„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas

D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas 129 DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO ILIUSTRACINIŲ PAVYZDŽIŲ ATRANKA IR PATEIKIMAS EsMInIAI žoDžIAI: ilius acinis a osenos pa yzdys, aiškinamasis žodynas, leksema, žodžių junginys, sakinys. ĮVADAS Va osenos pa yzdžių paski is y a ilius uo i eikšmės aiškinimą, papildy i jį smulkesniais eikšmės a spal iais, pa ody i žodžio a osenos galimybes i ypa ybes (LVV 10), jais pag indžiamas žodžio į aukimas į žodyną, skai- y ojas į ikinamas, kad žodis paaiškin as i s ilis iškai k ali ikuo as inkamai (БAСРЯ I 29), apsk i ai a osenos pa yzdžiai padeda ge iau sup as i aiš- kinamojo žodžio u inį, ben iš dalies pa odo jo leksinę aplinką i sin ak- sinius yšius (DŽ4 XIII). Į ai iuose aiškinamuosiuose žodynuose ilius aci- jos pa eikiamos ski ingai. Tai p iklauso nuo žodyno paski ies, ikslų, s uk ū os, apim ies, leksikog a ų pasi ink os me odikos i k . dalykų. Ne- e ai pasi ink a ilius acijų pa eikimo me odika i echnika paaiškinama žodyno į ade. Naujesniuose žodynuose (p z., WCD) ka ais da g a iškai paaiškinama žodyninio s aipsnio s uk ū a, nu odoma kiek ienos s aipsnio dalies ie a. Mažesnės apim ies žodynuose (MLKŽ, NSJP) dažnai uo i apsi ibojama, plačiau nesupažindinan su eikšmių aiškinimo, ilius a imo, g ama inių i ki okių pažymų pa eikimo i k . me odika. Pap as ai didesnės apim ies žodynuose (LKŽe, LLVVe, БТСРЯ) žodžių eikšmių aiškinimai ilius uojami gausiau, mažesniuose (MLKŽ, LVV) – ik bū inais a ejais (plg. Jakai ienė 2005: 103–104). Dažniausiai ilius uojama žodžių junginiais i sakiniais. Šie gali bū i ko eguojami, umpinami a ki aip p i aikomi žodyno s aipsniui, kad ge iausiai ik ų aiškinamo leksinio iene o a osenai, seman iniam i sin aksiniam junglumui pa ody i i k . (plg. LLVV I 16, LKŽI 76). Ka ais ilius acijoms pasi ink i au en iški sa- kiniai ne umpinami, jos gali bū i suda y os ne iš kelių sakinių, nu odomi 130 KALboS KULTūRA | 84 ci a ų šal iniai1, p z.: leng aspanis, -ė adj. (2) g ei , leng ai lekian is: bal apūki debesėli, leng aspa ni lakūnėli, ku u sk iesi? V. Myk-Pu . […]; ei ė s . (4) […] 3. ms.: K ei e ei e, ku u bėgi? – Skus e peš e, kas au da bo! (upelis i pie a) Pnd. (LKŽe); aina […] 2. Nega ī a, ne ēlama psihes, aks u a, pe sonības īpašība. Ne ēlams (cil ēka o ganisma) eidojums, a ī s ā oklis. Viņa k i izēja un b āķēja gluži isas mei enes un sie ie es, kas ien g ozījās Gus a [dēla] u umā, a ada neskai āmus ūkumus un ainas.. Eze a 9, 291. «Neņem ļaunā, sie ! Man sa as ainas, e sa as un Aus umam [dēlam] a kal sa as. Cil ēks paliek cil ēks.» Ind āne 5, 188; zī- denis, -ņa . Ēdiens no pupām, zi ņiem, g ūs iem miežu g audiem un žā ē- as cūkgaļas. A ī g ūdenis (1). […] Mūsu mā e s ing i u ējās pie eciem pa adumiem. Tā Me eņos ka u gadu iņa ā īja zīdeni a cūkas ausi. Aus iņš 1, 360. Vai jūs zinā , kas i zīdenis? G ūbu zupa a pelēkajiem zi - ņiem un žā ē u cūkas gaļu.. Ves 86, 6, 30. Me eņa dienā ā īja ēdienus a cūkas gaļu, īpaši cūkas gal as pusi.. Vā īja adicionālo ēdienu – zīdeni jeb g ūdeni. Lauku Dzī e 90, 2, 20 (LLVVe); ÁЗБУКА […] 4. ∕∕ Разг. То, что всем известно, всеми признано (обычно в функции сказуемого). Кто побеждает в бою? – продолжал подполковник. – Господа, ведь это аз- бука: побеждают сплоченные между собою люди, зажженные идеей. Ве- рес. На япон. войне. (БAСРЯ). Lie u iams ak ualu žodynuose pa ody i ki čia imo dalykus, šiuo aspek- u ilius acijos aip pa į ai uoja. LKŽe, DŽ6e ilius acijose ki čiuo os pa- eikiamos ik an aš inio žodžio o mos, p z.: mo inlė s . (2) 1. M, Pc k ikš o mo ina, k ikš amo ė: Mo inėlė su ė eliu eža aiką k ikš y i Rz. Mo inėlės do ano us ka olius kažkas paėmė Sdb. 2. ž . mo ina 4: Kai ik an a mo inėlė a si anda, ada bi ės leidžia spiečių Dbk. […] (LKŽe); b i, y à (b a, bna, ẽs i), bù o 1. u ė i bū į, eikš is ik o ėje, egzis uo i: Pa- saulis y à didelis. A pieno da y à? Nebė à šieno. Nė à namų be dūmų ( s.). 2. gy en i, laiky is: Bù o ys b oliai. Ji daba b a pas duk e į. 3. u ė i užėmus ku ie ą, s o ė i, gulė i: Ten bù o kal ė. Ka ės bna a e. Vie- oje bdamas i akmuo apželia ( s.). 4. lanky is, apsilanky i: Vaka bu aũ pas sese į. A esi bù ęs La ijoje? […] 6. yk i, dė is: Kas bù o, žinome, o kas bùs – ne. Esamàsis, bū àsis (ka inis, dažninis), būsimàsis laikas (ling .). Bsimos dienos. […] (DŽ6e); dėmǁ (4) 1. su ep a, su e š a ie a: D. an 1 Ci uojan žodyno s aipsnius s eng asi išlaiky i ą pačią o mą, kokia y a ci uojamame žodyne. P aleis os eks o dalys žymimos […]. D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas 131 ska elės. 2. sa o spal a išsiski ian i iš aplinkos ie a: Saulės dmės. An eido audona d. 3. p k. do o inis nege o elgesio pada inys, yda: Žmogus be jokios ~s. […] (DŽ6e). Tuo a pu mokymosi ikslams ski ame žodyne (MLKŽ) ilius acijos ki čiuojamos pagal loginį ki į, . y. ki čiuojami isi žodžiai, ku ie pab ėžiami a ian azę: pa éikslas dk . . (1, 1) piešimo a apybos kū inys: A mã ė e Čiu liónio pa éikslus? ° An senos nė a nė eno pa éikslo. […]. Da ki u ki čiuojami i enkli ikai bei p okli ikai, iesa, nenuosekliai, plg.: blõgas […] nė à õ ~o, ku s neiše ų  gẽ a, pa- sáu lis […] sẽna kap p.; p isii i […] k p isėmei, u  i į ýkdy i, pasi- léis i […] jiẽ ~léido ý is ãgį, be bókš as […] s a ý i ~ us iš smlio, ka lén i […] jis is  pã į mán ~lẽna  gál ą, elkšó i […] seniaũ čia ~ójo ẽže as, pasek i […] aš ~kiu ik jõ pẽ į (LNŽ)2. S aipsnio ikslas – supažindin i su ilius acinių a osenos pa yzdžių pa eikimu Bend inės lie u ių kalbos žodyne (bŽ), a k eip i dėmesį į kai ku iuos abejonių keliančius dalykus3. Rašan šį žodyną ilius acijos imamos iš į ai ių šal inių, a p jų daugėja elek oninių. In e ne e na šoma nau- dojan is paieškos sis ema Google, paieškos eilu ė o muojama į ašan isą žodžio kai ybos pa adigmą a didesnę, esminę jos dalį (Aleksand a ičiū- ė 2008: 267). Pa yzdžių ieškoma Daba inės lie u ių kalbos eks yne, Te - minyne, Te minų banke, į ai iose enciklopedijose i k . šal iniuose (plačiau ž . Lie u ių kalbos ins i u o inklalapio sky elyje „Rengiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas“, h p://www.lki.l /LKI_LT/index.php?op ion =com_ con en & iew=a icle&id=592&I emid=1). Daugeliu a ejų emiamasi LKŽe, ku is ne e ai y a ienin elis šal inis senesnes a kaimo, ūkio gy e- nimo ealijas į a dijančiai leksikai, e nog a izmams, bo anikos i pan. e minams ilius uo i. 2 S aipsnio au o ė y a iena iš bŽ engėjų, ašan i i edaguojan i jo eks ą. S aipsnis pa eng as p anešimo, 2011 m. asa io 24 d. skai y o Lie u ių kalbos ins i u o Leksikog a i- jos cen o semina e „Bend inės lie u ių kalbos žodyno baigiamųjų da bų p oblema ika“, pag indu. Jame s eng asi apibend in i sa o i kolegų pa i į ašan šį žodyną. Kadangi bŽ engimo me odika ko eguojama a siž elgian į iškylančias p oblemas i ašan s aipsnį da nė a išbaig o ins ukcijos a ian o, s aipsnio au o ės požiū is į ilius acinės medžiagos a anką i pa eikimą kai ku iais aspek ais gali ski is nuo edakcinės kolegijos galu inės nuomonės šiuo klausimu. Tačiau au o ei a odo s a bu supažindin i isuomenę su kai ku iais esminiais ilgai laukiamo žodyno p incipais, pa eik i in o macijos apie jo kū imą, galbū paska in i diskusiją, kad eaguojan į išsaky as pas abas bū ų galima iš ka o page - in i pa į žodyną. 3 Rašan šį s aipsnį bŽ da edaguojamas, odėl oliau pa eikiami pa yzdžiai da gali bū i pako eguo i. 132 KALboS KULTūRA | 84 1. bENDRoJI ILIUSTRAVIMo METoDIKA IR VARToSENoS PAVYZDŽIŲ ATRANKA 1.1. bŽ kū imo p adžioje many a, kad nemažai žodžių daliai ilius acijos apsk i ai ne eikalingos. P ie okių bu o p iski i e minai (obòjus muz., maniãkas, ūsõ ius 2. zool., bái as komp., pilkapýnas is .), ki okie labai kon- k ečią, apib ėž ą eikšmę u in ys žodžiai (kašas, peñkakė, išsi uõkėlis, -ė), au ų bei genčių a dų (g uznai), asmenų pa adinimai pagal gy enamąją ie ą (aly škis, -ė, alsėdškis, -ė) i pan. Pagal naujausią me odiką ilius a- cijų gali nebū i ik išim iniais a ejais, pa yzdžiui, ulga izmų a e ai a - ojamų, be dėl ki ų p iežasčių pa eik inų žodžių. Ilius uo ina kiek iena leksema, . y. kiek iena žodžio, žodžių junginio a azeologizmo eikšmė a jos a spal is – iek aiškinan , iek nu odan . Pa yzdžiui4: plkas, plikà bd . (4) 1. ne u in is plaukų: Màno senẽlis jau isái plkas. Vý ai bjo àp i plik. | ne u in is plunksnų, lapų i pan.: Plik mẽdžiai. Lizdè upjo ką k išsi  ęs plkas paukščiùkas. 2. be kelnių, be kepu ės, be pi š inių i pan.: Pl kos añkos. Kõ áikš ai plikà gál a? Nek į laũką plikù kaklù, apsi šk šãliką. Bù o ma ý i jõ plikà k ū nė. | basas: Plkos kójos. 3. be augmenijos, be žalumos: Pl- kas laũkas. Plkos uõlos. Plik kalna. | be sniego: Plkas kẽlias. Js a sgulė an pli kõs žẽmės. | be pa eikslų a ba apie uščią kamba į: Plkos senos. | neizo- liuo as: Kýšo plik elèk os laida. […] pliáuškin i, pliáuškina, pliáuškino ksm. […] 6. (kuo) šnek. o og a uo i, pyškin i: Skai meniniù o oapa a ù gãlima pliáuškin i nèsukan gal õs dėl kokýbės. | (ką, kuo): J gã o do an p mą gẽ ą o oapa ã ą i pliáuškino juõ ską, už kõ už kli- da o aks. Js ma pliáuškin i kãd ą po kãd o. […] b zgilas dk . (3b) 1. ŽĄSLAI: Žabó i á klį b zgilu.  kliui aldý i į jõ nas ùs de da- mos me alnės palgos s i ẽlės, sujùng os su pa ãdžiais, adnamos b zgilu, ža- bõklėmis. 2. apynas is su žąslais a kliui aldy i, kamanos: Su ókiu b zgilu á k lio nenulaikýsi. k aipý i, k apo, k apė ksm. […]  gál ą k aipý i 1. eikš i nuos abą, s ebė is: O  spėjkai k apo gál as. 2. abejo i, d ejo i: Js k apo gál ą, nè iki, k sakaũ. úodegą k aipý i 1. suk is iš keblios padė ies, išsisukinė i: P ma niẽko ne pái- sė, daba úodegą k apo. 2. labai s eng is pa ik i, mai y is: Me gnos úodegas k apo. g e u nės éisės spec. a likėjų, onog amų gamin ojų, ansliuojančiųjų o gani- zacijų i audio izualinio kū inio ( ilmo) pi mojo į ašo gamin ojų eisės: Pažes i áu o ių i g e u inès éises. Įgý i g e u inès u ines éises į lmą. 4 Rašan šį s aipsnį bŽ da edaguojamas, odėl oliau pa eikiami pa yzdžiai da gali bū i pako eguo i. D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas 133 Kiek iena leksema ilius uojama a osenos pa yzdžiais i ais a ejais, kai žodis nė a pa eikiamas aki aizdžiai (kaip an aš inis), p z., leksemos su pažymomis sng ., neig. y a s aipsnio idu yje, be ai y a sa a ankiški lek- siniai iene ai – sang ąžiniai eiksmažodžiai a ba daik a a džiai, žodžiai su neiginiais; aip pa pe kel inės eikšmės leksemos (pažymė os p k.), beas- menė a osena (su pažyma beasm.) i k . a ejai, žodyno s aipsnyje a ski - i s ačiu b ūkšniu. Pa yzdžiui: išmès i, šme a, šme ė ksm. 1. (ką, iš ko, į ką) išblokš i, išs ies i, išneš i: Ž gas šme ė a elį iš bano. Išmèsk d abužiùs į balkòną, egù p asi ėdna. | beasm. (ką, p o ką, nuo ko): Nuo smgio j šme ė p o p ekinį mašnos s klą. | (ką, kam, pe ką, p o ką) me an iš ku paduo i: Išmèsk mán ak ùs p o lángą [pe balkòną]. 2. (ką, iš ko, į ką) pašalin i me an , išnešan : Nusipi kaũ naũją spin ẽlę, o sẽną šmečiau į p eškamba į. Su álgęs saldanį, popie iùką išmèsk į šiùkšlinę. S aklès jau senia šme ėme iš g ỹčios į kl į. Tà o sudė  i spò bačiai jau išmes , gal neieškó i. Jei gand a šme a iš lzdo jaunikliùs – bùs blog mẽ ai. | neig. (ko, iš ko): Iš dai nõs žõdžio neišmèsi ( lk.). | sng . (ką): Laba suki mję g ỹbai, daũg išsimès. […] nuš iẽs i, nuš iẽčia, nùš ie ė ksm. 1. (ką, kam) skleidžian š iesą pada y i ma o mą, š iesų: Jems keliùs nùš ie ė gais a. Mėnùlis nùš ie ė ską blankià š iesà. | p k.: Laim ojo éidą nùš ie ė šỹpsena. 2. sng . pasida y i gied am, nusigied y i: Dan- gùs l nusš ie ė. | beasm.: Gal popiẽ nusiš iẽs. […] Keblumų a si anda, kai susidu iama su e nog a izmais (e nog .), is o izmais (is .), pasenusia (psn.) i pan. e esne leksika. Jų in e ne e p ak iškai nė a, adinasi, y a didelė ikimybė, kad daba inė jų a osena iš ies e a. Tokiais a ejais sp endžiama, a ik ai eikia šiuos žodžius pa eik i bŽ (dėl bū inybės ki oms eikšmėms ge iau sup as i, a osenos įžymių ašy ojų kū yboje a ki uose eikšminguose šal iniuose i pan.). Jei aip – pa yzdžių ieškoma LKŽe, o ne adus jie laikomi ais išim iniais a ejais, kai ilius acijų ne eikia. Pa yz- džiui, žemai ybė b žės ‘spy uoklinės akėčios’ y a pa eik a keliuose eikšmin- guose šal iniuose (ŽūE, PŽ), be in e ne e ji ne a ojama. bŽ šis žodis bus ilius uo as pa yzdžiu: Ak i su b žėmis. DŽ6e ai bu o eiksmažodžio b žio i, ku is nebus pa eikiamas bŽ dėl e os a osenos, apib ėž is. Radus os ke- lis a osenos pa yzdžius į bŽ, ko ge o, nepa eks i DŽ6e bu ęs azeolo- gizmas bãdą [badùs] a gáu i ‘kiek pasiso in i’. o an oji žodžio bušidò eikšmė, no s nè as a jos a osenos eks uose (y a ik žodynuose), is dėl o dė ina, nes gali padė i sup as i daba inę pi mąją eikšmę: bušidò dk . y . nekai . 1. iena Ry ų d iko ų, susidedan i iš kikbokso i im ynių eiksmų: Káu is bušidò nge. Eu opiẽ iškas bušidò lie ù iškame nge. 2. idu - amžių Japonijoje – samu ajų ga bės i mo alės kodeksas. 134 KALboS KULTūRA | 84 DŽ6e y a nemažai abs ak ų (su p iesagomis -imas / -ymas, -umas i k .), be a osenos pa yzdžių iesiog į auk ų į pama inių žodžių s aipsnius. Tai y a egulia ūs da iniai, juos isada galima pasida y i iš pama inių eiksma- žodžių a a dažodžių. Iš jų bŽ bus pa eikiami ik ie, ku ie gana dažni ealiojoje a osenoje, adinasi, galima as i jų ilius acinių pa yzdžių. Iš- im ys galimos ais a ejais, kai žodis į auk inas ne dėl dažnos a osenos, o dėl ki ų p iežasčių ( ašybos, yšio su pama iniu žodžiu, a ojimo ki o žodžio apib ėž yje, ki čia imo a pan.). bŽ kū imo p adžioje, kol nebu o g iež ai eikalaujama ilius uo i kie- k ieną leksemą, kelias neilius uo as daugia eikšmių egulia ių edinių (abs ak ų) eikšmes ke in a pa eik i pažymė as ienu eikšmės nume iu. Pa yzdžiui: bu mas dk . (2) → bū i 1, 2, 5. lenkmas dk . (2) 1. → lenk i 1, 4, 5, 10, 11. 2. → lenk i 2. | sng . 3. sng . → lenk i 7, 12 (sng .). 4. → lenk i 8: Lenkmui bū inà (kẽlio) júos os a ka pà ù i b i lais à. išnė mas2 dk . (2) 1. → išne i2 1, 2. 2. → išne i2 3–5. | sng . 3. sng . → išne i2 6 (sng .): Gy ã ės išsinė mas iš ódos. Di ban įsi ikin a, kad, pi ma, šiuo būdu ne iksliai pa odoma edinio seman inė s uk ū a, i , an a, oks pa eikimas nebū ų aiškus i pa ogus a o ojui. Todėl baigiamajame žodyno engimo e ape šios me odikos a - sisaky a, kiek iena leksema aiškinama a a ski ai nu odoma į am ik ą pama inio žodžio eikšmę i ilius uojama. 1.2. Neno in žodyno pe k au i naujos eikšmingos in o macijos nepa ei- kiančiais sakiniais (Jakai ienė 2005: 105, Hudson 1988) i siekian ieno- desnio bŽ s aipsnių aizdo o ien uojamasi idu iniškai į is–ke u is ie- ną eikšmę a jos a spal į ilius uojančius sakinius (žodžių junginių gali bū i daugiau). An a e us, labai u ingas kai ku ių žodžių seman inis a sin aksinis junglumas eikalauja gausesnių ilius acijų, o e esnių au o a - džių, asmenų pagal gy enamąją ie ą, cheminių elemen ų pa adinimų ilius- acijų as i ne aip jau i pap as a. be ku iuo a eju ilius acijos ne u i bū i pe eklinės, jose u i bū i ik ilius uojamai leksemai aiškiai pa ek i bū ina in o macija. Tai aikoma iek ilius acijoms kaip isumai, iek kie- k ienam ilius aciniam a osenos pa yzdžiui (sakiniui, žodžių junginiui). Todėl au en iški a osenos pa yzdžiai edaguojami, p z.: D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas 135 Au en iški a osenos pa yzdžiai Redaguo i a osenos pa yzdžiai b k ėslė dk . (1) ais inis, nuodingas aš - aus k apo augalas nedidelių, pus u u- lio pa idalo amsiai gel onų g aižų ke- kė mis (Tanace um): B k ėslės núo i as naikna  škinimo ãk o pa azi ùs, gẽ- ina ape  ą. B k ėslių p epa ã ų ne eko- men dúojama a ó i lgą laką – jiẽ d di- na k aujóspūdį. b k ėslė dk . (1) ais inis, nuodin- gas aš aus k apo augalas nedi- delių, pus u ulio pa idalo am- siai gel onų g aižų kekėmis (Ta- nace um): B k ėslės núo i as gẽ ina ape  ą. B k ės lių p e pa ã- ų ne eko men dúo jama a ó i l gą laką. beb iùkas dk . (2) beb ų jauniklis: […] Balañdžio pabaigojè – gegùžės p adžiojè pa ẽlė à eda s–kẽ u is ( ečiaũ penks) beb iukùs. Ga ininko a siųs ojè núo au- koje mã ome bẽb o pa ẽlę su beb iukù. beb iùkas dk . (2) beb ų jaunik- lis: […] Pa ãsa į pa ẽlė à e da s–kẽ u is beb iukùs. Núo au- koje – bẽb o pa ẽlė su beb iu kù. Tuščiažodžiau i nep iim ina, be umpinan pa yzdžius ne u ė ų nuken- ė i in o ma y umas. Palyginus ienos iš abs ak o b ukmas eikšmių ilius- acijas (a k eip inas dėmesys, kad abs ak ai bŽ ne apib ėžiami, o nu odo- ma į pama inius eiksmažodžius), aki aizdu, kad pi masis sakinys neabejo- inai in o ma y esnis: P o ngų žmoni pa a mai dažniáusiai i liẽka pa a mais, o ne núomonės b ukimù (1) i Nelaikýki e õ màno núomonės b ukimù (2). Da plg. i in ilgą, be i labai in o ma y ią ilius aciją s aipsnyje: kons i ùcija dk . (1) 1. eis. pag indinis als ybės įs a ymas, nus a an is jos san a - ką: Lie u õs Respùblikos kons i ùcija. Kons i ùcijos pa aisà y à pačiojè kons i ù ci- jo je dã oma pa aisà, o kai kons i ùcijos pãma u asomas kóks k as įs ã ymas a da kas nó s, okià pa aisà adn ina kons i ùcine. […] 1.3. bŽ kū imo p adžioje bu o numa y a leksiką ilius uo i ik au en iškais pa yzdžiais. Tačiau kai siekiama ilius uo i kiek ieną leksemą, no i neno i pasi aiko a ejų, kai ilius aciją eikia suku i pačiam eks o ašy ojui a edak o iui. A uo nusikals ama anks esniam au en iškumo eikala imui? Va gu, nes bŽ kū ėjai i gi y a kalbos a o ojai. o gali bū i ilius uojama ne ik ašy inės kalbos, be i šnekamosios kalbos pa yzdžiais. Tokių, beje, aps u in e ne o komunikacinėje a osenoje. I ai y a ge a p oga į auk i į bŽ daugiau gy esnių daba inės šnekamosios kalbos a osenos ak ų, ku- 136 KALboS KULTūRA | 84 ie šiek iek a s e ų kiek pe gausią senesnių laikų kaimo ealijas a spin- dinčių ilius acijų dalį. Tokiu būdu žodyne pa eik  duomenys labiau a i- ik ų ealiąją daba inę a oseną. Pa yzdžiui, s aipsnyje baisuõlis, baisuõlė dk . (2) kas neiš aizdus, neg ažus: Vaikỹs ėje báiminausi, kad su mani, ókiu baisuoliù [ ókia baisuolè], aika neno s d augáu i. Čià g ažuõ lių kon kù sas a baisuõlių? pasku inei ilius acijai būdinga šnekamosios kalbos sin aksė (nė a A …), o s aipsnyje bedan iškùmas dk . (2) bu imas bedančio: O ý us bedan iškùmas ai jáunina, a nè? (i on.) pa eik as gy as, iš aiškingas a osenos pa yzdys aiškus i be kon eks o, si uacija leng ai įsi aizduojama. Tačiau ku iamos ilius acijos u ė ų bū i bū en gy os, ne a a e inės, . y. kad ienõs seman inės, ki čia imo a k . g upės leksemos nebū ų ilius uo- jamos pagal ieną schemą (da p ieš p adedan ašy i bŽ bu o k i ikuojamas ilius a imas elemen a iais, pi miausia į gal ą a einančiais sakiniais Me gái ė álgo óbuolį. Be niùkas ska o knỹgą. i pan.) Nesis engian suku i gy esnio a osenos pa yzdžio, jų di b inumas bū ų labai yškus iš inkus i ka u pe - ž elgus isus am ik os seman inės g upės žodžius. Ta kim, didelė ikimybė, kad au o a džių a asmenų pagal gy enamąją ie ą s aipsniuose nuola ka - osis susipažin i su kuo, susi ik i ką i pan. kons ukcijos – šie žodžiai daž- niausiai y a an osios ki čiuo ės, o okios kons ukcijos pa ankios kebliems ki čiuo i linksniams pailius uo i, p z.: susipažinaũ su bangladešiečiù, -è; pa- si k i / susi k i alsėdiškiùs, -ès, nugal i k oa ùs, -ès spò o a žýbose i pan. Siekian di b inai ilius uo i ie o a džių (ypač nelie u iškų) a oseną, nea- bejo inai ka osis sakiniai apie gy enimą, apsilankymą, g ožėjimąsi i pan. a ie o e (nes bū en okiame kon eks e gali bū i pa a o i ki čiuo i sunkesni an aš inio ie o a džio linksniai). Taigi šiais a ejais eikia labiau pasi elk i sa o kū ybines galias i siek i į ai o ės. 1.4. Leksinių iene ų apib ėž ys aiškinamajame no minamajame žodyne negali bū i pe nelyg enciklopediškos, odėl pa yzdžiais jas galima i ka ais eikia papildy i, p aplės i – ypač pa eikian e esnes a is o ines ealijas, D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas 137 ku ios šiuolaikiuose kasdieniuose, ne specialiuose, eks uose e ai ap a ia- mos. Tokiais a ejais ge iausias ilius acijų šal inis – į ai ios enciklopedijos, ypač VLE. Pa yzdžiui: ba ã ai dk . dgs. (2) […] 2. aka ų ge manų gen is, įėjusi į okiečių i aus ų au- ų sudė į: Ddžiojo au  k áus ymosi me ù V a. pab.–VI a. p . ba ã ai ùž ėmė e i ò iją a p Dunõjaus i lpių i suk ė sà o ka alỹs ę.5 ba ã as, ba ã ė dk . (2) 1. ba a ų e ninės g upės žmogus: […] Pada jos p me na às ba a ès, pe alaũs š eñ ę Miùnchene nesuñkiai ienojè añkoje nẽšančias pen ks l inius alaũs bokalùs. 2. is . ba a ų gen ies žmogus: Šiẽ d idãliai lama iẽ čių mò- e ų kabùčiai ù i aiški ssajų su VI a. ge mãnių (alemãnių, ba ã ių) kabù čiais. VI–VII a. šiau nės ánkės, alemãnės, iu ngės, ba ã ės, langobá dės pana šias smeig ùkais sègda osi pláukus. babiloniẽ is, babiloniẽ ė dk . (2) babiloniečių au os žmogus: Babiloniẽčio la ko jaũsmą adė im iẽs, pas o ùmo, pa a ùmo p ncipas. Mãnoma, kad Bblijo je pã sakojama Nõjaus  kos is ò ija ė à naujà babiloniẽčio Gilgamèšo èpo è sija. bela ãkės liaũkos iš ekamųjų la akų ne u inčios liaukos, ku ių gaminami ho - monai pa enka iesiai į k aują a lim ą, endok ininės liaukos: Hipò izė, añ inks- čiai, skỹdliaukė – s a biáusios bela ãkės liaũkos. Nuo bela ãkių liaũkų eik lõs p i klaũso no malùs o ganzmo augmas i ýs ymasis. Su kusi [pažeis à, su ak y-  jusi, sumažjusi] bela ãkių liaũkų ùnkcija. Bela ãkių liaũkų iziològiją i ligàs  ia endok inològija. lãpiai dk . dgs. (2) au a, gy enan i Laplandijoje, kalban i inų kilmės lapių kalbo- mis, samai: Y à kẽ u ios bend nės lãpių kabos. Šiuo klausimu p idu ina, kad šiaip konk ečių pa a džių i da ų ilius a- cijose, kiek įmanoma, engiama: žodynas – ne laik aš is, jį ašan ikimasi, kad jis a naus ku kas ilgiau. Šių dienų ak ualijos gali bū i nesup an amos po dešim ies me ų. Kas ki a – is o izmai a pan. e os ealijos. Taip pa pa eisinamas lie u ių i k . klasikų, s a bių is o inių ie o ių a da ų, kon- k ečių įs aigų a o ganizacijų minėjimas ilius acijose, pa yzdžiui: b olijà dk . (2) […] 3. k ikščionių pasauliečių isuomeninė eliginė o ganizacija, ku iai ado auja d asininkai, ienuoliai: B oljos įs eigmo p óga pasaulie čiùs p anciškonùs s éikino pa ãpijos klebõnas. Lie u õs s ačiã ikių b olijà. B oljų mo- kỹklos (is .). bù ininkas, bù ininkė dk . (1) […] 2. puikus sa o s i ies specialis as, nepap as- as menininkas: Didỹsis dãnų pãsakų bù ininkas K. nde senas. b as1, b ė1 dk . (2) Mažosios Lie u os als ie is lie u is: B ais adn i Mažõ sios Lie u õs laukiniñkai baudžiáuninkai. K. Donelái is „Mẽ uose“ ãgino bū ùs i is ie nókių a ki ókių da b. Leñkis, bdinas b e, p ieš d ã o põną. 5 Šiuo a eju pa eisinamas i ki ais a ejais eng inas konk ečių ie o ių bei da ų minėjimas. 144 KALboS KULTūRA | 84 papildoma, kas no s a dijama i pan., pa yzdžiui: Mėsniai, g e ai áugan ys i su b s an ys iùšiai (b òile iai). Tau  k áus ymosi p adžià lakoma ge má- nų genči (alemãnų, ánkų, gò ų, bu gùndų, andaų) mig ãcija. Búožę sudã- ė sus o jimas ( aip pà adnamas búože), kó as, kablýs i slankiojan i kl pa. Žodyne, nuosekliai laikan is bŽ ins ukcijos eikala imų i sis emingumo p incipo, a osenos pa yzdžiai su ki ką eiškiančiais skliaus ais u i bū i pe a komi. Kai ku iais a ejais i pe a ky as sakinys inkamai ilius uo- ja ienos a ki os leksemos a oseną, plg.: ies B aziūkas p asdeda Vša- kis (Še šùpės iñ akas) i ies B aziūkas p asdeda Všakis, Šešùpės iñ akas; b uk ný nai nỹks a, ýpač eñkan úogas mechãniniu būdù (šukùojan ) i b uk- ný nai nỹks a, ýpač eñkan úogas mechãniniu būdù – šukúojan . Tačiau pa- si aiko, kad ilius acinio sakinio neįmanoma pe a ky i neišk eipian jo min ies, išsaugan s a bius seman inius, s ilis inius a spal ius a pan., uo- me ilius acija a me ama kaip ne inkama. Pa yzdžiui, a sisaky a šių ilius- acijų: J nu galjo ijosè ung ysè (a amnis šúolis, lygiãg e ės, búomas). J os (die nõs) i k añ o (nak iẽs) b zas. Išlkęs Bu au  d ã as (kul  os pa- miñk las, mu ziẽ jus). 2.3. Ilius acijų eiliškumas Va osenos pa yzdžių pa eikimo a ka ienais a ejais y a labiau apib ėž a nei ki ais. Minė a, kad ilius uojan a oseną pi miausia pa eikiami žodžių junginiai, o ada – sakiniai. Veiksmažodžių s aipsniuose negali bū i nei- lius uo o aldymo a ba ilius acijų, ku ių junglumas nė a a i inkamomis pažymomis pažymė as am ski oje ie oje; be o, ekomenduojama ilius- acijas pa eik i a pačia a ka, kokia y a iš a dy os aldymo pažymos (ne- ben dėl seman inio junglumo jas eikė ų išdės y i ki aip – šiuo a eju pi menybė eikiama seman iniam, o ne sin aksiniam junglumui). kláus i, kláusia, kláusė ksm. 1. (ką, ko, apie ką) k eip is su klausimu, duo i, pa eik- i, kel i klausimą, ei au is: Kláusk  ą [mó iną, ki ] pa a mo. Kõ ù kláu sei? Kas kláusia, sužno. Kláusiau jõ núomonės [pa a mo]. Kláusiau i j, be nea sã kė. Kláusiu, ku bu a? Js kláusė, kek mán mẽ ų. Móky oja i apiẽ a è kláusė. […] P oblemiška laiky is šio eikala imo žinan , kad y a am ik as aldymas, o ge ų pa yzdžių ai pa ody i nė a. Tokiu a eju, negalin pa eik i ge o ilius acinio pa yzdžio, lieka i nepažymė as am ik as sin aksinis eiks- mažodžio junglumas, aigi nukenčia in o macijos ikslumas. D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas 145 Į a džiai ilius uojami laikan is linksnių eiliškumo, p z.: àš (K. mans, K. sa yb. màno, N. mán, G. manè, Įn. manim, V . manyjè) į . asmen. ns. 1. a ojama nu odan sa e: Àš úoj g šiu. Láuk mans namuosè. Paskabink mán aka è. Tù jaunèsnė už manè. Su manim a es i màno d auga. Manyjè é - da pỹk is [g ùmiasi áis os]. 2. K. sa yb. man p iklausan is: Š ai màno nama. A i dúok màno láišką. Màno aika da maž. Išklausýk i màno núomonę. Màno lak odis sus ójo. 3. K. sa yb. a ojama nu odan pi muoju asmeniu eiškiamą ei kėją, ku iam p iski iamas eiksmas, iš eikš as ne eikiamosios ūšies daly iu: Mà no pasaký i žõdžiai. Vskas čià màno (pa iẽs) pada ý a [s a ý a].  àš áu ( ù)! sa koma g asinan . Ki ų kai omų kalbos dalių a osenos pa yzdžių pa eikimo eilės a ka nė a kaip no s g iežčiau apib ėž a. Pap as ai pa adigmos eilės a ka nė a okia s a bi kaip, a kim, seman iniai aspek ai, odėl pi menybė eikiama pas a iesiems. 3. ILIUSTRACINIŲ VARToSENoS PAVYZDŽIŲ KIRčIAVIMAS Visi ilius acinių a osenos pa yzdžių žodžiai pa eikiami ki čiuo i, išsky us ienskiemenius nesa a ankiškų kalbos dalių žodžius – dalely es, jung ukus, p ielinksnius i k . Ta nybiniai d iskiemeniai i daugiau skiemenų u in ys bei sa a ankiški ienskiemeniai žodžiai y a ki čiuojami, p z.: Àš úoj g  šiu. Mokinia čià laba nuo õkūs, da nemačiaũ ap aš ia p o áujančių paaug li. Ilius acijų ki čia imo pa yzdžiai: bál i, bla, bãlo ksm. […] 2. blykš i: Ma aũ, kaip jõs éidas bla. Óda is labiaũ bãlo. 3. da y is kiek žilam, žil i: Smilkinia jau bla. ãša a dk . (1) 1. skaid aus sū oko akių liaukų skysčio lašas, išsiski ian is e kian : Pe sk úos ą nu iedjo ãša a. S ó i ãša os akysè. Úa a ãša ą ã o ( e ksmas ima). Ei bỹ a, bỹ a galios aša lės ( lk.). J p o ãša as [pe ãša as] ãko nemã ė. 2. dgs. e k S - m A S : Juokiúosi p o ãša as. Su ãša omis p ašý i. Jau à į ãša as. Vl bùs ãša ų. […] gãlas dk . (4) […] 4. kelio a laiko a pas: Da nemãžas kẽlio gãlas ik nam (l ko). Gẽ ą dienõs gãlą sugaišaũ poliklnikoje. 5. [sin.] pabaiga: Išbu aũ nuo (se mi nã o) p a džiõs ik gãlo. Dienà su galù. Jau ãsa os gãlas. Dá bas ena p ie gãlo [į gã- lą]. […] skiaũsčias, skiausčià bd . (4) 1. esan is siau uoju šonu, b iauna žemyn a ba aukš yn: Dk ply às skiausčiàs, o ne gulsčiàs a s ačiàs. Šnekdamas js is b aũkė pe s ãlą skiausčià plãš aka, a ý um ùpinius šlúos ė. […] 146 KALboS KULTūRA | 84 IŠVADoS Apibend inan paminė ina kele as pag indinių bŽ ilius a imo me odikos aisyklių. 1. Ilius acijos pa odo leksemos seman inį i sin aksinį junglumą, ne e- ai jomis papildomas eikšmės aiškinimas. 2. Va osenos pa yzdžiais ilius uojama kiek iena leksema. 3. Va osena ilius uojama žodžių junginiais i sakiniais. Pas a ųjų eko- menduojama eik i idu iniškai is–ke u is, neben labai u ingiems se- man iniams i sin aksiniams žodžio yšiams pa ody i a osenos pa yzdžių eikė ų daugiau. 4. o ien uojamasi į au en iškus, į ai iuose eks uose as us a osenos pa yzdžius. Tačiau ilius acijos gali bū i umpinamos, ki aip ko eguojamos. Kai ku ie a osenos pa yzdžiai, ypač šnekamosios leksikos, gali bū i i ku iami, jei eks uose aisyklingų, inkamų jų as i sunku a neįmanoma. 5. An aš inis žodis ilius aciniuose žodžių junginiuose i sakiniuose ne umpinamas. 6. Ilius acijos pa eikiamos ki čiuojan isus žodžių junginių a sakinių žodžius, išsky us ienskiemenius a nybinius. S engiamasi pa eik i aisy- klingai suki čiuo ų an aš inio žodžio o mų, ku ias ki čiuojan dažnai klys- ama. 7. Skliaus ai a osenos pa yzdžiuose a ojami ikslingai. Pas i uoju š i u lauž iniuose skliaus uose pa eikiamos al e na y iosios ( . y. galinčios iena ki ą pakeis i) a osenos pa yzdžių dalys, o pap as uosiuose – akul- a y iosios ( . y. galimos, be nebū inos). P i eikus paaiškin i ilius aciją ai da oma pap as uosiuose skliaus uose pap as uoju š i u. Rašan i edaguojan bŽ ne e ai ilius acinių a osenos pa yzdžių ei- kia ieško i ilgai i kan iai, ne jei ma y i, kad Google paieškos sis ema jų pa eikia ūks ančius. Negalima im i pi mų pasi aikiusių i uo apsi ibo i, juolab kad daba ši paieškos sis ema dažnai pi miausia eikia pa yzdžius iš isokių (ne e ai – abejo inos kokybės) elek oninių žodynų, o ai nė a iš- lūs eks ai, aigi nė a a spindė a i ealioji a osena. Ilius acijos – s a bi žodyno s aipsnio dalis, padedan i ge iau su ok i apib ėžiamą leksinį ie- ne ą, pa eikian i nemažai ne ik seman inės, be i ki okios (p z., sin aksi- nės) in o macijos. Todėl jos u i bū i a sakingai pa enkamos i ne mažiau a sakingai pa eikiamos, ypač no miniuose žodynuose (Jakai ienė 2005: 104). Tai už unka, kaip i kiek ienas k uopš us da bas, be be okio da bo ne- gali bū i ge o žodyno. D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas 147 LITERATūRA IR ŠALTINIAI Aleksand a ičiū ė S. 2008: Paieškos sis emos Google naudojimo gali- mybė i ian kalbos eiškinius. – Kalbos kul ū a 81, 266–282. bŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas). Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. – P ieiga pe in e ne ą: h p://donelai is. du.l DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4 leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 6 (elek o- ninis) leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Hudson R. 1988: The linguis ic Founda ions o Lexical Resea ch and Dic iona y Design’. – In e na ional Jou nal o Lexicog aphy 1(4), 287–312. Jakai ienė E. 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy- bos ins i u as. LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as). Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą: www. lkz.l . LKŽI 1980: „Lie u ių kalbos žodyno“ ins ukcija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins- i u as. LNŽ 2008: Jakai ienė E., be g-olsen S. Lie u ių–no egų kalbų žodynas / Li- auisk–no sk o dbok, Vilnius: bal os lankos. LLVV 1972–1996: La iešu li e ā ās alodas ā dnīca 1–8, Rīga: Zinā ne. LLVVe 1972–1996: La iešu li e ā ās alodas ā dnīca, LU Ma emā ikas un in o mā ikas ins i ū s, LU La iešu alodas ins i ū s, Zinā ne. P ieiga pe in e ne ą: www. ezau s.l /ll . LVV 1987: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s. MLKŽ 2010: No kai ienė M., Šepe y ė R., Šimėnai ė Z. Mokomasis lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: bal os lankos. MLVV 2003–2008: Mūsdienu la iešu alodas ā dnīca. Red. D . philol. I. Zu- icena, LU La iešu alodas ins i ū s. P ieiga pe in e ne ą: www. ezau s.l / ml . NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego. Wa szawa: Wydawnic wo Naukowe PWN. PŽ 1984: Rusų–lie u ių kalbų poli echnikos žodynas. Sud. G. Daugėla, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. Rengiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. P ieiga pe in e ne ą: h p://www. lki.l /LKI_LT/index.php?op ion=com_con en & iew=a icle&id=592&I emid=1 (žiū ė a 2011 10 12). Te minynas 2004: Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o lie u ių kalbos e minų bazė (Lie u ių kalbos e minynas), Vilnius: Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą: www. e minynas.l (žiū ė a 2011 10 12). 148 KALboS KULTūRA | 84 VLE 2001–2010: Visuo inė lie u ių enciklopedija 1–18, Vilnius: Mokslo i en- ciklopedijų leidybos ins i u as. WCD 1996: The New In e na ional Webs e ’s Comp ehensi e Dic iona y o he English Language, Deluxe Encyclopedic Edi ion, Flo ida: T iden P ess In- e na ional. ŽūE 1998: Žemės ūkio enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy- bos ins i u as. БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург: Норинт. БAСРЯ 2004–2010: Большой академический словарь русского языка 1–14, Москва, Санкт-Петербург: Наука. СРЯ 1988: Ожегов С. И. Словарь русского языка, Москва: Русский язык. In e ne o eks ų iš ekliai, na šy i paieškos sis ema Google. Gau a 2011 10 21 SELECTIoN oF ILLUSTRATIVE EXAMPLES oF ACTUAL USAGE AND THEIR PRESENTATIoN IN THE BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN) Summa y The pape aims a in oducing he p esen a ion o illus a i e examples o ac- ual usage in he Bend inės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o S anda d Li hua- nian) and ocus on some deba able issues. Illus a ions make an impo an pa o a dic iona y en y; hey help o be e unde s and he lexical uni which is being de ined in he en y. Illus a i e examples in dic iona ies show possibili ies and speci ic ea u es o he combinabili y o lexical uni s, hei seman ic and syn ac ic ela ions, add o he explica ion o hei meaning. In Li huanian hey also show he co ec accen ua ion pa e n. Depending on he scope o a dic ion- a y, i s aim, s uc u e and o he issues o lexicog aphic me hodology and ech- niques, illus a ions a e gi en in di e en ways. The main ules o gi ing illus- a ions in he Dic iona y a e as ollows: examples o ac ual usage illus a e each lexeme; he illus a ions include wo d combina ions and sen ences; examples o au hen ic, ac ual usage a e gi en p e e ence; howe e , he illus a ions can be sho ened, amended, p oduced by he au ho ; he head wo d in illus a i e wo d combina ions and sen ences is usually gi en in ull; illus a ions a e gi en by accen ua ing all wo ds o wo d combina ions o sen ences, excep o monosyl- D. MURMULAITYTĖ. Bend inės lie u ių kalbos žodyno ilius acinių pa yzdžių a anka i pa eikimas 149 labic unc ional wo ds; illus a i e examples end o ha e he o ms o he head wo d wi h e o s o accen ua ion; b acke s in examples indica e pa s o examples o al e na i e usage [in squa e b acke s] o pa s o examples o op ional usage (in ound b acke s). Examples illus a ing he usage o he head (lexical) wo d should be selec ed wi h ca e and esponsibili y; so should hey be p esen ed in dic iona ies. This is especially ele an o no ma i e dic iona ies, such as he Dic iona y o S anda d Li huanian. KEY woRDs: illus a i e example o ac ual usage, gene al dic iona y, lexeme, wo d combina ion, sen ence. DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]