175Te minologie | 2016 | 23
Lie u iški blakių pobū io namen
ALBINA AUKSORIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ESMINIAI WORDŽIAI: blakien pobū is, blakien amilienname, blakien ūšies namen,
naujada ai, dū inie ĮVADAS
Le za ąjį Jah zehn ü e schien ein paa En omologies A ikeln und Publiken,
in denen im i no min i En omologijas Te mini und nomenkla ū inie
Benennungen (S onis e al. 2009; S onis e al. 2010; S onis, Diškus 2011; Diškus,
S onis 2012a; Diškus, S onis 2012b; S onis, Remeikis, Baužys 2013; S onis e al.
2015). 2013 m. ausged uck d ei Au o en Jono Riman o S onio, And iaus
Remeikio und Da iaus Baužio leh omoji Buch S uden en, Leh e jam und allen
besin e essenden Na u en Blakės. Į ai o ė und Namen, in de besch ieben
we den blakės, papli usios und in Li uanien, und ande en Lands eichen. In
diese Publika ion umgesehen we den 45 blakie pobū io Familien und jenen
zugesch ieben we den 463 A en, denen namensi i gescha en nemažai neue
namen. Dahe de Gegens and dieses A ikels sind 45 blakie Familien und 463
A en li awiški namde, und Ziel synch oniisch ausnag inė i blakie pobū io
Familien und A en Namen En s ehungs und neue ada e Da bie Me hoden,
besp echen zweijodžių Namens Haup und Nebenu ischen Kleidemen
synaksische und seman ische Beziehungen und es s ellen p oduk i iaus e
Familien und A en Namen En s ehungs Me hoden. Wie sch eiben
En omologen, g öß en Teil de Landes biologischen Viel al bilde abzdžiai
(lo . Insec a). Sie wei e b ei e e en po ganzen Wel , ih e auch so iel und
Li uanias Fauna, leben in iel äl igs en Habi a nissen, sind seh e schieden
und wissenscha lich heo e ischem sowie äkiniu p ak ischem
Anschauungen seh wich igūs. Es wu de geschä z , dass Inszdze e wa 6567 %
bilden. Taxonomische Landes biologische Viel al , ode 5657 %. de zei schon
geklä e und besch iebene Viel al (S onis e al. 2015: 6). Blakien können
übe all au de Wel ge unden we den, zu zei Li uanien bekann übe 300 ih e A en, jedoch Teil on ihnen noch ungeen deck und, anscheinend, ih e Li uanien leben meh als 400 A en (S onis, Remeikis, Bau-
176 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io namen
znys 2013 5). Abgedich e e Ve ö en lichung häl sich
mode nen sys ema ischen Konzep s blakės (lo .
He e op e a) zugewand en s aubliuočių bü ui
(lo . Hemip e a, sin.
Rhyncho a), dem gehö en
seh e schiedinous
abzdžiai, skissomi in ielhei on Familien und 4 pobū ius
(S onis, Remeikis, Baužys
2013: 25), eine on denen und
is blakės. Aus dem ganzen
Wel liegenden e wa 38 000
Blakien pobū io A en
g uppisie en sich in ielhei Familien.
Ve s anden is , dass
li a iška en omologijas
e minija und abzdžių
namen wu den gescha en
und ühe , e laub en zynnai, üh e (Lešinskas, Pileckis
1967; Lešinskas, Pileckis 1968; Pileckis, Žuklys 1974; Pileckis 1976; Pileckis 1982;
Jonai is 1983; Pileckis e al. 1994; LF1 1995). En omologies Te miniją behandel e
nich nu en omologen, abe und kalbininkai. Te minologas Kazimie as
Gai enis 1979 in Lie u ių kalbo y os klausimuose (Lie u ių kalbos specialioji
leksika, . 19) ausged uck einen A ikel Nauji lie u iški abzdžių pa adinimai,
in dem übe blick e li auische En omologies sys ema a ikos naujažodžių
und naujada ų Schaup ozesse und p äsen ie e dieses Gebie s li auische
naujada ų egis ą (Gai enis (1978) 170 2014: 33234 Miname egis e is nu ein
blakie pobū io neue ada : sie aspanė (2) zwežė Familiodžio namensinnings
pažyminys: sie aspa nės blakės (lo . Tingidae) (Lešinskas, Pileckis 1967: 77;
Gai enis (1979) 2014: 345). Vado e Lie u os abzdžiam pažin i (1967) ( oliau
Vado as) ausgenommenen und besch iebene bū ys lo . Hemip e a blakės
(puskie aspa niai) und 10 seine Familien (Lešinskas, Pileckis 1967: 7486). In
diese Ausgabe en hal en alle genann e Bu io Familien und jenen
zugewiesenen 22 A en li awiški namen, und genčių angegeben nu la yniški
namen, auße skydablakių (lo . Pen a omidae) Familien gen į lo . Eu ydema
k yžmažiedné blakės (Lešinskas, Pileckis 1967: 79).
177Te minologie | 2016 | 23
No abel , dass die meis en A en benann wu den zweijodžiais Namden,
jedoch ün A en einge üh ižodžiais Namden: sch i uje liuce nische
blakė (lo . B achycoleus decolo ), pap as oji pie inė blakė (lo . Lygus
p a ensis), g alioji pie inė blakė (lo . Lygus pabulinus), udoji unkelinė blakė
(lo . Polyme us cogna us), gel onoji unkelinė blakė (lo . Polyme us
ulne a us). Dahe wi d bei de Zusammens ellung li auisches Namen in de
besp ochenen Ve ö en lichung nich imme gehal en, de Fo de ung des
In e na ionalen Zoologischen Nomenkla ū as Kodexes (ICZN) d ina ės
nomenkla ū as P inzips wissenscha liche Name des A en is d ina is,
zusammengese z aus Gäns und ūšies namen (ž . ICZN A icle 5.1). 2010 m.
Jou nalale Ac a Zoologica Li uanica e s mals e ö en lich aus üh us alle
in Li uanien en deck en 324 blakie A en, zugese z en 31 Familie, li auischen
Namüslis e (ž . S onis e al. 2010: 262272), in dem o ge ach nemažai neu neu
gescha ene li auische Familien und A en Namen. Wie beme k die Au o en
des A ikels, bis je z die meis en in unse em Land en deck en blakie A en
und Familien ha en keine li auischen Namen ode A ennamden wa en
nesuno min i, ielybė abzdžių A en namen on bis je z nochė a
besch eibende Na u . Das seh e schwe a osenä und nich übe ein
in e na ionale bina ines nomenkla ū as P inzipien. Dahe solche blakiä Namen,
die bes and wa en meh als aus 2 Wö e n, e se zen kü eschen (S onis e al.
2010: 265). Leidinyje Blakės. Į ai o ė und Namenime Au o en s ell en nich nu
schon im gesp ochenen A ikel e ö en b us in Li uanien indenden, abe und
in ande en Lands änden be indba en blakių A en Namen. Sie hiel en sich
schon üblichen en omologijoje p ak iken li awiisch nich e nün igen genčių.
Lau Buches Au o en, is bekann ieligkei seh a ime , schwe
ge ennba en blakie Genčių. Soll en A en li auische Sp ache Benennungen
e wo ben, de en e s es Wo e wä ig en gen į, e minologische
Viel äl igkei wä e so g oß, dass unap änglich obsch änk en Namügen
(įsiminimą bei o ien ie ungsi im Sys em). Rendie end Buch wu de dem P inzip
gehal en, dass P io i ä soll e gewäh we den höhe em Rang und g öße e
Bedeu ungslichkei Taxons Familien. Beschluße wi d, dass blakie Genčių
einwe ung im li auischen Sp ach ha keine besonde e Bedeu ung: 1) blakie
Genčių Taxonomie is ziemlich schnčiai wechselnde und is nich allgemein
ane kann ; 2) äuße e mo phologische blakien genčių Un e schiede sind ge ing
und ü Nich spezialis en wä e in de Regel schwie ig (ode unmöglich) zu
iden i izie en blakių gen is; 3) p ak ischem ( a osenos) Sich punk aus is aiški A enzugehö igkei zu bes imm en Familien wich ige als Zugehö igkei gen ims (S onis, Remeikis, Baužys 2013: 10).
178 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io a dai
LIETUVIŠKI BLAKI ŠEIM UND AUKŠTESNIO RANGO
TAKSON NAMDAI
Blakių Familiennamen
Wie schon e wähn , in de Ve ö en lichung Blakės. Į ai o ė und Namenime ausschlüsseln und disku ie en 45
blakie pobū io Familien. Lau Au o en, no mindend blakie pobū io lie u iškus Heimų Namen sie hiel en sich des
P inzips, dass lie u iški abza ba bes ehen aus zwei Wö e n (S onis, Remeikis, Baužys 2013: 9). Alle
džių šeimų i aukš esnio ango aksonų a dai bū ų a ba ienažodžiai,
Familiennamen adi ionsweise gegebenen Pliskai os o m, die meis en on ihnen sind Einwö e , zweijodige
Familiennamen angege a 15, beispielsweise: didga ės senãblakės (lo . Enicocephaidae, angl. Gna Bugs;
Unique-headed Bugs; Enicocephalids) 301; ẽ osios senãblakės (lo . Aenic opecheidae, angl. Aenic opecheids) 34 30;
ne k Wa e ik iidaeblakės (Ce a ocombidae Buglo , 34 Ce a ocombids 31); umpk Wa e ik iidaeblakės (lo .
D opshippe s, angl. G ound Jombes; D opshippe s) 31; Ne . Sauce Bugs; C eeping Wa e Bugs) 41; ìk osios kam
púo blakės (lo . Co eidae, angl. Squash Bugs; Lea -Foo ed Bugs) 51; ne ìk osios kampúo blakės (lo . Rhopalidae
Bugs, angl. Scen less Plan Bugs) 53; P lanzendės skỹdblakės (lo . Acan hosoma idae, angl. Acan hosoma id Bugs;
Shield Bugs) 75; andenkai čiuož (lo . Ge idae, angl. Pond-S ide s-Ska e s; Wa e -S ide s; Whe ymen; Jesus
Bugs) 35. Le z e Familienname schon wa o Vado e, und noch einige zweijodzlich Familiennamen, e wenden
menė ame Vado e, Buchgoje Blakės. Į ai o ė und Namen we den als Synonymien angegeben, und A enischen
ddžiosios andénblakės (lo . Belos oma idea, angl. Gian Wa e Bugs; Elec ic
Ligh Bugs; Toe-Bi e s; Alliga o Ticks) 39; plãčiosios andénblakės (lo .
Namü e winnis dėmuo schon Geben Einwo , z..: žie iãblakės, sin. požie ìnės blãkės (lo . A adidae, angl. Ba k
Bugs; Fla Bugs; Fla Ba k Bugs) 49; žõlblakės, sin. g olìnės blãkės; ãklės (lo . Mi idae, angl. Plan Bugs; Lea Bugs)
81; sie aspanės blãkės, sin. se blakės (lo . Tingidae, angl. Lace Bugs) 95; pa azì inės blãkės, sin. k aujãblakės (lo .
Cimicidae, angl. Bed Bugs; Bloodsucking Bugs) 103; plėš iãblakės, sin. blãkės plėš nės (lo . Redu iidae, angl. 1 Beim
Be ei s ellen on Beispielen zue s gegeben wi d li auisches Name, suki čiuo so wie šal inyje, skliaus en
o ges ell wi d la yniškas und, wenn es gib , angliškas Gegens ück, und nach skliaus en angegeben wi d
Quelleinsage.
179Te minologie | 2016 | 23
Assassin Bugs; Conenose Bugs) 99. Paminė i einwö odige Familiennamen sind
dū inische, wie und alle ande en einwö odige Familiennamen. Dwižodžische
Familiennamen besch eibende Kleede n zeigen meis ens Familienzüge mi ande en
Familien an: ne k anken ik iãblakės 31; k anken ik iãbla kės 31; ne k anken
andénsk odės 34; k anken andénsk odės 34; ìk o sios kampúo blakės 51;
ne k anken kampúo blakės 53; ne k anken di ãbla kės 56; ík anken di ãblakės
57; k anken andénsk odės 64; k anken di ãblakės 64. Nu wenige Familien
besch eibende Kleide scheine e wandi a cha ak e is isches
Un e scheidungs amilienzeichnis: didga ės senã blakės 30; ẽ osios senãblakės 30;
ddjiosios andénblakės 39; plãčiosios an dénblakės 41; P landės skỹdblakės 75;
andenniaiuo čižkai 35. Meh hei de be ach e en blakien Familiennamen und
en sp echend A ennamen giminischen Kleidmene sind neuada ai, bilden dū ybos
Weise, nu Vado e schon e wenden dū inie: sko piònblakės (lo . Nepidae, angl.
Wa e Sco pions) 39, plg. sko pionblakės V 85; nùga plaukos (lo . No onec idae, angl.
Back Swimme s; Backswimme s; Wa e men Boa ) 45, plg. G ea e nuga plaukos V;
86 Red Py honblakės (lo . Red Bugs; Fi e Bugs; S aine s 62); plg. V blonblakės; 81 ed.
skỹdablakės (lo . Pen a omidae, angl. Shield Bugs; S ink Bugs) 64, plg. skydablakės V
78. Lie u ių e minologijoje dū yba nach p oduk i umą is zwei e nach p eesagų
edybos naujada ų Scha ungsme hode. Wie beme k S asys Keinys, sudu iniai
Te mine e möglichen einem Wo zu ausd ücken komplexe Beg i e, en sp echen
gu den speziellen Sp achen e b auchsbe eichen wich igen Sp achgenauigkei -,
Kla hei s- und Gep lugs o de ungen (Keinys (1983) 2005: 177). Gewöhnlich dū inių
loginis, g amma ische und seman ische zen us is zwei e sandas, und de en
e s e sandas de inie das zwei e, eines solchen Typs dū inie genann
p ijung iniais dū inien. Auseinande gezogen genommene zwei e Sand is
no male weise hype onym (giminische Name) dū inis (hiponimo) ode
zusammengese z e Beg i ( ūšinis Namens) hinsich lich (Gai enis (1998): 243). Alle
blakien pobū io Familien neue ada a sind p ijung iniai dū inie. 92 p ozen de
be ach e en neue ada s sind dū inische, de en zwei es sands, wie und Vado e
gesag e namen, is blakės, zeigende ih e Zugehö igkei pobū iu, und das e s e
sands das zwei e de inie nach un e scheidamösen Familienzeichen. Man kann
einige G uppenel un e scheiden je nach dem, was ein cha ak e is isches Zeichen
zeig , e s e Dü iniensandad: a) gegenek a onisches Sandes weis e schiedene
Eigenscha en des Kö pe s ode seines Teils, Ähnlichkei zu e was an:

180 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io a dai gau ãblakės (: gau ai)
(lo . Heb idae, angl. Vel e Wa e Bugs) (s ambus i klãblakės (: i klas) (lo .
i as kūnas padeng as gausiais andenį a s umiančiais plaukeliais) 37,
išski os 2 ūšys;
Co ixidae, angl. Wa e Boa man; Wa e boa man; Lesse Wa e Boa men) 42,
einge üh en 27 A en; kamúolblakės (: kamuolys) (lo . Cop osoma idae (sin.
Pla aspididae), angl. Cop osoma ids) 80, 1 A besch ieben; lazdãblakės (: lazda)
(lo . Be y idae, angl. S il Bugs) 56, ausschlossen 4 A en; pen ìnblakės (:
pen inas) (lo . Alydidae, angl. B oad-headed Bugs; B oadHeaded Bugs; An Bugs)
(beine, besonde s hin e kalinen, sind lang, mi spyglien au Hüune n) 50,
besch iebenen 2 A en; upžblakės (: upūžė) (lo . Gelas oco idae, angl. Toad
Bugs) 42, eingewenni e 1 A ; síe blakės (: sie as) (lo . Tingidae, angl. Lace
Bugs) (p iekinių spa nų memb ana is mi dichiomen Ga delėmis und emina
nė inius, nuga ėlė aus įsusi und on Teil kann bedecken kop ą) 95, ausschal e
16 A en; ėžliãblakės (: ėžlys) (lo . Scu elle idae, angl. Shield-Backed Bugs;
ShieldBack Bugs; Jewel Bugs; To oise Bugs; Scu elle ids) (bedeu end
besonde s g oße Rückenschildel, de als obus e Scha schild bedeck
as das ganze Pil elį) 78, besch iebenen 8 A en; žie iãblakės (: žie ė) (lo .
A adidae, angl. Ba k Bugs; Fla Bugs; Fla Ba k Bugs) (medžių žie ės spal ą
imi uojan ys 49, abzdžiai) in 49, benann 10 A en. Bei diese G uppenel
un e schiedinen und schon Vado e angegebenen skỹdablakės (: skydas)
k osios skỹdblakės (lo . Pen a omidae, angl. Shields Bugs; S ink Bugs) 64,
besch iebenen 35 A en, und P lanzendės skỹdblakės (lo . Acan hosoma idae,
angl. Acan hosoma id Bugs; Shields Bugs) inwa disie en 8 A en (nuga os
skydelis) 64, 75, plg. skydablakės V 78 bei sko piòn Bugblakės (: sko pion) (lo .
Wa e Sco pions) 39, plg.
sko pionblakės V 85; b) Wohnungs- ode Mie bospla z bezeichnende
Daik a a dinische Sand: di ãblakės (: di a) ne ìk osios di ãblakės (la .
S enocephalidae, angl. Spu gebugs; Spu ge Bugs) 56 und ìk osios
di ãblakės (la . Lygae Bugidae, angl. G ound Bugs; Seed Bugs); 57 nich ik
ik igen di ãblakien 1 A , ojien di ãblakien 64 A en besch ieben;
dugnãblakės (: dugnas) (lo . Aphelochei idae, angl. Ben hic Wa e Bugs)
41, 1 A einge agen; j blakės (: jū a) (lo . Aepophilidae, angl. Ma ine Bugs)
47, 1 a angegeben;
181Te minology | 2016 | 23 kailiãblakės (: kailis) (lo . Polyc enidae, angl. Ba
Bugs; Polyc enids) (p isi aikiusios gy en i šeimininko laukuo ame kailyje)
104, einge agen nu Familie; ké pblakės (: ke pės) (lo . Mic ophysidae, angl.
Minu e Bugs; Minu e Bladde Bugs; Lichen Bugs) 97, namensina nu Familie;
u ãblakės (: u as) (lo . Cydnidae, angl. Bu owing Bugs; manchmal Neg o
Bugs) 77, 9 A en besch ieben, andénblakės (: anduo) ddžiosios
andénblakės (lo . Belos oma idea, angl. Gian Wa e Bugs; Elec ic Ligh
Bugs; Toe-Bi e s; Alliga o Ticks) 39 und plãčiosios andénblakės (lo .
Nauco idae, angl. Sauce Bugs; C eeping Wa e Bugs) besch iebenen 3 g oße
andénblakien A en, b echiigen an dénbla kien 1 A 41, žedblakės (: žiedas)
(lo . An hoco idae, angl. Flowe Bugs; Minu e Pi a e
Bugs) 97, eingesch ieben 13 A en; c) de e s e Eignamig sands weis
cha ak e ische e gsenos Eigenscha en an: plėš iãblakės (: plėš us)
(lo . Redu iidae, angl. Assassin Bugs; Conenose
Bugs) 99, wu den 11 A en; šokliãblakės (: šoklus) (lo . Saldidae, angl.
Sho e Bugs) 47, besch iebenen
7 A en; ik iãblakės (: ik us) ne k osios ik iãblakės (la .
Ce a ocombidae, angl. Ce a ocombids) 31, so benann e 3 A en, und
k osios ik iãblakės (la . Dipsoco idae, angl. Jumping G ound Bugs;
Dipsoco ids) 31, eingebann
2 A enys.
Hie e wähni ige noch ein ande e Name diese Familie, dessen e s e
Sandas is ein Geschmazwo d, de zeig aus einem Geschem au lanzende
Eigenscha : skedblakės (: ske s i, ske dė) (la . Nabidae, angl. Bugids; Damsel)
(das besonde s ak i us plėš ūnai, men an ys ande en, ü sich kleine s en
no akoa iujais; manchmal cha ak e is und kannibalismus). Pagau n G ab o
blakės Zei sug iebigen Vo ginnen koj) 102, besch ieben 11 A en; d)
eigennamednis sands weis Kö pe o m ode G öße: kampúo blakės (:
kampuo as) ìk osios kampúo blakės (lo . Co eidae, angl. Squash Bugs;
Lea -Foo ed Bugs) 51 und ne ìk osios kampúo blakės (lo . Rhopalidae, angl.
Scen less Plan Bugs) 53, beide Familien gegeben nach 11 A en; mažãblakės (:
mažas) (lo . Schizop e idae, angl. Schizop e ids; Jumping G ound Bugs) 32,
eingewä ig nu Familie; plokščiãblakės (: plokščias) (lo . Hypsip e ygidae,
angl. Hypsip e ygidae)
32, A en nich ausgeschiedenes;
182 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io name e) Kö pe a be
de inie e s e Eignaminische Sand: júodblakės (: juodas) (lo .
Thy eoco idae, angl. Neg o Bugs; Black Bugs; Ebony Bugs) 80, namensene
1 A is; plkblakės (: g kas) (lo . Piesma idae, angl. Bee Bugs; Ash-G ay
Lea
Bugs) 64, angegeben 2 A en.
Zu diesen Namenen eich en zu e wähnen und Vado e einge üh e Familie
audónblakės (: audonas) (lo . Py hoco idae, angl. Red Bugs; Fi e Bugs;
S aine s) 62, besch ieben 1 A is, plg. audonblakės V 81; ) mi hbos
Objek e nusako daik a a dinis sandas: k aujãblakės (: k aujas) (lo .
Cimicidae, angl. Bed Bugs; Bloodsucking Bugs) (min a menschlichen, ande e
Säugeliede s ode Paukščių k auju) 103, eingebann
7 A en; žõlblakės (: žolė) (lo . Mi idae, angl. Plan Bugs; Lea Bugs)
(siu bia P lanzenen sul is, iele sind kul ü lichen P lanzenen kenkėjos)
81, das gausies e Familie besch iebenen 158 A en.
Auseinande se zen müssen sich zwei seh al e e Familien zweisp achige
Namen, de en Haup denes senablakės e s e Eigennamednis dū inische Sand
und zeig dieses Zeichen: a) senãblakės (: senas) didga ės senãblakės (lo .
Enicocephaidae, angl. Gna Bugs; Unique-headed Bugs; Enicocephalids) und
ẽ osios senãblakės (lo . Aenic opecheidae, angl. Aenic opecheids (labai
a chajiškos amilie) 30, A en neišski os; b) kü zlich en deck en und
besch iebenen minkš ãblakės (: minkš as) (lo . S emmoc yp idae, angl.
S emmoc yp ids) de en 33, eignadwe inis e s e sandas weis da au hin,
dass ih Kö pe minkš as is und ohne skydeli, eingewähl nu amilie.
Sudu ischen Familiennamen mi zwei em Sandu -blakės e s e Sandai sind
daik a a dinische, būd a diniai und eiksmažodiniai, ih e Passki s ung
angegeben 1 abelėje.
Tabelle 1. Dū inių mi zwei em sandu -blakės e s en sandai
Daik a a dinis sandas Būd a dinis sandas Veiksmažodinis sandas
di juodske ddugnkampuo gau maži klminkš jū kkapililp-
lėš kamuolplokščke p audonk aujsenlazdšoklpen in ik -
upūžsie skydsko pion ėžlžiedžie žol-
183Te minologie | 2016 | 23
Daik a a dinis sandas Būd a dinis sandas Veiksmažodinis sandas
u -
anden-
Von insgesam 21 Von insgesam 11 Von insgesam 1
Ap a i sudu ische blakie Familiennamen mi an uoju sandu -blakės bilden
dasselbe a aminį sandą en hal enche dū ischen Bü į. Nennenswe , dass
en omologischen Te minijoje is gescha en und g öße e solche dū inių
bü iä. Akademischem Geschä in Li uanien auna (1996), dem ü Babalen zu
besch eiben, we den o ges ell soga 77 sudu ische Familiennamen, de en
zwei e Sandes is - abaliai (: abalas) (Gai enis (1998) 2014: 246). S . Keinys,
y inėjęs li auischen sudu ischen e minen da ybą, ap a ė und ande e
Be eichen dieses Typs Bü ius (plačiau ž . Keinys (1983) 2005: 129182.
Noch zwei dū inisch e wende en Häuse n einge äh en und bezeichnenden
abzdžių Schwimmenweise un e scheide on bedien e e minů bü io, da ih
zwei e Sands is eiksmažodinis, und e s e basie daik a a džiu anduo:
andénma ės (: anduo, ma uo i) (la . Hyd ome idae, angl. Wa e -Measu e s;
Ma sh-T eade s) 37, besch iebenen 2 A en; andénsk odės (: anduo, sk os i,
sk odė) ne ìk osios andénsk odės (la . Meso eliidae, angl. Wa e T eade s;
Pondweed Bugs; Ripple Bugs), pa a-
Albina Aukso iū ė 190 | Lie u iški blakių pobū io name
Pass eig e zwei blakie A en Namen, de en sei u ische dėmuo is
sudu inis būdwa dis: žiedamgė žõlblakė (lo . Phy oco is (K enoco is)
insignis) 92; e schiedeni iadė žõlblakė (lo . Phy oco is (K enoco is) ulmi) 92.
Diese seman ische G uppe bilde 17 p oc. alle blakie A en namens. 3.
Wohnsi zhi, beispielsweise: kd inis čiuožkas (lo . Ge is (Ge is) lacus is,
angl. Common Pondska e ) 36; dugnnė i klãblakė (lo . Siga a (Subsiga a)
ossa um) 44; sk uzdėlýninė pen nblakė (lo . Alydus calca a us, angl. An Bug)
50 (ž . 6 bild.); paūksmnė di ãblakė (lo . Cymus glandicolo , angl. Seed Bug) 57;
pe inė skỹdblakė (lo . Rubiconia in e media) 74; s èpinė žõlblakė (lo .
Lep op e na e uga a) 87; aismednė žedblakė (lo . An hoco is nemo um) 98;
laukymnė skedblakė (lo . Nabis (Nabis) e us, angl. Field Damsel Bug) 102. Diese
bedeu ung üh enden blakie A en namens de Nebenu inis dėmuo
eiškiamas -inis p eesagas eig e džiais. Diese G uppe übe halbę kleine als
zu o besp eek ige. 4. Subjek o bewe amoji Eigenscha , beispielsweise:
nykióji ik iãblakė (lo . Ce a ocombus (Xylonannus) co icalis) 31; ein aàsis
čiuožkas (lo . Ge is (Ge iselloides) la e alis) 36; g akščióji andénma ė (lo .
Hyd ome a g acilen a, angl. Lesse Wa e Measu e ) 37; ein aóji
andénblakė (lo . Ilyoco is cimicoides, angl. Sauce ; Common Wa e C eepe )
41; pa p as óji žie i ipulãblakė (lo . A adus co icalis, angl. Fla Ba kji) 49;
ikló lazdãblakė (lo . Neides Buga ius) 57; paslap ng di ãblakė 57
(lo . Pe i echus con i us) 60; liūdnóji di ãblakė (lo . S ygnoco is uli
gineus) 62; nuos abióji žõlblakė (lo . Mi is s ia us) 89. Diese seman ische
G uppe A ennamen bilden e wa 6,5 p oc. alle A en Namen. 5. Kilmės ode
Ve b ei ungso , beispielsweise: álpinė andénsk odė (lo . Velia (Plesio elia)
cu ens) 35; ame iknė andénblakė (lo . Le hoce us ame icanus, angl.
Ame ican Gian Wa e Bug) 40; eu òpinė i klãblakė (lo . A c oco isa ge ma i)
42; pie nė di ãblakė (lo . E emoco is podag icus) 58; aus ãlinė ėžliãblakė
(lo . Callipha a impe ialis, angl. Jewel); Bugbuglin žõlblak (buglo Ge man
Almus) 82; meksiknė 78; a op opė blakė blakė (lo . Pa a oma hi su e, angl.
Mexican) 100; Cimex hemu iàblakė (lo . T opical) 103. Kilmės ode
Ve b ei ungso , wie und Wohnungso , eiškiama -inis P eisagas
būdwe žiais, sie bilde nu 5 p oc. alle blakie A en namens. 6. Būdinga
e gsenos Eigenscha en, beispielsweise: plėš ùsis čiuožkas (lo . Ge is
(Ge iselloides) aspe ) 36; žiau ióji andénblakė (lo . Le hoce us

191Te minologie | 2016 | 23
(Le hoce us) pa uelis, angl. Eu opean Gian Wa e Bug) 40; ik ióji di -
ã blakė (lo . Dic anocephalus agilis) 56 (ž . 7 pa .); pušialaip žõlbla kė
(lo . Camp ozygum aequale) 83; medlaip žõlblakė (lo . Neolygus i idis)
90. Rūšių Namda, de en bezeimliche Kleidemenys unsako
cha ak e is isches e gsenos Besonde hei en, bilden nu um 3 p oc.
alle A en Nam, das is kleins e seman ische G uppe.
5 g a . Mėlynoji skydblakė 6 pa . Sk uzdėlyninė pen inblakė 7 pa . Vik ioji di ablakė (D. Baužio nuo .)
(L. Jasiukony ės und J. R. S onio zešinys) (L. Jasiukony ės und J. R. S onio zešinys) 8 g a . Blakien
A ennamen siche eilung p ozen weise nach ih en Nebenu emen seman ischen Funk ionen
192 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io name
IŠVADOS
1. S aubliuočių bū io blakių pobū io Familiennamene sind einewodžiai und
d ižodžiai und, wie üblich en omologijoje, we den o ges ell
Meh iskai os o m. D ižodžiai o dai bilden eines d echdalí alle dieses pobū iums amiliennamen.
2.Die meis en einwö odigen und zweijodigen Familiennamens g undlegenden
dėmenen sind dū inisch, nu ein neue ada (nuga laukėlės) und ühe
Nu ze zweijodiges Familiennamens g undlegendes dėmen o (čiuožikas) is
p eesagų ediniai. Dahe dū yba is o he schende blakių pobū io
Familiennamen de Da bie weise. Sudu ische blakien pobū io
Familiennamda sind p ijung ische dū inie. 3. Übe 92 p ozen . sudu ischen
blakie Familiennamen bilden dasselbe zwei en sand -blakės en hal enchen
dū inių bū į, dessen e s e sandai den zwei en de iniëz nach
un e scheidamlichen Familieneigenscha en. Zwei d echdalien solche
dū inien e s e sandai sind daik a a dzungen, die weisen Kö pe ode
seinen Teil Eigenscha en, ähnlichkei in e was ode Wohnamąje ode
mi hybs O an. 4. An šeimien und pobū io schakü Namen konsequen we den mi P iesage -iniai aus Heimen Namen.
5. Beinahe alle blakie A en Namen sei lichen Lädenn sind de inamojo
Zeichenins und sie ge eškie mi e schiedenem Eig e džiais. Meh als
d ečdalis da on angegeben mi -inis P äsesagas Eigwa zungen, wie wenige
als d ečdalis šalu ischen dėmene geh sudu ische Eigwa zungen, e was
meh als penk adalis į a džiuo iniai pappl ieji Eigwa zungen.
6. Blakiä A en Nebenlädenen nach ih e du ch üh enden seman ischen
Funk ion sind nich eines Typs, eichs e G uppe, die e wa 57 p oc. alle
A en namen, weisen äuße e Eigenscha en au , zwei nach Häu igkei
G uppe, die weis mi hybobjek e , bilde übe 17 p oc., und am wenigs en
A en beschüdde nach cha ak e ischen e gsenos Besonde hei en nu übe 3 p oc. alle Blakiä A en.
7. Sudu ischen Daik a a dzungen Ve wendung, bezeichnend Familien, und
sudu ischen Eigenscha enwo hei en Se zung, e wähnend Nebena en
Kleidemenis, is cha ak e is isch blakių pobū io Namü schöp ung
Besonde hei , wah scheinlich nulem a po eikio wie genaue einzubenennen und ge enn einen Taxson on einem ande en.
LITERATŪRA Und ŠALTINIAI
Diškus A., S onis J. R. 2012a: Lie u os endobion iniai abzdžiai. Nep iculidae aunos aksonomische,
cho ologische und o inė cha ak e is ika. Monog a ie, Kaunas: Lu u ė. Diškus A., S onis J. R. 2012b: Paßinkim
die exo inie Wel aun. Gy alazdės, Kaunas: Lu u ė. DLKG 2006: Daba ischen li auischen Sp achen g ama ika,
Vilnius: Mokslo und encyclopedijų publybos ins i u . Gai enis K. (1998) 2014: Übe zwei li auischen sudu ischen
Te minen Se ien mi denselben sandais. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 243248.
193Te minologie | 2016 | 23
Gai enis K. (1975) 2014: D ižodžiai sudė iniai e mininai gegenwä ige li auische Sp ach. Rink iniai
aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 6097.
Gai enis K. (1979) 2014: Neuji lie u iški abzdžių namensinimai. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 332348.
ICZN In e na ional code o zoological nomencla u e. Fou h Edi ion.
h p://www.nhm.ac.uk/hos edsi es/iczn/code/.
Jonai is V. 1983: Lie u os ichneumonidai, Vilnius: Mokslas. Keinys S . (1983) 2005: Lie u iškų sudu inių
e minų da yba. Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129182.
Lešinskas A., Pileckis S. 1967: Vado as Lie u os abzdžiam kenneni i, Vilnius: Min is. Lešinskas A.,
Pileckis S. 1968: Vado as p lanzen Schädle n kennen zu aus e le zungen, Vilnius: Min is. LF1 1995:
Lie u os Fauna: Vabalai 1, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų Ve lag. Pileckis S., Žuklys L. 1974: Augalų
apsaugos A bei nehme es bekann ynas, Vilnius: Min is. Pileckis S. 1976: Lie u os abalai, Vilnius:
Mokslas. Pileckis S. 1982: Globokime nu zigen Insek en, Vilnius: Mokslas. Pileckis S., Repšienė D.,
Vengeliauskai ė A., Žuklienė R., Žuklys L. 1994: Lauko P lanzens Kenkėjai und K ankhei en, Vilnius:
Mokslo und encyclopedijų Ve lag.
S onis J. R., Dapkus D., Aukso iū ė A., Vilkas A. 2009: Ži gelių (Insec a, Odona a) aksonomische li auischische
Namen-Lis e. New and Ra e o Li huania Insec Species. Reco ds and Desc ip ions 21, 155165. S onis J. R.,
Diškus A. 2011: Paßinkim exo inie Wel aun. Maldininkai, a akonai, e mi en, akmen opos, gladia o iai,
inkluočiai und unėsinukai, Kaunas: Lu u ė. S onis J. R., Remeikis A., Aukso iū ė A., Baužys D., Vilkas A. 2010:
Suno min i und nauji Li uanien be indba en s aubliuočių bū io, blakių pobū io (Insec a: Hemip e a:
He e op e a) abzdžių namda. Ac a zoologica Li uanica 20(3), 262272.
S onis J. R., Remeikis A., Baužys D. 2013: Paßinkime wel Insek o en. Blakės. Į ai o ė und Namenim, Vilnius:
Edukologija.
S onis J. R., S uoga V., Diškus A., Remeikis A., Aukso iū ė A., Ž i onienė J. 2015: Vabzdžių g upių apž alga und
Vo schlüsse wegen Te minijos a osenos. Teil 1. A chaeogna ha Hemip e a, He e op e a. Me odische
Mi el Lie u os edukologijos uni e si e as, Bal ijosAme ikos bio aksonomijos ins i u as, Vilnius: Lie u os
edukologijos uni e si e o leidykla. /
LITHUAN NAMES OF THE SUBORDER OF HETEROPTERA In 2013 a ex book o s uden s
unde he i le o Blakės. Į ai o ė und Namenime (He e op e a. Va ie y and Names) by
Jonas Riman as S onis, And ius Remeikis and Da ius Baužys was published. I desc ibes
He e op e a common in Li huania and in o he coun ies. The subjec o his pape is he
Li huanian names o 45 amilies and 463 species o He e op e a. Das Ziel is , synch onisch
esea ch he ways he names o he amilies and species in his subo de a e o med, zu
besch eiben syn ac ic and seman ic ela ions be ween he main and subo dina e
elemen s o wo-wo d names and o es ablish he mos p oduc i e ways o name
c ea ion. One-wo d o wo-wo d names in plu al, as is usual in en omology, a e used o
naming amilies in he Hemip e a o de He e op e a subo de . One hi d o all names o
amilies in his subo de a e wo-wo d names. The majo i y o he main elemen s o
one-wo d o wo-wo d names a e compounds (i klãblakės, La . Co ixidae, Eng. Wa e
Boa men; Lesse Wa e Boa men; upžblakės, La . Gelas oco idae, Eng. Toad Bugs;
žedblakės, La . An hoco idae, Eng. Flowe Bugs; Minu e Pi a e Bugs; žõlblakės, La .
Mi idae, Eng. Plan Bugs; Lea Bugs), only one neologism (nuga plaukėlės, La . Pleidae, Eng.
Pigmy Backswimme ) and he main elemen o he amily name which was al eady in usage
(čiuožikas, La . Ge idae, Eng. Pond-Ska e ) a e su ixal de i a i es.
Albina Aukso iū ė 194 | Lie u iški blakių pobū io name
Compounding is he p e ailing way in which he names o amilies in he He e op e a
subo de a e o med. Such compounds a e subo dina i e compounds. Übe 92 pe cen o
names o amilies in he He e op e a subo de belong o he g oup o names wi h he
second componen -blakės which is desc ibed by he i s componen acco ding o he
dis inc i e ea u e o a pa icula amily. Two hi ds o hese compounds ha e a noun as
he i s componen desc ibing he ea u es o he body o body pa , simila i y wi h
some hing o place o li ing o eeding (plkblakės, La . Piesma idae, Eng. Bee Bugs;
Ash-G ay Lea Bugs; ėžliãblakės, La . Scu elle idae, ã blakės, La . Cydnidae, Eng.
Eng. Shield-Backed Bugs; Shield-Back Bugs; Jewel Bugs; To oise Bugs; Scu elle ids; u -
Bu owing Bugs). Names o supe amilies and b anches o subo de s a e consis en ly
made o amily names using su ix -iniai (žie ia bla k niai (A adoidea), di ablakniai
(Lygeoidea), sko pionblakiniai (Nepomo pha), šoklia blakniai
(Lep opodomo pha)).
Nea ly all subo dina e elemen s o names o He e op e a species a e a ibu es in
conco d and hey a e exp essed in adjec i es. Mo e han a hi d o hem a e adjec i es
wi h he su ix -inis, less han a hi d a e compound adjec i es, mo e han one i h
a e unde i ed de ini e adjec i es. Subo dina e elemen s o names o He e op e a species
a y acco ding o seman ic unc ion. The la ges g oup o names comp ising abou 57
pe cen o all names o species speci ies ex e nal ea u es, he second la ges g oup
comp ising abou 17 pe cen speci ies ood and only 3 pe cen o He e op e a species a e
named acco ding o hei cha ac e is ic beha iou . Usage o compound nouns o naming
amilies and compound adjec i es o naming subo dina e elemen s o species is a
cha ac e is ic ea u e o wo d- o ma ion o He e op e a subo de names which is mos
likely de e mined by he need o name axa in he mos p ecise way and o dis inguish one
axon om ano he .
Gau a 2016-11-09
Albina Aukso iū ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. Pos albina.aukso [email p o ec ed]