202 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio p lanzen und pil ens Genscha s namenda
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
doi.o g/10.35321/ e m27-09
Lau yno I inskio P lanzen und Pilze
Genscha s Namen Po ilo Ma ulionio Žolyne:
Lau yno Roko I inskios
210-jäh ige Gebu s ag
ALBINA GULSORIŪT
li auischen Sp achins i u
ANOTATIUM
S aipsnyje behandel we den 142 L. I inskios P lanzen- und Pilzungen genčių Namen,
angegebenen im e s en Li uanien ausged ücki eme bo anikos e minen Wodyne Po ilo
Ma ulionio pa eng ame P lanzen a dyne Žolynas. Dalys II. Lie u os augalų žodynas i
augalų aislas (1906), bes immen L. I inskio P lanzen- und G ybųgenčių a dų kū imo būdai,
naujada ų da ybos p iemonės i mo y acija, un e such we den die Namen e glichen
mi L. I inskio handy P igim ūmenė e wendamais de selben Genčių a dais und
Lie u iškame bo anikos o dnyne angegebenen L. I inskio a dais, bes imm wi d, welche
P lanzen- und G ybųgenčių a daialėjo a osenoje. ESMINIAI WORDSCHIAI: Lau ynas
I inskis, Po ilo Ma ulionio Žolynas, p lanzliche Genčių a de, Pilzungengenčių a de,
mo y acija, naujada ai, dū inie, galūnių ediniai, p iesagų ediniai, p iešdėlių ediniai
ABSTRACT
The a icle analyses 142 plan and mush oom gene a names by Lau ynas I inskis,
which a e p esen ed in he i s glossa y o bo anical e ms published in
Li huania he collec ion o plan names Žolynas Dalys II. Lie u os augalų žodynas
i augalų aislas (1906) compiled by Po ilas Ma ulionis. Es iden i ie he me hods
o c ea ion o plan and mush oom gene a names applied by I inskis, he means
and mo i a ion o he o ma ion o neologisms; he names analysed in he
s udy a e compa ed wi h he names o he same gene a used in I inskis
manusc ip P igim ūmenė (Na u e) and I inskis names p o ided in Lie u iškas
bo anikos žodynas (Li huanian Dic iona y o Bo any); i is de e mined which
names o he gene a o plan s and mush ooms es ablished hemsel es in
gene al usage.
KEYWORDS: Lau ynas I inskis, Po ilas Ma ulionis Žolynas, plan gene a names, mush oom
gene a names, mo i a ion, neologisms, compounds, in lec ional de i a i es, su ixal
de i a i es, p e ixal de i a i es
203Te minologie | 2020 | 27
Je z e s ehk żmogau! Und neużmi szk das, jog und medej und źołes wisokejs
apsi ejśzkimajs pamoko awį. Tik ajikes und a mink b ąngin é pajau imus
liu i żoliun! To ejkałauna iszmin is i małoné, kajp dwé pagi inas sese es,
d auge giwenąn es i negalęn es pa siski é.“
(L. I inskis, Pasauga)
giwoĮVADAS
2020 m. augpjü s 15 d. übe Žolinu gemahle en 210-ąs e Lau yno I inskio
(18101881) Gebu sjah es age. Wie schläso L. I inskios Lebens und We ks
Fo sche in Danu ė Pe ke ičiū ė, [D]idelius A bei en sugeba übe wunden
nu ai aiškias Pe sönlichkei en. So seinem We ken s eh o uns eh ba e
Zemai s Lau ynas Rokas I inskis (Pe ke ičiū ė 2012: 11). Ta sächlich we ke
e ich e iel: e is o allem e wähn als e s e li auische Kalende , de
übe 20 Kalende ausgegeben ha , in denen e künde e de damaligen
li auischen Sch i s elle s We ke, wissenscha lich popula inamuozie
A ikel, selbs gescha ene didak ische Absakymen und 137 Zeilen, ins
li auische Sp ach ausge u en ha einige schönen Li e a u we ken (D.
Mil ons, E. Junga Gedich enausschni , K. Schmidz Apysaką Geno ai ė, D.
De oe Apysak Robonas K uzas) (siehe Pe . L. I inskis be ei e e und
Wö e yns: lenkischenlie u ių kalbų žodyną (2060 psl.), usųlie u ių kalbų
žodyną (1193 psl.) und usųlie u ių la ynųlenkų kalbų žodyną (96 psl.) (b ei e e.:
K uopas 1960: 191198; Vi kauskas 1997: 2932). Übe leb en nu genann e Wo yns
Hand aščiai, jedoch g öß e seine leksikog a iní A bei polkischenlie u ių
sp achs Wo yną 2010 m. e ö en ocho kalbininkä Ona Kažukauskai ė, die
un e zeichė, dass L. I inskis <...> ganz Leben sch ieb Wo yns. Jais, wie und
ande en seinen li aui iskais Sch i en bezeig e, was, anscheinend, schon
längs wa abgeschiedenęs: puoselė i mu mąją kalbą, eig i ją esan didžiąja
nau os e ybe (Kažukauskai ė 2010: IX).
Noch ein Be eich, du ch den s ieße L. I inskis und ließ We ke, is de
Na u wissenscha en. Das g öss e übe lebende We k de
Na u wissenscha en is sein Manusk ip P igim ù mēné u en é sawieje
dalijkus źemies, żoliun und giwunun mi pa odim anun wa ojimo (Spis
mine ałów, oślin i wo ów źyjących (zwie zęcych) (www P igim ūmenė). Es
is ein wissenscha liche Zwei eil-Ve k, gesch ieben um 1870 m. und
gespeiche in de Biblio hek de Polnischen Wissenscha sakademie
K okuwej. Im E s en Teil bie e Žemėmina L. I inskis eine Besch eibung
204 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio p lanzen und pil ens Genscha s namen
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
mine alogische Themen, und im Zwei en Teil Žolėmina sys ema isches
Pilzungen und P lanzennamen, in dem angegeben 218 Familien und meh als 2520
Gendchen li auische Namen und ih e Gegenwo mungen in la einische ,
polkische und ölke ische Sp achen (b ei e e siehe: Janke ičius,
ik ienas egzemplio ius, nes ca o cenzū a neleido i ažuo i, pi mą ka ą
iškėlė gam os apsaugos klausimą (plačiau ž . Tyla 1995: 395–400). Leidi-
Janke ičienė 1962: 151163; Aukso iū ė 1998: 102110; Aukso iū ė 2004: 127149). L. I inskis a beuga Pasauga, de en 1876 m. wa ausged uck nio An angs e sch eib :
PASAUGA. Wie wieno giwo su wie imo, u en czio na u im um jau umom, aj i a:
pamokimaj, kajp ejke pasigajlie inaj apsi-ej é mi aśzwinejs und ki ajs giwolejs,
idan anus pagi inu wa buduo é (I inskis 1995: įklija). Kalbinikenum e euen sich
nich nu L. I inskios leksikog a inie We ke ode ande e Hand aščiai, in denen man
inden kann mi Sp ache e bundenen Dinge, sonde n und seine e schiedens üssigen
Na u wissenscha swe ke, denn in ihnen gausu L. I inskios suku ų lie u iškų
e minų. Te minologe Jonas Klima ičius übe L. I inskios neue ada us sch ieb: <...>
b ei e e e au gesessen mi I inskios neue ada os Ans engungen und
E gebnissen (ne seh gausios öllig indi idualische und schwe e nehmba en ode
ganz un e nehmba en Mo i a ionen), jene neue ada os gewiss a sėkme, auch
bemühungen seine handgesch iebenen neue ada us je z zu be es igen, susimąs ai:
solch ap e , il inge , lebendige , so kal es We k de Zei de li auischen Sp ache <...>
(Klima ičius 2010: 144).
Ziel dieses Un e suchungs basie end au besch eibendem und g e inamujem
Me hoden ausanalysie en 142 L. I inskios P lanzen- und G i engenčių Namen,
angegu enem e s em in Li uanien ausged ücki em bo anikos e minen
wodyne Po ilo Ma ulionio o eng ame P lanzen de a dyne Žolynas. Dalys II.
Lie u os augalų žodynas i augalų aislas (1906) ( oliau Žolynas). Siegend
dieses Ziels we den au gewo en Au gaben: zu bes immen L. I inskios
P lanzen- und Pilzsgen igennamen En s ehungsweisen, neuada e
Da bie mi el und Mo i a ion, e gleichens be ach e en Namen mi
P igim ūmene e wendba en de selben Genchsnamen und Lie u iškame
bo anikos Wö e ne angegebenen L. I inskios Namen, zu bes immen, welche
P lanzen- und Pilzsgenčių Namen übe nahmenen und je z e wende
we den. P. Ma ulionis in Žolyną eingeschlosse e 716 P lanzen und Pilzs Genčių
und übe 2000 A en Namen (plačiau siehe Aukso iū ė 2019: 19). In diesem
Wö e buch kann man inden 142 P lanzen- und Pilzsgenčių Namen,
genommenen aus L. I inskios Sch i en. P. Ma ulionis wies da au hin, dass
eine on seinem Namyno-Quellen wa L. I inskio bo aniški glieben und dumblių
zešiniai, ihm geben Mečislo o Da ainia Sil es a ičiaus (Ž 3), jedoch Schimmelnamen mi L. I inskio Hinweis is nu 17, sodann sie im A ikel besp ochen we den zusammen mi P lanzen-Genčių Namen.
205Te minologie | 2020 | 27
Nomenkla u inische Bo anikos Namen, wie und ande e Te mine, kann sein
mo i e ie en und nich mo i e ie en, ad ku zum umdisku ie
mo i acijos Beg i ok. Lie u ių sp acho y e we den no male weise d ei
Mo i a ionsa en un e schieden: da ybos (mo ologische), one inė (ga sinė,
(ga sinė) a ba imi uojamoji mo y acija emiasi uo, kad žodžio one inė
pusė be a piškai ep odukuoja nekalbinius (gam os, gy ių a nea ikuliuo-
imi uojamoji) und seman inė. Fone inė us žmonių) Lau e, die mi dem
bezeichnenden Gegens and e bunden sind (U bu is 2009: 72). Minimu Fall die
Bedeu ung des Wo es o enba Phone ik. Seman ische Mo i a ion is dann,
wenn das Wo e wende wi d pe kel ine Sinn, en s eh eine neue
Da ybos mo y acija apib ėžiama kaip „žodžio yšys su ki ais žodžiais (i
žodžio dalimis), paaiškinančiais žodžio o maliosios sanda os pa inkimą i
(me a o ische ode me oniminė) Bedeu ung (U bu is 2009: 73; LKE 2008 123124).
lemiančiais seine Bedeu ung (Jakai ienė 2010: 238), sie en s eh wegen Gegens andennennung nach welchem auch Zeichen.
Te minologijoje in Te minenmo i a ion und ih e Bedeu ung wi d gesehen
gleichodai. Se giuszas G ine -G iniewiczius be on , dass mo i acija hil
leich e zu e s ehen und zu le nen en sp echendes Beg i s. Von d ei
wich igs en Mo i a ions ypen bei de En wicklung neue Te mins b ei es
sind e wende e s uk u alische und seman ische Mo i a ionen.
S uk ū inä Mo i a ion sieh sich in Wö e n, zusamme ei u e aus schon
bekann en Bedeu minių Teilen, ih e S uk u zeig ih e Bedeu ung.
Seman ische Mo i a ion i in Wö e n au , die eine sekundä e Bedeu ung
haben, die kann sein o ausgesag basie end au de e s en Bedeu ung
(G ine -G iniewicz 2011: 34). Ande e e minologische Mo i a ion e s anden
wi d als Fo mmo i a ion sowie seman ikos und unk ionsmo i a ion
(Koma o a 2009: 175). Wie beme k de Te minologe Vladimi as Leičikas,
mo y acijos e minologijoje Ve s ändnis e was un e scheide on ih em
e mino kalbiniu subs a u – kalbos leksiniu iene u. Kalbamoji mo y a-
cija y a an inė siejan su leksinio iene o mo y acija, nes nemo y uo as
Ve s ändnis allgemejne sp acho y e. Te mino o m mo y acija e s anden
als jene Fo m Wahlens E klä ungung lexikalis Einhei kann sein mo y uo u
Te min. Fo mbezüglich Fo m kann ein Te min sein mo i ie , eilweise
mo i ie , alsch mo i ie und unmo i ie . Te minoms seman ikos und unk ionsmo i a ion wi d bes imm di ek in beziehung mi dem objek sme kėjim und e m Pla z im e m sys em
(Лейчик 2006: 39).
Jū a ė Lubienė, un e such endame a mėse e w ojamus Pilzbezeichne,
sch echo übe nemo y uo osios (pi minės) und mo y uo osios (an inės) nomina ions ypen.
Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio p lanzen und pil genčių namda 206
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
dem e s en Typ zugeo dne sie synch oniell unkla en, ausblukusios mo i uo ės
indigeniuosius Wo e und Schulinien (Lubienė 2015, 26), und als mo i uo ąją
nominaciju sup an a okį nominacijas p ocesą, kai en s eh eine gewisse
ealiją, genaue ih koncep , ep äsen ie ende nomina ionseinhei , de sich
au ande es ode ande e leksis ischen Einhei en jene Sp ache bezieh ode
ha onoma opėjinę o male S uk u (Lubienė 2015, 50). Au elija G i ėnienė
e o sch e P lanzennamenmo i a ionen nö dliche pane ėžiškių pa a mėje.
ih zu olge, ap a ian liaudies bo anikos e miniją no wendig eden übe dai s
und seman ische mo i a ion, sie häl alle p eesaginienweise zusammy us,
sudu ischen und zusammungsnamen, auch seman ischen übe agungsweise
e s ell en p lanzennamen mo i uo en, wenn ih e dai sg undlage kla is
(G i nienė 2006: 28). A. G i ėnienė akzen uie , dass Namensmo i a ionen o
le n selbs einnamijamasis Sache, un e s eich , dass augalai ha besonde s
iel un e scheidba en Zeichen, ad und ih e Namenungs e mo i a ion is seh
e schieden. Alle dings auch in diesem Fall, wo die Ka ego ie selbs eine
P ämisse Mo i a ions ielo ei bilde , o is es so, dass die Namenswahl nich
nu das wesen liche Un e scheidungseignis de P lanze bes imm , sonde n
auch zu ällige Assozia ionen, laki Sp ache Ve b auche phan asjie und
K ea i i ä (G i ėnienė 2006: 27).
Le za ajai A. G i ėnienės minčiai eich en zu d ücken, denn un e such end
L. I inskios gescha enen P lanzennamen in ielen Fällen a schließ sein
Fan azia und k ea i bingums. A ipsnyje analysie end P lanzen und
Pilzungen genčių Namenen sp ich man übe da ybos und seman ische
mo i a ion. AUGAL IR GRYB GENČI NARDAI
P iesagų ediniai
De g oße Teil Žolyne zu gebodenden L. I inskios li auische P lanzen und
Pilzungen genčių namen sind seine eigenen bilden Namda, naujada ai bilden
e wa 60 p ozen . alle genann en Wodyne pa eik ü L. I inskios Namen, und
übe 73 p ozen . ihnen sind p eesagų ediniai. P oduk y iaus e Beigabe, mi
de haup sächlich suda y a P lanzen und Pilzen genčių namen, is -enis, -enė.
Mi Anhesage -enis suda y a 16 edinių, meis en ih e da yba und mo y acija
aiški. A. G i ėnienė, be ach end die Mo i a ion de
Beesagnisp lanzennamen, ausschließ eine G uppe Namen, die bilden nach
P lanzens F uisien, Blä e n ode Ziede n Ähnlichkei zu i gendeinem in de Reali ä s ehenden Ding (G i ėnienė 2006: 58). Solche Namen hal en zu Übe el nissen

207Te minology | 2020 | 27 lo . Ce in he snapenis (: snapas + -enis), plg. skòne is P 233; ce in ė BVŽ 791; edinio
a dais, ku iems būdinga seman inė mo y acija. Minė ai g upei galima
ski i šiuos edinius, p z.:
mo i acija zeig an, dass i gendwelche P lanzen eil is ähnlich an snapą, dieses Me kmal is am
wah scheinlichs en wegen de Pumu o m gewähl ; lo . Co onilla aženis (: ažas + -enis), plg. sù kłājnis P
209; lo . Co onilla á ia d iscol is aženis (I ) LBŽ 104; aženis daugiame ė, ečiau iename ė žolė, häu ign.
pagulusiu s iebu. Lapai nepo iniai plunksniški. Blü en susi elkę in o gas ine skė iškos kekės ode gal u ės
o malo žiedynus VLEe; lo . Helian hemum saulenis (: saulė + -enis), plg. szwì ūnis P 181; lo . Helián hemum
Chamaecis us ein aasis saulenis (I , Mln) (g . helios sonne und an hemon gėlė; s ambūs gel oni žiedai schwiech ,
wie saulė LBŽ 164; saule nis BVŽ 149; lo . Libano is ska enis (: ska a + -enis); lo . Libanó is mon ána s . Séseli Li
banó is LBŽ 197, kalninis ska enis [I , Mln] LBŽ 321; ska enis BVŽ 177; lo . Libano is mon ana be ninis ska enis
lapai haubuo i, pailgai kiaušiniško kon ū o, einen ode zwei zusammen plunksniški; die e s en Reihe Lapel zu
b ei en, zan y ode plunksnißlich geskaldig , pleiš iškais G unda ais; un e halb liegenden ko ie en;
Obe blä e ünklige , wenige spal e LF V 68. Zwei Pilybai benann en nach aisiakūnių und ko o Ähnlichkei in
a o esse be indlichen Dingen: lo . Cla a ia schukenis (: schukos + -enis), plg. winēnis P 63, lo . Cla a ia c is a
a szukēnis szakò āsis F1-661; žaga ūnas (P) (lo . cla a buožė; Pilbo aisiniai kūnai sind buožiškų s iebelių
pauschalo) LBŽ 94; lo . Geoglossum gal enis (: gal a + -enis), plg. kùl uwēnis P 63; gal enis VLEe; Geoglossum
sphagnophilum kimininė kelmenė aisiakūniai mi le e G öße, 56 cm hoch, Buožės, Kuokos ode Zungenwahl o m
LGA 513. Da zweie Pilzungen genčių Namen weisen ko o und kepu ėlės aus aizdą, diese Pilzgai benann nach
äuße en Eigenscha en: lo . Cop inus gau enis (: gau ai laukai + -enis), plg. juòdmina P 68; mėš lag ybis (Mln,
M ), sin. gau enis (I ) auga mėšlynuose LBŽ 102; lo . Cop i nus lagopus ilgako is mėšlag ybis ko as <...> weißlich
wollno , haukuo , plušuo , senan gleich LGA 222; lo . Hel ella gniauž enis (: gniauž as + -enis), plg. gniauž ēnis P
65, lo . Hella ēl Monachēlla gniauž enis dēng āsis F1-661; bobausis (M ), sin. gniauž enis 1 Pa yzdžiai we den wie
olg angegeben: la inische und li auische P lanz- ode Pilbo-Gen enname aus P. Ma ulionio Žolyno, o
li auischisch Namens sklias en angegeben G undwo und He s ellungsein ich ung ode He s ellungsangai; de
Name aus L. I inskios P igim ūmenės ode Pilzungen a lases Handsch i F1-661, wenn solche inden; LBŽ
angegebene Name; je z wi d Name aus BVŽ, LF, LGA ode VLEe e wende .
208 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio augalų i g ybų genčių a dai
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
(I ) LBŽ 166; lo . Hel ella c ispa ga bano oji al y ė kepu ėlė 23 (4) cm im
Du chmesse , balno ö mig, aus meh e en nich isyklig susilankschiusių
skiaučių, bals a, gels a LGA 497.
T ys P lanzen-Genčių Namen bilden en sp echend an P lanalo o mą (skleis enis)
und lapų o mą (laiškenis, siau enis): lo . He nia ia skleis enis (: skleis as + -enis), plg.
lièkąnd is P 184; lo . He niá ia gláb a skleis enis blikis [I , Mln] (la . he nia kila; äl e
diese K ähe wu de e wende ü A zneimi el on kilos) LBŽ 167; skleis enis
iename ė ode meh iame ä K ähe mi gulsė ode pagulčiais, seh gausiai
schako ais s iebais. Lapai p ažanginiai ode p o i iniai, kiaušiniški, lance iški ode
ši diški VLEe; lo . Me cu ialis laiškenis (: laiškas 2. langgas schu as ja o ode žolės
lapas LKŽe + -enis), plg. łajśzkē is P 150; laiškenis (I ) LBŽ 220; laiškenis lapai
meis ens susi elke in de obu lichen S iebo, ko , kiaušinie e ode wei lance iški,
dan y u ode ino u pak aščiu VLEe; lo . Spa ganium siau enis (: siau as + -enis), plg.
siau ōnis P 120; šiu pis (Mln), sin. sau enis (I ) (g . spa ganon kaspinas, s eos a;
P lanzen Blä e kaspinų o mala) LBŽ 327; šiu pis BVŽ 281.
Zwei P lanzen Genčių namen G undwo is ausgewähl nach un e schiedlichen
P lanzenzeichen, und des d i en mo y acija neaiški: lo . Ho onia g io enis (:
g io ys + -enis), plg. g òwienis P 219; Ho ónia palús is plunksnalapė g io enė (I )
LBŽ 171; g io enė ak ažolinių amilien P lanze, die in Pelkėse, G io i LKŽe wächs ;
g io enė BVŽ 157; de Name bezeichne den O de P lanze. lo . My ica aškenis (:
aškas + -enis), plg. waszkuoné P 145; beiū inis so a as (PR), sin, aškenis (I )
kilęs aus g . my on balzamas, weil diese P lanze ha k epie ende oliejų. Lenk.
Woskownica eu opejska LBŽ 228229; so a as aus ech en so a o e hal e e
Wachs ü du skugeln he zus ellen VLEe; de Genusnamensmo i a ion de
P lanze bezieh sich au seine Ve wendung; lo . Ga ždenis (: ga ždas ž y as LKŽe +
-enis), plg. dòbie is P 207; ga ždenis (I ) panašus in o dobilą LBŽ Lo us 203;
ga ždenis ge s a asis ga ždenis (Lo us co nicula us) ne eiklus sausene Weiden
und ganyke nisp lanze VLEe; dieses gen ies namens mo i a ion schwe a se zen.
lo . Co ydalus u enis (: ū a + -enis); ū enis (I ) (g . ko ydalis kuoduo asis
ie e sys, ko ys helm; žiedo pen inas panašus in kuodą ode šalmą) LBŽ
D iejų genčių a dai y a hib idai, jų pama iniais žodžiais paim i skolin-
i augalų a dai:
105; ū enis BVŽ 97;
209Te minologie | 2020 | 27 ė, sin. pepelenis (I , S ) (lo . ligula ležu ėlis; k aš iniai
lo . Ligula ia – papalenis (: papalis, ž . la. papele „ opolis“ LKŽe + -enis, lo .
Populus, pēplé, pāpelis P 146), lenk. popelnik; plg. jūmas P 255; sibi inė liežu
žiedyno, gal u ės, žiedai ližu iniai) LBŽ 198; ligulia ija BVŽ 177. P iesagos -enė edinių
angegeben nu sieben, diese genčių namen de kla us und g undleginis Wo , und
mo y acija. Vie diese edischen G uppe P lanzen genčių Namen bilden
hinsich lich de P lanzen äuße en Eigenscha en: lo . Malaxis laibene (: laibas +
-enė), plg. sìlpnis P 139; laks a (PR), sin. lai benė (I ) LBŽ 211; gedu is BVŽ 188; lo .
Malaxis monophyllos einalapis ge du is ziedynas 830 cm lang, laibas, gausiaediedis
LRK 575, o chidėjinių Familienp lanze so genann wegen de Ziedynas o m; lo .
Meessia še ene (: še ys + -enė), plg. akiè wēnis P 109; dan junga (P), sin. še enė (I ,
Mln) LBŽ 215; mesija BVŽ 192; lo . Meessia uliginosa pelkinė me zija ak oka pinė
g alioji samana. S iebas s a us, 14 cm hohen, ein aches ode puokš ė ai schako .
Lapai aussidäs e en 8 Reihen, s iebo höchünes nach nachžu didėjan ys, on
lance iško pag indo nachžu susiau ėję, buka höchüne LRK 349; G undwo gewähl
wegen des P lanzenanschauens s a us schako o s iebo; lo . Ophioglossum a pene
(: a pa + -enė), plg. lieżuwēné P 116; lo . Ophio glóssum ulgá um einalapė d iežlielė
(P) (g . ophis žal ys i glossa liežu is; dieses papa čio aisinis lapas panašus žalčio
liežu į) LBŽ 239; d iežlielė BVŽ 210; d iežlielė spo iojan i eil a pos pa idalo LF I; lo
20. Pulsa illa lenk ene (: lenk as + -enė); lo . Pulsa illa ž . Anemone LBŽ 287, plukė LBŽ
22; šilagėlė BVŽ 246; šilagėlė žiedai pa ieniai dideli VLEe; lo . Pulsa illa p a ensis
pie inė šilagėlė žiedkočiai sulenk i, aisių p ib endimo Zei s a ūs, pailgėję. Jünge
zunächs nulinkę, nachhe s a ūs LF III 398, 400. Zwei P lanzen Genčių Namen weisen
den P lanzenwachs umso an: lo . Lee sia a ene (: a as g io ys + -enė), plg.
awēnis P 122; a enė (I ) [auga] schmappigen O en, U e n LBŽ 242; a enė BVŽ 174;
lo . Leo ia kelmene (: kelmas + -enė), plg. gêlmina P 65; lo . Leo ia lub ica d ebulinė
gels uolė augaua pa ieniui, g upelėmis, euch nu, žolė uos woškuen, be o zug
ąžuolo, sk oblo, eglės bend iją LGA 514; ein edinys zusammengese z einige
inne e P lanzengewohnhei : lo . Vale ianella sul ene (: sul ys + -enė), plg. kłàjnis P
252; sul enė (I , Mln) LBŽ 365; sul enė BVŽ 307; dieses P lanzen s o i und sul ingi
Blä e . Besich sachend Žolyne angegebenen L. I inskios mi P eisaga -enis, -enė
zusammy us genčių namen, kann beme k we den, dass sie un e scheiden on
P igim ūmenėje L. I inskios zu Ve ügung ges ell en Namen, de selbe
Gen snamen in beidem Quellen is nu gniauž enis, eines Gen s Namens
un e scheiden giminė Žagene und a enis P , und noch d ei Namensg undwö e
die gleichen, un e scheiden sich nu beies: laiškenis Ž und laiške is P , siau enis Ž
und siau onis, aškenis Ž und aškuon P . Be ehl halbė ab a e P lanzen und Pilzen
genčių a dų (11 a dų) aus Žolyno kam in Pilybis, lo . Hel ella al y ė, lo . My ica
210 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio p lanzen und pil ens Genscha s namen
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
so a as, lo . Spa ganium šiu pis, lo . Ligula ia ligulia ija, lo . Leo ia gels uolė, lo .
Malaxis gedu is, lo . Meessia mesija, lo . Ophioglossum d iežlielė, lo . Pulsa illa
schilagėlė). L. I inskis mi Be angenhei enis, -enė haup sächlich edinių suda ė und
P igim ūmenėje (plačiau siehe Aukso iū ė 2000: 82). Žolyne mi L. I inskio Bezugoda
LBŽ, įsigalėjo a osenoje, o 12 genčių a dų daba a ojami ki okie
(lo . Ce in he – ce in ė, lo . Cla a ia – žaga ūnas, lo . Cop inus – mėšla
en hal en neun P eesagen -ena ediniai, meh hei en ih e G undiniai Wo e und
mo y acija kla ūs: lo . Ce a ia ke pena (: ke pė + -ena); plg. sklejdmēnis P 76;
ke pena (I , Mln) (lo . ce a kleine odinisch schild; einige A en suplakš in e
Kö pe ähnšus in skild) LBŽ 81; ke pena Pa meliaceae Familie ke pių gen is VLEe;
diese Namens Mo i a ion ys e mi axonomine Zugehö igkei ; lo . Hieo ochloa
žal ena (: žal as + -ena), plg. żalwēnis P 123; zub ažolė (G ), sin. žal enė (I ) (g .
ie os heiligas, chlóe želmuo, žolė) 169 LBŽ; s umb a žolė BVŽ 155; de Name
bezeichne die Fa be de P lanze; lo . Myosu us s ugena (: s ugus s iukas +
-ena), plg. s ūgu as P 161; y as nach äuße nem P lanzenseignis uisies a pos
o mą; lo . Polygonum ie ena (: ie ė medžio su ie ėjimas, gumbas LKŽe + -ena),
plg. ùg is P 157; ūg is, sin. ie ena (I ) (g . polys iel und gony gesna ys, bamblys;
P lanzes iebas p icklich bambliuo ) LBŽ 270; ūg is BVŽ 237, edinio mo y acija
e bunden mi äuße lichem P lanzeneignis P lanzes iebo aussehen; lo . Radiola
g io ena (: g io a + -ena); plg. p òlinis P 167; lo . Radiola linoi des lininė ža o ūnė (P)
(lo . adiola mažybinė o ma des Wo es adius spindulys; P lanz spinduliškai
lo . Myosú us minimus – mažoji s ugena (I ) „(g . mys – pelė i u a – uodega;
aisių a pa panaši į pelės uodegą)“ LBŽ 228; s ugena BVŽ 201; a das suda-
šakojasi) LBŽ 291; ža o ūnė BVŽ 249; Name zusammy as lo . Scilla g e ena (: g e a
eilė, bū ys+ -ena), plg. skièło is P 132; scylė (P), sin. g e enė ( on g . schizein spli i,
denn onülälies mäsige Blä e leich on einande a skyla) LBŽ 315; scylė BVŽ; scylė
ziedai susi elkę žiedyns iebio ūnėje į 270 kekes, ečiau pa ieniai VLEe; de Name,
anscheinend, weis au Ziedä und selbs de P lanze Wachs umscha ak e , da
meis nich nu Ziedai susi elkę in kekes, sonde n und Bü elien, und nich nach
einem diese P lanze wächs ;
a siž elgian į augalo augimo ie ą, nes jis auga d ėgnose (laikinai užliejamose)
nedidelėse andens elkinių pak ančių, laukų, ganyklų, keliukų lomose;
217Te minology | 2020 | 27 lo . Cy isus palepš is (: pa- + lėpš i, lėpš a iž i, gleb i),
plg. pāgausis P 206; palėpš is (I , Mln) LBŽ 114; aips as BVŽ 106; aips as gausiai
schako as Busch. Jaunos Shaakos b iauno en, manchmal spa nuo en G üne. Lapai
ilapiai. Blü en nach eine ode nach einigen susi elke bläu en pažas yse.
Vainikėlis k ä ig gelb, manchmal ö lich ode o ange lächig, sel ene meh e en
a bige VLEe; lo . Hypochae is G enzenis (: pa- + siena), plg. kòliē is P 260;
džiugūnė (PR), sin. g enzenis (I , Mln), posainis (I , S ) (g . hypo po, wegen und
choi os pa šas; diese P lanzen pa šai gu ėda) LBŽ 176; džiugūnė BVŽ 160; lo .
Psallio a paplempis (pa- + plempė lo . Collybia plempė (R, Ml, N, I , K) LBŽ 99)),
šampionas, plg. nuome ìnis P 68; Psallió a campés is al gomasis pie ag ybis,
sin. paplempis (I ), šampinjonas (I ) LBŽ 283; diese Pilzungen gen is so namensin a
ma y wegen Ähnlichkei in eine ande e Pilybą. Po einen as a o dėlių p oi
be edinių: lo . Genis a p oži nis (: p o- + ži nis), plg. āips as P 206; p oži nis (I )
LBŽ 152; p oži nis pupinių (Fabaceae) Familie P lanzen de gen is <...>. Vaisius
linijiška, ečiau as absk i a ankš is VLEe; die Ga ung so benann au g und de
Ähnlichkei de F üch e zu einem ande en P lanzes F uch de gleichen Familie;
lo . Lase pi ium begalis (be- + galas), plg. begālis, begalinis P 194; begalis (I , Mln),
sin. begalinis (Alk, I , S ) LBŽ 190; begalis BVŽ 172; begalis lapai duka plunksniški.
Žiedynai mi sk ais e n. Blü en bal i, ečiau aus i ode gels i, d ilyčiai. F uisius
gels ai udas. Juli Žydi ugpjü ius Mona . Wächs in Wälde n, S äuche n VLEe;
edinio mo i y acija unlaški. Vo dėlių edinių gib es gausu und P igim ūmenėje,
wo da s es Vo děls auch is pa- (z . Aukso iū ė 2000: 98102). Palyginus
besp ochenen o dėlių edinien mi P igim ūmenėje o gese zenden namen zu
sehen, dass nu ein Name su pa begalis. Je z we den nu zwei Genčių Namen
e wende begalis und p oži nis.
Galūnių ediniai
Sowohl pa , wie und o dėlių edinių, Žolyne is und L. I inskio suda y ų galūnių
edinių. Tokien kann man hal en nu d ei -is galūnės edinius und nach einen -as
und -a galūnių edinį: lo . Co ina ius nuosėdis (: nusėdo + -is), plg. wilk ùmina P
68; nuosėdis (I , Mln) šių schimmels aisinė gal u ė ilgesnį Zei is eine ne lišku
dangalu mi ko u gespiel a LBŽ 105; lo . Co ina ius p aes ans edomasis
sedėdis LGA 357; Pilbo Genus Namens mo y acija nejaški; lo . Lysimachia
šilingis (: šilingas + -is), plg. ògaunis P 219; šilingė (I ) LBŽ 208; šilingė; po ais ė
BVŽ 186; šilingė VLEe; edinys zusammengese z nach de F uchies o m
Ähnlichkei zu coiną;

Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio p lanzen und pil ens Genscha snamen 218
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
lo . S a io es aga is (: aga as lo . T ápa ná ans aga as (I , B) LBŽ 350 + -is), plg.
asz ej, àga āj P 120; lo . S a ió es aloides alijošinis aš ys (I ), sin. aga is LBŽ
335336; aš ys BVŽ 288; de Name weis au Ähnlichkei zu eine ande en P lanz, da
beide P lanzen wachsen im Wasse ; lo . Nymphea gludas (: glūdus nuošalus + -as), plg.
lièpis P 176; Wasse lelija, sin. glūdas (I , S ) LBŽ 236, Wasse lilija BVŽ 207;
Genissesnamensmo i a ion schwe zu e olgen, lo . Cicu a nuokana (: nukano i
nužudy i + -a), plg. siù minīs P 191, lo . Cicú a i ósa gi ingoji nuokana (I ) seh
gi ige P lanze LBŽ 89; nuo kana VLEe; edinisches g undiges wo deu e
g undlegende inne e p lanze eigenscha und ih e wi kung mensch zu.
Übe L. I inskio naujada ą nuokana schon gesch ieben und diese
P lanzenname in ai iai gewe e . Be ndas Gliwa e klä diesen Namen
wie P äsesagas nuoi shak nies -kan- kamuo i, na gin i, naikin i edinį, a
mo i a ion esan i kuo, was kankina (plačiau ž . Gliwa 2002: 35). Šį B. Gliwos
spėjimą wegen mo ologische Analyses mangels k i isie Rolandas
K egždys, e on kaną häl Vo ädels ediniu (plčiau ž . K egždys 2011:
141142). Te minologo J. Klima ičiaus mein , nuokana zemaičio I inskio
pada y a aus nukano i nužudy i (kano i naikin i; kanuo i, plg. da nukanė i
nusibaig i) (Klima ičius 2010: 149). J. Klima ičiaus angegebene E läu e ung
übe zeug .
Dū inie Žolyne gegebene 13 L. I inskio suda y ų dū inių. Wie beme k A.
G i ėnienė, bewais end P lanzen eben so o und e hoben nich ein, abe
mindes ens zwei i gendwelche wich igs en Eigenscha en, de en es nich
möglich is ein einzig G undwo em auszusp echen, dahe dū inische sind seh
bequemes Wo esmachungsmi el (G i ėnienė 2006: 123). De ynių L. I inskio
Žolyne pa eik ų dū inių i sandai, und mo y acija aiški: lo . Cimi uga blakežude (:
blakė + sludy i), plg. błākżudé P 162; lo . Cimi úga oe ida blakėžudė smi duolė
(I ) (lo . cimex blakė, uga bėgimas; die P lanze ha biau ų du und wi d
e wende blakėms naikin i) LBŽ 89; blakėžudė BV Ž 86; dū in bezeichne die
P lanze zwecklich es wi d e wende blakėms naikin i; lo . Cynosu us
kie a a pe (: kie as + a pa), plg. lièpo is P 125; lo . Cynosú us c is á us
p aga oji kie a a pė [I , Mln] LBŽ 113; kie a a pė iename ė ode meh iame ė
žolė 580 cm hohe mi seh dich i eine shale a pa VLEe; die P lanze benann
nach de Eigenscha de Penp;
219Te minology | 2020 | 27 daugiame ė žolė, auswachinende šakniagumbį und langgas
lo . Fica ia – š i iešis (: š i ė i, š i a + iešis „ iešu as“ LKŽe?), lo . Ficá ia a
nunculoides ž . Ranúnculus Ficá ia – ėd ynas š i iešis (I ) „(lo . icus – yga;
augalo šakniagumbiai panašūs į ygas)“ LBŽ 292; š i iešis BVŽ 131; š i iešis
laibas p idė ine schaknis. Lapai sul ingen, sod iai g ün. Manchmal bläußegas yse
bilde gumbelių, denen sch i iešis sich ege a i iniuweise e meh . S iebas
gulsčias ode gegulęs. Vainiklapiai sod iai gelben VLEe; lo . Fica ia e na ühla inis
sch i iešis Lapų lakš ai sul ingi, s o oki, k ä ig g ün, blizgan ys, a si iebalais
aus ep i. […]...> Vainiklapiai-nek a inės […] gel oni, blizgan ys LF III 408;
P lanzblä e n und Wiede n aussehen spiegeln sich in de Da inio-Mo i a ion; lo .
Li hospe mum kie ag udis (: s ee as + g ūdas), plg. g ājwas P 232; kee a g ūdis
(I ) (g . li hos uola, s emuo und spe ma sėkla; ha s eine , wie s einen, Samen) LBŽ
200; kie ag ūdisŽ BV 180; dū inys gib die Sameneigenscha ih e Hä e an; lo .
Lycogala pien audis (: mienas + audas), plg. audmēné P 59; lo . Lycóga la
epidénd um audenė (I , S ), sin. pien audis (I , Mln) (g . lykos wolkas und gala
milenas <...>). An pū ančių medžių, s uob ių, kelmų o zu e end glei iag ybis
LBŽ 206; lo . Lycogala epidend um u ulinė audenė e aliai <...> jauni o anžiškai
ožiniai, sub endę gels ai udi, gels ai pilki, apaugę aus ai b aumen ka pu ėmis,
innliche masė skys a, minkš a, ožinės a ben LGA 526; de Pilz is einge agen nach
glei ūno a be; lo . Luna ia pla aukšle (: pla us + aukšlys), plg. pła nkśz is P 176;
blizgė (P), sin. pla aukšlė (I ) LBŽ 204; blizgė (lo . luna månulis; aisiai apsk i i und
blizga wie månulis) BVŽ 183; blizgė aisius g oße pailga ode as apsk i a
ankš a ėlė. Seinem Ges a em suby ėjus bleib blizgan i Du ch a a VLEe; de
P lanzengen is benann mi Angabe de F uisieigenscha und seine Ähnlichkei
zu aukšlį; lo . Onopo don pik adagis (: pik as + dagys), plg. pìk dājgis P 254; lo . Ono
pó don Acán hium ka dažolė (DS), sin. pik adagis g . akan hia dyglys, dygliuo as
P lanz LBŽ 239; lo . Onopó dum ka dažolė BVŽ 209; die P lanze einge agen nach
ih em Haup zeichnis dyglius; lo . O ni hogalum paukš piene (: paukš is + milenas),
plg. gēl as P 132; O ni hógalum umbellá um skė inė paukš pienė (I ) (g . o nis,
o ni hos paukš is und gala milenas; P lanzensiedeln weiß wie milenas) LBŽ 241;
paukš pienė BVŽ
211; dū inys zusammenges ell nach la inische P lanzenname und seine
Mo i a ion Zieds Fa be de Ähnlichkei zu Milch a be; BVŽ 294; linlapis nahezu alle
lo . Thesium – lino ie is (: linas + ie a), plg. linòwie is P 153; Thésium eb ac
eá um – plikažiedis linlapis (PR, F), sin. lino ie is (I , Mln) LBŽ 345; linlapis
linlapien sind halbpa asi en, aus ande en P lanzen Scho bia Wasse und
Mine als o e VLEe; dū iniens e s e Sandas zeig Ähnlichkei zu liną, jedoch
zwei e os Sandos mo i ue e Zeichnis neaiškus.
220 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio p lanzen und pil ens Genscha s namenda
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
T ijų dū inių nich nu neaiški da ybos mo y acija, abe und nich ganz kla us
dū inių sandai: lo . C a aegus sabinkaulis (: subinė? + kaulas), plg. kaulēnis P 202;
gudobelė (P), sin. kaulinis (I , G ), sabinkaulis (Mln aus I ), subinkaulis (I ) LBŽ 107; gu
dobelė BVŽ 99; lo . Meli is medumele (: medus + mėlė mėlyna a a ode mėlės
dažinė mėlžolė LKŽe), plg. mèdūnis P 231; Meli is Melissophýllum melisalapė me
dumėlė (I ) LBŽ 218; medumėlė (g . meli a ode melissa bi ė) BVŽ 193; lo . Lis e a
d iguone (: d i + guonia gal a? ), plg. b āśzis P 141, d iguonė (I ) LBŽ 200; d iguonė
BVŽ 180; lo . Lis e a co da a ši dinė d iguonė lapai 2 as gegen, bekočiai, ši diškai
kiaušiniški ode ši diškai kiaušiniški ikampiški, buki ode apybukiai, seh umpu
smaigaliu besiaigian igen oppen LF II 581582; dünio and ojo sandoja mo ū cija
neaiški, denn diese P lanzenso s ši dinė d iguonė ha zwei b ei e Blä e (3).
Minė inas und eine Hyb id, dessen e s e Sandad is paskolig : lo . Taxus
ysmedis (: ysas ( us. тисс) + medis)), plg. cìcas, cico mēdis P 144; lo . Táxus
baccá a kukmedis (Mln), sin. ysmedis (I ) LBŽ 342; kukme dis kukmedinių
(Taxaceae) Familie spygliuočių isžalių ežių ode k ūmų gen is. 8 A enys.
Ve b ei e es No dhalb u ulie. Zuwachsen bis 32 m hohe VLEe. Apibend inend
ap a us L. I inskio zusammy us dū inius kann beme k we den, dass as
alle dū inien zwei e as sandis is daik a a dinis, nu po einen dū iní
ge unden mi an uoju eiksmažodiniu (blakėžudė) und būd a diniu (pien
audis) sandais. Meis ens dū inių mi zwei em daik a a diniu sandu is und
P igim ūmenėje (84 p ozen .), aigi de selbe polinkis sich e und
un e suchend Žolyne angegu en P lanzen und Schimmelgenčių Namen. Dū inių
mi dem zwei en daik a a dischen Sandu e s e Sand auch meis is
daik a a dis, nu ie e e s e Sand is būd a dis (kie ag ūdis, kie a a pė,
pik adagis und pla aukšlė) und ge unden nach einem dū inį mi dem e s en
Wi kmažodini und a dini Sandis (š i iešis und d iguonė).
13 Aus L. I inskio dū yba Weise zusammen ekann en P lanzen und Pilzbänčių
Namen aus Žolyna in ande e e minog a ische Quellen kam und a osenoje
įsigalisie e sieben Namen: blakėžudė, d iguonė, kie ag ūdis, kie a a pė,
medumėlė, paukš pienė, š i iešis.
Ap a us Žolyne angegebenenen L. I inskios neue ada us sehen, dass
haup sächlich ge unden p eesagų edinių (62) und dū inių (13). P ozen inie
neue ada e ausd ückliche nach da ybos o man us kann 2 bildiksle gesehen.
221Te minologija | 2020 | 27
2 pa . L. I inskio naujada ai pagal da ybos o ma us (p oc.)
Unkla es Da ieb de P lanzen und Pilz Gänčių namen Žolyne sind P lanzen und
Pilz Gänčių namen, de en Da iba und Mo i a ion unkla ški, solche Namen
sind 27. Zunächs e wähn we den 11 Genčių a dų, ben ojamų
gegenwä ige bo anikos nomenkla ū ā, meh hei liche ih e Zösage o -
maliai galima išski i, ačiau pama iniai žodžiai neaiškūs:
lo . Cephalan he a – ga benis, plg. gałwòmīn is P 141; ga benis (I , Mln) LBŽ
79; ga benis BVŽ 76; lo . Clinopodium dašis; lo . Clinopódium ulgá e siehe
Sa u éja ulgá is LBŽ 96, lo . Sa u éja dašis (I ) LBŽ 312; dašis BVŽ 276; lo .
Gymnadenia plau e is, plg. plîn is P 140; plau e is (I , Mln), sin. pluo e is
LBŽ 161; plau e is BVŽ 147; lo . Lejeunia plojene, plg. wieno aźis P 100;
įgaub alapė plojenė (I ) LBŽ 193; plojenė BVŽ 174; lo . Mon ia menu a, plg.
szal ēné P 184; menu a (I , Mln), sin. menu as (I , S ) LBŽ 225; menu as BVŽ
198; lo . Neslia p ožikle, plg. g udēné P 176; Néslea paniculá a p ožiklė LBŽ;
p ožiklė BVŽ 205; lo . Onosma liesmuo, plg. lièsmuō P 233; liesmuo LTB; lo .
Polypodium še e, plg. kojùminis P 114; še ė (I ) LBŽ 272; še ė lo .
Sc ophula ia be idis, plg. opējnis P 222; be idis (I ) LBŽ 317; be idis
BVŽ 238;
222 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio p lanzen und pil ens Genscha s namen
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
BVŽ 271; lo . Sesle ia mieli as, plg. mièli is P 126; lo . Seslé ia cae úlea mėli as (I ,
Mln) LBŽ 321; mėli as BVŽ 275; lo . S e ia pa enis, plg. gajūs as P 236; lo .
Sweé ia pe énnis meh iame is pa enis [I ] LBŽ 337; pa enis BVŽ 289.
Zu je z benu z en diese G uppe genčių namen kann zuge eil we den
noch einen Namen, dessen nu geände giminė:
lo . Melica – s iepsnis, plg. s ièp is P 125; lo . Mélica nú ans – s iepsnė (I )
LBŽ 217; s iepsnė VLEe.
Ki i neaiškias da ybos P lanzen und Pilzungen genčių Namen in die gegenwä ige
a oseną nich auk i: lo . Co emium kaine, plg. gàlwie is P 51; lo . G a iola
gauk as, plg. jāuk as P 222; lo . G a iola o icinális ais inė ai iny ė (P), sin.
gauk as (I ) LBŽ 160; ai iny ė VLEe; lo . Lepidium ložukas, plg. żażùkas, skāminas
P 177; pipi nė (P), sin. lažukas (I , S ), ložukas (I , Mln) LBŽ 195; pipi nė BVŽ 175; lo .
Majan hemum miejugas, plg. pādziaugsmis P 131; lo . Maján hemum bi ó lium
medu ė, sin. miejūgas (I ) LBŽ 210; lo . Maián hemum medu ė BVŽ 188; lo .
Ma chan ia apižele, plg. ìwai is P 99; lo . Ma chan ia polymó pha pa p as oji
ma šancija LBŽ 213; ma san ija BVŽ 190; lo . Mo chella gma e, plg. b ìdiēlus P 65;
b iedžiukas, sin. gma ė (I ) LBŽ 225; lo . Mo chella esculen a gegomasis b iedžiuk
LGA 490; lo . Osmunda klas o as, plg. oglēnis P 115; lo . Osmúnda egális ka ališka
sis kles ė as (I ), sin. klas o as (Mln) LBŽ 242; osmunda BVŽ 214; lo . Peucedanum
g inu as, plg. ka ējnis P 194; salia as (P) LBŽ2; 25 salia as BVŽ 222; lo . Sagi a ia
ily e, lo . Sagi á ia sagi i ólia papliauška, sin. ily ė (I ) LBŽ 306; lo . Sagi a ia
papliauška BVŽ 262; lo . Splachnum p as us, plg. pumpù iēźis P 105; lo . Spláchnum
ampulláceum mėšlius papu žandis LBŽ 332; mėšlius BVŽ 285; lo . S u hiop e ys
spa menas, plg. ugniè is, ugnies papa is P 115; lo . S u hióp e is ge mánica ž .
Onocléa S u hióp e is LBŽ 336; jonpapa is, sin. spa menas papa uolis (I , Mln)
LBŽ 238, lo . Tage es k onis, plg. maśziēs as P 257; se en is LBŽ 340; se en is
BVŽ 291;

223Te minologie | 2020 | 27
lo . Teesdalia – in us, plg. sī ps as P 178; lo . Teesdália nudicáulis – smil yni
nė pašuolė (P), sin. jodalis (I , S ), in us (I , Mln) LBŽ 342–343; pašuolė
BVŽ 292; lo . T apa aga as, plg. àga as P 199; lo . T ápa ná ans aga as (I , B),
sin. aga ūnas (I , S ) LBŽ 350; aga as BVŽ 299.
Bei neaiškių genčių a dų menė inas noch ein Gen snamen, denn
konn e nich bes immen, was ü eine P lanze ode ein Pilz benann
wu de diesem Namen: lo . Machaloca pus liemuone.
Palyginus Žolyno Namen mi de selben P lanzennamen, angegebenen P igim
ūmenėje, kann beme k we den, dass nu zwei Namen übe eins immen aga as
und liesmuo. Te minologisie en P lanzens und Pilzs Genscha snamen Eine on L.
I inskios Na u wissenschen nomenkla ü lichen Namenigen En s ehungsweisen
wa schnekamosios Sp ache Wo zes e minologizie ung (plačiau siehe
Aukso iū ė 2000: 7568). Aus e minologisie en P lanzen und Pilzbezeichnungen
zue s menė ini dū inie. 11 sudu ischen P lanzen und Pilzungen namensü L.
I inskis übe nahm aus schnekamosios Sp ache: lo . Dac ylis šunažole, plg.
piewēnis P 125; šunažolė (I , Mln), sin. pamienis (I , S ) LBŽ 115; šunažolė VLEe;
šunžolė s . (1) DŽ, OGLII26, NdŽ, KŽ, LTEXI14, šùnažolė (1) BŽ136, M , R , EncVI281,
LBŽ bo . a pinių šeimos žolė, inkan i dem Fu e (Dac ylis): Pap as oji
šunažolė (D. glome a a) LFII233. Ši ą žolę šùnažole nenn Kp LKŽe; šunažolė BVŽ
107; lo . Filipendula ingio ykš e; ingio ykš ė LBŽ 143; ingió ykš ė s . (1) DŽ1,
D skŽ, ingio ýkš ė (1) DŽ, NdŽ; EncVIII190 1. D skŽ bo . e škė inių Familie
we ųp lanz (Filipendula): Vinkšnalapė ingio ykš ė (F. ulma ia) M . Pelkinė
ingio ykš ė (F. ulma ia) LBŽ. Pie inė ingio ykš ė (F. hexope ala) LBŽ. Plikalapė
ingio ykš ė (F. denuda a) š. Vingio ýkš ės k epia, ollna pakalnė S n. wächs in
Li uanien pie inė ingio ykš ė und pelkinė ingio ykš ė LTEXII282 LKŽe;
ingio ykš ė BVŽ 132; lo . F aga ia žiemuoge, plg. żēmuogé P 203; žemuogė LBŽ
145; žmuogė s . (1) KBII98, K, Jn, K. Būg(K ), Š, NdŽ, KŽ, žémuogė (1) Š, DŽ, NdŽ, T , E ž,
Dkš, Smln, Aln, žemuog (3b) B s, Vkš 1. SD1138, SD287, R, R123, MŽ, MŽ161, Su , Kos137,
P, F, N, M, Mi II138, L, LL176, ŠT54 bo . e škė inių šeimos wildinische und
kul u inische G ünp lanze, edogas audan is sul onas u (F aga ia) LKŽe;
žemuogė; b aškė BVŽ 133; im e s en dū inischen Sande gesch iebenes Zweibäls ie
wah scheinlich is ko ek ū os Fehle , da solche Fo men des Namens diese
P lanze nich inde ; lo . Fuma ia ž i ble u e, plg. źwi błā u é P 175;
ž i blia ū ė (I , Mln, Rk) LBŽ 147; ž blia ū ė s . (1) DŽ, NdŽ, Ž i bli ū ė (1) NdŽ, KŽ,
S ; M , ode o onais Ziedais (Fuma ia): Vais inė ž i blia ū ė (F. o icinalis)
LFIII476
224 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio p lanzen und pil ens Genscha s namen
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
LBŽ, EncVIII703, LEV427, B s bo . da žų pik žolė pilkai žaliais lapais, aus ais
LKŽe; ž i blia ū ė BVŽ 135; lo . Gnaphalium ka pede, plg. kā piedé P 255; ka pėdė (I )
LBŽ 158; k pėdė s . (1) bo . 1. N, K, P, M , DŽ, EncIX198, Yl, Skd g aižažiedžių gen ies
auga las (Gnaphalium): K pėdės gel onai žydi, on gel os gydo J. K pėdės ganyklo[je]
kuone au jedem kups o wachs Žgč. Ka pėdė ik oji (G. dioecum) F. Gels oji ka pėdė
(G. lu eo-album) LKŽe; pūkelis BVŽ145; lo . Me ulius lapelaižis, plg. gajdkojis,
łapièlājźis P 66; obag ybis, sin. lapė laižis (I ) LBŽ 220; laplaižis sm. (1) bo . 1. Kos86,
J, Š s, V , T so g y bas, gaiduk, udukė, o e ai ė (Can ha ellus ciba ius): Še was
laplaižis, wie lepšis Lk . Laplaižiai wächs k ū om K . Eine s laplaižių p isi inkęs, kein
eines ba a yko Tl. 2. NdŽ, LBŽ obag ybis (Me ulius): Lapėlaižis aša očius (M.
lac ymans) M LKŽe; lo . Na dus b iedgau e, plg. b ìdgāu is P 127; lo . Ná dus
s ic a b iedgau ė (I ) LBŽ 231; b iedgau ė BVŽ 202; b edgau ė s . (1), b iedgaũ ė (2)
z . b iedgau is: b edgau ę pjau i eik, kai asa Šll. B iedgaũ ė solche G olė
nich ikiusi, menkai ėdama, wächs ockis kęsais Š LKŽe; b iedgau ė BVŽ 203; lo .
Phalus kiaulg ybis, plg. kaułāg ibis P 62; lo . Phállus impúdicus z . I hý phallus
impúdicus LBŽ 254, poniabudė (S), sin. kiaulg ybis (I , Mln) LBŽ 181; lo . Phallus
impudicus pap as oji poniabudė LGA 470; kiaũlg ybis sm. (1) NdŽ bo . 1. LBŽ, M
poniabudė (I hyphallus impudicus) LKŽe; dėl jungen Pilzos leich e Fa ben könn en so
mo i ie we den und paniabudės (Phallus impudicus) Bezeichnungen kiaulbudė <...>,
kiaulg ybis (Lubienė 2015: 141); lo . Sedum d ugežole, plg. d ūžmas P 187; šilokas (Pe ,
d ), sin. d ugenis (I ), d ugiažolė (I ), iebunis (I ) LBŽ 318; d ùgiažolė s . (1), d ugižolė
(1) bo . 1. M , Ak, I šilokas (Sedum): D ùgiažolės mažukės, gel onos, wächs an di onų
Al . Schieme pakupy wenig wa zwei enžolių Kp LKŽe; BVŽ šilokas 272; lo . Suillus
šilba a ykis; lo . Suillus cas áneus ž . Bolé us cas áneus LBŽ 337, smil yninis
ba a ykas, sin. šilba a ykis (Mln) LBŽ 51; šlba a ykis sm. (1) J, DŽ, B s, Yl, Rdn, K š,
S l, Šll, S d, G nk, K s, Sk b, Ppl, B ž, šilba a ykis (1) Lk , Bsg, šilba a ỹkis (2) KŽ;
Kos152, L bo . 4. LBŽ, NdŽ, KŽ sandil yninis ba a yk (Gy opo us cas aneus) LKŽe; lo .
Gy opo us cas aneus smil yninis šašė kiaulpienė [Mln], sin. kiaulpienė (I , R, S, V) LBŽ
342; kiaulpienė BVŽ 292; kiaũlpienė s . (1) NdŽ, K , Lkž, Pn, G g, Lk , Š s, kiaulpinė (2)
BŽ314; M bo . g aižažiedžių Familie P lanz (Ta axacum): Pik šašė kiaulpienė (T.
o icinale) LBŽ. Mažoji kiaulpienė (T. le iga um) P. Sna LKŽe; kiaulpienė BVŽ 292.
šilba a ykis LGA 47;
lo . Ta axacum – kiaulpiene, plg. jòs uwis P 257; lo . Ta áxacum o icinále – pik 
LKŽe duomenimis, p ie L. I inskio e minologizuo ų genčių a dų gal-
bū galima p iski i i šiuos a dus:
225Te minologie | 2020 | 27 lo . Aga icus plempė, plg. plàuskis P 67; plepė s . (2) K,
plémpė (1) BŽ104 1. R, K, LBŽ bo . so lakš abudžių Familien Pilybas (Collybia): Plepių,
udmėsių, s o kočių bei ba a ykų ih sich so iel p isi o ė K.Donel. Tokių dailių
pa sinešiau plepių K č LKŽe; lo . Aga icus a ensis di inis pie ag ybis LGA 212;
lo . Ca lina sausažiedis, plg. sàusūnis P 254; sausažiedis (I , Mln) LBŽ 73;
sausažiedis 1. sausas žiedas: Kas ki a ikiai, ži nikai, e schiedeni iažiedžiai
ijoklių a peliai und ausčiai ki okių žiedů und sausažiedžių Vaižg. 2. DŽ bo .
g aižažie džių Familie P lanz, dessen žiedo sk ais ė aus sausų lapelių (Ca lina):
P as asis sausažiedis (C. ulga is) LBŽ LKŽe; ka lina BVŽ 71; lo . Myoso is
miegažole, plg. miniè inis P 232; nemi šėlė (I ), sin. miegažolė (P, I , Pn), minė enė
(I ) LBŽ 227; miegažolė 1. LBŽ juodoji d ignė (Hyoscyamus nige ). 2. M , LBŽ, NdŽ
nemi šėlė, neužmi š uolė (Myoso is) LKŽe; nich ž mi š uolė BVŽ 200; lo . Cal ha
pu ena, plg. pu ēné P 161; lo . Cál ha palús is pu iena lukš a [Mln], sin. pu ena
(Bz, Mln), pu enė (Alk, S ), LBŽ 63; pu ena s . (BzF160, M , LBŽ) LKŽe; pu iena BVŽ 62;
lo . Ulmus guoba, plg. wìnkszna P 147; gúoba s . (1) B , Dkš, Pj , Plk, Vl, J b, Gl, Ūd,
Vs, Ds, guobà (2) J, J. Jabl, (4) DŽ, S 1. bo . inkšna, ski ps as (Ulmus): Gúoba pa ėsį
mach Dkš. Gúobos žie ė duonai kep i J. Aus gúobos ka ns plėšia J. Gúoba neauga
in didį medį Klp. Gúobos ka nos nes ip ios B ž. Guobos Baum seh di žing Rg . We
da s eh o gúoba? J b. Pa si ežiau zwei gúobas aus woško Žsl. ganze pakelė
gúobom apsä in a Vl. Pilnos pak iū ės guob p iaugę S LKŽe.
Einige welche P lanzensgenčių Namen L. I inskis konn e genommen nich
nu aus dem daum Schnekamosios Sp achen konn e sie inden in
al enäsischen Wö e büche n. Welchen Wö e nais L. I inskis benu z
ha , kann man he aus inden aus seinem 1868 m. usų kalba sch i B ie
Vasilij Kulinui. Laiške L. I inskis sch eib übe li auische […] un e aiische Wö e buch zusammense zung:
<...> ich habe schon lange en schlossen, diese milžinišká A bei zu ollziehen, abe ihm zu beenden noch
b auch nich ža Zei , muss ausgewähl we den Wö e aus schon ged uck en und o handenen
Handsch i en Wö e chen, übe sie ich kü zlich bekam Kenn nisse: 1. Milkaus, 2. Neselmano, 3. Haako,
4. Si ydo, 5. Wodyno-Handsch i Rygoje, 6. Das gleiche Kazanėje, 7. kun. Juškos, 8. kun. Miežinio. Aus
dem e s en habe ich schon ausgewähl Wö e . Wa e no wendige A bei aus ande en, auksčiau
gemė ųe auszusch eiben mi unbekann e Wö e und sich mi ih en Au o en zu e ne zen2 (I inskis
1995: 483). 4. K. Si ydo polkische lo ynische lie u ies Sp achen Wö e wö e . 5-endem Numme n
2 L. I inskio laiške minimi šie žodynai: 1. Ch. G. Milkaus lie u ių– okiečių i okiečių–lie u ių kalbų žo-
dynas, 2. G. H. F. Nesselmano lie u ių kalbos žodynas, 3. T. V. Haacko lie u ių– okiečių kalbų žodynas,
wah scheinlich ma kie M. Miežinio li auische la ianlenkische usische
Sp achenwö e hand aš is, 6-endem A. Ugianskies li auische Sp achenwö e hand aš is, und
7-endem A. Juškos Wö e handsk i is Słownik polskoli ewski (18531854) (I inskis 1995: 568).
226 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio p lanzen und pil ens Genscha s namenda
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
L. I inskios e minologizuo ai P lanzen und Pilzungen genčių namen laiky ini und
diese, noch aus indoeu opäischen ode bal ischen p okalbių a ėję namen: lo .
Dygi a ia so a; só a s . (1) K, K. Būg, R , DŽ, NdŽ, P L, so à (3) K. Būg (K ), (4) NdŽ,
so os pl. SD73,290, R, MŽ, D. Pošk, Kos53 bo . 2. pi š uo ė (Digi a ia): Laukinė só a
(So os laukinės P) (D. sanguinalis) BŽ492; M . So a pi š uo ė (D. ischaemum) LBŽ.
Raudonoji so a (D. sanguinalis) LBŽ LKŽe; so a EŽDB; lo . Linum linas, plg. lìnas
P 167; lnas sm. pp . pl. (4) SD131, K bo . asoßige und alliejinis P lanz (Linum):
Linai angebau we den in Li uanien sei al en Zei en sp. Ilgūnėliai linai und
s iukūnėliai G ž. Miško seinė[je] linų nesėk T š. Linai wie ū a g alia o š. Kap
gi ia linai (dideli, g ažūs) Z . Unse e linai aus kleinen ausbėgo, abe didžių
nepa ijo ( idu iniški) MŽ. Hab ich nich gesag a ie, me gelė: neik pa linų
laukelį JD179 <...> LKŽe; linas, linai Sabaliauskas 1990: 41; lo . Pinus pušis, plg.
pùśzis, kwājé P 143; pušs s . (4) 1. KlG62, SD346, MŽ120, B, P, Su , N, K, Sln , Šln,
Jnš bo . imme g üjji end Baum mi ilgais Kalninė pušis (P. mon ana) P.Sna .
Pap as oji pušis (P. sil es is) P.Sna . P askaldyk de wau aus pušis JI315 <...>
spygliais i ap aliais kanko ėžiais (Pinus); o medžio kamienas: Ked inė pušis
(P. cemb a) M . Miškinė pušis (P. sil es is) M . Juodoji pušis (P. nig a) LBŽ.
LKŽe; pušis Sabaliauskas 1990: 4243; lo . Rubus a ie e, plg. awiè é P 203; a i ė s .
a ie (3b) Dsn, Nj k ū minis P lanze mi Süßbe gen (Rubus (2), sein uoga: A i ės
wächs gi ien und soduen ode da žuen Dkš. A ie lė žaliam sode žydėjo (d.) Ds.
K ūmas a ischen SD141. Ge uoginė a ie ė (R. occiden alis) š. K ūminė a ie ė
(R. uc icosus) LBŽ <...> LKŽe; a ie ė Sabaliauskas 1990: 154. Palyginus
e minologizuo us Namenus mi P igim ūmenėje angeg en jene panu ody i
mi L. I inskio Bezugoda. Die meis e Teil de Skolinien L. I inskis konn e
genommen aus de da meon schnekamosios Sp ache ode inden in al en
čių genčių a dais ma y i, kad šiek iek daugiau nei pusė jų su ampa.
Šiame posky yje eikė ų ap a i i skolin us genčių a dus, ku ie Žolyne
gesch iebenen. Ras i
9 solche Namen: lo . Allium blodus as, plg. błodūs as, bładūs as, czesnākas P
132; česnakas (P), sin. blodus as (I ) LBŽ 15; blodus as (l. plodzis ) sm. Mi I223
česnakas: Lwėdamas anas (ki mėles) auszuis en, koink ožkos Milą mi blodus ai
(česnakais) IM1851,45 LKŽe; česnakas VLEe; lo . Cen au ea osilka, plg. g asēné P
254; bajo ė (P, K ), sin. šim e ūnis (I , S ) LBŽ 77; × osilkà (b us. acilok, l. wosiłka)
s . (2) NdŽ, F nW, (4) K, KI705, R , F nW, NdŽ, KŽ, oslka (1) LzŽ, G až, õsilka (1)
JT24, osylkà (2) Plšk; Lex55, SD183, SD154, Q305, R229, BS154, MŽ, MŽ306, P, N, M,