60
Kalbos Kul ū a | 86
DAIVA MURMULAITYTĖ
lie u ių kalbos ins i u as
sEMaN INĖ PINIGINIŲ VIENE Ų
PaVaDINIMŲ s uK ū a
ESMINIAI ŽODŽIAI:
seman ika, seman inė s uk ū a, eikšmė, eikšmės a spal is,
žodyninis s aipsnis.
leksikog a iniuose lie u ių kalbos šal iniuose, išsky us neben didesnius
a p au inių žodžių žodynus, piniginių iene ų pa adinimai nė a pa eikiami
išsamiai i sis emiškai1. sis eminimas y a iena iš šiuolaikinės leksikog a i-
jos unkcijų (Mo ko kin 1993: 37), sis emiškumas – ke inis kiek ieno
žodyno akmuo, žodynas – ne a si ik inis, o sis eminis leksikos iene ų
inkinys (Jakai ienė 2005: 9). sis emiškumo siekia i Bend inės lie u ių kal-
bos žodynas ( oliau – bŽ), ku is nuo anks esnių lie u ių kalbos aiškinamų-
jų žodynų ski iasi uo, kad iš esmės y a ašomas ne abėcėliškai, o leksinė-
mis seman inėmis žodžių g upėmis (liu ke ičienė 2006: 9; liu ke ičienė
2010a: 223; liu ke ičienė 2010b: 141; Nak inienė i k . 1999: 4; Nak inie-
nė 2006: 20; apie žodynų ašymą i edaga imą žodžių g upėmis da ž .
Paulauskas 1985; babickienė 1985: 231; Guda ičius 1997). Viena okių
seman inių g upių i y a piniginių iene ų pa adinimai.
Dalis pag indinių, s ambiųjų piniginių iene ų, . y. aliu ų, pa adinimų
y a s a s y i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau – VlKK) a ben
jau kalbininkų pe žiū ė i. Iš anks esnių da bų, pa eikiančių daugiau a ma-
žiau išsamius ap a iamos leksinės g upės žodžių są ašus, minė ini Rusiškai
lie u iškas ekonomikos e minų žodynas ( oliau – lE Ž), Kazimie o Eig
mino i Kazimie o Gai enio s aipsnis „Piniginių iene ų pa adinimai“
1 Piniginių iene ų pa adinimai ka u su kolege au elija amulioniene (ku iai s aipsnio
au o ė dėkinga už pagalbą enkan i apdo ojan duomenis) p adė i i i siekian sis emiškai
juos pa eik i Bend inės lie u ių kalbos žodyne. Da bams įsibėgėjus jau galima pasidalin i i
kai ku iomis min imis. Šiame Kalbos kul ū os nume yje a pačia ema spausdinamas i
a ski ai a. amulionienės pa eng as s aipsnis „Piniginių iene ų pa adinimų a ankos Bend-
inės lie u ių kalbos žodynui k i e ijai“. Neiš engiamas kai ku ių dalykų pasika ojimas šiuo-
se d iejuose piniginių iene ų pa adinimams ski uose s aipsniuose a si ado dėl bend o
da bo pobūdžio i ne u ė ų bū i laikomas jų yda.
D. Mu MulaI y Ė. seman inė piniginių iene ų pa adinimų s uk ū a
61
(Eigminas, Gai enis 1968), an ano bu ačo Pasaulio aliu ų i mone ų žiny-
nas (bu ačas 1999). Minimame s aipsnyje pa eikiamas piniginių iene ų
egis as – len elė, ku ioje šalia abėcėlės a ka su ašy ų šalių ašomi suki -
čiuo i jų pag indinių piniginių iene ų i smulkesnių šių iene ų dalių
pa adinimai. Žodyne i žinyne šios s i ies leksika apipa idalin a leksikog a-
iškai – pa eikiamas a i ikmuo ki a kalba (d ikalbiame žodyne) a ba aiški-
nama eikšmė (žinyne), ačiau piniginių iene ų pa adinimų seman inė
s uk ū a nė ienu a eju nė a pa odoma.
smulkiųjų piniginių iene ų, pap as ai suda ančių šim ąją pag indinės
aliu os dalį, VlKK nė a s a sčiusi, jie nė a suno min i i ski inguose
šal iniuose į ai uoja. Kaip pa ikimiausi šal iniai no in iems as i aisyklingus
piniginių iene ų pa adinimus daba minė ini du są ašai: 2008 m. sausio
16 d. Mui inės depa amen o gene alinio di ek o iaus įsakymas n . 1b40
„Dėl aliu ų, naudojamų dekla uojan p ekes lie u os mui inei, są ašo
pa i inimo“ i du jo 2008 m. g uodžio 1 i 15 d. pakei imai (1b749,
1b794) bei nuola a naujinamas Eu opa. Ins i ucijų leidinių engimo ado as.
A5 p iedas: Šalių, e i o ijų i aliu ų są ašas.
Minė ieji są ašai i ki i šal iniai y a naudingi kaip pagalbinė medžiaga,
ku ian žodyninius piniginių iene ų pa adinimų s aipsnius. Juose u i bū i
a skleis a šių pa adinimų seman inė s uk ū a – inkamai išski ian i api-
b ėžian jų eikšmes, ilius uojan a osenos pa yzdžiais i k .
Ki ų kalbų žodynuose pinigų pa adinimai pa eikiami į ai iai. Ne i ame
pačiame žodyne gali bū i ski ingai ski iamos eikšmės (dažniausiai – jų
a spal iai). Ne isu apib ėž yse nu odomi smulkieji piniginiai iene ai i
jų san ykis su aliu a, ku ios pa adinimas y a an aš inis s aipsnio žodis.
Ne isada minimi piniginių iene ų ženklai. Ka ais senieji, nebe a ojami
pinigų pa adinimai pa eikiami kaip iena leksema ka u su ebe a ojamais,
ka ais – kaip a ski a leksema, is o izmas, a i inkamai pažymin (p z., la ių
žodynuose jie u i pažymą ēs ., ž . oliau ci uojamą s aipsnį k ona iš s V).
e as pinigų pa adinimas pa eikiamas su a osenos pa yzdžiais, ypač ma-
žesniuose i idu inės apim ies žodynuose. Pap as ai ilius uojami ik daž-
niausiai a ojami šios seman inės g upės žodžiai. Nelygu i žodyninių
s aipsnių apim is, ezau ų ipo žodynuose jie gali bū i i in ilgi, enciklope-
diški. Plg. dolla s aipsnį iš CN l, ku iame gausiai pa eikiama a osenos
pa yzdžių su šal inių nuo odomis, a ski a pas aipa ski iama in o macijai
apie žodžio a imą i ašybą, e imologiją, a ojimo dažnį i k .2:
2 Ci uojan žodyninius s aipsnius s eng asi išlaiky i ą pa į o ma ą, koks y a žodyne. P a-
leis os eks o dalys žymimos [...].
62
Kalbos Kul ū a | 86
dolla
A.− uni é moné ai e des É a sunis e du Canada, di isée en 100 cen s. Un bille
de dix, de cen dolla s. Elle [la mè e] eçu en même emps une pe i e liasse de dolla s
e s qu’elle en oui dans son co sage comme un bille doux (Cé l i n e , Voyage, 1932,
p. 274). Au g and hô el de G asse, un Amé icain a pa ié mille dolla s con e un louis
que la gue e se ai inie pou Ch is mas (Ma i n d u G., Thib., Épil., 1940, p. 995):
1. J’ai u deux ou ois es au an s d’un ype assez singulie don le plus connu
es Ma cel : on y ou e, pou un dolla e demi une abondan e able d’hô e, mais
ou ce que ous laisse ez dans o e assie e ous se a comp é en plus, su l’ad-
di ion, à i e d’amende; ... Mo a n d , New Yo k,1930, p. 148.
− En appos. a ec aleu d’adj. La zone dolla . Zone où a cou s le dolla . Le p in-
cipal de ces déséquilib es égionaux, celui en e la zone dolla e le es e du mon-
de, n’a du é si long emps que pa ce que les É a s-Unis on décidé de le inance
pa des dons e des p ê s à long e me (Uni e s écon. e soc.,1960, p. 3814).
− Au sing. [En an que symbole de la puissance inanciè e des É a sunis]
E en in à la sec ion amé icaine, les belles madames de Sa gen , Sa gen le
po ai is e a i é des p incesses du dolla e des millia dai es ma chandes de
po c salé (lo a i n , Sens. e sou .,1895, p. 189).
Rem. on encon e ds la docum. le néol. dolla ise , e be ans. amé ica-
nise , emp eind e du ca ac è e amé icain, de la men ali é amé icaine. Le
ca ac è e soupçonneux du omancie [Bou ge ], dolla isé pa son oyage en
Amé ique (Go n C o u , Jou nal, 1896, p. 980).
B.− P. ex . uni é moné ai e adop ée pa di é en s pays. Dolla é hiopien, malaisien.
Les on es du pè e e de son pe i escad on é aien pleines de pias es, de doublons,
d’écus d’o e d’a gen , des dolla s chinois, des Ma ie-Thé èse, hale s d’Abyssinie
(Ce n d a s , Bou lingue ,1948, p. 377):
2. l’expansion du lo in de Flo ence, depuis le x i i i e siècle, ne dépend pas d’au es
causes, elle es solidai e d’une p ospé i é qui se ai pa ou econnaî e. Plus p ès
de nous, nous ci e ons la di usion du « dolla mexicain » en Ex êmeo ien .
L’His . e ses mé hodes,1961, p. 343.
P ononc. e O h. : [dɔla:ʀ]. Ds Ac. dep. 1835. É ymol. e His . 1776, 13 déc.
(Cou . de l’Eu ope, I, p. 100 ds P o s C h w i z Beauma chais, p. 242 : le cen
pesan ne coû e à bos on que cinq dolla s). angloamé . dolla , à l’o ig. emp .
pa l’angl. au b. all. dale (1553 dale ; co esp. à l’all. Tale , . hale ) pou
désigne ce e monnaie des pays ge m.; puis appella ion du peso esp. dans les
colonies d’amé ique du No d (1650 Ca oline Dolla ) en in uni é moné ai e
adop ée pa le Cong ès amé . (1785 Resol. Con inen . Cong ess u.s. 6 July ds
NED : esol ed ha he money uni o he uni ed s a es o ame ica be one
dolla ). F éq. abs. li é . : 383. F éq. el. li é . : x i x es. : a) 39, b) 373; x x es. :
a) 247, b) 1 246. Bbg. Pa M a (P.). la Pa ole es d’a gen , mais le silence es
d’o . Vie Lang. 1971. p. 138.
Da kele as pa yzdžių iš į ai ių kalbų aiškinamųjų žodynų, iš ku ių
ma y i, kaip ski ingai gali bū i pa eikiami pinigų pa adinimai:
D. Mu MulaI y Ė. seman inė piniginių iene ų pa adinimų s uk ū a
63
Žodyninis s aipsnis Komen a ai
DŽ7:
dóle is (1)
piniginis JaV, Kanados i kai ku ių ki ų k aš ų
iene as; piniginis jo e ės ženklas
ceñ as (2)
šim oji lie u os espublikos, JaV i kai ku ių
ki ų als ybių piniginio iene o dalis; piniginis
okios e ės ženklas
• šiek iek ski iasi pinigi-
nio ženklo apib ėž ies
o muluo ės;
• su ampan ys JaV i ki ų
šalių piniginių iene ų
pa adinimai laikomi ie-
na leksema.
LLVV:
dolā s a, .
Naudas ienība (Ame ikas Sa ieno ajās Vals īs,
Kanādā, Aus ālijā un ci ās als īs). A iecīgā
naudas zīme, monē a.
D ebošu si di iņa nolika uz Vīzemaņa galda
di i sim i dolā us. bi ze 3, 121.
LEV:
cen s
Naudas ienība, sīka monē a (ASV, Kanādā u. c.).
ASV, piem., 1 c.= 1/100 dolā a.
• piniginis ženklas į a dy-
as konk ečiai – mone a;
• smulkiojo piniginio ie-
ne o apib ėž yje nu odo-
mas jo e ės san ykis su
pag indinio iene o e e.
LLVV:
la s a, .
Naudas ienība (bu žuāziskajā La ijā). A iecīgā
naudas zīme, monē a.
Pēdējais s a īgākais solis [1940. gadā] bija Pa-
domju sa ienības alū as ie ešana apg ozībā, as
i , la a pielīdzināšana ublim. F Degla s II, 17.
Pieci la i! Piecas sud aba ipiņas ž adzēja Volda
maciņā. lācis 5, 37.
Es domāju pa šo dienu. Kā būs? Vai aka ā
pā nesīšu kādu la u? Va bū , iz ē ējis pēdējos
san īmus, pā nākšu ukšā. lēmanis 9, 14.
san īms a, .
Naudas ienība (bu žuāziskajā La ijā, F ancijā,
Luksembu gā, Š eicē). A iecīgā naudas zīme,
monē a.
līdz pēdējam san īmam Voldis iz ē ēja isu la u.
lācis 5, 35.
• eikšmės ilius uojamos
a osenos pa yzdžiais;
• p ie pas a ųjų pa eikiami
šal inių su umpinimai;
• anks esni llVV omai
eng i da so ie ų laikais,
odėl la o i san imo api-
b ėž ys nea i inka šių
dienų ealijų.
64
Kalbos Kul ū a | 86
Žodyninis s aipsnis Komen a ai
..Ma ai bija sak ājušies pā is desmi san īmu.
ē am pa ika šad ad iņai iedo pa niekam.
J Kalniņš 2, 126.
uncis: sa us san īmus u a ē u izlie o ci ādi
nekā os a do bē niem. Zī e s 1, 285.
LEV3
san īms a, .
1. Naudas ienība La ijā (a ī Š eicē, līdz 2002
a ī F ancijā un Luksembu gā), la a sim ā daļa;
a iecīgā naudas zīme, monē a.
• du seman iniai aspek ai
(daba inis la ijos pini-
gas bei P ancūzijos i
liuksembu go pinigas iki
eu o į edimo) pa eikiami
kaip iena leksema.
S V:
k ona ēs .
1. Naudas ienība Čehijā, Dānijā, Islandē, No ē-
ģijā un Z ied ijā.
2. ēs . Naudas ienība ai ākās Ei opas als īs
pi ms ei o ie iešanas.
3. ēs . Sud aba ai zel a monē a, kas senāk bija
ap g ozībā Anglijā, F ancijā un dažās ci ās zemēs.
[...].
• aliu os pa adinimas,
bu ęs iki eu o į edimo,
laikomas is o izmu, žy-
mimas a i inkama pažy-
ma i pa eikiamas kaip
a ski a leksema.
LEV:
la s a, .
La ijas Republikas nacionālā alū a 1922.-
1941. g. un no 1993. g. (1 Ls = 100 san īmu).
• apib ėž yje pa odomas
nacionalinės aliu os ęs-
inumas – iki okupacijos
bu usio i a kū us Ne-
p iklausomybę a gai in o
la o pa adinimas laiko-
mas iena leksema.
SJP:
dola «jednos ka mone a na usa; eż jednos ka
mone a na innych k ajów, np. Kanady, aus a-
lii, Nowej Zelandii»
• dola owy
• piniginio iene o pa adi-
nimo s aipsnyje pa ei-
kiami i jo ediniai;
3 sV nu odoma, kad šis s aipsnis eikiamas iš llVV, ačiau pa s llVV eikia ki okį san īms
s aipsnį, ku is pagal leksikog a inę echniką isiškai a i inka žodžio la s s aipsnį iš o
pa ies žodyno.

D. Mu MulaI y Ė. seman inė piniginių iene ų pa adinimų s uk ū a
65
Žodyninis s aipsnis Komen a ai
cen
1. «d obna mone a ówna jednej se nej pods a-
wowej jednos ki mone a nej w óżnych k ajach»
2. «jednos ka mia y odległości między dźwię-
kami»
• cen owy
• su ampan ys JaV i ki ų
šalių piniginių iene ų
pa adinimai laikomi ie-
na leksema, be pa ei
kiami kaip eikšmės a 
spal iai.
Longman:
dol‧la [coun able]
1 he s anda d uni o money in he us, Cana-
da, aus alia, and some o he coun ies, di ided
in o 100 cen s: symbol $:
I cos h ee dolla s.
a en-dolla bill
You can pay in dolla s o eu os a he ai po .
2
he dolla
he alue o us money in ela ion o he mo-
ney o o he coun ies:
The pound has isen agains he dolla (=in-
c eased in alue in ela ion o he dolla ).
→ you can be you bo om dolla
a be 1 (4);
→ eel/look like a million dolla s
a million (4)
cen [coun able]
1 1/100 h o he s anda d uni o money
in some coun ies. Fo example, he e a e
100 cen s in one dolla o in one eu o:
symbol ¢
2
pu in you wo cen s’ wo h
Ame ican English o gi e you opinion abou
some hing, when o he people do no wan
o hea i
→ no one ed cen
a ed1 (7)
• kaip a ski os leksemos
pa eikiami du seman i-
niai aspek ai: kai ku ių
šalių piniginių iene ų
pa adinimas, ku į suda o
100 cen ų, i JaV pinigi-
nio iene o e ė, lygi-
nan jį su ki ų šalių pini-
giniais iene ais;
• pa eikiamas piniginio
iene o simbolis;
• pa eikiama azeologinių
junginių su piniginio
iene o pa adinimu.
66
Kalbos Kul ū a | 86
Žodyninis s aipsnis Komen a ai
MWLD:
dol·la /ˈdɑ:lɚ/noun
plu al dol·la s
1 [coun ] a: a basic uni o money in he u.s.,
Canada, aus alia, and o he coun ies ha is
equal o 100 cen s ▪ he shi cos s 20 dolla s.
[=$20]▪ she had o pay hund eds o dolla s in
au o epai s.▪ he p ope y is wo h a million
dolla s. = I ’s a milliondolla p ope y.▪ Do
you ha e a 20dolla bill? [=a wen y]▪ I cos s
500 pesos. How much is ha in dolla s?
[=how many dolla s equals 500 pesos?]
b: a bill o coin ha is wo h one dolla ▪
I ound a dolla on he sidewalk. = I ound a
dolla bill on he sidewalk.▪ she pu a w in-
kled dolla down on he coun e . — see also
h a l -d o l l a , o P d o l l a
2 he dolla echnical: he alue o a dolla
when i is compa ed o ano he uni o money
▪ The dolla d opped sha ply agains he
pound.▪ he s eng h/weakness o he dolla ▪
The dolla is wo h mo e in Mexico.
3 [coun ] : money ha is om a speci ied sou -
ce o used o a speci ied pu pose ▪ you wan
o know how he s a e spends e e y ede al dol-
la [=money om he ede al go e nmen ] i
ecei es?— usually plu al ▪ should a p og am
like his be paid o wi h ax/ axpaye dolla s?
[=wi h money he go e nmen collec s h ough
axes]▪ ou is / ou ism dolla s [=money ha an
economy ge s because o he money ou is s
spend he e]▪ he company needs o in es i s
ad e ising dolla s wisely.
• nu odomi smulkieji pini-
giniai iene ai, suda an-
ys pag indinį iene ą;
• ski ingi seman iniai as-
pek ai pa eikiami a ski o-
mis leksemomis (anks-
čiau pa eik uose pa yz-
džiuose iš lie u ių, la 
ių, lenkų žodynų ai
y a eikšmės a spal iai);
• aip pa a ski a leksema
išski iama piniginio ie-
ne o e ės, lyginan jį
su ki ų šalių piniginiais
iene ais, eikšmė;
• isos eikšmės ilius uo-
jamos būdingiausiais
a osenos pa yzdžiais;
• pažymima, kad pi moji
i ečioji leksemos gali
u ė i i daugiskai inę
o mą.
aigi į ai iuose žodynuose piniginių iene ų pa adinimai, p iklausomai
nuo žodynų paski ies, apim ies, engimo me odikos i k ., pa eikiami ski -
ingai. ski iasi žodžių apib ėžčių o muluo ės (dažniausiai – am ik os
a a e inės apib ėž ys), e ai kada ilius uojama a osena, seman inė šių
žodžių s uk ū a aip pa pa eikiama ne ienodai.
D. Mu MulaI y Ė. seman inė piniginių iene ų pa adinimų s uk ū a
67
apibend inus nag inė ų lie u ių, la ių, anglų, p ancūzų, okiečių, usų,
lenkų kalbų žodynų (ž . šal inių są ašą) medžiagą ma y i, kad šios leksinės
seman inės g upės žodžiai u i is eikšmes (a is eikšms a spal ius):
• am ik os šalies piniginis iene as;
• šis iene as e ės a ž ilgiu, lyginan jį su ki ais / ki ų šalių piniginiais
iene ais;
• jo e ės piniginis ženklas (bankno as i (a ) mone a).
i ian pinigų pa adinimų seman iką bu o a lik a nedidelė apklausa. ap-
klaus i 32 esponden ai – 6 kalbininkai i 28 kū ybinių indus ijų p og amos
ečio ku so s uden ai. Jiems pa eik a 30 žodžių li as i cen as a osenos
pa yzdžių (a i inkamai 19 i 11 sakinių) i p ašy a pažymė i, ku iuose iš jų
šie žodžiai eiškia pačius piniginius iene us (kaip e ės ma ą, nacionalinę
aliu ą i pan.), o ku iuose – jų ženklus (bankno us, mone as). a sakymų
a ian ų bu o penki: piniginis iene as, jo ženklas, g eičiau piniginis iene-
as nei jo ženklas, g eičiau ženklas nei piniginis iene as, nežinau. Pas a ai-
siais imis (abejojimo) a sakymų a ian ais naudo asi e ai.
sakiniai bu o pa eik i šie:
su žodžiu li as su žodžiu cen as
1. Šim o li ų bankno as.
2. Šiandien u iu ik du li us.
3. Apsi ikau li u.
4. Li as susie as su eu u i ik ai ne-
bus de al uo as.
5. Li o ku sas.
6. Kaip ge iau aupy i [skolin is] – li-
ais, dole iais a eu ais?
7. Tu guje man įb uko d idešim pa-
di b ų li ų.
8. Gal gali e man iškeis i dešim li ų?
9. Li o į edimo 85-e ių me ų sukak is.
10. Mūsų sukaup i li ai baigia nu e -
ė i.
11. SEB bankas už me ų indėlį li ais
nebesiūlo nė 0,5%.
12. Vidu inis a lyginimas „į ankas“
p aėjusiais me ais siekė 1594 li us.
1. Penkių cen ų mone a.
2. Žemdi biams už 1 kilog amą
pieno bu o mokama po
35 cen us.
3. Tu iu ik kelis cen us.
4. A ne iš Jūsų piniginės išk i o du
cen ai?
5. Daik ų saugojimo kame as (pa -
duo u ėse) gadina isokie „ aupy-
ojai“, į už ak us kaišiojan ys
penkis cen us ie oj d iejų li ų.
6. Sauja cen ų.
7. Jūs nieko p ieš, jei g ąžą a iduo-
siu cen ais?
8. P ekybininkai i pi kėjai p ipažįs-
a, kad a siskai ymas bal ais cen-
ais eikalauja daugiau laiko i
kan ybės.
68
Kalbos Kul ū a | 86
su žodžiu li as su žodžiu cen as
13. A Lie u os Respublikoje y a gali-
mas a siskai ymas užsienio aliu a
už paslaugas i (a ) p ekes pe ka-
sos apa a ą, g ąžą išduodan li ais?
14. Elge os kepu ėje gulėjo k ū elė
smulkiųjų i suglamžy i dešim li ų.
15. Paskolink 50 li ų iki algos.
16. A u ėsi e g ąžos iš 500 li ų?
17. G ąžos ga au du bankno us po d i-
dešim (li ų) i da li ą smulkiais.
18. Kolegos do anai enkame po d ide-
šim li ų.
19. Kiek laiko, į edus Lie u oje eu ą,
da bus galima mokė i li ais?
9. Ku galima bū ų be papildomo
mokesčio išsikeis i bal us cen us į
s ambesnius pinigus?
10. Cen as p ie cen o – i li as.
11. Jis už penkis cen us u ėlę į Aus -
aliją nu a y ų.
No s apklaus ųjų specialis ų i s uden ų g upės sky ėsi dydžiu i odėl
im os iš ados neda y inos, negalima eig i, kad p o esionalai a sakė iksliau.
Kai ku iais a ejais kaip ik s uden ų a sakymai bu o ikslesni.
Vienin elis sakinys, ku į isi apklausiamieji, išsky us ieną kalbininką,
pažymėjo ieningai – Li o ku sas. eisingai nu ody a, kad šiame sakinyje
žodis li as eiškia piniginį iene ą. Ki i seman iniu aspek u dažniau aisyk
lingai negu klaidingai į e in i sakiniai:
• Elge os kepu ėje gulėjo k ū elė smulkiųjų i suglamžy i dešim li ų.
Kad li as šiame sakinyje eiškia piniginį iene ą pažymėjo 6 s uden ai,
kad piniginio iene o ženklą – 28 esponden ai (6 kalbininkai i 22 s u-
den ai).
• Li as susie as su eu u i ik ai nebus de al uo as.
23 a sakiusieji (5 kalbininkai i 18 s uden ų, iš ku ių ienas a sakė „g ei-
čiau piniginis iene as nei piniginio iene o ženklas“) manė, kad li as šia-
me sakinyje eiškia piniginį iene ą, 8 (1 kalbininkas i 7 s uden ai) – kad
piniginio iene o ženklą.
Klaidingiausiai i iamųjų žodžių eikšmė nus a y a a osenos pa yz-
džiuose Šim o li ų bankno as i Penkių cen ų mone a. ik 2 s uden ai pi -
muoju a eju i 4 an uoju nu odė, kad li as i cen as šiuose sakiniuose
D. Mu MulaI y Ė. seman inė piniginių iene ų pa adinimų s uk ū a
75
cu ency uni o i s cash o m – in which he wo ds li as and cen as a e used in
he gi en examples o use. he analysis e ealed ha in heo y, i is ela i ely
easy o he esponden s o dis inguish be ween he wo meanings; howe e , in
speci ic cases, he answe s o bo h linguis s and he s uden s o he a o emen ioned
speciali y o ques ionnai e ques ions we e a om unanimous. among o he
hings, i p omp s a conclusion ha i is no always possible o dis inguish be ween
he said meanings. I can be explained by he ac ha hey a e o en p o ided
as wo shades o he same meaning. Ne e heless, he dic iona y makes a dis inc-
ion be ween hem; i is also indica ed by he di e en seman ic alency o wo ds.
Fo example, in he sense o he cu ency uni , li as is used oge he wi h he
wo ds ku sas (exchange a e), de al uo i ( o de alue), aupy i ( o sa e), į es i ( o
in oduce), indėlis (a deposi ), skolin i ( o lend), e c., while in he sense o i s cash
o m (bankno e, coin), i goes wi h suglamžy i ( o c umple), suplėšy i ( o ea
apa ); in u n – cen as is used oge he wi h by ė i ( o all), bal as (whi e), sauja
(hand ul), mes i ( o oss), kiš i ( o slip in o), iedė i ( o oll), e c.
In he absence o su icien illus a i e ma e ial, The Dic iona y o S anda d
Li huanian dis inguishes a leas wo o he a o emen ioned shades – he i s o
he second and he hi d shade. he hi d shade o meaning is p obably a enough
om he i s wo shades o conside i an indi idual meaning. Howe e , i we
did no limi wi h he seman ic g oup o names o cu ency uni s alone bu also
conside ed he dis inc ion o meanings and shades in he con ex o he o e all
lexis o The Dic iona y o S anda d Li huanian, i would appa en ly be app op ia e
o p o ide he seman ic s uc u e o cu ency uni s as shades, he mo e so ha i
is a he commonplace in he lexicog aphical p ac ice – mos o he dic iona ies
unde analysis do no di ide he cu ency uni and i s cash o m in o wo indi-
idual meanings (i i is eco ded al oge he ).
KEYWORDS:
seman ics, seman ic s uc u e, meaning, shade o meaning, dic iona y
en y.
DaIVa Mu MulaI y Ė
lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, l 10308 Vilnius
[email p o ec ed]