98
Kalbos Kul ū a | 83
Kalba
RITA MILIŪNAITĖ
lie u ių kalbos ins i u as
bend inės Kalbos no min ojai
i besiKu ian i sKai meninio
mode nizmo Visuomenė
lie u oje susiklos ė s ip ios no minamojo da bo i bend inės kalbos p ie-
žiū os adicijos: engiami i leidžiami kodi ikacijos eikalai, ku iamos no -
minamosios duomenų bazės, edaguojami ašy inės kalbos eks ai, skelbia-
mos į ai ių leidinių kalbos ecenzijos. išugdy os š isos ka os no min ojų,
ku ie ak y iai p isidėjo i p isideda p ie bend inės kalbos no mų nus a y-
mo, diegimo i unkciona imo. nemaža dalimi ai bu o i ebė a a s a a
ki ų kalbų – iš p adžių sla ų, daba jau anglų – po eikiui. aigi bend inės
kalbos no minimas lie u oje y a yški i bene ge iausiai isuomenės ma-
oma kalbo y os s i is. odėl i kalbininkai žmonėms – pi miausia ie, ku-
ie ūpinasi kalbos aisyklingumu.
Pe laiką kei ėsi no min ojų aidmuo isuomenėje, jiems kylančios
p ob lemos i san ykis su bend inės kalbos a o ojais. be no min ojų
da bo me odai u bū keičiasi mažiausiai. ai iena iš p iežasčių, kodėl
pas a uoju me u išlais ėjusi isuomenė kalbininkams negaili neigiamų
žodžių dėl daba inės kalbos poli ikos i konk ečios no minamosios eik
los*. daugiausia p iekaiš aujama dėl d iejų dalykų: 1) esą eikian i užda-
a kalbininkų sek a i p iiman i neno malius sp endimus; 2) kalbininkai
apsunkina isuomenės gy enimą nuola iniais d audimais, pe daug kabi-
nėjasi i , užuo užsiėmę ik kalbos y imais, a žo aiškos lais ę. apsk i ai
* s aipsnis pa eng as da iki 2011 m. p adžioje p asidėjusios polemikos apie kalbos no mi-
nimo p asmę i me odus. (au o ės pas aba skai an s aipsnio ko ek ū ą – R. M.)
. miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė
99
iešai eiškiamos pas abos dėl kalbos aisyklingumo be kada i be kieno
gali bū i sumal os į šipulius1.
dalis isuomenės jau y a isai ki okia i gy ena ki okiame pasaulyje nei
p ieš po ą dešim mečių. Į ai iose pažiū ų sis emose yks a adinamoji pa a-
digmų kai a. daba inė globalizacija, in e ne izacija i spa i naujųjų in o -
macinių echnologijų aida, aip pa į ai ios, dažnai iki k aš u inumų išau-
gančios ideologijos ( eminizmas, poli inis ko ek iškumas, gende izmas2, an-
iseksizmas i k .) ak y iai eikia a oseną, o kalbos no min ojams aip pa
kelia naujų užda inių. odėl nė a keis a, kad adicinės no minamosios eik
los p iemonės is labiau ima nebea i ik i isuomenės po eikių. Ki a e us,
kaip odo y imai, isuomenėje y a i s anda o po eikio, i nepasi enkinimo,
kai da koma lie u ių kalba. Žmonės no iai disku uoja kalbos klausimais, ik
k i ikuoja būdus, ku iais kalbos no min ojai diegia a keičia no mas.
okia padė is ska ina a idžiau paž elg i į no min ojus, panag inė i jų
da bo p oblemas iš idaus, juolab kad okių y imų be eik ne u ime. s aips-
nyje, a siž elgian į daba inėje isuomenėje yks ančius pokyčius, susiju-
sius su in e ne izacijos p ocesais, nag inėjama, ku no min ojai u ė ų k eip-
i sa o eiklą, kad jų da bo ezul a ai bū ų p iim inesni isuomenei.
1. bend inės Kalbos no min ojai.
au o i e ai i subjeK ai
ak y ių socialinių jėgų, ku ios eikia no minamąjį p ocesą, schemų i
modelių kalbinėje li e a ū oje galima as i į ai ių. socioling is ikoje, nag
inėjan eo inius kalbos no mų klausimus, ka ais emiamasi š edų kilmės
1 Vienas iš būdingų naujausių pa yzdžių – in e ne o komen uo ojų eakcija į spo o žiū o o,
pasi adinusio im ydu Ž., skundą Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai dėl iesiogiai Pasaulio
k epšinio čempiona o ung ynes iš u kijos anslia usios V3 ele izijos spo o komen a o-
iaus obe o Pe ausko, ku is ne aisyklingai a ojęs p iešdėlinį eiksmažodį nug iū i ie oj
pa g iū i (p iešdėlis yškiai ski ia eikšmes). Ž . www.del i.l : <h p://spo as.del i.l /wbc2010/
k epsinio-ais uolis-apskunde-ne aisyklingai-kalban i-komen a o iu.d? id=36165731> (žiū-
ė a 2010 09 06, 1242 komen a ai); www.balsas.l : <h p://www.balsas.l /naujiena/500696/
kalbos-komisija-sulauke-skundo-del-ne aisyklingos-k epsinio-komen a o iaus-kalbos> (žiū-
ė a 2010 09 06, 9 komen a ai). Kai ak as dėl skundo bu o paskelb as in e ne o naujienų
po aluose, jų komen a ų ašy ojai, užuo p ipažinę, kad komen a o iui de ė ų pasi aisy i,
didžiuliu s au u sma kiai užsipuolė aš o au o ių, kaip jis iš iso d įs ąs kabinė is dėl okių
menkų dalykų. Žinoma, k epšinio kul as lie u oje nepalygin i s ip esnis už paga bą kalbai,
ačiau ie komen a ai aiškiai pa odė i ai, kiek nepakan umo kalbos aisymams y a sukaupu-
si ben dalis isuomenės, ak y iai besi eiškian i in e ne o e d ėje.
2 apie gende izmo sąsajas su kalbos pokyčiais ž . Pa ackas, Ža skus 2010.
100
Kalbos Kul ū a | 83
suomio iloso o Geo go Hen iko on W igh o (W igh 1963) no mos sam-
p a a, pagal ku ią ski iami no mų au o i e ai i no mų subjek ai3. Šis sky-
imas s a bus kalban apie no min ojų i isuomenės san ykius.
no mų au o i e as – eikėjas, ku is eikia p esk ipciją, . y. su eikia no -
mai no minę galią. no minė galia ad esuojama no mų subjek ams, jiems
au o i e as ado auja, leidžia a ba d audžia ką no s da y i.
eo inėje kalbos plana imo li e a ū oje p iim a kalbos planuo ojus, . y.
ak y ias jėgas, sąmoningai eikiančias kalbos aidą, ski s y i į ke u ias g u-
pes (plg. Haa mann 1990: 120–121; baldau 2006: 151–154):
• o icialusis poli inis lygmuo – šalies aldžios sp endimai,
• ins i ucinis lygmuo – als ybinės ins i ucijos (mokslo, š ie imo i
pan.),
• isuomenės da inių lygmuo – į ai ios o ganizacijos (d augijos) i
g upės,
• indi idų lygmuo – a ski os asmenybės.
Vienas iš pas ebimų pokyčių pe pas a ąjį bend inės lie u ių kalbos aidos
i jos no minimo šim ą su i š me ų i bu o no min ojų samp a os bei jų
aidmens isuomenėje kai a: nuo au o i e ingos asmenybės, ėliau – o gani-
zuo o kolek y o i iki als ybinių kalbos a kybos i no minimo ins i ucijų.
Pa s no minamasis da bas bend inės lie u ių kalbos p iešauš yje, XVii–
XViii a. y ų P ūsijoje, aip pa Auš os i Va po laikais, bu o kolek y inis
(ž . Pupkis 2010: 13). o pačioje XiX a. pabaigoje – XX a. p adžioje kaip
au o i e inga asmenybė, paklojusi pag indus bend inės lie u ių kalbos no -
moms, a p š iesuomenės yškiausiai išsisky ė jonas jablonskis – aigi iš-
yškėjo indi idų lygmuo (Pupkis 1995: 2):
lie u a, ne u ėdama adicinės sa o aukš uomenės (iki XX a. p adžios ji iš esmės
bu o a ba sulenkėjusi, a ba su usėjusi), okios būdingos ki iems k aš ams p es i-
žinės kalbos nebu o išsiugdžiusi. iesa, ben po ą dešim mečių p es ižinės kalbos
e alonu y a bu ęs jablonskis i jo aš ai, be i ai daugiausia ik kalbos no min-
ojams i kalbos moky ojams, o ne isai isuomenei – šioji kalbos pa yzdžiu laikė
laik aščių i knygų oli g ažu ne isai pa yzdingą kalbą.
Po j. jablonskio mi ies (1930 m.) p asidėjo o ganizuo o no min ojų
kolek y o laiko a pis. P ieška inėje lie u oje ak y iai eikė lie u ių kalbos
d augija, ku ios na iai (P anas ska džius, an anas salys, Pe as jonikas,
3 da ž . ammon 2004: 277; akahashi 2004: 173–174 – apie no mų p opaguo ojus, pasi-
pelny ojus iš no mų, no mų pik ada ius, no mų aukas i k .
. miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė
101
leona das damb auskas i ki i) išdisku a o eo inius bend inės kalbos no -
minimo pag indus i di bo p ak inį no minamąjį da bą (ž . miliūnai ė 1991:
7–21). aip pe ei a į ki ą lygmenį.
a ybiniais laikais no minamąjį da bą di bo uome inis lie u ių kalbos
i li e a ū os ins i u as, aukš ųjų mokyklų ka ed os, o 7ajame dešim me-
yje įku a lie u ių kalbos komisija p ie mokslų akademijos. no s da bas
jau bu o kolek y inis, aip pa išsisky ė yškių au o i e ingų asmenybių,
ku ių po eikį isuomenei nemaža dalimi lėmė i žiniasklaida: Kazys ul y-
das, juozas Pikčilingis i ki i. a kū us nep iklausomybę Kalbos komisija
įga o als ybinės komisijos s a usą, ka u a si ado i als ybinė kalbos p ie-
žiū os ins i ucija – Vals ybinė kalbos inspekcija. aigi daba lie u oje di-
džiausias no minamojo da bo s o is enka ins i ucijų lygmeniui, o pa ienių,
s ip ų po eikį isuomenei galinčių da y i au o i e ų nebeliko.
ačiau au o i e ų klausimas nė a oks pap as as. Pe požiū į į au o i e us,
simboliška – daugiausia į j. jablonskį – a siskleidžia didesnė a mažesnė
p iešp ieša a p pačių kalbos specialis ų pažiū ų (Pupkis 1995: 3):
deja, šiandien jablonskio au o i e as isuomenėje isiškai išblėsęs, no min ojų
da buose jablonskiu emiamasi pe nelyg e ai i dažnai ik ais a ejais, kai au o ių
nuomonės su ampa su didžiojo kalbininko eiginiais. Ki ais a ejais būna, kad
leng a anka a sižadama didžiausio bend inės kalbos no min ojo nuomonės i
mėginama em is ne isada aiškiais, isuo inai neaps a s y ais k i e ijais. užmi š-
ama i pa i no minimo adicija: nuo jablonskio – pe balčikonį, ska džių, salį,
joniką – iki pa mūsų dienų.
j. jablonskio idėjų palaiky ojų i iš pojablonskinės ka os einančių idėjų
p iešp iešą da b onys sa ukynas y a į a dijęs kaip „liaudininkų“ i „mo-
de nis ų“ ginčus (diskusija 2005):
negalime daba g įž i p ie okios lie u ių bend inės kalbos, ku ią bu o beįdiegiąs
jonas jablonskis 1922–1930 me ais. as modelis jau pasenęs, išaug as i nea i inka
XXi a. po eikių. Pasikei ė i pa s bend inės kalbos sup a imas. jablonskis no mos
šal iniu laikė ik liaudies kalbą. jau „Gim oji kalba“ (1933–40 m.) su o mula o
p incipą, kad bend inės kalbos pag indinis k i e ijus y a daba inė jos a osena.
so ie mečiu, kai s eigėsi lie u ių kalbos sekcija p ie K aš o y os d augijos i kai
bu o ke inama leis i „mūsų kalbą“, ėl ėmė eikš is i „gy osios liaudies kalbos“
k i e ijaus šalininkai, ak y ūs iki šiol. [...] Kalbos kul ū os da bas ebė a daugiau-
siai j. jablonskio aisymų diegimas iš naujo. be eikia ma y i i gi dė i ai, ko
jablonskis nė nesapna o. [...] aigi eikia siek i, kad isuomenėje kil ų bend inės
kalbos p es ižas. jos p es ižas jau y a ge okai smukęs. o nusmukęs dėl pačių kal-
bininkų – „liaudininkų“ i „mode nis ų“ – ginčų i nesu a imo.
102
Kalbos Kul ū a | 83
a as i p iim iną san ykį su adicija – kiek ienõs no min ojų ka õs pa-
s angų is iš naujo eikalaujan is da bas. Šiandien u bū jau niekas nekalba
apie aklą „jablonskio aisymų diegimą iš naujo“, ačiau lieka pama iniai
adiciniai i laiko pa ik in i dalykai, ku iems, a siž elgian į pasikei usias
isuomenės gy enimo sąlygas, galima i eikia su eik i naują p asmę.
dėl pusę šim mečio ukusios so ie inės okupacijos lie u oje bend ąja
kul ū os p asme eiškinių kai a ebė a ne olygi, o iš Vaka ų a einančios
į ai ios ideologijos i kul ū inės s o ės skinasi kelią pe daugialypes anks-
esnių pažiū ų sis emų palik as sanklodas i gana ilgai gy uoja lygiag ečiai
su p aėjusių laiko a pių eiškiniais. odėl nenuos abu, kad XXi amžiaus
p adžioje is da kalbė a apie liaudininkus i mode nis us, o daba inėje
bend inės lie u ių kalbos no minamojoje eikloje andama oman inės
ideologijos pėdsakų (ž . Vaicekauskienė 2008: 36), no s Vaka ų eu opos
kul ū oje da XX a. an oje pusėje iš p amoninės isuomenės p adė a ei i
į a o ojų isuomenę, o kul ū oje pe pasku inius is XX a. dešim mečius
mode nizmą pakei ė pos mode niosios endencijos (plg. lyo a d 2010: 17;
Žmuida 2010: 189). jeigu pos mode nizmą sup as ume plačiau – ne ien
kaip kul ū os i meno eiškinį, be i apsk i ai kaip mąs ymo i eiklos
būdą, eigian į ik „čia i daba “, pasižymin į skep išku požiū iu į pasaulį
(ž . Pennycook 2006: 62–63), galė ume saky i, kad lie u oje ik pas a uo-
ju me u – ge okai ėluodami – juo is labiau pe siima jaunesnės ka õs
kalbos specialis ai.
2. bend inės Kalbos Va Žy ojai.
an iau o i e ai i naujieji in eleK ualai
mode nizmas su eikšmino okius idealus kaip acionalumas, objek y umas
i pažanga, o pos mode nizmas klausia, a šių idealų egzis a imas apsk i ai
įmanomas (plg. h p://l .wikipedia.o g/wiki/Pos mode nizmas). Š ai odėl i
kalbos no min ojų au o i e ų klausimas daba inėje mūsų isuomenėje pa-
sida o gana opus. anksčiau į no minimo subjek us, . y. į isuomenę,
bu o p iim a žiū ė i kaip į gana pasy ią jėgą, ku i u ė ų ik ykdy i no -
min ojų sp endimus. ačiau šiandien ma ome jau ką ki a. no minimo au-
o i e ų i subjek ų san ykis keičiasi: au o i e us – a p jų i j. jablonskį –
mėginama e s i an iau o i e ais, o jų da bą nu e in i a ne a i ai šaipy-
is. Visuomenėje gi dė i is daugiau nepasi enkinimo no min ojais i abe-
. miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė
103
jojimo jų da bo p asme (plg.: „no s ilgai pa i su kalbos kon oliuo ojais
esusidu da au ne iesiogiai, kalbos egulia imo eiškinys man isada a odė
ne eisingas, nep asmingas i apsk i ai kažkoks i in bjau iai žeidžian is“;
azgu idienė 2009: 276).
jonas Klima ičius apie šią pos mode niąją naujųjų lie u os in elek ualų
ka ą (ci uodamas kai ku iuos šiai pak aipai būdingo žu nalo Naujasis ži-
dinys-Aidai skelbinius) ašo (Klima ičius 2008: 94):
jauniausius laiko p o incialus naujalie u ius jau seniai esu apibūdinęs jų nepasa-
ky ais, be iš isos jų puikybės a si sklindančiais žodžiais p ieš mus bu o anas,
na, neben koks G eimas, be ik ne jablonskis.
ačiau, pasi odo, i j. jablonskis bu o. ik naujųjų in elek ualų akyse
jis ampa... au ok a išku kul ū inio eks emizmo p adininku: „nepasi enki-
nimas no mų nedemok a iškumu, indi idualios i si uacinės kalbinės aiš-
kos a žymu, konse a y iomis no minimo nuos a omis kaip ik leidžia
į a i kalbos s anda iza ime glūdin į kul ū inio eks emizmo p adą“ (Vai-
cekauskienė 2010: 170), nes šio eiginio išnaša okia:
Įdomu, kad pasip iešinimo au ok a iškam kalbos plana imui bū a jau ečiame
dešim me yje, kai žinomi ašy ojai sukilo p ieš, jų žodžiais, jablonskio „dik a ū ą“
i eikala o eisės ku i bk nesi emian ien ik aisyklingumo ma u. so ie mečiu
šis pasip iešinimas bu o pa adin as „ a mine ana chija“.
Panašios min ys nea ody ų keis os, g eičiau dėsningos, jei sup as ume
jų a si adimo – keičian is mąs ymo pa adigmai – pag indą. Galima neben
pas a s y i, koks bū ų okių eiginių s o is i p asmė, jeigu em umės ne
į šim ą, o į is a ke u is šim us kodi ikuo os bend inės lie u ių kalbos
p iežiū os i unkciona imo me ų, kaip kad būdinga ne ienai Vaka ų
eu opos šalių bend inei kalbai (plg. mil oy, mil oy 1999: 24–33; subačius
2004). Gal šim as su i š me ų – iesiog nedėkingai mažas laiko a pas,
jeigu pe jį išaugusį bend inės lie u ių kalbos s a inį galima leng a anka
ap e s i aukš yn kojom.
nesiekian s aipsnyje ap ėp i isos pos mode nizmo p oblema ikos, ne
i os, ku i susijusi su kalbo y a i da konk ečiau – kalbos plana imu (pla-
čiau ž . Pennycook 2006: 60–76), eikia ik pasaky i, kad pos mode nis inės
pozicijos esmė – bū i pa ibyje, iškel i subjek y ias pa i is, subjek ą p ieš
kolek y inį susi a imą; pos mode nioji kul ū a i menas siejami su agmen-
iškumu i žaismingumu, i onija, hib idiškumu, eklek iškumu, in e eks ua
104
Kalbos Kul ū a | 83
lumu, nihilizmu i na ciziškumu, kai išnyks a laiko i e d ės ibos, ne en-
ka p asmės ch onologija i linijinis anali inis mąs ymas, kai a si ibojama
nuo bend o pobūdžio eo ijų (plg. Pennycook 2006: 60; a na ke ičiū ė
2006; ba ano a 2006). Pos mode nis ams apsk i ai būdingas adikalus mo-
de nių p ielaidų apie kul ū ą, apa ybę, is o iją a kalbą pe kainojimas,
nusis o ėjusių e ybių demi ologizacija, dekla uojan , kad ai eakcija į
mode nizmą i jo k ypsmą į au o i a izmą bei o ali a izmą (ž . Kaspa a i-
čius 2010). Viena iš pos mode nizmo k ypčių – skep icizmas – nusi aikiu-
si į daugelį adiciškai puoselėjamų są okų i mąs ymo būdų: y as, mo e is,
klasė, asė, e niškumas, au a, apa ybė, sąmoningumas, kalba, aldžia, poli-
ika i k . p iimama ne kaip a aminės, o kaip ku iamos am ik am a ejui
są okos (plg. Pennycook 2006: 62).
Į e inan pos mode nizmo eigiamybes, sakoma, kad „[p]os mode niz-
mu siek a ne pasiskelb i, kad galime sėkmingai apsiei i be mūsų pi m akų
iki mūsų sukaup os išmin ies, o iš naujo a gamin i eigiamas p aei ies e -
ybes. [...] eigiamos pos mode nizmo sa ybės glūdi jo ke inime a ideng i
paslėp ą lobį, ku is gali glūdė i po ne inkamo me odo, požiū io a s a e-
gijos pa i šiumi“ (Cla k 2010). ačiau šiandien pos mode nizmo są oka
dažniausiai esan i a ojama kalban apie be eik isišką anks esniųjų ka ų
e ybių, siekių i ikslų a me imą: „deja, blogiausiu sa o pa idalu pos mo-
de nizmas pasi odo esąs iesiog da ienas p e eks as sa i aliau i i a sik a-
y i isų su a žymų, dangs an is naujai p iim omis kul ū os no momis. […]
didžiausias pos mode nios kul ū os iššūkis y a ai, kad ji leidžia nusišalin-
i nuo be kokių aiškių a skai os aškų [...]“ (Cla k 2010).
lie u oje pos mode niosios nuos a os p adėjo s ip iau eikš is poso ie iniu
laiko a piu, klos an is adinamosios lais osios inkos san ykiams, ka u pe -
iman isas ėly ojo kapi alizmo g imasas. manoma, kad poso ie iniuose
k aš uose pos mode nas siekiąs daug giliau negu Vaka uose, nes elia y izmas
i nihilizmas čia y a ne eo inio, o p ak inio pobūdžio (ž . Žukauskai ė 2002
i en nu ody ą a. s e diolo s aipsnį). Į ai galima žiū ė i kaip į na ū alią
kul ū inės min ies aidą, nes lie u oje, kaip minė a, ik daba baigia įsi i -
in i in elek ualų ka a, ku iai a imos pos mode nizmo idėjos: dekons uo-
jami au iniai mi ai, nebelieka ienõs apa ybės, siejamõs su kalba.
eugenijus Žmuida, no s ašo apie mode niosios al onso nykosniliūno
kū ybos lie u ių kul ū oje kon eks ą, lygindamas su ėlesne pos mode -
niąja li e a ū a, pa aiko ge okai plačiau i a si pa eikia daba inės lie u os
pos mode niojo bū io nuo auką (2010: 194–195):
. miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė
105
Pos mode nis inis žmogus sa e a leido nuo slegiančių įsipa eigojimų. [...]. Pos
mode nizmas desak alizuoja pa į meną, neieško e ybių nei pasaulyje, nei sa yje.
Viskas ampa ienodai elia y u, s a bu i nes a bu ienu me u. Viskas libe alizuo-
jama. Žais i kuo iš adingiau, nesu eikian am s a bos, be u in naudos – galbū
ienin elis šūkis. Ka na alas be hie a chinių e čių, a ba e ybė y a iena – ma-
lonumas. [...] Pos mode niame bū yje ne enka eikšmės ė ynės, gim inės są o-
ka [...]. nė a s a bu, ku gy eni, nes ienas k aš as mažai ski iasi nuo ki o, ė-
ynė gali bū i a ie a, ku i ga an uoja ge ą sa ijau ą, bui inį kom o ą i kuo
mažiau eikalauja idealis inio angaža imosi.
Galima saky i, kad yškiausi šių dienų pokyčiai, apiman ys isuomenės
gy a imo pag indus, yks a nemaža dalimi dėl o, kad spa čiai ūkinėja
bu ęs aiškus žmogaus apa ybę lemian is yšys žemė– au a–kalba; au išku-
mas a siejamas nuo e i o ijos. P iiman ai kaip neiš engiamybę (i dažnai
nema an eikalo p iešin is am) dekla uojama libe aliajai pak aipai būdinga
min is, kad „mąs an i asmenybė s a besnė už kolek y ą, bend uomenę,
au ą“, i daba mūsų isuomenėje esan i „dekons uojama anach oniška XiX
amžiaus i sme onos laikų als ybinė i au inė sąmonė, ku ią užkonse a o
so ie me is i ku ią dekons uo i seniai laikas. u i a si as i nauja als ybinė
i au inė sąmonė“ (Venclo a 2010).
P ipažindamas, kad is o ijos demi ologiza imas pa s sa aime y a eika-
lingas, and ius ma inkus a skleidžia i ki ą šio p oceso pusę – a sakomy-
bės i įsipa eigojimo baimę (ma inkus 2003):
juk a odo, kad senųjų mi ų dekons uo ojai i abu g io ėjai y a šaunūs i bebai-
miai y ukai, a liekan ys didžią kul ū inę misiją, edan ys mūsų „konse a y ią“,
„pu i onišką“ isuomenę į „no malų“ gy enimą i „ci ilizuo ą “ pasaulį. eikalas
as, kad ge a kilmė, ga binga p aei is, kaip i aukš os pa eigos, įpa eigoja bei e -
čia p isiim i a sakomybę, ku ios pap as ai ne eikalaujama iš labiau likimo nusk iaus-
ų, p as ą išsila inimą ga usių i menkesnę gy enimo pa i į u inčių indi idų. Š ai
čia šuo i pakas as. [...] mūsų k aš e už senųjų mi ų k i ikos i yčiojimosi iš o-
man iško lie u os p aei ies idealiza imo (ku iam, eikia p ipažin i, nes e imas
nai umas) dažnai slypi lie u os als ybingumo is o ijos, lie u ių nacijos p aei ies
i jos is o inių siekių bei ambicijų užk aunamos a sakomybės baimė. eali, nei
pag ažin a, nei sumenkin a lie u os is o ija įpa eigoja kai kam daugiau nei sa o
kū ybinę impo enciją pa eisinančiam guodimuisi uo, kad esame maži i ne eikš-
mingi, a silikę, nuola aka us besi ejan ys amžini s uden ai.
i iš iesų daugialypėje mūsų isuomenėje, blaškan is a p p o incialumo
i globalizmo, a ps a i k aš u inės pos mode nizmo ap aiškos. Pagal aplin-
kybes keičiama apa ybė i s a eidmainys e, a sakomybė – a sainumu, k i-
106
Kalbos Kul ū a | 83
iškumas – nihilizmu. lie u ių kalbos lygmeniu a si anda ienas iš yškiau-
sių sanki os aškų – asmens lais ė p ieš bend inės kalbos no mų „dik a-
ū ą“. Kalba a sidu ia pasaulyje be ibų, ku kiek ienas no minamasis eiks-
mas eiškia asmens lais ių a žymą. odėl nenuos abu, kad i onizuojan ,
pašiepian i manipuliuojan ci a omis, puolama adicinė bend inės lie u ių
kalbos no min ojų k yp is palaiky i nuosaikią kalbos aidą i ykdy i gana
g iež ą, palygin i su kai ku iomis ki omis eu opos šalimis, iešõsios kalbos
p iežiū os poli iką. Ši okia kon on acine poza dekla uojamas siekis iš esmės
libe alizuo i kodi ikuo as bend inės kalbos no mas (ž . Vaicekauskienė 2008,
2010). Kalbos no min ojus mėginama s um i į pos mode niosios isuome-
nės pak aš į – p ie adinamųjų adicionalis ų, ku ie is da „ apa ybę pi -
miausia g indžia au ine a min imi, pap očiais i pasaulėjau os e ybėmis,
žmogaus eises i indi idualią lais ę palenkia kolek y inei au inei mo alei,
o a i umą ki oms kul ū oms i globalizmui pi miausia ak uoja kaip g ės-
mę au inei apa ybei“ (Š a plys 2010). ik oji pos mode nis ų dekla uo-
jama indi idualioji lais ė lyg i nieku ne eda. odėl simp omiška l. jo-
nušio eplika į l. Vaicekauskienės s aipsnį apie no minamąsias ideologijas
(jonušys 2010; Vaicekauskienė 2010):
Šioje mokslinėje is o inėje apž algoje kėsinamasi į „š en ų š enčiausiąjį“ p inci-
pą – p esk ip y ią kalbos no minimo nuos a ą. ai įdomu, be čia nė a d iejų
dalykų – lyginamosios pe spek y os (juk isos kalbos daugiau a mažiau iki šiol
no minamos) i p ak inių pasiūlymų – a leis i be ką i be kaip?
i š ai ada, kai naujojoje lie u ių kul ū ininkų ka oje pos mode nis inė
ideologija, kaip dėsninga poso ie inės isuomenės min ies slink is, p ade-
da įsibėgė i, Vaka ų eu opoje, paju us, kuo g esia asmens lais ės (a e ian-
čios kelią i kon lik iškoms daugiakul ū iškumo ap aiškoms) i šenybė p ieš
bend us isuomenės siekius, paskelbiama: pos mode nizmas mi ė4. XXi a.
p adžioje iš pos mode niosios i oniškosios a o ojų isuomenės pamažu
ima aug i nauja – skai meninė isuomenė.
4 Į ai iuose šal iniuose ai siejama ne su konk ečiomis da omis i į ykiais: 2001 m. ugsėjo
11ąją jaV į ykdy as e o o išpuolis (užg ob ais lėk u ais sug iau i du dango aižiai, adi-
namieji d yniai) iš pag indų pakei ė pasaulio bend uomenę, i pos mode nizmas bu ęs
palaido as jų g iu ėsiuose; 2007 m. mi ė ienas iš ga siausių pos mode nizmo eo e ikų i
ideologų jeanas baud illa d‘as; 2010 m. in e ne o s e ainės „Wikileaks“ iešinama įslap-
in a, ypač didžiųjų als ybių poli iką komp omi uojan i, in o macija iš esmės pakei ė žmo-
nijos požiū į į iešumą i į skai meninių echnologijų po eikį jam.
. miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė
113
okias al uis inio bend o da bo – p oblemų kėlimo i jų sp endimo –
galimybes u i kuo plačiau išnaudo i i kodi ikuo ojai: duo i p adinį impul-
są, nu ody i k yp į, o muluo i aiškius ikslus i , s a biausia, pa eng i kū-
ybišką aplinką lie u ių kalbai palaiky i. Žinoma, nebū ų galima saky i, kad
lie u oje no min ojai isai nesis engia ieško i yšių su isuomene. y a
ge ų inicia y ų iš Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos, ki ų kalbos ins i-
ucijų. mėginama ku i nacionalinio dik an o, į ai ių ik o inų adicijas,
p ašoma ku i naujada us (lie u iškus a i ikmenis s e imžodžiams). be ,
no in susig ąžin i isuomenės pasi ikėjimą i au o i e ą, da eikės nema-
žai da bo i laiko.
4. baiGiamosios Pas abos
Į no minamąjį p ocesą ne iesiogiai įsi aukia is daugiau žmonių. a no -
min ojai pajėgūs a laiky i jų nuomonių į ai o ę? a ai gali bū i kaip no s
aldoma? Į šiuos klausimus galima mėgin i a saky i aiškinan is i s uk ū-
inan konk e esnes no min ojų p oblemas i ieškan būdų, kaip jas sp ęs-
i. Pe bend inės lie u ių kalbos kū imosi is o iją yškiai kei ėsi ne ik
no min ojų aidmuo, be i jų nag inėjamos p oblemos. iš p adžių pagal
bend inių kalbų aidos dėsningumus eikėjo apsisp ęs i dėl bend inės kal-
bos pag indo, kodi ikuo i pama ines no mas, plė o i unkcinius s ilius. Šiuo
me u, u in gal oje ap a as skai meninės isuomenės pe spek y as, s a -
biausias lie u oje bend inės kalbos no min ojams kylančias p oblemas a -
ba naujai sp ęs inus dalykus galima nusaky i aip:
• mokslinis kodi ikacijos pag indas: kaip a naujin i kodi ikacijos eo i-
ją i apib ėž i jos san ykį su adicija?
• a osenos y imai: kaip į juos į auk i i į e in i in e ne e unkcio-
nuojančius medialek us?
• kalbos mode niza imo galimybės: kaip p i aiky i bend inę lie u ių
kalbą daba ies po eikiams (įskai an žodyno plė ą, naujų e minų
kū imą i adminis acinės kalbos leksikos bei sin aksės a naujinimą,
ku is ypač susijęs su es dokumen ų e imais)?
• kodi ikacijos p oceso o ganiza imas: kaip eguliuo i kodi ikacijos kai-
ą i pe ei i p ie kalbos plana imo?
• no minamojo da bo ęs inumas i pe spek y os: kaip eng i kalbos
plana imo specialis us?
114
Kalbos Kul ū a | 83
• no min ojų i kalbos a o ojų san ykiai: kaip suku i naujas, abipusiu
pasi ikėjimu pag įs as yšio o mas?
Šiems dalykams s a s y i labai p a e s ų kalbos specialis ų o umas, a-
čiau sąlygos jam u bū da ik b ęs a.
iŠVados
Poso ie inėje lie u os isuomenėje pas a uoju me u yškią lie u iškosios
apa ybės, au inių mi ų dekons ukciją, au o i e ų e imą an iau o i e ais,
ka u i adicinės no minamosios eiklos k i iką bei siekį libe alizuo i
bend inės kalbos no mas, kad jos ne a žy ų asmens lais ės i sa i aiškos,
galima paaiškin i na ū aliu pos mode nis inės min ies adimusi i slink imi.
ačiau XXi a. p adžioje pasaulyje jau kalbama apie pos mode niosios i o-
niškosios a o ojų isuomenės pabaigą i naujas kul ū os, meno i iloso-
ijos k yp is, ku ių a si adimą ska ina globalizacija i naujųjų in o macinių
echnologijų aida, ypač susijusi su in e ne o išpli imu. lie u oje okių
naujų ap aiškų aip pa esama.
Vienos iš naujų pos pos mode nizmo k ypčių – skai meninio mode niz-
mo – esmė y a bend ųjų kul ū os o mų pokyčiai, ku iuos lemia naujosios
in o macinės echnologijos. skai meninio mode nizmo są oką pasiūlęs b i-
ų kul ū ologas alanas Ki by’s pab ėžia, kad ai ne ideologija, o pos mo-
de nizmui besip iešinan is kul ū inės jėgos laukas: kompiu e izacijos po-
eikis kul ū ai, menui i eks ualumui. Čia nekalbama nei apie žmogaus
eises a lais es, nei apie a sakomybę. odėl kol kas aiškaus a sakymo į
klausimą, kas y a au o i e as i koks jo aidmuo naujojoje skai meninėje
isuomenėje, šis au o ius nepa eikia.
ačiau ne i k i iškai ž elgian į kai ku ias besiku iančias skai meninio
mode nizmo ap aiškas, igno uo i isuomenėje jo ska inamų p ocesų neį-
manoma. no min ojams s a bu į e in i naujas galimybes, nes naujõsios
skai meninės isuomenės aidos dėsnių pažinimas gali padė i ge iau p isi-
aiky i p ie okios isuomenės po eikių.
besiku iančio skai meninio mode nizmo sąlygomis ypač s a bus ampa
kalbinės bend uomenės kaip ak y iõs jėgos aidmuo. iesa, lie u oje ji
dažniausiai ebe eikia kaip negailes inga no min ojų k i ikė, ačiau a si an-
. miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė
115
da palanki di a šią no min ojų i isuomenės p iešp iešą mažin i. Kalbos
no min ojai u i ai išnaudo i kodi ikacijos p ocesui obulin i:
• ieško i būdų, kaip sus uk ū in i s ichišką naujų a osenos no mų
kū imosi i sklaidos p ocesą;
• į auk i ak y ius kalbos a o ojus į no mų kū imą i s a s ymą;
• k yp ingai eik i isuomenės ku iamąsias galias;
• ku i i nuola a naujin i isuomenei p ieinamus skai meninius kodi-
ikacijos eikalus, o ien uojan is į jų kokybę – duomenų pa ikimumą
i g ei ą eaga imą į pokyčius.
li e a ū a
a m m o n u. 2004: s anda d Va ie y. – Sociolinguis ics. An in e na ional hand-
book o he science o language and socie y. eds. u. ammon, n. di ma ,
K. j. ma heie , P. udgill, 2nd ed., V. 1, Wal e de G uy e , 273–283.
a n a k e i č i ū ė l . 2006: lie u ių esė pos mode nizmo si uacijoje: o-
landas as auskas. – Li uanis ica 65 (1), 63–72.
azgu idienė G. 2009: Kaip aš likau be a do. – Naujasis židinys-Aidai 7,
275–276. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.aidai.l /db/ge _ ile_nza_a icle.
php?id=1442> (žiū ė a 2010 10 27).
b a l d a u . b. j . 2006: ea icula ing he Case o mic o language Plan-
ning in a language ecology Con ex . – Cu en Issues in Language Planning
7(2–3), 147–170. P ieiga pe in e ne ą: <h p://espace.lib a y.uq.edu.au/ese /
UQ:121324/HCA10UQ121324.pd > (žiū ė a 2010 11 01).
b a a n o a j. 2006: Pos mode nism in li huanian li e a u e. – A hena 3,
135–155.
C l a k j. 2010: Pos mode nusis pasaulis. [Ve ė K. Pulokas]. – www.be na -
dinai.l , liepos 18. – P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.be na dinai.l /
s aipsnis/2010-07-18-je -cla k-pos mode nusis-pasaulis/47604> (žiū ė a
2010 07 20).
diskusija 2005: iš diskusijos „lie u ių kalba i lie u os kul ū a a ei ies eu o-
poje: aidos pe spek y os“ lie u os espublikos seimo Kons i ucijos salėje
2005 m. asa io 14 d. – Li e a ū a i menas, gegužės 6.
H a a m a n n H . 1990: language planning in he ligh o a gene al heo y
o language: a me hodological amewo k. – In e na ional Jou nal o he
Sociology o Language 86 (1), 103–126.
jo nuš ys l . 2010: Žodžių als ybėse. – Šiau ės A ėnai, liepos 16.
K a s p a a i č i u s a . 2010: Kul ū a, poli ika, mo alė i laimė. – www.balsas.
l , ugsėjo 18. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.balsas.l /naujiena/502487/
kul u a-poli ika-mo ale-i -laime> (žiū ė a 2010 09 19).
116
Kalbos Kul ū a | 83
K i by a . 2006: he dea h o Pos mode nism and beyond. – Philosophy now.
no embe / decembe . issue 58. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.phi-
losophynow.o g/issue58/58ki by.h m> (žiū ė a 2010 09 04).
K i by a. 2009: Digimode nism: How New Technologies Disman le he Pos -
mode n and Recon igu e Ou Cul u e, new yo k.
K l i m a ič iu s j. 2008: lie u ių kalba i isuomenė: bend asis i e mino-
loginis aspek ai. – Te minologija 15, 56–104.
lyo a d j. F. 2010: Pos mode nus bū is, Vilnius: bal os lankos.
ma inkus a. 2003: P incipai, kompleksai i baimė. – Šiau ės A ėnai, ug-
pjūčio 9.
m i l i ū n a i ė . 1991: Kalbos no minimo eo ija „Gim ojoje kalboje“ (1933–
1941 m.). – Kalbos kul ū a 61, 7–21.
m i l oy j. , m i l oy l . 1999: Au ho i y in language: In es iga ing S anda d
English, 3 d ed., london: ou ledge.
Pa a c k a s a . , Ž a s k u s a . 2010: naujakalbė, a ba juodoji kalbos ma-
gija. – Lie u os žinios, liepos 12–13. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.
lzinios.l /l /2010-07-12/poziu is/naujakalbe_a ba_juodoji_kalbos_magija.
h ml> i <h p://www.lzinios.l /l /2010-07-13/poziu is/naujakalbe_a ba_
juodoji_kalbos_magija_ii.h ml> (žiū ė a 2010 10 15).
P e n ny c o o k a . 2006: Pos mode nism in language Policy. – An in oduc ion
o language policy: Theo y and me hod. ed. . icen o, blackwell Publishing,
60–76.
P u p k i s a . 1995: P es ižinė kalba i jablonskio au o i e as. – Gim oji kalba
12, 1–4.
P u p k i s a . 2010 [1984]: P ie lie u ių kalbos kul ū os eo ijos iš akų. – Lie-
u ių kalbos no min ojai i puoselė ojai, Vilnius: mokslo i enciklopedijų lei-
dybos cen as, 11–17.
s u b a č i u s G. 2004: s anda inių (bend inių) kalbų is o ijos ch onologija. –
Me menys 84, 97–115.
Š a p l y s a . 2010: a G ainio liepa y a lie u os sp endimas globaliame
pasaulyje? – www.del i.l , ugpjūčio 2. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.
del i.l /news/ ingas/li /a icle.php?id=35059615> (žiū ė a 2010 08 03).
a k a h a sh i H. 2004: language no ms. – Sociolinguis ics. An in e na ional
handbook o he science o language and socie y. eds. u. ammon, n. di ma ,
K. j. ma heie , P. udgill, 2nd ed., V. 1, Wal e de G uy e , 172–179.
Vaicekauskienė l. 2008: P esk ip y umas i desk ip y umas (skolinių)
no minimo poli ikoje. – Da bai i dienos 50, 31–41.
Vaicekauskienė l. 2010: lie u ių kalbos no minimo šim me is. – Nau-
jasis židinys-Aidai 5–6, 165–172.
. miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė
117
Ve n c l o a . 2010: aš dūs u. – IQ. The Economis pa ne is Lie u oje, liepa.
P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.del i.l /news/ ingas/li /a icle.php?id=
34549563> (žiū ė a 2010 07 23).
Vo n W i g h G. H. 1963: No m and Ac ion. A Logical Inqui y, london:
ou ledge & Kegan Paul. o pa ies u inio paskai os 1958–1960 m.: Gi o d
lec u es. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.gi o dlec u es.o g/B owse.asp?
PubID=TPNORM&Co e =TRUE> (žiū ė a 2010 09 15).
Ž m u i d a e . 2010: al onsas nykaniliūnas i mode nizmas. – Naujasis ži-
dinys-Aidai 5–6, 189–195.
Ž u k a u s k ai ė a . 2002: Pos mode nizmas, kapi alizmas i eg esy i is o i-
ja poso ie inėje a ealybėje. – Meno y a 2 (27), 4–8.
Gau a 2010 11 08
P esC ibe s oF s anda d lanGuaGe
and He eme GinG mode n diGi al soCie y
Summa y
he a icle p esen s he changing pe cep ion o language p esc ibe s and use s,
o au ho i a i e pe sonali ies and a ge audiences, and hei ole in he de elop-
men o s anda d li huanian. one o he changes in ol es a shi om an au-
ho i a i e pe sonali y (jonas jablonskis) o an ins i u ionalized s a e au ho i y o ,
cu en ly, an an iau ho i y.
he c i icism o au ho i ies and he adi ional s anda diza ion p ocess as well
as di e en a emp s o apply libe al un es ic i e no ms could be accoun ed o
by a na u al de elopmen o pos mode n ideas and shi s in he pos so ie
li huanian socie y. he beginning o he 21s cen u y, howe e , ma ks he end o
he pos mode n consume socie y and b ings ou new a ic ic and philosophical
cul u es and di ec ions whose appea ance has been mainly s imula ed by globali-
za ion and new echnologies, he in e ne among hem.
one o he mos dis inc i e in e p e a ions o he pos mode n ans o ma ion
is he concep o he digi al mode nism. i p oposes a s uc u al iew o cul u al
changes in he mode n socie y. he au ho o he a icle elies on he ideas o
he mode n b i ish cul u ologis alan Ki by o dis inguish peculia i ies o he
digi al mode nism. hese peculia i ies may con ibu e o a be e unde s anding
o social p ocesses and, consequen ly, ease he cu en ension be ween language
p esc ibe s and he socie y a la ge.
118
Kalbos Kul ū a | 83
he digi al mode nism ela es cul u al shi s o he inc eased ole o he dig-
i al ex in p i a e and public li e. Clea ly, he new i echnologies ha e essen-
ially changed he na u e o he au ho , add essee ( eade ) and he ex i sel .
ealiza ions o he digi al mode nism, one o hem being he ise o he language
communi y as an ac i e o ce, p o ides g ounds o a new s anda diza ion p oduc s
and allows o in ol e in he s anda diza ion p ocess he mos ac i e membe s o
he communi y.
i a miliūnai ė
lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, l 10308 Vilnius
[email p o ec ed]
