o ganizmo
daliq eikla (ju imas,
uosie,
klausa, smegenq eikla): daik 7 dydlio paju imas MR 12l, lenguo alsaoimo
ju imas MR 39,
poju is MR 4; leuapsnies
a uaizdas
MR 81, uos/es a uaizdas
MR 85, uos/es di ksnio galcs MR 59; klausos a uaizdc s MR 85; mqs ymo
galic MR 18.
Ki i M. Reinio a ojami e minai e due
judesio
pojuiio a luilgiu MR
I07, judesio
a uaizdas
MR 85, judesio
poiu is
MR 171, e leksing l
judesi4
ikslingumas
MR 184.
1.5. Gausiausi4 e minll g upg suda o psichiniq p ocesq pa a-
dini nai (98 e minai a ba
19,4ok
isq e mine). Siai
g upei p iski iami
e minai, apibudinan ys dinamiSkus psichinius
eiSkinius, ku ie susida o
eikian iSo iniams
bei idiniams di gikliams i i5nyks a
jiems nu ukus.
Psichiniai eiksmai, , yksmai
i eiSkiniai
i a dijami Siais e minais: cbs-
akcijos p ocesas
MR 93, ano malus psichinis
eilkinys MR 14,
a i aukimo
p ocesas MR 93, auk{ asis psichinis ueikimas
MR 34,
i3o inis ualios ueiksmas
MR 183, iiuidinis ualios oeiksmas
MR 183, pama inis psichinis oy smas
MR
183, p o aoimo uyksmas
MR 143, psichikos p ocesas
MR 5, psichinis p o'
cesas
MR 34, psichinis
eiShinys MR 1, psichinis
ueiksmas MR 92, psichinis
uyksmas
MR 136,
sudd ingas
ullios ueiksmas MR 190,
aalios
eiikinys MR
1.5, ualios ueiksmas
MR 183, ualios uyksmas
MR 188, uieninis ualios ueiks-
mas
MR 190.
Asociacijos
i a dijamos
Siais e mina s'. asociacija
MR 80, a uaizd4 asoci-
acija MR 2L5, a uaizd y panalumo asociacija
MR 82, g e u inumo
asociacija
MR 8l, kon as o asociacija
MR 82,
pana{umo
asociacija
MR 82, susisiekimo
a uaizd y asociacija
MR 80.
Ras i 72 ki q psichiniq p oces l e minai: abs akcija MR 130, asociacij l
pe kelimas
MR 83, asociacii4
uisuo inumas
MR 84, a gaminimas
MR 72,
a i auleimas
MR L32, a i au is MR I30, a paiinimas
MR 73, a sakomin-
gumas
MR 198, e siuaizdauimas
MR 72, a uaizdauimas MR 1, a uaizd4
laikymas MR 74, a uaizd4
pynimasis MR 79, bend asis p o auimas
MR 147,
dedukcija
MR 146, dedukcijosiip o auimas
MR 147, eks i pacijos b Tdcs MR
33, e duis
paju imas
MR 1L8,
ga s4
analizesgclia MR 4I, indukciia MR 146,
indukcijos
p o auimas MR 147, in ospekcija
MR 1, isi ik inimas MR 178,
isioaizdauimo
galia MR 18, iipl'l o a ualia MR 196, iip o auimas MR 146,
i aiga
MR 216, ke inimas
MR 1,92, konue gencija MR 113, Iinkimas
MR
Te minologiia 2009
116 203
793, min is
MR I, no as
MR I, nuouoka MR 32, objek ingas
ealumas
MR
142, pag indinis empi inis
paiinimo elemen es
MR 149, panudimas
MR 189,
pasqmonio
asociacijos
na ys MR 83, paiini ncs MR 1,5, pi mykl is psichinis
ah as MR 35, pi m ki is
sqmones
elemen as
MR 35.
pojuiio
onas
MR 38,
poiuii4 apsi ikimas MR 143, po y is MR 12, p isiminimas
MR 128,
p isis-
py imas
MR 210.
p o as
MR 2, p o auimas MR 3,
psichine galic MR 193,
psichine sude is MR 94, psichinis
buuimas
MR 214, psichinis buoinys
MR
3, psichinis
paZinimo
c as MR lB5, psichinis paiinimo buuinys MR 184,
psichinis
sugebejimas MR 212, psichinis
uaizdas
MR 36, psichini y ei{kini4
geneze
MR 7, psichini4 sugebejimq paueldijimas MR 209, sqmoni
Ml 5, sq-
mones gelme
MR 80. saoisqmoni
MR 203,
sauilii a MR 4, sqiini MR 173,
suy auimas
MR 1.12,
obuli sia oal a MR 196. ualios elemen as MR 1BB,
ualios iipli imas MR 193, ualios laisue MR 198, ualios momen as MR i90,
ualios
nusilpnejimas MR 223, ualios nu c imas MR 3, . alios
ple o e MR 195,
ualios sp endimc s MR 200, ualios ueiksmo pada inys
MR 183.
M. Reinys ado elyje
a oja e minq uc idini7
e ga
MR 183,5a1ia
pa eik-
damas
sinonim4
juusm4
e ga
MR 183.
Va ojamas
i ienas ki as a ming o m4 . in is e minas
- ie' o
e da-
ba ines bend ines kalbos
i a dZiuo ines
o mos pasi aiko
y q auk( aidiq
o n a s pab eZiamqja
dalely e -ai (Lie uuiq
kqlbos g ama ilea 1965:494),
p z., a gamin c saiuaidinys MR 144
(da
i. .
i.7, 1.8.1, 1.8.2, 2.3.1).
1.6. E nociiq i iaus nq pa adini nq g upg suda o
106
e minai
(2101
isq e minq),
p z.: emocija
MR 158,
jausmas
MR l, asmeninis
cus-
mcs MR 163,
a gaminamasis
jausmas
MR 162,
qukl esnis
jausmas
MR 158,
g ynasis
jausmas
MR 154, pajun amieii
jausmai
MR 168,
pi myki is
jausmas
MR 162. socialinis
jausmas
MR 163, socialus
jausmas
MR 163, uisuomeninis
jausmas
MR 163.
lemesnis
jausmas
MR 158.
Pasaky ina ai.
kad M. Reinio klasi ikaci
oje, a i kidiai
nei daba inije.
s4 oka
jausmai
eiSke
Zemesniuosius
jausmus,
o emocijos
- aukS esniuo-
sius:
,, ei
imsi ne
klasi ikacijai
i pag ind4 didesni a maZesni
sude ingum4
a aizdq i s4 okq,
isipynusiq i jausmus,
mes
gal6sime
jausmus
suski s y i
i
d i dideli g upi: 1)
i Zemesnius
a ba
izinius
jausmus
i 2) i adinamuosius
aukS esnius
jausmus
<...> Auk5 esnieji
jausmai
y a adinami a p ki ko i
emocijomis"
MR 158. Daba ineje psichologi
j
oie emocijos siejamos
iesiogi-
niais Saliikais aplinkos eiSkiniq i si uacij l eiki iq iSgy enimais
0)Z I993:
75), o
jausmai
- sai ykiq
su ik o e
pas o iais iSgy enimais
(PZ 1993:
i30).
Vado elio
au o ius kaip
pag indin! e ninE a oja indiuidualin s
cusmcs
204 Ri a Ka ely e I Meiislooo Reinio laisuui
e s o
Psichologijos ado elio...
i eikia du jo sinonimus: indiuidualus
jausmas,
asmeninis
iausmas,
pIg.:
,,jausmai,
ku ie iSasi su ieno asnlells gy ybes
palaikymu, aclinasi indi-
uidualus a ba
asmeniniai
jausmai
<...>" MR 163.
,.lndiuidualiniai
jausmai
y a ie, ku ie gali bu i asmenyse,
negy enandiuose isuomenis gy enimu
suomeninis
jausmns
a osena:
,, ausmai,
ku ie y a susip ng su ki q asmenq
gy ybes
palaikymu,
a adinami socic/us, a bauisuomeniniai,
ausmc i"
MR
163. ,,Socialiniai
jausmc i
kyla i ple oiasi
ka u su isuomenes gy enimu"
163.
PaLy ne ina, kad daZniau a ojamas e minas uisuomeniniai
iausmai.
Ti iamalame Sal inyje.
pa eikiamos
Sios indi idualiq i isuomenini l jaus-
n "1 1lys
(38 e minai): al uis inis
jausmas
MR 169, a sidauimo
jausmas
MR 177, cha ak e ingc s do os
jausn as
MR 179, dekingumo
ausm zs
MR
177,
Dieuo
ga bis
iausmas
MR 177,
Dieuo
meiles
jausmas
MR 177,
Dieuo
ualiai
a sidauimo
jausmas
MR 777, do ines pa eigos
iausmas
MR 173.
do os
jausmas
MR 173, egois inis
jausmas
MR 168, elemen a us es e inis
jaus-
mas
MR 179, es e ikos
icusmcs
MR 158, es e inis
iausmas
MR 178,
izinis
iausmas
MR 158, ge ooes
jausmas
MR 62, indiuidualinis
jausmas
MR 163,
indiuidualus
jausmas
MR 163, in elek inis
jausmas
MR 178, ildidumo
jaus-
mas
MR I57, jigos jausmas
MR 165.
ke { o
jausmas
MR 164, malonumo
jausmas
N4R 62, nemalonumo
jausmas
MR 38, nepasi enkinimo
iausmas
MR
164, nesmagumo
iausmas
MR lB5. p ga binimo
jausmas
MR 177,
paga bos
jausmas
MR 163, pa eigos
jausmas
MI{ 173,
pasi enkinimo
jausmas
MR 165,
pas angos
jausmas
MR 192,
pa enkinimo
jausmas
MR 92, piknaudliauimo
jausmas
MR 164, pi n inis es e inis
jousmas
MR 179. pyk io ausmas
MR
164.
puikumo
ausmus
MR 157,
eligijos
jausmas
MR 173. smagumo
jousmas
MR 165,
suy auimo
jausmas
MR 191.
P ie iziologiniq
ja smq
p iski iami Sie B e mi ai:
baimesiausmcs
MR
9, dliaugsmo jausmas
MR 161, diiuguuimo
jausmas
MR 18I, gedos
jausmas
MR 2I. juokingumo jausmas
MR 181
. ken ejimo
jausn c s
MR 9, simpa ijos
iausn as
MR 168, shaude imo
jausmas
MR 153.
Ras i 27 e minai. ku ie odo san ykio su aplinka, ki ais Z nonemis i
padiu
sa imi iSgy eni nus:ais/ a
MR 189, baimi
MR 159, diiaugs nas
MR
159, diiilgauimas
MR 159, gailesys MR 174, geidulys
MR 189, i5gqs is MR
I59, i ilimas MR 159.
juokingumos
MR 181, kan ia MR 165, hen ijimas
MR 152, nesmagL mas MR 152, nuobodulys MR 128,
nusiminimas MR 159,
nus ebimas MR 159, pajaudinimas MR I9I, paly ijimas
MR 58,
pusibjau-
ejimas MR 159,
pasigailejimas MR I74, pa enkinimas MR 152,
p1' is
MR
Te minologija
I 2009
| 16 205
I59. sqiines
g aulimas MR I74. smagumas MR I52, suiadinimas MR 37.
lal ak aujumns
MR 210, leimynos simpa ija MR 17I, ok{ as MR 189.
Ras a
i ki g emocijq i jausmq
pa adinim l g upese
e minq (21 e -
minas),
p z.:
a ek as
MR I57, a ek 7 a min is MR 162, as eninis
a ek as
MR 159, do os
jausmo
kilme MR 174, do os
iausmo
p iualomybe
MR 174.
e zinimas
MR 37, iziologiniai
ja smq
pag inclai MR 154, iSo inis
e zinimas
MR 91, iio inis pae zinimc s MR 39,
jausmingumcs
MR 210, jausmoii aiika
MR 160,
jausm7
a gaminim s
MR 161,
jausm4
a min is
MR 162,
jausm4
eiga
MR IB3, jausm4
panaujinimcs
MR 757,
komingumo
jausmo
saoybe
MR
l8l, p isiminim y
malonumas
MR 161. simpa ijos mechanizmcs MR 168.
simpa ijos
ple o e MR 171
. s enini i a eh ai MR 159.
1.7. As nenyb6s psichikos su iki nq i cha ak e io pa-
adini nq g upei p iski iamas
51 e minas
(10,106
is l e minq), ! a -
dijan is i ai ius asmenybds
psichikos su ikimus (psichikos,
p o o, d asios
negalios, aip pa m4s ymo,
elgesio,
jausmq
su ikimai), bei 18 e min l,
a spindi - iq
asmenybes
indi idualuma. sa i umq,
igim q a igy l sa ybiq,
elgesio
ypa ybig isum4.
Asmenybes su okimo su ikimams a dy i
ado elyie
a oiama 12 e -
minq, p z.: abulijc MR 223. al uis inis ueiksmcs
MR 69. asmenybis su-
uokimq
ille ypimas
MR 222. duasinio
,,snugs"
ue inimas
MR 204,
izinio
,,saogs"
a uaizdas MR 203, hipe bulija
MR 224, iliuzija
MR i43, le a{ u inis
p isispy imczs MR 224, manija MR 223, neno ingas
judes;'s
MR 184, neL)a-
lingas
judesys
MR 183.
Pa ologinius
su okimo
su ikimus, ai
y a
haliucinacijas, Zymi
7 e minai:
gi dimoji
haliucinacija
MR 2I9. haliucinacijc
MR 79, haliucinacijos uaidi-
nys
MR 2I9.ly iiimo hal ucinaciic MR 219,
egimoji haliucinacilc MR 219,
s onies
haliucinacija
MR 219, uoslis haliucinacija MR 219. Psichologijos
iodyne nu ody i haliucinacijq u5iq pa adinimai Siek iek ski iasi nuo
M. Reinio aclo elyje a oja lq haliucinacii l uSiq pa adinimq.
Mine ame
Psichologijos )odyne
a iiski os egos. klausos,
uosles. skonio,
ly os, i-
du iq i bend ojo
ju imo haliucinacijos. M. Reinys
i a dila
d i daZniausiai
pasi aikandias
haliucinacij l u5is:
egimoji
haliucinacija
i gi dimoji haliu-
cinacija.
Ras i 4 kalbos,
3 egos,
2 ai mo, 5 psichikos su ikimq pa adinimai:a a-
ziin MR 33, kalbos ku umas MR 220, lealbos
ukdymas MR 220, neb lys i
MR 220; psichinis aklumas MR 33,
ai o aklumas MR 221,
spaluq aklumas
MR 54;
ag a ija MR 33, ne a{ymas MR 22I; iik ypimas i3 no mos MR 223,
206 Ri a Ka ely e J
Meiislo x Reinio laisuai
oe slo
Psichologi
jos ado elio.
2.3.2.
Te minai su a p au inisis ddmenimis. Sioje
g upeje'" y-
a ja e minai, ku iq Salu inis ddmuo i5 eiki as
daik a a dZio kilmininku
(10), p z.: abs akciios p ocesos
MR 93, Helmhol zo
eo iia
MR 52, in os-
pekcijos me ode MR 8, psichikos p ocesas MR 5. Tik po a e minq u i 5a-
l ini s demenis,
iS eik5 us
b ld a dZiais
objek yui me odi MR 8, subjek yui
me od,! MR 8.
2.3.3. Te minoi su mii iais ddmenimis. Te minq
su miS iais de-
menimis g l pg suda o keliLl ipq e minai. Pagal
demenq ai5k4 ma y i,
kad Siek
iek daugiau
y a e ming, ku iq Salu inis dimuo y a iS eiki as
bhd a dZiu. SiE g upg suda o:
a) e minai su hib idiniu Salu iniu
demeni
i pag indiniu lie u iKku
demeniu (39), p z: egois/inis
jausmas
MR 168, ekspe imen ne mediiaga
MR 14, empi ine kilme
MR 150, es e ini
ki yba MR 105, es e inis
jausmas
MR 178,
izinis jausmas
MR 158,
iziologine
busena MR 164,
iziologinis
eilkinys MR 21, J'iziologinis
o.y smas
MR 158. impulsingasiudesys MR
I84, ins ink ingas
judesys
MR 184, in elek inis
jausmas
MR 178, i(cen inis
di ksnis
MR 3I, mecha ini a min s MR 89, mechaninins mo slas MR 89,
me a izine squoka MR 148. e leksinis
judesys
MR 76. e leksinis
ueiksmas
MR 31, e leksinis c .yksmcs
MR 185, socialinis
jausmas
MR 163;
b) e minai sn lie u iiku Salu iniu
demeniu i a p au iniu
pag indiniu
demeniu (7), p z.: gi dimoii haliucinacija MR 279, g il aminis cha ak e is
MR 138,
k ai u inis
ealizmas MR 63;
c) e ninai su hib idiniu ialu iniu demeniu i a p au iniu
pag indiniu
dimeniu (7):
ekspe imen ini psichologija MR 128,
empi ini psichologija MR
2. mecheninis cha ah e is
MR 97, psichinis p ocesas
MR 34, psichologine
analize MR 7, acionaline
psichologija MR 2, e leksinis
cha ak e is MR 138;
d) e n inai
su
hib idiniu ialu iniu i hib idiniu pag indiniu demeniu
(2):
objek inga
ealybd MR 142, obje.k ingas ealumas MR 142.
Siek iek maZiau
y a e minq, ku i l ialu inis de nuo
a iS eik5 as
daik-
a a d2io kilmininku. Si4 g upg
suda o:
a) e minai su a p au iniu
Salu iniu
i lie u iSku pag indiniu de neniu
(22), p z.: a ek 4 min is MR 162, eks i pacijos budas MR 33, es e ihos
iausmas
MR i58, ] ec'hne o
desnis
MR 69, haliucinacijos uaidinys MR 219,
indukcijos p o auimas
MR 147, in e ualq
a min is
MR 88. in iucijos
k ypsnys
MR 175,
lokalizacilos
squoka
MR 34, mimikos
judes s
MR 160,
on7 a min is
MR 88, onq de inimcs MR 179;
b) e minai su lie l iSku
Salu iniu
demeniu i a p au iniu
pag indiniu
Te ninologiia
| 2009 | 16 zI3

demeniu (2I), p z.: di ksniq sis ema
MR 22, gali4 lokclizacija MR 34,
galiq
eo ija
MR 16, gyuuli4 psichologila
MR 10.
g e u inumo asociacija MR 81,
jausm4
psichologija
MR 20, uaiko psichologija MR 10.
uelios
elemen as MR
188, onlios momen as MR 190,
ualios
psichologija MR 20.
2.4. Sud6 iniai iL,odZ,iai e ninai. Be eik puse is l
sude iniq
iZodZiq e minq
y a
su
isais lie u iikais
demenimis
(38),
p z.: asmenybds
suookimq iik ypi nas MR 222, bend asis
a min ies
poiymis MR BB, ilo ini
pae zinimq
u5is MR 39,lenguo alsauimo
ju imas
MR 39, ly imasis
deginimo
ju imas MR 153, pap as asis ialiio ju imas MR 59.
Sude iniq ii.odl)4 e min l su miH iais
ciemenimis y a be eik iek pa ,
kiek i su isais
lie u i5kais
demenimis
(37), p z.:
ku iamosios uaizduo es
mechanizmas
MR I03, speci inis ene gijos desnis MR 65, psichini y gali7
lokalizacija
MR 32.
S d e ini .l
ii.o
di) 1 e minq su a p au iniais dem
enimis
ne a
s a.
2.5. Sude iniai daug ia ,odi.iai e ninai. Daugiai,odi.iai e -
minai i iamajame Sal iny e gana e i
- as a
11 daugiaZodZiq e minq, su-
da andi l 3,9% is .1
sude ini l e minq. Didi.i4i4
sude iniq daugiaZodZiq
e n inq dali (8) suda o iie iSkos kilmes e minai:
Dieuo ualiai
a sidouimo
jausmc s
MR 177, e due
judesio
pojuiio a 2uilgiu
MR 107,
e due ly €jimo poji-
iio a iuilgiu MR 107, esminis
p o auimo ueiksmo
p adas MR 142,
ly ejimo bei
aumenq s uaizdas MR I 79,
aumen y
bei l ejimo po y is MR 121, aumenq
i ly ejimo pada inys
MR 120,
olydinis
sie/os ei! ini4 sg yiis
MR i8.
Nedaug e minq y a su miS iais demenimis
(3):
lgim ojo
do os
jausmo
eo-
ila MR 175, pag indinis empi inis palinimo elemen as MR 149, psicho izinis
Webe o-Fechne o disnis MR 66.
ISVADOS
l. Ti iamas
M. Reinio lais ai i5 us l kalbos
e s as Psichologijos
uadouilis
y a s a bus Sal inis i psichologijos,
i e minoiogijos
poZiu i . Tai pi mas
lie u i5kas
psichologijos
ado elis, ad galima
eig i, kad iiuo ado 6liu
pade i i psichologijos
mokslo. i psichologijos e minijos pag indai.
2. Re'ikSminiq gmpiq a Z ilgi
ma y i, kad
ado elio
e minij4 claugiausia
suda o
psichini s p ocesus
bei emocijas i jausm s
i a dijan ys
e minai.
Nedidelg e minijos dali suda o e minai, ku iais pa adinamos psichologijos
5akos, d6sniai,
eo ijos i su psichologijos mokslu susijg
asmenys.
3. NemaZai
daliai psichologijos sE okq
a dy i M. Rein s
a ojo po
ien4
e min4, be kai ku iais
a ejais pa eike po 2 a ne po 3 sinonimus.
z 1 Ri a Ka el 6 | Me islouo Reinio laisuui e slo
Psichologijos
ado elio..
4. Nesunkiai
galima pas ebe i,
kad lyginan su daba ine psichologijos
e minija, M. Reinio a o i e minai ge okai
paki o - nemaZai
e minq
nebe a ojama,
paki o
jq klasi ikacija.
5. Vado elio e minq analize pa ode.
kad e ejas
daugiansia a ojo
lie u i5kus
e minus.
Lie u i5ki
ienaZodZiai
i sude iniai
e minai suda o
claugiau nei pusg, o a p au ind
e minija
- os
deiim adali
isq ap a iamq
e minq. Be eik .isi a p au iniai
psichologijos e minai
y a kilg i5 lo ynq
a g aikq kalbq, adia " gana daZnai g e a a p au iniq e min l eikia na
i
I
ie u iSk l sinon im ;.
6. S - dc ing
ado elio
e ninij4 daugiausia suda o d iZociZiai e minai.
DidZi4iE d iZodZiq s , de ini l e minq dali suda o e ninai su abiem lie-
u iSkais
demeni nis
i e minai su mi5 iais de nenimis. Pagal
sude iniq
d iZodZiq e minq demen l
aiik4 ma i, kad daZniausiai e minq Salu iniai
demenys eiSkia ni daik a a dZio kilmininku. T iZodZiai
i ilgesni
sude iniai
e minai suda o
neZymiE
sude inis
e minijos
clali.
SA ,T N s
l ,1R Rc'i s M. Psichologijos iudo ilis. ViiniLLs. 1911.
I.ITERATURA
[)aha inis lie uulu
kalbos io / 'nas
(elek oninis leidin as). 6 as 1c'id. ilnius. 2006.
I e lchsis.
Kompiule inis u p au iniu )o llil lod nus ( 'lck oninis lcidin as). A s. !'d. A. Ki , lc s.
Vilnius.
2 )02.
acikc iiius A.. (iuias A.. llin k e'l-. Ru cl ojl psich oiogiTc.
Vilnius. 191'16.
Lie L iq
hullx:s g amo iho.l. V . edak o ius K. Ul clas. Vilnius. 1965.
I-i uu[u kalhos
iod),nas
(J-XX. 194]-2(]02). Viluius.20 )5.
In e. ne o
iciga:.:h :,//u, w.lkz.l >.
N4
E I 99 -l :,4
lc lic
i o s ' c i h I <
p el i
j I
L V iini s.
P), 1c193: /'sic o1ogi7os
iod, nus.
Sp c. eci. A gis l{.. Koi'i lnas R.. Viln jus.
Vai ke iii e Y. Ta p au ini l )odli l iodl'nc s
(elek oninis leicii las).
Vilnius. 2003.
Zen le iii iP200l : Lie u i ki .incoK di kosn cdici os e mjnai. 'le mi uilopiju15-
112 15-5.
MEANING
AND ORIGIN OT TERMS OF PSYCHOTO6Y IN ME(ISLOVAS REINYS'
FREELY TRANSLATED
"PSICHOTOGIIO5
VADOVEI.IS"
This a icle dcals
i h c minolog in he cx book o psychology by one o hc i s
Li h - anian psychologis s
Nlciislo is
Rcin s. A he beginning o he 2(J' ' cen u he c
as s ill no e book o psycholog,
in Li huanian. Reinys mz cle
a ee ansla ion o
Geo gii Cl elpano 's ex book VqeO ux ncuxo: ozuL
(3: n zu* uc . u i u camoo6pasoaauux)
(Psychology
ex book
( o g n nasiu ns
an l
sei -ed ca ion)).
QL i e
a lo o c s
Reinys' own. 505 e ms ou Psichok gijos uad nilis (Ps cholog,
c book) published in
1921 wc c' analyzc'd in esl- c'c o o igin and mcaning.
Te ninologija 2009 | 16 215
The e ms analyzed
allow he conclusion ha Reinys mainly used
Li huanian e ms.
Pu ely Li huanian one-wo d and complex e ms make up mo e han hal o he e ms
analyzed.
In e na ional e ms make up only en pe cen oi all he c ms esea chcd.
Almos all in e na ional one-wo d e nls camc om La in and G eek'
The majo i y o{ e ms name emo ions and celings, psychical
and physiological
p oc-
esses,
p ocesses
o cogni ion. The e a e se e al
e ms nami g men al cliso de s,
cha ac-
e ypes. b anches,
laws and heo ies
o psychologl'.
The n ajo i y o complex e ms a e
wo-wo d e ms. 'I'h ee-u'o c1
and longe e ms a e
e y a e.
The compa ison o e minolog used
by Reinys and he p esen e minology o psy-
chology shows ha qui e a lo o e ms ell ou o use, hei classi ica ion
changed and
ne$' e ms eme ged.
Gau a
2009-12-07
Ri a Ka ely e
Lie u iq kalbos
ins i u as
P. VileiSio g. 5, LT:l0308 Vilnius
E. pai as:
i a.ka ely e@
lki.l
216 Ri a Ka ely e I Meiislouo Reinio laisuai oe s o
Psichologiios
ado elio.