1Te minologija | 2016 | 23
S uc u al and Seman ic Analysis
Ekonominės e minologijos kompiu e iuose
Ekonomikos o umai
Elena Loguno a
Kalining ado als ybinis echninis uni e si e as KEYWORDS: ekonominis kompiu e ių
disku sas, s uk ū inė i seman inė analizė, bina iniai e minologiniai modeliai, ieno žodžio
e minai, seman inė iš es is, kompozicijos modeliai, daugiakomponen iniai e minai
S aipsnyje ap a iama ekonominės e minologijos s uk ū inė i seman inė
analizė ekonominiuose kompiu e ių o umuose. Jame a sispindi ekonominių
o umų e minų ipai i pag indiniai jų pasky imo s uk ū iniai būdai.
Au o ius aip pa analizuoja o umų s uk ū ą i pag indinius ekonominio
disku so leksikinius iene us bei kompiu e inius ženklus. Kompiu e inis
disku sas y a komunikacija, ku i sup an ama kaip komunikacijos daly ių
są eika, ku ie keičiasi sa o nuomonėmis, ski inga in o macija i emocijomis
naudojan kompiu e ines echnologijas i in e ne ą.
Mūsų y imuose mes laikome ekonominį o umą (elek oninę kon e enciją)
mak o iene u. Fo umas kaip mak o iene as susideda iš sub o umų, ku ie
a spindi ik iausius konk e aus mak o iene o komponen us. Sub o umai y a
a s o aujami diskusijų emomis. Tema, kaip aisyklė, y a koncepcinis
diskusijos b anduolys i įgy endinama pa eiškimuose/žinu ėse. Kompiu e ių
disku so leksikiniai iene ai i speci iniai kompiu e iniai ženklai (g a iniai i
ikoniniai ženklai) p iklauso pag indiniams pa eiškimo (žinu ės) iene ams.
Leksikos iene ai y a a s o aujami e minų, p o esionalizmų, eponimų,
ža gono ( […] sumažin o s iliaus leksikas […]), su umpinimų i ne
e minologinės leksikos, suda y os iš bend ų mokslinių žodžių i bend os
leksikos. Kompiu e ių o umų apie ekonomiką analizės me u bu o a skleis i šie
e minų ipai: Ekonominiai e minai: u as, įsipa eigojimai, in es uo ojų
kapi alas, a skai omybė, ikslinė inka, augimo ciklas, išlaidos, lik idumas,
inansinis aldymas, ikslas
2 Elena Loguno a […] S uk ū inė i seman inė ekonominės e minologijos analizė
| in Compu e Fo ums on Economics
[…] Teisės s e os e minai: ieško as, ieškinys, bylos dalykas, sankcija, kalėjimas,
nuosp endis, nusikal imas, įs a ymai, nag inėjami ieškiniai, pa ikė inės pa eigos,
egulia imas, pak as, au o ių eisės, pi a a imas, in elek inė nuosa ybė,
ko po acinis aldymas, ondas, in es icijos poli ika, ekonominė sis ema,
di idendų, kli ingo bankas, mokes is, bend asis pelnas, bend os įmonės, g ynųjų
pinigų s au as, suin e esuo ieji subjek ai, p idė inės e ės mokes is, mokykla,
elgesys, elgesys, elgesys, elgesys, inžine ija, inžine ija, puslaidininkiai, inžine ija
i . […] Teisiai: poli inė demok a ija, poli inis kapi alizmas, p o esinis
kapi alizmas, p o esinis konku sas i . A likus a anką ke u iose s e ainėse i
104 jose pa eik uose o umuose, mes nus a ėme okį e minų p ocen inį dalį,
palygin i su ne e minologiniais žodynų inkiniais ski inguose o umuose:
"The Business Fo um Online" - 65% e minų, "Global Business Ne wo k" - 46%
e minų, "Aa d a k Business Fo um" - 45% e minų, "Know-How Business
Fo um" - 40% e minų. Kadangi o umų eks ai a s o auja žodinę kalbą,
diskusijos o umuose, ku ie yks a dialogo ežimu (Aa d a k Business
Fo um, Know-How Business Fo um, Global Business Ne wo k), y a
a s o aujamos klausimų i a sakymų o ma i u i didesnę dalį ne
e minologinių žodynų, o ai aip pa y a dėl o, kad okiuose o umuose
daly auja didelis skaičius a o ojų su ski ingais ekonomikos žinių
lygmenimis. Sa o uož u "Ve slo o umas in e ne e" y a monologinis
kalbėjimas, nes daugiau nei 60% susideda iš e minų. Dauguma "Business
Fo um Online" e minų y a ekonomikos e minai, o ai su umpina šios
s e ainės naudo ojų skaičių iki p o esionalių, ge ai pažinančių ekonomikos
mokslą, apsk i imo.
2Te minologija | 2016 | 23
1800 leksikinių iene ų medžiaga, ku i anksčiau bu o a ink a naudojan
nuola inės a ankos me odą, bu o mūsų a liekama s uk ū inė i seman inė
analizė, dėl ku ios bu o paski s y i ipiški nominacijos s uk ū iniai būdai:
A iksinių žodžių o ma imo modeliai: […] p e iksacijos modeliai:
susi aikymas, pe ski s ymas, g ąžinimas, pe skaičia imas, p ieinamumas,
ne inansa imas, disbalansas, diskon a imas, nepakankamas mokėjimas,
daugialypė pi kėja, daugialypė aliu a, mokėjimas, kon e ibilumas,
bend ak edi o is, bend ak edi o is, bend ada bia imas, ex-di idendas,
kei imasis, hipe ma ke as, hipe in liacija i . .
P e iksai a lieka s a bų aidmenį i iamos e minologinės neigiamos
ogy, hey a e used o speci ying he ini ial s uc u e, o example, o a
ka ego ijos " eiškinių i są okų " iš edime: neda bo (modelis u i " da bo
ūkumo " e ę), neapmokėjimo (modelis u i " apmokėjimo ūkumo "
e ę).
P e ikso "cois" aikymas iš es inių žodžių žodžių o ma imo modeliuose,
pa yzdžiui, aldymo s i yje: bend ada bia imas, koo dina imas, bend as
aldymas; ai eiškia bend us eiksmų įgy endinimus. P e iksas eis y a gana
dažnai naudojamas i iš eiškia paka o inius eiksmus (pe ašymas […]
paka o inis inansinių a askai ų pa eikimas, sude inimas […] koo dina imas,
sąskai ų pa ik inimas; g ąžinimas […] kompensacija). Mul imeans […] apim is,
daugybė […] (mul inacionalinė […] a p au inė bend o ė). Nega y i e ė […]
kažko ūkumas a ba nebu imas[…]: nepasiekiamumas […] nepasiekiamumas;
Nesubalansuo umas […] nea i ikimas. […] Modeliai, su o muo i su iksais:
a siskai ymas, in es uo ojas, apskai a, a skai omybė, inkoda a, aldymas,
inansa imas, planuo ojas, diskon a imas, konku encingumas, įda binimas,
ko po acija, a askai ų eikimas, ekonomis as, adybininkas, ekonominis,
e slininkas, o ganizacinis, monopolinis, kompensacija, de ybos i . .
Dažniausi su iksai, naudojami o muojan i iamą e minologiją, y a šie:
-e o (diskon as, pla in ojas), -ion (komodizacija, ko po acija), -ing
(apskai omybė), -ic (ekonominė), -an (apskai omybė), -men ( adyba), -able
(pa da imas), -i e (konku encinis), -al ( e slininkys ė, naudinga), -ship
(pa ne ys ė).
Analizė aip pa pa odė, kad egzis uoja isos žodžių kilmės šeimos: aldy i,
ado as, aldymas, adybinis; in es uo i, in es uo i
2 Elena Loguno a | Ekonominės e minologijos s uk ū inė i seman inė analizė,
| in Compu e Fo ums on Economics
in es icijos; buhal e is, buhal e is, a skai omybė, apskai a i . . Tokių
iš es inių i jung inių e minų seman ika y a sudė inga i a spindi į ai ias
p o esines ka ego ijas, pa yzdžiui: aldy i […] aldymo p oceso ka ego iją,
adybininką […] dalyko ka ego iją, aldymą […] ekonominės s i ies ka ego iją.
Kompozicijos modeliai: k yžminis inkoda a, inka, pasaulio pasikei imas,
suin e esuo ieji subjek ai, izikos aldymas, pa da ėjai, būs inė, p ekės ženklas,
e slininkas, p o esinė sąjunga, bend uomenė, e slas namuose i . . Kompozicijos
modeliai, ku ių pag indinė sudedamoji dalis y a lygia nep iklausomam žodžiui, y a
p oduk y us e minų o ma imo būdas i leidžia ienu e minu sujung i ski ingų
žinių s ičių są okas. Ekonominės e minologijos azės suda omos pagal šiuos
modelius: N+N; Adj+N; "Ving + N"; (Adj, V-ing)+N. Didžiausią e minų skaičių
ekonominiame disku se suda o bina inės e minų azės (1126 iene ų): ins i ucinis
in es uo ojas, inansinis aldymas, inansinė padė is, a o ojų lojalumas,
a o ojų įsigijimas, a o ojų sulaikymas, pa da imo ino acijos, e slo san ykių
p ak ika, pa da imo įgūdžiai, ikslinė inka, kon olės į ankis, aldymo ins i ucija,
inkos ekonomika, šiukšlių obligacijos, a p au inė ko po acija, ekonominė galimybė,
e slo lyde is, ekonominis pasaulis, nacionalinė ekonominė aldžia, ekonominė žaidimas,
paslaugų pa da imai, kome cinė izika, skaid us k edi o augimas, a p au inė
p ekyba, ko po acinis subjek as, mokėjimo su a is, me inis ekspo as, inkos
balansas, pi minis e slas, konk ečios inkos y imai, gamybos pe da imas, bend os
pa ne ys ė, nekonku encinis e slas, e slo, e slo, e slo, e slo, e slo, e slo,
p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos,
p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos. Tokios e minologinės azės
u i daugiau galimybių iš eikš i koncep ualinį u inį nei ieno žodžio e minai.
Toliau pa eik ą dalį […] 173 e minologinius iene us […] suda o
daugia unkciniai e minai ( ijų žodžių e minai i e minai, ku ių sudė yje
y a ke u ių žodžių i daugiau).
2Te minologija | 2016 | 23
Daugiakomponen iniai e minai paski s omi pagal šiuos s uk ū ines
modelius:
1) Adj + N + N ( ek u a imo augimo ciklas, inansinių paslaugų įmonė,
a pusa io ondų sa ininkas, absoliu us sąnaudų p anašumas, bend a inkos
s a egija, ak inis p oduk o našumas, daba inė e slo k izė); 2) Adj + Adj
+ N ( ienpola us ekonominis pasaulis, didelė an inė inka, mažos iesioginės
išlaidos, didelis ekonominis spaudimas); 3) N+N+N (kei imo ku sų ga an ijos,
pa da ėjo a ankos p ocesas, nak ynės i pus yčių įmonė, p oduk ų kū imo
g upė, da bo dalijimosi komanda, duomenų bazės aldymo sis ema, pelno
nesiekian i duk e inė bend o ė); 4) Adj + (Adj, V-ing) +N ( inansinės
a skai omybės laiko a pis, bend ada biaujan i da bo pa ne ys ė, ideali
inkoda os s a egija, dienos p ekybos iba); 5) Adj+ N +N+N (bend a
įs ojimo į inką s a egija, pajamų a askai a pagal susikaupimo pag indą);
6) (V-ed, Adj)+(V-ing, Adj)+N (neda bininkas, sa a ankiškai di ban is
da buo ojas);
7) (V-ed, Adj)+Adj+(V-ing, Adj)+N (išsamus ealus inkoda os planas); 8)
(V-ed, Adj) +N + Adj (mokami susikaupę mokesčiai); 9) Adj + N+ Adj + N + N
(globalinės inklo disk iminuojan i mokesčių poli ika); 10) Adj + Adj + N + N
(s a eginio inansų aldymo klausimai); 11) Adj + Adj + Adj + N ( ado as
s a eginis inansinis planuo ojas); 12) N į N + (V-ing, Adj) + N (asmeninis
da bo susi ikimas). D iejų, ijų i daugiau sudedamųjų e minų e ė
a spindi kiek ieno iš sudedamųjų dalių e ę, odėl nomina y us
kompleksas y a ne ik e ybių suma, be i kogni y inių p ocesų,
yks ančių o muojan okią sudė inę eikšmę, in eg acijos ezul a as.
2002: 59).
Reikia p idė i, kad su umpinimai (95 iene ai) a lieka s a bų aidmenį
ekonominiame kompiu e ių disku se, i juos galima suski s y i į d i
g upes:
1. Te minologiniai su umpinimai. Pa yzdžiui: GAAT (Gene alinė susi a imas
dėl a i ų i p ekybos), WTO (Pasaulio p ekybos o ganizacija), NASA
(Žu nalų eklamos pa da imo asociacija), UAW (Jung iniai au omobilių
da buo ojai), GM (Gene al Mo o s), SBA (Mažųjų įmonių adminis acija),
OEM (O iginalinės į angos gamin ojas) i . . Bend os su umpinimai,
okie kaip ASAP (kaip ik įmanoma g eičiau), IMHO (mano nuolankia i
sąžininga nuomonė) i . .

2 Elena Loguno a | Ekonominės e minologijos s uk ū inė i seman inė analizė
| in Compu e Fo ums on Economics
Apski imų naudojimas ekonominiuose kompiu e ių o umuose, be kalbos
ekonomikos ikslo, siekia p anešimo egis acijos ie os i laiko ekonomijos i
inklo bu imo ikslo. Ki as e minų o ma imo ekonominiame kompiu e ių
disku se ypa ingas b uožas y a seman inė iš es is. Seman inė iš es is gali bū i
laikoma p ocesu i an inės nominacijos ezul a u, apimančiu isą kalbos
leksikinę sis emą i a spindinčiu jos nuola inio ys ymosi i pokyčių dinamiką kaip
sudė ingų žmonių mąs ymo psichinių, asociacinių, kogni y inių p ocesų a spindį.
Seman iniai iš es iniai žodžiai susida o naudojan įp as us žodžius kaip
e minus seman inės ans o macijos būdu. Reikė ų pažymė i, kad žodžio
leksikinė eikšmė gali su ampa su e minologine eikšme, be gali ski is nuo jos
dėl disku so, ku iame ji naudojama (Guse a 2004: 104). Pa yzdžiui, žodis
"naudingumas" ekonominiame kompiu e ių disku se eiškia "įmonių obligacijas";
Rinkoda os s i yje "a galinė in o macija" eiškia "komunikaciją su
a o ojais, in o maciją iš a o ojų", aldymo s i yje " egulia ias a likėjų
a askai as apie daba inę eiklą, in o maciją apie am ik ų eiksmų ezul a us,
kad bū ų galima pakeis i būsimus sp endimus" i . .
Iš ados
A lik a ekonominio kompiu e ių disku so leksikinių komponen ų analizė
pa odė, kad dažniausiai naudojami y a bina iniai modeliai […] 62%. Jie
dažniausiai o muojami naudojan šiuos modelius: Adj. + N ( inansinis
aldymas), N+N (akcijų inka), V-ing + N (pi kimo sky ius).
[…] An ą ie ą užima ien žodžio e minai […]
23%. […] Daugiakomponen iniai e minai […] 9,6%.
[…] Su umpinimai […] 5,3%.
Analizė pa odė kele ą leksikinių iene ų, ku ie, p iklausomai nuo
komunikacinės aplinkos, ku ioje jie naudojami, i aidmens, ku į jie u i en
aidin i, gali bū i e minai a ba pap as i žodžiai. Analizė pa odė, kad
didžiausia dalis ekonominių e minų y a ekonominės ka ego ijos
cou se o o ums belong o economic e ms which e lec basic concep s
(ma ke ingas, aldymas, apskai a i . .). Galiausiai eikia p idė i, kad ne
e minologinė leksika ka u su į ai ių mokslinių s ičių e minais aip pa
a lieka s a bų aidmenį ekonominiame disku se. Ne e minologiniai iene ai
padeda suku i disku są, unk-
7Te minologija | 2016 | 23 kaip ad eso o ma (kaip pas ebėjo e i . .), suda o
loginę disku so s uk ū ą (pi ma, is dėl o i . .). Tokie iene ai a lieka as
unkcijas, ku ios y a nepasiekiamos e minams, be ku ios eikalingos
sėkmingam komunikaciniam ak ui, e balizuo am disku se, o muo i i plė o i.
SOURCES
Aa d a k Business Fo um [Elec onic esou ce]. – Mode o access: h p://www.aa d a kbusiness.ne .
Global Business Ne wo k Online [Elec onic esou ce]. – Mode o access: h p://www.business o um.ne .
Know-How Business Fo um Online [Elec onic esou ce]. – Mode o access: h p://www.businessknowhow.com.
The Business Fo um Online [Elec onic esou ce]. – Mode o access: h p://www.business o um.com.
REFERENCES
Ga es B. 2000: Business @ he Speed o Though , New Yo k: Wa ne Books. 440 p.
Jackendo R. 1993: Seman ics and Cogni ion, Camb idge, Mass, London: The MIT P ess. 283 p.
Jackendo R. 1995: Languages o he mind. – Essays on Men al Rep esen a ion, Camb idge, London:
The MIT P ess. 195 p.
Langacke R. W. 1991: Concep , image and symbol: The Cogni i e basis o g amma , N.Y.: Mon on
de G uy e . 395 p.
Ma kel M. 1998: Technical communica ion. Si ua ion and S a egies, NY: S . Ma in’s P ess, Inc. 732 p.
Pich H. 2002: The concep in e minology: a uni o hough , knowledge o cogni ion? – Научно-
техническая терминология. Научно-реф. сб-к, вып. 2, Москва. 71 с.
Гусева И. Г. 2004: Когнитивно-дискурсивный анализ межотраслевой экологической терминологии в
области рыбного промысла (на материале английского языка). Дис. ... канд. филол. наук,
Kalining adas. 291 c.
Новодранова В. Ф., Лейчик В. М. 2002: Понятие и концепт. – Научно-техническая терминология.
Науч.-реф. сб., вып. 2, Москва, 59–60.
EKONOMIKOS FORUMUOSE VARTOJAMOS EKONOMIKOS TERMINIJOS STRUKTŪRIN IR SEMANTIN ANALIZ
S aipsnis ski as ekonomikos o umų s uk ū ikos leksinei i seman inei analizei. Da be nag inėjama iš
sky ių suda y o o umo, ku iame y a eminių o umų, s uk ū a. Pažymima, kad eminius o umus
ep ezen uoja juose esančios emos (jose glūdi są okinis diskusijų b anduolys), suda y os iš
pasisakymų. Pasisakymai apima leksinius kompiu e inio disku so iene us, ku ie gali bū i e minai,
p o esionalizmai, eponimai, san umpos, žemesnio s iliaus leksika, ne e mininė leksika, aip pa specialūs
kompiu e iniai ženklai g a iniai ženklai, pik og amos. Ekonomikos o umų kalbos leksinių dedamųjų
analizė pa odė, kad i ame disku se p oduk y iausias bu o sin aksinis e minų da ybos būdas.
Ekonomikos o mumų e minijoje y auja d ina iai žodžių junginiai. Tai šiuolaikinei e minijai būdinga
endencija. Ras i e minai, suda y i mo ologiniu būdu, a spindi e minų sis emos a ski ų ka ego ijų i
in eg uojamų ekonomikos są okinių s ičių a pusa io yšius. Pažymimas adicinių p iešdėlių i p iesagų
naudojimas suda an a iksinio ipo ekonomikos e minus. A lik as y imas pa odė, kad, nepaisan
ekonomikos kompiu e iniame disku se pas ebimos unkcinių e minų ipų į ai o ės, s a biausi i
gausiausi y a a ski ų s ičių ekonomikos e minai. Ta p okių e minų galima išski i kalbinius iene us,
žyminčius pama ines ekonomikos są okas i ka ego ijas (ma ke ing, managemen , accoun ing i k .).
2 Elena Loguno a | Ekonominės e minologijos s uk ū inė i seman inė analizė
| in Compu e Fo ums on Economics
Структурный и СемантичеСкий анализ экономичеСкой терминологии
на компьютерных форумах по экономике
Статья посвящена структурно-семантическому анализу лексики экономических
форумов. В работе рассматривается структура форума, который состоит из раз-
делов и имеет в своем составе субфорумы. Отмечается, что субфорумы репрезен-
тируются представленными там темами (в которых заключается концептуальное
ядро обсуждения), состоящими из высказываний. Высказывание включает в себя
лексические единицы компьютерного дискурса, которые представлены термина-
ми, профессионализмами, эпонимами, аббревиатурами, «лексикой сниженного
стиля», нетерминологической лексикой, а также специфические компьютерные
знаки, представленные графическими и иконическими знаками.
Анализ лексических составляющих языка компьютерных экономических фору-
мов показал, что наиболее продуктивным в исследуемом дискурсе оказался син-
таксический способ терминообразования. В экономической компьютерной тер-
минологии преобладают бинарные словосочетания – тенденция, характерная для
современных терминологий. Термины (в выявленных случаях), образованные
морфологическим способом, призваны отражать взаимосвязи между различными
категориями терминосистемы и интегрируемыми концептосферами экономиче-
ской области. Отмечается участие традиционных префиксов и суффиксов в фор-
мировании производных экономических терминов аффиксального типа.
Проведенное исследование показало, что, несмотря на то, что в экономиче-
ском компьютерном дискурсе представлены различные функциональные типы
терминов, наиболее важными и количественно преобладающими единицами яв-
ляются частноотраслевые экономические термины. Среди таких терминов можно
выделить языковые единицы-знаки, которые отражают базовые понятия и катего-
рии экономики (ma ke ing, managemen , accoun ing, e c.).
Gau a 2016-05-16
Логунова Елена Андреевна
Калининградский государственный технический университет
236000, Россия, Калининградская обл., г. Калининград,
Советский проспект, д.1
El. Paš as: pakhomo [email p o ec ed]u