23Te minologia | 2022 | 29
doi.o g/10.35321/ e m29-02
D ižodžiai cos uzioni e mini con sudu inio
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
LINA RUTKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://0000-0001-6661-3115
ANOTATIA
Sudu ini a ibu e zii desiguodai ampiamen e u ilizza i in e mini di di e en i a ee.
Nel se o e cos u i o, come indicano da i quan i a i i, essi abbas anza spesso
isolemia a c eando specieini d ižodžius e minus. L'a icolo discu e à XXXXI a.
sudu inių būd a džių come appo o degli a ibu i e minologici con il p incipale
d ižodžių s a ybos e minų dėmeniu secondo eiškiamą min į engono de e mina e
leksinės-san ykinės sudu inių būd a džių signi icazioni. Inol e ediamoci anche la
da ybinė s u u a degli a ibu a džių, median e cui ques e signi icazioni
ealizuojame. Lo s udio mos ò che di u o ai seconda i e mini di cos uzione
dėmenimi anno ai sudu ini agg a aggi è ca a e is ica 12 leksinių-san ykinių
signi icmių, e essi annoomi secondo 10 da ybos ipų. Sop a u o la e minologia di
cos uzione iene usa a sudu ini a ibu e zii, cui si indica p incipale dėmeniu
segnalamen o deno a o dis in iamoi peculia i à secondo sanda ą, o ma peculia i à,
dis in ii iamìa issamen o de aglies pa e e dis in iamoi de agliė. ESMINIAI VODŽIAI:
da ybinė s uk ū a, d ižodis e minas, leksinė-san ykinė eikšmė, s a yba, sudu inis būd a dis, šalu inis dėmuo e mino.
ABSTRACT
The scope o using compound adjec i es in he e minology o di e en ields is une en. Come illus a o da
da i quan i a i i, hey a e a he widely used in coin he ela ions be ween he
ing speci ic wo-wo d e ms in he ield o cons uc ion. The a icle discusses
wen ie h wen y- i s -cen u y compound adjec i es as e minological a ibu es and he main
componen o wo-wo d cons uc ion e ms in espec o he idea con eyed by hem: he lexical- ela ional
meanings o compound adjec i es a e iden i ied. Thei wo d- o ma ion s uc u e, h ough which he
meanings a e con eyed, is e iewed as well. The s udy e ealed ha wel e lexical- ela ional meanings a e
inhe en in he compound adjec i es used as seconda y componen s o cons uc ion e ms, and hey a e
o med unde en wo d- o ma ion pa e ns. Cons uc ion e minology is domina ed by compound
adjec i es designa ing he dis inc i e ea u e o he deno a um exp essed by he nimai da qualche pa ole,
. y. sudė iniai, o keliažodžiai, e minai, che, come e unicažodžiai, esegue nominacinę unzione e includeukia
inse ijamo ogge o in il complesso di de e min i s i i scien i ici e minų sis ema. La ice ca ice Melania
Lina Ru kienė24 D ižodžiai s a ybos e minai su sudu iniu main componen in e ms
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
o composi ion, a p ope y o o m, a pa o he dis inc i e as ene , and he
dis inc i e pa . KEYWORDS: wo d- o ma ion s uc u e, wo-wo d e m,
lexical- ela ional meaning, cons uc ion, compound adjec i e, seconda y componen .
ĮVADAS
Į ai ių mokslo s ičių e minų sis emose y auja pas o ieji są okų pa adi-
Cabezas-Ga cía e Pamela Fabe sc i e che iaggižodžiai e mini è il p incipale modo con cui linguis iciamen e
esp esseškiami speciali degli ambi i conce i (Cabezas-Ga cía, Fabe 2017). Begoña Mon e o, anche
a e mando che mol o spesso una scien i ica nozione è esp essa non unawe odžiais, ma complessi i i
e mini, a a enzione che del e mine compos o b anduolys ( . y. dėmuo), che a da daik a a dis, non
do ebbe no malmen e esse e modi ica o con più di e modi ica o iai p incipali1. Il e mine composė ino
do ebbe esse e ale che ci siano chia e seman iche elazioni delle pa ole. In ques i e mini de e esse e
asmessa logica, chia i, accu a a e concisa in o mazione al le o e (Mon e o 1996: 6869). Komponė inių
e minų ak ualumą si può spiega e necessi àu conce o a innomina e quan o più p ecisamen e e conc e più,
insieme una lessinio uni àe man enendo didelę concen azione dell'in o mazione. P obabilmen e si può
a e ma e che i e mini composi i sono uno dei labbes besiplican i lexicoki s oksnių, e ques o
p incipalmen e co ela i con in ensi ia scienza aida. Come a e mano Ta jana G igo je a e Ais ė
And iušy ė, la quan i à di conoscenze scien i iche addoppia ogni 1015 anni (G igo je a, And iušy ė 2015: 11).
Hen izi, alle nuo e conoscenze innomina e spesso se e e mol i nuo i e mini. I e mini composi a i dal pun o
di is a della o ma sono mol o di e si e possono esse e s udia i in a i aspe i. Kazimie o Gai enio
asse isce, [D]aba inėje lingua Li uanea iene p incipalmen e usa o da due dėmenų suda y ų sudė inių
e minų, cui la maggio pa e cos i uiscono specieiniai e mininai (Gai enis 2014 [1975]: 94). 1 Nella lingua
lie u iano y o consue udinie i de inizione, de inėziamojo dėmens, e non modi icazione, modi ikujamojo
dėmens o modi ika o iaus e mini, equni anglakalbėje le e a u a. Tu a ia in alcuni la o i si possono
ile a e e gli ul imi (p.g., c . Džežulskienė 2010). 2 Come sc i e K. Gai enis, [T]e minų diziona i e s anda d sono
i più lunghi e mini composi i sep ynzodžiai. Nei es i scien i ici accade anco a ilgesnių, cosidde i
desc i omųjų sudė inių e minų (Gai enis 2002: 17). Ci ca e minologo s abili i ipi di e mini composi i i c .
Gai enis 2014 [1968].
25Te minologia | 2022 | 29
Daugėjan dei e mini composi i i, mol iezea e lo o ice che. XX a. an ojoje
pusėje (1975 m.) K. Gai enis sc i e che dei linguaggi li uanici sudė iniais
iki šiol mažai kas domėjosi, no s į ai ių mokslo s ičių žodynuose jie suda o
e minim didesniąją isų e minų dalį (Gai enis 2014 [1975]: 61). Minimuoju
pe iodo i e mini composi i p incipalmen e s udiò p ecisamen e ques o
e minologo. a. XXI. i e mini composi i già di en ano nonzosa pa e dei
e minologi li uanici e degli al i kalbininkų ogge o di ice che. Šiuos
e minus scienzia i esaminano in a i aspe i e si basa di a ie a ee empi ine
ma e iale. Ad esempio, Gin au as Akelai is (2008) s udiò s u u ini dei
e mini composi i i, e Albinas D uk einis (2011) modelli sin assinici. Jolan a
Gai eny ė-Bu le (2010) analizza a ques ioni di sinonimia dei e mini
composi i i della isica. Al ydas Umb asas (2010) monog a ìa esaminò i
appo i e aišką dei e mini composi i i dei dėmenų. Palmi a Zemle ičiū ė
(2021) app o ondisesi in d ižodžius nomi del se o e medico con p incipale
dėmeniu liga. Negli ul imi anni i in padaugėjo i ice ca o i dei e mini
composi i i adi inamųjų lie u ių kalbos i ki ų kalbų (dažniausiai anglų kalbos).
Minė inas Viole os Janule ičienės e Sigi os Racke ičienės (2009), Laimu ės
Ki kauskienės (2009), Judi os Džežulskienės (2010), Nijolės Li e kienės (2015)
pubblicazioni. Nella lingo u is ica s anie a l'a enzione degli s udiosi i olge
all'au oma ico iconoscimen o dei e mini composi i, i lo o p oblemi di
aduzione, del e mine composi o e ex ine azè di e enumus. In ques o
a icolo si sceglie di discu e e uno dei più di usi ipi di e mini composi i i
d ižodžių de inamých (a ibu inių) junginių jedno pog upį e minus, il cui
la e u ino dėmuo esp eso sudu iniu a ibu a džiu. Empi ική a ikli
ma e ia […] XXXXI a. sa akilmiai e hib idiniai sudu iniai būd a džiai, enan ys
d ižodžių s a ybos e minų šalu iniais dėmenimis. Da no a e che nei le i i
es i del se o e cos u i o non si o a nessun singolo suddu inio
a ibu i o con abiem p es i a ii sandais u i discussi a ibu i i sono
unzionuojan i solo nella e minologia cos u i a della lingua li e ians e
dū yba azione è a enu o nella lingua li e ians. Toks, a ody ų, s u o
ogge o scel o enendo in conside azione i da i quan i a i i s abili o che,
eseguendo la cos uzione concep nominazione, a ibu i e minologici
sudu iniai būd a džiai di en a abbas anza spesso. Vien Il diziona io dei
e mini di cos uzione (2002) di ali e mini o a 542. Dal o ale e mini
accoglie e da 55 on i (žodynų, mokomųjų knygų, ado ėlių, s a ybos žinynų,
monog a ijų, paskai ų konspek ų, s aipsnių inkinių), accol i 635
nesic ejan ys iene ai sepa a i d ižodžiai e mini con sudu iniu būd a džiu iz eikš u šalu iniu dėmeniu.
Lina Ru kienė26 D ižodžiai cos uzioni e mini con sudu inio Renkan
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
ma e iale, è s a o piani ica o app o ondi si solo in sudu ini būd a džius,
nonos an e il lo o appo o con p incipale daik a a diniu dėmeniu. Tu a ia
ale da daik a a dzio a sie he sudu ini a ibu a daggi e minologica
analisi sa ebbe dubbio, pe ché a ibu a dis, andan e compos o e mine
iniu dėmeniu, ne enka sa o sa a ankiškumo: būdamas e mino sudė inė
šaludalis, egli insieme con il p incipale dėmeniu segna una ce a una de ini a
scien i ica nozione. Quindi, sepa a e būd a džių dal daik a a džių e
esamina e lo o sepa a amen e nonšei ų. Tu a ia, e segnando uno
conce o, d ižodžiai e mininai imane skaidūs sia sin aksialmen e, sia
secondo eiškiamą men į. Jų pažyminiai possono in a i pun i di is a desc i e e il p incipale dėmenį, sos iene K. Gai enis
(Gai enis 2014 [1975]: 70).
Rilanciando ques o a icolo issikel i o scopo e minologico aspe o
discu e e sudu inio agg a dì, che a d ižodžių cos uzione e minų
šalu iniu dėmeniu. P ima iamen e si mi a esnag ina e del suddu ino
agg edi i o, come a ibu o e minologico, elazione con il p incipale e mine
dėmeniu secondo eiškiamą men į, . i. s abili e i suoi leksines-san ykines
signi ica i. Inol e nell'a icolo sa à s isi a a la s u u a da ybinė dei
sudu ini būd a džių, median e cui ques e signi icazioni sono ealizuojame.
Du an e l'esecuzione dell'indagine, aspe asi s abili e e più spesso
e minologicamen e e mini di cos uzione a ibu i in walančius sudu inius būd a džius.
P incipale me odo di la o o anali ico desc omasis. Il me odo comp ende
accol a dei da i, sis ema izzazione, se imen o e o enu i isul a i
gene alizza e. Applicando ques o me odo, accoglie e e mini sono sca a i
in g uppi e esamina i come memb i di ques i g uppi. A icipsnyje
classi icazione iene p incipalmen e p esen a a secondo il signi ica o del
p incipale dėmen secondo lei d ižodžiai e mini con sudu inio būd a džiu
es eikš u šalu iniu dėmeniu sca a i in ema iche g uppi. Temiicamen e
sug upa us empi inę ma e iale, app o ondisceasi in seconda i dėmenų
leksine-san ykines signi ica i. Quan i a i i da i i ela o le elazioni dei
signi icamen i leksionali-san ykionali dei es imen di esame. Il nume o dei
e mini accol i uni à si sc i e in ogni g uppo ema ico, e conclusione si
o nisce e pe cen uale esp essi a poiché le s esse lexiche-san ykinės
signi icazioni possono esse e p op ie di di e si g uppi ema ici, si i iene,
che oppo uno li gene end in e a sie ai dal g uppo emico. L'a icolo analisi
della ma e ia empi ica si basa in sos anza K. Gai enio pubblicazione D ižodžiai
sudė iniai e mininai daba inėje lie u ių kalboje (1975). Te minologo s udiò
XX a. seconda pa e dei diziona i dei e mini p esen a i e mini ( a lo o e ecnica). Secondo i da i o ni i K. Gai enio,
27Te minologija | 2022 | 29 d ižodžiai e minai daba inėje lie u ių kalboje
suda o 11 più spesso a ojamų g ama inių kon igū acijų (Gai enis 2014
[1975]: 94), e una di ques e è sudu būdinis a dis + daik a a dis. Mokslininkas
no a che saga -inis, -ė, daik a a džio kilmininkų e nonikiamosios ūšies
„[I]ki šiol bene plačiausiai y a y inė os lie u ių kalbos būd a džių su p ie-
daly ių leksinės-san ykinės eikšmės (Gai enis 2014 [1975]: 71). Mokslininkas
s abilì che suddu a i i agge i i esp essi ai es imen i seconda i sono
ca a e is iche cinque leksinės-san ykinės signi icazioni, i. i. essi possono
esse e indica a 1) dis in i o s umen o o agen e ca a e is ica di
unzionamen o, 2) dis in i o de aglie, 3) colo e del co po i io o pian a, 4)
s u u a di un singolo o gano, 5) ma e ia o consis enza.
Come is o da la ous K. Gai enio s udio, XX a. seconda pa e della lingua
Li uania e minijoje sudu inis būd a dis nonpiasiggymi didele
leksinių-san ykinių eikšmių į ai o e. Ri iene, che sa ebbe a ualu
panag ina e anco a di una speci ica cos uzioni s e ia e miniją, nella quale
sudu ino būd a dis è abbas anza p odo i us, discu e e i suo
leksine-san ykines signi ica i. Inol e, è impo an e alu a e, quali al i,
ol e alla seconda me à del XX a. de e mina o e minologo K. Gai enio,
leksinių-san ykinių eikšmių può a e e e minologicamen e usa o sudu ino
ca a e is i a dis, e pappillza e ques o aspe o e minologiche ice che.
P ima cominciando ad app o ondi e nella cos uzione e miniją, con iene
discu e e e di al i se o i composi i e mini di ice che, ela i i a esamina o
ema, isul a i, alu a e sudu inių būd a džių pos o nel sis ema
e minologia degli se o i esamina i. Anche se, come indicano K. Gai enio
ipo a i da i, sudu iniam agg ed igi ca a e is ica solo poche
leksinės-san ykinės signi icanze, u a ia ques o anco a non pe me e di
a e ma e, che in gene ale sudu iniai agg ed izi come agg edimen i
seconda i dei e mini composi i i engono u ilizza i a amen e, sebbene ale
men is, senza abejo, so ge. G. Akelai is, is udi o i e mini composi i
amminis a i i, s abilì che d ižodžių e minų con p epoziciniu šalu iniu
dėmeniu ieną modelį cos i uisce į a džiuo inis būd a diškasis pa ola
(būd a dis, noneckiamasis daly is, skai a dis) o būd a dis con p e ix -inis +
daik a a dis, o an ą daik a a džio kilmininkas + daik a a dis (Akelai is 2008).
Mokslininkas comple amen e non pa la di modelli con sudu inio
a ibu a dggio. Dalla ice ca si può o ma si opinie che i e mini
amminis a i i a e sudu ino agg edi o non iene oja o oppu e usa o così
a amen e, che isola e quì alcun modello con lui non iqslinga. A. Umb aso, esaminusio 19181940 m. ondamen ali codici legali e minus, l'analisi mos è, che

Lina Ru kienė28 D ižodžiai cos uzioni e mini con sudu inio di quasi 3 100
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
d ižodžių e minų sono solo pe 20 ali, i cui seconda i e minų dėmenimis,
dėmenys iš eikš i į a džiuo inės o mos negalinčiu u ė i būd a džiu, i
a p jų y auja sudu iniai būd a džiai (Umb asas 2010: 154). Kad sudu -
iniai būd a džiai kai ku iose e minų sis emose gana e ai eina šalu iniais
indica e P. Zemle ičiū ės y imas. Mokslininkė, e e ua a XIX a. pab. XX a.
p . nomi medici con p incipale dėmeniu liga analizę, sos iene che
[T]i iamojoje ma e ialeage si passò solo un dipendomasis dėmuo,
eiškiamas sudu iniu būd a žiu, il cui p imo dėmuo è į a dis sa as, e
secondo […] daik a a dis s o is [sa is o ė liga]
(Zemle ičiū ė 2021: 248).
Na u almen e, di e en e pe iodo nei sis emi di e mini di di e si se o i la
p odu i i à del sudu ino agg edi o anda e la e u iniu dėmeniu mol o
desiguodas, u a ia desc i endo i discussi ice che chieskėja gene ale
endenza sudu inio agg edi o come a ibu ì e minologico spesso
nukoncu uoja į a džiuo inis agg edis, nonekiamasis daly is e daik a a džio
kilmininkas. Sulla base discussi i s udi si pone domanda: o se più ampie usa e
a ibu e dì e minologiniams po eikiam, i. e. nominazione dei conce i della
scienza, iboja il suo leksinių-san ykinių eikšmių neį ai o ė? In ques a
domanda ul e io men e e sa à en a o isponde e, eseguendo d ižodžių
s a ybos e minų, il cui la e u ini dėmuo eiškiamas sudu iniu būd a džiu, ice ca.
SUDURTINIAI BŪDVARDŽIAI
KAIP TERMINOLOGIAI ATRIBUTAI Ai Sudu iniams a ibu i i sono
ca a e is ici ce i segni, che impo an ius possono daug più
e minologiškai. Adelės Valeckienės i inimu, sudu iniai būd a džiai
conc e amen e e in de aglio desc i e e la pa icola i à del dis in i o
d'ogge o, non una pa ola es eikš as (nesudu inis) a ibu a dis
(Valeckienė 1957:9). 27 Vincen as D o inas a i a a enzione alla
p odu i à: au o ia opinione, sia in ecchi sc i i, sia nella a uale lingua
Li uanea sudu inių būd a džių da yba y a uno p oduk i esnių būd a džių
da ybos būdų (D o inas 1963: 75). Nu ulas P a iwis e coau o i, sos enendo
che i sudu iniai a ibu i modi icano daik a a dį più chia amen e e in
de aglio che i non più spesso u ilizza i nonudu iniai a ibu i, no ano che
gli ogge i signi ica i da daik a a džiais, desc i i da sudu iniais a ibu i
a ibu i i, sono più acilmen e isualizzabili (P a iwi e k . 2016). linga usa e
Taigi, ku ian ikslius, umpus, aiškios mo y acijos e minus, iks-
e sudu ini a ibu i i. Secondo S asio Keinio, sudu iniai
29Te minologija | 2022 | 29 pa ole aiu a a e i a e pažyminių susen kimo
(Keinys 2005 [1983]: 130). Sudu ini a ibu i, come e minologini a ibuu i,
ma chi indi idualų, eiškinį, lo dis ingue da al i, non a en ici ale segno (o
speci inį, nekin amą pažymimuoju žodžiu pasakomo dalyko požymį. Jie
apibend in ai i iksliai apib ėžia pag indinu dėmeniu į a dijamą daik ą a
cui quel segno non è essenziale).
Te mini d ižodžiai del se o e cos u i o ia engono a i (soli amen e
specieine) conce i, lega i a edi ici e al i s a ini (bokš ų, uos ų, pon i e k .)
cos uzione, s ade, canalizzazione e gio icazione magis alinei e i isbia,
cos uzioni p ocessi di ges ione, p og a imo, cos uzioni ecnologia,
ondamen i e al e cos uzioni so e ane ins allazione, la o i e sicu ezza
an incendio. Poiché la cos uzione e minija mol o la ga, p ima esaminando
leksine-san ykines sudu inių būd a džių signi ica i, d ižodžiai cos uzione
e mini con la e ali dėmenimi, p onunciš ais sudu iniais būd a džiais, come
menziona a in oduzione, sca a i in emine g uppi e ul e io men e esamina i
secondo esse. Rencon ando e esaminando empi inę ma e iale, no a o che non
di u i eminici g uppi di d ižodži pe e mini di cos uzione a e è consue o
usa e sudu inį būd a dį. Più spesso sudu ini a ibu e zii u ilizza i s a ini
(sop a u o edi ici di), le lo o pa i e cos uzioni, s a ybinių medžiagų,
a pinių s a ybos gaminių, così come mašinų e į ankių nomi nomina i ai e mini
d ižodžiem da y i. Nemažą pluoš ą discussiabili d ižodžių e minų
cos i uiscono a e mazione de alių denominazioni, meno abs acakčių
eiškinių pa adinimai. Nonūdinga sudu iniu a ibu a dggio esp ime ul imo
es emenì da endo pe sone, mezzi di p o ezione, documen i, luoghi di a i i à
di cos uzione e ecnologie di cos uzione accompagnanziali e mini. ŠALUTINI
DMEN, IŠREKŠT SUDURTINIAIS BŪDVARDŽIAIS, LEKSINS-SANTYKINS REIKŠMS
IR DARYBIN STRUCTŪRA
P ima di disco e e più de aglia amen e la e u ini dėmeni secondo
leksines-san ykines signi ica i, con iene a i a e a enzione a una endenza
em yskėjusią du an e la scis inazione della ma e ia empi ica: quando
sudu iniai a ibu e zii sono ecchie pa ole di comune lingua (čia emiamasi
accademico Li uio linguaggio dizodino on i), essi cadono in mol o di e en i
emine g upes e possono anda e lon ani conce i segnalinčius e m
cons uc ionis a ibu i. P ima di u o, conside ando il quan i a i o c i e i,
ques o accon abile su sudu ini būd a džius con sie inie kamienai -gubas, -a, - isas, -a, anche pe būd a džius d ipusis, -ė, unila e is, -ė.
Lina Ru kienė30 D iododie e mini di cos uzione con sudu ino Ques i
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
agge i i in e minologia di cos uzione usa e da ecchio e con lo o a a
mol e di e se ema iche di g uppi di dueodie e mini di cos uzione, i cui
la e ali indica una dis in i a ca a e is ica secondo sanda à, eg.: doppia
pa e e KKGSP doppia plocš ė MKK 1992, doppia diggis STŽ 2002, doppia CPK
2002, doppia inchiunazione 2002, ALŽ, STŽ, STŽ, STŽ 2002, doppia ines a, STŽ,
STŽ, 2002, STŽ, STŽ, 2002, STŽ, 2002, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ,
STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ,
STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ,
STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ,
STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ,
STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ,
STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ,
STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ, STŽ
Nemažos pa e di ali di e en i g uppi ema ici di e mini d ižodžių, che
con engono l'essenza lessinoa-san ykinę del sogge o alu a o, a il
ca a e e an aeilis, -ė (mai impo an e): second aeiliai edi ici PLST 1972,
an aeilis da bininkas STŽ, an aeilis obesys 1936, KS an aeilė BGD 1978,
an aeilė en iliacija STŽ, MT 2022, an aeilis 1929.
Quando sudu ino agg edi o è una e minologia della cos uzione, con lui si
a più spesso lo s esso e mine appa enen i eminei g uppo, ad esempio,
u i d ižodžiai e mini con agg edi o plu iaa amis, -ė appa engono
s a ybinių kons ukcijų ema inei g uppo: daugiaa amė kons ukcija
ALKS 1993, daugiaa amė sija MKKS 2000, daugiaa amis ėmas 1977, MK a
u i d ižodžiai e minai su dėmeniu g ei akiek inkie is, -ė emi akiek
s a ybinių medžiagų g upei: g eie is cemen as ALŽ 1993, 1993.KS STi akie is
gipsas 2002, ALŽ 2002, g ei akie is mixis 2002, g ei aki s In sos anza a ogni
g uppo ema ina ca a e is ica peculia e peculia e leksinės-san ykinės
signi icazioni. Jüos pas icciabili à, many ina, lemia analoginė da yba, la cui
necessi à suppõe e mini di sis emiċi à, comodi à, chia ezza equisi i. Allo
e e i amen e si può spiega e e besicicici an issima s u u a da ybina, e
pe sino quelli s essi, p oduk i ius, sandus a quelli s essi ema ici g uppi di
memb i.
La cos uzione scien i ica e minia o ma imosi all'inizio (nuo XX a. p .) d ižodžių
e minų, il cui la e ale dėmuo sudu inis būd a dis, non esis e gel How and om
gausu. Kele ą jų andame 1910 m. išleis oje iš usų kalbos iš e s oje kny-
wha i is possible o build cheapus and e mingus ūkio obesius: mold ebė
31Te minologija | 2022 | 29 oba KKGSP 1910, mollipė siena KKGSP 1910, molplukė
siena KKGSP 1910. Šių s a inių (pas a ų) e le lo o cos uzioni ema iche
appa enen i alle g uppi in a dijamo daik o pada imo modo: oba nud ebiama
d ižodžių e minų šalu iniais dėmenimis pasakomas pag indiniu dėmeniu
da molio, siena anche nulipinama e nuplukama da molio. A ques i sudu ini
a ibu i è ca a e is ica s u u a da ybinė D → V3. Minimo lib ogele a
isul a un e mini d iòodis con ma e ia consis enza ma cin iu dėmeniu
pusiauskįs a ešla KKGSP 1910, che a oon p ie eiksmį semplicemen e
a aukus p e a gio būd (P → B), lasciando būd a džio galūnę -a. Medjiago
consis enza ma can i la e u ino dėmuo, basa o sudu iniu būdžu, isul ai e
nel le e a u a di cos uzione in e uka io: KKM 1937. Gli è anche
ca a e is ica P → B da ybinė s u u a, solo da yba già sis emiška.
In igan e, che nelle successi e on i discu ò dei signi ica i i
leksinių-san ykinių dei la e ali dėmenų non iuscì ad a is a e.
In e puka iu, ul e io men e s iluppando la cos uzione e minijai, sudu iniai
būd a džiai p incipalmen e ėjo s a inių kons ukcijas žyminčių d ižodžių
e minų šalu iniais dėmenimis i eiškė ypa ybę, susijusią su kons ukcijos
sanda a (p z.: ieneilis g indinys SGBT 1931, ienai is s ogla MGN 1933, più
de agli. c . ul e io men e). Didžiulis bū ys sudu inių būd a džių
e minologinių a ibu ų s a ybos e minijoje appa ado so ie mečiu. E
successi amen e, cū us Li uania Nep iklausomybę, sudu inių būd a džių
s a ybos e minijoje mol iėjo. 1. La più g ande s essa g uppo di e mini
pa la i i cos i uisce s a ini, le lo o pa i e cos uzioni . y. isul a i delle a i i à di cos uzione denominazioni.
1.1. Di ques i p incipalmen e (217) sono e mini, dei quali sudu iniu agg ed e gio eiškiamu la e u iniu dėmeniu
pasakoma dis in imaji ca a e is ica dell'ogge o secondo sanda ą, i. i. pasakoma, quan o o quali di
de e mina e pa i (dažnai p incipali kons ukcinių) cos i uiscono de inèamojjjjjj objek . Nemažos pa e di
ali sudu ini a ibu e zii p imo sandas è suppo a a daik a a dį aldančiu p ie eiksmiu mol o o
skai a džiu dal uno ino a seišių, e 3 Remian is A. Valeckiene, [S]in aksinės p iklausomybės a ž ilgiu u i i
sudu ini a ibu e zii della lingua Li uania sono p ijungiamieji. Una pa e cos i u i a (gene almen e la p ima)
è accol a o con olla a della seconda e segna, applica il signi ica o della seconda pa e (Valeckienė 1957: 279).
Dabo inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 2005) u ilizza i e mini de inėziamieji (de e mina i iniai) e
sudedamieji (kopulia y iniai) dū iniai, pe ò pa lando di dū inius, il cui secondo sandas suppo a o
eiksmažodžiu, ques a classi icacija, be abejo, già applica a. A. Valeckienės p opos o e mine p ijungiamieji
sudu iniai būd a džiai comp ende u i i ipi di da ybos sudu inius būd a džius. P iklausomi à elazioni in
ques o a icolo mos a i indicykle: lei nuk eipiama da dipendomojo sando in p incipale, . y. ainimo
di ezionimi. Qui e ul e io men e B būd a dinis sandas, D daik a a dinis, Dl pa ecip inis, Į į a dinis, P
p ie eiksminis, S skai a dinis, V eiksmažodinis.
Lina Ru kienė38 D ižodžiai cos uzioni e mini con sudu inio signi ica i i,
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
aigi sudu iniai būd a džiai, many ina, può esse e abbas anza ampiamen e
u ilizza i scienza delle a ee concoc ù nominazione. Ce o, ques i da i
o niscono in o mazioni solo su un'a ea.
Pa lando di a ibbina in d ižodžius e minus di cos uzione en inančių
sudu inių būd a džių s u u a, accon abile, che essi a e secondo 10
doybos ipių (ž . 1 igu a.).
1 ig. Sudu inių būd a džių, einančių la e aliiais d ižodžių s a ybos e minų dėmenimis, da ybos ipai
Come is o da 1 pa eikslo, p odu i om si dis inguono qua o da ybos ipi: B → D, S → D, D → V e P ← D P →
D. An asis sandas in mol i casi è daik a a dinis, do e kas ečiau eiksma o dinis o būd a dinis. Non
o a nemmeno uno sudu inio agg edi i o con al a pa e della lingua suppo u secondo sandu. Mol i
la e ali dėmenimi che anno sudu ini a ibu a daggi pada oma con gli s essi p imi p imi sandai. T ap
būd a dinių sandų p e ale sos ene e i an oniminiais būd a džiais plonas s o as, nemas aukš as, anche
būd a džiais s ambus, s a us, uščias. Pe lo più nume a dinių sandų suppiama nume a džiais da uno
a qua oų, e la maggio pa e p ie eiksminių p ie eiksmiu mol o. Nemažai p imiųjų sudu inių
būd a džių sandų emiama e p ie eiksmiais apidamen e, a lungo, poco, b e amen e. Pu oppo pendiis
a i icialmen e plės i oki g uppi in diziona i. Ad esempio, solo S a ybos e minų žodyne (2002) sono 107
d ižodžiai e mini, i quali la e u iniu dėmeniu einančio sudu inio a ibu a džio p imo sandas è d i-, e 31
d ižodis e min, in cui einan i sudu inis a ibu a dis ha p imo sandą mol o.
D→V P ←DS→D B→D P →B Į→V P →V
P →D
Į→D D →D → DID
15,08 %
12,56 %
16,58 %
21,61 %
7,04 %
3,02 %
6,53 %
5,03 %
10,05 %
2,50 %

39Te minologia | 2022 | 29
Apsk i ai galima pas ebė i, kad ku ian ap a iamuosius s a ybos e mi-
nus più spesso si basa nella e minazione di cos uzione già unzionaggian i su1957: 279).
du iniais būd a džiais, o ne da omi naujada ai. Kalbėdama apie bend o-
sios kalbos būd a džius, A. Valeckienė eigia, kad sudu iniai būd a džiai
žymi „dažnai ik ienam kokiam daik ui būdingą ypa ybę“ (Valeckienė
Tu a ia nella e minologia di cos uzione ediamo opposi i o enomenio: mol i degli s essi
a ibu i i, che anno la e ali dėmenimi, desc i ono di e si sogge i. 2 immiksle ipo a i
sudu iniai a ibu i i, che seconda i dei e mini di cos uzione dėmenim a più spesso. 2
ig. Sudu ini agg edi i più equen i e minologici a ibu i nella e minologia di
cos uzione Pe esempio, agg edi plu iasluoksnis, -ė a 19 di e si d ižodžių s a ybos
e minų šalu iniu dėmeniu, s ačiakampis, -ė 18, o būd a dis d isluoksnis, -ė, come e būdžiai
plonasienis, -ė, uščia idu is, -ė, 16 sono dėžodžių s a ybos e minų šalu iniai menys.
Vedeasi, quando i conce i ha coincampan i sin omi di, p ima si ce choma a iconoscibili
aiškos. Senza dubbio, ali e mini acilmen e insemina i e con o e oli usa e, pe ò dei
dubbi solle a il a o che in ale caso insu icien emen e iene s u a a dalle al e uni à
lessionali.
IŠVADOS
1. D ižodžiai e mini con sudu iniais būd a džiais p onunciš i la e ali
dėmenimi sono impo an e pa e della e minigia di cos uzione. Ques i
e mini segna gene ici conce i, p incipalmen e connessi con i mezzi e
isul a i delle a i i à di cos uzione: essi innomina i ma e iali cos u i i,
Lina Ru kienė40 D ižodžiai e mini di cos uzione con sudu inio cos uzioni,
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
in e media ie p odo i di cos uzione, macchine e u ensili, consolidamen o
de agli. Rčiau ali due- e odì e mini ma chiano abs akčiuosius enomini. 2.
Sidulini due-zo zii di cos uzione e mini dei dėmenimi, p onunciš ii sudu iniais
būd a džiais, p incipali dėmenys possono esse e de ini i da a i a i aspe i
signi ica i i a ques i dėmenim è ca a e is ica 12 leksinių-san ykinių
signi icamen i. Quindi, sudu ino būd a dis può esse e abbas anza
ampiamen e usa o cos uzioni s i es concep ų nominazione. Tali signi ica i,
come ca a e is ica secondo sanda ą, ca a e is ica della o ma,
ca a e is ica della s u u a, ca a e is ica alu a amoji, po encinė
ca a e is ica, sensibilmen e pe cepi a ca a e is ica, ca a e is ica non di una ema ica g uppo memb i.
3. Pagal kiekybę iš isų išsiski ia sudu iniai būd a džiai, ku iais nu-
s a ini, le lo o pa i e mos a a dis in i a abs ac us o conc e aus
ogge o peculia i à secondo sanda ą ne 45,70 pe cen o. accol e e minì
seconda ie sudu iniais būd a džiais esc eikš i dėmenys ha ques o
signi ica o. Mino pa e è ca a e is ica dei i es imen i seconda i),
de alės dalį (11,15 p oc.), išski iamąją de alę (7,17 p oc.). Da mažiau su-
du inių būd a džių, einančių šalu iniais dėmenimis, nu odo po encinę
segnala e ca a e is ica della o ma (13,22 p oc.), dis ingui im o e
ca a e is ica (4,94 p oc.), ca a e is ica del unzionamen o della macchina
(4,78 p oc.), ca a e is ica della s u u a (3,50 p oc.), du a a dell'ogge o
as a o (2,55 p oc.), ma e iale, la quale ce a quan i à en a in ma e ia
p incipale (1,91 p oc.), e ca a e is ica pe cepibile con i sensi (1,11 p oc.). Re
più sudu iniais agge i i dice indicazione modo di ogge o endimen o (0,48 pe c.). Las a osios leksinės-san ykinės signi ica i i sudu inių būd a džių s a ybos e minijoje dal XX a.
del medio già non app ina a.
4. La maggio pa e Giaya sudu inių būd a džių ca a e is ica da ybinė s u u a
B → D, S → D, D → V e P ← D → P → D. P oduk y iausios sono nomina i inės
kalbos dalys daik a a dis, būd a dis, skai a dis e p ie eiksmis. No e ime
endenza a ipe e e gli s essi casci. In pa icola e ques o si accon a pe i
diziona i e mini issa i.
5. Poiché a di e si deno a i del campo della cos uzione possono esse e
ca a e is iche ca a e is iche delle s esse ca a e is iche p incipali, nella
e minologia della cos uzione è consue o specieini dėmenis esp ime e negli
s essi sudu ionali a ibu i i. Dažniausi e minologiniai a ibuu ai s a is ico
e minijoje sono sudu iniai būd a džiai plu iasluoksnis, -ė, s ačiakampis, -ė,
d isluoksnis, -ė, plonasienis, -ė, uščia idu is, -ė, iengubas, -a, ienpusis, -ė, ilgalaikis, -ė, smulkiag ūdis, -ė, s ambiag ūdis, -ė.
41Te minologia | 2022 | 29
SHALTINIAI
A mocemen as, AC au . F. Bielinskis, P. Buškūnas, Vilnius: Vaizdas, 1964. ALKS Anglųlie u ių kalbos
s a ybos e minų žodynėlis, sud. J. S onys, Vilnius: VISI, 1972. APKS U ilizzazione della Pie a in
cos uzioni u ali, au . V. Vi kauskas, Vilnius: Vaizdas, 1960. BAPK Be ono e a ma u a: p incipali
cos u i e p op ie à: didomoji knjiga, au . D. Zabulionis, Vilnius: Technika, 2010.
BGD Be ono e gelžbe onio la o ii, au . V. Mažeika, Vilnius: Pe galė, 1978. BS Be onai e skiedini: žinynas, au . A.
Čecho as, e . J. Dyčmonas, A. Ž i ėnas, Vilnius: Mokslas, 1976. BSM Gene ali conoscenze su macchine di
cos uzione: paskai ų konspek as, au . D. Mid ikis, J. S a kus, Vilnius: LTSR Ž. e spec. id. minis e o scienza,
1982. CPK Ci ilinių pas a ų kons ukcijos: ado ėlis, au . A. Nakas, J. Gajauskas, M. P ikšai is, Vilnius:
Scienza, 1992.
GMLD G un ų mechanikos labo a o iniai da bai, au . F. No kus, Kaunas: Technologija, 1992. GNSK
Vienenziali case cos uzioni ques ioni: scien i ico a icoli accolinys, y . ed. K. Blaže ičius, KABK
Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1962.
Kompozi ais a muo as be oninės kons ukcijos: ado ėlis, au . G. Kaklauskas, D. Bačinskas, V.
G ibniak, D. Jakubo skis, D. Ulbinas, E. Gudonis, A. Meškėnas, E. Timinskas, A. Sokolo , Vilnius:
Technika, 2012.
KAŠ Kai ai a sp ūs šamo be oniai: monog a ija, au . S. Gobe is, V. An ono ič, Vilnius: Technika: 2007. KKGSP
Come e da cosa si possono cos ui e a buon me ca o e e mingus obesius ag icole, e . J. B ažinskas, Vilnius: Juozapo
Za adzkio spaus u ė, 1910.
KP Kons ukciniai plienai, au . A. Pa a as, Vilnius: Mokslas, 1978. Kaimo s a yba, KS au . P. D ąsu is,
P. Gaižu is, L. Gudzinskas, J. Juška, P. Kali a, E. Ke snauskas, V. Š ipas, Kaunas: Spindulys, 1936.
MA Medžiagų a spa umas, au . K. Vasiliauskas, Kaunas: Vilnius, 1940. MBD Mū ininko e
be onuo ojo la o ii: ado ėlis, au . V. Adoma ičius, J. Alekseje a, A. Česas, R. Do ydai ė, Vilnius:
Min is, 2008.
MDKM Mū o la o i e cos uzioni mon a ima: ado ėlis, au . I. Iščenka, Vilnius: Min is, 1971. MGN Mies o abi amieji
namai: lo o s a omi equisi i e la lo o p og a ima, au . V. Š ipas, Kaunas: Va pas, MK Medinės kons ukcijos:
1933.
ado ėlis, au . A. Valen ina ičius, B. Valiūnas, Vilnius: Encyclopedia, 2000. MK Me alinės kons ukcijos: ado ėlis, au .
J. Paulauskas, A. K eda as, Vilnius: Mokslas, 1977. MK Mū inės kons ukcijos, au . A. Rozenbliumas, Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1956.
MS Molio s a yba, au . K. Reisonas, Kaunas: Vals ybės spaus u ė, 1928. MT Mediniai pon i, au . S.
G inke ičius, Kaunas: Spindulys, 1929. MTPM Medžiago y a inkuo ojams piy elių e mosaico klojėjams:
ado ėlis, au . A. V. Aleksand o skis, Vilnius: Mokslas, 1976.
PAPŠ Edi icio a edamen o. Riscaldamen o dell'edi icio e inkazione. Addaila piy elėmis e mon aggio di elemen i
addailos: ado ėlis, au . M. Če nius, E. Kuliešius, V. Ru ke ičienė, V. Sa a auskienė, Vilnius: Min is, 2008. PK Edia ų
kons ukcijos. pa e I: manuélis, au . A. Bis ickas, N. Ge šas, J. Kapčius, K. Kaušinis, J. Mikuckas, V. Ve bickis, B.
Zibe kas, A. Žin elis, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1962.
PK Plieninės kons ukcijos: ado ėlis, au . J. Paulauskas, Vilnius: S a ybna poli ická i ědecká
li e a ú y naklada, 1961.
PLST F ancesilie u ies cos uzioni e min di dicynėlis, sud. A. Gudai is, Vilnius: VISI, 1972. PNA Buca y ų
casa appiscinamen o, eng. B. Vek a is, Kaunas: Raidė, 1994. PSAK Edi icio dipin o e apmušalų klija imas:
ado ėlis, au . V. Bu a ičienė, V. S asionienė, Vilnius:
Min is, 2008.
PSDP Edi a i delle pa e i dipin o su accium ilgaamžiškumas: monog a ija, au . R. Minio ai ė, V. S anke ičius,
Kaunas: Technologija, 2001.
RLKP Rusųlie u ių kalbų poli echninis ā dynas, ed. kol. A. No odo skis, L. Kumpikas, J. Mikuckas, J.
S anai is, S. Vasauskas, J. Vidman as, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla,
1959.
Lina Ru kienė42 D ižodžiai e mini di cos uzione con sudu iniu
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
RNS Rąs inio casa cos yba: žinynas, au . R. Bo kūnas, T. B aškys, V. Čeikauskas, R. Da aške ičius, T.
Gecas, T. Lapinskas, E. No aišas, M. Sakai is, A. Si ydis, T. Šli inckas, G. Unikas, V. Uosai is, Vilnius:
Bal o p in , 2012.
SA S a ybinė akus ika: ado ėlis, au . V. J. S auskis, Vilnius: Technika, 2007. SBPK Su i in ų e besiūlių
cos uzioni in acciaio alu azione della sicu ezza e lunga du a a, au . A. Kudzys, V. Vai ke ičius, Vilnius:
Sole ija, 1995.
SDKŽ Classi icazione dei la o a o i della cos uzione, eng. S. V. Bašinskij, P. V. Blaže ič, I. A. Pe o , Kaunas:
Vilnius, 1940.
SG Su enkamas gelžbe onis, au . A. Bujokas, A. S onys, Vilnius: Min is, 1971. SGBT Sauskeliai. Gelžbe oniniai
e be oniniai pon i, au . J. Gab ys, Kaunas [n. s.], 1931. SGKP S a yba: plasso ca ono plokščių mon a ima e
a eda a, au . A. Zienius, Vilnius: Lod ila, 2006. SISCh Dynamica delle ca a e is iche dei sis emi S a ini e
ingine ini. pa e I: docomoji lib o, au . A. Janickas, Kaunas: Technologija, 2000.
SK S a ybne kons ukcije: con e enze, dedica e al p o . A. Rozenbliubo 100esime anni e sa ie na ale,
celeb a e, a enu e a Vilnius il 56 giugno 2002, ma e iali di elazioni, Vilnius, 2002. SKKS S a ybinės
kons ukcijos: kū imas i s ip inimas, au . D. Bačinskas, A. Bal ušai is, A. Bičiulai ienė, E. Dulinskas, A.
End iukai y ė, A. Ja molaje , V. Jokūbai is, G. Ju kėnas e k ., Vilnius: Technika, SM S a ybinės medžiagos:
1998.
ado ėlis, au . S. Sčesnule ičius, Vilnius: Min is, 1966. SM Ma e iali di cos uzione, au . Č. R. Ramonas, Kaunas:
Ūkininko consiglia o e, 1993. SMG Ma e iali e p odo i cos u i i: manuale, au . B. G igaliūnas, Vilnius: Min is,
1974. SMU Ma e iali cos u i i. Riempi: docomoji lib o, au . A. Naujokai is, Vilnius: Technika, 2006. SP Basilai di
cos uzione, au . A. Iljičio as, A. Kokinas, J. Rebo o ičius, e . R. Kuosai ė. Vilnius: Vaizdas. SSM S a yba. I
omas. Ma e iali Cos ubionali, au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1937. STŽ Dicciono di e mini di
cos uzione, au . A. Kudzys, A. Rosenas, B. Kudzienė, Vilnius: Lie u os mokslas, 2002. ŠVOK Riscaldamen o,
en ilazione e a ia condiciona imas, au . D. Gu auskai ė, Kaunas: Technologija, 1992. V Vėdinimas: ado ėlis,
au . E. Juodis, Vilnius: Technika, 2008. ŽŪS Ag icol u a cos uzione: pa e comune: ma e iali di cos uzione e
obesių dalys: ado ėlis, au . L. Gimbu as, Kaunas: Spindulys, 1929.
LITERATŪRA
Akelai is Gin au as 2008: Sudė inių adminis acinių e minų s uk ū iniai modeliai. – Specialybės kalba:
e minija i s udijos: mokslinių s aipsnių inkinys, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 5–13.
Cabezas-Ga cía Melania, Fabe Pamela 2017: Explo ing he seman ics o mul i-wo d e ms by means
o pa aph ases. – Temas ac uales de e minología y es udios sob e el léxico, G anada, España: Coma es,
193–217. P ieiga in e ne e: h ps://www. esea chga e.ne /publica ion/321225904_Explo ing_ he_
seman ics_o _mul i-wo d_ e ms_by_means_o _pa aph ases.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
D o inas Vincen as 1963: Lie u ių li e a ū inės kalbos sudu inių būd a džių s uk ū iniai-seman iniai
ipai ( emian is XVI–XVIII a. aš ų medžiaga). – Kalbo y a 6, 75–97.
D uk einis Albinas 2011: Sin aksiniai sudė inių jū ei ys ės e minų modeliai. – Res humani a iae 10,
234–255.
Džežulskienė Judi a 2010: P epozicinė i pos pozicinė modi ikacija: ižodžių angliškų i lie u iškų
e minų g e inamoji analizė. – Kalbo y a 62(3), 7–21.
Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o leidykla.
Gai enis Kazimie as 2014 [1968]: Iš 2 i 3 dėmenų suda y ų sudė inių e minų ipai daba inėje lie u ių
kalboje. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 34–46.
Gai enis Kazimie as 2014 [1975]: D ižodžiai sudė iniai e minai daba inėje lie u ių kalboje. – Kazimie as
Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 60–97.
Gai eny ė-Bu le Jolan a 2000: Sudė inių izikos e minų sinonimijos a ejai e minų žodynuose. – Kalbos
kul ū a 73, 62–67.
G igo je a Ta jana, And iušy ė Ais ė 2015: Mokslinių y imų pag indai: mokomoji knyga, Vilnius: Technika.
43Te minologija | 2022 | 29
Janule ičienė Viole a, Racke ičienė Sigi a 2009: Nusikals amų eikų pa adinimai lie u ių i anglų
kalbomis. – Socialinių mokslų s udijos 4(4), 357–381.
Keinys S asys 2005 [1983]: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129–182.
Ki kauskienė Laimu ė 2009: S a ybos i ci ilinės s a ybos e minus eiškian ys d ižodžiai junginiai anglų
i lie u ių kalbose. – San alka 17(2), 52–60.
Li e kienė Nijolė 2015: T ižodžių ana omijos de inamojo pažyminio i nede inamojo pažyminio lie u iškų
e minų i lo yniškų a i ikmenų p iklausomybė. – P o esinės s udijos: eo ija i p ak ika 15, 42–46. P ieiga
in e ne e: h ps://s ako.l /uploads/ps p-15-2015-6.pd .
Mon e o Begoña 1996: Technical Communica ion: Complex Nominals Used o Exp ess new Concep s in
Scien i ic English - Causes and Ambigui y in Meaning. – ESPecialis 17(1), 57–72. P ieiga in e ne e:
h ps:// e is as.pucsp.b /index.php/esp/a icle/download/9476/7042.
P a iwi Nu ul, Ohoiwu un Jos E. B., Wa is Abdul 2016: Mo phological analysis o compound adjec i es
in sen ences in B ooke’s Hea land. – e-Jou nal o English Language Teaching Socie y (ELTS) 4(2). P ieiga
in e ne e: h ps://media.neli i.com/media/publica ions/243571-mo phological-analysis-o -compound-
adjec- bc1995d.pd .
Umb asas Al ydas 2010: Lie u ių eisės e minija 1918–1940 me ais: pag indinių kodeksų e minai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Valeckienė Adelė 1957: Daba inės lie u ių kalbos į a džiuo inių būd a džių a ojimas. – Li e a ū a i
kalba 2, 161–328.
Zemle ičiū ė Palmi a 2021: XIX a. pab. – XX a. p . d ižodžiai sudė iniai pa adinimai su pag indiniu
dėmeniu „liga“ i būd a džiu eiškiamais p iklausomaisiais dėmenimis. – Te minologija 28, 239–255.
TWO-WORD CONSTRUCTION TERMS WITH THE SECONDARY
COMPONENT EXPRESSED BY A COMPOUND ADJECTIVE
Summa y
Compound adjec i es deno e an indi idual, speci ic, and s able ea u e o some hing ha is
exp essed by he modi ied wo d. Essi desc i ono he hing o phenomenon designa ed by he
main componen in a gene alising and p ecise manne , dis ingui lo om o he s no
possessing such a ea u e (o whe e such a ea u e is no essen ial) and can he e o e be
a he widely used o he nomina ion o scien i ic concep s. Howe e , as illus a ed by
o he schola ly s udies, he e minological capaci ies o he compound adjec i e a e
unde used in ce ain ields. In he ield o cons uc ion, he compound adjec i e becomes a
e minological a ibu e a he equen ly: 635 dis inc wo-wo d e ms wi h he
seconda y componen exp essed by a compound adjec i e we e ound in a o al o 48
sou ces. L'a icolo impiega il me odo anali ico-desc ip i e pe a on a e compound
adjec i es om a e minological pe spec i e: he ela ions be ween he seconda y
componen s o cons uc ion e ms aking he o m o compound adjec i es and he main
componen a e discussed in e ms o he idea con eyed by hem, i.e., hei lexical- ela ional
meanings a e de e mined; he wo d- o ma ion s uc u e o compound adjec i es, h ough
which hese meanings a e con eyed. is e iewed; he compound adjec i es ha a e mos
commonly used as he e minological a ibu es o cons uc ion e ms a e iden i ied.
Lo s udio i elò che he main componen s can be modi ied by he seconda y componen s
o wo-wo d cons uc ion e ms exp essed by compound adjec i es by con eying
di e en aspec s o meaning: as many as wel e lexical- ela ional meanings

Lina Ru kienė44 D ižodžiai s a ybos e mini su sudu iniu can be exp essed by hese
būd a džiu iš eikš u šalu iniu dėmeniu
componen s. The e o e, he compound adjec i e can be acomponen s exp essed by compound
he widely used o he nomina ion o concep s in he ield o cons uc ion.
Compound adjec i es deno ing a dis inc i e ea u e o an abs ac o conc e e hing
in e ms o i s composi ion s and ou om o he s by hei quan i y: he seconda y
adjec i es ha e his meaning in he case o as many as 45.70% o he e ms collec ed in he
s udy. This meaning is inhe en in he seconda y componen s comp ending he e ms o
di e en hema ic g oups: names o s uc u es, hei pa s, and cons uc ions (daugiaaukš ė
aikš elė, d i ėmis langas), abs ac names (daugiaciklis pa a umas, daugiapakopis ežimas), and
in e media e cons uc ion p oduc s (daugiasluoksnis ka onas, plona ielis inklelis). A o al o
13.22% o he seconda y componen s modi ying he main componen s o he e ms om he
hema ic g oups o s uc u es, hei pa s and cons uc ions, and in e media e cons uc ion
p oduc s speci y some p ope y o o m (pusapsk i ė a ka, pusap alis langas; aš uoniakampė
ply elė, ke u kampė len u ė). Fewe seconda y componen s desc ibe a pa o a dis inc i e
as ene (11.15%) o a dis inc i e pa (7.17%). E en ewe compound adjec i es used as
seconda y componen s designa e a po en ial p ope y (4.94%), a machine ope a ing p ope y
(4.78%), a s uc u al p ope y (3.50%), du a ion o an abs ac hing (2.55%), a subs ance a
ce ain amoun o which cons i u es he main subs ance (1.91%), and he p ope y expe ienced
h ough senses (1.11%). Compound adjec i es a e leas commonly used o deno e he me hod in
which an objec is made (0.48%). Fo ma ion o compound adjec i es comp ending wo-wo d
cons uc ion e ms ollow en wo d- o ma ion pa e ns. Fou o hem a e mos p oduc i e:
adjec i e→noun, nume al→noun, noun→ e b and ad e b←/→noun. A numbe o compound adjec i es
al cons i uen s a e domined by an onymic adjec i es plonass o as, žemasaukš as, as well as
adjec i es s ambus, s a us, uščias. Mos o he nume ical cons i uen s a e based on he
used as seconda y componen s a e o med using he same ini ial cons i uen s. Adjec i-
nume als om one o ou , while mos o he ad e bial elemen s ely on he ad e b много. Qui e
a ew o he ini ial cons i uen s o compound adjec i es ea u e ad e bs, such as apidamen e,
ilgai, poco, umpai. A endency o a i icially expand such g oups in dic iona ies is obse ed.
As di e en deno a a o he ield o cons uc ion may demons a e he same p incipal
p ope ies, he e is a endency in cons uc ion e minology o exp ess speci ic
componen s by he same compound adjec i es. The mos widesp ead e minological
a ibu es in cons uc ion e minology a e compound adjec i es plu iasluoksnis, -ė,
čiakampis, -ė, d isluoksnis, -ė, plonasienis, -ė, uščia idu is, -ė, iengubas, -a, ienpusis, -ė,
s ailgalaikis, -ė, smulkiag ūdis, -ė, s ambiag ūdis, -ė. Ob iously, such e ms a e easy o
emembe and con enien o use, bu he e a e ce ain doub s ha o he lexical uni s may
be unde used in his case.
Rice u o 2022-08-26
Lina Ru kienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E-mail lina. u [email protected]