Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra

60 Kalbos Kul ū a | 86 DAIVA MURMULAITYTĖ lie u ių kalbos ins i u as sEMaN INĖ PINIGINIŲ VIENE Ų PaVaDINIMŲ s uK ū a ESMINIAI ŽODŽIAI: seman ika, seman inė s uk ū a, eikšmė, eikšmės a spal is, žodyninis s aipsnis. leksikog a iniuose lie u ių kalbos šal iniuose, išsky us neben didesnius a p au inių žodžių žodynus, piniginių iene ų pa adinimai nė a pa eikiami išsamiai i sis emiškai1. sis eminimas y a iena iš šiuolaikinės leksikog a i- jos unkcijų (Mo ko kin 1993: 37), sis emiškumas – ke inis kiek ieno žodyno akmuo, žodynas – ne a si ik inis, o sis eminis leksikos iene ų inkinys (Jakai ienė 2005: 9). sis emiškumo siekia i Bend inės lie u ių kal- bos žodynas ( oliau – bŽ), ku is nuo anks esnių lie u ių kalbos aiškinamų- jų žodynų ski iasi uo, kad iš esmės y a ašomas ne abėcėliškai, o leksinė- mis seman inėmis žodžių g upėmis (liu ke ičienė 2006: 9; liu ke ičienė 2010a: 223; liu ke ičienė 2010b: 141; Nak inienė i k . 1999: 4; Nak inie- nė 2006: 20; apie žodynų ašymą i edaga imą žodžių g upėmis da ž . Paulauskas 1985; babickienė 1985: 231; Guda ičius 1997). Viena okių seman inių g upių i y a piniginių iene ų pa adinimai. Dalis pag indinių, s ambiųjų piniginių iene ų, . y. aliu ų, pa adinimų y a s a s y i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau – VlKK) a ben jau kalbininkų pe žiū ė i. Iš anks esnių da bų, pa eikiančių daugiau a ma- žiau išsamius ap a iamos leksinės g upės žodžių są ašus, minė ini Rusiškai lie u iškas ekonomikos e minų žodynas ( oliau – lE Ž), Kazimie o Eig mino i Kazimie o Gai enio s aipsnis „Piniginių iene ų pa adinimai“ 1 Piniginių iene ų pa adinimai ka u su kolege au elija amulioniene (ku iai s aipsnio au o ė dėkinga už pagalbą enkan i apdo ojan duomenis) p adė i i i siekian sis emiškai juos pa eik i Bend inės lie u ių kalbos žodyne. Da bams įsibėgėjus jau galima pasidalin i i kai ku iomis min imis. Šiame Kalbos kul ū os nume yje a pačia ema spausdinamas i a ski ai a. amulionienės pa eng as s aipsnis „Piniginių iene ų pa adinimų a ankos Bend- inės lie u ių kalbos žodynui k i e ijai“. Neiš engiamas kai ku ių dalykų pasika ojimas šiuo- se d iejuose piniginių iene ų pa adinimams ski uose s aipsniuose a si ado dėl bend o da bo pobūdžio i ne u ė ų bū i laikomas jų yda. D. Mu MulaI y Ė. seman inė piniginių iene ų pa adinimų s uk ū a 61 (Eigminas, Gai enis 1968), an ano bu ačo Pasaulio aliu ų i mone ų žiny- nas (bu ačas 1999). Minimame s aipsnyje pa eikiamas piniginių iene ų egis as – len elė, ku ioje šalia abėcėlės a ka su ašy ų šalių ašomi suki - čiuo i jų pag indinių piniginių iene ų i smulkesnių šių iene ų dalių pa adinimai. Žodyne i žinyne šios s i ies leksika apipa idalin a leksikog a- iškai – pa eikiamas a i ikmuo ki a kalba (d ikalbiame žodyne) a ba aiški- nama eikšmė (žinyne), ačiau piniginių iene ų pa adinimų seman inė s uk ū a nė ienu a eju nė a pa odoma. smulkiųjų piniginių iene ų, pap as ai suda ančių šim ąją pag indinės aliu os dalį, VlKK nė a s a sčiusi, jie nė a suno min i i ski inguose šal iniuose į ai uoja. Kaip pa ikimiausi šal iniai no in iems as i aisyklingus piniginių iene ų pa adinimus daba minė ini du są ašai: 2008 m. sausio 16 d. Mui inės depa amen o gene alinio di ek o iaus įsakymas n . 1b40 „Dėl aliu ų, naudojamų dekla uojan p ekes lie u os mui inei, są ašo pa i inimo“ i du jo 2008 m. g uodžio 1 i 15 d. pakei imai (1b749, 1b794) bei nuola a naujinamas Eu opa. Ins i ucijų leidinių engimo ado as. A5 p iedas: Šalių, e i o ijų i aliu ų są ašas. Minė ieji są ašai i ki i šal iniai y a naudingi kaip pagalbinė medžiaga, ku ian žodyninius piniginių iene ų pa adinimų s aipsnius. Juose u i bū i a skleis a šių pa adinimų seman inė s uk ū a – inkamai išski ian i api- b ėžian jų eikšmes, ilius uojan a osenos pa yzdžiais i k . Ki ų kalbų žodynuose pinigų pa adinimai pa eikiami į ai iai. Ne i ame pačiame žodyne gali bū i ski ingai ski iamos eikšmės (dažniausiai – jų a spal iai). Ne isu apib ėž yse nu odomi smulkieji piniginiai iene ai i jų san ykis su aliu a, ku ios pa adinimas y a an aš inis s aipsnio žodis. Ne isada minimi piniginių iene ų ženklai. Ka ais senieji, nebe a ojami pinigų pa adinimai pa eikiami kaip iena leksema ka u su ebe a ojamais, ka ais – kaip a ski a leksema, is o izmas, a i inkamai pažymin (p z., la ių žodynuose jie u i pažymą ēs ., ž . oliau ci uojamą s aipsnį k ona iš s V). e as pinigų pa adinimas pa eikiamas su a osenos pa yzdžiais, ypač ma- žesniuose i idu inės apim ies žodynuose. Pap as ai ilius uojami ik daž- niausiai a ojami šios seman inės g upės žodžiai. Nelygu i žodyninių s aipsnių apim is, ezau ų ipo žodynuose jie gali bū i i in ilgi, enciklope- diški. Plg. dolla s aipsnį iš CN l, ku iame gausiai pa eikiama a osenos pa yzdžių su šal inių nuo odomis, a ski a pas aipa ski iama in o macijai apie žodžio a imą i ašybą, e imologiją, a ojimo dažnį i k .2: 2 Ci uojan žodyninius s aipsnius s eng asi išlaiky i ą pa į o ma ą, koks y a žodyne. P a- leis os eks o dalys žymimos [...]. 62 Kalbos Kul ū a | 86 dolla A.− uni é moné ai e des É a sunis e du Canada, di isée en 100 cen s. Un bille de dix, de cen dolla s. Elle [la mè e] eçu en même emps une pe i e liasse de dolla s e s qu’elle en oui dans son co sage comme un bille doux (Cé l i n e , Voyage, 1932, p. 274). Au g and hô el de G asse, un Amé icain a pa ié mille dolla s con e un louis que la gue e se ai inie pou Ch is mas (Ma i n d u G., Thib., Épil., 1940, p. 995): 1. J’ai u deux ou ois es au an s d’un ype assez singulie don le plus connu es Ma cel : on y ou e, pou un dolla e demi une abondan e able d’hô e, mais ou ce que ous laisse ez dans o e assie e ous se a comp é en plus, su l’ad- di ion, à i e d’amende; ... Mo a n d , New Yo k,1930, p. 148. − En appos. a ec aleu d’adj. La zone dolla . Zone où a cou s le dolla . Le p in- cipal de ces déséquilib es égionaux, celui en e la zone dolla e le es e du mon- de, n’a du é si long emps que pa ce que les É a s-Unis on décidé de le inance pa des dons e des p ê s à long e me (Uni e s écon. e soc.,1960, p. 3814). − Au sing. [En an que symbole de la puissance inanciè e des É a sunis] E en in à la sec ion amé icaine, les belles madames de Sa gen , Sa gen le po ai is e a i é des p incesses du dolla e des millia dai es ma chandes de po c salé (lo a i n , Sens. e sou .,1895, p. 189). Rem. on encon e ds la docum. le néol. dolla ise , e be ans. amé ica- nise , emp eind e du ca ac è e amé icain, de la men ali é amé icaine. Le ca ac è e soupçonneux du omancie [Bou ge ], dolla isé pa son oyage en Amé ique (Go n C o u , Jou nal, 1896, p. 980). B.− P. ex . uni é moné ai e adop ée pa di é en s pays. Dolla é hiopien, malaisien. Les on es du pè e e de son pe i escad on é aien pleines de pias es, de doublons, d’écus d’o e d’a gen , des dolla s chinois, des Ma ie-Thé èse, hale s d’Abyssinie (Ce n d a s , Bou lingue ,1948, p. 377): 2. l’expansion du lo in de Flo ence, depuis le x i i i e siècle, ne dépend pas d’au es causes, elle es solidai e d’une p ospé i é qui se ai pa ou econnaî e. Plus p ès de nous, nous ci e ons la di usion du « dolla mexicain » en Ex êmeo ien . L’His . e ses mé hodes,1961, p. 343. P ononc. e O h. : [dɔla:ʀ]. Ds Ac. dep. 1835. É ymol. e His . 1776, 13 déc. (Cou . de l’Eu ope, I, p. 100 ds P o s C h w i z Beauma chais, p. 242 : le cen pesan ne coû e à bos on que cinq dolla s). angloamé . dolla , à l’o ig. emp . pa l’angl. au b. all. dale (1553 dale ; co esp. à l’all. Tale , . hale ) pou désigne ce e monnaie des pays ge m.; puis appella ion du peso esp. dans les colonies d’amé ique du No d (1650 Ca oline Dolla ) en in uni é moné ai e adop ée pa le Cong ès amé . (1785 Resol. Con inen . Cong ess u.s. 6 July ds NED : esol ed ha he money uni o he uni ed s a es o ame ica be one dolla ). F éq. abs. li é . : 383. F éq. el. li é . : x i x es. : a) 39, b) 373; x x es. : a) 247, b) 1 246. Bbg. Pa M a (P.). la Pa ole es d’a gen , mais le silence es d’o . Vie Lang. 1971. p. 138. Da kele as pa yzdžių iš į ai ių kalbų aiškinamųjų žodynų, iš ku ių ma y i, kaip ski ingai gali bū i pa eikiami pinigų pa adinimai: D. Mu MulaI y Ė. seman inė piniginių iene ų pa adinimų s uk ū a 63 Žodyninis s aipsnis Komen a ai DŽ7: dóle is (1) piniginis JaV, Kanados i kai ku ių ki ų k aš ų iene as; piniginis jo e ės ženklas ceñ as (2) šim oji lie u os espublikos, JaV i kai ku ių ki ų als ybių piniginio iene o dalis; piniginis okios e ės ženklas • šiek iek ski iasi pinigi- nio ženklo apib ėž ies o muluo ės; • su ampan ys JaV i ki ų šalių piniginių iene ų pa adinimai laikomi ie- na leksema. LLVV: dolā s a, . Naudas ienība (Ame ikas Sa ieno ajās Vals īs, Kanādā, Aus ālijā un ci ās als īs). A iecīgā naudas zīme, monē a. D ebošu si di iņa nolika uz Vīzemaņa galda di i sim i dolā us. bi ze 3, 121. LEV: cen s Naudas ienība, sīka monē a (ASV, Kanādā u. c.). ASV, piem., 1 c.= 1/100 dolā a. • piniginis ženklas į a dy- as konk ečiai – mone a; • smulkiojo piniginio ie- ne o apib ėž yje nu odo- mas jo e ės san ykis su pag indinio iene o e e. LLVV: la s a, . Naudas ienība (bu žuāziskajā La ijā). A iecīgā naudas zīme, monē a. Pēdējais s a īgākais solis [1940. gadā] bija Pa- domju sa ienības alū as ie ešana apg ozībā, as i , la a pielīdzināšana ublim. F Degla s II, 17. Pieci la i! Piecas sud aba ipiņas ž adzēja Volda maciņā. lācis 5, 37. Es domāju pa šo dienu. Kā būs? Vai aka ā pā nesīšu kādu la u? Va bū , iz ē ējis pēdējos san īmus, pā nākšu ukšā. lēmanis 9, 14. san īms a, . Naudas ienība (bu žuāziskajā La ijā, F ancijā, Luksembu gā, Š eicē). A iecīgā naudas zīme, monē a. līdz pēdējam san īmam Voldis iz ē ēja isu la u. lācis 5, 35. • eikšmės ilius uojamos a osenos pa yzdžiais; • p ie pas a ųjų pa eikiami šal inių su umpinimai; • anks esni llVV omai eng i da so ie ų laikais, odėl la o i san imo api- b ėž ys nea i inka šių dienų ealijų. 64 Kalbos Kul ū a | 86 Žodyninis s aipsnis Komen a ai ..Ma ai bija sak ājušies pā is desmi san īmu. ē am pa ika šad ad iņai iedo pa niekam. J Kalniņš 2, 126. uncis: sa us san īmus u a ē u izlie o ci ādi nekā os a do bē niem. Zī e s 1, 285. LEV3 san īms a, . 1. Naudas ienība La ijā (a ī Š eicē, līdz 2002 a ī F ancijā un Luksembu gā), la a sim ā daļa; a iecīgā naudas zīme, monē a. • du seman iniai aspek ai (daba inis la ijos pini- gas bei P ancūzijos i liuksembu go pinigas iki eu o į edimo) pa eikiami kaip iena leksema. S V: k ona ēs . 1. Naudas ienība Čehijā, Dānijā, Islandē, No ē- ģijā un Z ied ijā. 2. ēs . Naudas ienība ai ākās Ei opas als īs pi ms ei o ie iešanas. 3. ēs . Sud aba ai zel a monē a, kas senāk bija ap g ozībā Anglijā, F ancijā un dažās ci ās zemēs. [...]. • aliu os pa adinimas, bu ęs iki eu o į edimo, laikomas is o izmu, žy- mimas a i inkama pažy- ma i pa eikiamas kaip a ski a leksema. LEV: la s a, . La ijas Republikas nacionālā alū a 1922.- 1941. g. un no 1993. g. (1 Ls = 100 san īmu). • apib ėž yje pa odomas nacionalinės aliu os ęs- inumas – iki okupacijos bu usio i a kū us Ne- p iklausomybę a gai in o la o pa adinimas laiko- mas iena leksema. SJP: dola «jednos ka mone a na usa; eż jednos ka mone a na innych k ajów, np. Kanady, aus a- lii, Nowej Zelandii» • dola owy • piniginio iene o pa adi- nimo s aipsnyje pa ei- kiami i jo ediniai; 3 sV nu odoma, kad šis s aipsnis eikiamas iš llVV, ačiau pa s llVV eikia ki okį san īms s aipsnį, ku is pagal leksikog a inę echniką isiškai a i inka žodžio la s s aipsnį iš o pa ies žodyno. D. Mu MulaI y Ė. seman inė piniginių iene ų pa adinimų s uk ū a 65 Žodyninis s aipsnis Komen a ai cen 1. «d obna mone a ówna jednej se nej pods a- wowej jednos ki mone a nej w óżnych k ajach» 2. «jednos ka mia y odległości między dźwię- kami» • cen owy • su ampan ys JaV i ki ų šalių piniginių iene ų pa adinimai laikomi ie- na leksema, be pa ei kiami kaip eikšmės a  spal iai. Longman: dol‧la [coun able] 1 he s anda d uni o money in he us, Cana- da, aus alia, and some o he coun ies, di ided in o 100 cen s: symbol $: I cos h ee dolla s. a en-dolla bill You can pay in dolla s o eu os a he ai po . 2 he dolla he alue o us money in ela ion o he mo- ney o o he coun ies: The pound has isen agains he dolla (=in- c eased in alue in ela ion o he dolla ). → you can be you bo om dolla a be 1 (4); → eel/look like a million dolla s a million (4) cen [coun able] 1 1/100 h o he s anda d uni o money in some coun ies. Fo example, he e a e 100 cen s in one dolla o in one eu o: symbol ¢ 2 pu in you wo cen s’ wo h Ame ican English o gi e you opinion abou some hing, when o he people do no wan o hea i → no one ed cen a ed1 (7) • kaip a ski os leksemos pa eikiami du seman i- niai aspek ai: kai ku ių šalių piniginių iene ų pa adinimas, ku į suda o 100 cen ų, i JaV pinigi- nio iene o e ė, lygi- nan jį su ki ų šalių pini- giniais iene ais; • pa eikiamas piniginio iene o simbolis; • pa eikiama azeologinių junginių su piniginio iene o pa adinimu. 66 Kalbos Kul ū a | 86 Žodyninis s aipsnis Komen a ai MWLD: dol·la /ˈdɑ:lɚ/noun plu al dol·la s 1 [coun ] a: a basic uni o money in he u.s., Canada, aus alia, and o he coun ies ha is equal o 100 cen s ▪ he shi cos s 20 dolla s. [=$20]▪ she had o pay hund eds o dolla s in au o epai s.▪ he p ope y is wo h a million dolla s. = I ’s a milliondolla p ope y.▪ Do you ha e a 20dolla bill? [=a wen y]▪ I cos s 500 pesos. How much is ha in dolla s? [=how many dolla s equals 500 pesos?] b: a bill o coin ha is wo h one dolla ▪ I ound a dolla on he sidewalk. = I ound a dolla bill on he sidewalk.▪ she pu a w in- kled dolla down on he coun e . — see also h a l -d o l l a , o P d o l l a 2 he dolla echnical: he alue o a dolla when i is compa ed o ano he uni o money ▪ The dolla d opped sha ply agains he pound.▪ he s eng h/weakness o he dolla ▪ The dolla is wo h mo e in Mexico. 3 [coun ] : money ha is om a speci ied sou - ce o used o a speci ied pu pose ▪ you wan o know how he s a e spends e e y ede al dol- la [=money om he ede al go e nmen ] i ecei es?— usually plu al ▪ should a p og am like his be paid o wi h ax/ axpaye dolla s? [=wi h money he go e nmen collec s h ough axes]▪ ou is / ou ism dolla s [=money ha an economy ge s because o he money ou is s spend he e]▪ he company needs o in es i s ad e ising dolla s wisely. • nu odomi smulkieji pini- giniai iene ai, suda an- ys pag indinį iene ą; • ski ingi seman iniai as- pek ai pa eikiami a ski o- mis leksemomis (anks- čiau pa eik uose pa yz- džiuose iš lie u ių, la  ių, lenkų žodynų ai y a eikšmės a spal iai); • aip pa a ski a leksema išski iama piniginio ie- ne o e ės, lyginan jį su ki ų šalių piniginiais iene ais, eikšmė; • isos eikšmės ilius uo- jamos būdingiausiais a osenos pa yzdžiais; • pažymima, kad pi moji i ečioji leksemos gali u ė i i daugiskai inę o mą. aigi į ai iuose žodynuose piniginių iene ų pa adinimai, p iklausomai nuo žodynų paski ies, apim ies, engimo me odikos i k ., pa eikiami ski - ingai. ski iasi žodžių apib ėžčių o muluo ės (dažniausiai – am ik os a a e inės apib ėž ys), e ai kada ilius uojama a osena, seman inė šių žodžių s uk ū a aip pa pa eikiama ne ienodai. D. Mu MulaI y Ė. seman inė piniginių iene ų pa adinimų s uk ū a 67 apibend inus nag inė ų lie u ių, la ių, anglų, p ancūzų, okiečių, usų, lenkų kalbų žodynų (ž . šal inių są ašą) medžiagą ma y i, kad šios leksinės seman inės g upės žodžiai u i is eikšmes (a is eikšms a spal ius): • am ik os šalies piniginis iene as; • šis iene as e ės a ž ilgiu, lyginan jį su ki ais / ki ų šalių piniginiais iene ais; • jo e ės piniginis ženklas (bankno as i (a ) mone a). i ian pinigų pa adinimų seman iką bu o a lik a nedidelė apklausa. ap- klaus i 32 esponden ai – 6 kalbininkai i 28 kū ybinių indus ijų p og amos ečio ku so s uden ai. Jiems pa eik a 30 žodžių li as i cen as a osenos pa yzdžių (a i inkamai 19 i 11 sakinių) i p ašy a pažymė i, ku iuose iš jų šie žodžiai eiškia pačius piniginius iene us (kaip e ės ma ą, nacionalinę aliu ą i pan.), o ku iuose – jų ženklus (bankno us, mone as). a sakymų a ian ų bu o penki: piniginis iene as, jo ženklas, g eičiau piniginis iene- as nei jo ženklas, g eičiau ženklas nei piniginis iene as, nežinau. Pas a ai- siais imis (abejojimo) a sakymų a ian ais naudo asi e ai. sakiniai bu o pa eik i šie: su žodžiu li as su žodžiu cen as 1. Šim o li ų bankno as. 2. Šiandien u iu ik du li us. 3. Apsi ikau li u. 4. Li as susie as su eu u i ik ai ne- bus de al uo as. 5. Li o ku sas. 6. Kaip ge iau aupy i [skolin is] – li- ais, dole iais a eu ais? 7. Tu guje man įb uko d idešim pa- di b ų li ų. 8. Gal gali e man iškeis i dešim li ų? 9. Li o į edimo 85-e ių me ų sukak is. 10. Mūsų sukaup i li ai baigia nu e - ė i. 11. SEB bankas už me ų indėlį li ais nebesiūlo nė 0,5%. 12. Vidu inis a lyginimas „į ankas“ p aėjusiais me ais siekė 1594 li us. 1. Penkių cen ų mone a. 2. Žemdi biams už 1 kilog amą pieno bu o mokama po 35 cen us. 3. Tu iu ik kelis cen us. 4. A ne iš Jūsų piniginės išk i o du cen ai? 5. Daik ų saugojimo kame as (pa - duo u ėse) gadina isokie „ aupy- ojai“, į už ak us kaišiojan ys penkis cen us ie oj d iejų li ų. 6. Sauja cen ų. 7. Jūs nieko p ieš, jei g ąžą a iduo- siu cen ais? 8. P ekybininkai i pi kėjai p ipažįs- a, kad a siskai ymas bal ais cen- ais eikalauja daugiau laiko i kan ybės. 68 Kalbos Kul ū a | 86 su žodžiu li as su žodžiu cen as 13. A Lie u os Respublikoje y a gali- mas a siskai ymas užsienio aliu a už paslaugas i (a ) p ekes pe ka- sos apa a ą, g ąžą išduodan li ais? 14. Elge os kepu ėje gulėjo k ū elė smulkiųjų i suglamžy i dešim li ų. 15. Paskolink 50 li ų iki algos. 16. A u ėsi e g ąžos iš 500 li ų? 17. G ąžos ga au du bankno us po d i- dešim (li ų) i da li ą smulkiais. 18. Kolegos do anai enkame po d ide- šim li ų. 19. Kiek laiko, į edus Lie u oje eu ą, da bus galima mokė i li ais? 9. Ku galima bū ų be papildomo mokesčio išsikeis i bal us cen us į s ambesnius pinigus? 10. Cen as p ie cen o – i li as. 11. Jis už penkis cen us u ėlę į Aus - aliją nu a y ų. No s apklaus ųjų specialis ų i s uden ų g upės sky ėsi dydžiu i odėl im os iš ados neda y inos, negalima eig i, kad p o esionalai a sakė iksliau. Kai ku iais a ejais kaip ik s uden ų a sakymai bu o ikslesni. Vienin elis sakinys, ku į isi apklausiamieji, išsky us ieną kalbininką, pažymėjo ieningai – Li o ku sas. eisingai nu ody a, kad šiame sakinyje žodis li as eiškia piniginį iene ą. Ki i seman iniu aspek u dažniau aisyk lingai negu klaidingai į e in i sakiniai: • Elge os kepu ėje gulėjo k ū elė smulkiųjų i suglamžy i dešim li ų. Kad li as šiame sakinyje eiškia piniginį iene ą pažymėjo 6 s uden ai, kad piniginio iene o ženklą – 28 esponden ai (6 kalbininkai i 22 s u- den ai). • Li as susie as su eu u i ik ai nebus de al uo as. 23 a sakiusieji (5 kalbininkai i 18 s uden ų, iš ku ių ienas a sakė „g ei- čiau piniginis iene as nei piniginio iene o ženklas“) manė, kad li as šia- me sakinyje eiškia piniginį iene ą, 8 (1 kalbininkas i 7 s uden ai) – kad piniginio iene o ženklą. Klaidingiausiai i iamųjų žodžių eikšmė nus a y a a osenos pa yz- džiuose Šim o li ų bankno as i Penkių cen ų mone a. ik 2 s uden ai pi - muoju a eju i 4 an uoju nu odė, kad li as i cen as šiuose sakiniuose D. Mu MulaI y Ė. seman inė piniginių iene ų pa adinimų s uk ū a 75 cu ency uni o i s cash o m – in which he wo ds li as and cen as a e used in he gi en examples o use. he analysis e ealed ha in heo y, i is ela i ely easy o he esponden s o dis inguish be ween he wo meanings; howe e , in speci ic cases, he answe s o bo h linguis s and he s uden s o he a o emen ioned speciali y o ques ionnai e ques ions we e a om unanimous. among o he hings, i p omp s a conclusion ha i is no always possible o dis inguish be ween he said meanings. I can be explained by he ac ha hey a e o en p o ided as wo shades o he same meaning. Ne e heless, he dic iona y makes a dis inc- ion be ween hem; i is also indica ed by he di e en seman ic alency o wo ds. Fo example, in he sense o he cu ency uni , li as is used oge he wi h he wo ds ku sas (exchange a e), de al uo i ( o de alue), aupy i ( o sa e), į es i ( o in oduce), indėlis (a deposi ), skolin i ( o lend), e c., while in he sense o i s cash o m (bankno e, coin), i goes wi h suglamžy i ( o c umple), suplėšy i ( o ea apa ); in u n – cen as is used oge he wi h by ė i ( o all), bal as (whi e), sauja (hand ul), mes i ( o oss), kiš i ( o slip in o), iedė i ( o oll), e c. In he absence o su icien illus a i e ma e ial, The Dic iona y o S anda d Li huanian dis inguishes a leas wo o he a o emen ioned shades – he i s o he second and he hi d shade. he hi d shade o meaning is p obably a enough om he i s wo shades o conside i an indi idual meaning. Howe e , i we did no limi wi h he seman ic g oup o names o cu ency uni s alone bu also conside ed he dis inc ion o meanings and shades in he con ex o he o e all lexis o The Dic iona y o S anda d Li huanian, i would appa en ly be app op ia e o p o ide he seman ic s uc u e o cu ency uni s as shades, he mo e so ha i is a he commonplace in he lexicog aphical p ac ice – mos o he dic iona ies unde analysis do no di ide he cu ency uni and i s cash o m in o wo indi- idual meanings (i i is eco ded al oge he ). KEYWORDS: seman ics, seman ic s uc u e, meaning, shade o meaning, dic iona y en y. DaIVa Mu MulaI y Ė lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, l 10308 Vilnius [email p o ec ed]