202 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio augalų i g ybų genčių a dai
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
doi.o g/10.35321/ e m27-09
Lau yno I inskio augalų i g ybų
genčių a dai Po ilo Ma ulionio Žolyne:
Lau yno Roko I inskio 210-osioms
gimimo me inėms
ALBINA AUKSORIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjami 142 L. I inskio augalų i g ybų genčių a dai, pa eik i
pi mame Lie u oje išspausdin ame bo anikos e minų žodyne – Po ilo Ma u-
lionio pa eng ame augalų a dyne Žolynas. Dalys II. Lie u os augalų žodynas i
augalų aislas (1906), nus a omi L. I inskio augalų i g ybų genčių a dų kū i-
mo būdai, naujada ų da ybos p iemonės i mo y acija, nag inėjami a dai lygi-
nami su L. I inskio ank aš yje P igim ūmenė a ojamais ų pačių genčių a -
dais i Lie u iškame bo anikos žodyne pa eik ais L. I inskio a dais, nus a oma,
ku ie augalų i g ybų genčių a dai įsigalėjo a osenoje.
ESMINIAI ŽODŽIAI: Lau ynas I inskis, Po ilo Ma ulionio Žolynas, augalų genčių a dai, g y-
bų genčių a dai, mo y acija, naujada ai, dū iniai, galūnių ediniai, p iesagų ediniai,
p iešdėlių ediniai
ABSTRACT
The a icle analyses 142 plan and mush oom gene a names by Lau ynas I ins-
kis, which a e p esen ed in he i s glossa y o bo anical e ms published in
Li huania – he collec ion o plan names Žolynas Dalys II. Lie u os augalų
žodynas i augalų aislas (1906) compiled by Po ilas Ma ulionis. I iden i ies
he me hods o c ea ion o plan and mush oom gene a names applied by I in-
skis, he means and mo i a ion o he o ma ion o neologisms; he names an-
alysed in he s udy a e compa ed wi h he names o he same gene a used in
I inskis’ manusc ip P igim ūmenė (Na u e) and I inskis’ names p o ided in
Lie u iškas bo anikos žodynas (Li huanian Dic iona y o Bo any); i is de e -
mined which names o he gene a o plan s and mush ooms es ablished hem-
sel es in gene al usage.
KEYWORDS: Lau ynas I inskis, Po ilas Ma ulionis’ Žolynas, plan gene a names, mush oom
gene a names, mo i a ion, neologisms, compounds, in lec ional de i a i es, su ixal
de i a i es, p e ixal de i a i es
203Te minologija | 2020 | 27
„Daba sup ask żmogau! I neużmi szk o, jog i medej i źołes wisokejs apsi-
ejśzkimajs pamoko awį. Tik aj mokikes i a mink b ąngin é pajau imus giwo-
liu i żoliun! To ejkałauna iszmin is i małoné, kajp dwé pagi inas sese es,
d auge giwenąn es i negalęn es pa siski é.“
(L. I inskis, Pasauga)
ĮVADAS
2020 m. ugpjūčio 15 d. pe Žolinę minėjome 210-ąsias Lau yno I ins-
kio (1810–1881) gimimo me ines. Kaip ašo L. I inskio gy enimo i
da bų y inė oja Danu ė Pe ke ičiū ė, „[D]idelius da bus sugeba į eik i
ik ai aiškios asmenybės. Toks sa o da bais p ieš mus iškyla ga bingas
žemai is Lau ynas Rokas I inskis“ (Pe ke ičiū ė 2012: 11). Iš iesų da bų
nu eik a daug: jis pi miausia minimas kaip pi mųjų lie u iškų kalendo ių
engėjas i leidėjas, išleidęs pe 20 kalendo ių, ku iuose skelbė o me o
Lie u os ašy ojų kū inius, mokslo populia inamuosius s aipsnelius, sa o
suku us didak inius apsakymus i eilė aščius, į lie u ių kalbą iš e ė ke-
le ą g ožinės li e a ū os kū inių (D. Mil ono, E. Jungo poemų iš aukas,
K. Šmido apysaką Geno ai ė, D. De oe apysaką Robinzonas K uzas) (plačiau
ž .: Pe ke ičiū ė 1988; Mikšy ė 1995: 3–14; Čiužauskai ė 2012: 137–146;
Maskuliūnienė 2012: 147–160; Pe eikis 2012: 76–136). L. I inskis engė
i žodynus: lenkų–lie u ių kalbų žodyną (2060 psl.), usų–lie u ių kalbų
žodyną (1193 psl.) i usų–lie u ių–lo ynų–lenkų kalbų žodyną (96 psl.)
(plačiau ž .: K uopas 1960: 191–198; Vi kauskas 1997: 29–32). Išlikę ik
minė ų žodynų ank aščiai, ačiau didžiausią jo leksikog a inį da bą – len-
kų–lie u ių kalbų žodyną – 2010 m. publika o kalbininkė Ona Kažukaus-
kai ė, ku i pab ėžė, kad L. I inskis „<...> isą gy enimą ašė žodynus.
Jais, kaip i ki ais sa o lie u iškais aš ais liudijo, ką, ma y , jau seniai
bu o apsisp endęs: puoselė i gim ąją kalbą, eig i ją esan didžiąja au os
e ybe“ (Kažukauskai ė 2010: IX).
Da iena s i is, ku ia domėjosi L. I inskis i paliko da bų, y a gam os
mokslai. Didžiausias išlikęs gam os mokslų da bas y a jo ank aš is P igim
ù mēné u en é sawieje dalijkus źemies, żoliun i giwunun su pa odimu anun
wa ojimo (Spis mine ałów, oślin i wo ów źyjących (zwie zęcych) ( oliau –
P igim ūmenė). Tai mokslinis d iejų dalių eikalas, pa ašy as apie 1870 m.
i saugomas Lenkijos mokslų akademijos biblio ekoje K oku oje. Pi mo-
je dalyje Žemėmina L. I inskis pa eikia mine alogijos dalykų ap ašą, o
an oje dalyje Žolėmina – sis eminį g ybų i augalų a dyną, ku iame
204 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio augalų i g ybų genčių a dai
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
pa eik a 218 šeimų i daugiau kaip 2520 genčių lie u iškų a dų i jų
a i ikmenų lo ynų, lenkų i okiečių kalbomis (plačiau ž .: Janke ičius,
Janke ičienė 1962: 151–163; Aukso iū ė 1998: 102–110; Aukso iū ė 2004:
127–149). L. I inskis da be Pasauga, ku ios 1876 m. bu o išspausdin as
ik ienas egzemplio ius, nes ca o cenzū a neleido i ažuo i, pi mą ka ą
iškėlė gam os apsaugos klausimą (plačiau ž . Tyla 1995: 395–400). Leidi-
nio p adžioje jis ašo:
„PASAUGA. Kiek wieno giwo su wie imo, u en czio p igim ą jau umą, aj i a:
pamokimaj, kajp ejke pasigajlie inaj apsi-ej é su aśzwinejs i ki ajs giwolejs,
idan anus pagi inu budu wa o é“ (I inskis 1995: įklija).
Kalbininkams įdomūs ne ik L. I inskio leksikog a iniai da bai a ki i
ank aščiai, ku iuose galima as i su kalba susijusių dalykų, be i jo į ai ūs
gam os mokslų da bai, nes juose gausu L. I inskio suku ų lie u iškų e -
minų. Te minologas Jonas Klima ičius apie L. I inskio naujada us ašė:
„<...> plačiau susipažinęs su I inskio naujada os užmojais i ezul a ais (ne la-
bai gausios isiškai indi idualios i sunkiai su okiamos a isai nesu okiamos
mo y acijos), os naujada os am ik a sėkme, aip pa pas angomis jo ank aš i-
nius inkamesnius naujada us daba į i in i, susimąs ai: oks d ąsus, il ingas
da bas, oks gy as, gai us šal inis lie u ių kalbos p iespaudos laikais <...>“
(Klima ičius 2010: 144).
Šio y imo ikslas – emian is ap ašomuoju i g e inamuoju me odais
išanalizuo i 142 L. I inskio augalų i g ybų genčių a dus, pa eik us pi -
mame Lie u oje išspausdin ame bo anikos e minų žodyne – Po ilo Ma-
ulionio pa eng ame augalų a dyne Žolynas. Dalys II. Lie u os augalų
žodynas i augalų aislas (1906) ( oliau – Žolynas). Siekian šio ikslo ke-
liami užda iniai: nus a y i L. I inskio augalų i g ybų genčių a dų kū i-
mo būdus, naujada ų da ybos p iemones i mo y aciją, palygin i nag i-
nėjamus a dus su P igim ūmenėje a ojamais ų pačių genčių a dais i
Lie u iškame bo anikos žodyne pa eik ais L. I inskio a dais, nus a y i, ku-
ie augalų i g ybų genčių a dai įsigalėjo a osenoje i daba a ojami.
P. Ma ulionis į Žolyną į aukė 716 augalų i g ybų genčių i apie 2000
ūšių a dų (plačiau ž . Aukso iū ė 2019: 1–9). Šiame žodyne galima as-
i 142 augalų i g ybų genčių a dus, paim us iš L. I inskio aš ų. P. Ma-
ulionis nu odė, kad ienas iš jo a dyno šal inių bu o L. I inskio „bo a-
niški g ybų i dumblių“ piešiniai, jam su eik i Mečislo o Da ainio Sil es -
a ičiaus (Ž 3), ačiau g ybų a dų su L. I inskio nuo oda y a ik 17, ad
s aipsnyje jie ap a iami ka u su augalų genčių a dais.
205Te minologija | 2020 | 27
Nomenkla ū iniai bo anikos pa adinimai, kaip i ki i e minai, gali bū-
i mo y uo i i nemo y uo i, ad umpai ap a ina mo y acijos są oka.
Lie u ių kalbo y oje pap as ai ski iamos ys mo y acijos ūšys: da ybos
(mo ologinė), one inė (ga sinė, imi uojamoji) i seman inė. „Fone inė
(ga sinė) a ba imi uojamoji mo y acija emiasi uo, kad žodžio one inė
pusė be a piškai ep odukuoja nekalbinius (gam os, gy ių a nea ikuliuo-
us žmonių) ga sus, susijusius su žymimuoju dalyku“ (U bu is 2009: 72).
Minimu a eju žodžio eikšmę a skleidžia one ika. Seman inė mo y aci-
ja y a ada, kai žodis a ojamas pe kel ine p asme, a si anda nauja (me-
a o inė a me oniminė) eikšmė (U bu is 2009: 73; LKE 2008 123–124).
Da ybos mo y acija apib ėžiama kaip „žodžio yšys su ki ais žodžiais (i
žodžio dalimis), paaiškinančiais žodžio o maliosios sanda os pa inkimą i
lemiančiais jo eikšmę“ (Jakai ienė 2010: 238), ji a si anda dėl dalyko
pa adinimo pagal ku į no s požymį.
Te minologijoje į e minų mo y aciją i jos s a bą žiū ima ne ienodai.
Se giuszas G ine -G iniewiczius pab ėžia, kad mo y acija padeda leng iau
sup as i i išmok i a i inkamą są oką. Iš ijų pag indinių mo y acijos ipų
ku ian naujus e minus plačiausiai y a naudojamos s uk ū inė i seman-
inė mo y acijos. S uk ū inė mo y acija ma oma žodžiuose, suda y uose
iš jau žinomų eikšminių dalių, jų s uk ū a odo jų eikšmę. Seman inė
mo y acija a si anda žodžiuose, u inčiuose an inę eikšmę, ku i gali bū-
i numa oma emian is pi mine eikšme (G ine -G iniewicz 2011: 34).
Ki ų e minologų mo y acija sup an ama kaip o mos mo y acija bei
seman ikos i unkcijos mo y acija (Комарова 2009: 175). Kaip pas ebi
e minologas Vladimi as Leičikas, mo y acijos e minologijoje sup a imas
šiek iek ski iasi nuo jos sup a imo bend ojoje kalbo y oje. Te mino o -
mos mo y acija sup an ama kaip os o mos pasi inkimo paaiškinimas
e mino kalbiniu subs a u – kalbos leksiniu iene u. Kalbamoji mo y a-
cija y a an inė siejan su leksinio iene o mo y acija, nes nemo y uo as
leksinis iene as gali bū i mo y uo u e minu. Fo mos a ž ilgiu e minas
gali bū i mo y uo as, iš dalies mo y uo as, klaidingai mo y uo as i ne-
mo y uo as. Te mino seman ikos i unkcijos mo y acija nus a oma ie-
siogiai susiejan su objek o žymėjimu i e mino ie a e minų sis emoje
(Лейчик 2006: 39).
Jū a ė Lubienė, nag inėdama a mėse a ojamus g ybų a dus, ašo apie
nemo y uo osios (pi minės) i mo y uo osios (an inės) nominacijos ipus.
206 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio augalų i g ybų genčių a dai
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
Pi majam ipui ji p iski ia sinch oniškai neskaid ius, išblukusios mo y-
uo ės indigeniuosius žodžius i skolinius (Lubienė 2015: 26), o kaip
mo y uo ąją nominaciją sup an a okį nominacijos p ocesą, „kai suku ia-
mas am ik ą ealiją, iksliau jos koncep ą, ep ezen uojan is nominacijos
iene as, ku is emiasi ki u a ki ais os kalbos leksiniais iene ais a ba
u i onoma opėjinę o maliąją s uk ū ą“ (Lubienė 2015: 50).
Au elija G i ėnienė iš y ė augalų pa adinimų mo y aciją šiau ės pane-
ėžiškių pa a mėje. Pasak jos, „ap a ian liaudies bo anikos e miniją
bū ina kalbė i apie da ybos i seman inę mo y aciją“, ji laiko isus p ie-
saginiu būdu suda y us, sudu inius i sudė inius a dus, aip pa seman-
inio pe kėlimo būdu suku us augalų a dus mo y uo ais, jei jų da ybos
pama as y a aiškus (G i ėnienė 2006: 28). A. G i ėnienė akcen uodama,
kad pa adinimo mo y aciją dažnai lemia pa s į a dijamasis dalykas, pa-
b ėžia, kad „augalai u i ypač daug ski iamųjų požymių, ad i jų pa a-
dinimų mo y acija y a labai į ai i. Tačiau ne i šiuo a eju, kai pa i
ka ego ija suda o p ielaidas mo y acijos į ai o ei, dažnai y a aip, kad
pa adinimo pasi inkimą lemia ne ik esminis ski iamasis augalo požymis,
be i a si ik inės asociacijos, laki kalbos a o ojų an azija i kū ybin-
gumas“ (G i ėnienė 2006: 27).
Pas a ajai A. G i ėnienės minčiai eik ų p i a i, nes nag inėjan L. I ins-
kio suku us augalų a dus daugeliu a eju a siskleidžia jo an azija i
kū ybingumas. S aipsnyje analizuojan augalų i g ybų genčių a dus
kalbama apie da ybos i seman inę mo y aciją.
AUGALŲ IR GRYBŲ GENČIŲ VARDAI
P iesagų ediniai
Didžioji dalis Žolyne duodamų L. I inskio lie u iškų augalų i g ybų
genčių a dų y a jo pa ies suda y i a dai, naujada ai suda o apie 60 p oc.
isų minė ame žodyne pa eik ų L. I inskio a dų, o apie 73 p oc. jų y a
p iesagų ediniai. P oduk y iausia p iesaga, su ku ia daugiausia suda y a
augalų i g ybų genčių a dų, y a -enis, -enė. Su p iesaga -enis suda y a
16 edinių, daugumos jų da yba i mo y acija aiški. A. G i ėnienė, nag-
inėdama p iesaginių augalų a dų mo y aciją, išski ia g upę a dų, ku ie
suda y i pagal augalo aisių, lapų a žiedų panašumą į kokį no s ik o ė-
je esan į daik ą (G i ėnienė 2006: 58). Tokie a dai laiky ini pe kel iniais

207Te minologija | 2020 | 27
a dais, ku iems būdinga seman inė mo y acija. Minė ai g upei galima
ski i šiuos edinius, p z.:
lo . Ce in he – snapenis (: snapas + -enis), plg. skòne is P 233; ce in ė BVŽ
791; edinio mo y acija odo, kad kažkokia augalo dalis y a panaši į snapą, šis
požymis g eičiausiai pasi ink as dėl pumpu o o mos;
lo . Co onilla – aženis (: ažas + -enis), plg. sù kłājnis P 209; lo . Co onilla
á ia – d ispal is aženis (I ) LBŽ 104; aženis „daugiame ė, ečiau iename ė
žolė, dažn. pagulusiu s iebu. Lapai nepo iniai plunksniški. Žiedai susi elkę į
pažas ines skė iškos kekės a gal u ės pa idalo žiedynus“ VLEe;
lo . Helian hemum – saulenis (: saulė + -enis), plg. szwì ūnis P 181; lo .
Helián hemum Chamaecis us – pap as asis saulenis (I , Mln) „(g . helios – saulė
i an hemon – gėlė; s ambūs gel oni žiedai š iečia, kaip saulė“ LBŽ 164; saule
nis BVŽ 149;
lo . Libano is – ska enis (: ska a + -enis); lo . Libanó is mon ána – ž . Séseli Li
banó is LBŽ 197, kalninis ska enis [I , Mln] LBŽ 321; ska enis BVŽ 177; lo .
Libano is mon ana – kalninis ska enis „lapai plaukuo i, pailgai kiaušiniško kon-
ū o, ieną a du ka u plunksniški; pi mos eilės lapeliai gana pla ūs, dan y i
a ba plunksniškai suskaldy i, pleiš iškais pama ais; žemiau esan ys ko uo i; i -
šu iniai lapai smulkesni, mažiau skaldy i“ LF V 68.
Du g ybai pa adin i pagal aisiakūnių i ko o panašumą į ik o ėje esan-
čius daik us:
lo . Cla a ia – šukenis (: šukos + -enis), plg. winēnis P 63, lo . Cla a ia c is a
a – szukēnis szakò āsis F1-661; žaga ūnas (P) „(lo . cla a – buožė; g ybo aisi-
niai kūnai y a buožiškų s iebelių pa idalo)“ LBŽ 94;
lo . Geoglossum – gal enis (: gal a + -enis), plg. kùl uwēnis P 63; gal enis
VLEe; Geoglossum sphagnophilum – kimininė kelmenė „ aisiakūniai idu inio
dydžio, 5–6 cm aukščio, buožės, kuokos a liežu io pa idalo“ LGA 513.
Da d iejų g ybų genčių a dai nu odo ko o i kepu ėlės iš aizdą, šie
g ybai pa adin i pagal išo ines ypa ybes:
lo . Cop inus – gau enis (: gau ai „plaukai“ + -enis), plg. juòdmina P 68; mėš
lag ybis (Mln, M ), sin. gau enis (I ) „auga mėšlynuose“ LBŽ 102; lo . Cop i
nus lagopus – ilgako is mėšlag ybis „ko as <...> bal ai ilno as, plaukuo as, plau-
šuo as, senas – lygus“ LGA 222;
lo . Hel ella – gniauž enis (: gniauž as + -enis), plg. gniauż ēnis P 65, lo . Hel
ēlla Monachēlla – gniauż enis dēng āsis F1-661; bobausis (M ), sin. gniauž enis
1 Pa yzdžiai pa eikiami okia a ka: lo yniškas i lie u iškas augalo a g ybo gen ies a das iš P. Ma ulionio
Žolyno, p ie lie u iško a do skliaus uose nu odomas pama inis žodis i da ybos p iemonė a ba da ybos
sandai; a das iš L. I inskio P igim ūmenės a g ybų a laso ank aščio F1-661, jei okie as i; LBŽ pa eik-
as a das; daba a ojamas a das iš BVŽ, LF, LGA a VLEe.
208 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio augalų i g ybų genčių a dai
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
(I ) LBŽ 166; lo . Hel ella c ispa – ga bano oji al y ė „kepu ėlė 2–3 (4) cm
ske smens, balno o mos, iš kelių ne aisyklingai susilanksčiusių skiaučių, bals-
a, gels a” LGA 497.
T ys augalų genčių a dai suda y i a siž elgian į augalo o mą (skleis
enis) i lapų o mą (laiškenis, siau enis):
lo . He nia ia – skleis enis (: skleis as + -enis), plg. lièkąnd is P 184; lo . He 
niá ia gláb a – skleis enis plikis [I , Mln] „(lo . he nia – kila; seniau ši žolė bu-
o a ojama ais ams nuo kilos)“ LBŽ 167; skleis enis „ iename ė a ba daugia-
me ė žolė su gulsčiais a ba pagulusiais, labai gausiai šako ais s iebais. Lapai
p ažanginiai a ba p iešiniai, kiaušiniški, lance iški a ba ši diški“ VLEe;
lo . Me cu ialis – laiškenis (: laiškas „2. ilgas siau as ja o a žolės lapas“ LKŽe +
-enis), plg. łajśzkē is P 150; laiškenis (I ) LBŽ 220; laiškenis „lapai dažniausiai
susi elkę i šu inėje s iebo dalyje, ko uo i, kiaušiniški a plačiai lance iški, dan y-
u a ba inčiuo u pak aščiu“ VLEe;
lo . Spa ganium – siau enis (: siau as + -enis), plg. siau ōnis P 120; šiu pis
(Mln), sin. sau enis (I ) „(g . spa ganon – kaspinas, juos a; augalų lapai kaspinų
pa idalo)“ LBŽ 327; šiu pis BVŽ 281.
D iejų augalų genčių a dų pama inis žodis pasi ink as pagal ski ingus
augalų požymius, o ečiojo – mo y acija neaiški:
lo . Ho onia – g io enis (: g io ys + -enis), plg. g òwienis P 219; Ho ónia
palús is – plunksnalapė g io enė (I ) LBŽ 171; g io enė „ ak ažolinių šeimos
augalas, augan is pelkėse, g io iuose“ LKŽe; g io enė BVŽ 157; a das nu odo
augalo augimo ie ą;
lo . My ica – aškenis (: aškas + -enis), plg. waszkuoné P 145; pajū inis so a
as (PR), sin, aškenis (I ) „kilęs iš g . my on – balzamas, nes šis augalas u i
k epiančių aliejų“. Lenk. Woskownica eu opejska LBŽ 228–229; so a as „iš ik-
ojo so a o gaunamas aškas k apioms ž akėms gamin i“ VLEe; augalo gen ies
a do mo y acija susijusi su jo paski imi;
lo . Lo us – ga ždenis (: ga ždas „ž y as“ LKŽe + -enis), plg. dòbie is P 207;
ga ždenis (I ) „panašus į dobilą“ LBŽ 203; ga ždenis „pap as asis ga ždenis
(Lo us co nicula us) ne eiklus sausų pie ų i ganyklų paša inis augalas“ VLEe;
šio gen ies a do mo y aciją sunku a sek i.
D iejų genčių a dai y a hib idai, jų pama iniais žodžiais paim i skolin-
i augalų a dai:
lo . Co ydalus – u enis (: ū a + -enis); ū enis (I ) „(g . ko ydalis – kuoduo a-
sis ie e sys, ko ys – šalmas; žiedo pen inas panašus į kuodą a ba šalmą)“ LBŽ
105; ū enis BVŽ 97;
209Te minologija | 2020 | 27
lo . Ligula ia – papalenis (: papalis, ž . la. papele „ opolis“ LKŽe + -enis, lo .
Populus, pēplé, pāpelis P 146), lenk. popelnik; plg. jūmas P 255; sibi inė liežu
ė, sin. pepelenis (I , S ) „(lo . ligula – liežu ėlis; k aš iniai žiedyno, gal u ės,
žiedai liežu iniai)“ LBŽ 198; ligulia ija BVŽ 177.
P iesagos -enė edinių pa eik a ik sep yni, šių genčių a dų aiškus i
pama inis žodis, i mo y acija. Ke u ių šios edinių g upės augalų genčių
a dai suda y i a siž elgian į augalų išo ines ypa ybes:
lo . Malaxis – laibene (: laibas + -enė), plg. sìlpnis P 139; laks a (PR), sin. lai
benė (I ) LBŽ 211; gedu is BVŽ 188; lo . Malaxis monophyllos – ienalapis ge
du is „žiedynas 8–30 cm ilgio, laibas, gausiažiedis“ LRK 575, o chidėjinių šei-
mos augalas aip pa adin as dėl žiedyno o mos;
lo . Meessia – še ene (: še ys + -enė), plg. akiè wēnis P 109; dan junga (P), sin.
še enė (I , Mln) LBŽ 215; mesija BVŽ 192; lo . Meessia uliginosa – pelkinė me
zija „ak oka pinė žalioji samana. S iebas s a us, 1–4 cm aukščio, pap as as a ba
puokš ė ai šako as. Lapai išsidės ę 8 eilėmis, s iebo i šūnės link pamažu didė-
jan ys, nuo lance iško pag indo pamažu susiau ėję, buka i šūne“ LRK 349;
pama inis žodis pasi ink as dėl augalo iš aizdos – s a aus šako o s iebo;
lo . Ophioglossum – a pene (: a pa + -enė), plg. lieżuwēné P 116; lo . Ophio
glóssum ulgá um – ienalapė d iežlielė (P) „(g . ophis – žal ys i glossa – liežu-
is; šio papa čio aisinis lapas panašus į žalčio liežu į)“ LBŽ 239; d iežlielė
BVŽ 210; d iežlielė „spo i ikuojan i dalis a pos pa idalo“ LF I 20;
lo . Pulsa illa – lenk ene (: lenk as + -enė); lo . Pulsa illa ž . Anemone LBŽ 287,
plukė LBŽ 22; šilagėlė BVŽ 246; šilagėlė „žiedai pa ieniai dideli“ VLEe; lo .
Pulsa illa p a ensis – pie inė šilagėlė „žiedkočiai sulenk i, aisių p ib endimo
me u s a ūs, pailgėję. Žiedai iš p adžių nulinkę, paskui s a ūs“ LF III 398, 400.
Du augalų genčių a dai nu odo augalo augimo ie ą:
lo . Lee sia – a ene (: a as „g io ys“ + -enė), plg. awēnis P 122; a enė (I )
„[auga] šlapiose ie ose, k an uose“ LBŽ 242; a enė BVŽ 174;
lo . Leo ia – kelmene (: kelmas + -enė), plg. gêlmina P 65; lo . Leo ia lub ica –
d ebulinė gels uolė „auga pa ieniui, g upelėmis, d ėgnuose, žolė uose miškuose,
mėgs a ąžuolo, sk oblo, eglės bend iją“ LGA 514;
ienas edinys suda y as į a dijan idinę augalo ypa ybę:
lo . Vale ianella – sul ene (: sul ys + -enė), plg. kłàjnis P 252; sul enė (I , Mln)
LBŽ 365; sul enė BVŽ 307; šio augalo s o i i sul ingi lapai.
Apž elgus Žolyne pa eik us L. I inskio su p iesaga -enis, -enė suda y us
genčių a dus, galima pas ebė i, kad jie ski iasi nuo P igim ūmenėje L. I ins-
kio eikiamų a dų, as pa s gen ies a das abiejuose šal iniuose y a ik
210 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio augalų i g ybų genčių a dai
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
gniauž enis, ienos gen ies a do ski iasi giminė a enė Ž i a enis P , o
da ijų a dų pama iniai žodžiai ie pa ys, ik ski iasi p iesagos: laiškenis Ž
i laiške is P , siau enis Ž i siau onis P , aškenis Ž i aškuonė P . Be eik
pusė ap a ų augalų i g ybų genčių a dų (11 a dų) iš Žolyno pa eko į
LBŽ, įsigalėjo a osenoje, o 12 genčių a dų daba a ojami ki okie
(lo . Ce in he – ce in ė, lo . Cla a ia – žaga ūnas, lo . Cop inus – mėšla
g ybis, lo . Hel ella – al y ė, lo . My ica – so a as, lo . Spa ganium –
šiu pis, lo . Ligula ia – ligulia ija, lo . Leo ia – gels uolė, lo . Malaxis –
gedu is, lo . Meessia – mesija, lo . Ophioglossum – d iežlielė, lo . Pulsa illa –
šilagėlė). L. I inskis su p iesaga enis, -enė daugiausia edinių suda ė i
P igim ūmenėje (plačiau ž . Aukso iū ė 2000: 82).
Žolyne su L. I inskio nuo oda pa eik i de yni p iesagos -ena ediniai,
daugumos jų pama iniai žodžiai i mo y acija aiškūs:
lo . Ce a ia – ke pena (: ke pė + -ena); plg. sklejdmēnis P 76; ke pena (I ,
Mln) „(lo . ce a – mažas odinis skydas; kai ku ių ūšių suplokš in as kūnas pa-
našus į skydą)“ LBŽ 81; ke pena – „Pa meliaceae šeimos ke pių gen is“ VLEe;
šio a do mo y acija sie ina su aksonomine p iklausomybe;
lo . Hieo ochloa – žal ena (: žal as + -ena), plg. żalwēnis P 123; zub ažolė (G ),
sin. žal enė (I ) „(g . ie os – š en as, chlóe – želmuo, žolė)“ 169 LBŽ; s umb a
žolė BVŽ 155; a das nu odo augalo spal ą;
lo . Myosu us – s ugena (: s ugus „s iukas“ + -ena), plg. s ūgu as P 161;
lo . Myosú us minimus – mažoji s ugena (I ) „(g . mys – pelė i u a – uodega;
aisių a pa panaši į pelės uodegą)“ LBŽ 228; s ugena BVŽ 201; a das suda-
y as pagal išo inį augalo požymį – aisių a pos o mą;
lo . Polygonum – ie ena (: ie ė „medžio su ie ėjimas, gumbas“ LKŽe + -ena),
plg. ùg is P 157; ūg is, sin. ie ena (I ) „(g . polys – daug i gony – sąna ys,
bamblys; augalo s iebas yškiai bambliuo as)“ LBŽ 270; ūg is BVŽ 237; edi-
nio mo y acija susijusi su išo iniu augalo požymiu – augalo s iebo iš aizda;
lo . Radiola – g io ena (: g io a + -ena); plg. p òlinis P 167; lo . Radiola linoi
des – lininė ža o ūnė (P) „(lo . adiola – mažybinė o ma žodžio adius – spindu-
lys; augalas spinduliškai šakojasi)“ LBŽ 291; ža o ūnė BVŽ 249; a das suda y as
a siž elgian į augalo augimo ie ą, nes jis auga d ėgnose (laikinai užliejamose)
nedidelėse andens elkinių pak ančių, laukų, ganyklų, keliukų lomose;
lo . Scilla – g e ena (: g e a „eilė, bū ys“+ -ena), plg. skièło is P 132; scylė (P),
sin. g e enė „(iš g . schizein – skil i, nes s ogūnėlio mėsingi lapai leng ai ienas
nuo ki o a skyla)“ LBŽ 315; scylė BVŽ 270; scylė „žiedai susi elkę žiedyns ie-
bio i šūnėje į kekes, ečiau pa ieniai“ VLEe; a das, ma y , nu odo žiedų i
pa ies augalo augimo pobūdį, nes dažniausiai ne ik žiedai susi elkę į kekes,
be i bū eliais, o ne po ieną auga šis augalas;
217Te minologija | 2020 | 27
lo . Cy isus – palepš is (: pa- + lėpš i, lėpš a „ iž i, gleb i“), plg. pāgausis P
206; palėpš is (I , Mln) LBŽ 114; aips as BVŽ 106; aips as „gausiai šako as
k ūmas. Jaunos šakos b iauno os, ka ais spa nuo os žalios. Lapai ilapiai. Žie-
dai po ieną a ba po kelis susi elkę lapų pažas yse. Vainikėlis yškiai gel onas,
ka ais aus as a ba o anžinis, ečiau kelių spal ų“ VLEe;
lo . Hypochae is – pasienis (: pa- + siena), plg. kòliē is P 260; džiugūnė (PR),
sin. pasienis (I , Mln), posainis (I , S ) „(g . hypo – po, dėl i choi os – pa šas;
šiuos augalus pa šai ge ai ėda)“ LBŽ 176; džiugūnė BVŽ 160;
lo . Psallio a – paplempis (pa- + plempė „lo . Collybia – plempė (R, Ml, N,
I , K)“ LBŽ 99)), šampionas, plg. nuome ìnis P 68; Psallió a campés is – al
gomasis pie ag ybis, sin. paplempis (I ), šampinjonas (I ) LBŽ 283; ši g ybų
gen is aip pa adin a ma y dėl panašumo į ki ą g ybą.
Po ieną as a p iešdėlių p o- i be- edinių:
lo . Genis a – p oži nis (: p o- + ži nis), plg. āips as P 206; p oži nis (I ) LBŽ
152; p oži nis „pupinių (Fabaceae) šeimos augalų gen is <...>. Vaisius – linijiš-
ka, ečiau be eik apsk i a ankš is“ VLEe; gen is aip į a dy a dėl aisių panašu-
mo į ki o os pačios šeimos augalo aisių;
lo . Lase pi ium – begalis (be- + galas), plg. begālis, begalinis P 194; begalis
(I , Mln), sin. begalinis (Alk, I , S ) LBŽ 190; begalis BVŽ 172; begalis „lapai
duka plunksniški. Žiedynai su sk ais ėmis. Žiedai bal i, ečiau aus i a gels-
i, d ilyčiai. Vaisius gels ai udas. Žydi liepos– ugpjūčio mėnesį. Auga miš-
kuose, k ūmynuose“ VLEe; edinio mo y acija neaiški.
P iešdėlių edinių nė a gausu i P igim ūmenėje, ku da iausias p iešdė-
lis aip pa y a pa- (ž . Aukso iū ė 2000: 98–102). Palyginus ap a iamus
p iešdėlių edinius su P igim ūmenėje eikiamais a dais ma y i, kad ik
ienas a das su ampa – begalis. Daba a ojami ik du genčių a dai –
begalis i p oži nis.
Galūnių ediniai
Tiek pa , kaip i p iešdėlių edinių, Žolyne y a i L. I inskio suda y ų
galūnių edinių. Tokiais galima laiky i ik is -is galūnės edinius i po
ieną -as i -a galūnių edinį:
lo . Co ina ius – nuosėdis (: nusėdo + -is), plg. wilk ùmina P 68; nuosėdis (I ,
Mln) „šių g ybų aisinė gal u ė ilgesnį laiką būna inklišku dangalu su ko u
sujung a“ LBŽ 105; lo . Co ina ius p aes ans – algomasis nuosėdis LGA 357;
g ybo gen ies a do mo y acija neaiški;
lo . Lysimachia – šilingis (: šilingas + -is), plg. ògaunis P 219; šilingė (I ) LBŽ
208; šilingė; po ais ė BVŽ 186; šilingė VLEe; edinys suda y as pagal aisių o -
mos panašumą į mone ą;

218 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio augalų i g ybų genčių a dai
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
lo . S a io es – aga is (: aga as „lo . T ápa ná ans – aga as (I , B)“ LBŽ 350 + -is),
plg. asz ej, àga āj P 120; lo . S a ió es aloides – alijošinis aš ys (I ), sin. aga is
LBŽ 335–336; aš ys BVŽ 288; a das nu odo panašumą į ki ą augalą, nes abu
augalai auga andenyje;
lo . Nymphea – gludas (: glūdus „nuošalus“ + -as), plg. lièpis P 176; andens
lelija, sin. glūdas (I , S ) LBŽ 236; andens lelija BVŽ 207; gen ies a do mo-
y acija sunkiai a sekama;
lo . Cicu a – nuokana (: nukano i „nužudy i“ + -a), plg. siù minīs P 191, lo .
Cicú a i ósa – nuodingoji nuokana (I ) „labai nuodingas augalas“ LBŽ 89; nuo
kana VLEe; edinio pama inis žodis nu odo pag indinę idinę augalo ypa ybę
i jos po eikį žmogui.
Apie L. I inskio naujada ą nuokana jau ašy a i šis augalo a das
į ai iai e in as. Be ndas Gliwa šį a dą aiškina kaip p iesagos nuo- i
šak nies -kan- „kamuo i, a gin i, naikin i“ edinį, o mo y acija esan i
„kuo, kas kankina“ (plačiau ž . Gliwa 2002: 3–5). Šį B. Gliwos spėjimą
dėl mo ologinės analizės s okos k i ikuoja Rolandas K egždys, jis nuo
kaną laiko p iešdėlio ediniu (plačiau ž . K egždys 2011: 141–142). Te -
minologo J. Klima ičiaus manymu, „nuokana žemaičio I inskio pada y-
a iš nukano i „nužudy i“ (kano i – „naikin i; kanuo i“, plg. da nukanė-
i „nusibaig i“)“ (Klima ičius 2010: 149). J. Klima ičiaus pa eik as aiški-
nimas į ikina.
Dū iniai
Žolyne pa eik a 13 L. I inskio suda y ų dū inių. Kaip pas ebi A. G i ė-
nienė, „pa adinan augalus kaip ik dažnai i iškeliamas ne ienas, o ma-
žiausiai du kokie no s s a būs požymiai, ku ių neįmanoma iš eikš i ienu
pama iniu žodžiu“, odėl dū iniai y a labai pa ogi žodžių da ybos p iemo-
nė (G i ėnienė 2006: 123). De ynių L. I inskio Žolyne pa eik ų dū inių
i sandai, i mo y acija aiški:
lo . Cimi uga – blakežude (: blakė + žudy i), plg. błākżudé P 162; lo . Cimi úga
oe ida – blakėžudė smi duolė (I ) „(lo . cimex – blakė, uga – bėgimas; augalas
u i biau ų k apą i a ojamas blakėms naikin i)“ LBŽ 89; blakėžudė BVŽ 86;
dū inys nu odo augalo paski į – jis naudojamas blakėms naikin i;
lo . Cynosu us – kie a a pe (: kie as + a pa), plg. lièpo is P 125; lo .
Cynosú us c is á us – pap as oji kie a a pė [I , Mln] LBŽ 113; kie a a pė „ ie-
name ė a ba daugiame ė žolė 5–80 cm aukščio su labai ankia ienašale a pa“
VLEe; augalas pa adin as pagal a pos ypa ybę;
219Te minologija | 2020 | 27
lo . Fica ia – š i iešis (: š i ė i, š i a + iešis „ iešu as“ LKŽe?), lo . Ficá ia a
nunculoides ž . Ranúnculus Ficá ia – ėd ynas š i iešis (I ) „(lo . icus – yga;
augalo šakniagumbiai panašūs į ygas)“ LBŽ 292; š i iešis BVŽ 131; š i iešis
„daugiame ė žolė, išauginan i šakniagumbį i ilgas laibas p idė ines šaknis. La-
pai sul ingi, sod iai žali. Ka ais lapų pažas yse susida o gumbelių, ku iais š i -
iešis dauginasi ege a y iniu būdu. S iebas gulsčias a ba pagulęs. Vainiklapiai
sod iai gel oni“ VLEe; lo . Fica ia e na – pa asa inis š i iešis „Lapų lakš ai
sul ingi, s o oki, yškiai žali, blizgan ys, a si iebalais iš ep i. <...> Vainikla-
piai-nek a inės <...> gel oni, blizgan ys“ LF III 408; augalo lapų i žiedų iš-
aizda a sispindi da inio mo y acijoje;
lo . Li hospe mum – kie ag udis (: kie as + g ūdas), plg. g ājwas P 232; kie a
g ūdis (I ) „(g . li hos – uola, akmuo i spe ma – sėkla; u i kie as, kaip akme-
nį, sėklas)“ LBŽ 200; kie ag ūdis BVŽ 180; dū inys nu odo sėklų ypa ybę – jų
kie umą;
lo . Lycogala – pien audis (: pienas + audas), plg. audmēné P 59; lo . Lycóga
la epidénd um – audenė (I , S ), sin. pien audis (I , Mln) „(g . lykos – ilkas i
gala – pienas <...>). An pū ančių medžių, s uob ių, kelmų dažnai su inkamas
glei iag ybis“ LBŽ 206; lo . Lycogala epidend um – u ulinė audenė „e aliai
<...> jauni – o anžiškai ožiniai, sub endę – gels ai udi, gels ai pilki, apaugę
aus ai udomis ka pu ėmis, idinė masė skys a, minkš a, ožinės spal os“ LGA
526; g ybas į a dy as pagal glei ūno spal ą;
lo . Luna ia – pla aukšle (: pla us + aukšlys), plg. pła nkśz is P 176; blizgė (P),
sin. pla aukšlė (I ) LBŽ 204; blizgė „(lo . luna – mėnulis; aisiai apsk i i i bliz-
ga kaip mėnulis)“ BVŽ 183; blizgė „ aisius – didelė pailga a ba be eik apsk i a
ankš a ėlė. Jo są a oms suby ėjus lieka blizgan i pe a a“ VLEe; augalo gen is
pa adin a nu odan aisiaus ypa ybę i jo panašumą į aukšlį;
lo . Onopo don – pik adagis (: pik as + dagys), plg. pìk dājgis P 254; lo . Ono
pó don Acán hium – ka dažolė (DS), sin. pik adagis „g . akan hia – dyglys, dy-
gliuo as augalas“ LBŽ 239; lo . Onopó dum – ka dažolė BVŽ 209; augalas į a -
dy as pagal jo pag indinį požymį – dyglius;
lo . O ni hogalum – paukš piene (: paukš is + pienas), plg. gēl as P 132; O 
ni hógalum umbellá um – skė inė paukš pienė (I ) „(g . o nis, o ni hos – paukš is
i gala – pienas; augalo žiedai bal i kaip pienas)“ LBŽ 241; paukš pienė BVŽ
211; dū inys suda y as sekan lo ynišką augalo a dą i jo mo y aciją – žiedų
spal os panašumą į pieno spal ą;
lo . Thesium – lino ie is (: linas + ie a), plg. linòwie is P 153; Thésium eb ac
eá um – plikažiedis linlapis (PR, F), sin. lino ie is (I , Mln) LBŽ 345; linlapis
BVŽ 294; linlapis „be eik isi linlapiai y a pusiau pa azi ai, iš ki ų augalų šak-
nų siu bia andenį i mine alines medžiagas“ VLEe; dū inio pi masis sandas
odo panašumą į liną, ačiau an ojo sando mo y uojamasis požymis neaiškus.
220 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio augalų i g ybų genčių a dai
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
T ijų dū inių ne ik neaiški da ybos mo y acija, be i ne isai aiškūs
dū inių sandai:
lo . C a aegus – sabinkaulis (: subinė ? + kaulas), plg. kaulēnis P 202; gudobelė
(P), sin. kaulinis (I , G ), sabinkaulis (Mln iš I ), subinkaulis (I ) LBŽ 107; gu
dobelė BVŽ 99;
lo . Meli is – medumele (: medus + mėlė „mėlyna spal a“ a ba mėlės „dažinė
mėlžolė“ LKŽe), plg. mèdūnis P 231; Meli is Melissophýllum – melisalapė me
dumėlė (I ) LBŽ 218; medumėlė „(g . meli a a ba melissa – bi ė)“ BVŽ 193;
lo . Lis e a – d iguone (: d i + guonia „gal a“? ), plg. b āśzis P 141, d iguonė (I )
LBŽ 200; d iguonė BVŽ 180; lo . Lis e a co da a – ši dinė d iguonė „lapai 2 (3),
be eik p iešiniai, bekočiai, ši diškai kiaušiniški a ba ši diškai kiaušiniškai ikam-
piški, buki a ba apybukiai, labai umpu smaigaliu besibaigiančiomis i šūnėmis“
LF II 581–582; dū inio an ojo sando mo y acija neaiški, nes šio augalo ūšis ši 
dinė d iguonė u i du plačius lapus.
Minė inas i ienas hib idas, ku io pi masis sandas y a pasiskolin as:
lo . Taxus – ysmedis (: ysas ( us. тисс) + medis)), plg. cìcas, cico mēdis P
144; lo . Táxus baccá a – kukmedis (Mln), sin. ysmedis (I ) LBŽ 342; kukme
dis „kukmedinių (Taxaceae) šeimos spygliuočių isžalių medžių a k ūmų gen-
is. 8 ūšys. Papli ęs Šiau ės pus u ulyje. Užauga iki 32 m aukščio“ VLEe.
Apibend inan ap a us L. I inskio suda y us dū inius galima pas ebė i,
kad be eik isų dū inių an asis sandas y a daik a a dinis, ik po ieną
dū inį as a su an uoju eiksmažodiniu (blakėžudė) i būd a diniu (pien
audis) sandais. Daugiausia dū inių su an uoju daik a a diniu sandu y a
i P igim ūmenėje (84 p oc.), aigi as pa s polinkis ma omas i nag inėjan
Žolyne pa eik us augalų i g ybų genčių a dus. Dū inių su an uoju daik-
a a diniu sandu pi masis sandas aip pa dažniausiai y a daik a a dis, ik
ke u ių pi masis sandas y a būd a dis (kie ag ūdis, kie a a pė, pik adagis
i pla aukšlė) i as a po ieną dū inį su pi muoju eiksmažodiniu i skai-
a diniu sandais (š i iešis i d iguonė).
Iš 13 L. I inskio dū ybos būdu suda y ų augalų i g ybų genčių a dų
iš Žolyno į ki us e minog a inius šal inius pa eko i a osenoje įsigalėjo
sep yni a dai: blakėžudė, d iguonė, kie ag ūdis, kie a a pė, medumėlė,
paukš pienė, š i iešis.
Ap a us Žolyne pa eik us L. I inskio naujada us ma y i, kad daugiausia
as a p iesagų edinių (62) i dū inių (13). P ocen inę naujada ų iš aišką
pagal da ybos o man us galima ma y i 2 pa eiksle.
221Te minologija | 2020 | 27
2 pa . L. I inskio naujada ai pagal da ybos o ma us (p oc.)
Neaiškios da ybos augalų i g ybų genčių a dai
Žolyne y a augalų i g ybų genčių a dų, ku ių da yba i mo y acija
neaiški, okių a dų y a 27. Pi miausia minė ina 11 genčių a dų, a o-
jamų daba inėje bo anikos nomenkla ū oje, daugumos jų p iesagas o -
maliai galima išski i, ačiau pama iniai žodžiai neaiškūs:
lo . Cephalan he a – ga benis, plg. gałwòmīn is P 141; ga benis (I , Mln) LBŽ
79; ga benis BVŽ 76;
lo . Clinopodium – dašis; lo . Clinopódium ulgá e ž . Sa u éja ulgá is LBŽ 96,
lo . Sa u éja – dašis (I ) LBŽ 312; dašis BVŽ 276;
lo . Gymnadenia – plau e is, plg. plîn is P 140; plau e is (I , Mln), sin. pluo e is
LBŽ 161; plau e is BVŽ 147;
lo . Lejeunia – plojene, plg. wieno aźis P 100; įgaub alapė plojenė (I ) LBŽ 193;
plojenė BVŽ 174;
lo . Mon ia – menu a, plg. szal ēné P 184; menu a (I , Mln), sin. menu as
(I , S ) LBŽ 225; menu a BVŽ 198;
lo . Neslia – p ožikle, plg. g udēné P 176; Néslea paniculá a – p ožiklė LBŽ;
p ožiklė BVŽ 205;
lo . Onosma – liesmuo, plg. lièsmuō P 233; liesmuo LTB;
lo . Polypodium – še e, plg. kojùminis P 114; še ė (I ) LBŽ 272; še ė
BVŽ 238;
222 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio augalų i g ybų genčių a dai
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
lo . Sc ophula ia – be idis, plg. opējnis P 222; be idis (I ) LBŽ 317; be idis
BVŽ 271;
lo . Sesle ia – mieli as, plg. mièli is P 126; lo . Seslé ia cae úlea – mėli as (I ,
Mln) LBŽ 321; mėli as BVŽ 275;
lo . S e ia – pa enis, plg. gajūs as P 236; lo . Sweé ia pe énnis – daugiame is
pa enis [I ] LBŽ 337; pa enis BVŽ 289.
P ie daba a ojamų šios g upės genčių a dų galima p iski i da ie-
ną a dą, ku io ik pakeis a giminė:
lo . Melica – s iepsnis, plg. s ièp is P 125; lo . Mélica nú ans – s iepsnė (I )
LBŽ 217; s iepsnė VLEe.
Ki i neaiškios da ybos augalų i g ybų genčių a dai į daba inę a o-
seną neį auk i:
lo . Co emium – kaine, plg. gàlwie is P 51;
lo . G a iola – gauk as, plg. jāuk as P 222; lo . G a iola o icinális – ais inė
ai iny ė (P), sin. gauk as (I ) LBŽ 160; ai iny ė VLEe;
lo . Lepidium – ložukas, plg. żażùkas, skāminas P 177; pipi nė (P), sin. lažukas
(I , S ), ložukas (I , Mln) LBŽ 195; pipi nė BVŽ 175;
lo . Majan hemum – miejugas, plg. pādziaugsmis P 131; lo . Maján hemum bi ó
lium – medu ė, sin. miejūgas (I ) LBŽ 210; lo . Maián hemum – medu ė BVŽ 188;
lo . Ma chan ia – apižele, plg. ìwai is P 99; lo . Ma chan ia polymó pha – pa
p as oji ma šancija LBŽ 213; ma šan ija BVŽ 190;
lo . Mo chella – gma e, plg. b ìdiēlus P 65; b iedžiukas, sin. gma ė (I ) LBŽ
225; lo . Mo chella esculen a – algomasis b iedžiukas LGA 490;
lo . Osmunda – klas o as, plg. oglēnis P 115; lo . Osmúnda egális – ka ališka
sis kles ė as (I ), sin. klas o as (Mln) LBŽ 242; osmunda BVŽ 214;
lo . Peucedanum – g inu as, plg. ka ējnis P 194; salia as (P) LBŽ 252; salia
as BVŽ 222;
lo . Sagi a ia – ily e, lo . Sagi á ia sagi i ólia – papliauška, sin. ily ė (I ) LBŽ
306; lo . Sagi a ia – papliauška BVŽ 262;
lo . Splachnum – p as us, plg. pumpù iēźis P 105; lo . Spláchnum
ampulláceum – mėšlius papu žandis LBŽ 332; mėšlius BVŽ 285;
lo . S u hiop e ys – spa menas, plg. ugniè is, ugnies papa is P 115; lo . S u
hióp e is ge mánica ž . Onocléa S u hióp e is LBŽ 336; jonpapa is, sin. spa 
menas papa uolis (I , Mln) LBŽ 238;
lo . Tage es – k onis, plg. maśziēs as P 257; se en is LBŽ 340; se en is
BVŽ 291;

223Te minologija | 2020 | 27
lo . Teesdalia – in us, plg. sī ps as P 178; lo . Teesdália nudicáulis – smil yni
nė pašuolė (P), sin. jodalis (I , S ), in us (I , Mln) LBŽ 342–343; pašuolė
BVŽ 292;
lo . T apa – aga as, plg. àga as P 199; lo . T ápa ná ans – aga as (I , B), sin.
aga ūnas (I , S ) LBŽ 350; aga as BVŽ 299.
P ie neaiškių genčių a dų minė inas da ienas gen ies a das, nes
nepa yko nus a y i, koks augalas a g ybas pa adin as šiuo a du:
lo . Machaloca pus – liemuone.
Palyginus Žolyno a dus su ų pačių augalų a dais, pa eik ais P igim
ūmenėje, galima pas ebė i, kad ik du a dai su ampa – aga as i liesmuo.
Te minologizuo i augalų i g ybų genčių a dai
Vienas iš L. I inskio gam os mokslų nomenkla ū inių pa adinimų kū-
imo būdų bu o šnekamosios kalbos žodžių e minologiza imas (plačiau
ž . Aukso iū ė 2000: 75–68). Iš e minologizuo ų augalų i g ybų a dų
pi miausia minė ini dū iniai. 11 sudu inių augalų i g ybų a dų L. I ins-
kis pe ėmė iš šnekamosios kalbos:
lo . Dac ylis – šunažole, plg. piewēnis P 125; šunažolė (I , Mln), sin. pamienis
(I , S ) LBŽ 115; šunažolė VLEe; šunžolė „s . (1) DŽ, OGLII26, NdŽ, KŽ,
LTEXI14, šùnažolė (1) BŽ136; M , R , EncVI281, LBŽ bo . a pinių šeimos
žolė, inkan i paša ui (Dac ylis): Pap as oji šunažolė (D. glome a a) LFII233. Ši ą
žolę šùnažole adina Kp“ LKŽe; šunažolė BVŽ 107;
lo . Filipendula – ingio ykš e; ingio ykš ė LBŽ 143; ingió ykš ė „s . (1) DŽ1,
D skŽ, ingio ýkš ė (1) DŽ, NdŽ; EncVIII190 1. D skŽ bo . e škė inių šeimos
pie ų augalas (Filipendula): Vinkšnalapė ingio ykš ė (F. ulma ia) M . Pelkinė
ingio ykš ė (F. ulma ia) LBŽ. Pie inė ingio ykš ė (F. hexope ala) LBŽ. Plika-
lapė ingio ykš ė (F. denuda a) š. Vingio ýkš ės k epia, pilna pakalnė S n.
Lie u oje auga pie inė ingio ykš ė i pelkinė ingio ykš ė LTEXII282“ LKŽe;
ingio ykš ė BVŽ 132;
lo . F aga ia – žiemuoge, plg. żēmuogé P 203; žemuogė LBŽ 145; žmuogė „s .
(1) KBII98, K, Jn, K.Būg(K ), Š, NdŽ, KŽ, žémuogė (1) Š, DŽ, NdŽ, T , E ž,
Dkš, Smln, Aln, žemuog (3b) B s, Vkš 1. SD1138, SD287, R, R123, MŽ,
MŽ161, Su , Kos137, P, F, N, M, Mi II138, L, LL176, ŠT54 bo . e škė inių
šeimos laukinis i kul ū inis žolinis augalas, edan is audonas sul ingas uogas
(F aga ia)“ LKŽe; žemuogė; b aškė BVŽ 133; pi majame dū inio sande pa ašy-
as d ibalsis ie g eičiausiai y a ko ek ū os klaida, nes okios o mos šio augalo
a do ne as a;
lo . Fuma ia – ž i ble u e, plg. źwi błā u é P 175; ž i blia ū ė (I , Mln, Rk)
LBŽ 147; ž  blia ū ė „s . (1) DŽ, NdŽ, ž i bli ū ė (1) NdŽ, KŽ, S ; M ,
224 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio augalų i g ybų genčių a dai
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
LBŽ, EncVIII703, LEV427, B s bo . da žų pik žolė pilkai žaliais lapais, aus ais
a ba audonais žiedais (Fuma ia): Vais inė ž i blia ū ė (F. o icinalis) LFIII476“
LKŽe; ž i blia ū ė BVŽ 135;
lo . Gnaphalium – ka pede, plg. kā piedé P 255; ka pėdė (I ) LBŽ 158; k pėdė
„s . (1) bo . 1. N, K, P, M , DŽ, EncIX198, Yl, Skd g aižažiedžių gen ies auga
las (Gnaphalium): K pėdės gel onai žydi, nuo gel os gydo J. K pėdės
ganyklo[je] kuone an kiek ieno kups o auga Žgč. Ka pėdė ik oji (G. dioe-
cum) F. Gels oji ka pėdė (G. lu eo-album)“ LKŽe; pūkelis BVŽ145;
lo . Me ulius – lapelaižis, plg. gajdkojis, łapièlājźis P 66; obag ybis, sin. lapė
laižis (I ) LBŽ 220; laplaižis „sm. (1) bo . 1. Kos86, J, Š s, V , T oks g y
bas, gaidukas, udukė, o e ai ė (Can ha ellus ciba ius): Še koks laplaižis, kaip
lepšis Lk . Laplaižiai auga k ū oms K . Vienų laplaižių p isi inkęs, nė ieno
ba a yko Tl. 2. NdŽ, LBŽ obag ybis (Me ulius): Lapėlaižis aša očius (M. la-
c ymans) M “ LKŽe;
lo . Na dus – b iedgau e, plg. b ìdgāu is P 127; lo . Ná dus s ic a – b iedgau ė
(I ) LBŽ 231; b iedgau ė BVŽ 202; b edgau ė „s . (1), b iedgaũ ė (2) ž . b ied-
gau is: b edgau ę pjau i eik, kai asa Šll. B iedgaũ ė – okia žolė ne ikusi,
menkai ėdama, auga sausais kęsais Š“ LKŽe; b iedgau ė BVŽ 203;
lo . Phalus – kiaulg ybis, plg. kaułāg ibis P 62; lo . Phállus impúdicus ž . I hý
phallus impúdicus LBŽ 254, poniabudė (S), sin. kiaulg ybis (I , Mln) LBŽ 181;
lo . Phallus impudicus – pap as oji poniabudė LGA 470; kiaũlg ybis „sm. (1)
NdŽ bo . 1. LBŽ, M poniabudė (I hyphallus impudicus)“ LKŽe; „dėl jauno
g ybo š iesios spal os aip galė ų bū i mo y uojami i paniabudės (Phallus im-
pudicus) pa adinimai kiaulbudė <...>, kiaulg ybis“ (Lubienė 2015: 141);
lo . Sedum – d ugežole, plg. d ūżmas P 187; šilokas (Pe , d ), sin. d ugenis (I ),
d ugiažolė (I ), iebunis (I ) LBŽ 318; d ùgiažolė s . (1), d ugižolė (1) „bo .
1. M , Ak, I šilokas (Sedum): D ùgiažolės mažukės, gel onos, auga an di onų
Al . Šieme pakupy mažai bu o d ugižolių Kp“ LKŽe; šilokas BVŽ 272;
lo . Suillus – šilba a ykis; lo . Suillus cas áneus ž . Bolé us cas áneus LBŽ 337,
smil yninis ba a ykas, sin. šilba a ykis (Mln) LBŽ 51; šlba a ykis „sm. (1) J,
DŽ, B s, Yl, Rdn, K š, S l, Šll, S d, G nk, K s, Sk b, Ppl, B ž, šilba a ykis (1)
Lk , Bsg, šilba a ỹkis (2) KŽ; Kos152, L bo . 4. LBŽ, NdŽ, KŽ smil yninis ba
a ykas (Gy opo us cas aneus)“ LKŽe; lo . Gy opo us cas aneus – smil yninis
šilba a ykis LGA 47;
lo . Ta axacum – kiaulpiene, plg. jòs uwis P 257; lo . Ta áxacum o icinále – pik 
šašė kiaulpienė [Mln], sin. kiaulpienė (I , R, S, V) LBŽ 342; kiaulpienė BVŽ 292;
kiaũlpienė s . (1) NdŽ, K , Lkž, Pn, G g, Lk , Š s, kiaulpinė (2) BŽ314; M
„bo . g aižažiedžių šeimos augalas (Ta axacum): Pik šašė kiaulpienė (T. o icinale)
LBŽ. Mažoji kiaulpienė (T. le iga um) P.Sna “ LKŽe; kiaulpienė BVŽ 292.
LKŽe duomenimis, p ie L. I inskio e minologizuo ų genčių a dų gal-
bū galima p iski i i šiuos a dus:
225Te minologija | 2020 | 27
lo . Aga icus – plempė, plg. plàuskis P 67; plepė s . (2) K, plémpė (1) BŽ104
1. R, K, LBŽ „bo . oks lakš abudžių šeimos g ybas (Collybia): Plepių, udmėsių,
s o kočių bei ba a ykų jos sau aip daug p isi o ė K.Donel. Tokių dailių pa sine-
šiau plepių K č“ LKŽe; lo . Aga icus a ensis – di inis pie ag ybis LGA 212;
lo . Ca lina – sausažiedis, plg. sàusūnis P 254; sausažiedis (I , Mln) LBŽ 73;
sausažiedis „1. sausas žiedas: Kas ki a ikiai, ži nikai, į ai iažiedžiai ijoklių
a peliai i ūks ančiai ki okių žiedų i sausažiedžių Vaižg. 2. DŽ bo . g aižažie
džių šeimos augalas, ku io žiedo sk ais ė iš sausų lapelių (Ca lina): Pap as asis
sausažiedis (C. ulga is) LBŽ“ LKŽe; ka lina BVŽ 71;
lo . Myoso is – miegažole, plg. miniè inis P 232; nemi šėlė (I ), sin. miegažolė
(P, I , Pn), minė enė (I ) LBŽ 227; miegažolė „1. LBŽ juodoji d ignė (Hyoscya-
mus nige ). 2. M , LBŽ, NdŽ nemi šėlė, neužmi š uolė (Myoso is)“ LKŽe; neuž
mi š uolė BVŽ 200;
lo . Cal ha – pu ena, plg. pu ēné P 161; lo . Cál ha palús is – pu iena lukš a
[Mln], sin. pu ena (Bz, Mln), pu enė (Alk, S ), LBŽ 63; pu ena s . (BzF160,
M , LBŽ) LKŽe; pu iena BVŽ 62;
lo . Ulmus – guoba, plg. wìnkszna P 147; gúoba s . (1) B , Dkš, Pj , Plk, Vl,
J b, Gl, Ūd, Vs, Ds, guobà (2) J, J.Jabl, (4) DŽ, S „1. bo . inkšna, ski ps as
(Ulmus): Gúoba pa ėsį da o Dkš. Gúobos žie ė duonai kep i J. Iš gúobos ka -
nas plėšia J. Gúoba neauga į didį medį Klp. Gúobos ka nos nes ip ios B ž.
Guobos medis labai di žingas Rg . Kas en s o i ies gúoba? J b. Pa si ežiau
d i gúobas iš miško Žsl. Visa pakelė gúobom apsodin a Vl. Pilnos pak iū ės
guob p iaugę S “ LKŽe.
Kai ku iuos augalų genčių a dus L. I inskis galėjo paim i ne ik iš o
me o šnekamosios kalbos – juos galėjo as i senuosiuose žodynuose. Ko-
kiais žodynais L. I inskis naudojosi, galima sužino i iš jo 1868 m. usų
kalba ašy o laiško Vasilijui Kulinui. Laiške L. I inskis ašo apie lie u ių–
žemaičių žodyno suda ymą:
„<...> aš jau seniai pasi yžęs į ykdy i šį milžiniškà da bą, be jam užbaig i da
eikia nemaža laiko, eikia iš ink i žodžius iš jau spausdin ų i esančių ank aš-
čiuose žodynų, apie juos aš neseniai ga au žinių: 1. Milkaus, 2. Neselmano,
3. Haako, 4. Si ydo, 5. Žodyno ank aš is Rygoje, 6. Tas pa s Kazanėje,
7. kun. Juškos, 8. kun. Miežinio. Iš pi mojo aš jau išsi inkau žodžius. Laukia
bū inas da bas iš ki ų, auksčiau minė ųjų iš ašy i man nežinomus žodžius i su-
sisiek i su jų au o iais“2 (I inskis 1995: 483).
2 L. I inskio laiške minimi šie žodynai: 1. Ch. G. Milkaus lie u ių– okiečių i okiečių–lie u ių kalbų žo-
dynas, 2. G. H. F. Nesselmano lie u ių kalbos žodynas, 3. T. V. Haacko lie u ių– okiečių kalbų žodynas,
4. K. Si ydo lenkų–lo ynų–lie u ių kalbų žodynas. 5-uoju nume iu ik iausiai pažymė as M. Miežinio
lie u ių–la ių–lenkų– usų kalbų žodyno ank aš is, 6-uoju – A. Ugianskio lie u ių kalbos žodyno ank-
aš is, o 7-uoju – A. Juškos žodyno Słownik polsko–li ewski (1853–1854) ank aš is (I inskis 1995: 568).
226 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio augalų i g ybų genčių a dai
Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio
210-osioms gimimo me inėms
L. I inskio e minologizuo ais augalų i g ybų genčių a dais laiky ini
i šie, da iš indoeu opiečių a bal ų p okalbių a ėję a dai:
lo . Dygi a ia – so a; só a s . (1) K, K.Būg, R , DŽ, NdŽ, P L, so à (3) K.Būg
(K ), (4) NdŽ, so os pl. SD73,290, R, MŽ, D.Pošk, Kos53 „bo . 2. pi š uo ė
(Digi a ia): Laukinė só a (So os laukinės P) (D. sanguinalis) BŽ492; M . So a
pi š uo ė (D. ischaemum) LBŽ. Raudonoji so a (D. sanguinalis) LBŽ“ LKŽe;
so a EŽDB;
lo . Linum – linas, plg. lìnas P 167; lnas sm. pp . pl. (4) SD131, K „bo .
pluoš inis i aliejinis augalas (Linum): Linai auginami Lie u oje nuo senų laikų
sp. Ilgūnėliai linai i s iukūnėliai G ž. Miško bū ė[je] linų nesėk T š. Linai
kaip ū a žalia o š. Kap gi ia linai (dideli, g ažūs) Z . Mūsų linai iš mažų išbė-
go, be didžių nepa ijo ( idu iniški) MŽ. A aš nesakiau a ie, me gelė: neik
pa linų laukelį JD179 <…>“ LKŽe; linas, linai Sabaliauskas 1990: 41;
lo . Pinus – pušis, plg. pùśzis, kwājé P 143; pušs s . (4) 1. KlG62, SD346,
MŽ120, B, P, Su , N, K, Sln , Šln, Jnš „bo . isada žaliuojan is medis su ilgais
spygliais i ap aliais kanko ėžiais (Pinus); o medžio kamienas: Ked inė pušis
(P. cemb a) M . Miškinė pušis (P. sil es is) M . Juodoji pušis (P. nig a) LBŽ.
Kalninė pušis (P. mon ana) P.Sna . Pap as oji pušis (P. sil es is) P.Sna .
P askaldyk de ų iš pušis JI315 <…>“ LKŽe; pušis Sabaliauskas 1990: 42–43;
lo . Rubus – a ie e, plg. awiè é P 203; a i ė s . (2), a ie  (3b) Dsn, Nj „k ū
minis augalas saldžiomis uogomis (Rubus); jo uoga: A i ės auga gi iose i so-
duose a da žuose Dkš. A ie lė žaliam sode žydėjo (d.) Ds. K ūmas a iečių
SD141. Ge uoginė a ie ė (R. occiden alis) š. K ūminė a ie ė (R. uc icosus)
LBŽ <…>“ LKŽe; a ie ė Sabaliauskas 1990: 154.
Palyginus e minologizuo us a dus su P igim ūmenėje pa eik ais ų pa-
čių genčių a dais ma y i, kad šiek iek daugiau nei pusė jų su ampa.
Šiame posky yje eikė ų ap a i i skolin us genčių a dus, ku ie Žolyne
nu ody i su L. I inskio nuo oda. Didžiąją dalį skolinių L. I inskis galėjo
paim i iš o me o šnekamosios kalbos a as i senuosiuose aš uose. Ras i
9 okie a dai:
lo . Allium – blodus as, plg. błodūs as, bładūs as, czesnākas P 132; česnakas
(P), sin. blodus as (I ) LBŽ 15; blodus as „(l. plodzis ) sm. Mi I223 česnakas:
Žadėdamas anas (ki mėles) iš eis i, i ink ožkos pieną su blodus ais (česnakais)
IM1851,45“ LKŽe; česnakas VLEe;
lo . Cen au ea – osilka, plg. g asēné P 254; bajo ė (P, K ), sin. šim e ūnis (I ,
S ) LBŽ 77; × osilkà „(b us. вaciлoк, l. wosiłka) s . (2) NdŽ, F nW, (4) K,
KI705, R , F nW, NdŽ, KŽ, oslka (1) LzŽ, G až, õsilka (1) JT24, osylkà
(2) Plšk; Lex55, SD183, SD154, Q305, R229, BS154, MŽ, MŽ306, P, N, M,