scieee Open visual document viewer

Mečislovo Reinio laisvai versto „Psichologijos vadovėlio“ psichologijos terminų reikšmė ir kilmė

Rita Katelytė

Full text

Medislo o Reinio li ei e s o P sichologij os u adou e/io psicologij os e minq eik5me e kilme RITA KATEI-YTE Li uui4 língua ins i c s M e i i s I o , o R ei n - io 1 2 5 o in s.qimimo sio n m e i m s 009 e e ei o 5 d. iSpi nqiq n. sukako lZ5-e i ano, kai gime um lie u i l Reinys Medislo as Tai psicologg (1884-1953). Zymi, S iesi asm en be - kuni gas, yskupas, a ki'"--skupas. gogas, p o eso i s, -is omenionis a, peda polí ico. poli inis kalin, s. Desde 1922 n. iome inian e Uni e sidade de Kauno M. Reinys di igia Teologia- iioso ijos aculdade Psichologios ka ed ai, ambém des e bend 4j4 liginam4j4 psicologij4, e não ha ia iokio Li u iiko manual de psicologia. pedagoging psicologiQ. lide a a psicologi os exe ciboms. Naquela época odel M. Reinys li e ai iS e e i lie u i l kalb4 p o . Geo giiaus Celpano o Psichc logijos uaclo eli. o p akalboje a i ma-se que,, e imas a li e as, kacl nebu q an o Zymu es animos kai kas pakeis i, 1921: IV). Be o, oi eikalo kai kas Pakeis os ilus ações, sumaZin as pa eiksleliq p ide i" (Reinys kalbos. sky iai skaidius, suski s y i oi com e minais, I pa ag a us. M. Reinys queixZiasi. que snnku odei .,usou i5 L e minis ele Vabalo Gudaiiio..Asn en- ybes i inejimo p og ama'l e Rygi5kiq |ono,,Musq Zodyn lio", Z. Zenai 'io ,,Geome ijas igonome ijas e minq': M. Sik nio,,A i me ica e álgeb as e minq Zodynelio'i e min l p oje o" e kai kuo ou a" I. Elisono .,T umpas zoologijos (Reinys 1921:V). Uma ez que o manual é aduzido li emen e, mui o ex o é e dadei o M. Reinio. odel Reinio a igosnyic olia is ,,'adinamas guiaelis se á M. Psichologijas oadoueliu (ial ino sin onpa - MR). M. Reinio Psichologijas uadouelis é nemaZos olume (242 de p.), ela cons i ui ês pa es e na pa e aSoma ap esen adas das ge ais Zinios apic' ju im4, no sob e paZinimo psicoloi 38 chap i as. Pi moio gij4, segundoio - sob e jausn-n1 psicologi4, e - sob e ge al )inios sob e 'lpano (18{ 2 1936) usq psicólogo. ilóso o. jausn s, I Cieo gijus i. des omas ediojo de locikas. Ri a Ka cly e j, 1984/eiis/ou . Rei io loisi ai oe slo Psichologilos ado .elio olos psicologij4, alingus e ne alingus Vado elio p adZio e judesius. é iSspausdin a au o ia " s p akalba, onde mos a a impo ância da psicologia, paaiSkin as p incípio de composição manual. Pago idée as nedidelis psicologi os e min l Zodynelis. Além disso, manualinho ialia pa e lie u iSk p e minq skliaus ues ap esen a-se duma ou á ios kalbq ( usq. okiediq, lenkq, anglq, p ancuzq, lo ynq) a i ikmen l. obje i o Sio a igo - necessidades e o igens a Z ilgiais discu i 505 e mos de psicologia, encon ados mine ame Psichologijas Pi mojo pa e mos ado uadouelyje. e a igo e min .l eikSmes sky iq elaçãois, an ojoje - o igmes. Ki u a igos em a igos p e endem examina 6 i M. Reinio di igelio e minq sanda 4. I. TERMINU REIKSME Psichologia e minq seleção oi ei a com base do con ex o da in es igação medZiaga, M. Reinio Psichologijas uudouilio no inal o nec u umpu psicologia e minq Zodyneliu n 7993 m. iileis u Psichologijas iodynu (PZ). Te ninai ap esen am assim, como es á pa aiy i Sal inyje, Salia indicado a página, onde o e mo pi m4 ka 4 pa a o . Rela i o A. acike idiaus, A. Gudo, E. Rimku es Ge al de psicologia Cou se Manualeliu e M. Reinio Psichologijas uadoueliu, psicologia e mos di idi i okias equisimines g upos: gene iei de psicologia e mos, psicologia Sakq nomesinimai, psicologias desni l, eo iiq nomesinimai, isiologiniq p ocesq nomesinimai, psichiniq p ocesq nomesinimai. emocij l e jausmq nomeinhas, pe sonalidades psichikos su ikimq e ca ac e io b uoZq nomeinhas, paZinimo p ocesq nomeinhas e asmc'nq nomeinhas. 1.1. Bend ieii psicologios e ninai. Sios g upos e minis. ku iq é 40 ou7,9o/o isq e minq, a dijama da psicologia ge al mé odos de es udo, Zmogaus psichos ap aiikos e k . MR : ape cepcia s4 okos, ak o ius MR 94, g ynoji e dui 93, MR 149, acessiaslis MR 147 , ep odukcija MR 72 (5is e nine Apib eZiam-se como,,p ocesso, que nos p odúc im sens44, embo a pae zinimo já não seja sujei o MR 141, subs ancia MR 15l, olydine e elueMF. l4B, ueiksnys MR l4I, uienaly e e due MR 148. P ie bend 4jq e minq psicologiais p iski ini e dui MR 147,ai as MR 147, p ieias ingumas / MR 150. skaiiius MR 147. Ano M. Reinio,,,e clues e empo sE okos são bl inos daik q e yksmq isi aizda imo s4lygos. Tais s4 ocas nós chamamos de p incipais elemen os de empí ico paZimen o" MR 149. Te mino ,,s aiiius em empi ing kilmg, i. y. skaiiius é ob ido ii Tc minologija 2009 | 16 99 po ldiq po _ io. <...> Skai iaus s4 oka é o iginada i5 poindiq daik l expe imen imo e odel ela esan i expe imen amojo pob ldZ" MR 150. P ieias ingu no s4 okq M. Rein s ai5kina, que isso,,y a undamen iniq paZinimo um elemen q" MR 151. Segundo o au o , em s4 ok4, que a i ma isi ikinim4, que p Zas ingumo kiek ienas mokslas no mundo p e alece pa a us ddsniai. Como e gan as des ias semp e oi, assim e p ieZas ingumo s4 oka semp e se á MR 150. Te min4 sín ese MR 131M. Reinys é igual ao u ilizado e misu medZiag4 é possí el subdi i i chemiioie nu, quando sude ingE pa es i cons i uedam4sias e aze medZiagos analg. Sis e mo galin e e p o auja nas ? e mesma psicologia:,,<...> eikia y-ksm os a aizdus unidos iung i i uni à4 e com bucl ob e comunE a aizd4 ou mesmo e s:1 okq" MR 131. Ras a e ki q bend qjq psicologi budas jos e minq: do as MR 197. expe imen aline MR 14, elemen a us 179, empi ine ilme kino n edliaga paZinimoayksmas MR ii aiika MR 160, MR 150, pasekamasis z. aizdas MR 54, p o inis mokslas MR 89, psicologia MR I, psicologias expe imen l zs MR 14, psicologia mohs/as MR 1, psicologia sis/emc MR 3, psicologia Zodis MR 1, psicologine MR 7, MR 212, analisi psicologini sqlyga supanaiejamen o MR l3I, ol),dinis sielos eiikiniq sq yiis MR 18. Pamine ini 6 Sios g upos e minai, elacionada- s . siela:sie/a sg MR 1, sielos bisena MR 21, sie/os esme MR 2, sielos pa , bi MR 2, sieios judesy's MR 160, eiSkini l sielos ep odução MR 3. Diga M. Reinio, sielos eilkinys MR 3 -,,sielos, ou psichiniais, eiSkiniais chamamos mus l men is, sen imen os, willos n a imus e . . Eles ambémogão chamam as habi ancias psiquinhas ou s4monds b[sena" MR 3. Necessi a menciona que M. Reinys manualelho e lie u i5k4 e mo o nece psicologia a i ikmeni - sielo y q MR I. o eigim ,,,sielo y os e mo é compos o segundo ip as 4 albai sudu imo modelo, po que psicologia, ou sielo y a, é psichiniq ei5kini l ou sielos gy enimo mokslas" MR l, e ninas. adiau a i ik i5kas pa a o as sic hologi ik ien4 ka 4, oliau a ojamas ik p suas 1.2. Psichologios Sakq pa adini nai. Siame sky elyie apZ elgiami M. Reinio u ilizados psicologia ciência Sakq denominações, que são compa ados com ago a consumamais e mos. 11 Sios g upos e minq cons i uem 2,20h is l e min l: psicologia expe imen al MR I2B, empi ini psicologila MR 2. gyuuli4 psicologia MR 10, MR 20, jausmq psicologia masiq psicologia MR 11, psicologia compa ada MR I0, psicologia paiimen o MR 20, ocioneline psicologia MR 2, au q psicologia MR 10, oaileo psicologia MR 10. ualios psicologia MR 20. 2 0 Il,i a Ka ely e Meiislouo R 'inio kisuai oe s o Psichologi sua aclo elio. Reike l chama i demesi i isso. que M. Reinys usa a e min4 gyuuli4 psihologijc MR 10. aiiau ago a usados os e mos - gyuun l psihologija, zoopsichologiia (PZ 7993 329). M. Reinys a i ma que in es igando maZos kul u os nau os psicologiE, é possí el i5siai ú il in o mação masi T sob e i sukaup i nemaZai psicologijq MR 11 (ago a - psicologia da p opaganda | QLOVZ:225). Tau y psicologia chama-se MR 10 ago a da nação psicologia ou <' nopsichology (PZ 1993: B0). I M. Reinio e s ame Psichologijos uadouelyje. Psichologias iodyne e minai empi ind psicologia MR 2 e acionaline psicologia MR 2 usados sinônimSkai e discu idos jun os, só ago a no luga e mo acionaline psicologia usada cionalis ini psicologia. Segundo M. Reinio, compa aamqjq psicolog,lq MR 10 (ago a - psicologia compa ada) cons i ui dados de psicologia nacional, psicologia animalq e psicologia in an il MR 11-I2. Psichologios d6sniq, eo iiq 1.3. pa adini nai. Siame sky elho ap esen aa na 12 psicologia ciência e min l (2,40/o isq e minq), i a dijandiq psicologias ciência desnius e eo ias. Didi.i4j4 Es es g upos de dali o mam psicologia eo ijq denominações (7 e mos): a ek 4 ca imo eo ia MR 160, Be keley'o eo ia MR 120. galiq eo ia MR 16, eo ia Helmhol zo MR 52, eo ia He ingo MR 55. eo ia igim oio do o senso MR 175, eo ia pedsak y MR 75. Siek an o maZiau são psicologias (5 e mos):Fechne o desniq pa adinim l desnls MR 69. psico isico Webe o-Fechne o desnis MR 66. sielos g uenimo desnis MR 10, sie/os ei5kiniq desnis MR 3, especi icin di ei o de ene gia MR 65. I5 pa ,1'zdZiq ê-se que nos e mos nomes pessoaisZiai ap esen am o isinalia ai ba com lie u iSko nis gai lnimis. 1.4. Fisiologiniq p oces l pa adini nq g upg consis e 73 e mos (I4,49 , isq e minq). | lais a dijan a gy , ybine a i idades, unkciios. mecanismos de egulamen o, jq yiiai com kin andia ambien e:y'ziologija MR 14, isiologine bisena MR eiikinys isiologinis 164, MR 21, isiológico uylesmas MR 158, g il aminisueiksma MR 31, e melonauimas MR 21, e lexo MR 34, eJ'lexinis ueiksmos MR 3I, e lexinis uyeksmos MR I85, egejimo a uaizdas MR 85, egeiimo cen as MR 34, sapnas MR 79, snaudulys MR 214 (g e a Sio e m ado el. je a oiamas sinónimo d iemo uojas MR 211), so umas MR 39, susiualdymcs MR 195, olkulys MR 39. P ocessos isiológicos nomeinandiq e minq g upeie didi,i1ja dal! cons i ui ne q sis emE desc udinan s e mininai. q as a 20, po exemplo: cen i ugalis di ksnis Te minologia | 2009 | 16 201 MR 31, cen ipe alis di snis MR 31, di ksni7 cen os MR 37, d ksniq e zini no esme MR 29, di ksni l galq in o mocil MR 66, di ksni4 sis/ema MR 22, di ksni4 sis emos elemen o Mi{ 25, icen inis di ksnis 3MRI, iicen inis di ksnis MR 3 i, iioidi nis pae zini na.s MR 39 , iiuidinis expe iência MR 4, iudinamasis di ksnis MR 31 di hsn s MR 3l, klausos . di snis MR jun amasis 3T,ly ejimo di hsnis MR 58, egejimo di hsnis MR 65, s onies di snis MR 59. M. Reinio Psichologilos uadouelyje,.ne o" p ecisamos usado o e mis di ksnis. Sio a ian e e mo di gsni |. Slinpo nos abalhos já usado e V Kudi kos Zu nale (Zemle idiu e Vu po 2008: 1-16). Fisiologiniq sinoni ni5kq nemaZai é p ocessq g upie e ming: mudinamieji di ksniai - cen ipe olis di ksnis MR 31, di junicen inis snis MR 3I; amieji di ksniai - cen i ugalis di ksnis MR 3L, iicen is di ksnis MR 31. 15 l pa eik pa yzdZiq e , que pi menybe o necida lie . i5kos kelmes sinoni na ns. Reike l obse a que ago a é a o ami e minai iudinamieii (mo o iniai), iun amieji e (senso iniai) uege aciniai (sin pa iniai ou pa asimpa i- niai) ne oai (ME 1993:66). M. Reinys iisci ia qua oas g l bn ybiq judesio u5is, às quais in i uli i a oja B e minus. T ys iSys i a dijamas em e mos sinonímicos: au on a ingi juclesiai judesiai MR 184 - impulsi os mo imen os MR 184: e lexos MR 184 MR i84, - e lexões mo es g jl aminiai ludesiai MR 184; ualingi pa a mo esi MR 184 MR - que ingi mo esiai 1B'1. ulis Uma judesio i a dijama be sinonimq - ins inc i os iudesiai MR 184. P ecisa pab eZ i. MR i84 a banokad e mo ualingijudesiai ingi ago a subs i ui a oii mas MR ualingieii e mas judesia judesic l (PZ I993:320). FisiologU i5ski ini g upoie plocesU ly eiimE e mos desc ibido es (B e n inai): e due ly djin o pojuiio u iuilgiu MR 107, l1, ejimo poju io e doe MR 107, ly ejimo be aumenq a uoizdas MR 119, ly' ijimo s i/is MR 34, aumenq be ly e mo po y is MR 12I, aumen y e a ei do poi o MR 120. Sinónimo5cas usados os e mos ly ejimo poju is MR 1Il n ly ejimo po y is MR 122. Ti iama 7 e minai, encon a pelos ame Sal inl'je quais um i5 loginiq p ocesq izioi a dijamas - ega. Dalis M. Reinio a ojamq e minq ago a cambig, exemplo: duiakas MR 115 ou binoLeulia us egejimas egijimas MR 115 ago a chamado ega e abiake ega binokulia ine (PZ 1993 11). De aco do eg4 e d iniai daik q i a dijamo e ninais e due elações ege imo a iuilgiu MR 112, egeiimo pojniio e due Ml 107. p ocesso Regejimo? a dija e mas egejimo p ocesso. MR 34. 202 Ri a Ka ely e I A'le isboo Rcinio laisuai og slo Psichok gijos .uado clio.. P ie e lexiniq eiksmq a ibui ini 4 e minai. exemplo.: a sikosejimo uyksmas MR 184, iiaudejimas MR 31, kosejimas MR 32, mi kiiojimas MR 32. Kele u e minq i a di ama ki okia o ganismmo daliq ac i idades (ju imas, uosie, klausa, ce eb q ac i idades): daik 7 dydlio paju imas MR 12l, lenguo alsaoimo ju imas MR 39, poju is MR 4; leuaps a uaniesizdas MR 81, uos/es a uaizdas MR 85, uos/es di ksnio galcs MR 59; klausos a uaizdc s MR 85; mqs ymo galic MR 18. Oi i M. Reinio u ilizados e mos e due judesio pojuiio a luilgiu MR I07, judesio a uaizdas MR 85, judesio poiu is MR 171, e lexing l mo esi4 p ecisão MR 184. 1.5. Gausiausi4 e minll g upg o ma psichiniq p ocessq pa adini nai (98 e minai ou 19,4ok pe encem ao g upo isq e mine). Siai psicinius eiSkinius, que se o mam ao agi e mininai, desc udinan es dinamSkus iSo iniams bem como i i giklios in e nos e i5nyks a lhes in e upus. Psichiniai ações, , yksmai e eiSkiniai i a dijami Siais e minais: cbs akcijos p ocesas MR 93, ano mal psikis eilkinys de abs inção ueikimas MR 14, p ocesso MR 93, al a{ asis psikis MR 34, i3o inis ualios ueiksmo MR 183, iiuidinis ualios oeiksmas MR 183, undamen al psihinis oy smas MR 183, p o aoimo uyksmas MR 143, p ocesso psíquico MR 5, psicinis p o' cesas MR 34, psicinis eiShinys MR 1, psicinis ueiksmos MR 92, psicinis uyksmas MR 136, sud ingo ullios ueiksmo MR 190, aalios eiikinys MR 1.5, uiais ueiksmo MR 183, ualios uyksmas MR 188, uieninis ualios ueiksmas MR 190. Asociações i a dijamos Siais e mina s'. associação MR 80, a uaizd4 associação MR 2L5, a uaizd y panalumo associação MR 82, cone u inumo associação MR 8l, con as o associação MR 82, associação con agio a uaizd y pana{umo MR 82, associação MR 80. Ras i 72 ki q psichiniq p oces l e mosinai: abs akcija MR 130, associacij l anslegimas MR 83, associacii4 uisuo inumas MR 84, egaminamen- o MR 72, ejeição MR L32, a i au is MR I30, ec eio MR 73, espondomingumo MR 198, e siuaizdauimas MR a uaizdauimas MR 1, a uaizd4 laikimas MR 72, 74, a uaizd4 pynimasis MR 79, bend asis p o auimas MR 147, deducção MR 146, dedukcijosiip o auimas MR 147, ex i pação b Tdcs MR 33, e duis paimen i- MR 1L8, analesgclia MR 4I, induciia mas ga s4 MR 146, p o auim da indução MR 147, in ospecção MR 1, isi ik inamen o MR 178, isioaizdauimo galia MR 18, iipl'l o a ualia MR 196, iip o auimas MR 146, i aiga MR 216, in enção MR 1,92, conge gencia MR 113, Iinkimas MR Te minologia 2009 116 203 793, men is MR I, no as MR I, nuouoka MR 32, ealidade obje i a MR 142, p incipal empi inis paiimen o elemen os MR 149, panudimo MR 189, pasqmonio memb o MR 83, paiini ncs MR 1,5, pi mykl is 35, p imei o ki elemen o psihinis associação ah as MR pojuiio sqmones MR onelada MR 38, poiuii4 apsi ikimas MR 143, po y is MR 12, lemb ança MR 128, p isispy imas p o as psichine galic MR 193, MR 210. MR 2, p o auimas MR 3, psichine sude is MR 94, psiinis buuimas MR 214, psíquico booinys MR 3, psiinis c as MR lB5, psiinis paiinimo buuinys MR 184, psiinis uaizdas geneze Ml 5, sqMR 7, psichini4 abilejimq paZinimo psiinis MR 36, psichini y ei{kini4ejimas MR 212, paueldijimas MR 209, sqmoni mones gelme 80. saoisqmoni MR 203, sauilii a MR 4, sqiini MR 173, suy auimas obuli sia oal a MR. esol. ualios elemen o MR 1BB, MR 1.12, ualios iipli imas MR lais, ualiosue MR, ualios momen o MR i1980, ualios nusilpnejimas MR 223, ualios nu c imas MR 193 3, . alios ple o e MR 195, ualiosimc s MR 196 MR 183. M. Reinys no manual u iliza a e minq e ga ag adando e ga uc idini7 MR 183,5a1ia sinonim4 MR 183. juusm4 U ojado e um ou o a ming o m4 . in is e mo - ie' o e a uais o mas de linguagem bend ines api aiko y q auk( aidiq (Lie uuiq kqlbos i a dZiuo ines o n a s pab eZiamqja dalely e -ai g ama ilea 1965:494), например., a gamin c saiuaidinys MR 144 i. . ( ambém i.7, 1.8.1, 1.8.2, 2.3.1). 1.6. E nociiq e iaus nq pa adini nq g upg 106 cons i uem e mos (2101 isq e minq), MR emoção MR l, 158, exemplo: pessoal sen imen o cusmcs MR 163, a gaminamas- jausmas is MR 162, qukl esnis jausmas MR 158, g ynasis MR ii MR 168, 154, sensação pajun amie- sensações pi myki is sensação MR 162. socialinis jausmas MR 163, socialus jausmas MR 163, uisuomenino senso MR 163. lem sensação in e io MR 158. Dizida é isso. que M. Reinio oje, a i idiai classi icaci nem a ualinije. s4 oka sen imen os eiSke Zemesniuosius sen imen os, o emoções -S esneiosos: classi icação ,, im eisi ne i base4 maio es ou maZesni sude ingum4 a aizdq e s4 okq, isipynusiq i jausmus, we des i s y i gal6sime jausmus dois bigeli g upo: 1) isinius i Zemesnius ou e 2) i so-callamuosius jausmus jausmus aukS esnius i <...> Auk5 esnieji são ou o e sen imen os chamados en e o emoções" MR 158. Na hodinei a psicologi oie emoções ligamadas li e alinais j Saliikais ambien e eiSkiniq e si uacij l eiki iq iSgy enimais 0)Z I993: 75), e com sen imen os - sai ykiq au o e pe manen es (PZ 1993: iSgy enimais i30). Vado elio p incipalin! indiuidualin s au o como e ninE us oja cusmcs 204 Ri a Ka ely e I Meiislooo Reinio e s o laisuui Psichologias manualelio... e o necem dois seu sinônimos: indiuidualus sen imen o, pessoal iausmas, pIg. : ,,Sensões, que iSasi com um asnlells i as supo e, aclinasi indiuidualus ou pessoais sen imen os […]...>' MR 163. ,l.ndiuidualinhos sen imen os são aqueles que podem es a em pessoas, não enandias sociedadeis i indo inomenins jausmns a osena: que são susip ng com ki q pessoasq ,, ausmai, gy ybes apoio, a chamados socic/us, a bauisuomeniniai, ausmc i' MR 163.,,Sociales su gem e ple oiasi com a ida sociedadees" sen imen osc i jun amen e 163. PaLy ne ina, que daZniau u ilizado o e mo uisuomeniniai iausmai. Ti iamalame Sal inyje. ap esen adas Sios indi idualiq e sociedadeini l sen imen osn "1 1lys (38 e minas): sen imen o de al uís a MR 169, dedicação sen imen o MR 177, ca ac e ingc s dosp sen idon as MR 179, dekingumo ausm zs MR 177, Dieuo MR ga bis meiles 177, Dieuo iausmas Dieuo n o MR 177, sen ime- ualiai sen imen- o de dedicação MR 777, do ines do os iausmas MR 173. de e igos jausmas MR 173, egoís a jausmas MR 168, elemen a sen ido es é ico MR 179, es e icos icusmcs ísico MR 158, iausmo es é ico MR 178, iausmo MR 158, ge ooes sensação MR 62, MR 163, indiuidualinis sen imen o indiuidualus MR 163, in elec i o sen imen o MR 178, ildidumo sen imen o- mas MR I57, jigos sen ido MR 165. ke { o sen ido MR 164, sensação de p aze N4R 62, sensação de desag ado MR 38, iausmo de não sa is ação MR 164, nesmagumo iausmo MR lB5. p ga binamen o sensação MR 177, senso de espei o MR 163, do jausmas MI{ 173, MR cump imen o das ob igações jausmas 165, es o ço de MR 192, MR 92, sa is ação sensação picnaudliauio sensação MR 164, pi n ino es e ico jousmas MR 179. pyk io ausmas MR 164. MR ausmus n o da 157, o sen ime- eligião do o gulho MR 173. jousma de g a idade MR 165, sensação de con ação MR 191. Ao isiologiniq ja smq pe encem Sie B e mi ai: baimesiausmcs MR 9, sensação de nugalho MR 161, diiuguução sensação 18MRI, sen imen o de gedos MR 2I. sen ido de humo MR 181 . ken ejimo jausn c s MR 9, simpa ijas iausn as MR 168, shaude imo sensação MR 153. Ras i 27 e minai. que mos am elação com en o no, ou os Z nonemis e padiu si iSgy eni nus:ais/ a MR 189, eme MR 159, diiaugs nas MR 159, digauiilimas MR 159, gailesys MR 174, geidulys MR 189, i5gqs is MR I59, i ilimo MR 159. MR 181, juokingumos kan ia MR 165, hen ijimas MR 152, nesmagL mas MR 152, nuobodulho MR 128, desminimen o MR 159, nus ebismo MR 159, pijaudamen o MR I9I, pali íjimo MR 58, semiib ieu ejimo MR 159, pasigailejimo MR I74, sa is ação MR 152, p1' is MR Te minologia 2009 I | 16 205 I59. sqiines g aulimas MR I74. g a idade MR I52, suiadinimas MR 37. lal ak aujumns MR 210, leimynos simpa ia MR 17I, ok{ as MR 189. Ras a pa adinim l emocijq e jausmq g upese e ki g e minq (21 e minas), a ek as memó ia MR 162, p z. : MR I57, a ek 7 as eninis a ec MR 159, adul o p iualomybe o igme MR 174, sen imen o iausmo adul o MR 174. e zinimas MR 37, isiologiniai iSo inis ja smq pag inclai MR 154, e zinimas MR 91, iio inis pae zinimc s MR 39, jausmingumcs MR 210, jausmoii aiika MR 160, memó ia a gamini- MR 161, jausm7 m s MR 162, jausm4 jausm4 eiga IB3, jausm4 panaujinim- MR 757, MR cs l8l, komingumo saoybe sen imen o lemb inim y p aze MR 161. mecanismo de simpa iacs MR 168. simpa ías ple o e MR 171 . s enini i a eh ai MR 159. 1.7. As nenyb6s psichikos su iki nq e ca ac e io pa adini nq g upoei pe ence 51 e minas is l (10,106 e minq),! a dijan is i ai ius pe sonalybds psichikos pe u bimas (psichikos, men e, espasios incapacidades, ambém m4s imo, compo amen o, e min l, jausmq pe u imai), bem como 18 e lindi - iq pe sonalidades indi idualuma. sa i umq, igim q ou igy l sa ybiq, compo amen o especialybig isum4. Pe sonas com dis ú bios de pe cepção d a e ely é usado 12 e minq, ex: abulijc MR 223. al uis is ueiksmcs MR 69. pe sonalybis suuokimq ille ypimas ue inação MR 222. 204,,,snugs" doisinio MR isinio ,,saogs" a uaizdas MR 203, hipe bulija MR 224, iluzija MR i43, le a{ u inis p isispy imczs MR 224, manija MR 223, neno ingas mo es; 's MR 184, neL)alingas mo esys MR 183. Dis ú bios hallucinações, pa ológicos, Zymi da isso pe cepção são 7 e mos: halucinação audi i a MR 2I9. hallucinacijc MR 79, uaidinys de hallucinação MR 2I9.ly iiimo hal ucinaciic MR 219, egimoji haliucinacilc MR 219, s onies haliucinacia MR 219, uoslis alucinação MR 219. Psichologijas iodyne indica haliucinacijq u5iq denominações Siek an o di e e do M. Reinio aclo elyje a oja lq haliucinacii l uSiq pa adinimq. Mine ame Psichologias )odyne uosles. audições, li os, idu iq e skonio, a iiski os egos. comumio d i daZmais sen imo hallucinações. M. Reinys i a dila u5is: haliucinacia egimoji e audimoji haliucinacija. pasi aikandias haliucinacij l Ras i 4 línguas, 3 egos, 2 ai mo, 5 psiquos pe u imq nomes i ulações:a aziin MR 33, ku umas de linguagem MR 220, lealbos in e e dimas MR 220, neb lys i MR 220; psicinis aclumas MR 33, spaluq aklumas ai o aklumas MR 221, MR 54; ag a ija ne a MR 33,{ymas MR 22I; iik ypima i3 no mas MR 223, 206 Ri a Ka ely e J Meiislo x Reinio oe slo seu laisuai Psichologi manualelio. 2.3.2. Te mininai com in e nacionalis ddmenimis. Sioje g upoje'" y a ja e mininai, ku iq Salu inis ddmuo i5 eiki as daik a a dZio kilmininku (10), eg.: abs akciios p ocessos MR 93, Helmhol zo MR 52, in os eo iia pekcijos me ode MR 8, p ocesso psichikos MR 5. Só po a e minq em 5al ini s demenis, b ld a dZiais iS eik5 us obje oi me odi MR 8, sujei me odi,! MR 8. 2.3.3. Te minoi com mii iais ddmenimis. Te minq com miS iais demenimis g l pg o ma keliLl ipq e minai. Segundo demenq ai5k4 e , que Siek an o mais é e ming, ku iq Salu inis dimuo é iS eiki as bhd a dZiu. SiE g upg consis e: a) e mos com híb ido Salu iniu demeni e p incipal lie u iKku demeniu (39), exemplo: egois/inis sen imen o MR 168, expe imen al ne mediiaga MR 14, o igem empi ine MR 150, es e ini ki yba MR 105, senso es é ico MR 178, MR 158, isiologine busena MR 164, isiologinis sen ido ísico eilkinys MR 21, J'iziologinis o.y smas MR 158. impulsingasiudesys MR I84, ins in i o MR mo esys 184, in elec ual MR sen imen o 178, i(cen inis di ksnis 3I, mecha ini a min s MR 89, mechaninins mo slas MR 89, me a izine squoka MR 148. e lexi o MR 76. e lexi o ueiksmas mo imen o MR 31, e lexi o MR 185, social sen ido b) e mos sn lie u iiku Salu iniu demeniu e in e nacional p incipal demeniu (7), ej.: hea dimoii hallucinacija MR 279, c .yksmcs MR 163; g il aminis ca ac e is MR 138, k ai u inis ealismo MR 63; c) e ninos com híb ido ialu ino de demência e in e nacional p incipal dimensão (7): expe imen ini psicologia MR 128, empi ini psicologia MR 2. mecheninis cha ah e is MR 97, p ocesso psicinis MR 34, psicologine analize MR 7, acionaline psicologija MR 2, e lexinis ca ac e is MR 138; d) e n inai hib idiniu ialu iniu e hib idiniu p incipal demeniu obje inga ealybd MR 142, objec.k ingas ealumas MR 142. su (2): Siek an o maZiau é e minq, ku i l ialu inis de nuo a iS eik5 as daik a a d2io kilmininku. G up Si4g cons i ui: a) e minais com o in e nacional Salu inio e Li u iSku p incipal de neniu (22), ej.: a ek 4 min is MR 162, eks i pacijos budas MR 33, es e ihos iausmas MR i58, ] ec'hne o desnis MR 69, hallucinação uaidinys MR 219, indução p o auimas memó ia MR 147, in e ualq MR 88. in iução k ypsnys MR 175, lokalizacil- MR 160, os MR 34, on7 memó ia judes s mimikos squoka MR 88, onq de inimcs MR 179; b) e minais com lie l iSku Salu ínio demeniu e in e nacional p incipal Te ninologia 2009 | 16 zI3 | demeniu (2I), ex: di ksniq lokclização MR 34, eo ia sis ema galiq MR 22, gali4 g e u inumo associação MR MR 10. 81, MR 16, gyuuli4 psicologila jausm4 psicolog- MR 20, uaiko psicologia ia uelios MR 10. elemen o MR 188, onlio momen o MR ualios 190, psicologia MR 20. 2.4. Sud6 iniai iL,odZ,iai e ninai. Be eik puse is l sude iniq iZodZiq e minq su demenimis например.: pe soonybds é odos os Li u iikais suookimq 59. Sude iniq ii.odl)4 e min l com miH iais iik ypi nas MR 222, bend asis poiymis MR BB, ilo ini ciemenimis es ão quase an o, quan o e com odosis a min ies pae zinimq u5is 39, MR alsauimo 39, MR (38), ly imasis ju deg imas im MR 153, simples ialiio ju MR demenimis lie u i5kais (37), po exemplo: cujo uaosiosizduo es mechanism MR I03, speci inis ene gia desnis MR 65, psichini y gali7 localização MR 32. S d e ini .l dem ne a ii.o enimis di) 1 e minq com s a. in e nau iniais 2.5. Sude iniai mui o ia ,odi.iai e ninai. Mui os,odi.iai e mininai i iamajame Sal iny e gana a 11 - as a da andi l 3,9% is .1 mui osiaZodZiq e minq, su- sude ini l e minq. Didi.i4i4 sude iniq mul idiaZodZiq e n inq dali (8) cons i ui iie iSkos o igmes e mos: Dieuo ualiai a sidouimo jausmc s MR 177, e due judesio pojuiio a 2uilgiu MR 107, iio a iuilgiu MR 107, p ada e due ly jimo segu o- essencial MR 142, ueiksmo aumenq aumen y e le ejimo aumenq s uaizdas MR I 79, e l ejimo po y is MR 121, consequen olydinis MR 120, sie/os ei! ini4 sg yiis MR i8. Nedaug e minq es á (3): senso lgim ojo eo ila MR 175, p incipal elemen o empi ico de com miS iais demenimis do os palimen o MR 149, psico isico Webe o-Fechne o disnis MR 66. ISVADOS l. Ti iamas M. Reinio li emen e i5 us l e s as de linguagem Psichologijos uadouilis é impo an e Sal inis e psicologijos, poZiu i . Is o e p imei o e miniogijos lie u i5kas manualel, manual6liu psicologias pade i e en ão pode-se a i ma , que iiuo psicologias ciência. e e minologia que manualelio e minij4 da psicologia undamen os. 2. Re'ikSminiq gmpiq a Z ilgi is o, claugiausia o ma e emoções e jausm s psichini s p ocessosus e minai. i a dijan es Nedidelg e minijos dali cons i uem e mos po que são nomeadas psicologias 5, d6sosniai, eo ias e com a ciência da psicologia elacionadag pessoas. 3. NemaZai pa iai sE okq psicologias a dy i M. Rein s us a a po um4 casos pa eike po 2 ou mesmo e min4, mas em alguns z 1 po 3 sinónimos. Ri a Ka el 6 | Me islouo Reinio Psichologias laisuui e slo manualelio.. 4. Nãodu idamen e pode-se no a que em compa ação com a a ual e minija da psicologia, M. Reinio a o i e mininai ge okai paki o - nemaZai e minq nebe a ojama, paki o jq klasi ikacija. 5. Vado elio e minq análise que e ejas lie u i5kus pa ode. mul idiansia us a a Lie u i5ki e sude iniai claugiau que pusg, a e minus. umaZodiai in e nacionalind isq e mininai cons i ui ap a iamq e minija deiim adali - os e minq. Be eik .isi in e nacionais são kilg i5 la ynq adia " gana daZnai g e a e minin l e mininai da psicologia ou g aikq kalbq, in e nacional q o nea na e ie u iSk l sinon im ;. I 6. S - dc ing e ninij4 di igelio consis e p incipalmen e d iZociZiai e minai. DidZi4iE d iZodZiq s , de ini l e minq dali o ma e ninai com abiem lie u iSkais e e minai com mi5 iais de nenimis. Segundo demeni nis Salu iniai demenys eiSkia ni daik a a dZio kilmininku. T iZodZiai e ilgesni sude iniq d iZodZiq e minq demen l aiik4 ma i, que daZmais e minq sude iniai e minai cons i uem neZymiE e minijos sude inis clali. S,T N s l A ,1R Rc'i s M. Psichologijos iudo ilis. ViiniLLs. 1911. I. ITERATURA [)aha inis lie uulu idiomas io / 'nas (leidin as ele ônico). 6 as 1c'id. ilnius. 2006. I lch e chsis. Kompiule inis u in e nacionaliniu )o llil lod nus ( 'lck oninis lcidin as. A s. !'d. A. Ki , lc s. Vilnius. 2 )02. acikc iiius A.. (iuias A.. llin k e'l-. Ru cl ojl psic oiogiTc. Vilnius. 191'16. Lie L iq hullx:s g amo iho.l. V . edi o us K. Ul clas. Vilnius. 1965. I-i uu[u kalhos iod],nas (J-XX. 194]-2(]02). Viluius.20 )5. In e. ne o iciga:. :h :,//u, w.lkz.l >. N4 i o s E I 99 -l:,4 lc lic L V ' c i h I < p el i j I iini s. P), 1c193:'sic o1ogi7os Sp c / iod, nus. eci. A gis l{.. Koi'i lnas R.. Viln jus. Vai ke iii e Y. Ta p au ini l )odli l iodl'nc s (leicii las ele ônico). Vilnius. 2003. Zen le iii iP200l : Lie u i ki .incoK di kosn cdici os e mjnai. 'le mi uilopiju15- 112 15-5. MEANING AN ORIGIN OT TERMS OF PSYCHOTO6Y IN ME(ISLOVAS REINYS' FREELY TRANSLATED "PSICHOTOGIIO5 VADOVEI. IS' This a icle dcals i h c minolog in he cx book o psychology by one o hc i s Li h - anian psychologis s Rcin s. A he beginning o he 2(J' ' cen u he c Nlciislo is as s ill no e book o psycholog, in Li huanian. Reinys mz cle a ee ansla ion o Geo gii Cl elpano 's ex book VqeO ux ncuxo: ozuL (3: n zu* uc . u i u camoo6pasoaauux) (Psychology ( o ex book an l g n nasiu ns sei -ed ca ion)). QL i e a lo o c s Reinys' own. 505 e ms ou Psichok gijos uad nilis (Ps cholog, c book) published in 1921 wc c' analyzc'd in esl- c'c o o igin and mcaning. Te ninology 2009 | 16 215 The e ms analyzed allow he conclusion ha Reinys mainly used Li huanian e ms. Pu ely Li huanian one-wo d and complex e ms make up mo e han hal o he e ms analyzed. In e na ional e ms make up only en pe cen oi all he c ms esea chcd. Almos all in e na ional one-wo d e nls camc om La in and G eek' The majo i y o{ e ms name emo ions and celings, psychical and physiological p ocesses, p ocesses o cogni ion. The e a e se e al e ms nami g men al cliso de s, cha ac e ypes. b anches, laws and heo ies o psychologl'. The n ajo i y o complex e ms a e wo-wo d e ms. 'I'h ee-u'o c1 and longe e ms a e e y a e. The compa ison o e minolog used by Reinys and he p esen e minology o psychology shows ha qui e a lo o e ms ell ou o use, hei classi ica ion changed and ne$' e ms eme ged. Recebida 2009-12-07 Ri a Ka ely e Lie u iq ins i u o da língua P. VileiSio g. 5, LT:l0308 Vilnius E. pai as: i a.ka ely e@ lki.l 216 Ri a Ka ely e I Meiislouo Reinio laisuai oe s o Psichologios manualelio.