Bendrinės kalbos normintojai ir besikurianti skaitmeninio modernizmo visuomenė

98 Kalbos Kul ū a | 83 Kalba RITA MILIŪNAITĖ lie u ių kalbos ins i u as bend inės Kalbos no min ojai i besiKu ian i sKai meninio mode nizmo Visuomenė lie u oje susiklos ė s ip ios no minamojo da bo i bend inės kalbos p ie- žiū os adicijos: engiami i leidžiami kodi ikacijos eikalai, ku iamos no - minamosios duomenų bazės, edaguojami ašy inės kalbos eks ai, skelbia- mos į ai ių leidinių kalbos ecenzijos. išugdy os š isos ka os no min ojų, ku ie ak y iai p isidėjo i p isideda p ie bend inės kalbos no mų nus a y- mo, diegimo i unkciona imo. nemaža dalimi ai bu o i ebė a a s a a ki ų kalbų – iš p adžių sla ų, daba jau anglų – po eikiui. aigi bend inės kalbos no minimas lie u oje y a yški i bene ge iausiai isuomenės ma- oma kalbo y os s i is. odėl i kalbininkai žmonėms – pi miausia ie, ku- ie ūpinasi kalbos aisyklingumu. Pe laiką kei ėsi no min ojų aidmuo isuomenėje, jiems kylančios p ob lemos i san ykis su bend inės kalbos a o ojais. be no min ojų da bo me odai u bū keičiasi mažiausiai. ai iena iš p iežasčių, kodėl pas a uoju me u išlais ėjusi isuomenė kalbininkams negaili neigiamų žodžių dėl daba inės kalbos poli ikos i konk ečios no minamosios eik los*. daugiausia p iekaiš aujama dėl d iejų dalykų: 1) esą eikian i užda- a kalbininkų sek a i p iiman i neno malius sp endimus; 2) kalbininkai apsunkina isuomenės gy enimą nuola iniais d audimais, pe daug kabi- nėjasi i , užuo užsiėmę ik kalbos y imais, a žo aiškos lais ę. apsk i ai * s aipsnis pa eng as da iki 2011 m. p adžioje p asidėjusios polemikos apie kalbos no mi- nimo p asmę i me odus. (au o ės pas aba skai an s aipsnio ko ek ū ą – R. M.) . miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė 99 iešai eiškiamos pas abos dėl kalbos aisyklingumo be kada i be kieno gali bū i sumal os į šipulius1. dalis isuomenės jau y a isai ki okia i gy ena ki okiame pasaulyje nei p ieš po ą dešim mečių. Į ai iose pažiū ų sis emose yks a adinamoji pa a- digmų kai a. daba inė globalizacija, in e ne izacija i spa i naujųjų in o - macinių echnologijų aida, aip pa į ai ios, dažnai iki k aš u inumų išau- gančios ideologijos ( eminizmas, poli inis ko ek iškumas, gende izmas2, an- iseksizmas i k .) ak y iai eikia a oseną, o kalbos no min ojams aip pa kelia naujų užda inių. odėl nė a keis a, kad adicinės no minamosios eik los p iemonės is labiau ima nebea i ik i isuomenės po eikių. Ki a e us, kaip odo y imai, isuomenėje y a i s anda o po eikio, i nepasi enkinimo, kai da koma lie u ių kalba. Žmonės no iai disku uoja kalbos klausimais, ik k i ikuoja būdus, ku iais kalbos no min ojai diegia a keičia no mas. okia padė is ska ina a idžiau paž elg i į no min ojus, panag inė i jų da bo p oblemas iš idaus, juolab kad okių y imų be eik ne u ime. s aips- nyje, a siž elgian į daba inėje isuomenėje yks ančius pokyčius, susiju- sius su in e ne izacijos p ocesais, nag inėjama, ku no min ojai u ė ų k eip- i sa o eiklą, kad jų da bo ezul a ai bū ų p iim inesni isuomenei. 1. bend inės Kalbos no min ojai. au o i e ai i subjeK ai ak y ių socialinių jėgų, ku ios eikia no minamąjį p ocesą, schemų i modelių kalbinėje li e a ū oje galima as i į ai ių. socioling is ikoje, nag inėjan eo inius kalbos no mų klausimus, ka ais emiamasi š edų kilmės 1 Vienas iš būdingų naujausių pa yzdžių – in e ne o komen uo ojų eakcija į spo o žiū o o, pasi adinusio im ydu Ž., skundą Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai dėl iesiogiai Pasaulio k epšinio čempiona o ung ynes iš u kijos anslia usios V3 ele izijos spo o komen a o- iaus obe o Pe ausko, ku is ne aisyklingai a ojęs p iešdėlinį eiksmažodį nug iū i ie oj pa g iū i (p iešdėlis yškiai ski ia eikšmes). Ž . www.del i.l : <h p://spo as.del i.l /wbc2010/ k epsinio-ais uolis-apskunde-ne aisyklingai-kalban i-komen a o iu.d? id=36165731> (žiū- ė a 2010 09 06, 1242 komen a ai); www.balsas.l : <h p://www.balsas.l /naujiena/500696/ kalbos-komisija-sulauke-skundo-del-ne aisyklingos-k epsinio-komen a o iaus-kalbos> (žiū- ė a 2010 09 06, 9 komen a ai). Kai ak as dėl skundo bu o paskelb as in e ne o naujienų po aluose, jų komen a ų ašy ojai, užuo p ipažinę, kad komen a o iui de ė ų pasi aisy i, didžiuliu s au u sma kiai užsipuolė aš o au o ių, kaip jis iš iso d įs ąs kabinė is dėl okių menkų dalykų. Žinoma, k epšinio kul as lie u oje nepalygin i s ip esnis už paga bą kalbai, ačiau ie komen a ai aiškiai pa odė i ai, kiek nepakan umo kalbos aisymams y a sukaupu- si ben dalis isuomenės, ak y iai besi eiškian i in e ne o e d ėje. 2 apie gende izmo sąsajas su kalbos pokyčiais ž . Pa ackas, Ža skus 2010. 100 Kalbos Kul ū a | 83 suomio iloso o Geo go Hen iko on W igh o (W igh 1963) no mos sam- p a a, pagal ku ią ski iami no mų au o i e ai i no mų subjek ai3. Šis sky- imas s a bus kalban apie no min ojų i isuomenės san ykius. no mų au o i e as – eikėjas, ku is eikia p esk ipciją, . y. su eikia no - mai no minę galią. no minė galia ad esuojama no mų subjek ams, jiems au o i e as ado auja, leidžia a ba d audžia ką no s da y i. eo inėje kalbos plana imo li e a ū oje p iim a kalbos planuo ojus, . y. ak y ias jėgas, sąmoningai eikiančias kalbos aidą, ski s y i į ke u ias g u- pes (plg. Haa mann 1990: 120–121; baldau 2006: 151–154): • o icialusis poli inis lygmuo – šalies aldžios sp endimai, • ins i ucinis lygmuo – als ybinės ins i ucijos (mokslo, š ie imo i pan.), • isuomenės da inių lygmuo – į ai ios o ganizacijos (d augijos) i g upės, • indi idų lygmuo – a ski os asmenybės. Vienas iš pas ebimų pokyčių pe pas a ąjį bend inės lie u ių kalbos aidos i jos no minimo šim ą su i š me ų i bu o no min ojų samp a os bei jų aidmens isuomenėje kai a: nuo au o i e ingos asmenybės, ėliau – o gani- zuo o kolek y o i iki als ybinių kalbos a kybos i no minimo ins i ucijų. Pa s no minamasis da bas bend inės lie u ių kalbos p iešauš yje, XVii– XViii a. y ų P ūsijoje, aip pa Auš os i Va po laikais, bu o kolek y inis (ž . Pupkis 2010: 13). o pačioje XiX a. pabaigoje – XX a. p adžioje kaip au o i e inga asmenybė, paklojusi pag indus bend inės lie u ių kalbos no - moms, a p š iesuomenės yškiausiai išsisky ė jonas jablonskis – aigi iš- yškėjo indi idų lygmuo (Pupkis 1995: 2): lie u a, ne u ėdama adicinės sa o aukš uomenės (iki XX a. p adžios ji iš esmės bu o a ba sulenkėjusi, a ba su usėjusi), okios būdingos ki iems k aš ams p es i- žinės kalbos nebu o išsiugdžiusi. iesa, ben po ą dešim mečių p es ižinės kalbos e alonu y a bu ęs jablonskis i jo aš ai, be i ai daugiausia ik kalbos no min- ojams i kalbos moky ojams, o ne isai isuomenei – šioji kalbos pa yzdžiu laikė laik aščių i knygų oli g ažu ne isai pa yzdingą kalbą. Po j. jablonskio mi ies (1930 m.) p asidėjo o ganizuo o no min ojų kolek y o laiko a pis. P ieška inėje lie u oje ak y iai eikė lie u ių kalbos d augija, ku ios na iai (P anas ska džius, an anas salys, Pe as jonikas, 3 da ž . ammon 2004: 277; akahashi 2004: 173–174 – apie no mų p opaguo ojus, pasi- pelny ojus iš no mų, no mų pik ada ius, no mų aukas i k . . miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė 101 leona das damb auskas i ki i) išdisku a o eo inius bend inės kalbos no - minimo pag indus i di bo p ak inį no minamąjį da bą (ž . miliūnai ė 1991: 7–21). aip pe ei a į ki ą lygmenį. a ybiniais laikais no minamąjį da bą di bo uome inis lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u as, aukš ųjų mokyklų ka ed os, o 7ajame dešim me- yje įku a lie u ių kalbos komisija p ie mokslų akademijos. no s da bas jau bu o kolek y inis, aip pa išsisky ė yškių au o i e ingų asmenybių, ku ių po eikį isuomenei nemaža dalimi lėmė i žiniasklaida: Kazys ul y- das, juozas Pikčilingis i ki i. a kū us nep iklausomybę Kalbos komisija įga o als ybinės komisijos s a usą, ka u a si ado i als ybinė kalbos p ie- žiū os ins i ucija – Vals ybinė kalbos inspekcija. aigi daba lie u oje di- džiausias no minamojo da bo s o is enka ins i ucijų lygmeniui, o pa ienių, s ip ų po eikį isuomenei galinčių da y i au o i e ų nebeliko. ačiau au o i e ų klausimas nė a oks pap as as. Pe požiū į į au o i e us, simboliška – daugiausia į j. jablonskį – a siskleidžia didesnė a mažesnė p iešp ieša a p pačių kalbos specialis ų pažiū ų (Pupkis 1995: 3): deja, šiandien jablonskio au o i e as isuomenėje isiškai išblėsęs, no min ojų da buose jablonskiu emiamasi pe nelyg e ai i dažnai ik ais a ejais, kai au o ių nuomonės su ampa su didžiojo kalbininko eiginiais. Ki ais a ejais būna, kad leng a anka a sižadama didžiausio bend inės kalbos no min ojo nuomonės i mėginama em is ne isada aiškiais, isuo inai neaps a s y ais k i e ijais. užmi š- ama i pa i no minimo adicija: nuo jablonskio – pe balčikonį, ska džių, salį, joniką – iki pa mūsų dienų. j. jablonskio idėjų palaiky ojų i iš pojablonskinės ka os einančių idėjų p iešp iešą da b onys sa ukynas y a į a dijęs kaip „liaudininkų“ i „mo- de nis ų“ ginčus (diskusija 2005): negalime daba g įž i p ie okios lie u ių bend inės kalbos, ku ią bu o beįdiegiąs jonas jablonskis 1922–1930 me ais. as modelis jau pasenęs, išaug as i nea i inka XXi a. po eikių. Pasikei ė i pa s bend inės kalbos sup a imas. jablonskis no mos šal iniu laikė ik liaudies kalbą. jau „Gim oji kalba“ (1933–40 m.) su o mula o p incipą, kad bend inės kalbos pag indinis k i e ijus y a daba inė jos a osena. so ie mečiu, kai s eigėsi lie u ių kalbos sekcija p ie K aš o y os d augijos i kai bu o ke inama leis i „mūsų kalbą“, ėl ėmė eikš is i „gy osios liaudies kalbos“ k i e ijaus šalininkai, ak y ūs iki šiol. [...] Kalbos kul ū os da bas ebė a daugiau- siai j. jablonskio aisymų diegimas iš naujo. be eikia ma y i i gi dė i ai, ko jablonskis nė nesapna o. [...] aigi eikia siek i, kad isuomenėje kil ų bend inės kalbos p es ižas. jos p es ižas jau y a ge okai smukęs. o nusmukęs dėl pačių kal- bininkų – „liaudininkų“ i „mode nis ų“ – ginčų i nesu a imo. 102 Kalbos Kul ū a | 83 a as i p iim iną san ykį su adicija – kiek ienõs no min ojų ka õs pa- s angų is iš naujo eikalaujan is da bas. Šiandien u bū jau niekas nekalba apie aklą „jablonskio aisymų diegimą iš naujo“, ačiau lieka pama iniai adiciniai i laiko pa ik in i dalykai, ku iems, a siž elgian į pasikei usias isuomenės gy enimo sąlygas, galima i eikia su eik i naują p asmę. dėl pusę šim mečio ukusios so ie inės okupacijos lie u oje bend ąja kul ū os p asme eiškinių kai a ebė a ne olygi, o iš Vaka ų a einančios į ai ios ideologijos i kul ū inės s o ės skinasi kelią pe daugialypes anks- esnių pažiū ų sis emų palik as sanklodas i gana ilgai gy uoja lygiag ečiai su p aėjusių laiko a pių eiškiniais. odėl nenuos abu, kad XXi amžiaus p adžioje is da kalbė a apie liaudininkus i mode nis us, o daba inėje bend inės lie u ių kalbos no minamojoje eikloje andama oman inės ideologijos pėdsakų (ž . Vaicekauskienė 2008: 36), no s Vaka ų eu opos kul ū oje da XX a. an oje pusėje iš p amoninės isuomenės p adė a ei i į a o ojų isuomenę, o kul ū oje pe pasku inius is XX a. dešim mečius mode nizmą pakei ė pos mode niosios endencijos (plg. lyo a d 2010: 17; Žmuida 2010: 189). jeigu pos mode nizmą sup as ume plačiau – ne ien kaip kul ū os i meno eiškinį, be i apsk i ai kaip mąs ymo i eiklos būdą, eigian į ik „čia i daba “, pasižymin į skep išku požiū iu į pasaulį (ž . Pennycook 2006: 62–63), galė ume saky i, kad lie u oje ik pas a uo- ju me u – ge okai ėluodami – juo is labiau pe siima jaunesnės ka õs kalbos specialis ai. 2. bend inės Kalbos Va Žy ojai. an iau o i e ai i naujieji in eleK ualai mode nizmas su eikšmino okius idealus kaip acionalumas, objek y umas i pažanga, o pos mode nizmas klausia, a šių idealų egzis a imas apsk i ai įmanomas (plg. h p://l .wikipedia.o g/wiki/Pos mode nizmas). Š ai odėl i kalbos no min ojų au o i e ų klausimas daba inėje mūsų isuomenėje pa- sida o gana opus. anksčiau į no minimo subjek us, . y. į isuomenę, bu o p iim a žiū ė i kaip į gana pasy ią jėgą, ku i u ė ų ik ykdy i no - min ojų sp endimus. ačiau šiandien ma ome jau ką ki a. no minimo au- o i e ų i subjek ų san ykis keičiasi: au o i e us – a p jų i j. jablonskį – mėginama e s i an iau o i e ais, o jų da bą nu e in i a ne a i ai šaipy- is. Visuomenėje gi dė i is daugiau nepasi enkinimo no min ojais i abe- . miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė 103 jojimo jų da bo p asme (plg.: „no s ilgai pa i su kalbos kon oliuo ojais esusidu da au ne iesiogiai, kalbos egulia imo eiškinys man isada a odė ne eisingas, nep asmingas i apsk i ai kažkoks i in bjau iai žeidžian is“; azgu idienė 2009: 276). jonas Klima ičius apie šią pos mode niąją naujųjų lie u os in elek ualų ka ą (ci uodamas kai ku iuos šiai pak aipai būdingo žu nalo Naujasis ži- dinys-Aidai skelbinius) ašo (Klima ičius 2008: 94): jauniausius laiko p o incialus naujalie u ius jau seniai esu apibūdinęs jų nepasa- ky ais, be iš isos jų puikybės a si sklindančiais žodžiais p ieš mus bu o anas, na, neben koks G eimas, be ik ne jablonskis. ačiau, pasi odo, i j. jablonskis bu o. ik naujųjų in elek ualų akyse jis ampa... au ok a išku kul ū inio eks emizmo p adininku: „nepasi enki- nimas no mų nedemok a iškumu, indi idualios i si uacinės kalbinės aiš- kos a žymu, konse a y iomis no minimo nuos a omis kaip ik leidžia į a i kalbos s anda iza ime glūdin į kul ū inio eks emizmo p adą“ (Vai- cekauskienė 2010: 170), nes šio eiginio išnaša okia: Įdomu, kad pasip iešinimo au ok a iškam kalbos plana imui bū a jau ečiame dešim me yje, kai žinomi ašy ojai sukilo p ieš, jų žodžiais, jablonskio „dik a ū ą“ i eikala o eisės ku i bk nesi emian ien ik aisyklingumo ma u. so ie mečiu šis pasip iešinimas bu o pa adin as „ a mine ana chija“. Panašios min ys nea ody ų keis os, g eičiau dėsningos, jei sup as ume jų a si adimo – keičian is mąs ymo pa adigmai – pag indą. Galima neben pas a s y i, koks bū ų okių eiginių s o is i p asmė, jeigu em umės ne į šim ą, o į is a ke u is šim us kodi ikuo os bend inės lie u ių kalbos p iežiū os i unkciona imo me ų, kaip kad būdinga ne ienai Vaka ų eu opos šalių bend inei kalbai (plg. mil oy, mil oy 1999: 24–33; subačius 2004). Gal šim as su i š me ų – iesiog nedėkingai mažas laiko a pas, jeigu pe jį išaugusį bend inės lie u ių kalbos s a inį galima leng a anka ap e s i aukš yn kojom. nesiekian s aipsnyje ap ėp i isos pos mode nizmo p oblema ikos, ne i os, ku i susijusi su kalbo y a i da konk ečiau – kalbos plana imu (pla- čiau ž . Pennycook 2006: 60–76), eikia ik pasaky i, kad pos mode nis inės pozicijos esmė – bū i pa ibyje, iškel i subjek y ias pa i is, subjek ą p ieš kolek y inį susi a imą; pos mode nioji kul ū a i menas siejami su agmen- iškumu i žaismingumu, i onija, hib idiškumu, eklek iškumu, in e eks ua 104 Kalbos Kul ū a | 83 lumu, nihilizmu i na ciziškumu, kai išnyks a laiko i e d ės ibos, ne en- ka p asmės ch onologija i linijinis anali inis mąs ymas, kai a si ibojama nuo bend o pobūdžio eo ijų (plg. Pennycook 2006: 60; a na ke ičiū ė 2006; ba ano a 2006). Pos mode nis ams apsk i ai būdingas adikalus mo- de nių p ielaidų apie kul ū ą, apa ybę, is o iją a kalbą pe kainojimas, nusis o ėjusių e ybių demi ologizacija, dekla uojan , kad ai eakcija į mode nizmą i jo k ypsmą į au o i a izmą bei o ali a izmą (ž . Kaspa a i- čius 2010). Viena iš pos mode nizmo k ypčių – skep icizmas – nusi aikiu- si į daugelį adiciškai puoselėjamų są okų i mąs ymo būdų: y as, mo e is, klasė, asė, e niškumas, au a, apa ybė, sąmoningumas, kalba, aldžia, poli- ika i k . p iimama ne kaip a aminės, o kaip ku iamos am ik am a ejui są okos (plg. Pennycook 2006: 62). Į e inan pos mode nizmo eigiamybes, sakoma, kad „[p]os mode niz- mu siek a ne pasiskelb i, kad galime sėkmingai apsiei i be mūsų pi m akų iki mūsų sukaup os išmin ies, o iš naujo a gamin i eigiamas p aei ies e - ybes. [...] eigiamos pos mode nizmo sa ybės glūdi jo ke inime a ideng i paslėp ą lobį, ku is gali glūdė i po ne inkamo me odo, požiū io a s a e- gijos pa i šiumi“ (Cla k 2010). ačiau šiandien pos mode nizmo są oka dažniausiai esan i a ojama kalban apie be eik isišką anks esniųjų ka ų e ybių, siekių i ikslų a me imą: „deja, blogiausiu sa o pa idalu pos mo- de nizmas pasi odo esąs iesiog da ienas p e eks as sa i aliau i i a sik a- y i isų su a žymų, dangs an is naujai p iim omis kul ū os no momis. […] didžiausias pos mode nios kul ū os iššūkis y a ai, kad ji leidžia nusišalin- i nuo be kokių aiškių a skai os aškų [...]“ (Cla k 2010). lie u oje pos mode niosios nuos a os p adėjo s ip iau eikš is poso ie iniu laiko a piu, klos an is adinamosios lais osios inkos san ykiams, ka u pe - iman isas ėly ojo kapi alizmo g imasas. manoma, kad poso ie iniuose k aš uose pos mode nas siekiąs daug giliau negu Vaka uose, nes elia y izmas i nihilizmas čia y a ne eo inio, o p ak inio pobūdžio (ž . Žukauskai ė 2002 i en nu ody ą a. s e diolo s aipsnį). Į ai galima žiū ė i kaip į na ū alią kul ū inės min ies aidą, nes lie u oje, kaip minė a, ik daba baigia įsi i - in i in elek ualų ka a, ku iai a imos pos mode nizmo idėjos: dekons uo- jami au iniai mi ai, nebelieka ienõs apa ybės, siejamõs su kalba. eugenijus Žmuida, no s ašo apie mode niosios al onso nykosniliūno kū ybos lie u ių kul ū oje kon eks ą, lygindamas su ėlesne pos mode - niąja li e a ū a, pa aiko ge okai plačiau i a si pa eikia daba inės lie u os pos mode niojo bū io nuo auką (2010: 194–195): . miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė 105 Pos mode nis inis žmogus sa e a leido nuo slegiančių įsipa eigojimų. [...]. Pos  mode nizmas desak alizuoja pa į meną, neieško e ybių nei pasaulyje, nei sa yje. Viskas ampa ienodai elia y u, s a bu i nes a bu ienu me u. Viskas libe alizuo- jama. Žais i kuo iš adingiau, nesu eikian am s a bos, be u in naudos – galbū ienin elis šūkis. Ka na alas be hie a chinių e čių, a ba e ybė y a iena – ma- lonumas. [...] Pos mode niame bū yje ne enka eikšmės ė ynės, gim inės są o- ka [...]. nė a s a bu, ku gy eni, nes ienas k aš as mažai ski iasi nuo ki o, ė- ynė gali bū i a ie a, ku i ga an uoja ge ą sa ijau ą, bui inį kom o ą i kuo mažiau eikalauja idealis inio angaža imosi. Galima saky i, kad yškiausi šių dienų pokyčiai, apiman ys isuomenės gy a imo pag indus, yks a nemaža dalimi dėl o, kad spa čiai ūkinėja bu ęs aiškus žmogaus apa ybę lemian is yšys žemė– au a–kalba; au išku- mas a siejamas nuo e i o ijos. P iiman ai kaip neiš engiamybę (i dažnai nema an eikalo p iešin is am) dekla uojama libe aliajai pak aipai būdinga min is, kad „mąs an i asmenybė s a besnė už kolek y ą, bend uomenę, au ą“, i daba mūsų isuomenėje esan i „dekons uojama anach oniška XiX amžiaus i sme onos laikų als ybinė i au inė sąmonė, ku ią užkonse a o so ie me is i ku ią dekons uo i seniai laikas. u i a si as i nauja als ybinė i au inė sąmonė“ (Venclo a 2010). P ipažindamas, kad is o ijos demi ologiza imas pa s sa aime y a eika- lingas, and ius ma inkus a skleidžia i ki ą šio p oceso pusę – a sakomy- bės i įsipa eigojimo baimę (ma inkus 2003): juk a odo, kad senųjų mi ų dekons uo ojai i abu g io ėjai y a šaunūs i bebai- miai y ukai, a liekan ys didžią kul ū inę misiją, edan ys mūsų „konse a y ią“, „pu i onišką“ isuomenę į „no malų“ gy enimą i „ci ilizuo ą “ pasaulį. eikalas as, kad ge a kilmė, ga binga p aei is, kaip i aukš os pa eigos, įpa eigoja bei e - čia p isiim i a sakomybę, ku ios pap as ai ne eikalaujama iš labiau likimo nusk iaus- ų, p as ą išsila inimą ga usių i menkesnę gy enimo pa i į u inčių indi idų. Š ai čia šuo i pakas as. [...] mūsų k aš e už senųjų mi ų k i ikos i yčiojimosi iš o- man iško lie u os p aei ies idealiza imo (ku iam, eikia p ipažin i, nes e imas nai umas) dažnai slypi lie u os als ybingumo is o ijos, lie u ių nacijos p aei ies i jos is o inių siekių bei ambicijų užk aunamos a sakomybės baimė. eali, nei pag ažin a, nei sumenkin a lie u os is o ija įpa eigoja kai kam daugiau nei sa o kū ybinę impo enciją pa eisinančiam guodimuisi uo, kad esame maži i ne eikš- mingi, a silikę, nuola aka us besi ejan ys amžini s uden ai. i iš iesų daugialypėje mūsų isuomenėje, blaškan is a p p o incialumo i globalizmo, a ps a i k aš u inės pos mode nizmo ap aiškos. Pagal aplin- kybes keičiama apa ybė i s a eidmainys e, a sakomybė – a sainumu, k i- 106 Kalbos Kul ū a | 83 iškumas – nihilizmu. lie u ių kalbos lygmeniu a si anda ienas iš yškiau- sių sanki os aškų – asmens lais ė p ieš bend inės kalbos no mų „dik a- ū ą“. Kalba a sidu ia pasaulyje be ibų, ku kiek ienas no minamasis eiks- mas eiškia asmens lais ių a žymą. odėl nenuos abu, kad i onizuojan , pašiepian i manipuliuojan ci a omis, puolama adicinė bend inės lie u ių kalbos no min ojų k yp is palaiky i nuosaikią kalbos aidą i ykdy i gana g iež ą, palygin i su kai ku iomis ki omis eu opos šalimis, iešõsios kalbos p iežiū os poli iką. Ši okia kon on acine poza dekla uojamas siekis iš esmės libe alizuo i kodi ikuo as bend inės kalbos no mas (ž . Vaicekauskienė 2008, 2010). Kalbos no min ojus mėginama s um i į pos mode niosios isuome- nės pak aš į – p ie adinamųjų adicionalis ų, ku ie is da „ apa ybę pi - miausia g indžia au ine a min imi, pap očiais i pasaulėjau os e ybėmis, žmogaus eises i indi idualią lais ę palenkia kolek y inei au inei mo alei, o a i umą ki oms kul ū oms i globalizmui pi miausia ak uoja kaip g ės- mę au inei apa ybei“ (Š a plys 2010). ik oji pos mode nis ų dekla uo- jama indi idualioji lais ė lyg i nieku ne eda. odėl simp omiška l. jo- nušio eplika į l. Vaicekauskienės s aipsnį apie no minamąsias ideologijas (jonušys 2010; Vaicekauskienė 2010): Šioje mokslinėje is o inėje apž algoje kėsinamasi į „š en ų š enčiausiąjį“ p inci- pą – p esk ip y ią kalbos no minimo nuos a ą. ai įdomu, be čia nė a d iejų dalykų – lyginamosios pe spek y os (juk isos kalbos daugiau a mažiau iki šiol no minamos) i p ak inių pasiūlymų – a leis i be ką i be kaip? i š ai ada, kai naujojoje lie u ių kul ū ininkų ka oje pos mode nis inė ideologija, kaip dėsninga poso ie inės isuomenės min ies slink is, p ade- da įsibėgė i, Vaka ų eu opoje, paju us, kuo g esia asmens lais ės (a e ian- čios kelią i kon lik iškoms daugiakul ū iškumo ap aiškoms) i šenybė p ieš bend us isuomenės siekius, paskelbiama: pos mode nizmas mi ė4. XXi a. p adžioje iš pos mode niosios i oniškosios a o ojų isuomenės pamažu ima aug i nauja – skai meninė isuomenė. 4 Į ai iuose šal iniuose ai siejama ne su konk ečiomis da omis i į ykiais: 2001 m. ugsėjo 11ąją jaV į ykdy as e o o išpuolis (užg ob ais lėk u ais sug iau i du dango aižiai, adi- namieji d yniai) iš pag indų pakei ė pasaulio bend uomenę, i pos mode nizmas bu ęs palaido as jų g iu ėsiuose; 2007 m. mi ė ienas iš ga siausių pos mode nizmo eo e ikų i ideologų jeanas baud illa d‘as; 2010 m. in e ne o s e ainės „Wikileaks“ iešinama įslap- in a, ypač didžiųjų als ybių poli iką komp omi uojan i, in o macija iš esmės pakei ė žmo- nijos požiū į į iešumą i į skai meninių echnologijų po eikį jam. . miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė 113 okias al uis inio bend o da bo – p oblemų kėlimo i jų sp endimo – galimybes u i kuo plačiau išnaudo i i kodi ikuo ojai: duo i p adinį impul- są, nu ody i k yp į, o muluo i aiškius ikslus i , s a biausia, pa eng i kū- ybišką aplinką lie u ių kalbai palaiky i. Žinoma, nebū ų galima saky i, kad lie u oje no min ojai isai nesis engia ieško i yšių su isuomene. y a ge ų inicia y ų iš Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos, ki ų kalbos ins i- ucijų. mėginama ku i nacionalinio dik an o, į ai ių ik o inų adicijas, p ašoma ku i naujada us (lie u iškus a i ikmenis s e imžodžiams). be , no in susig ąžin i isuomenės pasi ikėjimą i au o i e ą, da eikės nema- žai da bo i laiko. 4. baiGiamosios Pas abos Į no minamąjį p ocesą ne iesiogiai įsi aukia is daugiau žmonių. a no - min ojai pajėgūs a laiky i jų nuomonių į ai o ę? a ai gali bū i kaip no s aldoma? Į šiuos klausimus galima mėgin i a saky i aiškinan is i s uk ū- inan konk e esnes no min ojų p oblemas i ieškan būdų, kaip jas sp ęs- i. Pe bend inės lie u ių kalbos kū imosi is o iją yškiai kei ėsi ne ik no min ojų aidmuo, be i jų nag inėjamos p oblemos. iš p adžių pagal bend inių kalbų aidos dėsningumus eikėjo apsisp ęs i dėl bend inės kal- bos pag indo, kodi ikuo i pama ines no mas, plė o i unkcinius s ilius. Šiuo me u, u in gal oje ap a as skai meninės isuomenės pe spek y as, s a - biausias lie u oje bend inės kalbos no min ojams kylančias p oblemas a - ba naujai sp ęs inus dalykus galima nusaky i aip: • mokslinis kodi ikacijos pag indas: kaip a naujin i kodi ikacijos eo i- ją i apib ėž i jos san ykį su adicija? • a osenos y imai: kaip į juos į auk i i į e in i in e ne e unkcio- nuojančius medialek us? • kalbos mode niza imo galimybės: kaip p i aiky i bend inę lie u ių kalbą daba ies po eikiams (įskai an žodyno plė ą, naujų e minų kū imą i adminis acinės kalbos leksikos bei sin aksės a naujinimą, ku is ypač susijęs su es dokumen ų e imais)? • kodi ikacijos p oceso o ganiza imas: kaip eguliuo i kodi ikacijos kai- ą i pe ei i p ie kalbos plana imo? • no minamojo da bo ęs inumas i pe spek y os: kaip eng i kalbos plana imo specialis us? 114 Kalbos Kul ū a | 83 • no min ojų i kalbos a o ojų san ykiai: kaip suku i naujas, abipusiu pasi ikėjimu pag įs as yšio o mas? Šiems dalykams s a s y i labai p a e s ų kalbos specialis ų o umas, a- čiau sąlygos jam u bū da ik b ęs a. iŠVados Poso ie inėje lie u os isuomenėje pas a uoju me u yškią lie u iškosios apa ybės, au inių mi ų dekons ukciją, au o i e ų e imą an iau o i e ais, ka u i adicinės no minamosios eiklos k i iką bei siekį libe alizuo i bend inės kalbos no mas, kad jos ne a žy ų asmens lais ės i sa i aiškos, galima paaiškin i na ū aliu pos mode nis inės min ies adimusi i slink imi. ačiau XXi a. p adžioje pasaulyje jau kalbama apie pos mode niosios i o- niškosios a o ojų isuomenės pabaigą i naujas kul ū os, meno i iloso- ijos k yp is, ku ių a si adimą ska ina globalizacija i naujųjų in o macinių echnologijų aida, ypač susijusi su in e ne o išpli imu. lie u oje okių naujų ap aiškų aip pa esama. Vienos iš naujų pos pos mode nizmo k ypčių – skai meninio mode niz- mo – esmė y a bend ųjų kul ū os o mų pokyčiai, ku iuos lemia naujosios in o macinės echnologijos. skai meninio mode nizmo są oką pasiūlęs b i- ų kul ū ologas alanas Ki by’s pab ėžia, kad ai ne ideologija, o pos mo- de nizmui besip iešinan is kul ū inės jėgos laukas: kompiu e izacijos po- eikis kul ū ai, menui i eks ualumui. Čia nekalbama nei apie žmogaus eises a lais es, nei apie a sakomybę. odėl kol kas aiškaus a sakymo į klausimą, kas y a au o i e as i koks jo aidmuo naujojoje skai meninėje isuomenėje, šis au o ius nepa eikia. ačiau ne i k i iškai ž elgian į kai ku ias besiku iančias skai meninio mode nizmo ap aiškas, igno uo i isuomenėje jo ska inamų p ocesų neį- manoma. no min ojams s a bu į e in i naujas galimybes, nes naujõsios skai meninės isuomenės aidos dėsnių pažinimas gali padė i ge iau p isi- aiky i p ie okios isuomenės po eikių. besiku iančio skai meninio mode nizmo sąlygomis ypač s a bus ampa kalbinės bend uomenės kaip ak y iõs jėgos aidmuo. iesa, lie u oje ji dažniausiai ebe eikia kaip negailes inga no min ojų k i ikė, ačiau a si an- . miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė 115 da palanki di a šią no min ojų i isuomenės p iešp iešą mažin i. Kalbos no min ojai u i ai išnaudo i kodi ikacijos p ocesui obulin i: • ieško i būdų, kaip sus uk ū in i s ichišką naujų a osenos no mų kū imosi i sklaidos p ocesą; • į auk i ak y ius kalbos a o ojus į no mų kū imą i s a s ymą; • k yp ingai eik i isuomenės ku iamąsias galias; • ku i i nuola a naujin i isuomenei p ieinamus skai meninius kodi- ikacijos eikalus, o ien uojan is į jų kokybę – duomenų pa ikimumą i g ei ą eaga imą į pokyčius. li e a ū a a m m o n u. 2004: s anda d Va ie y. – Sociolinguis ics. An in e na ional hand- book o he science o language and socie y. eds. u. ammon, n. di ma , K. j. ma heie , P. udgill, 2nd ed., V. 1, Wal e de G uy e , 273–283. a n a k e i č i ū ė l . 2006: lie u ių esė pos mode nizmo si uacijoje: o- landas as auskas. – Li uanis ica 65 (1), 63–72. azgu idienė G. 2009: Kaip aš likau be a do. – Naujasis židinys-Aidai 7, 275–276. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.aidai.l /db/ge _ ile_nza_a icle. php?id=1442> (žiū ė a 2010 10 27). b a l d a u . b. j . 2006: ea icula ing he Case o mic o language Plan- ning in a language ecology Con ex . – Cu en Issues in Language Planning 7(2–3), 147–170. P ieiga pe in e ne ą: <h p://espace.lib a y.uq.edu.au/ese / UQ:121324/HCA10UQ121324.pd > (žiū ė a 2010 11 01). b a a n o a j. 2006: Pos mode nism in li huanian li e a u e. – A hena 3, 135–155. C l a k j. 2010: Pos mode nusis pasaulis. [Ve ė K. Pulokas]. – www.be na - dinai.l , liepos 18. – P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.be na dinai.l / s aipsnis/2010-07-18-je -cla k-pos mode nusis-pasaulis/47604> (žiū ė a 2010 07 20). diskusija 2005: iš diskusijos „lie u ių kalba i lie u os kul ū a a ei ies eu o- poje: aidos pe spek y os“ lie u os espublikos seimo Kons i ucijos salėje 2005 m. asa io 14 d. – Li e a ū a i menas, gegužės 6. H a a m a n n H . 1990: language planning in he ligh o a gene al heo y o language: a me hodological amewo k. – In e na ional Jou nal o he Sociology o Language 86 (1), 103–126. jo nuš ys l . 2010: Žodžių als ybėse. – Šiau ės A ėnai, liepos 16. K a s p a a i č i u s a . 2010: Kul ū a, poli ika, mo alė i laimė. – www.balsas. l , ugsėjo 18. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.balsas.l /naujiena/502487/ kul u a-poli ika-mo ale-i -laime> (žiū ė a 2010 09 19). 116 Kalbos Kul ū a | 83 K i by a . 2006: he dea h o Pos mode nism and beyond. – Philosophy now. no embe / decembe . issue 58. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.phi- losophynow.o g/issue58/58ki by.h m> (žiū ė a 2010 09 04). K i by a. 2009: Digimode nism: How New Technologies Disman le he Pos - mode n and Recon igu e Ou Cul u e, new yo k. K l i m a ič iu s j. 2008: lie u ių kalba i isuomenė: bend asis i e mino- loginis aspek ai. – Te minologija 15, 56–104. lyo a d j. F. 2010: Pos mode nus bū is, Vilnius: bal os lankos. ma inkus a. 2003: P incipai, kompleksai i baimė. – Šiau ės A ėnai, ug- pjūčio 9. m i l i ū n a i ė . 1991: Kalbos no minimo eo ija „Gim ojoje kalboje“ (1933– 1941 m.). – Kalbos kul ū a 61, 7–21. m i l oy j. , m i l oy l . 1999: Au ho i y in language: In es iga ing S anda d English, 3 d ed., london: ou ledge. Pa a c k a s a . , Ž a s k u s a . 2010: naujakalbė, a ba juodoji kalbos ma- gija. – Lie u os žinios, liepos 12–13. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www. lzinios.l /l /2010-07-12/poziu is/naujakalbe_a ba_juodoji_kalbos_magija. h ml> i <h p://www.lzinios.l /l /2010-07-13/poziu is/naujakalbe_a ba_ juodoji_kalbos_magija_ii.h ml> (žiū ė a 2010 10 15). P e n ny c o o k a . 2006: Pos mode nism in language Policy. – An in oduc ion o language policy: Theo y and me hod. ed. . icen o, blackwell Publishing, 60–76. P u p k i s a . 1995: P es ižinė kalba i jablonskio au o i e as. – Gim oji kalba 12, 1–4. P u p k i s a . 2010 [1984]: P ie lie u ių kalbos kul ū os eo ijos iš akų. – Lie- u ių kalbos no min ojai i puoselė ojai, Vilnius: mokslo i enciklopedijų lei- dybos cen as, 11–17. s u b a č i u s G. 2004: s anda inių (bend inių) kalbų is o ijos ch onologija. – Me menys 84, 97–115. Š a p l y s a . 2010: a G ainio liepa y a lie u os sp endimas globaliame pasaulyje? – www.del i.l , ugpjūčio 2. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www. del i.l /news/ ingas/li /a icle.php?id=35059615> (žiū ė a 2010 08 03). a k a h a sh i H. 2004: language no ms. – Sociolinguis ics. An in e na ional handbook o he science o language and socie y. eds. u. ammon, n. di ma , K. j. ma heie , P. udgill, 2nd ed., V. 1, Wal e de G uy e , 172–179. Vaicekauskienė l. 2008: P esk ip y umas i desk ip y umas (skolinių) no minimo poli ikoje. – Da bai i dienos 50, 31–41. Vaicekauskienė l. 2010: lie u ių kalbos no minimo šim me is. – Nau- jasis židinys-Aidai 5–6, 165–172. . miliūnai ė. bend inės kalbos no min ojai i besiku ian i skai meninio mode nizmo isuomenė 117 Ve n c l o a . 2010: aš dūs u. – IQ. The Economis pa ne is Lie u oje, liepa. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.del i.l /news/ ingas/li /a icle.php?id= 34549563> (žiū ė a 2010 07 23). Vo n W i g h G. H. 1963: No m and Ac ion. A Logical Inqui y, london: ou ledge & Kegan Paul. o pa ies u inio paskai os 1958–1960 m.: Gi o d lec u es. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.gi o dlec u es.o g/B owse.asp? PubID=TPNORM&Co e =TRUE> (žiū ė a 2010 09 15). Ž m u i d a e . 2010: al onsas nykaniliūnas i mode nizmas. – Naujasis ži- dinys-Aidai 5–6, 189–195. Ž u k a u s k ai ė a . 2002: Pos mode nizmas, kapi alizmas i eg esy i is o i- ja poso ie inėje a ealybėje. – Meno y a 2 (27), 4–8. Gau a 2010 11 08 P esC ibe s oF s anda d lanGuaGe and He eme GinG mode n diGi al soCie y Summa y he a icle p esen s he changing pe cep ion o language p esc ibe s and use s, o au ho i a i e pe sonali ies and a ge audiences, and hei ole in he de elop- men o s anda d li huanian. one o he changes in ol es a shi om an au- ho i a i e pe sonali y (jonas jablonskis) o an ins i u ionalized s a e au ho i y o , cu en ly, an an iau ho i y. he c i icism o au ho i ies and he adi ional s anda diza ion p ocess as well as di e en a emp s o apply libe al un es ic i e no ms could be accoun ed o by a na u al de elopmen o pos mode n ideas and shi s in he pos so ie li huanian socie y. he beginning o he 21s cen u y, howe e , ma ks he end o he pos mode n consume socie y and b ings ou new a ic ic and philosophical cul u es and di ec ions whose appea ance has been mainly s imula ed by globali- za ion and new echnologies, he in e ne among hem. one o he mos dis inc i e in e p e a ions o he pos mode n ans o ma ion is he concep o he digi al mode nism. i p oposes a s uc u al iew o cul u al changes in he mode n socie y. he au ho o he a icle elies on he ideas o he mode n b i ish cul u ologis alan Ki by o dis inguish peculia i ies o he digi al mode nism. hese peculia i ies may con ibu e o a be e unde s anding o social p ocesses and, consequen ly, ease he cu en ension be ween language p esc ibe s and he socie y a la ge. 118 Kalbos Kul ū a | 83 he digi al mode nism ela es cul u al shi s o he inc eased ole o he dig- i al ex in p i a e and public li e. Clea ly, he new i echnologies ha e essen- ially changed he na u e o he au ho , add essee ( eade ) and he ex i sel . ealiza ions o he digi al mode nism, one o hem being he ise o he language communi y as an ac i e o ce, p o ides g ounds o a new s anda diza ion p oduc s and allows o in ol e in he s anda diza ion p ocess he mos ac i e membe s o he communi y. i a miliūnai ė lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, l 10308 Vilnius [email p o ec ed]