202 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio nomb es de plan as y hongos gén icos
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
doi.o g/10.35321/ e m27-09
Lau yno I inskio nomb es de plan as y
hongos gén icos Po ilo Ma ulionio Žolyne:
Lau yno Roko I inskio po el 210o
ani e sa io de su nacimien o
ALBINA AUCSORIŪT
Ins i u o de lenguas Lie u ių
ANOTACIÓN el
A ipsnyje se analizan 142 L. I inskio plan as y hongos gencios nomb es, incluidos en el
p ime Li uania imp esdi o bo ánicos e minos dicodyne Po ilo Ma ulionio p eeng ame
plan as de a dyne Žolynas. Dalys II. Li uano plan as de dicciona io y plan as de aislas
(1906), se de e minan L. I inskio plan as y hongos gén icos nomb es de c eación modos,
nue asada os de da ybos ins umen os y mo i ación, examinados nomb es se compa an
con L. I inskio mano P igim ūmenė u ilizados de los mismos gén icos y Li u iškame
bo anikos dicciona io dados L. I inskio nomb es, se de e mina, qué plan as y g umos
genciosos nomb es adqui ió a osenoje. ESMINIAI VODŽIAI: Lau ynas I inskis, Po ilo
Ma ulionio Žolynas, nomb es de gén icos de plan as, nomb es de gén icos de hongos,
mo y acia, naujada ai, dū inie, galūnių ediniai, p iesagų ediniai, p iešdėlių ediniai
ABSTRACT Los Es ados miemb os debe án:
The a icle analyses 142 plan and mush oom gene a names by Lau ynas I inskis,
which a e p esen ed in he i s glossa y o bo anical e ms published in
Li huania he collec ion o plan names Žolynas Dalys II. Lie u os augalų žodynas
i augalų aislas (1906) compiled by Po ilas Ma ulionis. I iden i iques he
me hods o c ea ion o plan and mush oom gene a names applied by I inskis,
he means and mo i a ion o he o ma ion o neologisms; he names analysed
in he s udy a e compa ed wi h he names o he same gene a used in I inskis
manusc ip P igim ūmenė (Na u e) and I inskis names p o ided in Lie u iškas
bo anikos žodynas (Li huanian Dic iona y o Bo any); i is de e mined which
names o he gene a o plan s and mush ooms es ablished hemsel es in
gene al usage.
KEYWORDS: Lau ynas I inskis, Po ilas Ma ulionis Žolynas, plan gene a names, mush oom
gene a names, mo i a ion, neologisms, compounds, in lec ional de i a i es, su ixal
de i a i es, p e ixal de i a i es
203Te minología | 2020 | 27
Aho a en ask żmogau! I neużmi szk o, jog y medej e źołes wisokejs
apsi ejśzkimajs enseñoko awį. Tik ajikes e a mink b ąngin é pajau imus
liu i żoliun! To ejkałauna iszmin is i małoné, kajp dwé pagi inas sese es,
d auge giwenąn es i negalęn es pa siski é.“
(L. I inskis, Pasauga)
giwoĮVADAS
2020 m. augpjücio 15 d. a a és Žolina conmemo amos 210-ąsias ani e sa ios
de nacimien o Lau yno I inskio (18101881) . Como esc šo L. I inskio ida y ob as
in es igado a Danu ė Pe ke ičiū ė, [D]idelius abajos saguba encidos
an ai aiškios pe sonalidad. Tal sus ob as an e noso os sob esale
hono able zemai is Lau ynas Rokas I inskis (Pe ke ičiū ė 2012: 11). De hecho,
de los abajos nueces mucho: él se menciona p incipalmen e como p ime os
p epa ado y edi o de calenda ios li uanichos, emi iendo a lo la go de 20
calenda ios, en los cuales p oclamaba de la época los esc i os li uanos,
a ículos de di ulgación de la ciencia, c eados po sí didác icos apascimos y
137 líneas, a la lengua li uana adujo a ias ob as de li e a u a g ožnica (D.
Mil on, E. Jung, poemas ex ac os, K. Šmidos apisaką Geno ai ė, D. De oe,
Apisak Robonas K uzas) (c . Pe . L. I inskis p epa ó y dicciona ios:
polkųlie u ių kalbų žodyną (2060 psl.), usųlie u ių kalbų žodyną (1193 psl.) y
usųlie u ių la ynųlenkų kalbų žodyną (96 psl.) (plačiau. K uopas 1960: 191198;
Vi kauskas 1997: 2932). Sob e i ie on sólo mencionados manusc i os de
dicciona ios, sin emba go mayo ísima su lexicog a inía abajo
polkųlie u ių kalbų žodyną 2010 m. publica o kalbininkė Ona Kažukauskai ė,
quien en a izó que L. I inskis <...> oda ida esc ibía dicciona ios. Jais, como y
o os de sus Li u iškais esc i os es imonió, lo que, al pa ece , ya hace
mucho iempo es aba ap esu ado: puoselė i ma ąją kalbą, eig i ją esan
didžiąja nau os e ybe (Kažukauskai ė 2010: IX).
O a una sa ea, po la que sėjia in e esada L. I inskis y dejó abajos, es las
ciencias na u ales. El mayo sob e i ien e abajo de las ciencias na u ales
es su manusc i o P igim ù mēné u en é sawieje dalijkus źemies, żoliun i
giwunun con pa odimo anun wa ojimo (Spis mine ałów, oślin i wo ów
źyjących (zwie zęcych) (www P igim ūmenė). Es un cien í ico eja de dos
pa es, esc i o sob e 1870 m. y gua dado en la biblio eca de la Academia Polaca
de Ciencias K oku oje. En la p ime a pa e Žemėmina L. I inskis p opo ciona
desc ipción de emas mine alogicos, y en la segunda pa e Žolėmina
204 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio nomb es de plan as y hongos gén icos
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
sis emá ico de hongos y plan as, en el que se p esen an 218 amilias y más de
2520 géncios de nomb es li uanichos y sus co espondien es en lenguas la inas,
polkų y okiečių (plačiau e : Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151163; Aukso iū ė
1998: 102110; Aukso iū ė 2004: 127:149). L. I inskis en abajo Pasauga, cuya 1876 m.
ik ienas egzemplio ius, nes ca o cenzū a neleido i ažuo i, pi mą ka ą
iškėlė gam os apsaugos klausimą (plačiau ž . Tyla 1995: 395–400). Leidi-
ue imp eso nio al p incipio él esc ibe:
PASAUGA. Kiek wieno giwo su wie imo, u en czio p igim ą jau umą, aj i a:
pamokimaj, kajp ejke pasigajlie inaj apsi-ej é con aśzwinejs i ki ajs giwolejs,
idan anus pagi inu wa buduo é (I inskis 1995: įklija). Kalbininkam in e esa án no
solo L. I inskio leksikog a inie abajos u o os manusc i aščiai, en los cuales se
puede encon a con lengua elacionados emas, sino y sus di e sas di e sas ciencias
de la na u aleza abajos, po que en ellas gausu L. I inskio suku ų lie u iškų
e minų. El e minólogo Jonas Klima ičius sob e L. I inskio naujada us esc ibió: <...>
plačiau amilia izándome con I inskio naujada os in en os y esul ados (ne muy
gausios comple amen e indi iduales y di ícilmen e pe cibidas o del odo no pe cibidas
mo i aciones), esos naujada os a cie a sėkme, ambién es ue zos po sus
manusc ip os naujada us aho a ija , sus inkimąs ai: al aląsus, il ingas, al
i as, gai us escas del iempo de la lengua li uana <...>
(Klima ičius 2010: 144).
El obje i o de es e es udio basado en mé odos desc ip i os y g e inamujos
išanaliza 142 L. I inskio nomb es de plan as y se as gencias, desc i os en el
p ime Li uania imp esdin ame ocodyne de bo anikos e minos Po ilo
Ma ulionio p epa eng ame plan as de a dyne Žolynas. Dalys II. Lie u os
augalų žodynas i augalų aislas (1906) ( oliau Žolynas). Siendo es e obje i o
plan ean las a eas: de e mina L. I inskio plan as y hongos gén icos modos
de c eación de nomb es, medios de da ía de no ada os y mo i ación,
compa a examinados nomb es con P igim ūmenėje u ilizados de esos
mismos gencios nomb es y Li u iškame bo anikos o dinye dados nomb es de
L. I inskio, de e mina , cuales plan as y hongos gencios nomb es adquilėjo en
a oseno y aho a se u ilizan. P. Ma ulionis a Žolyną incluyó 716 plan as y
hongos gencios y sob e 2000 especies nomb es (plačiau é. Aukso iū ė 2019:
19). En es e dicciona io se pueden encon a 142 plan as y hongos gén icos
nomb es, omados de L. I inskio aš ų. P. Ma ulionis indicó que uno de sus
nomb es uen es e an L. I inskio bo aniški g ybų i dumblių piešiniai, él
p opo ciona Mečislo o Da ainio Sil es a ičiaus (Ž 3), pe o nomb es de
hongos con L. I inskio e e encia es sólo 17, ad ellos se discu en jun o con plan as genčių a dais.
205Te minología | 2020 | 27
Nomenkla u inías bo ánicas, como y o os e mininos, puede se mo y uo i y
no mo y uo i, ad b e emen e abo da la mo y acijos concep oka. Li u ias
lenguao y oje gene almen e se dis inguen es especies de mo i ación:
da ybos (mo ologinė), one inė (ga sinė, imi uojamoji) y seman inė. Fone inė
(ga sinė) a ba imi uojamoji mo y acija emiasi uo, kad žodžio one inė
pusė be a piškai ep odukuoja nekalbinius (gam os, gy ių a nea ikuliuo-
us žmonių) sonos, elacionados con el ma cado obje o (U bu is 2009: 72).
Minimu caso el signi icado de la palab a e ela la oné ica. Seman inė
mo y acija es cuando la palab a se usa en sen ido pe kel ine, apa ece nue a
(me a o inė o me oniminė) signi icado (U bu is 2009: 73; LKE 2008 123124).
Da ybos mo y acija apib ėžiama kaip „žodžio yšys su ki ais žodžiais (i
žodžio dalimis), paaiškinančiais žodžio o maliosios sanda os pa inkimą i
lemiančiais su signi icado (Jakai ienė 2010: 238), ella su ge debido al
nomb amien o del obje o según algún signosį.
Te minología en e minos mo i ación y su impo ancia mi ima desiguodai.
Se giuszas G ine -G iniewiczius en a iza que la mo i ación ayuda más
ácilmen e a en ende y ap ende la co espondien e concepción. De los es
p incipales ipos de mo i ación, al c ea nue os e minos más ampliamen e
son u ilizadas es uc u alé y seman ína mo i aciones. S uk ū inė
mo y acija se e en palab as, cons i uidas de ya conocidas de pa es
signi icmínicas, su es uc u a indica su signi icado. Seman inė mo y acija
ocu e en palab as, que con ienen un signi icado secunda io, que puede se
p e is o basado en el signi icado p ima io (G ine -G iniewicz 2011: 34). O os
e minologos mo y acija se en iende como o ma mo y acija y semán ica y
unción mo y acia (Kомарова 2009: 175). Como apun a el e minólogo Vladimi as
Leičikas, en endimien o de mo i ación en e minología di ie e lige amen e de
su en endimien o en la lengua comúno y o. Te mino o ma mo y acija
e mino kalbiniu subs a u – kalbos leksiniu iene u. Kalbamoji mo y a-
cija y a an inė siejan su leksinio iene o mo y acija, nes nemo y uo as
en endida como esa o ma de elección explicación lexical unidad puede se
mo y uo u é mino. Con espec o a la o ma un é mino puede se mo i ado,
pa cialmen e mo i ado, e óneamen e mo i ado y no mo i ado. El é mino
semán ica y unción mo i a i a se de e mina di ec amen e en elación con el ma cėjim del obje o y luga del é mino en el sis ema de é minos
(Лейчик 2006: 39).
Jū a ė Lubienė, examinando en a mėse us ojamus nomb es de hongos,
esc ibo sob e nemo i uo osios (pi minės) y mo y uo osios (an inės) nominacijos ipos.
Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio nomb es de plan as y hongos 206
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
al p ime ipo ella a ibuye sinch oniamen e no cla os, des anecidas
mo i uo ės indigeniuosius palab as y p és amos (Lubienė 2015: 26), y como
mo i uo ąją nominaciju sup an a al p oceso de nominació, kai se c ea una
cie a ealiją, más conc e amen e su concep á, ep esen ando una
nominación unidad, que se basa en o a o o os leksiniais unidades de esa lengua
o iene onoma opėjinę o mal es uc u a (Lubienė 50 2015: 50). Au elija
G i ėnienė examineció plan as de nomb amien os mo i ación no es e
pane ėžiškių pa a mėje. Según ella, ap a ian liaudies bo anikos e miniją es
necesa io habla de daybos y seman ina mo i ación, ella conside a odos los
nomb es p ecesaginiu modo compuy us, cons i uc inos y compues os, así
como el modo seman inio de ans e encia c eados nomb es de plan as
mo i uados, si su undamen o de daybos es cla o (G i nienė 2006: 28). A.
G i ėnienė accen uándose, que la mo i ación del nomb amien o a menudo
lemb a el mismo ing esiamasis cosa, en a ézia, que augalas iene
pa icula men e muchos dis in i os a ibu os, ad y sus nomb inamien os
mo i acia es muy di e sa. Sin emba go, incluso en es e caso, cuando la misma
ca ego ía cons i uye p esunción de mo i ación a la di e sidad, a menudo es
así que la elección del nomb e decida no solo el esencial asgo dis in i o de la
plan a, sino ambién alea o ias asociaciones, laki la an asía y c ea i idad de los consumido es de la lengua (G i ėnienė 2006: 27).
Las a ajai A. G i ėnienės minčiai eik ų ap e a , pues examinando L.
I inskio c eados nomb es de plan as en muchos casos a secleaja su
an aszija y kū ybingumas. A igosnyje analizando plan as y hongos
gén icos nomb es se habla sob e da ybos y seman ina mo i ación. AUGAL IR
GRYB GENČI NARDAI
P iesagų ediniai P iesagų ediniai P iesagų ediniai P iesagų ediniai P iesagų ediniai
La g an pa e de Žolyne duodados L. I inskio Li u ichas plan as y hongos
gencios nomb es son de su p opio o ma apodos, naujada ai cons i uye
sob e 60 po cien o. de odos mencionado en la palab a con ados L. I inskio
nomb es, y sob e 73 po cien o. de ellos son p iesagų ediniai. P oduc i ísima
p ensaga, con la cual p incipalmen e suda y a de plan as y hongos gencios
nomb es, es -enis, -enė. Con p eesaga -enis suda y a 16 edinių, la mayo ía de
ellos da yba y mo y acia aiški. A. G i ėnienė, examinando la mo i ación de
nomb es de plan as p eesagíes, dis ingue un g upo de nomb es, que
componen según la semejanza de plan a isios, hojas o žiedos a algún que sea la ealidad en la cosa (G i ėnienė 2006: 58). Tokie nomb es conside y ini ans e el iniais

207Te minologija | 2020 | 27 lo . Ce in he snapenis (: snapas + -enis), plg. skòne is P 233; ce in ė BVŽ 791; edinio
a dais, ku iems būdinga seman inė mo y acija. Minė ai g upei galima
ski i šiuos edinius, p z.:
mo i ación indica que alguna pa e de la plan a es simila a snapą, es e a ibu o más p obablemen e elegido po
la o ma pumpu o; lo . Co onilla aženis (: ažas + -enis), plg. sù kłājnis P 209; lo . Co onilla á ia d iscol is
aženis (I ) LBŽ 104; aženis daugiame ė, ečiau iename ė žolė, ecun. pegulusiu s iebu. Lapai nepo iniai
plunksniški. Cieles susi elkę en pažas ines skė iškos kekės o gal u ės pa idalo žiedynus VLEe; lo .
Helian hemum saulenis (: saulė + -enis), plg. szwì ūnis P 181; lo . Helián hemum Chamaecis us sencasis
saulenis (I , Mln) (g . helios solė e an hemon gėlė; s ambūs gel oni žiedai š iečia, como saulė LBŽ 164; saule nis BVŽ
149; lo . Libano is ska enis (: ska a + -enis); lo . Libanó is mon ána ž . Séseli Li banó is LBŽ 197, kalninis ska enis
[I , Mln] LBŽ 321; ska enis BVŽ 177; lo . Libano is mon ana alninis ska enis lapai pelui , pailgai kiaušiniško kon ū o,
uno o dos jun o plunksniški; las lapeladas de p ime a ila bas an e anchas, den ados o plunksniškai diskaldi os,
pleiš iškais undamen os; debajo de los que es án co izados; las hojas supe io es más inas, menos aldadas
LF V 68. Dos hongybai nomb a po aisiakūnių y ko o simili ud en ik o ėje exis en es cosasus: lo . Cla a ia
šukenis (: šukos + -enis), plg. winēnis P 63, lo . Cla a ia c is a a szukēnis szakò āsis F1-661; žaga ūnas (P) (lo .
cla a buožė; hongbo aisiniai kūnai es buožiškų s iebelių pa adalo) LBŽ 94; lo . Geoglossum gal enis (: gal a +
-enis), plg. kùl uwēnis P 63; gal enis VLEe; Geoglossum sphagnophilum kimininė kelmenė aisiakūniai de amaño
medio, de 56 cm de al u a, de o ma buožės, kuokos o lengüe io LGA 513. Da dos hongos gencios nomb es indican
ko o y kepu ėlės iz aizdą, es os hongos nomb ados según ex e nas peculia idades: lo . Cop inus gau enis (:
gau ai paukai + -enis), plg. juòdmina P 68; mėš lag ybis (Mln, M ), sin. gau enis (I ) auga mėšlynuose LBŽ 102; lo .
Cop i nus lagopus ilgako is mėšlag ybis co as <...> blan ai ilnado, pelukuo o, plaušuo o, iejo liggus LGA 222; lo .
Hel ella gniauž enis (: gniauž as + -enis), plg. gniauž ēnis P 65, lo . Hella ēl Monachēlla gniauž enis dēng āsis
F1-661; bobausis (M ), sin. gniauž enis 1 Pa yzdžiai se p esen an po la siguien e o den: la ininski i lie u iškas
nomb e de plan a o hongo gen es de P. Ma ulionio Žolyno, an e lie u iško nomo se indica en skliaš ys el palab a
base y ins umen o de a ybos o a ybos sandai; nomb e de L. I inskio P igim ūmenės o a las de hongos
manusc i o F1-661, si ales encuen an; LBŽ indicado nomb e; aho a se u iliza el nomb e de BVŽ, LF, LGA o VLEe.
208 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio augalų i g ybų genčių a dai
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
(I ) LBŽ 166; lo . Hel ella c ispa ga bano oji al y ė kepu ėlė 23 (4) cm de
diáme o, o ma de balno, de algunas nonisyklingai susilanksčiusių skiaučių,
bals a, gels a LGA 497.
T ys nomb es de plan as genciales o ma según a plan a o mą (skleis enis) y lapų
o mą (laiškenis, siau enis): lo . He nia ia skleis enis (: skleis as + -enis), plg.
lièkąnd is P 184; lo . He niá ia gláb a skleis enis blikis [I , Mln] (la . he nia kila;
an iguamen e es a hie ba ue u ilizada pa a medicinas desde kilos) LBŽ 167;
skleis enis iename é o mul iiame é he olė con gulsė o pagulčiais, muy gausiai
chako ais s iebais. Lapai p ažanginiai o oponiniai, kiaušiniški, lance iški o ši diški
VLEe; lo . Me cu ialis laiškenis (: laiškas 2. la gas es eu as ja o o he olės lapas
LKŽe + -enis), plg. łajśzkē is P 150; laiškenis (I ) LBŽ 220; laiškenis lapai usualmen e
susi elkę i šu inėje s iebo, ko čiu, kiaušiniški a ba plačiai lance i, dan y u a ba
ino u pak aščiu VLEe; lo . Spa ganium siau enis (: siau as + -enis), plg. siau ōnis P
120; šiu pis (Mln), sin. sau enis (I ) (g . spa ganon caspinas, os a; hojas de plan as
en o ma de caspinas) LBŽ 327; šiu pis BVŽ 281.
Dos plan as de los gén icos nomb es base de la palab a elegido según di e en es
plan as de los signos, y del e ce o mo y acija neaiški: lo . Ho onia g io enis (:
g io ys + -enis), plg. g òwienis P 219; Ho ónia palús is plunksnalapė g io enė (I )
LBŽ 171; g io enė ak ažolinių amilia plan a que c ece en pelkėse, g io ias LKŽe;
g io enė BVŽ 157; el nomb e indica el luga de c ecimien o del ege al; lo . My ica
aškenis (: aškas + -enis), plg. waszkuoné P 145; pajū inis so a as (PR), sin,
aškenis (I ) kilęs de g . my on balzamas, po que es a plan a iene pe umian es
aliejų. Lenk. Woskownica eu opejska LBŽ 228229; so a as del e dade o so a o
se ob iene la ce a pa a ab ica agancias elas VLEe; la mo i ación del nomb e
gené ico del ege al se elaciona con su des ino; lo . ga ždenis (: ga ždas ž y as
LKŽe + -enis), plg. dòbie is P 207; ga ždenis (I ) panašus į dobilą LBŽ Lo us;
ga ždenis complicasis ga ždenis (Lo us co nicula us) ne eiklus sausos p ados y
ganyklinis VLEe 203; es e gen es nomb e mo i ación es di ícil a segui . lo .
Co ydalus u enis (: ū a + -enis); ū enis (I ) (g . ko ydalis kuoduo asis ie e sys,
ko ys šalmas; žiedo pen inas panašus a kuodą o šalmą) LBŽ
D iejų genčių a dai y a hib idai, jų pama iniais žodžiais paim i skolin-
i augalų a dai:
105; ū enis BVŽ 97;
209Te minología | 2020 | 27 ė, sin. pepelenis (I , S ) (lo . ligula liežu ėlis; k aš iniai
lo . Ligula ia – papalenis (: papalis, ž . la. papele „ opolis“ LKŽe + -enis, lo .
Populus, pēplé, pāpelis P 146), lenk. popelnik; plg. jūmas P 255; sibi inė liežu
žiedyno, gal u ės, žiedai liežu iniai) LBŽ 198; ligulia ija BVŽ 177. P iesagos -enė
edinių dada sólo sie e, es os genčių a dų cla ous y undinis palab a, y
mo y acija. Quu ios de es a edines g upo plan as de los géncios nomb es de
o ma eniendo en cuen a las plan as ex e nas peculia idades: lo . Malaxis laibene
(: laibas + -enė), plg. sìlpnis P 139; laks a (PR), sin. lai benė (I ) LBŽ 211; gedu is BVŽ
188; lo . Malaxis monophyllos ienalapis ge du is iedynas 830 cm de la go, laibas,
gausiaediedis LRK 575, plan a de la amilia o chidėjinių así llamada debido a la o ma
del žiedino; lo . Meessia še ene (: še ys + -enė), plg. akiè wēnis P 109; dan junga (P),
sin. še enė (I , Mln) LBŽ 215; mesija BVŽ 192; lo . Meessia uliginosa pelkinė me zija
ak oka pinė zalioji samana. S iebas s a us, 14 cm de al u a, simple o puokš ė ai
chako as. Folai escsidės ę 8 ilas, s iebo cimaūnės hacia pamažu didėjan ys, desde
lance iško pag indo pamažu susiau ėję, buka i šūne LRK 349; la palab a base
elegida debido a la apa iencia de la plan a s a aus šako o s iebo; lo . Ophioglossum
a pene (: a pa + -enė), plg. lieżuwēné P 116; lo . Ophio glóssum ulgá um ienalapė
d iežlielė (P) (g . ophis žal ys i glossa ližu is; és e papa čio aisinis lapas panašus
žalčio liežu į) LBŽ 239; d iežli BVŽ 210; d iežlielė spo iojan i pa e a pos pa idalo LF
I; lo 20. Pulsa illa lenk ene (: lenk as + -enė); lo . Pulsa illa ž . Anemone LBŽ 287, plukė
LBŽ 22; šilagėlė BVŽ 246; šilagėlė žiedai pa ieniai dideli VLEe; lo . Pulsa illa p a ensis
pie inė šilagėlė žiedkočiai sulenk i, aisių p ib endimo iempo s a ūs, pailgėję.
Jie as al p incipio nulinkę, despues s a ūs LF III 398, 400. Dos nomb es de gén icos de
plan as indican el luga de c ecimien o de la plan a: lo . Lee sia a ene (: a as
g io ys + -enė), plg. awēnis P 122; a enė (I ) [auga] en luga es húmedos, o illas
LBŽ 242; a enė BVŽ 174; lo . Leo ia kelmene (: kelmas + -enė), plg. gêlmina P 65; lo .
Leo ia lub ica d ebulinė gels uolė auga pa ieniui, g upelėmis, d ėgnuose, žolė uose
miškuose, p e ie a ąžuolo, sk oblo, eglės bend iją LGA 514; uno edinys compues o
en ijando la peculia idad in e na de la plan a: lo . Vale ianella sul ene (: sul ys +
-enė), plg. kłàjnis P 252; sul enė (I , Mln) LBŽ 365; sul enė BVŽ 307; es a plan a s o i
y sul ingi hojas. Apa ece desde Žolyne los dados L. I inskio con p iesaga -enis, -enė
cons i uídos gén icos nomb es, puede no a se que ellos di ie en del
P igim ūmenėje L. I inskio p opo cionados nomb es, el mismo nomb e de gén ia en
ambas uen es es sólo gniauž enis, del nomb e de una gén ia di ie en giminė Žagene
y a enis P , y aún es nomb es básicos palab as las mismas, di ie en sólo p ies:
laiškenis Ž and laiške is P , siau enis Ž y siau onis, aškenis Ž y aškuon P . Be eik
pusė ap a ų plan as y hongos genčių a dų (11 a dų) de Žolyno en ó en hongis,
lo . Hel ella al y ė, lo . My ica so a as, lo . Spa ganium šiu pis, lo . Ligula ia
210 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio nomb es de plan as y hongos gén icos
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
ligulia ija, lo . Leo ia gels uolė, lo . Malaxis gedu is, lo . Meessia mesija, lo .
Ophioglossum d iežlielė, lo . Pulsa illa šilagėlė). L. I inskis con ap esaga enis, -enė
p incipalmen e edinių suda ė y P igim ūmenėje (plačiau ž . Aukso iū ė 2000: 82).
Žolyne con L. I inskio e e oda inclui nue e p eesagas -ena ediniai, la mayo ía de
LBŽ, įsigalėjo a osenoje, o 12 genčių a dų daba a ojami ki okie
(lo . Ce in he – ce in ė, lo . Cla a ia – žaga ūnas, lo . Cop inus – mėšla
ellos pama iniai palab as y mo y acija cla ús: lo . Ce a ia ke pena (: ke pė + -ena);
plg. sklejdmēnis P 76; ke pena (I , Mln) (lo . ce a pequeño odinis skildas; algunos
especies suplachš in o cue po pa ešus en skydą) LBŽ 81; ke pena Pa meliaceae
amilia ke pių gen is VLEe; es e nomb e mo i ación eñi a con axonomine
pe enencia; lo . Hieo ochloa žal ena (: žal as + -ena), plg. żalwēnis P 123; zub ažolė
(G ), sin. žal enė (I ) (g . ie os san o, chlóe želmuo, žolė) 169 LBŽ; s umb a zolė BVŽ
155; el nomb e indica el colo de la plan a; lo . Myosu us s ugena (: s ugus
s iukas + -ena), plg. s ūgu as P 161; y as según ex e nalínimo de la plan a señì
aisių a pos o mă; lo . Polygonum ie ena (: ie ė medžio su ie ėjimas, gumbas
LKŽe + -ena), plg. ùg is P 157; ūg is, sin. ie ena (I ) (g . polys muchos y gony
a icula ys, bamblys; allebas de la plan a b iskamen e bambliuo as) LBŽ 270; ūg is
BVŽ 237, edinio mo i y acija elacionada con la ca ac e ís ica ex e na de la
plan a apa iencia del onebo de la plan a; lo . Radiola g io ena (: g io a + -ena); plg.
p òlinis P 167; lo . Radiola linoi des lininė ža o ūnė (P) (lo . adiola mažybinė o ma
de la palab a adius spindulys; plan a spinduliškai šakojasi) LBŽ 291; ža o ūnė BVŽ
lo . Myosú us minimus – mažoji s ugena (I ) „(g . mys – pelė i u a – uodega;
aisių a pa panaši į pelės uodegą)“ LBŽ 228; s ugena BVŽ 201; a das suda-
249; nomb e o mado lo . Scilla g e ena (: g e a eilė, bū ys+ -ena), plg. skièło is P
132; scylė (P), sin. g e enė (des del g . schizein spli i, po que las mésingias hojas del
cebúnėlo ácilmen e en e sí a skyla) LBŽ 315; scylė BVŽ; scylė jiedai susi elkę
žiedyns iebio i šūnėje į 270 kekes, ečiau pa ieniai VLEe; el nomb e, al pa ece ,
indica íedos y el p opio c ecimien o de la plan a, ya que gene almen e no sólo
íedai susi elkę en kekes, sino ambién bú elíes, y no po uno es a plan a c ece;
a siž elgian į augalo augimo ie ą, nes jis auga d ėgnose (laikinai užliejamose)
nedidelėse andens elkinių pak ančių, laukų, ganyklų, keliukų lomose;
217Te minologija | 2020 | 27 lo . Cy isus palepš is (: pa- + lėpš i, lėpš a iž i, gleb i),
plg. pāgausis P 206; palėpš is (I , Mln) LBŽ 114; aips as BVŽ 106; aips as gausiai
šako as es un a bus o. Jaunos acos b iauno os, algunas eces spa nuo os
e des. Lapai ilapiai. Flo es po una o po unos pocos susi elkę hojas pažas yse.
Vainikėlis b illan emen e ama illo, a eces puzcuño ó na anjino, más a o de
a ios colo es VLEe; lo . Hypochae is on e ais (: pa- + siena), plg. kòliē is P 260;
džiugūnė (PR), sin. on e ais (I , Mln), posainis (I , S ) (g . hypo po, debido i choi os
pa šas; es os plan as pa šai bien ėda) LBŽ 176; džiugūnė BVŽ 160; lo . Psallio a
paplempis (pa- + plempė lo . Collybia plempė (R, Ml, N, I , K) LBŽ 99)), campeónas, plg.
nuome ìnis P 68; Psallió a campés is al gomasis pie ag ybis, sin. paplempis (I ),
šampinjonas (I ) LBŽ 283; es a gen is de hongos así nomb ada ma y debido a
simili ud en o a hongybą. Po uno as a an esdėlių p oi be edinių: lo . Genis a
p oži nis (: p o- + ži nis), plg. āips as P 206; p oži nis (I ) LBŽ 152; p oži nis
pupinių (Fabaceae) amilia de plan as gen is <...>. Vaisius linijiška, ečiau casi
apsk i a ankš is VLEe; el géne o así nomb ado debido a la simili ud de u os con
o o de o o plan a de la misma amilia; lo . Lase pi ium begalis (be- + galas), plg.
begālis, begalinis P 194; begalis (I , Mln), sin. begalinis (Alk, I , S ) LBŽ 190; begalis
BVŽ 172; begalis lapai duka plunksniški. Žiedynai con sk ais ėmis. Jiedai bal i,
ečiau aus i o gels i, d ilyčiai. F isius gels ai udas. Žydi en julio ugpjücio mes.
C ece en bosques, a bus os VLEe; edinio mo i ación noaiški. An esdėlių edinių no
hay gausu y P igim ūmenėje, donde da iausias p e idėlis ambién es á pa- (ž .
Aukso iū ė 2000: 98102). Palyginus discu ius p iešdėlių edinius con P igim ūmenėje
p opo cionables apellidos e , que sólo un apellido su ampa begalis. Aho aami sólo
dos gencias nomb es usados begalis y p oži nis.
Galūnių ediniai Galūnių ediniai Galūnių ediniai Galūnių ediniai Galūnių ediniai Galūnių ediniai
Tan o pa , como y an esdėlių edinių, Žolyne es á y L. I inskio suda y ų galūnių
edinių. Tales pueden conside a se sólo es -is galūnės edinius y po uno -as y
-a galūnių edinį: lo . Co ina ius nuosėdis (: nusėdo + -is), plg. wilk ùmina P 68;
nuosėdis (I , Mln) šių húnga os aisinė gal u ė ilgesnį iempo pe manece
inklišku dangalu con ko u sujun a LBŽ 105; lo . Co ina ius p aes ans
comomasis sedėdis LGA 357; hongo géne o nomb e mo i y acija nebaški; lo .
Lysimachia šilingis (: šilingas + -is), plg. ògaunis P 219; šilingė (I ) LBŽ 208; šilingė;
po ais ė BVŽ 186; šilingė VLEe; edín con o mado según la simili ud de o ma
de isios a moneda;

Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio nomb es de plan as y hongos gén icos 218
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
lo . S a io es aga is (: aga as lo . T ápa ná ans aga as (I , B) LBŽ 350 + -is), plg.
asz ej, àga āj P 120; lo . S a ió es aloides alijošinis ás ys (I ), sin. aga is LBŽ
335336; aš ys BVŽ 288; el nomb e indica la simili ud a o a plan a, ya que ambas
plan as c ecen en agua; lo . Nymphea gludas (: glūdus nuošalus + -as), plg. lièpis P 176;
agua lelija, sin. glūdas (I , S ) LBŽ 236; lilija de agua BVŽ 207; el nomb e del géne o
mo i a i a es di ícil de as ea ; lo . Cicu a nuokana (: nukano i nužudy i + -a), plg.
siù minīs P 191, lo . Cicú a i ósa oxicingoji nuokana (I ) muy oxicosa plan a LBŽ
89; nuo kana VLEe; edinio undinis palab a indica la p incipal ca ac e ís ica in e na
de plan a y su e ec o al homb e.
Sob e L. I inskio naujada ą nuokana ya ha esc i o y es e nomb e de plan a
į ai iai alo ado. Be ndas Gliwa es e nomb e lo explica como p ejesaga
nuoi šak nies -kan- kamuo i, a gin i, naikin i edinį, a mo i acia esan i
kuo, que kankina (plačiau ž . Gliwa 2002: 35). Šį B. Gliwos spėjimą debido a la
al a de análisis mo ológica c i ica Rolandas K egždys, él desde kaná
conside a p edicelio ediniu (plčiau ž . K egždys 2011: 141142). Te minólogo
J. Klima ičiaus opina, nuokana žemaičio I inskio pada y a is nukano i
nužudy i (kano i naikin i; kanuo i, plg. da nukanė i nusibaig i) (Klima ičius
2010: 149). J. Klima ičiaus dado la explicación con ence.
Dū inie Žolyne pa eik a 13 L. I inskio suda y ų dū inių. Como apun a A.
G i ėnienė, paudindo las plan as jus amen e a menudo y se ele a no uno, sino al
menos dos alguno a ibu os impo an es, cuyos imposible exp esa con una
palab a básica, po lo que dū inia es muy con enien e medio de aciones de
palab as (G i ėnienė 2006: 123). De ynių L. I inskio Žolyne pa eik ų dū inių i
sandai, e mo y acija aiški: lo . Cimi uga blakežude (: blakė + judy i), plg. błākżudé
P 162; lo . Cimi úga oe ida blakėžudė smi duolė (I ) (lo . cimex blakė, uga
bėgimas; la plan a iene biau ų olo y se u iliza blakėms naikin i) LBŽ 89; blakėžudė
BV Ž 86; dū inys indica la plan a des ina į se u iliza blakėms naikin i; lo .
Cynosu us kie a a pe (: kie as + a pa), plg. lièpo is P 125; lo . Cynosú us
c is á us p a oji kie a a pė [I , Mln] LBŽ 113; kie a a pė iename ė a ba
daugiame ė žolė 580 cm de al o con muy densa una únicašale a pa VLEe; el
ege al lle a el nomb e po la ca ac e ís ica de la a pa;
219Te minology | 2020 | 27 daugiame ė žolė, exauginan e šakniagumbį y la gos laibas
lo . Fica ia – š i iešis (: š i ė i, š i a + iešis „ iešu as“ LKŽe?), lo . Ficá ia a
nunculoides ž . Ranúnculus Ficá ia – ėd ynas š i iešis (I ) „(lo . icus – yga;
augalo šakniagumbiai panašūs į ygas)“ LBŽ 292; š i iešis BVŽ 131; š i iešis
p idė ines šaknis. Lapai sul ingi, sod iai e de. A eces hojas pažas ise o ma
gumbellos, los cuales š i iešis mul iplica si ege a i iniu mane a. S iebas gulsčias
o pagulęs. Vainiklapiai sod iai ama ones VLEe; lo . Fica ia e na p ima e a inis
š i iešis Lapų lakš ai sul ingi, s o oki, b iskiai e de, blizgan ys, a si iebalais
iz ep i. […]> Vainiklapiai-nek a inės […] gel oni, blizgan ys LF III 408; la apa iencia de
hojas y žiedos de la plan a se e leja en la mo i ación del doninio; lo .
Li hospe mum kie ag udis ( (: kie as + g ūdas), plg. g ājwas P 232; kie a g ūdis (I )
(g . li hos oca, pied a y spe ma sėkla; iene du e as, como apenenį, semillas) LBŽ
200; kie ag ūdis BV 180; dū inys indica la peculia idad de las semillas su du e ud; lo .
Lycogala pien audis (: pienas + audas), plg. audmēné P 59; lo . Lycóga la
epidénd um audenė (I , S ), sin. pien audis (I , Mln) (g . lykos lobo y gala leenas <...>).
An pū ančių medžių, s uob ių, kelmų a menudo se encuen a glei iag ybis LBŽ 206;
lo . Lycogala epidend um u ulinė audenė e aliai <...> jauni o anžiškai ožiniai,
sub endę gels ai udi, gels ai pilki, apaugę aus ai udomi ka pu ėmis, idinė masė
skys a, minkš a, ožinės spal os LGA 526; el hongo ing esado po el colo glei ūno;
lo . Luna ia pla aukšle (: pla us + aukšlys), plg. pła nkśz is P 176; blizgė (P), sin.
pla aukšlė (I ) LBŽ 204; blizgė (lo . luna månulis; aisiai apsk i i y blizga como månulis)
BVŽ 183; blizgė aisius elika pailga o casi apsk i a ankš a ėlė. Sus conj a os
suby ėjus queda blizgan i pa a a VLEe; el génis del ege al nomb ado indicando
la ca ac e ís ica del iso y su simili ud a aukšlį; lo . Onopo don pik adagis (: pik as
+ dagys), plg. pìk dājgis P 254; lo . Ono pó don Acán hium ka dažolė (DS), sin.
pik adagis g . akan hia dyglys, dygliuo as plan a LBŽ 239; lo . Onopó dum ka dažolė
BVŽ 209; la plan a es á nomb ada po su p incipal signo dyglius; lo . O ni hogalum
paukš piene ( (: paukš is + leenas), plg. gēl as P 132; O ni hógalum umbellá um
skė inė paukš pienė (I ) (g . o nis, o ni hos paukš is y gala leches; hojaedos de
plan a blanco como leche) LBŽ 241; paukš pienė BVŽ
211; dū inys compues o siguiendo la iniška nomb e de la plan a y su mo i ación
žiedů colo de simili ud con el colo de leche; BVŽ 294; linlapis casi odos linlapis
lo . Thesium – lino ie is (: linas + ie a), plg. linòwie is P 153; Thésium eb ac
eá um – plikažiedis linlapis (PR, F), sin. lino ie is (I , Mln) LBŽ 345; linlapis
son semipa ási os, de o as plan as aices siu bia andenį y ma e iales
mine ales VLEe; dú inio p ime sandas mues a simili ud a liną, sin emba go del
segundo sando mo i uábase un señimis neaiškus.
220 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio nomb es de plan as y hongos gén icos
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
T ijų dū inių no sólo neaiški da ybos mo y acija, pe o y no del odo cla os dū inių
sandai: lo . C a aegus sabinkaulis (: subinė? + kaulas), plg. kaulēnis P 202; gudobelė
(P), sin. kaulinis (I , G ), sabinkaulis (Mln iz I ), subinkaulis (I ) LBŽ 107; gu dobelė BVŽ
99; lo . Meli is medumele ( (: medus + mėlė mėlyna spal a a ba mėlės dažinė mėlžolė
LKŽe), plg. mèdūnis P 231; Meli is Melissophýllum melisalapė me dumėlė (I ) LBŽ
218; medumėlė (g . meli a a ba melissa bi ė) BVŽ 193; lo . Lis e a d iguone (: d i +
guonia gal a? ), plg. b āśzis P 141, d iguonė (I ) LBŽ 200; d iguonė BVŽ 180; lo .
Lis e a co da a ši dinė d iguonė lapai 2 casi en einiai, bekočiai, ši diškai
kiaušiniški a ba ši diškai kiaušiniškai ikampiški, buki a ba apybukiai, labai
umpu smaigaliu besibaigiančiomis i šėmis LF II 581582; dinio an ojo sando
mo y acija neai, nesas his plan as ši uniški dinė d iguonė has dos la gos olus.
Minė inas y un hib ido, cuyo p ime sandad es pasadillizado: lo . Taxus
ysmedis (: ysas ( us. тисс) + medis)), plg. cìcas, cico mēdis P 144; lo . Táxus
baccá a kukmedis (Mln), sin. ysmedis (I ) LBŽ 342; kukme dis kukmedinių
(Taxaceae) amilia spygliuočių isžalių medžių o k ūmų gen is. 8 especies.
Compa ulês en el hemis u ul No e. C ece has a 32 m de al u a VLEe.
Apibend inan apa us L. I inskio compues os dū inius puede no a se que
casi de odos dū inių segundoas sanda es daik a a dinis, sólo po uno dū inį
encon ado con an oju eiksmažodiniu (blakėžudė) y būd a diniu (pien
audis) sandais. La mayo pa e dū inių con segundoio daik a a dinio sandu
es á y P igim ūmenėje (84%), aigi el mismo polinkis se e y examinando Žolyne
apo us nomb es de plan as y hongos genčių. Dū inių con el segundo
daik a a dinio sandu p ime sandas ambién suelen se daik a a dis, sólo
cua oų p ime sandas es būd a dis (kie ag ūdis, kie a a pė, pik adagis y
pla aukšlė) y encon ado po uno dū inį con el p ime accionmažodinio e
a d a dini sanda numis (š i iešis y d iguonė).
13 Desde L. I inskio dū yba mane a compues os nomb es de plan as y hongos
gencios de Žolyno en o as uen es e minog á icas en ó y a osenoje
adquilió sie e nomb es: blakėžudė, d iguonė, kie ag ūdis, kie a a pė,
medumėlė, paukš pienė, š i iešis.
Ap a us Žolyne dadosus L. I inskio naujada us e , que p incipalmen e
as a p iesagų edinių (62) y dū inių (13). Po cen ina nue osada os
exp esšką según da ybos o man us se puede e 2 imagenle.
221Te minologija | 2020 | 27
2 pa . L. I inskio naujada ai pagal da ybos o ma us (p oc.)
Ob iškios daybos plan as y hongos gén icos nomb es Žolyne son plan as y
hongos gén icos nomb es, cuyos dayba y mo y acia no eshiški, ales
nomb es son 27. P ime o mencionamos 11 gén icos nomb es, u opues os en
la ac ual nomenkla u ación bo ánica, la mayo ía de sus p ecesagas o -
maliai galima išski i, ačiau pama iniai žodžiai neaiškūs:
lo . Cephalan he a – ga benis, plg. gałwòmīn is P 141; ga benis (I , Mln) LBŽ
79; ga benis BVŽ 76; lo . Clinopodium dašis; lo . Clinopódium ulgá e é Sa u éja
ulgá is LBŽ 96, lo . Sa u éja dašis (I ) LBŽ 312; dašis BVŽ 276; lo . Gymnadenia
plau e is, plg. plîn is P 140; plau e is (I , Mln), sin. pluo e is ambién
LBŽ 161; plau e is BVŽ 147; lo . Lejeunia plojene, plg. wieno aźis P 100;
įgaub alapė plojenė (I ) LBŽ 193; plojenė BVŽ 174; lo . Mon ia menu a, plg.
szal ēné P 184; menu a (I , Mln), sin. menu as (I , S ) LBŽ 225; menu a BVŽ 198;
lo . Neslia p ožikle, plg. g udēné P 176; Néslea paniculá a p ožiklė LBŽ; p ožiklė
BVŽ 205; lo . Onosma liesmuo, plg. lièsmuō P 233; liesmuo LTB; lo . Polypodium
še e, plg. kojùminis P 114; še ė (I ) LBŽ 272; še ė lo . Sc ophula ia
be idis, plg. opējnis P 222; be idis (I ) LBŽ 317; be idis
BVŽ 238;
222 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio nomb es de plan as y hongos gén icos
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
BVŽ 271; lo . Sesle ia mieli as, plg. mièli is P 126; lo . Seslé ia cae úlea mėli as (I ,
Mln) LBŽ 321; mėli as BVŽ 275; lo . S e ia pa enis, plg. gajūs as P 236; lo .
Sweé ia pe énnis plu iame is pa enis [I ] LBŽ 337; pa enis BVŽ 289.
A los aho a usados de es e g upo genčius nomb es se puede asigna o a
una nomb e, cuyo sólo cambiada giminė:
lo . Melica – s iepsnis, plg. s ièp is P 125; lo . Mélica nú ans – s iepsnė (I )
LBŽ 217; s iepsnė VLEe.
Ki i nehaškias da ybos plan as y hongos genčių nomb es en la ac ual a oseną
neį auk i: lo . Co emium kaine, plg. gàlwie is P 51; lo . G a iola gauk as, plg.
jāuk as P 222; lo . G a iola o icinális ais inė ai iny ė (P), sin. gauk as (I ) LBŽ
160; ai iny ė VLEe; lo . Lepidium ložukas, plg. żażùkas, skāminas P 177; pipi nė (P),
sin. lažukas (I , S ), ložukas (I , Mln) LBŽ 195; pipi nė BVŽ 175; lo . Majan hemum
miejugas, plg. pādziaugsmis P 131; lo . Maján hemum bi ó lium medu ė, sin.
miejūgas (I ) LBŽ 210; lo . Maián hemum medu ė BVŽ 188; lo . Ma chan ia apižele,
plg. ìwai is P 99; lo . Ma chan ia polymó pha pa p as oji ma šancija LBŽ 213;
ma san ija BVŽ 190; lo . Mo chella gma e, plg. b ìdiēlus P 65; b iedžiukas, sin.
gma ė (I ) LBŽ 225; lo . Mo chella esculen a comomasis b iedžiuk LGA 490; lo .
Osmunda klas o as, plg. oglēnis P 115; lo . Osmúnda egális ka ališka sis
kles ė as (I ), sin. klas o as (Mln) LBŽ 242; osmunda BVŽ 214; lo . Peucedanum
g inu as, plg. ka ējnis P 194; salia as (P) LBŽ2; 25 salia as BVŽ 222; lo . Sagi a ia
ily e, lo . Sagi á ia sagi i ólia papliauška, sin. ily ė (I ) LBŽ 306; lo . Sagi a ia
papliauška BVŽ 262; lo . Splachnum p as us, plg. pumpù iēźis P 105; lo . Spláchnum
ampulláceum mėšlius papu žandis LBŽ 332; mėšlius BVŽ 285; lo . S u hiop e ys
spa menas, plg. ugniè is, ugnies papa is P 115; lo . S u hióp e is ge mánica ž .
Onocléa S u hióp e is LBŽ 336; jonpapa is, sin. spa menas papa uolis (I , Mln)
LBŽ 238; lo . Tage es k onis, plg. maśziēs as P 257; se en is LBŽ 340; se en is
BVŽ 291;

223Te minología | 2020 | 27
lo . Teesdalia – in us, plg. sī ps as P 178; lo . Teesdália nudicáulis – smil yni
nė pašuolė (P), sin. jodalis (I , S ), in us (I , Mln) LBŽ 342–343; pašuolė
BVŽ 292; lo . T apa aga as, plg. àga as P 199; lo . T ápa ná ans aga as (I , B),
sin. aga ūnas (I , S ) LBŽ 350; aga as BVŽ 299.
P ie neaiškių genčių a dų menė inas aún un nomb e de gen ies,
po que no pudo de e mina , qué plan a o homb o nomb ado es e
nomb e: lo . Machaloca pus liemuone.
Palyginando Žolyno nomb es con los mismos nomb es de plan as, dados en P igim
ūmenėje, puede no a se que sólo dos nomb es coinciden aga as y liesmuo.
Te minologiza plan as y hongos nomb es gencios Uno de L. I inskio de las
ciencias na u ales nomenkla ú icos nomb es de c eación mane as ue
šnekamosios palab as e minologizándose (plačiau ž . Aukso iū ė 2000: 7568). De
e minologizadas plan as y hongos nomb es p incipalmen e menė ini dū inia. 11
sudu inos plan as y hongos nomb es de L. I inskis pe u o de šnekamosios
lengua: lo . Dac ylis šunažole, plg. piewēnis P 125; šunažolė (I , Mln), sin. pamienis
(I , S ) LBŽ 115; šunažolė VLEe; šunžolė s . (1) DŽ, OGLII26, NdŽ, KŽ, LTEXI14, šùnažolė
(1) BŽ136, M , R , EncVI281, LBŽ bo . a pinių šeimos žolė, inkan i al o ado
(Dac ylis): Pap as oji šunažolė (D. glome a a) LFII233. Ši ą žolę šùnažole llama Kp
LKŽe; šunažolė BVŽ 107; lo . Filipendula ingio ykš e; ingio ykš ė LBŽ 143;
ingió ykš ė s . (1) DŽ1, D skŽ, ingio ýkš ė (1) DŽ, NdŽ; EncVIII190 1. D skŽ bo .
e škė inių amilia pie ų plan a (Filipendula): Vinkšnalapė ingio ykš ė (F. ulma ia)
M . Pelkinė ingio ykš ė (F. ulma ia) LBŽ. Pie inė ingio ykš ė (F. hexope ala) LBŽ.
Plikalapė ingio ykš ė (F. denuda a) š. Vingio ýkš ės k epia, llena pakalnė S n.
c ece Li uania pie inė ingio ykš ė y pelkinė ingio ykš ė LTEXII282 LKŽe;
ingio ykš ė BVŽ 132; lo . F aga ia žiemuoge, plg. żēmuogé P 203; žemuogė LBŽ
145; žmuogė s . (1) KBII98, K, Jn, K. Būg(K ), Š, NdŽ, KŽ, žémuogė (1) Š, DŽ, NdŽ, T , E ž,
Dkš, Smln, Aln, žemuog (3b) B s, Vkš 1. SD1138, SD287, R, R123, MŽ, MŽ161, Su , Kos137,
P, F, N, M, Mi II138, L, LL176, ŠT54 bo . e škė inių šeimos sil es inos y cul i os
he balos, edogas audan is sul onas u (F aga ia) LKŽe; zemuogė; b aškė BVŽ 133;
en la p ime a sande dū inio esc i o díbolex ie más p obablemen e es ko ek ū os
e o , ya que ales o mas del nomb e de es a plan a no encuen a; lo . Fuma ia
ž i ble u e, plg. źwi błā u é P 175; ž i blia ū ė (I , Mln, Rk) LBŽ 147; ž blia ū ė
s . (1) DŽ, NdŽ, ž i bli ū ė (1) NdŽ, KŽ, S ; M , o ojonais žiedais (Fuma ia): Vais inė
ž i blia ū ė (F. o icinalis) LFIII476
224 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio nomb es de plan as y hongos gén icos
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
LBŽ, EncVIII703, LEV427, B s bo . da žų pik žolė pilkai žaliais lapais, aus ais
LKŽe; ž i blia ū ė BVŽ 135; lo . Gnaphalium ka pede, plg. kā piedé P 255; ka pėdė (I )
LBŽ 158; k pėdė s . (1) bo . 1. N, K, P, M , DŽ, EncIX198, Yl, Skd g aižažiedžių gen ies
auga las (Gnaphalium): K pėdės gel onai žydi, desde gel os gydo J. K pėdės
ganyklo[je] kuone en cada kups o plan a Žgč. Ka pėdė ik oji (G. dioecum) F.
Gels oji ka pėdė (G. lu eo-album) LKŽe; pūkelis BVŽ145; lo . Me ulius lapelaižis, plg.
gajdkojis, łapièlājźis P 66; obag ybis, sin. lapė laižis (I ) LBŽ 220; laplaižis sm. (1)
bo . 1. Kos86, J, Š s, V , T al g y bas, gaidukas, udukė, o e ai ė (Can ha ellus
ciba ius): Še algún laplaižis, como lepšis Lk . Laplaižiai c ece a busom K . Vienos
laplaižių p isi inkęs, ninguno ba a yko Tl. 2. NdŽ, LBŽ obag ybis (Me ulius):
Lapėlaižis aša očius (M. lac ymans) M LKŽe; lo . Na dus b iedgau e, plg. b ìdgāu is
P 127; lo . Ná dus s ic a b iedgau ė (I ) LBŽ 231; b iedgau ė BVŽ 202; b edgau ė s .
(1), b iedgaũ ė (2) z . b iedgau is: b edgau ę pjau i eik, kai asa Šll. B iedgaũ ė al
céspede noikuusi, menkai ėdama, c ece secu is kęsais Š LKŽe; b iedgau ė BVŽ 203;
lo . Phalus kiaulg ybis, plg. kaułāg ibis P 62; lo . Phállus impúdicus ž . I hý phallus
impúdicus LBŽ 254, poniabudė (S), sin. kiaulg ybis (I , Mln) LBŽ 181; lo . Phallus
impudicus pap as oji poniabudė LGA 470; kiaũlg ybis sm. (1) NdŽ bo . 1. LBŽ, M
poniabudė (I hyphallus impudicus) LKŽe; dėl nue o hongo de luz colo ado así pod ían
se mo i ados y paniabudės (Phallus impudicus) los nomb es kiaulbudė <...>,
kiaulg ybis (Lubienė 2015: 141); lo . Sedum d ugežole, plg. d ūžmas P 187; šilokas (Pe ,
d ), sin. d ugenis (I ), d ugiažolė (I ), iebunis (I ) LBŽ 318; d ùgiažolė s . (1),
segundažolė (1) bo . 1. M , Ak, I šilokas (Sedum): D ùgiažolės mažukės, gel onos, aug
an di onų Al . Šieme pakupy pocos ue segundosžolių Kp LKŽe; BVŽ šilokas 272; lo .
Suillus šilba a ykis; lo . Suillus cas áneus ž . Bolé us cas áneus LBŽ 337,
sandil yninis ba a ykas, sin. šilba a ykis (Mln) LBŽ 51; šlba a ykis sm. (1) J, DŽ, B s,
Yl, Rdn, K š, S l, Šll, S d, G nk, K s, Sk b, Ppl, B ž, šilba a ykis (1) Lk , Bsg,
šilba a ỹkis (2) KŽ; Kos152, L bo . 4. LBŽ, NdŽ, KŽ a il yninis ba a yk (Gy opo us
cas aneus) LKŽe; lo . Gy opo us cas aneus sandil yninis šašė kiaulpienė [Mln], sin.
kiaulpienė (I , R, S, V) LBŽ 342; kiaulpienė BVŽ 292; kiaũlpienė s . (1) NdŽ, K , Lkž, Pn, G g,
Lk , Š s, kiaulpinė (2) BŽ314; M bo . plan a de la amilia g aižažiedžių (Ta axacum):
Pik šašė kiaulpienė (T. o icinale) LBŽ. Majoji kiaulpienė (T. le iga um) P. Sna LKŽe;
kiaulpienė BVŽ 292.
šilba a ykis LGA 47;
lo . Ta axacum – kiaulpiene, plg. jòs uwis P 257; lo . Ta áxacum o icinále – pik 
LKŽe duomenimis, p ie L. I inskio e minologizuo ų genčių a dų gal-
bū galima p iski i i šiuos a dus:
225Te minología | 2020 | 27 lo . Aga icus plempė, plg. plàuskis P 67; plepė s . (2) K,
plémpė (1) BŽ104 1. R, K, LBŽ bo . al lakš abudžių amilia hongybas (Collybia):
Plepios, udmėsių, s o kočių bei ba a ykų su a sí an mucho p isi o ė K.Donel.
Tokių dailių pa sinešiau plepių K č LKŽe; lo . Aga icus a ensis di inis
pie ag ybis LGA 212; lo . Ca lina sausažiedis, plg. sàusūnis P 254; sausažiedis (I ,
Mln) LBŽ 73; sausažiedis 1. sausas žiedas: Kas o a ikiai, ži nikai, į ai iažiedžiai
ijoklių a peliai y ūks ančiai ki okių žiedų i sausažiedžių Vaižg. 2. DŽ bo .
g aižažie plan a de la amilia džių, cuyo žiedo sk ais ė de sosos lapelos (Ca lina):
Pap as asis sausažiedis (C. ulga is) LBŽ LKŽe; ka lina BVŽ 71; lo . Myoso is
miegažole, plg. miniè inis P 232; nemi šėlė (I ), sin. miegažolė (P, I , Pn), minė enė
(I ) LBŽ 227; miegažolė 1. LBŽ juodoji d ignė (Hyoscyamus nige ). 2. M , LBŽ, NdŽ
nemi šėlė, neužmi š uolė (Myoso is) LKŽe; niež mi š uolė BVŽ 200; lo . Cal ha
pu ena, plg. pu ēné P 161; lo . Cál ha palús is pu iena lukš a [Mln], sin. pu ena
(Bz, Mln), pu enė (Alk, S ), LBŽ 63; pu ena s . (BzF160, M , LBŽ) LKŽe; pu iena BVŽ 62;
lo . Ulmus guoba, plg. wìnkszna P 147; gúoba s . (1) B , Dkš, Pj , Plk, Vl, J b, Gl, Ūd,
Vs, Ds, guobà (2) J, J. Jabl, (4) DŽ, S 1. bo . inkšna, ski ps as (Ulmus): Gúoba pa ėsį
hace Dkš. Gúobos žie ė duonai kep i J. Desde gúobos ca nas plėšia J. Gúoba
neauga en didį medį Klp. Gúobos ka nos nes ip ios B ž. Guobos á bol muy di žing
Rg . ¿Allí quién es á pa an e gúoba? J b. Pa si ežiau dos gúobas desde bosco
Žsl. Toda pakelė gúobom asden ada Vl. Pilnos pak iū ės guob p iaugę S LKŽe.
Algunos nomb es de plan as de gencias L. I inskis podía oma no solo de
ese iempo šnekamosios lengua podía ellos encon a en iejosos
dicciona ios. ¿Qué dicodiños L. I inskis u ilizaba, se puede a e igua de su
1868 m. usų kalba esc i o ca a a Vasilij Kulin. Laiške L. I inskis esc ibo
sob e la composición del dicciona io Li uáne žemaičių:
<...> yo ya hace mucho iempo decidido a lle a a cabo es e milžinišká abajo, pe o le ha de comple a
aún bas an e iempo, hay que escoge palab as de ya imp esain os y exis en es en manusc i os
dicciona ios, sob e ellos yo ecien emen e ecibí conocimien o: 1. Milkaus, 2. Neselmano, 3. Haako, 4.
Si ydo, 5. O deno manusc i o Rygoje, 6. El mismo Kazanėje, 7. kun. Juškos, 8. kun. Miežinio. Del p ime o
yo ya escogí las palab as. Espe a imp escindible abajo de o os, auksčiau menė ųos exc ibi me
desconocidas palab as y pone se en con ac o con sus au o es2 (I inskis 1995: 483). 4. K. Si ydo
polkųlo ynųlie u ių lenguas dicciona . El núme o 5-uoju p obablemen e ma cado M. Miežinio de
2 L. I inskio laiške minimi šie žodynai: 1. Ch. G. Milkaus lie u ių– okiečių i okiečių–lie u ių kalbų žo-
dynas, 2. G. H. F. Nesselmano lie u ių kalbos žodynas, 3. T. V. Haacko lie u ių– okiečių kalbų žodynas,
Li u iasla iaslenkų usas lenguas de dicciona io, 6-uoju A. Ugianskio de dicciona io de lenguas li u ias
de dicciona io, a 7- A. Juškos de dicciona io Słownik polskoli ewski (18531854) de dicciona io (I inskis
1995: 568).
226 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio nomb es de plan as y hongos gén icos
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
L. I inskio e minologizuo is nomb es de plan as y hongos gencios laiki ini y
es os, aún de indoeu opeos o bal os p okalbių a ėję nomb es: lo . Dygi a ia
so a; só a s . (1) K, K. Būg, R , DŽ, NdŽ, P L, so à (3) K. Būg (K ), (4) NdŽ, so os pl.
SD73,290, R, MŽ, D. Pošk, Kos53 bo . 2. pi š uo ė (Digi a ia): Laukinė só a (So os
laukinės P) (D. sanguinalis) BŽ492; M . So a pi š uo ė (D. ischaemum) LBŽ.
Raudonoji so a (D. sanguinalis) LBŽ LKŽe; so a EŽDB; lo . Linum linas, plg. lìnas
P 167; lnas sm. pp . pl. (4) SD131, K bo . iboš is y aliejinis plan a (Linum): Linai se
cul i an Li uania desde anas iempos sp. Ilgūnėliai linai y s iukūnėliai G ž. Miško
se é[je] linos nesėk T š. Linai como ū a c alia o š. Kap gi ia linai (dideli,
g ažūs) Z . nues os linai de pequeños salióbėgo, pe o didžių nepa ijo
( idu iniški) MŽ. ¿ Yo no decí a ie, me gelė: neik pa linų laukelį JD179 <...> LKŽe;
linas, linai Sabaliauskas 1990: 41; lo . Pinus pušis, plg. pùśzis, kwājé P 143; pušs
s . (4) 1. KlG62, SD346, MŽ120, B, P, Su , N, K, Sln , Šln, Jnš bo . siemp e
he iuojan e á bol con ilgais Kalninė pušis (P. mon ana) P.Sna . Pap as oji
pušis (P. sil es is) P.Sna . P askaldyk de ų de pušis JI315 <...> LKŽe; pušis
spygliais i ap aliais kanko ėžiais (Pinus); o medžio kamienas: Ked inė pušis
(P. cemb a) M . Miškinė pušis (P. sil es is) M . Juodoji pušis (P. nig a) LBŽ.
Sabaliauskas 1990: 4243; lo . Rubus a ie e, plg. awiè é P 203; a i ė s . a ie (3b)
Dsn, Nj k ū minis plan a con u os dulces (Rubus (2), su uoga: A i ės c ece
gi ios y soduos o da žuos Dkš. A ie lė zaliam sode žydėjo (d.) Ds. K ūmas a iečių
SD141. Ge uoginė a ie ė (R. occiden alis) š. K ūminė a ie ė (R. uc icosus)
LBŽ <...> LKŽe; a ie ė Sabaliauskas 1990: 154. Palyginus e minologizuo us
nomb es con P igim ūmenėje pa eik ais de aquellos panu ody i con L. I inskio
e e encia. La mayo pa e de los p és amos L. I inskis pudo oma de ese
iempo šnekamosios lengua o encon a en iejosos esc i os. Ras i
čių genčių a dais ma y i, kad šiek iek daugiau nei pusė jų su ampa.
Šiame posky yje eikė ų ap a i i skolin us genčių a dus, ku ie Žolyne
9 ales nomb es: lo . Allium blodus as, plg. błodūs as, bładūs as, czesnākas P
132; česnakas (P), sin. blodus as (I ) LBŽ 15; blodus as (l. plodzis ) sm. Mi I223
česnakas: Jadėdamas anas (ki mėles) deshues i , he ink ožkos pieną con
blodus ais (česnakais) IM1851,45 LKŽe; česnakas VLEe; lo . Cen au ea osilka, plg.
g asēné P 254; bajo ė (P, K ), sin. šim e ūnis (I , S ) LBŽ 77; × osilkà (b us.
вaciloк, l. wosiłka) s . (2) NdŽ, F nW, (4) K, KI705, R , F nW, NdŽ, KŽ, oslka (1) LzŽ,
G až, õsilka (1) JT24, osylkà (2) Plšk; Lex55, SD183, SD154, Q305, R229, BS154, MŽ,
MŽ306, P, N, M,