„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas

D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių selezione e pa eikimas 129 DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as BENDRINS LIETUVI LETUVI DIALOGNO ILUSTRACI PAVIZGGI SATRANCA E PATIKIMAS EsMInIAI ocOJIAI: ilius acinis a osenos esempio, aiškinamasis ocynas, leksema, pa ole dei combininys, sakinys. ĮVADAS Lo scopo degli esempi a osena è illus a e la spiegazione del signi ica o, comple a lo con inulkesni onali à del signi ica o, mos a e le possibili à e peculia i à del e mine a osena (LVV 10), essi basano l'inclusione della pa ola in diziona io, il le o e con in o che la pa ola spiega a e s ilis icamen e quali ica a adegua amen e (BAСРЯ I 29), in gene ale gli esempi a osena aiu ano meglio a capi e il con enu o del e mine da spiega e, almeno in pa e ne co odano l'ambien e lessicale e le connessioni sin assiche (DŽ4 XIII). Nei a i a i a i spiegamuosi nei diziona i le illus azioni engono p esen a e di e en emen e. Ques o dipende dal diziona io des inazione, obie i i, s u u a, po a a, lexicog a ì scel a me odica e k . cose. Ne e ai scel a la me odica e ecnica di p esen azione illus azioni spiega a dizodyno in odu ade. Nei newe ini diziona i (p z., WCD) qualche ol a anco a g a icamen e spiega a s u u a diziona io dell'a icolo, indica a ogni pa e dell'a icolo pos o. Mazzini di mino e po a a (MLKŽ, NSJP) spesso con ciò e apsi izza a, plačiau nesupažindinan con signi icamen i aiškinimo, ilius a imo, g ama inių e al ookių pažymų pa eikimo e k . me odica. Di soli o nei diziona i di maggio e lunghezza (LKŽe, LLVVe, БТСРЯ) le spiegazioni dei signi ica i i delle pa ole illus uojano abbondan emen e, nei mino i (MLKŽ, LVV) solo in casi necessa i (plg. Jakai ienė 2005: 103104). Più spesso illus a a delle pa ole conjunzionali e ase. Ques i possono esse e co eggu i, abb e ia i o al imen i ada a i all'a icolo del diziona io, pe ada a si meglio alla a osenai dell'uni à lessicale da spiega e, seman inea e sin assinea connessione mos a e e k . (plg. LLVV I 16, LKŽI 76). A ol e illus azioni sceglie e au en iški sakiniai non umpinami, esse possono esse e cos i ui e anche da di e si sakinių, indica i 130KALboS KULTūRA | 84 ci azioni on i1, esempio. : legg aspanis, -ė adj. (2) g ei , acilmen e lekian i: bal apūki debesėli, legg aspa ni lakūnėli, do e u sk iesi? V. Myk-Pu . […]; ei ė s . (4) [...] 3. ms.: K ei e ei e, do e u ugi? Bus e manš e, che i la o o! (upelis i pas a) Pnd. (LKŽe); aina [...] 2. Nega ī a, ne ēlama psihes, aks u a, pe sonības īpašība. Ne ēlams (cil ēka o ganisma) o ma ojums, anche condizione. Viņa c i icizēja un b āķēja gluži u e mei enes un donne, che solo g ozījās Gus a [dēla] u umā, o ada nescoun āmus di e i un ainas.. Eze a 9, 291. Neņem malaunā, sie ! Man sa as ainas, e sa as un Aus umam [dēlam] a kal sa as. Cil ēks imane uomo. Ind āne 5, 188; zīdenis, -ņa . Ēdiens no pupām, zi ņiem, g ūs iem miežu g audiem un žā ē as cūkgaļas. Anche g ūdenis (1). [...] nos a mā e s ing i u ējās pie eciem pa adumiem. Me eņos Tā ogni anno sua ā īja zīdeni o cūkas ausi. Aus iņš 1, 360. Vai oi sape e, cosa è zīdenis? G ūbu zupa a pelēkajiem zi ņiem un žā ē u cūkas gaļu.. Ves 86, 6, 30. Me eņa gio na a ā īja ēdienus o cūkas gaļu, specialmen e cūkas capelli pusi.. Vā īja adicionālo ēdienu zīdeni jeb g ūdeni. Lauku Dzī e 90, 2, 20 (LLVVe); ÁZBUCA [...] 4. Razg. Quello, che всем известно, всеми признано (обычно в функции сказуемого). Кто побеждает в бою? – продолжал подполковник. – Господа, ведь это аз- бука: побеждают сплоченные между собою люди, зажженные идеей. Ве- рес. Su giapp. gue a. (БАСРЯ). Li u iam a ualu diziona i mos a e ki čiazione sogge i, a ques o aspe o ilius azioni anche a ia o. LKŽe, DŽ6e illus azioni ki čiuo as p esen a e solo della o ma del i olo della pa ola, ecc.: mo inlė s . (2) 1. M, Pc k ikš o ma ina, k ikš amo ė: Ma inėlė con pad eel eža aiką k ikš y i Rz. Ma inėlės do ano us ka olius qualcuno ha p eso Sdb. 2. z . ma ina 4: Quando solo seconda ma inėlė appa e, allo a bi ės pe me e spiečių Dbk. [...] (LKŽe); b i, y à (b a, bna, ẽs i), bù o 1. a e e esse į, eikš is ik o ėje, esis e e: Pasaulis y à g ande. O di la e y à? Nebė à šieno. Nė à case senza umi ( s.). 2., i e e segui e: Bù o e a elli. Lei o a b a con la igliaį. 3. a e e zaėmus ku luogo, s a e e, gulė i: Ten bù o kal ė. Ka ės bna a e. Al pos o bdamas e pie u apželia ( s.). 4. lanky is, apposani ii: Vaka bu aũ pas sese į. A esi bù ęs in Le onia? [...] 6. yk i, dė is: Cos bù o, sappiamo, e cos bùs no. Esamàsis, bū àsis (ka ino, equniis), būsimàsis empo (ling .). Bsimos gio ni. [...] (DŽ6e); dėm (4) 1. su ep a, su e š a luogo: D. an 1 Ci uando dicodyno a icoli si s o za man ene e la s essa s essa o ma, quale è ci ojamame dicodyne. Le pa i di es o passa e engono con assegna e [...]. D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anca e pa eikimas 131 ska elės. 2. il suo colo e si dis ingue dall ambien e luogo: Saulės dmės. Sul iso osso d. 3. p k. do inis nege o consegue eny compo amen o, yda: Žmogus be jokios ~s. [...] (DŽ6e). Men epuò nel diziona io des ina o agli scopi di app endimen o (MLKŽ) ilus azioni ki chiuojamo secondo loginį ki į, i. i. ki chiuojami u e le pa ole, che si accen uano dicendo azę: pa éikslas dk . . (1, 1) disegno o pi u a: A mã ė e Čiu liónio pa éikslus? ° Su sena non esis e nė eno pa éikslo. […]. Da ki u ki čiuojami i enkli ikai bei p okli ikai, e o, nenuosekliai, plg.: blõgas [...] nė à õ ~o, do es neiše e gẽ a, space lis [...] sẽna kap p.; p isii i [...] k p ėmei, u i į ýkdy i, pasiléis i [...] jiẽ ~léido ý is ãgį, ma bókš as [...] s a ý i ~ us isandlio, ka lén i [...] mán jis is pã į ~lẽna gál ą, elkšó i [...] seniaũ qui ~ójo ẽže as, pasek i [...] aš ~kiu ik jõ pẽ į (LNŽ)2. Obie i o dell'a icolo in odu e con la p esen azione degli esempi ilus acionali a osenza nel diziona io Bend inės lie u ių kalbos (bŽ), a i a e a enzione ad alcuni a gomen i susci an i dubbi3. Sc i endo ques o diziona io illus azioni imi a e da a ie on i, a lo o mol iaggia ele oniche. In e ne b ošoma u ilizzando il sis ema di ice ca Google, paesškos eilu ė o mula a egis ando u a ė 2008: 267). Pa yzdžių si ce ca Daba inės lie u ių kalbos eks yne, Te minyne, žodžio kai ybos pa adigmą a didesnę, esminę jos dalį (Aleksand a ičiū- Te minų banke, in a ie enciclopediazioni e k . šal iniuose (plačiau ž . Lie u ių kalbos ins i u o inklalapio sky elyje Regiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas, h p://www.lki.l /LKI_LT&index.php?op ion =com_con en iew=a icle&id=259&I emid=1). In mol i casi si i e isce LKŽe, che so en e è l'unica on e anesnes o di illaggio, eal à della i a ag icola į a dijančiai leksikai, e nog a izmams, bo anikos e pan. e mini pe illus a e. 2 L'a icolo au o ė è una delle bŽ o ganizza o i, sc an i e edaguojan i il suo es o. A icolo p epa a o appo o, 2011 m. asa io 24 d. le oi o Lessikog a ijos cen o semina e Bend inės lie u ių kalbos žodyno baigiamųjų da bų p oblema ika, pag indu. Jame s'in ende iassume e la p op ia e colleghi espe ienza sc i endo ques o diziona io. b Poiché la me odica di p epa azione iene co e a enendo con o di p oblemi eme gen i e sc i endo a icolo non anco a i è esau i o ins uzione a ian o, l'app occio dell'au o e dell'a icolo a selezione e p esen azione di ma e iale ilius acinei può di e i e in alcuni aspe i dalla opinione inale del collegio edi o iale in ques a ques ione. Tu a ia au o ei semb a impo an e p esen a e la socie à con alcuni essenziali lungo a eso diziona io p incipi, o ni e in o mazioni su la sua c eazione, o se inco aggia e discussione, che eagiendo a enuncia i commen i sa ebbe possibile da subi o miglio a e s esso diziona io. 3 Al momen o di sc i e e ques o a icolo bŽ è anco a eda o, quindi gli esempi successi i possono anco a esse e subi i aggius amen i. 132 KALboS KULTÜRA | 84 1. bENDROJI ILLUSTRAVIMO METODICHA E VARTOSENoS PAVYZDŽI SELECTIONE 1.1. bŽ all'inizio della c eazione si c ede a, che non mol e pa i delle pa ole alle illus azioni in gene ale ne equisi e. A ali è s a o assegna o e mini (obòjus muz., maniãkas, ūsõ ius 2. zool., bái as komp., pilkapýnas is .), al eokie mol o conc e e, de ini e signi icazioni u in ys pa ole (kašas, peñkakė, išsi uõkėlis, -ė), au ų bei genčių a dų (g uznai), nomi di pe sone secondo abi amen o sediaja luogo (aly ė, -ė, alsškė, -ė) e pan. Secondo la più ecen e me odikà illus azioni può non esse solo in eccezionali casi, ad esempio, ulga izmì o a amen e u ociu i, ma pe al e agioni accon abili pa ole. Ilius uo ina ciascuna leksema, . i. ciascuna pa ola, combinazione di pa ole o azeologismo signi ica o o la sua a spal is sia spiegando, sia indicando. Ad esempio4: àp i nik. | ne u in is plunksnų, lapų e pan. : Plik mẽdžiai. Lizde upjo cosa k issi ęs plcas pukščiùkas. 2. senza plkas, plikà bd . (4) 1. ne u in is plaukų: Màno senẽlis jau isái plkas. Vý ai bjo kelnių, senza kepu ės, senza pi š inių e pan. : Pl kos añkos. Kõ áikš ai plikà gál a? Nek in laũką plikù kaklù, apsi šk šãliką. Bù o ma ý i jõ plikà k ū nė. | basas: Plkos kójos. 3. senza augmenigia, senza g alumos: Plkas laũkas. Plkos uõlos. Plik mon agna. | be sniego: Plkas kẽlias. Js a sugè su pli kõs gèmenes. | senza pi u aslì o su uščią kamba į: Plkos senos. | neizoliuo as: Kýšo nik elèk os laida. […] pliáuškin i, pliáuškina, pliáuškino ksm. […] 6. (kuo) šnek. o og a a e, pyškin i: Skai meniniù o oapa a ù gãlima pliáuškin i nèsukan gal õs pe kokýbės. | (ką, komu): J gã o do an p mą gẽ ą o oapa ã ą e pliáuškino juõ ską, za kõ pe klida o aks. Js ma pliáuškin i kãd ą po kãd o. [...] b zgilas dk . (3b) 1. ŽSLAI: Žabó i á klį b zgilu. kliui aldý i in jõ nas ùs de damos me alnės palgos s i ẽlės, congiung e con pa ãdžiais, namma e b zgilu, žabõklėmis. 2. apynas is con žąslais ca liui manalizza e, kamanos: Su ókiu b zgilu á k lio nenulaikýsi. k aipý i, k apo, k apė ksm. [...] gál ą k aipý i 1. eikš i nuos abą, s ebė is: O spėjkai k apo gál as. 2. abejo i, d ejo i: Js k apo gál ą, nè iki, k sakaũ. úodegą k aipý i 1. u is da keblios posizione, išsisukinė i: P ma niẽko ne páisė, daba úodegą k apo. 2. mol o s en is di piace e, mai y is: Me gnos úodegas k apo. g e u nės éisės spec. a is i, p odu o i di onog amų, ansliuojančiųjų o ganizacijų e p odu o i del p imo egis o di un'ope a audio isual ( ilmo) di i i: Pažes i áu o ių i g e u inès éises. Įgý i g e u inès u ines éises į lmą. 4 Al momen o di sc i e e ques o a icolo bŽ è anco a eda o, quindi gli esempi successi i possono anco a esse e subi i aggius amen i. D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas 133 Ogni leksema ilius a a a osenos pa yzdžiais e in quei casi, quando la pa ola non iene p esen a o aki aizdžiai (kaip an aš inis), p z., leksemos su pažymomis sng ., neig. è all'in e no dell'a icolo, ma ques o è sa a ankiški leksiniai iene ai sang ąžiniai eiksmažodžiai o daik a a džiai, pa ole con nega i i; anche as e el ine signi icazioni leksemos (pazymė os p k.), beasmenė a osena (su pažyma beasm.) e k . casi, e odyno s aipsnyje sepa i i s ačiu b ūkšniu. Ad esempio: izmès i, šme a, šme ė ksm. 1.ką, da ko, in cosa) izblokš i, išs ies i, izneš i: Ž gas šme ė a elį om bano. Išmèsk d abužiùs in balkòną, egù p asi ėdna. | beasm. (ką, p o ką, nuo ko): Nuo smgio j šme ė p o p ekinį mašnos s klą. | (ką, kam, pe ką, p o ką) lanciando da do e paduo i: Išmèsk mán ak ùs p o lángą [pe balkòną]. 2.ką, da ko, in cosa) imuo e e me ando, esnešando: Nusipi kaũ naũją spin ẽlę, a sẽną šmečiau į p eškamba į. Su álgęs doldanį, papie iùką išmèsk in šiùkšlinę. S aklès già anna e õdžio neišmèsi ( lk.). | sng . (ką): Laba suki mję g ỹbai, daũg išsimès. [...] nuš iẽs i, nuš iẽčia, nùš ie ė ksm. 1. (ką, kam) spa gendo luce a e ma o mą, luceų: Jems keliùs nùš ie ė gais a. Mėnùlis nùš ie ė ską blankià luceà. | p k. : Laim ojo éidą nùš ie ė šme ėme iš g ỹčios į kl į. Tà o sudė  i spò bačiai jau išmes , gal neieškó i. Jei gand a šme a iš lzdo jaunikliùs – bùs blog mẽ ai. | neig. (ko, iš ko): Iš dai nõs šỹpsena. 2. sng . pasidi e gied am, nusigied y i: Dangùs l nusš ie ė. | beasm. : Gal popiẽ nusiš iẽs. [...] Keblumų appa e, quando si incon a con e nog a izmai (e nog .), is o izmais (is .), pasenusia (psn.) e pan. e esne leksika. I lo o in e ne p a icamen e non esis ono, i iè, c'è una g ande p obabili à che la a uale lo o a osena iš os a e. In ali casi si decide se se e da e o ques e pa ole inse i e bŽ (dell'essenza ad al i signi ica i meglio capi e, a osenos nell'ope a di illus i sc i o i o in al e signi ica i e on i, ecc.). così se esempi si ce chino LKŽe, a ne adus essi sono conside a i quei eccezionali casi, quando ilus azioni non ogliono. Ad esempio, žemai ybė b žės ‘spy uoklinės akėčios è da a in qualche signi ica i e on i (ŽūE, PŽ), ma online essa non iene oja a. bŽ ques o e bo sa à illus a o ad esempio: Ak i con b žėmis. DŽe ques o è s a o a imo del e bo b žio i, che non e à p esen a o bŽ a causa a a a osena, de inizione. Radus appena qualche a osena esempius in bŽ, ko c edo, nepa eks e DŽ6e exus azeologizmas bãdą [badùs] a gáu i ‘kiek pasiso in i. e la seconda pa ola bušidò signi ica o, sebbene nè as a nella sua a osena es i (i a solo diziona i), nondimeno dė ina, pe ché può aiu a e capi e a uale la p ima signi ica o: bušidò dk . y . nekai . 1. una Ry ų d iko ų, susidedan i da kikbokso e im ynių azioni: Káu is bušidò nge. Eu opiẽ iškas bušidò lie ù iškame nge. 2. medie agli Giappone samu ajų ono è e mo alè kodeksos. 134 KALboS KULTÜRA | 84 DŽ6e y a nemažai abs ak ų (su p iesagomis -imas / -ymas, -umas i k .), be a osenos pa yzdžių iesiog į auk ų į pama inių žodžių s aipsnius. Tai sono egola ia ūs da iniai, li semp e si può a e di en a e da pama inių eiksmažodžių o a dažodžių. Da lo o bŽ sa anno p esen a i solo quelli, che abbas anza equen i ealiojoje a osene, cioèi, è possibile o a e lo o ilius acinių esempi. Le eccezioni sono possibili in quei casi in cui la pa ola inse ibile non a causa equen e usiosena, ma pe al i mo i i (esc i ybos, lišio con il pa ola base, uso di un'al a pa ola de inizione, ki čiazione o e c.). bŽ all'inizio della c eazione, inché non e a igo osamen e ichies o illus a e ogni leksemą, qualche nonilius ia o plu ia eikšmių egola ių edinių (abs ak ų) signi icmi in en a a o ni e segnala o uno nume o signi ica i i. Ad esempio: exmas dk . (2) → esse e 1, 2, 5. lenkmas dk . (2) 1. → cu k i 1, 4, 5, 10, 11. 2. → cu k i 2. | sng . 3. sng . → lenk i 7, 12 (sng .). 4. → lenk i 8: Lenkmui bū inà (kẽlio) júos os a ka pà ù i b i lais à. isnė mas2 dk . (2) 1. → izne i2 1, 2. 2. → izne i2 35. | sng . 3. sng . → izne i2 6 (sng .): Gy ã ės išsinė mas is ódos. Di ban con in a, che, p ima, ques o modo non mos a accu a amen e s u u a seman inė edinio, e, secondo, ale p esen azione non sa ebbe chia a e con enien e al consuma o e. Pe an o la inima ase di p epa azione del diziona io ques a me odica abbandona a, ciascuna leksema aiškinama o sepa a amen e indica a in una ce a sos anza della pa ola base e illus a a. 1.2. Non olendo so acca ica e il diziona io di nuo e signi ica i e in o mazioni non ecan icce sen enze (Jakai ienė 2005: 105, Hudson 1988) e ce cando unionesio bŽ ideo degli a icoli o ien izza si mediamen e in iske u is uno signi ica o o la sua i le ì illus uojančius sen enze (i legami di e bi possono esse e più). D'al a pa e, mol o icchino di alcune pa ole seman ico o sin assico junglumo ichied gausesnių illus azioni, a a ότε au o a džių, di pe sone secondo abi amen oja luogo, nomi di elemen i chimici illus azioni o a e non così già e semplice. in ogni caso illus azioni non de ono esse e oppolinee, in esse de ono esse solo illus a e leksemai chia amen e da si le in o mazioni necessa ie. Ques o ale sia alle illus azioni come u ouma, sia a ogni illus acinio a oseno esempio (sen ini, combinazioni di pa ole). Pe an o au en iški a osenos esempi engono edagua i, ecc.: b k ėslė dk . (1) ais inis, nuodinbeb iùkas dk . (2) beb ų jauniklis: [...] D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas 135 Au en iški a osenos pa yzdžiai Redaguo i a osenos pa yzdžiai b k ėslė dk . medicinale, elenoso as aus p o apo pian a nedidelių, sem u ugas as aus p o apo pian a nedilio pa idalo amsiai gel onų g aižų kedelių, gel onų g aižų kekėmis (Tanaikna škinimo ãk o pa azi ùs, ne ekogẽ ina ape ą. B k ės lių p e pa ãmen dúojama a ó i lgą pus u ulio pa idalo amkė mis (Tanace um): B k ėslės núo i as siai gẽnace um): B k ėslės núo i as ina ą. B k ėslių p epa ã ų laką jiẽ d di ų ne eko men dúo jama a ó i l gą na k aujóspūdį. laką. Balañdžio pabaigojè gegùžės p adžiojè lis: [...] Pa ãsa į pa ẽlė à e da pa ẽlė à eda a siųs ojè núo aukoje bẽb o pa ẽlė con beb iu kù. koje mã ome bẽb o pa ẽlę su beb esempla i non do ebbe so i e in o ma i umas. Palegnando una del abs ac b ukmas ma si indica in ondamen i azionimaodžius), o iamen e che la p ima ase neabejo inai in o ma i esima: P o ngų žmoni pa a mai eqüniáusiai i liẽka pa a mais, o neomonės skẽ u is ( ečia penkũs) skẽ u is beb iukùs. Núo aubeb iukùs. Ga ininko iukù. beb iùkas dk . (2) beb ų jaunikTuščiažodžiau i inacce abile, ma abb einan signi icamen i illus azioni (a k eip ina a enzione che abs ac bŽ non si de iniscono, b ukimù (1) e Nnoelaikýki e màmonė b ukimù (2). Da plg. i in lungą, ma e mol o in o ma i ia ilus azione a icolo: kons i ùcija dk . (1) eis. p incipale legge dello s a o, che s abilisce la sua san a ką: Li uõs Respùblikos kons i ùcija. Kons i ùzioni pa aisà y à pačiojè kons i ù cijo je dã oma pa aisà, e quando kons i ùzioni pãma u asomas kóks k as įs ã ymas o cos'al o nó s, okià pa aisà adn ina kons i ùcine. […] 1.3. bŽ all'inizio della c eazione è s a o p e is o leksiką illus a e solo au en iškai esempi. Tu a ia quando si in ende illus a e ogni leksemą, uole nono i appaiono casi, quando illus azione de e c ea e lo s esso es o sc i ice o eda o e. Viene così commesso un p ecoce equisi o di au en ici à? Va gu, pe chè bŽ c ea o i anche sono u en i della lingua. o può esse e illus a a non solo sc i i ine lingua, ma e esempi di schnekamosios lingua. Tokių, comunque, aps u in e ne comuniccinessa a osenoje. E ques o è buona p aga include e in bŽ più g esnių a uale della lingua šnekamosios a osenos ac i, kupasku inei KALboS KULTÜRA | 84 ie un po' a e e ebbe quan o pe abbondan e pa e di illus azioni i lin iche delle eal à u ali di empi più an ichi. 136 Così modo dizodyne de o da i più co ispond ebbe o la eale a uale a osenà. Ad esempio, nell'a icolo baisuõlis, baisuõlė dk . (2) kas neiš aizdus, neg ažus: Vaikỹs ėje báiminausi, che su mani, ókiu baisuoliù [ ókia baisuolè], aika neno s d augáu i. Čià g ažuõ lių kon kù sas o baisuõlių? illus azione ca a e is ica šnekamosios lingua sin aksė (nė a A ...), o nell a icolo bedan iškùmas dk . (2) p esenza bedančio: O ý us bedan iškùmas ques o jáunina, o nè? (i on.) de o un i ido, esp essi issimo esempio a osenes chia ous e senza con es o, si uazione acilmen e immaginabile. Tu a ia c ea e illus azioni do ebbe esse e p ecisamen e i as, non a a e ine, . i. che ienõs seman inės, ki čia imo o k . g uppi leksemos nebū ų jamos pagal ieną schemą (da p ieš p adedan ašy i bŽ bu o k i ikuojamas ilius uoilius a imas elemen a iai, sop a u o in es a eninančiais ase Me gái ė álgo óbuolį. Be niùkas ska o knỹgą. e e c.) Nons an i c ea e i isnio a osenes esempiozio, la lo o la o inezza sa ebbe mol o yškus iscellus e insieme pe ž elgus u i de e mina a seman ica g uppo pa ole. Ta kim, g ande p obabili à che au o a džių o pe sone secondo la esidenza in luogo di abi azione negli a icoli cos an emen e ka osis conosce e con chi, incon a e cosa e e c. cos uzioni ques e pa ole spesso sono an osios ki čiuo ės, a ali cos uzioni pa ankios kebliem ki čiuo i aleg niam pailius u i, p z.: susipažinaũ con bangladešiečiù, -è; k i pasi susi k i alsėdiškiùs, -ès, nugal i k oa ùs, -ès spò o a žýbose e pan. / Si ce cando a i iciamen e illus a e loco a daggi (ypač nelie u iškų) a oseną, neabejo inai ka osis sak aš iniai su i a, appianancamen o, g ožėjimąsi e e c. ao e (pe ché p ecisamen e in ale con es o può esse e pa a o i ki čiuo i più di icili sul loca i o loco a džio linksniai). Quindi in ques e occasioni è necessa io più pas iglia e i p op i po e i c ea i i e pe segui e di e si o è. 1.4. Le de inizioni delle uni a' lessionali spagnole non possono esse e oppog encyclopediškos, quindi esempi le si può e qualche ol a bisogna apples i, p aplės i specialmen e p esen ando e nes o s o iche ealiez, babiloniẽ is, babiloniẽ ė dk . (2) D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a lanka i pa eikimas 137 ku ios šiuolaikiuose kasdieniuose, non specialiose, es ies a amen e discussiame. In ali casi miglio on e di illus azioni a ie enciclopedie, pa icola men e VLE. Ad esempio: ba ã ai dk . dgs. (2) [...] 2. aka ų ge manų gen is, en a a in okiečių i aus ų au ų sudė į: Ddžiojo au k áus ymosi me ù V a. pab.VI a. p . ba ã ai ùž ėmė e i ò iją a Danõjaus i lpių i sà ė.5 o ka alỹs ę ba ã as, ba ã ė dk . (2) 1. ba a ų e ninės g upės žmogus: [...] Pada jos p me na às ba a ès, pe alaũs š eñ ę Miùnchene nesuñkiai ienojè añkoje nẽšančias pen ks l inius alaũs bokalùs. 2. is . ba a ų gen ies žmogus: Šiẽ d idãliai lama iẽ čių mò e ų kabùčiai ù i aiški ssajų su VI a. ge manãnių (alemãnių, ba ã ių) kabù čiais. VIVII a. šiau nės ánkės, alemãnės, iu ngės, ba ã ės, langobá dės pana šias smeig ùkais sègda osi pláukus. babiloniečių nau os žmogus: Babiloniẽčio la ko jaũsmą adė im iẽs, pas o ùmo, pa a ùmo p ncipas. Mãnuma, che Bblijo je pã dicejama Nõjaus kos is ò ija ė à naujà babiloniẽčio Gilgamèšo èpo è sija. bela ãkės liaũkos iš ekamųjų la akų non in en i liaukos, dei quali p odo i ho čiai, skỹdliaukė áusios impo an e bela ãkės monai pa enka iesiai į k aują a lim ą, endok ininės liaukos: Hipò izė, añ inks- liaũkos. Dal bela ãkių liaũkų eik lõs p i klaũso no malùs o ganzmo c esci a e ýs ymasis. Su kusi [pažeis à, su ak y jusi, уменьjusi] bela ãkių liaũkų ùnkcija. Bela ãkių liaũkų iziològiją i ligàs ia endok inològija. lãpiai dk . dgs. (2) nazione, i en e Laplandijoje, pa lan i inų o igine lapių lingue, samai: Y à kẽ u ios bend nės lãpių kabos. A ques a ques ione aggiungiamo, che chéip conc e i pow zii e da ì illus azioni, quan o possibile, 'e i a: dizynas non gio n aš is, lo sc i endo aspe iamo, che lui se eus qual cosa più a lungo. Ques e dei gio ni a uali à possono esse e non comp ensibili dopo dieci anni. Cos'al a his o izmai o pan. e os ealiji. Allo s esso modo gius i ica o dei li uanici e k . classici, impo an i s o iche locali à o da ì, conc e i is i u i o o ganizzazioni menzione illus azioni, ad esempio: b olijà dk . [...] (2) 3. c is iani secula i socie à eligiosa o ganizzazione, cui guidano spi i uininkai, monòli: B oljos įs eigmo p óga pasaulie čiùs p anciškonùs s éikino pa ãpijos klebõnas. Li uõs s ačiã ikių b olijà. B oljų mokỹklos (is .). bù ininkas, bù ininkė dk . [...] (1) 2. puikus p op io ilale specialis a, nepap as as menininkas: Didỹsis dãnų pãsakų bù ininkas K. nde senas. b as1, b ė1 dk . (2) Mažosios Lie u os als ie is lie u is: B ais adn i Mažõ sios Lie u õs laukiniñkai baudžiáuninkai. K. Donelái is Mẽ uose ãgino bū ùs i is ie nókių a ki ókių da b. Leñkis, bdinas b e, da an i d ã o põną. 5 Ques o caso gius i ica o e in al e occasioni e i abile pa icola i locali à e da e menzione. 144 KALboS KULTÜRA | 84 supplemen oma, cos'unque a dijama ed ecc., esempio: Mėsniai, g e ai áugan ys e con b s an ys iùšiai (b òile iai). Ta k áus ymosi iniziaà lakoma ge mánų genči (alemãnų, ánkų, gò ų, bu gùndų, andaų) mig ãzione. Búožę sudã ė sus o jimas ( aip pà adnamas búože), kó as, kablýs e slankiojan i kl pa. Žodyne, coe en emen e man enendo bŽ equisi i della ins ukcija e sis emismo p incipio, a osenos esempi con ki ką eiškiančiais skliaus ai de e esse e pe a komi. In alcuni casi e pe a ky as sen enze adegua amen e illus a una o al e leksemos a oseną, plg.: ies B aziūkas p asdeda Všakis (Še šùpės iñ akas) e ies B aziūkas p asdeda Všakis, Šešùpės iñ akas; b uk ný nai nỹks a, ýpač eñkan úogas mechãniniu būdù (šukùojan ) e b ukný nai nỹks a, ýpač eñkan úogas mechãniniu būdù šukúojan . Tu a ia accade che ilis acinio ascio sia impossibile pe a ica e neišk eipian del suo min i, sal agua dando impo an i seman ini, s ilis ini a spal ius o e c., allo a ilus azione iene espin a come non idonea. Ad esempio, abbandona a ques e ilus azioni: J nu galjo ijosè ung ysè (a amnis šúolis, lygiãg e ės, búomas). J os (die nõs) e k añ o (nak iẽs) b zas. Islkęs Bu au d ã as (kul os pa- miñk las, mu ziẽ jus). 2.3. Ilius acijų eiliškumas Va osena l'o dine di p esen azione degli esempi in alcuni casi è più de ini a che al i. Menziona o, che ilus ando a oseną p ima engono p esen a i pa ole dei conjugi, e poi sakiniai. Veiksmažodžių a icoli non possono esse e nonillus a o di ges ione o illus azioni, la cui giunzione non è con i co isponden i segni con assegna o nella des ina a posizione; inol e, si accomanda di p esen a e illus azioni nella s essa o dine che sono elenca e le ma ca e di con ollo (a meno che pe causa di seman ica connessione le si do ebbe disposi e di e samen e in ques o caso si dà p e e enza seman ica e non sin assica connessione). kláus i, kláusia, kláusė ksm. 1.ką, ko, di cosa) k eip is con domanda, da , pa eik i, solle i ques ione, ei au is: Kláusk ą [mó iną, ki ] pa a mo. Kõ ù kláu sei? Kas kláusia, sužno. Kláusiau jõ núomonės [pa a mo]. Kláusiau e j, ma nea sã kė. Kláusiu, do 'è s a a? Js kláusė, kek mán mẽ ų. Móky oja i apiẽ a è kláusė. [...] P oblemiška segui e ques a ichies a sapendo che è una ce a ges ione, e buoni esempi di ques o mos a e non. in ale caso, non po en o ni e buon illus acinio esempio, es a e non ma ime a o un ce o sin assico colleglumo dell'azione e bod, aigi nukenčia p ecisione delle in o mazioni. D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas 145 1. iene usa o indicando sel : Àš úoj g šiu. Láuk mans namuosè. Į a džiai ilius uojami laikan is linksnių eiliškumo, p z.: àš (K. mans, K. sa yb. màno, N. mán, G. manè, Įn. manim, V . manyjè) į . asmen. ns. Pascabink mán ie iè. Tù jaunèsnė pe manè. Con manim a es i màno d auga. Manyjè é da pỹk is [g ùmiasi áis os]. 2. K. sa yb. appa enan e: Ecco màno casa. A i dúok màno láišką. Màno bambica anco a piccolo. Išklausýk i màno núomonę. Màno lak odis s oppójo. 3. K. sa yb. si indica in p ima pe sonali à eiškiamą ei kėją, a cui si a ibuisce l'azione, es eikš as ne eikiamosios ūšies daly iu: Mà no pasaký i žõdžiai. Vskas čià màno (pa iẽs) pada ý a [s a ý a]. àš áu ( ù)! sa coma g asinan . Al ų kai omų pa i della lingua a osena l'o dine dell'o dine di p esen azione degli esempi non è come qualche g iežčiau de ini a. No malmen e l'o dine di iga pa adigma non è così impo an e come, digiamo, gli aspe i seman inici, quindi p ima ie à iene o ni a all'ul imo. 3.ILUSTRACINI VARTOSENoS PAVYZDŽI KIRČIAVIMAS Tu e le pa ole degli esempi ilius acinius a osenos engono p esen a e ki čiuo i, ecce o ienskiemenius nesa a ankiškų pa i della lingua pa ole dalely es, jung ukus, p ielinksnius e k . Se ibinie d iskiemenie e più skiemenų u in ys bei sa a ankiški ienskiemeniai pa ole sono ki čiuojami, p z. : Àš úoj g šiu. Mokinia čià laba nuo õkūs, anco a nemačiaũ ap aš ia p o áujančių paaug li. Ilius azioni ki chiazione esempi: bál i, bla, bãlo ksm. [...] 2. blykš i: Ma aũ, come jõs éidas bla. Óda is labiaũ bãlo. 3. a i is quan o g ilam, g il i: Smilkinia già bla. ãša a dk . (1) 1. skaid aus sū oko akių liaukų skysčio lašas, dis inguendosi e cendo: Pe sk úos ą nu iedjo ãša a. S ó i ãša os akysè. Ãsha a ãša ą ã o ( e ksmas ima). Ei bỹ a, bỹ a galios aša lės ( lk.). J p o ãša as [pe ãša as] ãko nemã ė. 2. dgs. e k S m A S: Juokiúosi p o ãša as. Su ãša omi p ašý i. Já à in ãša as. Vl bùs ãša ų. [...] gãlas dk . (4) [...] 4. delio o in e allo di empo: Da nemãžas kẽlio gãlas ik nam (l ko). Gẽ ą dienõs gãlą sugaišaũ poliklnikoje. 5. [sin.] pabaiga: Išbu aũ nuo (se mi nã o) p a džiõs ik gãlo. Dienà con galù. Gia ãsa os gãlas. Dá bas ena p esso gãlo [į gãlą]. […] skiaũsčias, skiausčià bd . (4) 1. che si o a s u uoju sogno, b iauna giù o al oyn: Dk ply às skiausčiàs, e non gulsčiàs o s ačiàs. Choccando js is b aũkė pe s ãlą skiausčià plãš aka, a ý um ùpinius šlúos ė. […] 146 KALboS KULTÜRA | 84 IŠVADoS Apibend inando menziona ina alcune p incipali bŽ illus azione egole me odiche. 1. Ilius azioni pa odo leksema seman inio e sin aksinio junglumà, so en e iimi supplemen a o spiegazione della signi icazione. 2. Va osena esempi illus a a ogni leksema. 3. Va osena illus a a pa ole conjunzionali e ase. Ul imamen e accomanda a o ni e mediamen e iske u is, nebbe mol o icchi seman is ici e sin assici legami del pa ola mos a e a osenos esempio dei do ebbe più. 4. o ien iza si in au en iškus, in a i es i o a i esempi a osena. Tu a ia ilus azioni possono esse e abb e ia e, al imen i co egojamo. Alcuni esempi a osena, specialmen e schnekamosios leksikos, possono esse e e c ea i, se nei es i egola i, ada i lo o o a e di icile o impossibile. 5.An aš inis pa ola ilius aciniuose pa ole dei combinamen i e saginiuose non umpizza o. 6. Ilius azioni engono p esen a e chi chiuojando u i i pa ole di jungini o sakini pa ole, ecce o ienskiemenius se izibini. Si s o za di o ni e egola men e suki čiuo i del i olo pa ola o me di, che ki chiuojando spesso klys ama. 7. Skliaus ai a osena in campioni engono usa i delibe a amen e. Pas i uoju sc ip o lauž iniuose slliaus i nelle o ni e al e na i e iosios (i. y. galinche una al a sos i ui e) a osena esempio degli pa i, e semplis uosi […] akul a y iosios (i. y. possibilimos, ma nebū ini). P e equisi o spiega e ilus azione ques o si a plaus osiose scliaus e plaus oso in ca a e e. Sc i endo e edaguando bŽ non e ai ilius acionali a osenes esempi di bisogna ce ca e a lungo e pa i amen e, anche se is o che Google paesškos sis ema ne o nisce migliaiačius. Non si può im i p imi di appaikiusi e a ciò appiu ici, juolab che o a ques a paieškos sis ema spesso p incipalmen e o nisce esempi da isokių (ne e ai dubbio i delle quali à) ele onici dizioní, e ques o non è išlūs es s ai, aigi non è i inde a a e ealioji a osena. Ilius azioni impo an e pa e dell'a icolo diziona io, che aiu a meglio a pe cepi e de iniiama lessinio uni a o, p esen an i non pa ecchi non solo seman inei, ma e di al o ipo (p.z., sin aksiche) in o mazioni. Pe an o de ono esse e esponsabilmen e seleziona e e non meno esponsabilmen e p esen a e, specialmen e nei diziona i no ma i i (Jakai ienė 2005: 104). Ques o za unca, come e ciascuno minuops us la o o, ma senza ale la o o non può esse e buon ocodyno. D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių selezione e pa eikimas 147 LITERATURA IR ŠALTINIAI Aleksand a ičiū ė S. 2008: Paieškos sis emos Google possibili à di uso s udiando e mini linguis ici. Cul u a di lingua 81, 266282. bŽ Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( endiamo). Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga pe in e ne ą: h p://donelai is. du.l DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4 edizione, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as. DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 6 (ele oninis) edizione, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. R. Hudson 1988: The linguis ic Founda ions o Lexical Resea ch and Dic iona y Design. In e na ional Jou nal o Lexicog aphy 1(4), 287312. Jakai ienė E. 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidy- bos ins i u as. LKŽe 2005: Li u ians kalbos žodynas 120 ( a ian e ele onico). Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P iega pe in e ne : www. lkz.l . LKŽI 1980: Lie u ių kalbos žodyno ins ukcija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LNŽ 2008: Jakai ienė E., be g-olsen S. Lie u osno egų kalbų žodynas Li auiskno sk o dbok, Vilnius: bal os lankos. / LLV 19721996: La iešu li e ā ās alodas ā dnīca 18, Rīga: Zinā ne. LLVVe 19721996: La iešu li e ā ās alodas ā dnīca, LU Ma emā ikas un in o mā ikas ins i ū s, LU La iešu alodas ins i ū s, Zinā ne. P iega pe in e ne : www. ezau s.l /ll . 1987 LVV: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s. MLKŽ 2010: No kai ienė M., Šepe y ė R., Šimėnai ė Z. Mokomasis lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: bal os lankos. MLVV 20032008: Mūsdienu la iešu alodas ā dnīca. Red. D . philol. I. Zuicena, LU La iešu alodas ins i ū s. P iega pe in e ne : www. ezau s.l / ml . NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego. Wa saw: Wydawnic wo Naukowe PWN. PŽ 1984: Rusųlie u ių kalbų poli echnikos diziona io. Sud. G. Daugėla, Vilnius: Go e nioji encyclopedijų edakcija. Rendeziamo Bend inės lie u ių lingua diziona io. P ieiga pe in e ne : h p://www. lki.l LKI_LT/index.php?op ion=com_con en & iew=a icle&id=592&I emid=1 / ( edu a 2011 10 12). Te minynas 2004: Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o lie u ių kalbos e minų bazė (Lie u ių kalbos e minynas), Vilnius: Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as. P ieiga pe in e ne : www. e minynas.l ( edu a 2011 10 12). 148 KALboS KULTÜRA | 84 VLE 20012010: Visuo inė lie u ių enciklopedija 118, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. WCD 1996: The New In e na ional Webs e s Comp ehensi e Dic iona y o he English Language, Deluxe Encyclopedic Edi ion, Flo ida: T iden P ess In e na ional. ŽūE 1998: Zemės ūkio enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy- bos ins i u as. БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург: Норинт. БАСРЯ 20042010: Большой академический словарь русского языка 114, Москва, Санкт-Петербург: Наука. СРЯ 1988: Ожегов С. И. Словарь русского языка, Москва: Русский язык. In e ne di es i iso sa, na ighia i paesškos sis ema Google. Rice u a 2011 10 21 SELECTION OF ILLUSTRATIVE EXAMPLES oF ACTUAL USAGE AND THEIR PRESENTATION IN THE BENDRINS LIETUVI KALBOS VOODYHU (DICTIONARY OF STANDARD LITANIAN) Summa y The pape aims a in oducing he p esen a ion o illus a i e examples o ac ual usage in he Bend inės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o S anda d Li huanian) and ocus on some deba able issues. Illus a ions make an impo an pa o a dic iona y en y; hey help o be e unde s and he lexical uni which is being de ined in he en y. Illus a i e examples in dic iona ies show possibili ies and speci ic ea u es o he combinabili y o lexical uni s, hei seman ic and syn ac ic ela ions, add o he explica ion o hei meaning. In Li huanian hey also show he co ec accen ua ion pa e n. Depending on he scope o a dic iona y, i s aim, s uc u e and o he issues o lexicog aphic me hodology and echniques, illus a ions a e gi en in di e en ways. The main ules o gi ing illus a ions in he Dic iona y a e as ollows: examples o ac ual usage illus a e each lexeme; he illus a ions include wo d combina ions and sen ences; examples o au hen ic, ac ual usage a e gi en p e e ence; howe e , he illus a ions can be sho ened, amended, p oduced by he au ho ; he head wo d in illus a i e wo d combina ions and sen ences is usually gi en in ull; illus a ions a e gi en by accen ua ing all wo ds o wo d combina ions o sen ences, excep o monosyl- D. MURMULAITYT. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių selec ion and pa eikimas 149 labic unc ional wo ds; illus a i e examples end o ha e he o ms o he head wo d wi h e o s o accen ua ion; b acke s in examples indica e pa s o examples o al e na i e usage [in squa e b acke s] o pa s o examples o op ional usage (in ound b acke s). Examples illus a ing he usage o he head (lexical) wo d should be selec ed wi h ca e and esponsibili y; so should hey be p esen ed in dic iona ies. This is especially ele an o no ma i e dic iona ies, such as he Dic iona y o S anda d Li huanian. KEY woRDs: illus a i e example o ac ual usage, gene al dic iona y, lexeme, wo d combina ion, sen ence. DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]