D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno
ilius acinių pa yzdžių selezione e pa eikimas 129
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
BENDRINS LIETUVI LETUVI
DIALOGNO ILUSTRACI PAVIZGGI
SATRANCA E PATIKIMAS
EsMInIAI ocOJIAI: ilius acinis a osenos
esempio, aiškinamasis ocynas, leksema,
pa ole dei combininys, sakinys.
ĮVADAS
Lo scopo degli esempi a osena è illus a e la spiegazione del signi ica o,
comple a lo con inulkesni onali à del signi ica o, mos a e le possibili à e
peculia i à del e mine a osena (LVV 10), essi basano l'inclusione della pa ola in
diziona io, il le o e con in o che la pa ola spiega a e s ilis icamen e
quali ica a adegua amen e (BAСРЯ I 29), in gene ale gli esempi a osena aiu ano
meglio a capi e il con enu o del e mine da spiega e, almeno in pa e ne
co odano l'ambien e lessicale e le connessioni sin assiche (DŽ4 XIII). Nei a i a i
a i spiegamuosi nei diziona i le illus azioni engono p esen a e
di e en emen e. Ques o dipende dal diziona io des inazione, obie i i,
s u u a, po a a, lexicog a ì scel a me odica e k . cose. Ne e ai scel a la
me odica e ecnica di p esen azione illus azioni spiega a dizodyno
in odu ade. Nei newe ini diziona i (p z., WCD) qualche ol a anco a
g a icamen e spiega a s u u a diziona io dell'a icolo, indica a ogni pa e
dell'a icolo pos o. Mazzini di mino e po a a (MLKŽ, NSJP) spesso con ciò e
apsi izza a, plačiau nesupažindinan con signi icamen i aiškinimo, ilius a imo,
g ama inių e al ookių pažymų pa eikimo e k . me odica. Di soli o nei diziona i di
maggio e lunghezza (LKŽe, LLVVe, БТСРЯ) le spiegazioni dei signi ica i i delle
pa ole illus uojano abbondan emen e, nei mino i (MLKŽ, LVV) solo in casi
necessa i (plg. Jakai ienė 2005: 103104). Più spesso illus a a delle pa ole
conjunzionali e ase. Ques i possono esse e co eggu i, abb e ia i o
al imen i ada a i all'a icolo del diziona io, pe ada a si meglio alla
a osenai dell'uni à lessicale da spiega e, seman inea e sin assinea
connessione mos a e e k . (plg. LLVV I 16, LKŽI 76). A ol e illus azioni sceglie e au en iški sakiniai non umpinami, esse possono esse e cos i ui e anche da di e si sakinių, indica i
130KALboS KULTūRA | 84 ci azioni on i1, esempio. : legg aspanis, -ė adj. (2) g ei ,
acilmen e lekian i: bal apūki debesėli, legg aspa ni lakūnėli, do e u sk iesi? V.
Myk-Pu . […]; ei ė s . (4) [...] 3. ms.: K ei e ei e, do e u ugi? Bus e manš e, che i
la o o! (upelis i pas a) Pnd. (LKŽe); aina [...] 2. Nega ī a, ne ēlama psihes,
aks u a, pe sonības īpašība. Ne ēlams (cil ēka o ganisma) o ma ojums,
anche condizione. Viņa c i icizēja un b āķēja gluži u e mei enes un donne, che
solo g ozījās Gus a [dēla] u umā, o ada nescoun āmus di e i un ainas..
Eze a 9, 291. Neņem malaunā, sie ! Man sa as ainas, e sa as un Aus umam
[dēlam] a kal sa as. Cil ēks imane uomo. Ind āne 5, 188; zīdenis, -ņa . Ēdiens no
pupām, zi ņiem, g ūs iem miežu g audiem un žā ē as cūkgaļas. Anche g ūdenis (1).
[...] nos a mā e s ing i u ējās pie eciem pa adumiem. Me eņos Tā ogni anno sua
ā īja zīdeni o cūkas ausi. Aus iņš 1, 360. Vai oi sape e, cosa è zīdenis? G ūbu
zupa a pelēkajiem zi ņiem un žā ē u cūkas gaļu.. Ves 86, 6, 30. Me eņa gio na a
ā īja ēdienus o cūkas gaļu, specialmen e cūkas capelli pusi.. Vā īja adicionālo
ēdienu zīdeni jeb g ūdeni. Lauku Dzī e 90, 2, 20 (LLVVe); ÁZBUCA [...] 4. Razg. Quello,
che
всем известно, всеми признано (обычно в функции сказуемого). Кто
побеждает в бою? – продолжал подполковник. – Господа, ведь это аз-
бука: побеждают сплоченные между собою люди, зажженные идеей. Ве-
рес. Su giapp. gue a. (БАСРЯ).
Li u iam a ualu diziona i mos a e ki čiazione sogge i, a ques o aspe o ilius azioni anche
a ia o. LKŽe, DŽ6e illus azioni ki čiuo as p esen a e solo della o ma del i olo della pa ola, ecc.:
mo inlė s . (2) 1. M, Pc k ikš o ma ina, k ikš amo ė: Ma inėlė con pad eel eža aiką k ikš y i Rz.
Ma inėlės do ano us ka olius qualcuno ha p eso Sdb. 2. z . ma ina 4: Quando solo seconda ma inėlė
appa e, allo a bi ės pe me e spiečių Dbk. [...] (LKŽe); b i, y à (b a, bna, ẽs i), bù o 1. a e e esse į,
eikš is ik o ėje, esis e e: Pasaulis y à g ande. O di la e y à? Nebė à šieno. Nė à case senza umi
( s.). 2., i e e segui e: Bù o e a elli. Lei o a b a con la igliaį. 3. a e e zaėmus ku luogo,
s a e e, gulė i: Ten bù o kal ė. Ka ės bna a e. Al pos o bdamas e pie u apželia ( s.). 4.
lanky is, apposani ii: Vaka bu aũ pas sese į. A esi bù ęs in Le onia? [...] 6. yk i, dė is: Cos bù o,
sappiamo, e cos bùs no. Esamàsis, bū àsis (ka ino, equniis), būsimàsis empo (ling .). Bsimos gio ni.
[...] (DŽ6e); dėm (4) 1. su ep a, su e š a luogo: D. an 1 Ci uando dicodyno a icoli si s o za man ene e
la s essa s essa o ma, quale è ci ojamame dicodyne.
Le pa i di es o passa e engono con assegna e [...].
D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių
a anca e pa eikimas 131 ska elės. 2. il suo colo e si dis ingue dall ambien e
luogo: Saulės dmės. Sul iso osso d. 3. p k. do inis nege o consegue eny
compo amen o, yda: Žmogus be jokios ~s. [...] (DŽ6e). Men epuò nel
diziona io des ina o agli scopi di app endimen o (MLKŽ) ilus azioni
ki chiuojamo secondo loginį ki į, i. i. ki chiuojami u e le pa ole, che si
accen uano dicendo azę: pa éikslas dk . . (1, 1) disegno o pi u a: A
mã ė e Čiu liónio pa éikslus? ° Su sena non esis e nė eno pa éikslo. […]. Da
ki u ki čiuojami i enkli ikai bei p okli ikai, e o, nenuosekliai, plg.: blõgas [...]
nė à õ ~o, do es neiše e gẽ a, space lis [...] sẽna kap p.; p isii i [...] k p ėmei,
u i į ýkdy i, pasiléis i [...] jiẽ ~léido ý is ãgį, ma bókš as [...] s a ý i ~ us
isandlio, ka lén i [...] mán jis is pã į ~lẽna gál ą, elkšó i [...] seniaũ qui ~ójo
ẽže as, pasek i [...] aš ~kiu ik jõ pẽ į (LNŽ)2. Obie i o dell'a icolo
in odu e con la p esen azione degli esempi ilus acionali a osenza nel
diziona io Bend inės lie u ių kalbos (bŽ), a i a e a enzione ad alcuni
a gomen i susci an i dubbi3. Sc i endo ques o diziona io illus azioni imi a e
da a ie on i, a lo o mol iaggia ele oniche. In e ne b ošoma u ilizzando
il sis ema di ice ca Google, paesškos eilu ė o mula a egis ando u a ė
2008: 267). Pa yzdžių si ce ca Daba inės lie u ių kalbos eks yne, Te minyne,
žodžio kai ybos pa adigmą a didesnę, esminę jos dalį (Aleksand a ičiū-
Te minų banke, in a ie enciclopediazioni e k . šal iniuose (plačiau ž . Lie u ių
kalbos ins i u o inklalapio sky elyje Regiamas Bend inės lie u ių kalbos
žodynas, h p://www.lki.l /LKI_LT&index.php?op ion
=com_con en iew=a icle&id=259&I emid=1). In mol i casi si i e isce LKŽe,
che so en e è l'unica on e anesnes o di illaggio, eal à della i a ag icola
į a dijančiai leksikai, e nog a izmams, bo anikos e pan.
e mini pe illus a e.
2 L'a icolo au o ė è una delle bŽ o ganizza o i, sc an i e edaguojan i il suo es o. A icolo
p epa a o appo o, 2011 m. asa io 24 d. le oi o Lessikog a ijos cen o semina e Bend inės
lie u ių kalbos žodyno baigiamųjų da bų p oblema ika, pag indu. Jame s'in ende iassume e la
p op ia e colleghi espe ienza sc i endo ques o diziona io. b Poiché la me odica di p epa azione
iene co e a enendo con o di p oblemi eme gen i e sc i endo a icolo non anco a i è
esau i o ins uzione a ian o, l'app occio dell'au o e dell'a icolo a selezione e p esen azione
di ma e iale ilius acinei può di e i e in alcuni aspe i dalla opinione inale del collegio
edi o iale in ques a ques ione. Tu a ia au o ei semb a impo an e p esen a e la socie à con
alcuni essenziali lungo a eso diziona io p incipi, o ni e in o mazioni su la sua c eazione, o se
inco aggia e discussione, che eagiendo a enuncia i commen i sa ebbe possibile da subi o
miglio a e s esso diziona io.
3 Al momen o di sc i e e ques o a icolo bŽ è anco a eda o, quindi gli esempi successi i
possono anco a esse e subi i aggius amen i.
132 KALboS
KULTÜRA | 84
1. bENDROJI ILLUSTRAVIMO METODICHA E VARTOSENoS PAVYZDŽI SELECTIONE 1.1.
bŽ all'inizio della c eazione si c ede a, che non mol e pa i delle pa ole alle
illus azioni in gene ale ne equisi e. A ali è s a o assegna o e mini (obòjus
muz., maniãkas, ūsõ ius 2. zool., bái as komp., pilkapýnas is .), al eokie mol o
conc e e, de ini e signi icazioni u in ys pa ole (kašas, peñkakė, išsi uõkėlis, -ė),
au ų bei genčių a dų (g uznai), nomi di pe sone secondo abi amen o sediaja
luogo (aly ė, -ė, alsškė, -ė) e pan. Secondo la più ecen e me odikà illus azioni può
non esse solo in eccezionali casi, ad esempio, ulga izmì o a amen e u ociu i,
ma pe al e agioni accon abili pa ole. Ilius uo ina ciascuna leksema, . i.
ciascuna pa ola, combinazione di pa ole o azeologismo signi ica o o la sua
a spal is sia spiegando, sia indicando. Ad esempio4: àp i nik. | ne u in is plunksnų,
lapų e pan. : Plik mẽdžiai. Lizde upjo cosa k issi ęs plcas pukščiùkas. 2. senza
plkas, plikà bd . (4) 1. ne u in is plaukų: Màno senẽlis jau isái plkas. Vý ai bjo
kelnių, senza kepu ės, senza pi š inių e pan. : Pl kos añkos. Kõ áikš ai plikà
gál a? Nek in laũką plikù kaklù, apsi šk šãliką. Bù o ma ý i jõ plikà k ū nė. | basas:
Plkos kójos. 3. senza augmenigia, senza g alumos: Plkas laũkas. Plkos uõlos. Plik
mon agna. | be sniego: Plkas kẽlias. Js a sugè su pli kõs gèmenes. | senza
pi u aslì o su uščią kamba į: Plkos senos. | neizoliuo as: Kýšo nik elèk os laida.
[…]
pliáuškin i, pliáuškina, pliáuškino ksm. […] 6. (kuo) šnek. o og a a e, pyškin i: Skai
meniniù o oapa a ù gãlima pliáuškin i nèsukan gal õs pe kokýbės. | (ką, komu): J
gã o do an p mą gẽ ą o oapa ã ą e pliáuškino juõ ską, za kõ pe klida o aks. Js ma
pliáuškin i kãd ą po kãd o. [...] b zgilas dk . (3b) 1. ŽSLAI: Žabó i á klį b zgilu. kliui
aldý i in jõ nas ùs de damos me alnės palgos s i ẽlės, congiung e con pa ãdžiais,
namma e b zgilu, žabõklėmis. 2. apynas is con žąslais ca liui manalizza e, kamanos:
Su ókiu b zgilu á k lio nenulaikýsi.
k aipý i, k apo, k apė ksm. [...] gál ą k aipý i 1. eikš i nuos abą, s ebė is: O
spėjkai k apo gál as. 2. abejo i, d ejo i: Js k apo gál ą, nè iki, k sakaũ. úodegą
k aipý i 1. u is da keblios posizione, išsisukinė i: P ma niẽko ne páisė, daba úodegą
k apo. 2. mol o s en is di piace e, mai y is: Me gnos úodegas k apo.
g e u nės éisės spec. a is i, p odu o i di onog amų, ansliuojančiųjų o ganizacijų e
p odu o i del p imo egis o di un'ope a audio isual ( ilmo) di i i: Pažes i áu o ių i
g e u inès éises. Įgý i g e u inès u ines éises į lmą. 4 Al momen o di sc i e e ques o
a icolo bŽ è anco a eda o, quindi gli esempi successi i possono anco a esse e subi i
aggius amen i.
D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i
pa eikimas 133 Ogni leksema ilius a a a osenos pa yzdžiais e in quei casi, quando la
pa ola non iene p esen a o aki aizdžiai (kaip an aš inis), p z., leksemos su pažymomis
sng ., neig. è all'in e no dell'a icolo, ma ques o è sa a ankiški leksiniai iene ai sang ąžiniai
eiksmažodžiai o daik a a džiai, pa ole con nega i i; anche as e el ine signi icazioni
leksemos (pazymė os p k.), beasmenė a osena (su pažyma beasm.) e k . casi, e odyno
s aipsnyje sepa i i s ačiu b ūkšniu. Ad esempio: izmès i, šme a, šme ė ksm. 1.ką, da ko,
in cosa) izblokš i, išs ies i, izneš i: Ž gas šme ė a elį om bano. Išmèsk d abužiùs in
balkòną, egù p asi ėdna. | beasm. (ką, p o ką, nuo ko): Nuo smgio j šme ė p o p ekinį mašnos
s klą. | (ką, kam, pe ką, p o ką) lanciando da do e paduo i: Išmèsk mán ak ùs p o lángą [pe
balkòną]. 2.ką, da ko, in cosa) imuo e e me ando, esnešando: Nusipi kaũ naũją spin ẽlę, a
sẽną šmečiau į p eškamba į. Su álgęs doldanį, papie iùką išmèsk in šiùkšlinę. S aklès già
anna e õdžio neišmèsi ( lk.). | sng . (ką): Laba suki mję g ỹbai, daũg išsimès. [...] nuš iẽs i,
nuš iẽčia, nùš ie ė ksm. 1. (ką, kam) spa gendo luce a e ma o mą, luceų: Jems keliùs
nùš ie ė gais a. Mėnùlis nùš ie ė ską blankià luceà. | p k. : Laim ojo éidą nùš ie ė
šme ėme iš g ỹčios į kl į. Tà o sudė  i spò bačiai jau išmes , gal neieškó i. Jei
gand a šme a iš lzdo jaunikliùs – bùs blog mẽ ai. | neig. (ko, iš ko): Iš dai nõs
šỹpsena. 2. sng . pasidi e gied am, nusigied y i: Dangùs l nusš ie ė. | beasm. : Gal popiẽ
nusiš iẽs. [...] Keblumų appa e, quando si incon a con e nog a izmai (e nog .), is o izmais
(is .), pasenusia (psn.) e pan. e esne leksika. I lo o in e ne p a icamen e non esis ono, i iè,
c'è una g ande p obabili à che la a uale lo o a osena iš os a e. In ali casi si decide se
se e da e o ques e pa ole inse i e bŽ (dell'essenza ad al i signi ica i meglio capi e,
a osenos nell'ope a di illus i sc i o i o in al e signi ica i e on i, ecc.). così se esempi
si ce chino LKŽe, a ne adus essi sono conside a i quei eccezionali casi, quando ilus azioni
non ogliono. Ad esempio, žemai ybė b žės ‘spy uoklinės akėčios è da a in qualche
signi ica i e on i (ŽūE, PŽ), ma online essa non iene oja a. bŽ ques o e bo sa à
illus a o ad esempio: Ak i con b žėmis. DŽe ques o è s a o a imo del e bo b žio i, che
non e à p esen a o bŽ a causa a a a osena, de inizione. Radus appena qualche
a osena esempius in bŽ, ko c edo, nepa eks e DŽ6e exus azeologizmas bãdą [badùs]
a gáu i ‘kiek pasiso in i. e la seconda pa ola bušidò signi ica o, sebbene nè as a nella sua
a osena es i (i a solo diziona i), nondimeno dė ina, pe ché può aiu a e capi e a uale la
p ima signi ica o: bušidò dk . y . nekai . 1. una Ry ų d iko ų, susidedan i da kikbokso e
im ynių azioni: Káu is bušidò nge. Eu opiẽ iškas bušidò lie ù iškame nge. 2. medie agli
Giappone samu ajų ono è e mo alè kodeksos.

134 KALboS
KULTÜRA | 84
DŽ6e y a nemažai abs ak ų (su p iesagomis -imas / -ymas, -umas i k .),
be a osenos pa yzdžių iesiog į auk ų į pama inių žodžių s aipsnius. Tai
sono egola ia ūs da iniai, li semp e si può a e di en a e da pama inių
eiksmažodžių o a dažodžių. Da lo o bŽ sa anno p esen a i solo quelli, che
abbas anza equen i ealiojoje a osene, cioèi, è possibile o a e lo o
ilius acinių esempi. Le eccezioni sono possibili in quei casi in cui la pa ola
inse ibile non a causa equen e usiosena, ma pe al i mo i i (esc i ybos,
lišio con il pa ola base, uso di un'al a pa ola de inizione, ki čiazione o e c.). bŽ
all'inizio della c eazione, inché non e a igo osamen e ichies o illus a e
ogni leksemą, qualche nonilius ia o plu ia eikšmių egola ių edinių
(abs ak ų) signi icmi in en a a o ni e segnala o uno nume o signi ica i i.
Ad esempio: exmas dk . (2) →
esse e 1, 2, 5.
lenkmas dk . (2) 1. → cu k i 1, 4, 5, 10, 11. 2. → cu k i 2. | sng . 3. sng . →
lenk i 7, 12 (sng .). 4. → lenk i 8: Lenkmui bū inà (kẽlio) júos os a ka pà
ù i b i lais à.
isnė mas2 dk . (2) 1. → izne i2 1, 2. 2. → izne i2 35. | sng . 3. sng . → izne i2 6
(sng .): Gy ã ės išsinė mas is ódos. Di ban con in a, che, p ima, ques o modo
non mos a accu a amen e s u u a seman inė edinio, e, secondo, ale
p esen azione non sa ebbe chia a e con enien e al consuma o e. Pe an o la
inima ase di p epa azione del diziona io ques a me odica abbandona a,
ciascuna leksema aiškinama o sepa a amen e indica a in una ce a sos anza
della pa ola base e illus a a. 1.2. Non olendo so acca ica e il diziona io di
nuo e signi ica i e in o mazioni non ecan icce sen enze (Jakai ienė 2005: 105,
Hudson 1988) e ce cando unionesio bŽ ideo degli a icoli o ien izza si
mediamen e in iske u is uno signi ica o o la sua i le ì illus uojančius
sen enze (i legami di e bi possono esse e più). D'al a pa e, mol o icchino di
alcune pa ole seman ico o sin assico junglumo ichied gausesnių illus azioni, a
a ότε au o a džių, di pe sone secondo abi amen oja luogo, nomi di elemen i
chimici illus azioni o a e non così già e semplice. in ogni caso illus azioni
non de ono esse e oppolinee, in esse de ono esse solo illus a e leksemai
chia amen e da si le in o mazioni necessa ie. Ques o ale sia alle illus azioni
come u ouma, sia a ogni illus acinio a oseno esempio (sen ini, combinazioni
di pa ole). Pe an o au en iški a osenos esempi engono edagua i, ecc.:
b k ėslė dk . (1) ais inis, nuodinbeb iùkas dk . (2) beb ų jauniklis: [...]
D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių
pa yzdžių a anka i pa eikimas 135 Au en iški a osenos
pa yzdžiai Redaguo i a osenos pa yzdžiai b k ėslė dk . medicinale,
elenoso as aus p o apo pian a nedidelių, sem u ugas as aus
p o apo pian a nedilio pa idalo amsiai gel onų g aižų kedelių,
gel onų g aižų kekėmis (Tanaikna škinimo ãk o pa azi ùs,
ne ekogẽ ina ape ą. B k ės lių p e pa ãmen dúojama a ó i lgą
pus u ulio pa idalo amkė mis (Tanace um): B k ėslės núo i as siai
gẽnace um): B k ėslės núo i as ina ą. B k ėslių p epa ã ų
laką jiẽ d di ų ne eko men dúo jama a ó i l gą na k aujóspūdį. laką.
Balañdžio pabaigojè gegùžės p adžiojè lis: [...] Pa ãsa į pa ẽlė à e da pa ẽlė à eda
a siųs ojè núo aukoje bẽb o pa ẽlė con beb iu kù. koje mã ome bẽb o pa ẽlę su beb
esempla i non do ebbe so i e in o ma i umas. Palegnando una del abs ac b ukmas
ma si indica in ondamen i azionimaodžius), o iamen e che la p ima ase neabejo inai
in o ma i esima: P o ngų žmoni pa a mai eqüniáusiai i liẽka pa a mais, o neomonės
skẽ u is ( ečia penkũs) skẽ u is beb iukùs. Núo aubeb iukùs. Ga ininko
iukù. beb iùkas dk . (2) beb ų jaunikTuščiažodžiau i inacce abile, ma abb einan
signi icamen i illus azioni (a k eip ina a enzione che abs ac bŽ non si de iniscono,
b ukimù (1) e Nnoelaikýki e màmonė b ukimù (2). Da plg. i in lungą, ma e mol o
in o ma i ia ilus azione a icolo: kons i ùcija dk . (1) eis. p incipale legge dello s a o,
che s abilisce la sua san a ką: Li uõs Respùblikos kons i ùcija. Kons i ùzioni pa aisà
y à pačiojè kons i ù cijo je dã oma pa aisà, e quando kons i ùzioni pãma u asomas
kóks k as įs ã ymas o cos'al o nó s, okià pa aisà adn ina kons i ùcine. […] 1.3. bŽ
all'inizio della c eazione è s a o p e is o leksiką illus a e solo au en iškai esempi.
Tu a ia quando si in ende illus a e ogni leksemą, uole nono i appaiono casi, quando
illus azione de e c ea e lo s esso es o sc i ice o eda o e. Viene così commesso
un p ecoce equisi o di au en ici à?
Va gu, pe chè bŽ c ea o i anche sono u en i della lingua. o può esse e illus a a
non solo sc i i ine lingua, ma e esempi di schnekamosios lingua. Tokių, comunque,
aps u in e ne comuniccinessa a osenoje. E ques o è buona p aga include e in
bŽ più g esnių a uale della lingua šnekamosios a osenos ac i, kupasku inei
KALboS KULTÜRA | 84 ie un po' a e e ebbe quan o pe abbondan e pa e di
illus azioni i lin iche delle eal à u ali di empi più an ichi. 136 Così modo
dizodyne de o da i più co ispond ebbe o la eale a uale a osenà. Ad
esempio, nell'a icolo baisuõlis, baisuõlė dk . (2) kas neiš aizdus, neg ažus:
Vaikỹs ėje báiminausi, che su mani, ókiu baisuoliù [ ókia baisuolè], aika neno s
d augáu i. Čià g ažuõ lių kon kù sas o baisuõlių?
illus azione ca a e is ica šnekamosios lingua sin aksė (nė a A ...), o nell
a icolo bedan iškùmas dk . (2) p esenza bedančio: O ý us bedan iškùmas
ques o jáunina, o nè? (i on.)
de o un i ido, esp essi issimo esempio a osenes chia ous e senza
con es o, si uazione acilmen e immaginabile.
Tu a ia c ea e illus azioni do ebbe esse e p ecisamen e i as, non
a a e ine, . i. che ienõs seman inės, ki čia imo o k . g uppi leksemos nebū ų
jamos pagal ieną schemą (da p ieš p adedan ašy i bŽ bu o k i ikuojamas
ilius uoilius a imas elemen a iai, sop a u o in es a eninančiais ase
Me gái ė álgo óbuolį. Be niùkas ska o knỹgą. e e c.) Nons an i c ea e i isnio
a osenes esempiozio, la lo o la o inezza sa ebbe mol o yškus iscellus e
insieme pe ž elgus u i de e mina a seman ica g uppo pa ole. Ta kim, g ande
p obabili à che au o a džių o pe sone secondo la esidenza in luogo di abi azione
negli a icoli cos an emen e ka osis conosce e con chi, incon a e cosa e e c.
cos uzioni ques e pa ole spesso sono an osios ki čiuo ės, a ali cos uzioni
pa ankios kebliem ki čiuo i aleg niam pailius u i, p z.: susipažinaũ con
bangladešiečiù, -è; k i pasi susi k i alsėdiškiùs, -ès, nugal i k oa ùs, -ès spò o
a žýbose e pan. / Si ce cando a i iciamen e illus a e loco a daggi (ypač
nelie u iškų) a oseną, neabejo inai ka osis sak aš iniai su i a,
appianancamen o, g ožėjimąsi e e c. ao e (pe ché p ecisamen e in ale con es o
può esse e pa a o i ki čiuo i più di icili sul loca i o loco a džio linksniai). Quindi
in ques e occasioni è necessa io più pas iglia e i p op i po e i c ea i i e pe segui e di e si o è.
1.4. Le de inizioni delle uni a' lessionali spagnole non possono esse e oppog
encyclopediškos, quindi esempi le si può e qualche ol a bisogna apples i, p aplės i
specialmen e p esen ando e nes o s o iche ealiez, babiloniẽ is, babiloniẽ ė dk . (2)
D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a lanka i
pa eikimas 137 ku ios šiuolaikiuose kasdieniuose, non specialiose, es ies a amen e
discussiame. In ali casi miglio on e di illus azioni a ie enciclopedie, pa icola men e
VLE. Ad esempio: ba ã ai dk . dgs. (2) [...] 2. aka ų ge manų gen is, en a a in okiečių i
aus ų au ų sudė į: Ddžiojo au k áus ymosi me ù V a. pab.VI a. p . ba ã ai ùž ėmė e
i ò iją a Danõjaus i lpių i sà ė.5 o ka alỹs ę ba ã as, ba ã ė dk . (2) 1. ba a ų
e ninės g upės žmogus: [...] Pada jos p me na às ba a ès, pe alaũs š eñ ę Miùnchene
nesuñkiai ienojè añkoje nẽšančias pen ks l inius alaũs bokalùs. 2. is . ba a ų gen ies
žmogus: Šiẽ d idãliai lama iẽ čių mò e ų kabùčiai ù i aiški ssajų su VI a. ge manãnių
(alemãnių, ba ã ių) kabù čiais. VIVII a. šiau nės ánkės, alemãnės, iu ngės, ba ã ės,
langobá dės pana šias smeig ùkais sègda osi pláukus.
babiloniečių nau os žmogus: Babiloniẽčio la ko jaũsmą adė im iẽs, pas o ùmo,
pa a ùmo p ncipas. Mãnuma, che Bblijo je pã dicejama Nõjaus kos is ò ija ė à
naujà babiloniẽčio Gilgamèšo èpo è sija. bela ãkės liaũkos iš ekamųjų la akų
non in en i liaukos, dei quali p odo i ho čiai, skỹdliaukė áusios impo an e bela ãkės
monai pa enka iesiai į k aują a lim ą, endok ininės liaukos: Hipò izė, añ inks-
liaũkos. Dal bela ãkių liaũkų eik lõs p i klaũso no malùs o ganzmo c esci a e
ýs ymasis. Su kusi [pažeis à, su ak y jusi, уменьjusi] bela ãkių liaũkų ùnkcija.
Bela ãkių liaũkų iziològiją i ligàs ia endok inològija.
lãpiai dk . dgs. (2) nazione, i en e Laplandijoje, pa lan i inų o igine lapių lingue,
samai: Y à kẽ u ios bend nės lãpių kabos. A ques a ques ione aggiungiamo, che chéip
conc e i pow zii e da ì illus azioni, quan o possibile, 'e i a: dizynas non
gio n aš is, lo sc i endo aspe iamo, che lui se eus qual cosa più a lungo. Ques e dei
gio ni a uali à possono esse e non comp ensibili dopo dieci anni. Cos'al a
his o izmai o pan. e os ealiji. Allo s esso modo gius i ica o dei li uanici e k .
classici, impo an i s o iche locali à o da ì, conc e i is i u i o o ganizzazioni
menzione illus azioni, ad esempio: b olijà dk . [...] (2) 3. c is iani secula i socie à
eligiosa o ganizzazione, cui guidano spi i uininkai, monòli: B oljos įs eigmo p óga
pasaulie čiùs p anciškonùs s éikino pa ãpijos klebõnas. Li uõs s ačiã ikių b olijà.
B oljų mokỹklos (is .).
bù ininkas, bù ininkė dk . [...] (1) 2. puikus p op io ilale specialis a, nepap as as menininkas:
Didỹsis dãnų pãsakų bù ininkas K. nde senas. b as1, b ė1 dk . (2) Mažosios Lie u os als ie is
lie u is: B ais adn i Mažõ sios Lie u õs laukiniñkai baudžiáuninkai. K. Donelái is Mẽ uose ãgino
bū ùs i is ie nókių a ki ókių da b. Leñkis, bdinas b e, da an i d ã o põną. 5 Ques o caso
gius i ica o e in al e occasioni e i abile pa icola i locali à e da e menzione.
144 KALboS KULTÜRA | 84 supplemen oma, cos'unque a dijama ed ecc., esempio:
Mėsniai, g e ai áugan ys e con b s an ys iùšiai (b òile iai). Ta k áus ymosi
iniziaà lakoma ge mánų genči (alemãnų, ánkų, gò ų, bu gùndų, andaų) mig ãzione.
Búožę sudã ė sus o jimas ( aip pà adnamas búože), kó as, kablýs e slankiojan i
kl pa. Žodyne, coe en emen e man enendo bŽ equisi i della ins ukcija e
sis emismo p incipio, a osenos esempi con ki ką eiškiančiais skliaus ai de e
esse e pe a komi. In alcuni casi e pe a ky as sen enze adegua amen e
illus a una o al e leksemos a oseną, plg.: ies B aziūkas p asdeda Všakis (Še
šùpės iñ akas) e ies B aziūkas p asdeda Všakis, Šešùpės iñ akas; b uk ný nai
nỹks a, ýpač eñkan úogas mechãniniu būdù (šukùojan ) e b ukný nai nỹks a,
ýpač eñkan úogas mechãniniu būdù šukúojan . Tu a ia accade che ilis acinio
ascio sia impossibile pe a ica e neišk eipian del suo min i, sal agua dando
impo an i seman ini, s ilis ini a spal ius o e c., allo a ilus azione iene espin a
come non idonea. Ad esempio, abbandona a ques e ilus azioni: J nu galjo ijosè
ung ysè (a amnis šúolis, lygiãg e ės, búomas). J os (die nõs) e k añ o (nak iẽs)
b zas. Islkęs Bu au d ã as (kul os pa-
miñk las, mu ziẽ jus).
2.3. Ilius acijų eiliškumas
Va osena l'o dine di p esen azione degli esempi in alcuni casi è più de ini a che al i.
Menziona o, che ilus ando a oseną p ima engono p esen a i pa ole dei conjugi, e
poi sakiniai. Veiksmažodžių a icoli non possono esse e nonillus a o di ges ione o
illus azioni, la cui giunzione non è con i co isponden i segni con assegna o nella
des ina a posizione; inol e, si accomanda di p esen a e illus azioni nella s essa
o dine che sono elenca e le ma ca e di con ollo (a meno che pe causa di seman ica
connessione le si do ebbe disposi e di e samen e in ques o caso si dà p e e enza
seman ica e non sin assica connessione). kláus i, kláusia, kláusė ksm. 1.ką, ko, di
cosa) k eip is con domanda, da , pa eik i, solle i ques ione, ei au is: Kláusk ą
[mó iną, ki ] pa a mo. Kõ ù kláu sei? Kas kláusia, sužno. Kláusiau jõ núomonės
[pa a mo]. Kláusiau e j, ma nea sã kė. Kláusiu, do 'è s a a? Js kláusė, kek mán mẽ ų.
Móky oja i apiẽ a è kláusė. [...] P oblemiška segui e ques a ichies a sapendo che è
una ce a ges ione, e buoni esempi di ques o mos a e non. in ale caso, non po en
o ni e buon illus acinio esempio, es a e non ma ime a o un ce o sin assico
colleglumo dell'azione e bod, aigi nukenčia p ecisione delle in o mazioni.

D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka
i pa eikimas 145 1. iene usa o indicando sel : Àš úoj g šiu. Láuk mans namuosè.
Į a džiai ilius uojami laikan is linksnių eiliškumo, p z.:
àš (K. mans, K. sa yb. màno, N. mán, G. manè, Įn. manim, V . manyjè) į . asmen. ns.
Pascabink mán ie iè. Tù jaunèsnė pe manè. Con manim a es i màno d auga. Manyjè
é da pỹk is [g ùmiasi áis os]. 2. K. sa yb. appa enan e: Ecco màno casa. A i dúok
màno láišką. Màno bambica anco a piccolo. Išklausýk i màno núomonę. Màno lak
odis s oppójo. 3. K. sa yb. si indica in p ima pe sonali à eiškiamą ei kėją, a cui si
a ibuisce l'azione, es eikš as ne eikiamosios ūšies daly iu: Mà no pasaký i
žõdžiai. Vskas čià màno (pa iẽs) pada ý a [s a ý a]. àš áu ( ù)!
sa coma g asinan .
Al ų kai omų pa i della lingua a osena l'o dine dell'o dine di p esen azione
degli esempi non è come qualche g iežčiau de ini a. No malmen e l'o dine di
iga pa adigma non è così impo an e come, digiamo, gli aspe i seman inici,
quindi p ima ie à iene o ni a all'ul imo.
3.ILUSTRACINI VARTOSENoS PAVYZDŽI KIRČIAVIMAS
Tu e le pa ole degli esempi ilius acinius a osenos engono p esen a e
ki čiuo i, ecce o ienskiemenius nesa a ankiškų pa i della lingua pa ole
dalely es, jung ukus, p ielinksnius e k . Se ibinie d iskiemenie e più skiemenų
u in ys bei sa a ankiški ienskiemeniai pa ole sono ki čiuojami, p z. : Àš úoj
g šiu. Mokinia čià laba nuo õkūs, anco a nemačiaũ ap aš ia p o áujančių paaug li.
Ilius azioni ki chiazione esempi: bál i, bla, bãlo ksm. [...] 2. blykš i: Ma aũ, come jõs éidas
bla. Óda is labiaũ bãlo. 3. a i is quan o g ilam, g il i: Smilkinia già bla. ãša a dk . (1) 1.
skaid aus sū oko akių liaukų skysčio lašas, dis inguendosi e cendo: Pe sk úos ą nu iedjo
ãša a. S ó i ãša os akysè. Ãsha a ãša ą ã o ( e ksmas ima). Ei bỹ a, bỹ a galios aša lės
( lk.). J p o ãša as [pe ãša as] ãko nemã ė. 2. dgs. e k S m A S: Juokiúosi p o ãša as. Su
ãša omi p ašý i. Já à in ãša as. Vl bùs ãša ų. [...] gãlas dk . (4) [...] 4. delio o in e allo di
empo: Da nemãžas kẽlio gãlas ik nam (l ko). Gẽ ą dienõs gãlą sugaišaũ poliklnikoje. 5. [sin.]
pabaiga: Išbu aũ nuo (se mi nã o) p a džiõs ik gãlo. Dienà con galù. Gia ãsa os gãlas. Dá bas
ena p esso gãlo [į gãlą]. […]
skiaũsčias, skiausčià bd . (4) 1. che si o a s u uoju sogno, b iauna giù o al oyn: Dk
ply às skiausčiàs, e non gulsčiàs o s ačiàs. Choccando js is b aũkė pe s ãlą
skiausčià plãš aka, a ý um ùpinius šlúos ė. […]
146 KALboS
KULTÜRA | 84
IŠVADoS
Apibend inando menziona ina alcune p incipali bŽ illus azione egole
me odiche.
1. Ilius azioni pa odo leksema seman inio e sin aksinio junglumà, so en e iimi
supplemen a o spiegazione della signi icazione. 2. Va osena esempi
illus a a ogni leksema. 3. Va osena illus a a pa ole conjunzionali e ase.
Ul imamen e accomanda a o ni e mediamen e iske u is, nebbe mol o
icchi seman is ici e sin assici legami del pa ola mos a e a osenos
esempio dei do ebbe più.
4. o ien iza si in au en iškus, in a i es i o a i esempi a osena. Tu a ia
ilus azioni possono esse e abb e ia e, al imen i co egojamo. Alcuni
esempi a osena, specialmen e schnekamosios leksikos, possono esse e e
c ea i, se nei es i egola i, ada i lo o o a e di icile o impossibile.
5.An aš inis pa ola ilius aciniuose pa ole dei combinamen i e
saginiuose non umpizza o.
6. Ilius azioni engono p esen a e chi chiuojando u i i pa ole di jungini o
sakini pa ole, ecce o ienskiemenius se izibini. Si s o za di o ni e
egola men e suki čiuo i del i olo pa ola o me di, che ki chiuojando spesso
klys ama.
7. Skliaus ai a osena in campioni engono usa i delibe a amen e. Pas i uoju
sc ip o lauž iniuose slliaus i nelle o ni e al e na i e iosios (i. y. galinche una
al a sos i ui e) a osena esempio degli pa i, e semplis uosi […]
akul a y iosios (i. y. possibilimos, ma nebū ini). P e equisi o spiega e
ilus azione ques o si a plaus osiose scliaus e plaus oso in ca a e e.
Sc i endo e edaguando bŽ non e ai ilius acionali a osenes esempi di
bisogna ce ca e a lungo e pa i amen e, anche se is o che Google paesškos
sis ema ne o nisce migliaiačius. Non si può im i p imi di appaikiusi e a ciò
appiu ici, juolab che o a ques a paieškos sis ema spesso p incipalmen e
o nisce esempi da isokių (ne e ai dubbio i delle quali à) ele onici dizioní, e
ques o non è išlūs es s ai, aigi non è i inde a a e ealioji a osena.
Ilius azioni impo an e pa e dell'a icolo diziona io, che aiu a meglio a
pe cepi e de iniiama lessinio uni a o, p esen an i non pa ecchi non solo
seman inei, ma e di al o ipo (p.z., sin aksiche) in o mazioni. Pe an o de ono
esse e esponsabilmen e seleziona e e non meno esponsabilmen e
p esen a e, specialmen e nei diziona i no ma i i (Jakai ienė 2005: 104). Ques o
za unca, come e ciascuno minuops us la o o, ma senza ale la o o non può esse e buon ocodyno.
D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno
ilius acinių pa yzdžių selezione e pa eikimas 147
LITERATURA IR ŠALTINIAI
Aleksand a ičiū ė S. 2008: Paieškos sis emos Google possibili à di uso s udiando
e mini linguis ici. Cul u a di lingua 81, 266282. bŽ Bend inės lie u ių kalbos žodynas
( endiamo). Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo
uni e si e as. P ieiga pe in e ne ą: h p://donelai is. du.l DŽ4 2000: Daba inės
lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4 edizione, Vilnius: Li u ians kalbos
ins i u as.
DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 6
(ele oninis) edizione, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. R. Hudson 1988: The
linguis ic Founda ions o Lexical Resea ch and Dic iona y Design.
In e na ional Jou nal o Lexicog aphy 1(4), 287312. Jakai ienė E. 2005:
Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidy-
bos ins i u as.
LKŽe 2005: Li u ians kalbos žodynas 120 ( a ian e ele onico). Vy . ed. G.
Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P iega pe in e ne : www.
lkz.l .
LKŽI 1980: Lie u ių kalbos žodyno ins ukcija, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
LNŽ 2008: Jakai ienė E., be g-olsen S. Lie u osno egų kalbų žodynas
Li auiskno sk o dbok, Vilnius: bal os lankos. / LLV 19721996: La iešu
li e ā ās alodas ā dnīca 18, Rīga: Zinā ne. LLVVe 19721996: La iešu
li e ā ās alodas ā dnīca, LU Ma emā ikas un in o mā ikas ins i ū s, LU
La iešu alodas ins i ū s, Zinā ne. P iega pe in e ne :
www. ezau s.l /ll .
1987 LVV: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s. MLKŽ 2010: No kai ienė
M., Šepe y ė R., Šimėnai ė Z. Mokomasis lie u ių kalbos žodynas, Vilnius:
bal os lankos.
MLVV 20032008: Mūsdienu la iešu alodas ā dnīca. Red. D . philol. I. Zuicena,
LU La iešu alodas ins i ū s. P iega pe in e ne : www. ezau s.l / ml .
NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego. Wa saw: Wydawnic wo Naukowe
PWN.
PŽ 1984: Rusųlie u ių kalbų poli echnikos diziona io. Sud. G. Daugėla, Vilnius:
Go e nioji encyclopedijų edakcija.
Rendeziamo Bend inės lie u ių lingua diziona io. P ieiga pe in e ne : h p://www.
lki.l LKI_LT/index.php?op ion=com_con en & iew=a icle&id=592&I emid=1 /
( edu a 2011 10 12).
Te minynas 2004: Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o lie u ių kalbos e minų
bazė (Lie u ių kalbos e minynas), Vilnius: Ma ema ikos i in o ma ikos
ins i u as. P ieiga pe in e ne : www. e minynas.l ( edu a 2011 10 12).
148 KALboS
KULTÜRA | 84
VLE 20012010: Visuo inė lie u ių enciklopedija 118, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
WCD 1996: The New In e na ional Webs e s Comp ehensi e Dic iona y o he
English Language, Deluxe Encyclopedic Edi ion, Flo ida: T iden P ess
In e na ional.
ŽūE 1998: Zemės ūkio enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy-
bos ins i u as.
БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург:
Норинт.
БАСРЯ 20042010: Большой академический словарь русского языка 114,
Москва, Санкт-Петербург: Наука.
СРЯ 1988: Ожегов С. И. Словарь русского языка, Москва: Русский язык.
In e ne di es i iso sa, na ighia i paesškos sis ema Google.
Rice u a 2011 10 21
SELECTION OF ILLUSTRATIVE EXAMPLES oF
ACTUAL USAGE AND THEIR PRESENTATION IN
THE BENDRINS LIETUVI KALBOS VOODYHU
(DICTIONARY OF STANDARD LITANIAN)
Summa y
The pape aims a in oducing he p esen a ion o illus a i e examples o ac ual
usage in he Bend inės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o S anda d Li huanian)
and ocus on some deba able issues. Illus a ions make an impo an pa o a
dic iona y en y; hey help o be e unde s and he lexical uni which is being
de ined in he en y. Illus a i e examples in dic iona ies show possibili ies and
speci ic ea u es o he combinabili y o lexical uni s, hei seman ic and syn ac ic
ela ions, add o he explica ion o hei meaning. In Li huanian hey also show he
co ec accen ua ion pa e n. Depending on he scope o a dic iona y, i s aim,
s uc u e and o he issues o lexicog aphic me hodology and echniques,
illus a ions a e gi en in di e en ways. The main ules o gi ing illus a ions in he
Dic iona y a e as ollows: examples o ac ual usage illus a e each lexeme; he
illus a ions include wo d combina ions and sen ences; examples o au hen ic,
ac ual usage a e gi en p e e ence; howe e , he illus a ions can be sho ened,
amended, p oduced by he au ho ; he head wo d in illus a i e wo d combina ions
and sen ences is usually gi en in ull; illus a ions a e gi en by accen ua ing all
wo ds o wo d combina ions o sen ences, excep o monosyl-
D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių selec ion and
pa eikimas 149 labic unc ional wo ds; illus a i e examples end o ha e he o ms o
he head wo d wi h e o s o accen ua ion; b acke s in examples indica e pa s o
examples o al e na i e usage [in squa e b acke s] o pa s o examples o op ional
usage
(in ound b acke s).
Examples illus a ing he usage o he head (lexical) wo d should be selec ed wi h
ca e and esponsibili y; so should hey be p esen ed in dic iona ies. This is especially
ele an o no ma i e dic iona ies, such as he Dic iona y o S anda d
Li huanian.
KEY woRDs: illus a i e example o ac ual
usage, gene al dic iona y, lexeme, wo d
combina ion, sen ence.
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]