192 Lingbos
Kul ū a | 81
JURGITA GIRČIEN is i u o
della lingua li uana
I al KulINa IJos sVE IMŽoDŽAI in Li uania è pubblica a a imesnių e olimesnių k aš ų algius
p esen a ančių knygų, esama ka inių i es o anų, che o e di di e si paesi pie analų, gausu
algių ecep ų pe iodicale s ampa, in e ne e k . ali pas i, be imai, alimen i p odo i a engono
nominijami nuo i pascolin ai pa ole naujaisiais s e imžodžiais. Pe le p a iche linguis iche es i di
c ea o i, adu o i, eda o i, lingua no min oj […] di al i k aš ų ki ių ealijas į a dijan ys
naujieji s e imžodžiai solle a nemaža p oblemi: bisogna isol e e, se lascia e s e imžodžiu
p onunciš ą il nome, o en a e di ce ca e il li e iško co isponden e; scel ous s e imzodį, so ge
la sua pe esc i os e al ioki dei ques ioni. in ques i aspe i engono esamina i in Li uania
pa icola men e popola i i alų kulina ijos naujieji s e imžodžiai, 19902008 m. appa se
lie u iškuose ašy iniuose i elek oniniuose šal iniuose in s ampa, algia aščiuose, (kulina ijos
s i ies) si i in e ne in o macinėje i komunikacinėje e d ėje, ( e s inėje) le e a u a, non
egis a i p ima del 1990 m. p epa a i nei diziona i lie u išku ( Ž 1985 e k .)1. discussiamo nuo i
degli s e imžodžių a osenos polinkiai aiškos a ian iškumas, conco enza con lie u iškais
a i ikmenimis, conside s omas appo o con bend inės kalbos no mami e no minamen o
p ospe i a. in on i sc i e e ele oniche egis a a pe cen à i alių kulina ijos s e imžodžių
( a ilai ė 2008: 4). Essi sono si p es a i pe agioni designa a iche (po ei in odu e nuo e
eali à) e seman iche (quando bisogna esal a e di e enze di signi ica o, in quan o il con enu o del
nuo o e del ecchio conce o coincide solo in pa e), e nei es i di soli o s olge una unzione
e e en is ica, i.e. l'in o mazione 1 si basa sui da i ele onici compila i dall'au ice dell'a icolo
Naujųjų s e imžodžių i jų a i ikmenų (I alia 19902001 m., pe 1500 s e imžodžių i 500 jų
a i ikmenų) e dei Li uanių naujažodžių (19902008 m., pe 2000da a) pe la i uosa mode na e Jo i os
a ilaus a osenos (c . Ve osena polinkių e i ica si usa i il gene ale sis ema di ice ca
in e ne Google.
J. GI čIENė. I alų kulina ijos s e imžodžiai 193 asmissione, unzione ( o čiau
apie naujųjų s e imžodžių skolinimosi unzioni e agione c . Vaicekauskienė
2007: 3367). La più g ande pa e di ques i nuo i s e imžodžių (pe ečdalį)
cos i uiscono a i nomi di p odo i di pas a di maca onì (p z., lasanija), quan o
meno (maždaug po penk adalį) sū ius (p z., peko inas) e duoną bei saldumynus
(p z.: b uše a, i amisas) innominijan ys s e imžodžiai, ci ca po dieci damdamį
imų i algių esp esin (p z.: gė as; izo as), kele u s e imžodžių adži padažai
(p z., pes o) (ž a ilai ė 2008: 13). di e si i alių kulina ijos s e imžodžiai
lie u iškuose es i appa e o non uno con empo aneamen e, quindi di e isce il
lo o ada amen o al sis ema della lingua Li uania.
NuJJ sVETIMŽODŽI aIšKos
Va IaN IšKuMas I No Ma
I alų kulina ijos s e imžodžiem, come e in gene ale naujiesiems s e imžodžiem (ž . Mikelionienė
2000: 25; Vaicekauskienė 2007: 159), ca a e is ico aiškos a ian iškumas. Uno culina ì i aliano può
a e e pe dieci a osene unzionan i a iod, eg.: capučin, kapučino, capucinas, capucino,
cappucino, cappuccino, capucino, cappuccinno, cappucino, cappuccino, cappuccino esp esas con
specialia in a anga įplak o calš o la e upuccio (i . cappuccino2). ale g ande aiškos
a ian iškomo ca a e is ico nedidelea pa e esamina i s e imžodžių meno di dieciadaliui. Più
spesso il nume o delle a ian i s a iano da uno a cinque, eg.: pes o bazilikų e k . padažas (i . pes o);
g apa, g appa ynuogių deg inė (i . g appa); i amisas, i amissu, i amisu maska ponės, esp eso e
k . dese as (i . i a mi sù < i ami su pakelk mane); la ė, la ė, la e, la e esp esas con specialia
in anga įplak o mol i la o caldo (i . (ca è) la e, ca ela e); a iòli, a ijòli, a ijoli, a iolli,
a ioli maka onų ešlos ke u kampiai i iniai su mėsos o k . įda u (i . a ioli)3. Alcune o me che
sono a e, casuali, ma i è semp e almeno di e si ealmen e compe ingan i di uno e dello s esso
s e im e dio a ian quelli; ques o spesso es i o iginalalo e una o più delle o me sulie u in a. 2
ques o i alų lingua pa ola di base è un al o, più an ico, skolinys kapucinas am da e o
p anciškonų o dino a šakai appa enen e monaco. Vienuolio, dė inčio apsiaus ą con gob u u
(cappu ccio smailus gob u as), il nome successi amen e me a o icamen e ada a o alla specie di
ca è innomina e. 3 le on i, sulla base delle quali s abili e de inizioni e ondamen ali (i alų kalba)
s e imžodžių o me, engono o ni e lis a delle on i. Konk ečių s e imžodžių e imologija, sal o
casi a uali alla ema in esame, nenu odoma (plg. i . pes o < pes a e < lo . pis a e (pinse e)).
sommend inando pasaki ina, che, senza una al a eccezione (p z., i . g appa < s. ok. k āp o), dei
i i i alių kulina ijos s e imžodžių (i alybių) onda o la ynų kalba.
Lingbos
Kul ū a | 81 194
Va oseno o a i in i alių kulina ijos s e imžodžius secondo ada amen o al
sis ema della lingua Li uania si può assegna e in qua o g uppi: 1) au en iškos
ašybos, p z., cannelloni ( a ian i canneloni, canelloni, caneloni) s ambūs, dideli
maka onų ešlos amzdeliai, įda omi sū iu, a šu o pan., pp . kepami o kai ėje (i .
cannelloni); 2) in o ma i mo ologicamen e, ma non ada a i o og a icamen e,
eg., canelloniai; 3) ada a i o og a icamen e, ma non o min uni
mo ologicamen e, eg., kaneloni; 4) ada a i o og a icamen e e
mo ologicamen e, ecc., kaneloniai (plg. Gi čienė, liu ke ičienė 2007: 110111). La
maggio pa e delle a ian i si possono assegna e au en iche sc i u e (1) a un
g uppo, eg.: mozza ella, mozza ela, moza ella, moza ella, mocca ella, moca ella,
moca ella minkš as, bal as i ališkas bui olii o ca ių la e sū is (i . mozza ella).
aglia e i pomodo i e mozza ella sū į iekelėmis e me e e in pla sš ę a u
(www.mano i u e.com)
200g Mozza ela sū io (www.mano i u e.com) sū is Moza ella è p odo o
secondo le au en iche adizioni del paese e si con addis ingue un esclusi o
gus ooniu (www.meniu.l )
Moza ella sū io e pomido ų salo i con pes o padažu (www.del i.l ) an ciascuna pico
dedama pe 5 Mocca ella sū io iekeles (www.ga du.l ) Apkepuk di pesci: 4 u uliukai
moca ella (www.die a.l ) Moca ella ques a an as iška (www.na u ele) 4 a ian i
colo nai (4) e mo ologicamen e e o og a icamen e ada a i a s e imodji, ad
esempio.: moca ela, modza ela, moza ela. Da zo ės, s esco lašiša, gambe ės,
moca elos sū is, pie ag ybiai, aly os ( es o ano
Da An onio algia aš is)
Secondo la s u u a i sū iai engono eschi, ma u in i (naminės g ie inėlės, modza elos e
iko os sū is), minkš i (www. i ejai.l ) 250 g moza elos sū io (www.sin agma.l ) a l'al o,
sulla mo ologico ada a im può al ol a decide e solo dal con es o, plg. salo i su moca ela
e moca ela sū io salo i; o a le cuci ò e le mange ò con mozza ella e eddo ūky as kumpis
con mozza ella sū iu. ques o appa iene 4 qui e ul e io men e esempi in a uus elemen i di
es o ossiu o e in u on us sono dis ingui i a icolo au o ės, g a iniai segnali (kabu ės e
pas i asis on as) au en iški.
J. GI čIENė. I alų kulina ijos s e imžodžiai 195 dal s e imžodžio baigmens in
ques o caso egli coincide con lie u iška mo e iškosios giminės galūne a.
Mo e iškosios giminės i alų kulina ijos s e imžodžių sono ela i amen e non
mol i su ečdalį (dal lie u ių kalbos giminės galūnę ga usių naujųjų
s e imžodžių mo e iškajai giminai a ibui a solo ci ca 12 pe cen o, c .
Vaicekauskienė 2007: 174). Ją abbas anza acilmen e įgaza quelle s e imžodžiai, la
cui o ma o iginalalo ha baigmenį -a o -e (pas a ųjų quasi pe pus meno), ecc.:
iko a (i . ico a) neb andin as a škės sū is ( a škė); maska ponė (i .
masca pone) minkš as epamas bals as sū is (da z . p eceden emen e da i
esempi). Kol kas kai omų o me di non ha plu iskai iniai s e imodžiai,
į a dijan ys maka onus, ecc.: a ale kaspinėlių pa idalo maka onai (i . a alle,
ns. a alla); pene nedidelio amzdelio paesalo įkypai nupjau ais galais
maka onai (i . penne, ns. penna). spagečiai su iko os i a ies sū iu
(www.skanus.l / ecep ai) sudedame susmulkin ą maska ponę, kiaušinių
bal ymus, u o bene ismaišome (www. ecep uknyga.l )
Fa ale (plaš akių o mos maka onų) insala e con pes o padažu (www.zeb a.l )
Pene maka onai con jū ų gė ybėm, ino bianco, ka io e g ie inėlės padažu (www.
menu.l )
Vy iškosios giminės pa idalą įgauna maggio anza s e imžodžių, le cui
o iginalalo o ma ha baigmenį -o egli di en a lie u iška galūne -as, p z.,
aledžas pusminkš is ka ių pieno sū is (i . aleggio). Vy iškajai amiglia
a ibui i e mol iiskai iniai s e imžodžiai, i cui o iginalalo o ma ha baig
menį i, essi įgauna lie u išką galūnę is (dgs. iai), ecc., a i(j)oliai (i . a ioli,
ns. a iolo).
pe ò ino a maggio e pa e di ali s e imzodžių non ha anco a mo ologicamen e,
e spesso e o og a icamen e in o ma i o me, ecc., capellini ilgi, za spagečius
plonesni maka onai (i . capellini, ns. capelinno). Taledžas, p o olonė, iko a e
anco a una ol a moca ela e pa midžanas semplicemen e aki aizdžiai può sen i si
come chiude il empe amen o e sale l'appe i o! (www.pa iekalai.l )
I ališke salo os. 4 po zioni ce che à: 500 g a ioli con spina ì inse a u, saluskos,
qualche lašų alli uogi aliejaus (www.be a.l ) quei maca oni quali noi conosciamo
come spaghe i secondo s o į può chiamin is e capellini (www.pa iekalai.l ) aiškos
a ian iškumas dipende dal empo di appa izione s e imžodžio nei es i li u iški
Lingbos
Kul ū a | 81 196
No abile che menziona e mo ologicamen e e o og a icamen e ada a e
i aliane culina ie s e imžodžių o me non sono le uniche a ian i a osenoje
esse ino a conco e con al e, i. e. nekai om, o og a icamen e non
ada a e o me (ž . p eceden emen e da i esempi). La maggio pa e
s e imžodžių aiškos a ian ų andasi ce cando asme e e (spesso con
e o i) au en iška s e imžodžio ašybą (ka a e aiškos a ian ų esama e
i alų kalboje)5 o ce chando inkamiausios sulie u in os aiškos (plg. Gi čienė,
liu ke ičienė 2007: 110).
consuma o i ( . y. adizioni di consumo) nonché dall'in ensi i à, connessa all'
ac ualum ealijas della lingua, e s e imžodžio o og a ija. Inizialmen e
a osenoje s e imžodis spesso appa e o me au en iške. Come is o da
accon a i esempi, più complica e sc i u e s e imžodžiam ca a e is ici e
sbagliandi o iginalalo aiškos a ian i. Mèginando asme e e s aniimjo dio
a imą, ima as is o og a icamen e adap ua i o me. Il lo o nume o dipende
anche dall'o og a ia s e imžodžio quan o lei s e imesnė lingue Li uanee, il più a i.
Neluigu s e imžodžio baigmen o, alcune o me abbas anza apidamen e oppu e da
subi o a ibui e a al ce o kai ybos pa adigmi. ques o ipico enomeno il
p ocesso di p es i o è consue o il cambiamen o di o ma spesso (ma non
necessa iamen e) a iene di o og a ia e mo ologia in di ezione della con e genza
(Vaicekauskienė 2007: 159). No e emo che l'au en ica sc i u a nonžke a cammio
ada a e i alų kulina ijos s e imžodžių mo ologicamen e ale polinkis
ca a e is ico nuo i e al i agli s e imžodži (plačiau ž . Vaicekauskienė 2007: 183).
edaguojamai pubblicaia sc i i inea a osenai (li e a u a, p uda, in o macinė
in e ne o e d ė) ca a e is iingose o og a icamen e e mo ologicamen e
adap ua e, a osenos (i no minimo) adizione con enen i dei s e imžodžių o
o me g a icamen e esclusoas au en iškos, non inčių a osenos (i no minimo)
adizioni dei s e imžodžių o me. Come in e medio ada amen o inale al sis ema
della lingua li uani qui a accia i e o og a icamen e ada a i, ma
mo ologicamen e neį o min e s e imžodžių aiškos o me. ma la maggio pa e di
lo o dal po oseno pubblico gene almen e scompa e.
P i aciosa sc i y ina a osena (ją ep ezen oja komunikacinė in e ne o e d ė) ma gesnė.
qui, o iamen e, si può o a e e menziona e pubblica a osenai ca a e is iingų i alių
kulina ijos s e imžodžių aiškos a ian ų, . i. o og a icamen e nonché 5 gene ale sis ema di
paesaggis ica in e ne Google, pa icola men e g ande i alių kulina ijos s e imžodžių
cosidde a au en iškos aiškos a ian iškumas ca a e is ico e al e lingue, eż., ingles,
okiečių.

J. GI čIENė. I alų kulina ijos s e imžodžiai 197 mo ologicamen e adap uo ų, e
au en iškos aiškos, solo ques 'ul ime nelinks ama g a icamen e ski i. ol e
a ciò, qui più spesso e di una, e al e o me engono p esen a e con e o i. e
s i o og a icamen e non ada a o, ma mo ologicamen e in o ma o o me
s e imžodžių almeno almeno ino a si possono i ene e p ecisamen e della
p i a a a osena a ian i. ques o mos ano e da i quan i a i i:
mo ologicamen e ada a i, ma o og a icamen e neį o mi i nuo i degli
s e imžodžių aiškos a ian i sono s essi ečiausi.
Pas ebė i ski umai leis ų a e p elaidą, che (dažniausiai) so o la supe isione
dei eda o i della lingua iešojoje ašy inėje a osenoje in sos anza si s en a
a segui e adizioni o og a icamen e e mo ologicamen e ada a i i alių
kulina ijos s e imžodžius. ques o neabejo inai ichiedono s o zi di p a iche
linguis iche: in a ie on i no mminamuosiche della lingua (Eu opos sąjungos
e minų žodyne Eu o oc (Eu oc), S a ybinė lie u ių kalbos komisijos
konsul acijų banke (VlKK KKb), più ecen i dic iona i in e nazionali di pa ole ( ŽŽ
2001 e k .)) al momen o pa lan e si può o a e solo meno di penk adalio i aliani
culina ie s e imžodžių (daugiausia nomi di i ališke sū i) ada a a no minę ai, ai.:
e(k)sp esas, gnočiai, go goncola, g apa, kapučinas, lazanija, maska ponė,
pa midžanas, a ioli, izo . In al i casi o na a ico e e a osena, sceglie e
ikė ina adeguamissima ada a ua a aiškos a ian e. Se non i è anche la
mino e ada a a(ų) o ma(ų) a osena adizioni, si ischia di o ni e al
consuma o e della lingua inconoscciu a e o se successi amen e no min ojų
al imen i adap uosimą s e imžodžio o mą. quindi la più equen e usci a in
ali casi lascia a au en iche o me g a icamen e dis in e. Ques e sono
abbas anza equen i, ma così si a a solo senza al a ia d'usci a: (doglioso)
con o mi à nesama, ada a e senza il pe messo no min oji, appa en emen e,
anco a ned įs ama (sicu o di paupe a e la comune disposizione del linguaggio
g ynimen o). Da nelabai iene p eso in conside azione il a o che nell'inizio del
2007 app o a i nei Bend uosi c i e i di no mminimo nuo i dei debi i ( oliau bNsNK)
sono indica i due possibili modi di no mminamen o nuo i dei s e imžodžių
no mminamen o ada ando e cambiando con o mi àmeniu, e nonada a i i nuo i
s e imžodžiai conside a i neno miniji. Viešosios a osenos polinkis
au en iškas o mas dis ingi i g a icamen e inco ina a pensa e, che ale aiška
pe cepi a come in a pas in lie u išką eks ą, non ipškas elemen as. ques o e
al i s udi pe me e ebbe o a e assunzione, che ale si uazione di pubblica
a osena sia un e e o manca o di no minazione. Longhissimo empo in
assenza aiškių nuo i dei s e imžodžių no malizzazione c i e i, è s a o en a o
ealizza e la disposizione più impo an e neįsleis i s e imžodžių, ce ca e lo o con o mi àmenų, e i a a accomanda e ada a i s e imžodžių, anche e non a en i con o mi àme-
Kalbos Kul ū a | 81 198 nų, o me, esą così sa ebbe inse i o il p es i o nome. adegua i
co ispondimen i non essi s e imžodžiai nei negozi s anda damuosi della lingua
eni ano semplicemen e bybinia i, eccezionali casi au en iškos aiškos
s e imžodžius o e o dis ingue e g a icamen e6. aigi, a chi nuo a eali yiją
necessa io in adia e immedia amen e, do e ano (e enka) isol e e p čiam la i a si
a (nesamų) no me, quali à del es o e possibili à des ina a o di decodi ica lo (ž .
segui o o ni o esempioì): non è ques o il gus o del la e gulbės? Ne cannoli aggiuda o
iene p odo o da epamojo g ūdė osios a škės ( icco a) oppu e maska ponės
sū io e s'aspe ia del ešlos amzdelyje... Ul imo bicchie e ca è. App endiamo ad
o dina la non e sando i came ie i baia si: po sočių pie ų nessuna ca e con la e,
solo esp eso, p e e i amen e con sambuka (anyžių gonio like is), che agli occhi
p oslighė ų... Sambuka i i i a sensi... (Mo e is 2008 07)
Isski iniu ( amsiu) š i u segnala i i alų kulina ijos s e imžodžiai e le lo o co ispondmenys
cos i uiscono anche ečdalį es o. dell'au o e dell'a icolo e (o) eda o e gli s o zi ku i
quybišką eks ą non solle a dubbi. G a inis esclusione e scliaus i p esen a a ul e io e
in o mazione, ce o, a do il suo uni àzismo, ma e una, e l'al a indicano s o zo des ina a ia
comp ensibile asme e e in o mazioni e non in angiis i no me della lingua. Nuo i
s e imzodžiai pe scopi comunica i i spesso paliddimi scliaus i o es o inkomponibili (me a)ling
is ini commen i in ques o caso è sambukos desc i as (skliaus ues) e nella seconda ase
esclusleis o kanolio apios ešlos amzdelio pa idalo iebaluose i as pi agai is, pp . con
iko os i k . įda u (i . cannolo, dgs. cannoli) desc i as. e s e a ce imo didio iko a
co ispondenza di ca a e e desc i i o epamasis g ūdė osios a škės sū is neabejo inai
scel o s en ando non iolis i no me della lingua, p esumibile, endendosi con o della sua
inidonei à (neekonomiškas, neda us e pan z . bNsNK), decodazione di icol à (sus ulia es i in
esso è spiega o g a.; iš kai escin u nonadap uo u s e imžodžiu o e dkliniu elemen o). es o
aišką e g a à neabejo inai ikdo e al o così p esen a o nonadap ua o s e imžodis cannoli,
ma y , salik as s enando nepažeis i no me della lingua. ale p elaidà a si con e ma e
ada a e di u i al i s e imžodžių o 6 Plačiau su s e imžodžių g a icamen e dis in ia
au en iške aiškos spi imo polinkius, agione, possibili pada ini, no minamen o di ezioneis e pan.
ede e. : Gi čienė J. Ve s inės li e a ū as naujažodžiai. Kalbos kul ū a 79, 2006, 8385; Gi čienė J.
Naujųjų skolinių a ose na: kalbos kul ū os i s ilis ikos akosky a. Kalbos kul ū a 80, 2007,
143147; Gi čienė J., liu k e ičienė D. sū ių pa adinimų a osena i no ma. Ling os kul ū a 80, 2007,
110113; Va icekaus k i e nė l. Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai, 2007, 177 aigi kel inas klausimas,
se ce cando puoselė i bend ąją kalbos g yninimo nuos a ą neįsileis i s e imžodžio, saugan is
pažeis i no mas, alla lingua non si ponga più danno? Fo se no mmin oj della lingua, sulla base
bNsNK, do ebbe quan o p ima s o za si di o ni e alla socie à la più ada a a ian à di aiškos
189 e k .
J. GI čIENė. I alų kulina ijos s e imžodžiai 199 mos maska ponė, esp esas7,
sambuka8 (i . sambuca): p imi due o ma i ada a uo i pa lamuoju empo si
possono o a e nelle menė i on i linguis iche no minamuosi. Lo s o zo
segui e delle accomandazioni linguis iche, pe sino se ques o ke asi con la
p ecisione di asmissione dell'in o mazione, mos ebbe o anco a uno li e iško
desc i i o ca a e e ealijas nome ka a con la e lui, si può i ene e, scel o al
pos o p es a o da una del ca è con la e specie (p z., la ės o kapučino) nome.
P esen a osi ipico esempio della pubblica a osena i ela la si uazione a uale,
complica a non solo pe p a ican i del linguaggio p epa an i es i, ma anche pe
quei le o i dei es i che hanno da iconosce li, spesso dei linguaggi g inumo
sume imais ese ci a i p esso nesulie u in a s e imžodžių aiška (!). au en iche
s e im e dio aiškos consue udinomio con empo aneo u en e della lingua
pa icola men e bene i ela ne edaguabile p i a i a a osena. Lei
ca a e is ica g a icamen e neišski os au en iškos o me e o og a icamen e
nonadap ua i, ma mo ologicamen e į o mi i i alų kulina ijos s e imžodžių
aiškos a ian i, p z. : Fa iau s ano aka cannelloni (h p://qemm.blogas.l )
Canellonis con spina is e g ekiškais nocii šiaip labai skanu (www.papugos.l ) Kad
au en iškos aiškos pli imas y a bendas polinkis, neab angęs su s e imžodžių
seman inėmis g upėmis, odo i i i i isul a i di al e ice che: lo e a
Vaicekauskienė, a usi naujųjų s e imžodenžių būdą, mini naują polinkį
o og a icamen e neadap a s e imžodžių (jis sp o ing ne ien ien ien lie u ių,
be use s i i o he linguis icą)), in aduzione (Vaicekauskienė 2007: 187: 1, 187).
s e imžodžio? ques o da e o non z'in e up ebbe il cammino delle co ispondenze paesca9.
Come indica 7 Esp esso nella o ma si po ebbe in a ede e millminico più: nessuna ca è con
la e, solo esp eso (numanoma ka a); ma si può alu a e e come mo ologicamen e non ada a a
a osenoje anco a equen e a ian e esp esso, eg., s oksniuo o esp eso (inciden almen e,
o ni o bNsNK). 8 lo s esso si accon a e di s e imzodį sambuka. ques o po ebbe esse e e
a osenoe di usa nekai oma o ma, plg. sambuka like is, ma dei due linksnių posizioni
pa a o o s e imzodis nondimeno leis ų suppo e, che ques o non o malus baigmens
simili udine. 9 ali esempi già esis a: VlKK KKb o ni e ada a e i aliane culina ie s e imžodžių
lasanija nonché izo as o me e insieme dona a in a ie on i accomanda i accomanda i dei
lo o co ispondmen.
200 Kalbos Kul ū a | 81 pubbliche a osenes poslinkie, inco aggiami che e negausių
suno min ų i alų kulina ijos s e imžodžių sclaidos, e gene ali disposizioni pe
possibili à usa e adap a uo as o me, ques o po ebbe o s opdy i masiškai
plin ančią nesulie u in ą s e imžodžių aišką. Plg. di e so empo p epa a e es i di
es a o: Esp esso ka a è la base di mol i al i popola ia i di ca è be imì, ali come
cappuccino, la e. <...> Cappuccino è ca i aliana. Jai pe p odu si usa o esp esso
ka a. <...> La e si p epa a da esp esso e ga ais sos i ui in o bei acilmen e suplak o
la e (www.meniu.l , is o ų e slas, N . 5, 2006) Esp eso ka a su g apa. <...> Il ca è
capučino consis e di esp esso ka a, sos i ui o la e e la e pu . <...> La ė ka a <...> è
i ališka ka a con la e, se i a in al o au ėje e p epa a a da esp esso ca è e ga u
sos i ui o del la e (www.paulig.
l 2008)
NuJ sVE IMŽoDŽI saN yKIs con lIE uVIšKaIs a ikMENIMIs co ispondmenų è
p opos a app ossima i amen e ečdaliui i alių kulina ijos s e imžodžių. La
maggio pa e ne ha po' di e si, più spesso p onosciu i nosacomoio due o e
ca a e e lingue li uane usuali di pa ole combina i i (ž . a ilai ė 2008: 11 12),
ecc.: kapučinas balin a ka a (su g ie inėle, noci, cioccola o, e c.); la ė balin a
ka a, ca è con la e, pieninė (pieniška) ka a; lasanija lakš iniai, i ališki
lakš iniai, lakš inių apkepas, sk yliai; izo o iso con a ie da žo ėmis, bolli i
issi in agliis (su ca ne, da žo ėmis, aš iaisiais speskoniais), ai usis issi e
mėsos oškinys con da žo ėmis, iszi apkepas (ž . ĮPV 2005: 2735, 146). ali
nusacomoio ca a e e plu iazzodžiai s e imžodžių co ispondmenys
a osenoje neplin a. Essi non possono p e ende e di di en a e gli unici nomi
ealij: kapučinas e la ė non sono lo s esso che in Li uania è soli o chiama e ka a
con la e o balin a ka a (plg. ques i s e imžodžių eikšmės ap ašą); lasanija
o kai ėje kep i di g andi ne i i maka onų ešlos sheš ai con a iu inse o
nonabejo o amen e di e isce dal li uani soli o lakš inių apkepo apkep as
pas o di bolli i piccoli s accioli di o ma maka onų con a ii addi i i10; iso o
da g assi appe i i in g assi appe i i iso o ice con a ii addi i i p ima di u o,
non è lo s esso che ice con a i ege alo i; in ade io di iso co i (con ca ne,
da zo ėmis, aš iaisiais speskoniais); ai usis yžių e
10 Pe più su dello s aniimp essione lasanija e i suoi co ispondmenì di signi ica o inadequa o
c. G i čienė J. Naujųjų skolinių a i ikmenys: s uk u a i a osena, 2005, 113114.