„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas

DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO ILUSTRACINIŲ PAVYZDŽIŲ ATRANKA IR PATEIKIMAS ESMINIAI ŽODŽIAI: iliustracinis vartosenos pavyzdys, aiškinamasis žodynas, leksema, žodžių junginys, sakinys. ĮVADAS Vartosenos pavyzdžių paskirtis yra iliustruoti reikšmės aiškinimą, papildyti jį smulkesniais reikšmės atspalviais, parodyti žodžio vartosenos galimybes ir ypatybes (LVV 10), jais pagrindžiamas žodžio įtraukimas į žodyną, skaitytojas įtikinamas, kad žodis paaiškintas ir stilistiškai kvalifikuotas tinkamai (БАСРЯ I 29), apskritai vartosenos pavyzdžiai padeda geriau suprasti aiškinamojo žodžio turinį, bent iš dalies parodo jo leksinę aplinką ir sintaksinius ryšius (DŽ4 XIII). Įvairiuose aiškinamuosiuose žodynuose iliustracijos pateikiamos skirtingai. Tai priklauso nuo žodyno paskirties, tikslų, struktūros, apimties, leksikografų pasirinktos metodikos ir kt. dalykų. Neretai pasirinkta iliustracijų pateikimo metodika ir technika paaiškinama žodyno įvade. Naujesniuose žodynuose (pvz., WCD) kartais dar grafiškai paaiškinama žodyninio straipsnio struktūra, nurodoma kiekvienos straipsnio dalies vieta. Mažesnės apimties žodynuose (MLKŽ, NSJP) dažnai tuo ir apsiribojama, plačiau nesupažindinant su reikšmių aiškinimo, iliustravimo, gramatinių ir kitokių pažymų pateikimo ir kt. metodika. Paprastai didesnės apimties žodynuose (LKŽe, LLVVe, БТСРЯ) žodžių reikšmių aiškinimai iliustruojami gausiau, mažesniuose (MLKŽ, LVV) – tik būtinais atvejais (plg. Jakaitienė 2005: 103–104). Dažniausiai iliustruojama žodžių junginiais ir sakiniais. Šie gali būti koreguojami, trumpinami ar kitaip pritaikomi žodyno straipsniui, kad geriausiai tiktų aiškinamo leksinio vieneto vartosenai, semantiniam ir sintaksiniam junglumui parodyti ir kt. (plg. LLVV I 16, LKŽI 76). Kartais iliustracijoms pasirinkti autentiški sakiniai netrumpinami, jos gali būti sudarytos net iš kelių sakinių, nurodomi D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 129 citatų šaltiniai1, pvz.: lengvasparnis, –ė adj. (2) greit, lengvai lekiantis: Baltapūki debesėli, lengvasparni lakūnėli, kur tu skriesi? V. Myk-Put. [...]; reivė sf. (4) [...] 3. ms.: Kreive reive, kur tu bėgi? – Skuste pešte, kas tau darbo! (upelis ir pieva) Pnd. (LKŽₑ); vaina [...] 2. Negatīva, nevēlama psihe, rakstura, personības īpašība. Nevēlams (cilvēka organisma) veidojums, arī stāvoklis. Viņa kritizēja un brākēja gluži visas meitenes un sievietes, kas vien grozījās Gusta [dēla] tuvumā, atrada neskaitāmus trūkumus un vainas.. Ezera 9, 291. «Neņem ļaunā, siev! Man savas vainas, tev savas un Austrumam [dēlam] atkal savas. Cilvēks paliek cilvēks.» Indrāne 5, 188; zīdenis, –ņa v. Ēdiens no pupām, zirņiem, grūstiem miežu graudiem un žāvētās cūkgaļas. Arī grūdenis (1). [...] Mūsu māte stingri turējās pie veciem paradumiem. Tā Meteņos katru gadu viņa vārīja zīdeni ar cūkas ausi. Austriņš 1, 360. Vai jūs zināt, kas ir zīdenis? Grūbu zupa ar pelēkajiem zirņiem un žāvētu cūkas gaļu.. Ves 86, 6, 30. Meteņa dienā vārīja ēdienus ar cūkas gaļu, īpaši cūkas galvas pusi.. Vārīja tradicionālo ēdienu – zīdeni jeb grūdieni. Lauku Dzīve 90, 2, 20 (LIVVe); АЗБУКА [...] 4. // Разг. То, что всем известно, всеми признано (обычно в функции сказуемого). Кто побеждает в бою? – продолжал подполковник. – Господа, ведь это азбука: побеждают сплоченные между собою люди, зажженные идеей. Верес. На япон. войне. (БАСРЯ). Lietuviams aktualu žodynuose parodyti kirčiavimo dalykus, šiuo aspektu iliustracijos taip pat įvairuoja. LKŽₑ, DŽ₆ₑ iliustracijose kirčiuotos pateikiamos tik antraštinio žodžio formos, pvz.: motinėlė sf. (2) 1. M, Pc krikšto motina, krikštamotė: Motinėlė su tėveliu veža vaiką krikštyti Rz. Motinėlės dovanotus karolius kažkas paėmė Sdb. 2. žr. motina 4: Kai tik antra motinėlė atsiranda, tada bitės leidžia spiečių Dbk. [...] (LKŽₑ); būti, yra (būva, būna, ēsti), buvo 1. turėti būtį, reikštis tikrovėje, egzistuoti: Pasaulis yra didelis. Ar pieno dar yra? Nebėra šieno. Nėra namų be dūmų (tts.). 2. gyventi, laikytis: Būvo trys broliai. Ji dabar būva pas dukterį. 3. turėti užėmus kur vietą, stovėti, gulėti: Ten būvo kalvė. Karvės būna tvarte. Vietoje būdamas ir akmuo apželia (tts.). 4. lankytis, apsilankyti: Vakar buvau pas seserį. Ar esi buvęs Latvijoje? [...] 6. vykti, dėtis: Kas būvo, žinome, o kas būs – ne. Esamasis, būūtasis (kartinis, dažninis), būsimasis laikas (lingv.). Būsimos dienos. [...] (DŽ₆ₑ); dėm||ė (4) 1. sutepta, suterta vieta: D. ant 1 Cituojant žodyno straipsnius stengiasi išlaikyti tą pačią formą, kokia yra cituojamame žodyne. Praleistos teksto dalys žymimos [...]. 130 KALBOS KULTŪRA | 84 skarelės. 2. savo spalva išsiskirianti iš aplinkos vieta: Saulės dėmės. Ant veido raudona d. 3. prk. dorovinis negero elgesio padarinys, yda: Žmogus be jokios ~ės. [...] (DŽ6e). Tuo tarpu mokymosi tikslams skirtame žodyne (MLKŽ) iliustracijos kirčiuojamos pagal loginį kirtį, t. y. kirčiuojami visi žodžiai, kurie pabrėžiami tariant frazę: pavéikslas dkt. v. (1, 1) piešimo ar tapybos kūrinys: Ar mátėte Čiurlionio pavéikslus? ° Ant síenos nèra nė víeno pavéikslo. [...]. Dar kitur kirčiuojami ir enklitikai bei proklitikai, tiesa, nenuosekliai, plg.: blõgas [...] nèrà tõ ~o, kuris neišeitų į gẽrą, pasául is [...] sėna kaip p.; prisiim̃ti [...] ką prisiėmei, turi ir įvykdyti, pasileisti [...] jiẽ ~léido vytis vãgį, bet bókštas [...] statýti ~tus iš smėlio, kalénti [...] jis vis tą patį mán ~lėna į gálvą, telkšóti [...] seniaũ čia ~ójo ẽžeras, pasíekti [...] aš ~kiu tik jõ pėtį (LNŽ)2. Straipsnio tikslas – supažindinti su iliustracinių vartosenos pavyzdžių pateikimu Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BŽ), atkreipti dėmesį į kai kuriuos abejonių keliančius dalykus3. Rašant šį žodyną iliustracijos imamos iš įvairių šaltinių, tarp jų daugėja elektroninių. Internete naršoma naudojantis paieškos sistema Google, paieškos eilutė formuojama įrašant visą žodžio kait ybos paradigmą ar didesnę, esminę jos dalį (Aleksandravičiūtė 2008: 267). Pavyzdžių ieškoma Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne, Terminų banke, įvairiose enciklopedijose ir kt. šaltiniuose (plačiau žr. Lietuvių kalbos instituto tinklalapio skyrelyje „Rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“, http://www.lki.lt/LKI_LT/index.php?option=com_content&view=article&id=592&Itemid=1). Daugeliu atvejų remiamasi LKŽe, kuris neretai yra vienintelis šaltinis senesnes ar kaimo, ūkio gyvenimo realijas įvardijančiai leksikai, etnografizmams, botanikos ir pan. terminams iliustruoti. 2 Straipsnio autorė yra viena iš BŽ rengėjų, rašanti ir redaguojanti jo tekstą. Straipsnis parengtas pranešimo, 2011 m. vasario 24 d. skaityto Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centro seminare „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno baigiamųjų darbų problematika“, pagrindu. Jame stengtasi apibendrinti savo ir kolegų patirtį rašant šį žodyną. Kadangi BŽ rengimo metodika koreguojama atsižvelgiant į iškylančias problemas ir rašant straipsnį dar nėra išbaigto instrukcijos varianto, straipsnio autorės požiūris į iliustracinės medžiagos atranką ir pateikimą kai kuriais aspektais gali skirtis nuo redakcinės kolegijos galutinės nuomonės šiuo klausimu. Tačiau autorei atrodo svarbu supažindinti visuomenę su kai kuriais esminiais ilgai laukiamo žodyno principais, pateikti informacijos apie jo kūrimą, galbūt paskatinti diskusiją, kad reaguojant į išsakytas pastabas būtų galima iš karto pagerinti patį žodyną. 3 Rašant šį straipsnį BŽ dar redaguojamas, todėl toliau pateikiami pavyzdžiai dar gali būti pakoreguoti. D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 131 1. BENDROJI ILIUSTRAVIMO METODIKA IR VARTOSENOS PAVYZDŽIŲ ATRANKA 1.1. BŽ kūrimo pradžioje manyta, kad nemažai žodžių daliai iliustracijos apskritai nereikalingos. Prie tokių buvo priskirti terminai (obojus muz., maniãkas, ūšorius 2. zool., báitas komp., pilkapýnas ist.), kitokie labai konkrečią, apibrėžtą reikšmę turintys žodžiai (kaišas, peñkakė, išsituokėlis, -ė), tautų bei genčių vardų (gruzinai), asmenų pavadinimai pagal gyvenamąją vietą (alytiškis, -ė, alsėdiškis, -ė) ir pan. Pagal naujausią metodiką iliustracijų gali nebūti tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, vulgarizmų ar retai vartojamų, bet dėl kitų priežasčių pateiktinų žodžių. Iliustruotina kiekviena leksema, t. y. kiekviena žodžio, žodžių junginio ar frazeologizmo reikšmė ar jos atspalvis – tiek aiškinant, tiek nurodant. Pavyzdžiui4: plikas, plikà bdv. (4) 1. neturintis plaukų: Mãno senėlis jau visái plikas. Vỹrai bijo tàpti pliki. | neturintis plunksnų, lapų ir pan.: Pliki mėdžiai. Lizdė tupėjo ką tik išširitęs plikas paukščiukas. 2. be kelnių, be kepurės, be pirštinių ir pan.: Plikos rankos. Kō vaikštai plikà galva? Neik į lauką plikų kaklų, apsirišk šaliką. Bùvo matýti jó plikà krūtinė. | basas: Plikos kojos. 3. be augmenijos, be žalumos: Plikas laukas. Plikos uolos. Pliki kalnai. | be sniego: Plikas kelias. Jis atsigulė ant plikos žemės. | be paveikslų arba apie tuščią kambarį: Plikos sienos. | neizoliuotas: Kyšo pliki elektros laidai. [...] pliaúškinti, pliaúškina, pliaúškino vksm. [...] 6. (kuo) šnek. fotografuoti, pyškinti: Skaitmeniniu fotoaparatu galima pliaúškinti nešukant galvòs dėl kokybės. | (ką, kuo): Jì gãvo dovanų pirmą gerą fotoaparatą ir pliaúškino juo vìską, už kò užkliūdavo akis. Jis ima pliaúškinti kadrą po kadro. [...] brìzgilas dkt. (3b) 1. ŽĄSLAI: Žabóti árklį brìzgilu. Árkliui valdýti į jō nasrùs įdedamos metalìnės paìlgos svirtėlės, sujùngtos su pavãdžiais, vadìnamos brìzgilu, ža-bōklėmis. 2. apynasris su žąslais arkliui valdyti, kamanos: Su tókiu brìzgilu árklio nenulaikýsi. kraipyti, kraĩpo, kraĩpė vksm. [...] ♦ gálvą kraipyti 1. reikšti nuostabą, stebėtis: Orų spėjikai kraĩpo galvas. 2. abejoti, dvejoti: Jis kraĩpo gálvą, netìki, ką sakau. úodegą kraipyti 1. suktis iš keblios padėties, išsisukinė́ti: Pìrma nieko nepaisė, dabar úodegą kraĩpo. 2. labai stengtis patikti, maivytis: Merginos úodegas kraĩpo. gretutinės teisės spec. atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teisės: Pažeisti autorių ir gretutines teises. Įgyti gretutines turtines teises į filmą. 4 Rašant šį straipsnį BŽ dar redaguojamas, todėl toliau pateikiami pavyzdžiai dar gali būti pakoreguoti. 132 KALBOS KULTŪRA | 84 Kiekviena leksema iliustruojama vartosenos pavyzdžiais ir tais atvejais, kai žodis nėra pateikiamas akivaizdžiai (kaip antraštinis), pvz., leksemos su pažymomis sngr., neig. yra straipsnio viduryje, bet tai yra savarankiški leksiniai vienetai – sangrąžiniai veiksmažodžiai arba daiktavardžiai, žodžiai su neiginiais; taip pat perkeltinės reikšmės leksemos (pažymėtos prk.), beesmenė vartosena (su pažyma beasm.) ir kt. atvejai, žodyno straipsnyje atskirti stačiu brūkšniu. Pavyzdžiui: išmėsti, išmeta, išmetė vksm. 1. (ką, iš ko, į ką) išblokšti, išsvies­ti, išnešti: Žirgas išmetė raitelį iš balno. Išmešk drabužius į balkoną, tegù prasivedina. | beasm. (ką, pro ką, nuo ko): Nuo smūgio jį išmetė pro priekinį mašinos stiklą. | (ką, kam, per ką, pro ką) metant iš kur paduoti: Išmešk man raktus pro langą [per balkoną]. 2. (ką, iš ko, į ką) pašalinti metant, išnešant: Nusipirkau naują spintelę, o seną išmečiau į prieškambarį. Suvalgęs saldainį, popieriuką išmešk į šiukšlinę. Staklės jau seniai išmetėme iš gryčios į klėtį. Tavo sudėvėti sportbačiai jau išmesti, gali neieškoti. Jei gandrai išmeta iš lizdo jauniklius – bus blogi metai. | neig. (ko, iš ko): Iš dainos žodžio neišmesi (flk.). | sngr. (ką): Labai sukirmiję grybai, daug išsimės. [...] nušviesti, nušviečia, nušvietė vksm. 1. (ką, kam) skleidžiant šviesą padaryti matomą, šviesų: Jiems keliūs nušvietė gaisrai. Mėnulis nušvietė viską blankią šviesą. | prk.: Laimėtojo veidą nušvietė šypsena. 2. sngr. pasidaryti giedram, nusigiedryti: Dangūs vėl nusisvietė. | beasm.: Gal popiet nusisvies. [...] Keblumų atsiranda, kai susiduriama su etnografizmais (etnogr.), istorizmais (ist.), pasenusia (psn.) ir pan. retesne leksika. Jų internete praktiškai nėra, vadinasi, yra didelė tikimybė, kad dabartinė jų vartosena išties reta. Tokiais atvejais sprendžiama, ar tikrai reikia šiuos žodžius pateikti BŽ (dėl būtinybės kitoms reikšmėms geriau suprasti, vartosenos įžymių rašytojų kūryboje ar kituose reikšminguose šaltiniuose ir pan.). Jei taip – pavyzdžių ieškoma LKŽ, o neradus jie laikomi tais išimtiniais atvejais, kai iliustracijų nereikia. Pavyzdžiui, žemaitýbė brižės ‘spyruoklinės akėčios’ yra pateikta keliuose reikšminguose šaltiniuose (ŽŪE, PŽ), bet internete ji nevartojama. BŽ šis žodis bus iliustruotas pavyzdžiu: Akėti su brižėmis. DŽ6e tai buvo veiksmažodžio brižioti, kuris nebus pateikiamas BŽ dėl retos vartosenos, apibrėžtis. Radus vos kelis vartosenos pavyzdžius į BŽ, ko gero, nepateks ir DŽ6e buvęs frazeologizmas bāda [badùs] atgáuti ‘kiek pasisotinti’. O antroji žodžio bušidò reikšmė, nors nerasta jos vartosenos tekstuose (yra tik žodynuose), vis dėlto dėtina, nes gali padėti suprasti dabartinę pirmąją reikšmę: bušidò dkt. vyr. nekait. 1. viena Rytų dvikovų, susidedanti iš kikbokso ir imtynių veiksmų: Káutis bušidò ringe. Europietiškas bušidò lietuviškame ringe. 2. viduramžių Japonijoje – samurajų garbės ir moralės kodeksas. D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 133 DŽ6e yra nemažai abstraktų (su priesagomis –imas / –ymas, –umas ir kt.), be vartosenos pavyzdžių tiesiog įtrauktų į pamatinių žodžių straipsnius. Tai yra reguliarūs dariniai, juos visada galima pasidaryti iš pamatinių veiksmažodžių ar vardažodžių. Iš jų BŽ bus pateikiami tik tie, kurie gana dažni realiojoje vartosenoje, vadinasi, galima rasti jų iliustracinių pavyzdžių. Išimtys galimos tais atvejais, kai žodis įtrauktinas ne dėl dažnos vartosenos, o dėl kitų priežasčių (rašybos, ryšio su pamatiniu žodžiu, vartojimo kito žodžio apibrėžtyje, kirčiavimo ar pan.). BŽ kūrimo pradžioje, kol nebuvo griežtai reikalaujama iliustruoti kiekvieną leksemą, kelias neiliustruotas daugiareikšmių reguliarių vedinių (abstraktų) reikšmes ketinta pateikti pažymėtas vienu reikšmės numeriu. Pavyzdžiui: buvìmas dkt. (2) → būti 1, 2, 5. lenkìmas dkt. (2) 1. → lenkti 1, 1, 4, 5, 10, 11. 2. → lenkti 2. | sngr. 3. sngr. → lenkti 7, 12 (sngr.). 4. → lenkti 8: Lenkìmui būtina (kelio) juostos atkarpà turi būti laisvà. išnèrimas2 dkt. (2) 1. → išnerti2 1, 2. 2. → išnerti2 3–5. | sngr. 3. sngr. → išnerti2 6 (sngr.): Gyvātės išsinèrimas iš ódos. Dirbant įsitikinta, kad, pirma, šiuo būdu netiksliai parodoma vedinio semantinė struktūra, ir, antra, toks pateikimas nebūtų aiškus ir patogus vartotojui. Todėl baigiamajame žodyno rengimo etape šios metodikos atsisakyta, kiekviena leksema aiškinama ar atskirai nurodoma į tam tikrą pamatinio žodžio reikšmę ir iliustruojama. 1.2. Nenorint žodyno perkrauti naujos reikšmingos informacijos nepateikiančiais sakiniais (Jakaitienė 2005: 105, Hudson 1988) ir siekiant vienodesnio BŽ straipsnių vaizdo orientuojamasi vidutiniškai į tris–keturis vieną reikšmę ar jos atspalvį iliustruojančius sakinius (žodžių junginių gali būti daugiau). Antra vertus, labai turtingas kai kurių žodžių semantinis ar sintaksinis junglumas reikalauja gausesnių iliustracijų, o retesnių tautovardžių, asmenų pagal gyvenamąją vietą, cheminių elementų pavadinimų iliustracijų rasti ne taip jau ir paprasta. Bet kuriuo atveju iliustracijos neturi būti perteklinės, jose turi būti tik iliustruojamai leksemai aiškiai pateikti būtina informacija. Tai taikoma tiek iliustracijoms kaip visumai, tiek kiekvienam iliustraciniam vartosenos pavyzdžiui (sakiniui, žodžių junginiui). Todėl autentiški vartosenos pavyzdžiai redaguojami, pvz.: 134 KALBOS KULTŪRA | 84 Autentiški vartosenos pavyzdžiai Redaguoti vartosenos pavyzdžiai bìtkrėslė dkt. (1) vaistinis, nuodingas aštraus kvapo augalas nedidelių, pusrutulio pavidalo tamsiai geltonų graižų kekėmis (Tanacetum): Bitkrėslės núoviras naikina virškinimo trakto parazitus, gėrina apetitą. Bitkrėslių preparatų nerekomenduojama vartóti ilgą laiką – jie didina kraujospūdį.) bìtkrėslė dkt. (1) vaistinis, nuodingas aštraus kvapo augalas nedidelių, pusrutulio pavidalo tamsiai geltonų graižų kekėmis (Tanacetum): Bitkrėslės núoviras gėrina apetitą. Bitkrėslių preparatų nerekomenduojama vartóti ilgą laiką.) bebriùkas dkt. (2) bebrų jauniklis: [...] Balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje patelė atveda tris–keturis (rečiau penkis) bebriukùs. Gamtininko atsiųstoje nuotraukoje matome bėbro patelę su bebriuku. bebriùkas dkt. (2) bebrų jauniklis: [...] Pavasarį patelė atveda tris–keturis bebriukùs. Nuotraukoje – bėbro patelė su bebriuku. Tuščiažodžiauti nepriimtina, bet trumpinant pavyzdžius neturėtų nukentėti informatyvumas. Palyginus vienos iš abstrakto brukimas reikšmių iliustracijas (atkreiptinas dėmesys, kad abstraktai BŽ ne apibrėžiami, o nurodoma į pamatinius veiksmažodžius), akivaizdu, kad pirmasis sakinys neabejotinai informatyvesnis: Protingų žmonių patarimai dažniausiai ir lieka patarimais, o ne nuomonės brukimu (1) ir Nelaikykite to mano nuomonės brukimu (2). Dar plg. itin ilgą, bet ir labai informatyvią iliustraciją straipsnyje: konstitùcija dkt. (1) 1. teis. pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis jos santvarką: Lietuvos Respublikos konstitucija. Konstitucijos pataisa yra pačioje konstitucijoje daroma pataisa, o kai konstitucijos pamatu taisomas koks kitas įstatymas ar dar kas nors, tokią pataisą vadintina konstitucine. [...] 1.3. BŽ kūrimo pradžioje buvo numatyta leksiką iliustruoti tik autentiškais pavyzdžiais. Tačiau kai siekiama iliustruoti kiekvieną leksemą, nori nenori pasitaiko atvejų, kai iliustraciją reikia sukurti pačiam teksto rašytojui ar redaktoriui. Ar tuo nusikalstama ankstesniam autentiškumo reikalavimui? Vargu, nes BŽ kūrėjai irgi yra kalbos vartotojai. O gali būti iliustruojama ne tik rašytinės kalbos, bet ir šnekamosios kalbos pavyzdžiais. Tokių, beje, apstu interneto komunikacinėje vartosenoje. Ir tai yra gera proga įtraukti į BŽ daugiau gyvesnių dabartinės šnekamosios kalbos vartosenos faktų, ku- D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 135 rie šiek tiek atvertų kiek per gausią senesnių laikų kaimo realijas atspindinčių iliustracijų dalį. Tokiu būdu žodyne pateikti duomenys labiau atitiktų realiąją dabartinę vartoseną. Pavyzdžiui, straipsnyje baisūolis, baisūolė dkt. (2) kas neišvaizdus, negražus: Vaikystėje báiminausi, kad su manim, tókiu baisuoliu [tókia baisyolė], vaikai nenorės draugáuti. Čia gražuolių konkursas ar baisuolių? paskutinei iliustracijai būdinga šnekamosios kalbos sintaksė (nėra Ar...), o straipsnyje bedantiškumas dkt. (2) buvimas bedančio: O vyrus bedantiškumas tai jaunina, ar nė? (iron.) pateiktas gyvas, išraiškingas vartosenos pavyzdys aiškus ir be konteksto, situacija lengvai įsivaizduojama. Tačiau kuriamos iliustracijos turėtų būti būtent gyvos, ne trafaretinės, t. y. kad vienõs semantinės, kirčiavimo ar kt. grupės leksemos nebūtų iliustruojamos pagal vieną schemą (dar prieš pradedant rašyti BŽ buvo kritikuojamas iliustravimas elementariais, pirmiausia į galvą ateinančiais sakiniais Mergáitė válgo óbuolį. Berniùkas skáito knýgą. ir pan.) Nesistengiant sukurti gyvesnio vartosenos pavyzdžio, jų dirbtinumas būtų labai ryškus išrinkus ir kartu peržvelgus visus tam tikros semantinės grupės žodžius. Tarkim, didelė tikimybė, kad tautovardžių ar asmenų pagal gyvenamąją vietą straipsniuose nuolat kartosis susipažinti su kuo, susitikti ką ir pan. konstrukcijos – šie žodžiai dažniausiai yra antrosios kirčiuotės, o tokios konstrukcijos parankios kebliems kirčiuoti linksniams pailiustruoti, pvz.: susipažináu su bangladešiečiu, -ė; pasitikti / susitikti alsėdiškiùs, -ės, nugalėti kroatùs, -ės sporto varžybose ir pan. Siekiant dirbtinai iliustruoti vietovardžių (ypač nelietuviškų) vartoseną, neabejotinai kartosis sakiniai apie gyvenimą, apsilankymą, grožėjimąsi ir pan. ta vietove (nes būtent tokiame kontekste gali būti pavartoti kirčiuoti sunkesni antraštinio vietovardžio linksniai). Taigi šiais atvejais reikia labiau pasitelkti savo kūrybines galias ir siekti įvairovės. 1.4. Leksinių vienetų apibrėžtys aiškinamajame norminamajame žodyne negali būti pernelyg enciklopediškos, todėl pavyzdžiais jas galima ir kartais reikia papildyti, praplėsti – ypač pateikiant retesnes ar istorines realijas, 136 KALBOS KULTŪRA | 84 kurios šiuolaikiuose kasdieniuose, ne specialiuose, tekstuose retai aptariamos. Tokiais atvejais geriausias iliustracijų šaltinis – įvairios enciklopedijos, ypač VLE. Pavyzdžiui: bavārai dkt. dgs. (2) [...] 2. vakarų germanų gentis, įėjusi į vokiečių ir austrų tautų sudėtį: Didžiojo tautų kraustymosi metu V a. pab.–VI a. pr. bavārai užėmė teritoriją tarp Dunojaus ir Alpių ir sukūrė savo karalystę.5 bavāras, bavārė dkt. (2) 1. bav arų etninės grupės žmogus: [...] Padavėjos primena tas bavarės, per alaus šventę Miunchene nesunkiai vienoje rankoje nešančias penkis litrinius alaus bokalus. 2. ist. bavarų genties žmogus: Šie dv idaliai lamatiečių moterų kabučiai turi aiškių sąsajų su VI a. germanų (alemanų, bavarijų) kabučiais. VI–VII a. šiaurinės frankės, alemanės, tiuringės, bavarės, langobardės panašiais smeigtukais segdavosi plaukus. babilonietis, babilonietė dkt. (2) babiloniečių tautos žmogus: Babiloniečio laiko jausmą valdė rimties, pastovumo, patvarumo principas. Manoma, kad Biblijoje pasakojama Nojaus Arkos istorija tėra nauja babiloniečio Gilgamešo epo versija. belatakės liaukos ištekamųjų latakų neturinčios liaukos, kurių gaminami hormonai patenka tiesiai į kraują ar limfą, endokrininės liaukos: Hipofizė, antinksčiai, skydliaukė – svarbiausios belatakės liaukos. Nuo belatakijų liaukų veiklos priklauso normalus organizmo augimas ir vystymasis. Sutrikusi [pažeista, suaktyvėjusi, sumažėjusi] belatakijų liaukų funkcija. Belatakijų liaukų fiziologiją ir ligas tiria endokrinologija. lāpiai dkt. dgs. (2) tauta, gyvenanti Laplandijoje, kalbanti finų kilmės lapių kalbomis, samai: Yra keturios bendrinės lapių kalbos. Šiuo klausimu pridurtina, kad šiaip konkrečių pavardžių ir datų iliustracijose, kiek įmanoma, vengiama: žodynas – ne laikraštis, jį rašant tikimasi, kad jis tarnaus kur kas ilgiau. Šių dienų aktualijos gali būti nesuprantamos po dešimties metų. Kas kita – istorizmai ar pan. retos realijos. Taip pat pateisinamas lietuvių ir kt. klasikų, svarbių istorinių vietovių ar datų, konkrečių įstaigų ar organizacijų minėjimas iliustracijose, pavyzdžiui: brolija dkt. (2) [...] 3. krikščionių pasauliečių visuomeninė religinė organizacija, kuriai vadovauja dvasininkai, vienuoliai: Brolijos įsteigimo proga pasauliečius pranciškonus sveikino parapijos klebonas. Lietuvos stačiatikių brolija. Brolių mokyklos (ist.). bùrtininkas, bùrtininkė dkt. (1) [...] 2. puikus savo srities specialistas, nepaprastas menininkas: Didysis dainų pasakų burtininkas K. Andersenas. būras1, būrė1 dkt. (2) Mažosios Lietuvos valstietis lietuvis: Būrais vadinti Mažosios Lietuvos laukininkai baudžiauninkai. K. Donelaitis „Metuose“ ragino būrus imtis vienokių ar kitokių darbų. Lenkis, bėdinas būrė, prieš dvaro poną. 5 Šiuo atveju pateisinamas ir kitais atvejais vengtinas konkrečių vietovių bei datų minėjimas. D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 137 charakiris [...] Pasidaryti charakìrį. Ritualinė samurajų savižudybė vadinama charakiriù. Pilėnų kunigaikščio Màrgirio savižudybė persirėžiant pilvą visiškai tapatì samurajų charakiriui. | prk.: Taupymo charakiris valdininkų dar nepaliètė. 1.5. Tačiau čia susiduriama su kitu keblumu. Dabar siekiama, kad iliustracijose būtų vartojami tik tie žodžiai, kurie patys BŽ yra paaiškinti, t. y. eina antraštiniais atskirų straipsnių žodžiais. Anksčiau ši griežta taisyklė galiojo tik apibrėžtyse vartojamiems žodžiams (ir dėl to į BŽ pateks retų veiksmažodinių abstraktų, be kurių neišsiversta atskirais sudėtingesniais atvejais aiškinant kitus žodžius). Vis dėlto pasigilinus atrodo, kad ši taisyklė neturėtų būti griežtai taikoma ir iliustracijoms. Plg. bavaras, bavarė antrosios reikšmės iliustracijas – jose vartojami senoviniai gentvardžiai suteikia papildomos informacijos apie šią reikšmę retai (ne specialiuose tekstuose) vartojamą žodį, bet nesuponuoja būtinybės jų pačių aiškinimo ieškoti BŽ (norint gilintis į istorinius dalykus būtų natūralu informacijos ieškoti enciklopedijose ir kituose tam skirtuose leidiniuose). 1.6. Vėliau rasti vartosenos pavyzdžiai neretai verčia koreguoti jau suformuluotą apibrėžtį, skirti naują reikšmę ar jos atspalvį, kartais net svarstyti, ar žodis apskritai trauktinas į BŽ ir kokia forma. Iliustracijos neturi prieštarauti apibrėžčiai. Jei rastas labai būdingas vartosenos pavyzdys aiškiai neatitinka apibrėžties, redaguojant taisoma apibrėžtis, jei straipsnio struktūrą „griaunantis“ pavyzdys nebūdingas ar net abejotinas – atsisakoma pavyzdžio. Štai keletas tokių atvejų: 1) báltas1, baltà bdv. [...] ♦ baltóji mirtìs sakoma apie cukrų ar druską, kurių gausus vartojimas yra žalingas sveikatai: Šis narkòtikas vadinamas baltąja mirtimi. Iliustracija rodo, kad apibrėžtis keistina į „apie baltos spalvos kenksmingą (gausiai vartojant), sveikatai pavojingą produktą: narkotikus, druską, cukrų, konservantus ir pan.“ 2) bumerángas dkt. (1) plokščias lenkto medžio svaidomasis Australijos čiabuvių medžioklės ir kovos ginklas, kuris, nekliuvęs į taikinį, grįžta atgal; vartojamas ir žaidimams: [...] Vartosenos pavyzdys Negrįžtamasis bumerangas rodo, kad apibrėžtis taisytina, redaguotinas ir visas straipsnis: 138 KALBOS KULTŪRA | 84 bumerángas dkt. (1) plokščias lenkto medžio svaidomasis Australijos čiabuvių medžioklės ir kovos ginklas: Grįžtamàsis [negrįžtamàsis] bumerángas. Mėsti [sugáuti] bumerángą. Nepataikęs į táikinį (grįžtamàsis) bumerángas grįžta atgal. Bumerángai tebenaudójami žaidimams. Bumerángas – tai puikùs, visiems tinkantis, laisvãlaikio praleidimo būdas, o kartù ir spòrtas. | prk.: Mėlas anksčiau ar vėliau grįžta bumerángu. 3) Daiktavardžio dainà apibrėžtis „nedidelis muzikos kūrinys su žodžiais“ (dar plg. „nedidelis eiliuotas žodinis ir muzikos kūrinys“ DŽ₆ₑ) niekaip nedera su visai įprastu ir gana dažnu vartosenos pavyzdžiu Dainà bè žõdžių. 4) Baltíeji rūmai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų rezidencija Vašingtone nuo 1800 m.: Baltųjų rūmų rekonstrukciją vykdys Lietuvos bendrovė. Per dieną Baltuosiuose rūmuose apsilanko daugiau nei penki tūkstančiai lankytojų. Tačiau apstu pavyzdžių, kur Baltíeji rūmai reiškia ką kita: Baltíeji rūmai pagaliau pripažino, kad JAV ištiko recesija. Prezidentas ragina respublikonus bendradarbiauti su Baltaisiais rūmais. Baltiesiems rūmams mesti nauji žmogaus teisių gynėjų kaltinimai. Tiek Baltiesiems rūmams, tiek Kremliui palengvėjo, kai rezoliucija buvo atmesta, kurie akivaizdžiai rodo, kad formuotinas šios reikšmės atspalvis ar antroji šio žodžių junginio reikšmė „JAV valdžia“. 5) barjèras dkt. (2) [...] 2. sport. tam tikra lengvos konstrukcijos užtvara, kurią turi įveikti bėgikas ar jojiko valdomas žirgas: Žemas [áukštas] barjèras. Dvigubas barjèras. Įspūdingi žirgų šuoliai per barjerùs. Ilgo nuotolio bėgimè naudojami vidutinio dydžio barjèrai. Finišãvimas prasideda įveikus paskutinį barjèrą. Vartosenos pavyzdys Šuõ visadà sustója ties dvigubu barjerù rodo, kad formuotinas reikšmės atspalvis „užtvara, kurią turi peršokti dresuojamas šuo“. 6) bùlviakasis dkt. (1) bulvių kasimo metas: Ankstyvas [vėlyvas] bùlviakasis. Pérnai bùlviakasis buvo labai šlápias ir lietingas. Vartosenos pavyzdžiai Bùlviakasis kãime – vienas smagiáusių vėlyvo rudens darbų. Bùlviakasio pabaigtùvių švęntė. Vidùržemio jūros regionè alyvuogių skynimą galima sùlyginti su lietuviškuoju bùlviakasíu. Nuvýtus bulvienójams, bùlviakasio neatidėliókime. Bùlviakasių čia nebūna, žmonės tiesióg išeina ir pasi̇kasa (bùlvių), kadà reikia ir kt. rodo, kad formuotinas reikšmės atspalvis „bulvių kasimo darbai, ppr. su talka“. 7) bedièviškai prv. → b e d i e v i š k a s: Bedièviškai elgtis. Bedièviškai neįgdamas daugybę dogmų jis įskaudino milijonùs krikščionių. Pripratę girtuokliauti, vógti ir D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 139 bedieviškai, nedorai gyventi, jie nenorėjo taisytis. Visuomenė bedieviškai paklūsta šiuolaikiniam vartojimo kultui. bedieviškas, bedieviška bdv. (1) būdingas bedievystei ar bedieviams: Bedieviškos kalbos. Vartosenos pavyzdžiai Nebėkertame miškų taip bedieviškai. Jei tos žaliužės nebūtų tokios bedieviškai brangios, būčiau visiems langams sudėjusi niekaip netinka religinei prieveiksmio reikšmei iliustruoti, todėl pateiktini kaip perkeltinės reikšmės iliustracijos arba formuotina antroji prieveiksmio reikšmė „labai“. Dar vienas sudėtingesnis atvejis, išryškėjęs ieškant iliustracinių pavyzdžių – būdvardis belatākis, belatākė. LKŽ šio žodžio nepateikia. Internete jis randamas tik junginiuose su žodžiu liaukà. Bet vartosenos pavyzdys su netaisyklingos darybos vediniu Po Antrojo pasaulinio karo atrastas dar vienas aukštėjantis protarpinis belatakínis šakinimo būdas perša mintį, kad belatakės gali būti ne tik liaukos, ir šis būdvardis gali būti apibrėžiamas „neturintis latako“. 1.7. Iliustracijose stengiamasi pateikti sudėtingesnes ir, jei įmanoma, įvairesnes iliustruojamo žodžio formas – kirčiuoti „pavojingus“ (t. y. dažnai netaisyklingai kirčiuojamus) linksnius, įvardžiuotines formas su nosinėmis ir pan., pavyzdžiui: barškūtis dkt. (2) [...] 4. ritminis muzikos instrumentas – tuščiaviduris rutulys su kotu, pripildytas smulkių barškančių daiktų: Pasaulio tautos barškučius naudoja nuo seniausių laikų. Mokyklėlėje vaikas mokosi dainuoti ir groti barškučiu. Minėta apie pavojus kuriant iliustracijas retesnės vartosenos tautovardžiams ir asmenų pagal gyvenamąją vietą pavadinimamas. Štai keletas pavyzdžių, kai iliustracijų kurti nereikėjo, jos rastos interneto vartosenoje6: baškìras, baškìrė dkt. (2) baškirų tautos žmogus: Tėko nemažai bendrauti ir net viename kambaryje gyventi su baškiru, mordviu, buriatu. Internetu su baškire susipažinęs kaunietis savo žmoną pamatė po trijų mėnesių. Nutarta organizuoti Lietuvos baškirų bendruomenę. Baškirai nedrąsiai iš pašto klibina savo prezidentą. 6 Suredaguotuose šiuose BŽ straipsniuose iliustracijų turėtų likti mažiau. Cituojant neredaguotą žodyno straipsnių variantą norima parodyti tinkamų pavyzdžių įvairovę, todėl jos pateikiamos visos. 140 KALBOS KULTŪRA | 84 batakiškis, batakiškė dkt. (2) Batakiuose ar jų apylinkėse gyvenantis ar iš ten kilęs žmogus: Kelyje užsidegęs automobilis nutrūkę batakiškės kelionę į Tauragę. Nuo seno piliakalnis traukia ne tik batakiškius, jis gausiai lankomas turistų. Redaktorius telefonu kalbėjosi su prisistatyti nepanorusių batakiškių. bavāras, bavārė dkt. (2) 1. bavarų etninės grupės žmogus: Vargas tám alūdarui, kuris pamėginęs pamalōninti bavārą prastū alumi. Mūsų sūtiktas bavarės labai nustėbino klausimas, kas skiria bavarùs nuo vókiečių. Ne vien patriotizmas ir meilė tradicijoms skātina bavarùs puoselėti šią puikią šventę. [...] 1.8. Iliustruojama gali būti tiek žodžių junginiais, tiek sakiniais. Jei yra abiejų rūšių iliustracijų, pirmieji pateikiami žodžių junginiai, o tada – sakiniai. Pavyzdžiui: lẽngvas, lengvà bdv. (4) [...] 5. nestiprus, silpnas, švelnus: Lẽngvas alùs. Lengvà žiemà (nešalta). Lẽngvas kosulỹs [prisilytėjimas, vėjėlis]. Lengvà bausmė. Lẽngvas girtùmo laipsnis. • ant. sunkus. [...] 8. paprastas, nesudėtingas: Lẽngvo tùrinio knygà. Knygà parašyta lengvù stiliumi. áiškinti, aiškina, aiškino vksm. 1. (ką, kam) raštu ar žodžiu dėstyti, kad būtų aišku, suprantama, komentuoti: Pāmoką aiškinti (moksleiviams). Įstatymą aiškinti (visuomenei). Aiškinamasis žodynas. | sngr. (ką): Likusius uždavinius aiškinkitės paštyts. 2. sngr. (ką) stengtis atskleisti, sužinoti, padaryti žinomą: Policija aiškinasi įvykio aplinkybes. [...] dirbtinis, dirbtinė bdv. (2) 1. padarytas, netikras, nenatūralus: Dirbtinis šilkas [medùs]. Dirbtinis apvaisinimas. Bāldai aptraukti natūraliai arba dirbtinė óda. Ar tavo dantys tikri, ar dirbtiniai? • ant. tikras, natūralus. [...] dẽginti, dẽgina, dẽgino vksm. [...] 3. (ką) naudoti, kad būtų gaunama energija: Dẽginti malkas [dùrpes, gamtinės dùjās]. Dẽginti daug švino tùrintį benziną. Dẽginti elektrą. Tempiamose kūno vietose deguonis dẽgina riebalus, raūmenys stangrėja. Juõkas padeda dẽginti kalorijas. [...] Viename iš baigiamųjų BŽ redagavimo etapų nutarta atsisakyti praktikos žodžių vartoseną iliustruoti sakiniais, neturinčiais veiksnio, pvz.: Aiškinasi viršininkui, kodėl pavėlavo. Turėjo aiškintis dirėkcijai dėl nesutarimų su tiekėjais. Santykius aiškinasi taikiai. Lengvabūdiškai žiūri į gyvenimą. Dar plg.: mègzti, mèzga, mèzgė 1. rišti mazgą: Mėzga mèzga ir niekaip nesumezga. [...] (DŽ₆ₑ); padažýti tr. 1. R116, K pamìrkyti, pavilgyti: [...] Duonos druskon padãžė, pavalgė ir nuėjo Lp (LKŽₑ). Tokie sakiniai taisomi vienu iš dviejų būdų – arba iš sakinio daromas žodžių junginys su bendratimi (Taikiai aiškintis santykius), arba sukuriamas pilnas sakinys (Jie aiškinasi viršininkui, kodėl pavėlavo. Tù lengvabūdiškai žiūri į gyvenimą). D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 141 Atkreiptinas dėmesys – nepilnieji sakiniai nepainiotini su apibendrintos semantikos sakiniais, kurie yra teiktini: akūtė dkt. (2) [...] 2. besivystantis pumpuras augalo lapo pažastyje: Medeliùs skiëpija akùtėmis. brūzgùlis dkt. (2) [...] 4. pagaliukas, vartojamas sagos vietoje: Nusidróžti brūzgùlį. Kélnes sègdavo brūzguliù. 2. ILIUSTRACINIŲ PAVYZDŽIŲ PATEIKIMO FORMA 2.1. Antraštinių žodžių formų trumpinimas Spausdintiniuose žodynuose įprasta taupyti vietą, todėl antraštiniai žodžiai iliustracijose dažnai trumpinami. Vietoj pagrindinės jų formos paprastai rašoma tik pirmoji raidė, kitų formų – tik kaitomosios žodžio dalys ir pan. Pavyzdžiui: dail|ùs, ~į (4) 1. malonus pažiūrėti, labai gražus: D. liemuo. D. drabužis. Augo kieme klevelis, labai d. medelis (d.). O šis trečiasis ~i ~iáusias mano paties žirgelis (d). | prk.: Turìu ~aũs (daug) laiko. 2. lygus: D. kelias. Dailios lentos. [...] (DŽ₆ₑ); glùži apst. Pavisam, pilnīgi. G. svẽss žmogus. G. vienkàršs jautãjums. G. manas domas. G. cits izskats. (MLVV); poetycki, ~ccy «właściwy poezji lub poecie, tworzony przez poetę»: Talent p. Proza p–a. (NSJP); НРАВ, -а, м. 1. Характер, совокупность душевных свойств. Добрый н. Крутой н. По нраву (нравится). 2. мн. Обычай, уклад общественной жизни. Старинные нравы. (СРЯ). BŽ straipsniai šiuo požiūriu nesiskiria nuo įprasto teksto, nes visi iliustracijų žodžiai pateikiami ištisai, nesutrumpinti. 2.2. Skliaustų vartojimas Iliustracijose gali būti vartojami paprastieji ir laužtiniai skliaustai. Laužtiniuose skliaustuose pateikiamos alternatyvios vartosenos pavyzdžių dalys, pvz.: abecėliškai prv. abėcėlės tvarka, pagal abėcėlę: Abėcėliškai surašyti [išvardyti, išdėstyti]. klaviatūra dkt. (2) klavišų arba mygtukų sistema – įvairių aparatų ir mechanizmų dalis arba atskiras, su jais suderintai veikiantis įtaisas: Rašomosios mašinėlės [kompiuterio, telefono, skaičiuoklio, kasos aparato] klaviatūra. Bel aidė klaviatūra. Klaviatūros tvarkyklė (komp.) [...]. 142 KALBOS KULTŪRA | 84 Laužtiniuose skliaustuose numatyta pateikti informacija rūšiuojama. Vienuose laužtiniuose skliaustuose nepateikiami skirtingi terminai, nebent jie būtų rūšiniai, pavyzdžiui: būsena dkt. (1) 1. buvimo, gyvenimo būdas: Prastà būsena. 2. spec. medžiagos, sąmonės, reiškinių buvimo būdas: Garų [skystoji] būsena. Rimties [kritinė] būsena. Psichinė būsena. Narkotinio apsvaigimo būsena. Kòmos būsena. Būti prislėgtõs būsenos. Būsenų sekà. Paprastuosiuose skliaustuose pasviruoju šriftu pateikiama nebūtina iliustracijos dalis, pvz.: víenas1, vienà1 sktv. kiek. (3) skaitmuo, skaičius ir kiekis 1: Jau vienà (valandà). Vaikui vieni mėtai. Dvìdešimt vienų metų merginà. [...] vėžinti, vėžina, vėžino vksm. vak. 1. (ką, kuo, su kuo, ant ko) vežioti, važinėti (ppr. pramogai ar per apeigas): Vyresnieji (vaikai) vėžindavo mažúosius (su) dviračiu [ant dviračio]. [...] išmesti, išmeta, išmetė vksm. [...] 3. (ką) nustoti laikyti, leisti iškristi (ppr. iš rankų): Moteriškė suklūpo ir išmetė rankinuką. Mažai trūko – būtum išmetęs vaiką. | neig. (ko): Atsargiai nešk (indùs), neišmesk. [...] 10. (ką, po ką, kas) šnek. išgerti (svaigalų), išlenkti: Susitikę šnektelėjome, išmetėme po stiklelį (degtinės). mokėti1, móka, mokėjo vksm. (ką, kuo, už ką) duoti pinigų ar pan. už darbą, gaunamą daiktą ar paslaugas: Už pietùs mokėsime penkiasdešimt litų (50 Lt). Mokėsite grynaisiais (pinigais) ar mokėjimo kortele. Kiėk aš turiu mokėti už važiavimą taksi? [...] Plg. – paprastuosiuose skliaustuose paprastuoju šriftu pateikiamas iliustracijos paaiškinimas: lengvas, lengvà bdv. (4) [...] 5. nestiprus, silpnas, švelnus: Lėngvas alùs. Lengvà žiemà (nešalta). lenkti, lenkia, lenkė vksm. [...] 2. [...] | sngr. (kam, prieš ką) palenkti galvą ar liemenį teikiant pagarbą ar sveikinantis: Dainininkė lenkiasi publikai. Praeidami visi lenkėsi prieš kryžių. Aukštà panèlė prieš visùs lenkiasi (svirtis) (flk.). [...] lentà dkt. (4) 1. iš medžio kamieno išpjauta pailga plokštė: Obliúotos pušinės lentos. Lentų grindys. Apkálti sienas lentomis. Pjauti lentàs. Plónas kaip lentà (labai plonas). [...] vienaaukštis1, vienaaukštė bdv. (2) 1. turintis vieną aukštą: Vanduõ apsėmė vienaaukščius pastatus. Vienaaukštė (vienaaukščių namų) statýba. [...] Dėl paprastųjų skliaustų pasakytina, kad rišliuose tekstuose jų vartosena yra gerokai įvairesnė, dažniausiai juose mintis tikslinama, aiškinama, D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 143 papildoma, kas nors vardijama ir pan., pavyzdžiui: Mėsiniai, greitai augantys ir subręstantys triušiai (bròileriai). Tautų kraustymosi pradžia laikoma germá-nų genčių (alemanų, fránkų, gòtų, burgùndų, vandalų) migracija. Buožė sudā-rė sustorėjimas (taip pát vadinamas buože), kótas, kablys ir slankiojanti kilpa. Žodyne, nuosekliai laikantis BŽ instrukcijos reikalavimų ir sistemingumo principo, vartosenos pavyzdžiai su kitką reiškiančiais skliaustais turi būti pertvarkomi. Kai kuriais atvejais ir pertvarkytas sakinys tinkamai iliustruo-ja vienos ar kitos leksemos vartoseną, plg.: ties Braziūkais prasideda Višakis (Šešupės ištakas) ir ties Braziūkais prasideda Višakis, Šešupės ištakas; bruknýnai nýksta, ýpač reñkant úogas mechãniniu būdù (šukuòjant) ir bruk-nýnai nýksta, ýpač reñkant úogas mechãniniu būdù – šukuòjant. Tačiau pasitaiko, kad iliustracinio sakinio neįmanoma pertvarkyti neiškreipiant jo minties, išsaugant svarbius semantinius, stilistinius atspalvius ar pan., tuo-met iliustracija atmetama kaip netinkama. Pavyzdžiui, atsisakyta šių iliustracijų: Ji nugalėjo trijose rungtyse (atraminis šuolis, lygiagretės, būomas). Jūros (dienos) ir kranto (nakties) brizas. Išlikęs Butautų dvaras (kultūros pa-minklas, muziejus). 2.3. Iliustracijų eiliškumas Vartosenos pavyzdžių pateikimo tvarka vienais atvejais yra labiau apibrėžta nei kitais. Minėta, kad iliustruojant vartoseną pirmiausia pateikiami žodžių junginiai, o tada – sakiniai. Veiksmažodžių straipsniuose negali būti neiliustruoto valdymo arba iliustracijų, kurių junglumas nėra atitinkamomis pažymomis pažymėtas tam skirtoje vietoje; be to, rekomenduojama iliustracijas pateikti ta pačia tvarka, kokia yra išvardytos valdymo pažymos (nebent dėl semantinio junglumo jas reikėtų išdėstyti kitaip – šiuo atveju pirmenybė teikiama semantiniam, o ne sintaksiniam junglumui). kláusti, kláusia, kláusė vksm. 1. (ką, ko, apie ką) kreiptis su klausimu, duoti, pateik-ti, kelti klausimą, teirautis: Kláusk tėvą [mótiną, kitų] patarimo. Kō tù kláusei? Kas kláusia, sužino. Kláusiai jų nuomonės [patarimo]. Kláusiai ir jį, bet neatsãkė. Kláusiu, kur buvai? Jis kláusė, kiék mán métų. Mókytoja ir apie tavè kláusė. [...] Problemiška laikytis šio reikalavimo žinant, kad yra tam tikras valdymas, o gerų pavyzdžių tai parodyti nėra. Tokiu atveju, negalint pateikti gero iliustracinio pavyzdžio, lieka ir nepažymėtas tam tikras sintaksinis veiksmažodžio junglumas, taigi nukenčia informacijos tikslumas. 144 KALBOS KULTŪRA | 84 Įvardžiai iliustruojami laikantis linksnių eiliškumo, pvz.: àš (K. manę̃s, K. savyb. màno, N. mán, G. manè, Įn. manimì, Vt. manyjè) įv. asmen. vns. 1. vartojama nurodant save: Àš túoj grįšiu. Láuk manęs namuosè. Paskambink mán vakarè. Tù jaunèsnė už manè. Su manimì ateĩs ir màno draugaĩ. Manyjè vérda pýktis [grùmiasi áistros]. 2. K. savyb. man priklausantis: Štai màno namaĩ. Atidúok màno láišką. Màno vaikaĩ dar mažì. Išklausýk ir màno núomonę. Màno laikrodis sustójo. 3. K. savyb. vartojama nurodant pirmuoju asmeniu reiškiamą veikėją, kuriam priskiriamas veiksmas, išreikštas neveikiamosios rūšies dalyviu: Màno pasakýti žõdžiai. Vìskas čìa màno (patiẽs) padarýta [statýta]. ♦ àš táu (tù)! sakoma grasinant. Kitų kaitomų kalbos dalių vartosenos pavyzdžių pateikimo eilės tvarka nėra kaip nors griežčiau apibrėžta. Paprastai paradigmos eilės tvarka nėra tokia svarbi kaip, tarkim, semantiniai aspektai, todėl pirmenybė teikiama pastariesiems. 3. ILIUSTRACINIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽIŲ KIRČIAVIMAS Visi iliustracinių vartosenos pavyzdžių žodžiai pateikiami kirčiuoti, išskyrus vienskiemenius nesavarankiškų kalbos dalių žodžius – dalelytes, jungtukus, prielinksnius ir kt. Tarnybiniai dviskiemeniai ir daugiau skiemenų turintys bei savarankiški vienskiemeniai žodžiai yra kirčiuojami, pvz.: Àš túoj grįšiu. Mokiniaĩ čìa labaĩ nuovõkūs, dar nemačiaũ taĩp aštriaĩ protáujančių paauglių. Iliustracijų kirčiavimo pavyzdžiai: bálti, bãla, bãlo vksm. [...] 2. blykšti: Mataũ, kaip jõs véidas bãla. Óda vis labiaũ bãlo. 3. darytis kiek žilam, žilti: Smilkiniaĩ jau bãla. ãšara dkt. (1) 1. skaidraus sūroko akių liaukų skysčio lašas, išsiskiriantis verkiant: Per skrúostą nuriedėjo ãšara. Stóvi ãšaros akysè. Úara ãšarą vãro (veiksmas ima). Ei bū́ra, bū́ra gailios ãšarėlės (flk.). Jì pro ãšaras [per ãšaras] táko nemãtė. 2. dgs. VERKS-MAS: Juokiuosi pro ãšaras. Su ãšaromis prašýti. Jau tà į ãšaras. Vėl būs ãšarų. [...] gãlas dkt. (4) [...] 4. kelio ar laiko tarpas: Dar nemažas kẽlio gãlas iki namų (liko). Gėrą dienõs gãlą sugaišaũ poliklinikoje. 5. [sin.] pabaiga: Išbuvaũ nuo (seminãro) pradžios iki gãlo. Dienà su galù. Jau vãsaros gãlas. Dárbas eina prie gãlo [į gãlą]. [...] skiaũščias, skiausčià bdv. (4) 1. esantis siauruoju šonu, briauna žemyn arba aukštyn: Dėk plytàs skiaũščias, o ne gulščias ar stačias. Šnekėdamas jis vis braũkė per stãlą skiaũščia plaštaka, tarytum trupinius šluostė. [...] D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 145 IŠVADOS Apibendrinant paminėtina keletas pagrindinių BŽ iliustravimo metodikos taisyklių. 1. Iliustracijos parodo leksemos semantinį ir sintaksinį junglumą, neretai jomis papildomas reikšmės aiškinimas. 2. Vartosenos pavyzdžiais iliustruojama kiekviena leksema. 3. Vartoseną iliustruojama žodžių junginiais ir sakiniais. Pastarųjų rekomenduojama teikti vidutiniškai tris–keturis, nebent labai turtingiems semantiniams ir sintaksiniams žodžio ryšiams parodyti vartosenos pavyzdžių reikėtų daugiau. 4. Orientuojamasi į autentiškus, įvairiuose tekstuose rastus vartosenos pavyzdžius. Tačiau iliustracijos gali būti trumpinamos, kitaip koreguojamos. Kai kurie vartosenos pavyzdžiai, ypač šnekamosios leksikos, gali būti ir kuriami, jei tekstuose taisyklingų, tinkamų jų rasti sunku ar neįmanoma. 5. Antraštinis žodis iliustraciniuose žodžių junginiuose ir sakiniuose netrumpinamas. 6. Iliustracijos pateikiamos kirčiuojant visus žodžių junginių ar sakinių žodžius, išskyrus vienskiemenius tarnybinius. Stengiamasi pateikti taisyklingai sukirčiuotų antraštinio žodžio formų, kurias kirčiuojant dažnai klystama. 7. Skliaustai vartosenos pavyzdžiuose vartojami tikslingai. Pasviruoju šriftu laužtiniuose skliaustuose pateikiamos alternatyviosios (t. y. galinčios vieną kitą pakeisti) vartosenos pavyzdžių dalys, o paprastuosiuose – fakultatyviosios (t. y. galimos, bet nebūtinos). Prireikus paaiškinti iliustraciją tai daroma paprastuosiuose skliaustuose paprastuoju šriftu. Rašant ir redaguojant BŽ neretai iliustracinių vartosenos pavyzdžių reikia ieškoti ilgai ir kantriai, net jei matyti, kad Google paieškos sistema jų pateikia tūkstančius. Negalima imti pirmų pasitaikiusių ir tuo apsiriboti, juolab kad dabar ši paieškos sistema dažnai pirmiausia teikia pavyzdžius iš visokių (neretai – abejotinos kokybės) elektroninių žodynų, o tai nėra rišlūs tekstai, taigi nėra atspindėta ir realioji vartosena. Iliustracijos – svarbi žodyno straipsnio dalis, padedanti geriau suvokti apibrėžiamą leksinį vienetą, pateikianti nemažai ne tik semantinės, bet ir kitokios (pvz., sintaksinės) informacijos. Todėl jos turi būti atsakingai parenkamos ir ne mažiau atsakingai pateikiamos, ypač norminiuose žodynuose (Jakaitienė 2005: 104). Tai užtrunka, kaip ir kiekvienas kruopštus darbas, bet be tokio darbo negali būti gero žodyno. 146 KALBOS KULTŪRA | 84 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Aleksandravičiūtė S. 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybė tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282. BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas). Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. – Prieiga per internetą: http://donelaitis.edu.lt DŽ4 2000: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 4 leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DŽ6e 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 6 (elektroninis) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Hudson R. 1988: The linguistic Foundations for Lexical Research and Dictionary Design’. – International Journal of Lexicography 1(4), 287–312. Jakaitienė E. 2005: Leksikografija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKŽe 2005: Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (elektroninis variantas). Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą: www.lkz.lt LKŽI 1980: „Lietuvių kalbos žodyno“ instrukcija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LNŽ 2008: Jakaitiene E., Berg-Olsen S. Lietuvių–norvegų kalbų žodynas / Litauisk–norsk ordbok, Vilnius: Baltos lankos. LLVV 1972–1996: Latviešu literārās valodas vārdnīca 1–8, Rīga: Zinātne. LLVVe 1972–1996: Latviešu literārās valodas vārdnīca, LU Matemātikas un informātikas institūts, LU Latviešu valodas institūts, Zinātne. Prieiga per internetą: www.tezaurs.lv/llvv LVV 1987: Latviešu valodas vārdnīca, Rīga: Avots. MLKŽ 2010: Norkaitienė M., Šepetytė R., Šimėnaitė Z. Mokomasi lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Baltos lankos. MLVV 2003–2008: Mūsdienu latviešu valodas vārdnīca. Red. Dr. philol. I. Zuicena, LU Latviešu valodas institūts. Prieiga per internetą: www.tezaurs.lv/mlvv NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. PŽ 1984: Rusų–lietuvių kalbų politechnikos žodynas. Sud. G. Daugėla, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. Rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Prieiga per internetą: http://www.lki.lt/LKI_LT/index.php?option=com_content&view=article&id=592&Itemid=1 (žiūrėta 2011 10 12). Terminynas 2004: Matematikos ir informatikos instituto lietuvių kalbos terminų bazė (Lietuvių kalbos terminynas), Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas. Prieiga per internetą: www.terminynas.lt (žiūrėta 2011 10 12). D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 147 VLE 2001–2010: Visuotinė lietuvių enciklopedija 1–18, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. WCD 1996: The New International Webster’s Comprehensive Dictionary of the English Language, Deluxe Encyclopedic Edition, Florida: Trident Press International. ŽŪE 1998: Žemės ūkio enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург: Норинт. БАСРЯ 2004–2010: Большой академический словарь русского языка 1–14, Москва, Санкт-Петербург: Наука. СРЯ 1988: Ожегов С. И. Словарь русского языка, Москва: Русский язык. Interneto tekstų ištekliai, naršyti paieškos sistema Google. Gauta 2011 10 21 SELECTION OF ILLUSTRATIVE EXAMPLES OF ACTUAL USAGE AND THEIR PRESENTATION IN THE BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN) Summary The paper aims at introducing the presentation of illustrative examples of actual usage in the Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Standard Lithuanian) and focus on some debatable issues. Illustrations make an important part of a dictionary entry; they help to better understand the lexical unit which is being defined in the entry. Illustrative examples in dictionaries show possibilities and specific features of the combinability of lexical units, their semantic and syntactic relations, add to the explication of their meaning. In Lithuanian they also show the correct accentuation pattern. Depending on the scope of a dictionary, its aim, structure and other issues of lexicographic methodology and techniques, illustrations are given in different ways. The main rules of giving illustrations in the Dictionary are as follows: examples of actual usage illustrate each lexeme; the illustrations include word combinations and sentences; examples of authentic, actual usage are given preference; however, the illustrations can be shortened, amended, produced by the author; the head word in illustrative word combinations and sentences is usually given in full; illustrations are given by accentuating all words of word combinations or sentences, except for monosyl- 148 KALBOS KULTŪRA | 84 labic functional words; illustrative examples tend to have the forms of the head word with errors of accentuation; brackets in examples indicate parts of examples of alternative usage [in square brackets] or parts of examples of optional usage (in round brackets). Examples illustrating the usage of the head (lexical) word should be selected with care and responsibility; so should they be presented in dictionaries. This is especially relevant for normative dictionaries, such as the Dictionary of Standard Lithuanian. KEY WORDS: illustrative example of actual usage, general dictionary, lexeme, word combination, sentence. DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 149