Structural and Semantic Analysis of Economic Terminology in Computer Forums on Economics

1Te minologija | 2016 | 23 S uc u al and Seman ic Analysis Ekonominės e minologijos kompiu e iuose Ekonomikos o umai Elena Loguno a Kalining ado als ybinis echninis uni e si e as KEYWORDS: ekonominis kompiu e ių disku sas, s uk ū inė i seman inė analizė, bina iniai e minologiniai modeliai, ieno žodžio e minai, seman inė iš es is, kompozicijos modeliai, daugiakomponen iniai e minai S aipsnyje ap a iama ekonominės e minologijos s uk ū inė i seman inė analizė ekonominiuose kompiu e ių o umuose. Jame a sispindi ekonominių o umų e minų ipai i pag indiniai jų pasky imo s uk ū iniai būdai. Au o ius aip pa analizuoja o umų s uk ū ą i pag indinius ekonominio disku so leksikinius iene us bei kompiu e inius ženklus. Kompiu e inis disku sas y a komunikacija, ku i sup an ama kaip komunikacijos daly ių są eika, ku ie keičiasi sa o nuomonėmis, ski inga in o macija i emocijomis naudojan kompiu e ines echnologijas i in e ne ą. Mūsų y imuose mes laikome ekonominį o umą (elek oninę kon e enciją) mak o iene u. Fo umas kaip mak o iene as susideda iš sub o umų, ku ie a spindi ik iausius konk e aus mak o iene o komponen us. Sub o umai y a a s o aujami diskusijų emomis. Tema, kaip aisyklė, y a koncepcinis diskusijos b anduolys i įgy endinama pa eiškimuose/žinu ėse. Kompiu e ių disku so leksikiniai iene ai i speci iniai kompiu e iniai ženklai (g a iniai i ikoniniai ženklai) p iklauso pag indiniams pa eiškimo (žinu ės) iene ams. Leksikos iene ai y a a s o aujami e minų, p o esionalizmų, eponimų, ža gono ( […] sumažin o s iliaus leksikas […]), su umpinimų i ne e minologinės leksikos, suda y os iš bend ų mokslinių žodžių i bend os leksikos. Kompiu e ių o umų apie ekonomiką analizės me u bu o a skleis i šie e minų ipai: Ekonominiai e minai: u as, įsipa eigojimai, in es uo ojų kapi alas, a skai omybė, ikslinė inka, augimo ciklas, išlaidos, lik idumas, inansinis aldymas, ikslas 2 Elena Loguno a […] S uk ū inė i seman inė ekonominės e minologijos analizė | in Compu e Fo ums on Economics […] Teisės s e os e minai: ieško as, ieškinys, bylos dalykas, sankcija, kalėjimas, nuosp endis, nusikal imas, įs a ymai, nag inėjami ieškiniai, pa ikė inės pa eigos, egulia imas, pak as, au o ių eisės, pi a a imas, in elek inė nuosa ybė, ko po acinis aldymas, ondas, in es icijos poli ika, ekonominė sis ema, di idendų, kli ingo bankas, mokes is, bend asis pelnas, bend os įmonės, g ynųjų pinigų s au as, suin e esuo ieji subjek ai, p idė inės e ės mokes is, mokykla, elgesys, elgesys, elgesys, elgesys, inžine ija, inžine ija, puslaidininkiai, inžine ija i . […] Teisiai: poli inė demok a ija, poli inis kapi alizmas, p o esinis kapi alizmas, p o esinis konku sas i . A likus a anką ke u iose s e ainėse i 104 jose pa eik uose o umuose, mes nus a ėme okį e minų p ocen inį dalį, palygin i su ne e minologiniais žodynų inkiniais ski inguose o umuose: "The Business Fo um Online" - 65% e minų, "Global Business Ne wo k" - 46% e minų, "Aa d a k Business Fo um" - 45% e minų, "Know-How Business Fo um" - 40% e minų. Kadangi o umų eks ai a s o auja žodinę kalbą, diskusijos o umuose, ku ie yks a dialogo ežimu (Aa d a k Business Fo um, Know-How Business Fo um, Global Business Ne wo k), y a a s o aujamos klausimų i a sakymų o ma i u i didesnę dalį ne e minologinių žodynų, o ai aip pa y a dėl o, kad okiuose o umuose daly auja didelis skaičius a o ojų su ski ingais ekonomikos žinių lygmenimis. Sa o uož u "Ve slo o umas in e ne e" y a monologinis kalbėjimas, nes daugiau nei 60% susideda iš e minų. Dauguma "Business Fo um Online" e minų y a ekonomikos e minai, o ai su umpina šios s e ainės naudo ojų skaičių iki p o esionalių, ge ai pažinančių ekonomikos mokslą, apsk i imo. 2Te minologija | 2016 | 23 1800 leksikinių iene ų medžiaga, ku i anksčiau bu o a ink a naudojan nuola inės a ankos me odą, bu o mūsų a liekama s uk ū inė i seman inė analizė, dėl ku ios bu o paski s y i ipiški nominacijos s uk ū iniai būdai: A iksinių žodžių o ma imo modeliai: […] p e iksacijos modeliai: susi aikymas, pe ski s ymas, g ąžinimas, pe skaičia imas, p ieinamumas, ne inansa imas, disbalansas, diskon a imas, nepakankamas mokėjimas, daugialypė pi kėja, daugialypė aliu a, mokėjimas, kon e ibilumas, bend ak edi o is, bend ak edi o is, bend ada bia imas, ex-di idendas, kei imasis, hipe ma ke as, hipe in liacija i . . P e iksai a lieka s a bų aidmenį i iamos e minologinės neigiamos ogy, hey a e used o speci ying he ini ial s uc u e, o example, o a ka ego ijos " eiškinių i są okų " iš edime: neda bo (modelis u i " da bo ūkumo " e ę), neapmokėjimo (modelis u i " apmokėjimo ūkumo " e ę). P e ikso "cois" aikymas iš es inių žodžių žodžių o ma imo modeliuose, pa yzdžiui, aldymo s i yje: bend ada bia imas, koo dina imas, bend as aldymas; ai eiškia bend us eiksmų įgy endinimus. P e iksas eis y a gana dažnai naudojamas i iš eiškia paka o inius eiksmus (pe ašymas […] paka o inis inansinių a askai ų pa eikimas, sude inimas […] koo dina imas, sąskai ų pa ik inimas; g ąžinimas […] kompensacija). Mul imeans […] apim is, daugybė […] (mul inacionalinė […] a p au inė bend o ė). Nega y i e ė […] kažko ūkumas a ba nebu imas[…]: nepasiekiamumas […] nepasiekiamumas; Nesubalansuo umas […] nea i ikimas. […] Modeliai, su o muo i su iksais: a siskai ymas, in es uo ojas, apskai a, a skai omybė, inkoda a, aldymas, inansa imas, planuo ojas, diskon a imas, konku encingumas, įda binimas, ko po acija, a askai ų eikimas, ekonomis as, adybininkas, ekonominis, e slininkas, o ganizacinis, monopolinis, kompensacija, de ybos i . . Dažniausi su iksai, naudojami o muojan i iamą e minologiją, y a šie: -e o (diskon as, pla in ojas), -ion (komodizacija, ko po acija), -ing (apskai omybė), -ic (ekonominė), -an (apskai omybė), -men ( adyba), -able (pa da imas), -i e (konku encinis), -al ( e slininkys ė, naudinga), -ship (pa ne ys ė). Analizė aip pa pa odė, kad egzis uoja isos žodžių kilmės šeimos: aldy i, ado as, aldymas, adybinis; in es uo i, in es uo i 2 Elena Loguno a | Ekonominės e minologijos s uk ū inė i seman inė analizė, | in Compu e Fo ums on Economics in es icijos; buhal e is, buhal e is, a skai omybė, apskai a i . . Tokių iš es inių i jung inių e minų seman ika y a sudė inga i a spindi į ai ias p o esines ka ego ijas, pa yzdžiui: aldy i […] aldymo p oceso ka ego iją, adybininką […] dalyko ka ego iją, aldymą […] ekonominės s i ies ka ego iją. Kompozicijos modeliai: k yžminis inkoda a, inka, pasaulio pasikei imas, suin e esuo ieji subjek ai, izikos aldymas, pa da ėjai, būs inė, p ekės ženklas, e slininkas, p o esinė sąjunga, bend uomenė, e slas namuose i . . Kompozicijos modeliai, ku ių pag indinė sudedamoji dalis y a lygia nep iklausomam žodžiui, y a p oduk y us e minų o ma imo būdas i leidžia ienu e minu sujung i ski ingų žinių s ičių są okas. Ekonominės e minologijos azės suda omos pagal šiuos modelius: N+N; Adj+N; "Ving + N"; (Adj, V-ing)+N. Didžiausią e minų skaičių ekonominiame disku se suda o bina inės e minų azės (1126 iene ų): ins i ucinis in es uo ojas, inansinis aldymas, inansinė padė is, a o ojų lojalumas, a o ojų įsigijimas, a o ojų sulaikymas, pa da imo ino acijos, e slo san ykių p ak ika, pa da imo įgūdžiai, ikslinė inka, kon olės į ankis, aldymo ins i ucija, inkos ekonomika, šiukšlių obligacijos, a p au inė ko po acija, ekonominė galimybė, e slo lyde is, ekonominis pasaulis, nacionalinė ekonominė aldžia, ekonominė žaidimas, paslaugų pa da imai, kome cinė izika, skaid us k edi o augimas, a p au inė p ekyba, ko po acinis subjek as, mokėjimo su a is, me inis ekspo as, inkos balansas, pi minis e slas, konk ečios inkos y imai, gamybos pe da imas, bend os pa ne ys ė, nekonku encinis e slas, e slo, e slo, e slo, e slo, e slo, e slo, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos, p ekybos. Tokios e minologinės azės u i daugiau galimybių iš eikš i koncep ualinį u inį nei ieno žodžio e minai. Toliau pa eik ą dalį […] 173 e minologinius iene us […] suda o daugia unkciniai e minai ( ijų žodžių e minai i e minai, ku ių sudė yje y a ke u ių žodžių i daugiau). 2Te minologija | 2016 | 23 Daugiakomponen iniai e minai paski s omi pagal šiuos s uk ū ines modelius: 1) Adj + N + N ( ek u a imo augimo ciklas, inansinių paslaugų įmonė, a pusa io ondų sa ininkas, absoliu us sąnaudų p anašumas, bend a inkos s a egija, ak inis p oduk o našumas, daba inė e slo k izė); 2) Adj + Adj + N ( ienpola us ekonominis pasaulis, didelė an inė inka, mažos iesioginės išlaidos, didelis ekonominis spaudimas); 3) N+N+N (kei imo ku sų ga an ijos, pa da ėjo a ankos p ocesas, nak ynės i pus yčių įmonė, p oduk ų kū imo g upė, da bo dalijimosi komanda, duomenų bazės aldymo sis ema, pelno nesiekian i duk e inė bend o ė); 4) Adj + (Adj, V-ing) +N ( inansinės a skai omybės laiko a pis, bend ada biaujan i da bo pa ne ys ė, ideali inkoda os s a egija, dienos p ekybos iba); 5) Adj+ N +N+N (bend a įs ojimo į inką s a egija, pajamų a askai a pagal susikaupimo pag indą); 6) (V-ed, Adj)+(V-ing, Adj)+N (neda bininkas, sa a ankiškai di ban is da buo ojas); 7) (V-ed, Adj)+Adj+(V-ing, Adj)+N (išsamus ealus inkoda os planas); 8) (V-ed, Adj) +N + Adj (mokami susikaupę mokesčiai); 9) Adj + N+ Adj + N + N (globalinės inklo disk iminuojan i mokesčių poli ika); 10) Adj + Adj + N + N (s a eginio inansų aldymo klausimai); 11) Adj + Adj + Adj + N ( ado as s a eginis inansinis planuo ojas); 12) N į N + (V-ing, Adj) + N (asmeninis da bo susi ikimas). D iejų, ijų i daugiau sudedamųjų e minų e ė a spindi kiek ieno iš sudedamųjų dalių e ę, odėl nomina y us kompleksas y a ne ik e ybių suma, be i kogni y inių p ocesų, yks ančių o muojan okią sudė inę eikšmę, in eg acijos ezul a as. 2002: 59). Reikia p idė i, kad su umpinimai (95 iene ai) a lieka s a bų aidmenį ekonominiame kompiu e ių disku se, i juos galima suski s y i į d i g upes: 1. Te minologiniai su umpinimai. Pa yzdžiui: GAAT (Gene alinė susi a imas dėl a i ų i p ekybos), WTO (Pasaulio p ekybos o ganizacija), NASA (Žu nalų eklamos pa da imo asociacija), UAW (Jung iniai au omobilių da buo ojai), GM (Gene al Mo o s), SBA (Mažųjų įmonių adminis acija), OEM (O iginalinės į angos gamin ojas) i . . Bend os su umpinimai, okie kaip ASAP (kaip ik įmanoma g eičiau), IMHO (mano nuolankia i sąžininga nuomonė) i . . 2 Elena Loguno a | Ekonominės e minologijos s uk ū inė i seman inė analizė | in Compu e Fo ums on Economics Apski imų naudojimas ekonominiuose kompiu e ių o umuose, be kalbos ekonomikos ikslo, siekia p anešimo egis acijos ie os i laiko ekonomijos i inklo bu imo ikslo. Ki as e minų o ma imo ekonominiame kompiu e ių disku se ypa ingas b uožas y a seman inė iš es is. Seman inė iš es is gali bū i laikoma p ocesu i an inės nominacijos ezul a u, apimančiu isą kalbos leksikinę sis emą i a spindinčiu jos nuola inio ys ymosi i pokyčių dinamiką kaip sudė ingų žmonių mąs ymo psichinių, asociacinių, kogni y inių p ocesų a spindį. Seman iniai iš es iniai žodžiai susida o naudojan įp as us žodžius kaip e minus seman inės ans o macijos būdu. Reikė ų pažymė i, kad žodžio leksikinė eikšmė gali su ampa su e minologine eikšme, be gali ski is nuo jos dėl disku so, ku iame ji naudojama (Guse a 2004: 104). Pa yzdžiui, žodis "naudingumas" ekonominiame kompiu e ių disku se eiškia "įmonių obligacijas"; Rinkoda os s i yje "a galinė in o macija" eiškia "komunikaciją su a o ojais, in o maciją iš a o ojų", aldymo s i yje " egulia ias a likėjų a askai as apie daba inę eiklą, in o maciją apie am ik ų eiksmų ezul a us, kad bū ų galima pakeis i būsimus sp endimus" i . . Iš ados A lik a ekonominio kompiu e ių disku so leksikinių komponen ų analizė pa odė, kad dažniausiai naudojami y a bina iniai modeliai […] 62%. Jie dažniausiai o muojami naudojan šiuos modelius: Adj. + N ( inansinis aldymas), N+N (akcijų inka), V-ing + N (pi kimo sky ius). […] An ą ie ą užima ien žodžio e minai […] 23%. […] Daugiakomponen iniai e minai […] 9,6%. […] Su umpinimai […] 5,3%. Analizė pa odė kele ą leksikinių iene ų, ku ie, p iklausomai nuo komunikacinės aplinkos, ku ioje jie naudojami, i aidmens, ku į jie u i en aidin i, gali bū i e minai a ba pap as i žodžiai. Analizė pa odė, kad didžiausia dalis ekonominių e minų y a ekonominės ka ego ijos cou se o o ums belong o economic e ms which e lec basic concep s (ma ke ingas, aldymas, apskai a i . .). Galiausiai eikia p idė i, kad ne e minologinė leksika ka u su į ai ių mokslinių s ičių e minais aip pa a lieka s a bų aidmenį ekonominiame disku se. Ne e minologiniai iene ai padeda suku i disku są, unk- 7Te minologija | 2016 | 23 kaip ad eso o ma (kaip pas ebėjo e i . .), suda o loginę disku so s uk ū ą (pi ma, is dėl o i . .). Tokie iene ai a lieka as unkcijas, ku ios y a nepasiekiamos e minams, be ku ios eikalingos sėkmingam komunikaciniam ak ui, e balizuo am disku se, o muo i i plė o i. SOURCES Aa d a k Business Fo um [Elec onic esou ce]. – Mode o access: h p://www.aa d a kbusiness.ne . Global Business Ne wo k Online [Elec onic esou ce]. – Mode o access: h p://www.business o um.ne . Know-How Business Fo um Online [Elec onic esou ce]. – Mode o access: h p://www.businessknowhow.com. The Business Fo um Online [Elec onic esou ce]. – Mode o access: h p://www.business o um.com. REFERENCES Ga es B. 2000: Business @ he Speed o Though , New Yo k: Wa ne Books. 440 p. Jackendo R. 1993: Seman ics and Cogni ion, Camb idge, Mass, London: The MIT P ess. 283 p. Jackendo R. 1995: Languages o he mind. – Essays on Men al Rep esen a ion, Camb idge, London: The MIT P ess. 195 p. Langacke R. W. 1991: Concep , image and symbol: The Cogni i e basis o g amma , N.Y.: Mon on de G uy e . 395 p. Ma kel M. 1998: Technical communica ion. Si ua ion and S a egies, NY: S . Ma in’s P ess, Inc. 732 p. Pich H. 2002: The concep in e minology: a uni o hough , knowledge o cogni ion? – Научно- техническая терминология. Научно-реф. сб-к, вып. 2, Москва. 71 с. Гусева И. Г. 2004: Когнитивно-дискурсивный анализ межотраслевой экологической терминологии в области рыбного промысла (на материале английского языка). Дис. ... канд. филол. наук, Kalining adas. 291 c. Новодранова В. Ф., Лейчик В. М. 2002: Понятие и концепт. – Научно-техническая терминология. Науч.-реф. сб., вып. 2, Москва, 59–60. EKONOMIKOS FORUMUOSE VARTOJAMOS EKONOMIKOS TERMINIJOS STRUKTŪRIN IR SEMANTIN ANALIZ S aipsnis ski as ekonomikos o umų s uk ū ikos leksinei i seman inei analizei. Da be nag inėjama iš sky ių suda y o o umo, ku iame y a eminių o umų, s uk ū a. Pažymima, kad eminius o umus ep ezen uoja juose esančios emos (jose glūdi są okinis diskusijų b anduolys), suda y os iš pasisakymų. Pasisakymai apima leksinius kompiu e inio disku so iene us, ku ie gali bū i e minai, p o esionalizmai, eponimai, san umpos, žemesnio s iliaus leksika, ne e mininė leksika, aip pa specialūs kompiu e iniai ženklai g a iniai ženklai, pik og amos. Ekonomikos o umų kalbos leksinių dedamųjų analizė pa odė, kad i ame disku se p oduk y iausias bu o sin aksinis e minų da ybos būdas. Ekonomikos o mumų e minijoje y auja d ina iai žodžių junginiai. Tai šiuolaikinei e minijai būdinga endencija. Ras i e minai, suda y i mo ologiniu būdu, a spindi e minų sis emos a ski ų ka ego ijų i in eg uojamų ekonomikos są okinių s ičių a pusa io yšius. Pažymimas adicinių p iešdėlių i p iesagų naudojimas suda an a iksinio ipo ekonomikos e minus. A lik as y imas pa odė, kad, nepaisan ekonomikos kompiu e iniame disku se pas ebimos unkcinių e minų ipų į ai o ės, s a biausi i gausiausi y a a ski ų s ičių ekonomikos e minai. Ta p okių e minų galima išski i kalbinius iene us, žyminčius pama ines ekonomikos są okas i ka ego ijas (ma ke ing, managemen , accoun ing i k .). 2 Elena Loguno a | Ekonominės e minologijos s uk ū inė i seman inė analizė | in Compu e Fo ums on Economics Структурный и СемантичеСкий анализ экономичеСкой терминологии на компьютерных форумах по экономике Статья посвящена структурно-семантическому анализу лексики экономических форумов. В работе рассматривается структура форума, который состоит из раз- делов и имеет в своем составе субфорумы. Отмечается, что субфорумы репрезен- тируются представленными там темами (в которых заключается концептуальное ядро обсуждения), состоящими из высказываний. Высказывание включает в себя лексические единицы компьютерного дискурса, которые представлены термина- ми, профессионализмами, эпонимами, аббревиатурами, «лексикой сниженного стиля», нетерминологической лексикой, а также специфические компьютерные знаки, представленные графическими и иконическими знаками. Анализ лексических составляющих языка компьютерных экономических фору- мов показал, что наиболее продуктивным в исследуемом дискурсе оказался син- таксический способ терминообразования. В экономической компьютерной тер- минологии преобладают бинарные словосочетания – тенденция, характерная для современных терминологий. Термины (в выявленных случаях), образованные морфологическим способом, призваны отражать взаимосвязи между различными категориями терминосистемы и интегрируемыми концептосферами экономиче- ской области. Отмечается участие традиционных префиксов и суффиксов в фор- мировании производных экономических терминов аффиксального типа. Проведенное исследование показало, что, несмотря на то, что в экономиче- ском компьютерном дискурсе представлены различные функциональные типы терминов, наиболее важными и количественно преобладающими единицами яв- ляются частноотраслевые экономические термины. Среди таких терминов можно выделить языковые единицы-знаки, которые отражают базовые понятия и катего- рии экономики (ma ke ing, managemen , accoun ing, e c.). Gau a 2016-05-16 Логунова Елена Андреевна Калининградский государственный технический университет 236000, Россия, Калининградская обл., г. Калининград, Советский проспект, д.1 El. Paš as: pakhomo [email p o ec ed]u