23Te minologie | 2022 | 29
doi.o g/10.35321/ e m29-02
D ižodžiai cons uc ion e mines a ec sudu inien
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
LINA RUTKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://0000-0001-6661-3115
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme.
Sudu ines a ibu s ne ienodai la gemen u ilisés dans di é en s domaines
e minijoje. Dans le domaine de la cons uc ion, comme le mon en les données
quan i a i es, elles assez sou en a angemien en c éan espèces deuxzodžius
e minus. L'a icle abo de XXXXI a. sudu ines ca ac è es comme ela ion des
a ibu s e minologiques a ec p incipal d ižodžių cons uc ion des e mes dėmeniu
selon eiškiamą men į son dé e minées leksinės-san ykinės sudu ines ca ac è es
signi ica ions. Égalemen s'examine la da ybinė s uc u e de ces ca ac è es, pa
laquelle ces signi ica ions éalisées. L'é ude mon a que du o al des secondai es
e mines de cons uc ion ê menims allan aux composu iniens ca ac é ages es
ca ac é is ique 12 leksinių-san ykinių signi icmių, e ils son ai s selon 10 da ybos
ypesų. La plupa du emps le e minologie de cons uc ion es u ilisée sudu ines
ca ac è es, auxquels es indiquée le p incipal dėmeniu déso a o dis inc iamji
pa icula i é selon sanda ą, o me pa icula i é, dis inci iamiji dé ail de ixa ion
pa ie e dis inc iamji de alė. ESMINIAI VOODŽIAI: da ybinė s uc u e, d ižodis e minas, leksinė-san ykinė eikšmė, s a yba, sudu inis būd a dis, šalu inis dėmuo e mino.
ABSTRACT Il es à no e que
The scope o using compound adjec i es in he e minology o di e en ields is une en. Comme illus é pa
des données quan i a i es, ils a e a he widely used in coin he ela ions be ween he
ing speci ic wo-wo d e ms in he ield o cons uc ion. The a icle discusses
wen ie h wen y- i s -cen u y compound adjec i es as e minological a ibu es and he main
componen o wo-wo d cons uc ion e ms in espec o he idea con eyed by hem: he lexical- ela ional
meanings o compound adjec i es a e iden i ied. Thei wo d- o ma ion s uc u e, h ough which he
meanings a e con eyed, is e iewed as well. The s udy e ealed ha wel e lexical- ela ional meanings a e
inhe en in he compound adjec i es used as seconda y componen s o cons uc ion e ms, and hey a e
o med unde en wo d- o ma ion pa e ns. Cons uc ion e minology is domined by compound adjec i es
designa ing he dis inc i e ea u e o he deno a um exp essed by he nimai om quelques mo s, . y.
sudė iniai, ou keliažodžiai, e minai, qui, comme e unažodžiai, exécu en nominacinę unkciju e incluukia in o
in o nameijamo subjec ą komplik ingą am ko os mokslo s ies e minų sis emą. Les che cheuses Melania
Lina Ru kienė24 D ižodžiai cons uc ions e minai su sudu iniu main componen in
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
e ms o composi ion, a p ope y o o m, a pa o he dis inc i e as ene , and
he dis inc i e pa . KEYWORDS: wo d- o ma ion s uc u e, wo-wo d e m,
lexical- ela ional meaning, cons uc ion, compound adjec i e, seconda y componen .
ĮVADAS
Į ai ių mokslo s ičių e minų sis emose y auja pas o ieji są okų pa adi-
Cabezas-Ga cía e Pamela Fabe éc i en que les oyagežodžiai e mes son le p incipal moyen pa lequel
linguis iquemen s'exp imien des concep s spéciaux de domaines (Cabezas-Ga cía, Fabe 2017). Begoña
Mon e o, aussi a i man que ès sou en une scien i ique concep es exp imée non pas unezaodžiais, e
composi i s e minis, a i e l'a en ion que du e me composi i b anduolys ( . y. dėmuo), pa lequel a
daik a a dis, ne de ai géné alemen ê e modi ié a ec plus de ois modi ia eu s1. Le e me composé é
de ai ê e el, pou qu'il y ai clai es seman inai es ela ions des mo s. Ces e mines doi en ê e
communiquées logique, clai e, p écise e concise in o ma ion au lec eu (Mon e o 1996: 6869). Les composi és
des e mes ac uali é peu ê e expliqué besoinu concep à in odui e au an plus p écisémen e
conc è emen , simul anémen une uni é lexicnique main enan g ande concen a ion d'in o ma ion.
P obablemen on peu a i me que composés e mes son l'un des labieux besipléchian s lexique couoksnių,
e cela p incipalemen liés a ec in ensi ia science aida. Comme l'a i men Ta jana G igo je a e Ais ė
And iušy ė, la quan i é de connaissances scien i iques doublée ous 1015 ans (G igo je a, And iušy ė 2015:
11). Hencesi, les nou elles connaissances in odui s nécessi en sou en e beaucoup de nou eaux e mes.
Les composé és e mes du poin de ue de o me son ès di e s2 e peu en ê e é udiés à di e s
aspec s. Kazimie o Gai enio a i me, [D]aba inai e dans la langue Li uanienne es p incipalemen u ilisée de
deux dėmenų suda y ų sudė inių e minų, don la majeu e pa ie cons i ue espèces e mininai (Gai enis 2014
[1975]: 94). 1 Dans la langue li au e habi uelnismen dé ini ion, dé inéziamojo dėmens, e non modi ica ion,
modi iojamojo dėmens ou modiika o iaus e mes, équni anglakalbėje li é a u e. Cependan dans
ce ains a aux on peu dé ec e e les de nie s (p.ex., oi Džežulskienė 2010). 2 Comme l'éc i K. Gai enis,
[T]e min des dic ionnai es e dans les s anda ds les plus longs composés e mes sep ynzodžiai. Dans les
ex es académiques se p oduisen enco e ilgesnių, appelés desc ipomųjų sudė inių e minų (Gai enis 2002:
17). Au suje du e minologue ixés ypes de e mes composi és oi Gai enis 2014 [1968].
25Te minologie | 2022 | 29
Beaucoupėjan des e mes composés, mul ipliée e leu s eche ches. XX a.
an oisième moi ié (1975 m.) K. Gai enis éc i que des langues li uaniennes
iki šiol mažai kas domėjosi, no s į ai ių mokslo s ičių žodynuose jie suda o
sudė iniais e minis didesniąją ou es les e mes pa ie (Gai enis 2014 [1975]:
61). Minimuoju pé iode les e mes composi es p incipalemen é udié
p écisémen ce e minologue. a. XXI. les e mes composés de iennen déjà
une nonge pa ie des e minologues Li uiniens e des au es kalbininkų
obje s de eche ches. Ces e mes son examinés pa les scien i iques à
di e s aspec s e se basen de di e s domaines empi ine ma iè e. Pa
exemple, Gin au as Akelai is (2008) a é udié s uc u es des e mes
composés, e Albinas D uk einis (2011) syn axinius modelius. Jolan a
Gai eny ė-Bu le (2010) analysai les ques ions de synonymie des e mes
composi i s de physique. Al ydas Umb asas (2010) monog aphe a examiné les
d oi s composi es des e mes dėmenų yšius e aišką. Palmi a Zemle ičiū ė
(2021) app o ondis dans d ižodžius noms de médecine a ec le p incipal dėmeniu
liga. Ces de nie s ans padaugè en i inemen des eche ches des e mes
complexes des g e inames Li uiniens de langues e des au es langues
(dažniausiai anglais de langues). Minė ines Viole os Janule ičienės e Sigi os
Racke ičienės (2009), Laimu ės Ki kauskienės (2009), Judi os Džežulskienės
(2010), Nijolės Li e kienės (2015) publica ions. Elle es égalemen connue pou
ses publica ions su les emmes. En linguo ype é angè e l'a en ion des
che cheu s di ige e s au oma ique econnaissance des e mes composés,
leu s p oblèmes de aduc ion, du e me composé e ex ines ph ase
di é ums. Dans ce a icle, on choisi de discu e d'un des plus épandus
ypes de e mes composés d ižodžių de inamých (a ibu inių) junginių jedno
pog upį e minus, don le secondai e dėmuo é eikš sudu iniu būd a džiu.
Empi ική a ikli ma e jalaga XXXXI a. sa akilmiai e hib idiniai sudu iniai
būd a džiai, allan an ys d ižodžių s a ybos e minų šalu iniais dėmenimis. A
no e que dans les lui s ex es du domaine de la cons uc ion ne se ou e
aucun un composu inium a ibu e gis a ec abien emp un is sandais ous
les discu és a ibu e gies son onc ionnojian s seulemen des langues
Li uiniens dans e min cons uc ion e dū ybos ac e es passé dans les
langues Li uiniens. Toks, a ody ų, é oi obje choisi en enan comp e des
données quan i a i es é abli que, en e ec uan la cons uc ion des
concep s nomina ion, a ibu s e minologiques sudu iniai ca ac è es
de iennen assez sou en . Vienne Te mes de cons uc ion dic ionnai e (2002)
de els e mes ou e 542. Du o al e mininai ecueilli à pa i de 55 sou ces (žodynų, mokomųjų knygų, ado ėlių, s a ybos žinynų, monog a ijų, paskai ų konspek ų, s aipsnių inkinių), assemble 635 nesik e jan ys uni és sépa is d ižodžiai e mininai a ec sudu iniu būd a džiu é eikš u šalu iniu dėmeniu.
Lina Ru kienė26 D ižodžiai cons uc ions e mines a ec sudu inium
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
Renkan ma iè e, a é é plani iée app o ondi seulemen dans sudu inius
būd a džius, malg é leu ela ion a ec p incipal daik a a diniu dėmeniu.
Cependan elle de daik a a džio a sie ų sudu inių būd a džių
e minologinė analizė se ai dou euse, ca būd a dis, allan du e me
iniu dėmeniu, ne enka sa o sa a ankiškumo: būdamas e mino sudė inė
composi e šaludalis, il ensemble a ec le p incipal dėmeniu ma que une
ce aine une dé inie scien i ique concep . Ainsi, sépa e būd a džių du
daik a a džių e ai e les leu s sépa émen nešei ų. Cependan , e
ma quan un concep , deux mo s e minés es e skaidūs an
syn axalemen , que selon éškiamą men į. Jų pažyminiai peu en de di é en s poin s de ue déc i e le p incipal dėmenį, décla e K. Gai enis
(Gai enis 2014 [1975]: 70). Il es à no e que les au o i és ançaises n'on pas p ésen é d'a i ma ion de la compa ibili é de ces mesu es a ec le d oi communau ai e.
En éno an ce a icle ésikel es objec i aspec e minologique de
discu e sudu inium a ibu a dį, allan du deuxjodžių cons uc ions
e mines secondau iniu dėmeniu. Tou d'abo d ise à énag ine
composu inien adjec i , comme a ibu e minologique, ela ion à le
p incipal e me dėmeniu selon eiškiamą men į, . i. dé e mine ses
leksines-san ykines signi ica ions. Égalemen dans l'a icle se a é isée la
s uc u e da ybine des sudu ins būd a džių, pa laquelle ces signi ica ions
son ealizuojamas. En e ec uan l'enquê e, a end-se de dé e mine e
géné alemen e minologiques des e mes de cons uc ion a ibu s en allan des sudu inius būd a džius.
P incipale mé hode de a ail analy ique desc ipomasse. La mé hode
comp end la collec e de données, sys émisa ion, se ice e ob enus
ésul a s de ésumés. En appliquan ce e mé hode, assemble les e mes
s'asso issen en g oupes e son ai és comme des memb es de ces
g oupes. La classi ica ion dans l'a icle es p incipalemen p ésen ée selon
la signi ica ion du p incipal dėmen selon elle d ižodžiai e mes a ec
sudu iniu būd a džiu é eikš u šalu iniu dėmeniu se subdi isen en hémines
g oupes. Temiquemen sug upa us empi inée ma iè e, app o ondi ase dans
les leksines-san ykines signi ica ions des sousu ines dėmenes. Quan i a i s
données é èle les ela ions des signi ica ions leksinai es-san ykniques des
ê emen s examinés. Le nomb e de e mes ecueillis es éc i en uni és
dans chaque g oupe héma ique, e la conclusion se p ésen e e pe cen age
exp essionska puisque les mêmes leksinės-san ykinės signi ica ions peu en
ê e ca ac é is iques de di é en s g oupes héma iques memb es, on
pense, qu'il con ien les déc end ine e a sie ai de g oupe héma ique.
L'a icle analyse de la ma iè e empi ique es essen iellemen basé K.
Gai enio publica ion D ižodžiai sudė iniai e minai daba inėje lie u ių kalboje (1975). Te minologas é udiai XX a. seconde moi ié des dic ionnai es de e mes donnés les e mes (don e echnique). Selon les données ou nies pa K. Gai enio,
27Te minologija | 2022 | 29 d ižodžiai e minai daba inėje lie u ių kalboje
cons i ue 11 équen iau a ojamų g ama inių kon igū acijų (Gai enis
2014 [1975]: 94), e l'une d'elles es sudu būdinis a dis + daik a a dis.
Mokslininkas no e que saga -inis, -ė, daik a a džio kilmininkų e
„[I]ki šiol bene plačiausiai y a y inė os lie u ių kalbos būd a džių su p ie-
nonikiamosios ūšies daly ių leksinės-san ykinės eikšmės (Gai enis 2014
[1975]: 71). Mokslininkas a é abli que les ê emen s secondai es exp imés
sous des adjec i s cons i u i s son ca ac é is iques cinq
leksinės-san ykinės signi ica ions, i. i. elles peu en ê e indiquée 1)
dis inc iable ins umen ou agen ca ac é is ique de onc ionnemen , 2)
dis inc ible dé ail, 3) couleu du co ps i an ou égé al, 4) s uc u e ou
consis ance d'un o gane dis inc , 5) subs ance.
Comme on le oi du la geus K. Gai enio é ude, XX a. seconde pa de la
e minologie de la langue Li uanienne sudu inis būd a dis nepassižymi didele
leksinių-san ykinių eikšmių į ai o e. Considè e, que ce se ai ac ualu
panag ine enco e d'une conc è e cons uc ion sphè es e miniją, dans
laquelle sudu inis būd a dis es assez p odui s us, discu e de son
leksines-san ykines signi ica ions. En ou e, il es impo an é alue , quels
enco e, en plus de XX a. seconde moi ié dé e minée e minologue K. Gai enio,
leksinių-san ykinių signi icmių peu a oi e minologiquemen u ilisé
sudu inis ap a dis, e complédy i ce aspec e minologiques.
A an de commence à app o ondi dans la cons uc ion e minologie,
con ien de discu e e d'au es domaines des ésul a s de eche ches de
e mes composi es, liés à la suje ée examinée, é alue la place des
sudu ines ca ac è es dans le sys ème de e minologie des domaines
examinés. Bien que, comme mon en K. Gai enio données données, au
sudu inium adjec i ca ac é is iques seulemen quelques
leksinės-san ykinės signi ica ions, cependan cela ne pe me enco e di e que
en géné al sudu iniai adjec i s comme composi es e mes des dé i és son
u ilisés a emen , bien elle men is, sans abejo, se pose. G. Akelai is, ayan
é udié des e mes composés adminis a i s, é abli que 2008 e mines de
d ižodžių a ec p epoziciniu šalu iniu dėmeniu ieną modelį cons i ue
į a džiuo inis būd a diškasis mo (būd a dis, nejekamasis daly is,
skai a dis) ou būd a dis a ec appendice -inis + daik a a dis, e an ą
daik a a džio kilmininkas + daik a a dis (Akelai is). Le Mokslininkas ne pa le
complè emen pas su des modèles a ec sudu inium ca ac è e a dju. De
l'é ude peu dégage opinioné, que les e mes adminis a i s ai e
cons i uu is adjec i ne nécessi e pas ou es u ilisé si a emen , que dis ingue quelque quel modèle a ec lui n'es pasikslinga. A. Umb aso, ayan examiné 19181940 m. les p incipaux codes ju idiques e minus, é ude mon ai , que

Lina Ru kienė28 D ižodžiai cons uc ions e mines a ec sudu inien su
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
p esque 3 100 d ižodžių e minų son seulemen pa 20 els, don les
dėmenys iš eikš i į a džiuo inės o mos negalinčiu u ė i būd a džiu, i
a p jų y auja sudu iniai būd a džiai (Umb asas 2010: 154). Kad sudu -
iniai būd a džiai kai ku iose e minų sis emose gana e ai eina šalu iniais
e minaux secondai es dėmenimis, mon e e P. Zemle ičiū ės enquê e.
Mokslininkė, e ec uée XIX a. pab. XX a. p . noms de médecine a ec p incipal
dėmeniu liga analizę, p é end que [T]i iamojojë ma é iagoje pa coikke
seulemen un appa enomasis dėmuo, éškiamas sudu iniu ad e bu, don
le p emie dėmuo es į a dis sa as, e le second daik a a dis s o is [sa is o ė liga]
(Zemle ičiū ė 2021: 248).
Bien sû , pé iode di é en e dans di é en s sys èmes de e mes de
domaines la p oduc i i é du sudu inium adjec i alle au secondau du
dėmeniu ès inéodas, cependan ésuman discu és eche ches b iskėja
endance géné ale sudu inium adjec i comme e minologinį a ibu ą
sou en nukoncu uoi in o a džiuo inis adjec i is, nonekiamasis daly is e
daik a a džio kilmininkas. Su la base discu ées des eche ches se pose la
ques ion: peu -ê e plus la gemen u ilise l'a ibu aux besoins
e minologiques, i. e. nomina ion des concep s de science, iboja son
leksinių-san ykinių eikšmių neį ai o ė? À ce e ques ion con inue e se a
en ée de épond e, e ec uan d ižodžių cons uc ions e minų, don le la u inis dėmuo eiškiamas sudu iniu būd a džiu, é ude.
SUDURTINIAI BŪDVARDŽIAI Il es à no e que le
KAIP TERMINOLOGIAI ATRIBUTAI Aux Sudu iniens adjec i s son p op es
ce ains ai s, qui impo an s peu en daug conc è emen e plus dé ail
e minologiškai. Adelės Valeckienės i inimu, sudu iniai būd a džiai
déc i e la pa icula i é de l'obje signi ian , plu ô qu'un mo un mo
é eikš as (nesudu inis) ca ac è e a dis (Valeckienė 1957:9). 27 Vincen as
D o inas a i e l'a en ion su le p oduc i um: à l'opinion de l'au eu ,
an dans les ieux éc i s, que dans la langue li uanienne ac uelle sudu inių
būd a džių da yba y a un p oduc i esnių būd a džių da ybos būdų
(D o inas 1963: 75). Nu ulas P a iwis e coau o s, en a i man que les
sudu ines adjec i s modi ien daik a a dį plus clai emen e plus en
dé ail que les non-udu ines adjec i s plus équemmen u ilisés, no en
que des obje s ma qués daik a a džiais, déc is pa sudu inais adjec i s
eiškiamais a ibu s, son plus aciles à isualise (P a iwi e k . 2016).
Taigi, ku ian ikslius, umpus, aiškios mo y acijos e minus, iks-
linga u ilise e sudu inius ad e bis. Selon S asio Keinio, sudu iniai
29Te minologija | 2022 | 29 mo s aide à é i e pažyminių susci kimo (Keinys
2005 [1983]: 130). Sudu iniai adjec i s, comme e minologiniai a ibu s,
ma quen indi idualų, eiškinį, le dis ingue des au es, ne po an pas el
speci inį, nekin amą pažymimuoju žodžiu pasakomo dalyko požymį. Jie
apibend in ai i iksliai apib ėžia pag indinu dėmeniu į a dijamą daik ą a
signe (ou don ce signe n'es pas essen iel).
Le domaine de la cons uc ion d ižodžiai e mes en a dija di e s
(gene almen espècesines) concep s, liés à bâ imen s e au es s a ins
(bokš ų, uos ų, pon s e e c.) cons uc ion, a aux de ou es, canalisa ion
e gio ikacije éseaux magis alines, ges ion des p ocessus de cons uc ion,
p oje a im, echnologie de cons uc ion, onda ions e au es
cons uc ions sou e aines ins alla ion, a aux e sécu i é incendie.
Puisque la cons uc ion e minija ès la ge, a an examinan
leksines-san ykines sudu ines ca ac è es signi ica ions, d ižodžiai
cons uc ions e mes a ec la é ales êmenims, p ononcsh es sudu iniais
ca ac è es, comme men ionnée in oduc ion, se subdi isen en hémines
g oupes e con inuen examinés selon elles. Vincan e examinan empi inée
ma iè e, ema quée que ne pas de ous hèmes g oupes des deux-joudji pou
les e mes de cons uc ion ai e es habi uel u ilise sudu inį būd a dį. Le
plus sou en sudu iniai a ib e ges son u ilisés des s a ins (main enan
bâ imen s), leu s pièces e cons uc ions, des cons uc ions de ma é iaux,
des en eines de cons uc ion p odui s, ainsi que des machines e des
ins umen s nommés signi ian s deux-joodjs e mes pou ai e. Nemažą
pluoš ą discu ables d ižodžių e minų cons i ue a i ma ion des dé ails
nommées, moins abs acakčių eiškinių nommées. Nebūdinga sudu iniu
a ib a džiu exp ime šalu inį dėmenį aisan pe sonnes, moyens de
p o ec ion, documen s, lieux d'ac i i é de cons uc ion e echnologies de cons uc ion accompagnan les e mes. SAULUTINI DMEN, IŠREIKŠT SUDURTINIAIS BŪDVARDŽIAIS, LEKSINS-SANTYKINS REIKŠMS
IR DARYBIN STRUCTŪRA Il es
A an plus en dé ail examinan les la u ins êmenis selon leksines-san ykines
signi ica ions, con ien d'a i e l'a en ion su la endance exp imée lo s de
la épa i ion de ma iè e empi ique: quand sudu iniai ca ac è es son ieux
mo s de la langue géné ale (čia emiamasi académique Li uio langue ocodino
sou ces), ils omben dans ès di é en s hémines g oupeses e peu en
alle olimas concep s ca ac é inčių s a ybos e mes. Tou d'abo d, comp e
enu du quan i a i c i è es, cela di ei pou des sudu inius būd a džius
a ec sie iniais kamienais -gubas, -a, - isas, -a, ainsi que pou būd a džius d ipusis, -ė, unpusis, -ė.
Lina Ru kienė30 D ižodžiai cons uc ion des e mes a ec sudu inium Ces
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
adjec i s de cons uc ion e minologie u ilise depuis l'ano e a ec eux
ai e beaucoup de di é en s hèmes g oupes de deux mo s de
cons uc ion, don les la é aux lésemences ma quen la dis inc i i é selon
sanda à, eg: double mu aille KKGSP double plaquè MKK 1992, double digis STŽ
2002, double CPKi is 2000, double à l'en ée, 2002, ALŽ, STŽ, STŽ, 2002, double
enê e, STŽ, STŽ, 2002, 2002, STŽ, STŽ, 2002, STŽ, STŽ, 2002, STŽ, STŽ, 2002, STŽ,
2002, STŽ, 2002, STŽ, 1992, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ,
STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ,
STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ,
STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ,
STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ,
STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ,
STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STJ, STJ, STJ, STJ, STJ, STJ, STJ, STJ, STJ,
Nonžos pa ie de els di é en s g oupes héma iques de e mes
d ižodžių, ayan des ca ac é is iques du suje d'é alua ion
lexicine-san ykinę signi ica ion, a ca ac è e a dis an aeilis, -ė (mažiau
impo an ): second aeiliai pas a ai PLST 1972, an aeilis da bininkas STŽ
an aeilis obesys 1929, 1936, KS an aeilė BGD 1978, an aeilė en iliacija
STŽ MT 2022, an aeilis audinkel 1929.
Quand sudu is ai a dis es un e me de cons uc ion nou eau, a ec lui
le on plus sou en ce même hémine g oupe appa enan e mes, pa
exemple, ous d ižodžiai e mes a ec ai a džiu daugiaa amis, -ė
appa iennen au hémine g oupe des cons uc ions de cons uc ion:
daugiaa amė kons ukcija ALKS 1993, daugiaa amė sija MKKS 2000,
daugiaa amis ėmas 1977, MK a e ous d ižodžiai e min inkina a ec
dėmeniu g ei akie is, -ė hémine de ma é iaux de cons uc ion: g ei akie is
cemen as ALŽ 1993, 1993.KS STi akie is gipsas 2002, ALŽ 2002, g ei akie is
mix e 2002, g ei aki es 1993. Dans l'essen iel à chaque g oupe héma ique
ca ac é is ique p op ei os des ê emen s secondai es
leksinės-san ykinės signi ica ions. Leu posikiébili é, man ina, lemma
analogine da yba, don po eikį suppõe e mes de sys éme, con o , cla é
exigences. Du même cô é, il es possible d'explique e besicici uan an e
s uc u e da ybine, e même ces mêmes, p oduc ius, sandus en e ces mêmes hèmes g oupes de memb es.
La e minologie scien i ique de cons uc ion o ma imosi au débu (nous XX a.
p .) d ižodžių e minų, don le la i ieux dėmuo sudu inis būd a dis, n'es pas
gausu. Kele ą jų andame 1910 m. išleis oje iš usų kalbos iš e s oje kny-
gelėje Comme e de quoi il es possible de cons ui e des obesius économiques bon ma ché e e mingus: mold ebė
31Te minologija | 2022 | 29 oba KKGSP 1910, mollipė siena KKGSP 1910, molplukė
siena KKGSP 1910. Šies s a ines (pas a ų) e leu s cons uc ions appa enan
à des g oupes héma iques en a dijamo daik o açon pada imo: oba
d ižodžių e minų šalu iniais dėmenimis pasakomas pag indiniu dėmeniu
nud ebiama de molio, siena égalemen nulipinama e nuplukama de molio. Ces
composu és adjec i s p ésen en une s uc u e da ybinė D → V3.
Minimoegelée a dé ec é un e me d ižodis a ec ma iè e consis ance
ma quinčiu šalu iniu dėmeniu pusiauskįs a ešla KKGSP 1910, qui ai u
p ie eiksmį jus e a aukus p énom du būd a d (P → B), laissan būd a dija
galūnę -a. Medjiagos consis ance ma quan šalu inis dėmuo, basé s sudu iniu
būdžu, dé ec a s e a puka io dans la li é a u e de cons uc ion: 1937.M Il
lui aussi ca ac é is ique P → B da ybinė s uc u e, seulemen da yba déjà
sis emiška. É onnammen , que dans les sou ces plus a dennes aba us des
secondau ins dėmenes leksinių-san ykinių signi ica ions n'a éussi à op ique .
In e puka iu, dé eloppan da an age le e minilie de cons uc ion, sudu iniai
būd a džiai p incipalemen ėjo s a inių kons ukcijų žyminčių d ižodžių
e minų šalu iniais dėmenimis i eiškė ypa ybę, susijusią su kons ukcijos
sanda a (p z.: ieneilis g indinys SGBT 1931, ienai is s ogas MGN 1933,
dé ailliau. oi plus loin). Didžiulis bū ys sudu inių būd a džių e minologinių
a ibu ų cons uc ion e minijoje es appa u so ie mečiu. E plus a d,
eckū us Li uanie Nep iklausomybę, sudu inių būd a džių cons uc ion
e minijoje beaucoupėjo. 1. La plus g ande g ande g oupe des e mes pa lan
cons i ue des cons uc ions, leu s pa ies e cons uc ions . y. des ésul a s des ac i i és de cons uc ion nommés.
1.1. Pa mi eux p incipalemen (217) son des e mes, don sudu inium adjec a džiu éskiamu secondau iniu
dėmeniu pasakoma dis inguable obje ca ac é is ique selon sanda ą, i. i. pasakoma, combien ou quels de
ce aines pa ies (dažnai p incipaux cons uccinių) cons i uen dé inéjiamojis obje . Nemažos pa ie de els
sudu ines ca ac è es p emie sands es basé a daik a a dį aldančiu p ie eiksmiu beaucoup ou
skai a džiu depuis un jusqu'à sixšių, e 3 Remian is A. Valeckiene, [S]in aksinės p iklausomybės a ž ilgiu ous
les Li uiniens langues sudu iniai būd a džiai son p ijungiamieji. Une pa ie cons i uan e (géné alemen la
p emiè e) es join e ou con ôlée de la seconde e no e, complildo la signi ica ion de la deuxième pa ie
(Valeckienė 1957: 279). Ac uelles g amma icales de langues Li uaniennes (DLKG 2005) u ilisés les e mes
dé inéjiamieji (de e mina i iniai) e sudedamieji (kopulia y iniai) dū iniai, cependan pa lan de dū inius, don
le second sandas basé as eiksmažodžiu, ce e classi ica ion, sans abejo, déjà appliquoma. A. Valeckienės
p oposé e me p ijungiamieji sudu iniai būd a džiai comp end de ous les ypes de da ybos sudu inius
būd a džius. P iklausomi és ela ions dans ce a icle son mon ées indicykle: elle nuk eipiama de
dépendomojo sando au p incipal, . y. aimo di ec imi. Ici e ensui e B būd a dinis sandas, D daik a a dinis, Dl
pa icipan is, Į į a dinis, P p ie eiksminis, S skai a dinis, V eiksmažodinis.
Lina Ru kienė38 D ižodžiai cons uc ions e mes a ec sudu iniu
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
signi ica ions, aigi sudu iniai būd a džiai, many ina, peu ê e assez
la gemen u ilisés science domaines concep okų nominaciji. Bien en endu,
ces données ou nissen des in o ma ions su un seul domaine.
En pa lan de l'a isanine dans d ižodžius e minus de cons uc ion
en an an s sudu inių būd a džių s uc u e, di ei 'il que ils ai e selon
10 doybos ypesų (ž . 1 igu e.).
1 ig. Sudu ines ca ac è es, allan an s secondai es deux- e bes de cons uc ions e mines
dėmenimis, da ybos ypes Comme isible de 1 ableau, p oduc i i é se dis ingue qua e da ybos ypes: B
→ D, S → D, D → V e P → D. P → D. An asis sand dans de nomb eux cas es daik a a dinis, où kas ečiau
eiksma a dinis ou būd a dinis. Ne ou e aucune d'un sudu inien a ibu e ge a ec une au e pa ie
de langue basé u deuxième sandu. Beaucoup auxiliai es dėmenimis allan an s sudu ines ca ac è es de
ai som a ec les mêmes p emiè es sandais. En ep būd a dinių sandų p édomine appuy i an oniminiais
būd a džiais plonas g os, bas hau as, ainsi que būd a džiais s ambus, s a us, uščias. La plupa du
emps des chi es a diniens sands sou ienne chi es a džiais de un à qua e, e la plus g ande
pa ie p ie eiksminių p ie eiksmiu beaucoup. Nemažai p emie s des sudu ins būd a džių sandų
sou enama e p ie eiksmiais apidemen , longgai, peu, cou ai. Publix endinis a i iciellemen plès i de
els g oupes dans les dic ionnai es. Pa exemple, seul S a ybos e minų žodyne (2002) es 107 d ižodžiai
e minai, don šalu iniu dėmeniu einančio sudu inio būd a džio p emie sandas es d i-, e 31 d ižodis
e mas, auquel einan is sudu inis būd a dis a p emie sandą beaucoup.
D→V P ←DS→D B→D P →B Į→V P →V
P →D
Į→D D →D → DID
15,08 %
12,56 %
16,58 %
21,61 %
7,04 %
3,02 %
6,53 %
5,03 %
10,05 %
2,50 %

39Te minologie | 2022 | 29
Apsk i ai galima pas ebė i, kad ku ian ap a iamuosius s a ybos e mi-
nus le plus sou en baséamique de cons uc ion e minijoje déjà onc ionnojan s su1957:
du iniais būd a džiais, o ne da omi naujada ai. Kalbėdama apie bend o-
sios kalbos būd a džius, A. Valeckienė eigia, kad sudu iniai būd a džiai
žymi „dažnai ik ienam kokiam daik ui būdingą ypa ybę“ (Valeckienė
279). Cependan cons uc ions e minologie on oi opposé phénomène: beaucoup de ces
mêmes adjec i s, allan an s desiliai es dėmenims, déc i en di é en s suje s. 2 igu ele
donnés sudu iniai adjec i s, qui auxiliai es e mines de cons uc ion dėmenim on le
plus sou en . 2 ig. Sudu ines a ibu s les plus équen s e minologines a ibu s dans
la e minologie de cons uc ion Pa exemple, ap wa dis mul iasluoksnis, -ė a 19
di é en s d ižodžių cons uc ions e minų šalu iniu dėmeniu, s ačiakampis, -ė 18, e
būd a dis d isluoksnis, -ė, comme e būdžiai plonasienis, -ė, uščia idu is, -ė, 16 son
dėžodžių cons uc ions e minų šalu iniai menys. D'oùsi, quand les concep s on des
coincampan s signes, p incipalemen se che che une econnue aiškos. Bien é idemmen ,
de els e mes acilemen en aînés e con o ables à u ilise , cependan des dou es
pose le ai que dans ce cas insu isammen exploi ée au es uni és lexicologiques.
IŠVADOS
1.D ižodžiai e mininai a ec sudu iniais būd a džiais é eikš ais
secondai iais dėmenimis son une impo an e pa ie de la e minisie de
cons uc ion. Ces e mes ma quen espèces concep s, p incipalemen liés à
des moyens e ésul a s d'ac i i é de cons uc ion: elles in oduisen les
Lina Ru kienė40 D ižodžiai cons uc ions e minées a ec sudu inium
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
cons uc ions, in e minées cons uc ions p odui s, machines e ou ils,
ixa ion dé ails. Rčiau els deux- e bes e mininai ma quen abs akčiuosius
eiškinius. 2. Chaude in des e mes de cons uc ion deux-joodjs, p ononc s e
des sudu inés adjec e gies, les p incipaux dėmenys peu en ê e dé inis pa
di e s aspec s signi ica i s ces dėmenys es ca ac é is e de 12
leksinių-san ykinių signi ica ions. Ainsi, sudu inis būd a dis peu ê e assez
la gemen u ilisé de la cons uc ion s i es concep okes nomina ion. De elles
signi ica ions, comme pa icula i é selon sanda ą, pa icula i é de o me,
s uc u ali é, pa icula i é é aluable, po encinée, pa icula i é
senso iellemen pe cep ible, ca ac é is iques pas d'un g oupe héma ique.
3. Pagal kiekybę iš isų išsiski ia sudu iniai būd a džiai, ku iais nu-
ma iè es de cons uc ion, s a iniai, leu s pa ies e appa aî dis inguable
abs ac us ou conc è eus suje ca ac é is ique selon sanda ą même 45,70
p oc. assemblés des e mes secondai es sudu iniais ca ac è es de
p ononcia ion dėmenys on ce e signi ica ion. Une moind e pa des
de alės dalį (11,15 p oc.), išski iamąją de alę (7,17 p oc.). Da mažiau su-
du inių būd a džių, einančių šalu iniais dėmenimis, nu odo po encinę
ê emen s secondai es ca ac é is ique.), ma é e la pa icula i é de
o me (13,22%), dis ingui im solide de la pa icula i é (4,94%), de
onc ionnemen de la machine (4,78%), de la s uc u e (3,50%) de la du ée d'un
obje abs ai (2,55%), de la ma iè e, don un ce ain mon an en e dans la
ma iè e p incipale (1,91%) e de la pa icula i é pe çue pa les sens (4.11%).
Re p é é udu iniais adjec i s di es la maniè e de ai e l'obje (0,48%). Las a osios leksinės-san ykinės signi ica ions sudu inių būd a džių cons uc ion e minijoje depuis XX a.
du milieu déjà plusap iguée.
4. La G andija pa à des sudu ines ca ac è es ca ac é is e s uc u e da ybinė
B → D, S → D, D → V e P ← D → P → D. P oduk y iausios es nomina is inės
kalbos dalys daik a a dis, būd a dis, skai a dis e p ie eiksmis. No ezim
endance à epeupe les mêmes caisses. Especiellemen ce di akile su les
dic ionnai es ixés e mes.
5. É an donné que di é en s déno a s du domaine du bâ imen peu en ê e
ca ac é is iques des mêmes ca ac é is iques ondamen ales, le e minologie
du bâ imen habi uelle espèces unies exp ime pa les mêmes sudu inai es
adjec i s. Les couleu snis e minologiques a ibu s de la cons uc ion
e minologie son sudu iniai būd a džiai mul iasluoksnis, -ė, s ačiakampis, -ė,
d isluoksnis, -ė, plonasienis, -ė, uščia idu is, -ė, iengubas, -a, unpusis, -ė, ilgalaikis, -ė, smulkiag ūdis, -ė, s ambiag ūdis, -ė.
41Te minologie | 2022 | 29
SHALTINIAI
A mocemen as, AC au . F. Bielinskis, P. Buškūnas, Vilnius: Vaizdas, 1964. ALKS Anglųlie u ių kalbos
s a ybos e minų žodynėlis, sud. J. S onys, Vilnius: VISI, 1972. APKS U ilisa ion de la pie e dans les
cons uc ions u ales, au . V. Vi kauskas, Vilnius: Vaizdas, 1960. BAPK Be on e a ma u e: p incipales
p op ié és cons uc i es: didomoji li e, au . D. Zabulionis, Vilnius: Technika, 2010.
BGD Be ono e gelžbe onio a ai, au . V. Mažeika, Vilnius: Pe galė, 1978. BS Be onai e skiediniai: žinynas,
au . A. Čecho as, e . J. Dyčmonas, A. Ž i ėnas, Vilnius: Mokslas, 1976. BSM Des connaissances géné ales su
les machines de cons uc ion: paskai ų konspek as, au . D. Mid ikis, J. S a kus, Vilnius: LTSR. e spec. id.
minis è e de science, 1982. CPK Ci ilinių pas a ų kons ukcijos: ado ėlis, au . A. Nakas, J. Gajauskas, M.
P ikšai is, Vilnius:
Science, 1992.
GMLD G un ų mechanikos labo a o iniai da bai, au . F. No kus, Kaunas: Technologie, 1992. GNSK
Viendissemen s maisons de cons uc ion ques ions: scien i ique a icles collec ion, y . ed. K.
Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1962.
Blaže ičius, KABK Kompozi ais a muo es conc è es cons uc ions: guideėlis, au . G. Kaklauskas, D.
Bačinskas, V. G ibniak, D. Jakubo skis, D. Ulbinas, E. Gudonis, A. Meškėnas, E. Timinskas, A. Sokolo , Vilnius:
Technika, 2012.
KAŠ Kai ai a sp ūs shamo be oniai: monog aphija, au . S. Gobe is, V. An ono ič, Vilnius: Technika: 2007.
KKGSP Commen e de quoi il es possible de bâ i che s e e mingus obesius ag icole, e . J. B ažinskas, Vilnius: Juozapo
Za adzkio imp us u e, 1910.
KP Kons ukciniai plienai, au . A. Pa a as, Vilnius: Mokslas, 1978. Kaimo s a yba, au KS. P. D ąsu is,
P. Gaižu is, L. Gudzinskas, J. Juška, P. Kali a, E. Ke snauskas, V. Š ipas, Kaunas: Spindulys, 1936.
MA Medžiagų a spa umas, au . K. Vasiliauskas, Kaunas: Vilnius, 1940. MBD Mū ininko e
be onuo ojo a auxi: ado ėlis, au . V. Adoma ičius, J. Alekseje a, A. Česas, R. Do ydai ė,
Vilnius: Min is, 2008.
MDKM Mū o a aux e cons uc ions mon agis: guidėlis, au . I. Iščenka, Vilnius: Min is, 1971. MGN Les maisons
habi ables de la ille: leu cons uomi exigences e leu p oje a im, au . V. Š ipas, Kaunas: Va pas, MK Medinės
1933.
kons ukcijos: ado ėlis, au . A. Valen ina ičius, B. Valiūnas, Vilnius: Encyclopedia, 2000. MK Me alinės
kons ukcijos: ado ėlis, au . J. Paulauskas, A. K eda as, Vilnius: Mokslas, 1977. MK Mū inės kons ukcijos, au . A.
Rozenbliumas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os publikla, 1956.
MS Molio s a yba, au . K. Reisonas, Kaunas: Vals ybės paus u ė, 1928. MT Mediniai il ai, au . S. G inke ičius,
Kaunas: Spindulys, 1929. MTPM Medžiago y a inkuo ojams ply èles e mosaïques klojėjams: guideėlis, au .
A. V. Aleksand o skis, Vilnius: Mokslas, 1976.
PAPŠ Bâ imen de ini ion. Chau emen du bâ imen e inkaison. Dépaila ply elées e d'élemen s de dépailos
mon agis: guidėlis, au . M. Če nius, E. Kuliešius, V. Ru ke ičienė, V. Sa a auskienė, Vilnius: Min is, 2008. PK
Cons ua des cons uc ions. pa ie I: manuélis, au . A. Bis ickas, N. Ge šas, J. Kapčius, K. Kaušinis, J.
Mikuckas, V. Ve bickis, B. Zibe kas, A. Žin elis, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1962.
PK Plienines cons uc ions: manuélis, au . J. Paulauskas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os publikla, 1961.
PLST F ançaislie u ies e mines de cons uc ion dicynėlis, sud. A. Gudai is, Vilnius: VISI, 1972. PNA
Cons ua y ų maisons apposchénemen , eng. B. Vek a is, Kaunas: Raidė, 1994. PSAK Bâ imen
pein u e e apmušalų klija imas: ado ėlis, au . V. Bu a ičienė, V. S asionienė, Vilnius:
Min is, 2008.
PSDP Edia ų sienų dažy ų pai shišių ilgaamžiškumas: monog aphija, au . R. Minio ai ė, V. S anke ičius,
Kaunas: Technologija, 2001.
RLKP Rusųlie u ių langues de poli echninis dic ionnas, ed. kol. A. No odo skis, L. Kumpikas, J. Mikuckas,
J. S anai is, S. Vasauskas, J. Vidman as, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla,
1959.
Lina Ru kienė42 D ižodžiai e mes de cons uc ion a ec sudu iniu
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
RNS Rąs inio namo s a yba: žinynas, au . R. Bo kūnas, T. B aškys, V. Čeikauskas, R. Da aške ičius, T.
Gecas, T. Lapinskas, E. No aišas, M. Sakai is, A. Si ydis, T. Šli inckas, G. Unikas, V. Uosai is, Vilnius:
Bal o p in , 2012.
SA S a ybinė akus ika: ado ėlis, au . V. J. S auskis, Vilnius: Technika, 2007. SBPK Su i in ų e besiūlių
cons uc ions sidé u giques é alua ion de sécu i é e longue du ée, au . A. Kudzys, V. Vai ke ičius,
Vilnius: Sole ija, 1995.
SDKŽ Cons uc ion ou ie s de quali ica ions connaynas, eng. S. V. Bašinskij, P. V. Blaže ič, I. A. Pe o , Kaunas:
Vilnius, 1940.
SG Su enkamas gelžbe onis, au . A. Bujokas, A. S onys, Vilnius: Min is, 1971. SGBT Sauskeliai. Gelžbe oniniai
e be oniniai pon s, au . J. Gab ys, Kaunas [n. s.], 1931. SGKP S a yba: plokščių gipso ca on mon agim e
ini ion, au . A. Zienius, Vilnius: Lod ila, 2006. SISCh Dynamique des ca ac é is iques des sys èmes
S a is iques e ingénieu s. pa ie I: monomoji li e, au . A. Janickas, Kaunas: Technologie, 2000.
SK S a ybines cons uc ions: con é ences, des inées au p o . A. Rozenbliubo cen enai es anni e sai es de
naissance ma quées, ayan lieu à Vilnius 2002 m. juin 56 d., ma é iaux de appo s, Vilnius, 2002. SKKS
S a ybines cons uc ions: c éa ion e en o cemen , au . D. Bačinskas, A. Bal ušai is, A. Bičiulai ienė, E.
Dulinskas, A. End iukai y ė, A. Ja molaje , V. Jokūbai is, G. Ju kėnas e k ., Vilnius: Technika, SM S a ybines
1998.
subs ances: guideėlis, au . S. Sčesnule ičius, Vilnius: Min is, 1966. SM Cons uc ions ma é ielles, au . Č. R.
Ramonas, Kaunas: Ūkininko conseille , 1993. SMG Ma é iaux e p odui s de cons uc ion: manuélis, au . B.
G igaliūnas, Vilnius: Min is, 1974. SMU Ma é iaux de cons uc ion. Remplissez: monomoji li e, au . A.
Naujokai is, Vilnius: Technika, 2006. SP Cons uc ions basées, au . A. Iljičio as, A. Kokinas, J. Rebo o ičius,
e . Il es à no e que le ex e es en iè emen éc i pa A. Iljičio as, A. Kokinas, J. Rebo o ičius. R.
Kuosai ė. Vilnius: Vaizdas. SSM S a yba. I omas. Ma é iaux de cons uc ion, au . J. Šimoliūnas, Kaunas:
Spindulys, 1937. STŽ Dic ionnai e des e mes de cons uc ion, au . A. Kudzys, A. Rosenas, B. Kudzienė, Vilnius:
Lie u os mokslas, 2002. ŠVOK chau age, en ila ion e ai condi ionnemen , au . D. Gu auskai ė, Kaunas:
Technologija, 1992. V Vėdinimas: manualėlis, au . E. Juodis, Vilnius: Technika, 2008. ŽŪS Ag icole cons uc ion:
pa ie commune: ma é iaux de cons uc ion e obesies po ys: guidėlis, au . L. Gimbu as, Kaunas: Spindulys,
1929.
LITERATŪRA
Akelai is Gin au as 2008: Sudė inių adminis acinių e minų s uk ū iniai modeliai. – Specialybės kalba:
e minija i s udijos: mokslinių s aipsnių inkinys, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 5–13.
Cabezas-Ga cía Melania, Fabe Pamela 2017: Explo ing he seman ics o mul i-wo d e ms by means
o pa aph ases. – Temas ac uales de e minología y es udios sob e el léxico, G anada, España: Coma es,
193–217. P ieiga in e ne e: h ps://www. esea chga e.ne /publica ion/321225904_Explo ing_ he_
seman ics_o _mul i-wo d_ e ms_by_means_o _pa aph ases.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
D o inas Vincen as 1963: Lie u ių li e a ū inės kalbos sudu inių būd a džių s uk ū iniai-seman iniai
ipai ( emian is XVI–XVIII a. aš ų medžiaga). – Kalbo y a 6, 75–97.
D uk einis Albinas 2011: Sin aksiniai sudė inių jū ei ys ės e minų modeliai. – Res humani a iae 10,
234–255.
Džežulskienė Judi a 2010: P epozicinė i pos pozicinė modi ikacija: ižodžių angliškų i lie u iškų
e minų g e inamoji analizė. – Kalbo y a 62(3), 7–21.
Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o leidykla.
Gai enis Kazimie as 2014 [1968]: Iš 2 i 3 dėmenų suda y ų sudė inių e minų ipai daba inėje lie u ių
kalboje. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 34–46.
Gai enis Kazimie as 2014 [1975]: D ižodžiai sudė iniai e minai daba inėje lie u ių kalboje. – Kazimie as
Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 60–97.
Gai eny ė-Bu le Jolan a 2000: Sudė inių izikos e minų sinonimijos a ejai e minų žodynuose. – Kalbos
kul ū a 73, 62–67.
G igo je a Ta jana, And iušy ė Ais ė 2015: Mokslinių y imų pag indai: mokomoji knyga, Vilnius: Technika.
43Te minologija | 2022 | 29
Janule ičienė Viole a, Racke ičienė Sigi a 2009: Nusikals amų eikų pa adinimai lie u ių i anglų
kalbomis. – Socialinių mokslų s udijos 4(4), 357–381.
Keinys S asys 2005 [1983]: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129–182.
Ki kauskienė Laimu ė 2009: S a ybos i ci ilinės s a ybos e minus eiškian ys d ižodžiai junginiai anglų
i lie u ių kalbose. – San alka 17(2), 52–60.
Li e kienė Nijolė 2015: T ižodžių ana omijos de inamojo pažyminio i nede inamojo pažyminio lie u iškų
e minų i lo yniškų a i ikmenų p iklausomybė. – P o esinės s udijos: eo ija i p ak ika 15, 42–46. P ieiga
in e ne e: h ps://s ako.l /uploads/ps p-15-2015-6.pd .
Mon e o Begoña 1996: Technical Communica ion: Complex Nominals Used o Exp ess new Concep s in
Scien i ic English - Causes and Ambigui y in Meaning. – ESPecialis 17(1), 57–72. P ieiga in e ne e:
h ps:// e is as.pucsp.b /index.php/esp/a icle/download/9476/7042.
P a iwi Nu ul, Ohoiwu un Jos E. B., Wa is Abdul 2016: Mo phological analysis o compound adjec i es
in sen ences in B ooke’s Hea land. – e-Jou nal o English Language Teaching Socie y (ELTS) 4(2). P ieiga
in e ne e: h ps://media.neli i.com/media/publica ions/243571-mo phological-analysis-o -compound-
adjec- bc1995d.pd .
Umb asas Al ydas 2010: Lie u ių eisės e minija 1918–1940 me ais: pag indinių kodeksų e minai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Valeckienė Adelė 1957: Daba inės lie u ių kalbos į a džiuo inių būd a džių a ojimas. – Li e a ū a i
kalba 2, 161–328.
Zemle ičiū ė Palmi a 2021: XIX a. pab. – XX a. p . d ižodžiai sudė iniai pa adinimai su pag indiniu
dėmeniu „liga“ i būd a džiu eiškiamais p iklausomaisiais dėmenimis. – Te minologija 28, 239–255.
TWO-WORD CONSTRUCTION TERMS WITH THE SECONDARY
COMPONENT EXPRESSED BY A COMPOUND ADJECTIVE
Summa y
Compound adjec i es deno e an indi idual, speci ic, and s able ea u e o some hing ha is
exp essed by he modi ied wo d. Ils déc i en he hing o phenomenon designa ed by he
main componen in a gene alising and p ecise manne , dis ingue i om o he s no
possessing such a ea u e (ou où elle a ea u e is no essen ial) and can donc ê e plu ô
la gemen u ilisé o he nomina ion o scien i ic concep s. Howe e , as illus a ed by
o he schola ly s udies, he e minological capaci ies o he compound adjec i e a e
unde used in ce ain ields. In he ield o cons uc ion, he compound adjec i e becomes a
e minological a ibu e a he equen ly: 635 dis inc wo-wo d e ms wi h he
seconda y componen exp essed by a compound adjec i e we e ound in a o al o 48
sou ces. L'a icle emploie la mé hode analy ique-desc ip i e pou ad esse compound
adjec i es om a e minological pe spec i e: he ela ions be ween he seconda y
componen s o cons uc ion e ms aking he o m o compound adjec i es and he main
componen a e discussed in e ms o he idea con eyed by hem, i.e., hei lexical- ela ional
meanings a e de e mined; he wo d- o ma ion s uc u e o compound adjec i es, h ough
which hese meanings a e con eyed. is e iewed; he compound adjec i es ha a e mos
commonly used as he e minological a ibu es o cons uc ion e ms a e iden i ied.
L'é ude a é élé que he main componen s peu en ê e modi iés pa he seconda y
componen s o wo-wo d cons uc ion e ms exp imés pa compound adjec i es by
con eying di e en aspec s o meaning: as many as wel e lexical- ela ional meanings

Lina Ru kienė44 D ižodžiai cons uc ions e minai a ec sudu iniu can be exp essed by hese
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
componen s. The e o e, he compound adjec i e can be acomponen s exp essed by compound
he widely used o he nomina ion o concep s in he ield o cons uc ion.
Compound adjec i es deno ing a dis inc i e ea u e o an abs ac o conc e e hing
in e ms o i s composi ion s and ou om o he s by hei quan i y: he seconda y
adjec i es ha e his meaning in he case o as many as 45.70% o he e ms collec ed in he
s udy. This meaning is inhe en in he seconda y componen s comp ising he e ms o di e en
hema ic g oups: names o s uc u es, hei pa s, and cons uc ions (daugiaaukš ė aikš elė,
d i ėmis langas), abs ac names (daugiaciklis pa a umas, mul iapakopis égime), and
in e media e cons uc ion p oduc s (daugiasluoksnis ca on, plona ielis inklelis). A o al o
13.22% o he seconda y componen s modi ying he main componen s o he e ms om he
hema ic g oups o s uc u es, hei pa s and cons uc ions, and in e media e cons uc ion
p oduc s speci y some p ope y o o m (pusapsk i ė a ka, pusap alis langas; aš uoniakampė
ply elė, ke u kampė len u ė). Fewe seconda y componen s desc ibe a pa o a dis inc i e
as ene (11.15%) o a dis inc i e pa (7.17%). E en ewe compound adjec i es used as
seconda y componen s designa e a po en ial p ope y (4.94%), a machine ope a ing p ope y
(4.78%), a s uc u al p ope y (3.50%), du a ion o an abs ac hing (2.55%), a subs ance a
ce ain amoun o which cons i u es he main subs ance (1.91%), and he p ope y expe ienced
h ough senses (1.11%). Compound adjec i es a e leas commonly used o deno e he me hod in
which an objec is made (0.48%). Fo ma ion o compound adjec i es comp ising wo-wo d
cons uc ion e ms ollow en wo d- o ma ion pa e ns. Fou o hem a e mos p oduc i e:
adjec i e→noun, nume al→noun, noun→ e b and ad e b←/→noun. A numbe o compound adjec i es
al cons i uen s a e domined by an onymic adjec i es plonass o as, žemasaukš as, as well as
adjec i es s ambus, s a us, uščias. Mos o he nume ical cons i uen s a e based on he
used as seconda y componen s a e o med using he same ini ial cons i uen s. Adjec i-
nume als om one o ou , while mos o he ad e bial elemen s ely on he ad e b beaucoup.
Qui e a ew o he ini ial cons i uen s o compound adjec i es ea u e ad e bs, such as
apidemen , ilgai, peu, umpai. A endency o a i icially expand such g oups in dic iona ies is
obse ed.
As di e en deno a a o he ield o cons uc ion may demons a e he same p incipal
p ope ies, he e is a endency in cons uc ion e minology o exp ess speci ic
componen s by he same compound adjec i es. The mos widesp ead e minological
a ibu es in cons uc ion e minology a e compound adjec i es mul iasluoksnis, -ė,
čiakampis, -ė, d isluoksnis, -ė, plonasienis, -ė, uščia idu is, -ė, iengubas, -a, ienpusis, -ė,
s ailgalaikis, -ė, smulkiag ūdis, -ė, s ambiag ūdis, -ė. Ob iously, such e ms a e easy o
emembe and con enien o use, bu he e a e ce ain doub s ha o he lexical uni s may
be unde used in his case.
Reçu 2022-08-26
Lina Ru kienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E-mail lina. u [email protected]