Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra

DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas SEMANTINĖ PINIGINIŲ VIENETŲ PAVADINIMŲ STRUKTŪRA ESMINIAI ŽODŽIAI: semantika, semantinė struktūra, reikšmė, reikšmės atspalvis, žodyninis straipsnis. Leksikografiniuose lietuvių kalbos šaltiniuose, išskyrus nebent didesnius tarptautinių žodžių žodynus, piniginių vienetų pavadinimai nėra pateikiami išsamiai ir sistemiškai1. Sisteminimas yra viena iš šiuolaikinės leksikografijos funkcijų (Morkovkin 1993: 37), sistemiškumas – kertinis kiekvieno žodyno akmuo, žodynas – ne atsitiktinis, o sisteminis leksikos vienetų rinkinys (Jakaitienė 2005: 9). Sistemiškumo siekia ir Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau – BŽ), kuris nuo ankstesnių lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų skiriasi tuo, kad iš esmės yra rašomas ne abėcėliškai, o leksinėmis semantinėmis žodžių grupėmis (Liutkevičienė 2006: 9; Liutkevičienė 2010a: 223; Liutkevičienė 2010b: 141; Naktinienė ir kt. 1999: 4; Naktinienė 2006: 20; apie žodynų rašymą ir redagavimą žodžių grupėmis dar žr. Paulauskas 1985; Babickienė 1985: 231; Gudavičius 1997). Viena tokių semantinių grupių ir yra piniginių vienetų pavadinimai. Dalis pagrindinių, stambiųjų piniginių vienetų, t. y. valiutų, pavadinimų yra svarstyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) ar bent jau kalbininkų peržiūrėti. Iš ankstesnių darbų, pateikiančių daugiau ar mažiau išsamius aptariamos leksinės grupės žodžių sąrašus, minėtini Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas (toliau – RLETŽ), Kazimiero Eigmino ir Kazimiero Gaivenio straipsnis „Piniginių vienetų pavadinimai“ 1 Piniginių vienetų pavadinimai kartu su kolege Aure­lija Tamulioniene (kuriai straipsnio autorė dėkinga už pagalbą renkant ir apdorojant duomenis) pradėti tirti siekiant sistemiškai juos pateikti Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. Darbams įsibėgėjus jau galima pasidalinti ir kai kuriomis mintimis. Šiame Kalbos kultūros numeryje ta pačia tema spausdinamas ir atskirai A. Tamulionienės parengtas straipsnis „Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai“. Neišvengiamas kai kurių dalykų pasikartojimas šiuose dviejuose piniginių vienetų pavadinimams skirtuose straipsniuose atsirado dėl bendro darbo pobūdžio ir neturėtų būti laikomas jų yda. 60 KALBOS KULTŪRA | 86 (Eigminas, Gaivenis 1968), Antano Buračo Pasaulio valiutų ir monetų žinynas (Buračas 1999). Minimame straipsnyje pateikiamas piniginių vienetų registras – lentelė, kurioje šalia abėcėlės tvarka surašytų šalių rašomi sukirčiuoti jų pagrindinių piniginių vienetų ir smulkesnių šių vienetų dalių pavadinimai. Žodyne ir žinyne šios srities leksika apipavidalinta leksikografiškai – pateikiamas atitikmuo kita kalba (dvikalbiame žodyne) arba aiškinama reikšmė (žinyne), tačiau piniginių vienetų pavadinimų semantinė struktūra nė vienu atveju nėra parodoma. Smulkiųjų piniginių vienetų, paprastai sudarančių šimtąją pagrindinės valiutos dalį, VLKK nėra svarščiuosi, jie nėra sunorminti ir skirtinguose šaltiniuose įvairuoja. Kaip patikimiausi šaltiniai norintiems rasti taisyklingus piniginių vienetų pavadinimus dabar minėtini du sąrašai: 2008 m. sausio 16 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas nr. 1B–40 „Dėl valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo patvirtinimo“ ir du jo 2008 m. gruodžio 1 ir 15 d. pakeitimai (1B–749, 1B–794) bei nuolat atnaujinamas Europa. Institucijų leidinių rengimo vadovas. A5 priedas: Šalių, teritorijų ir valiutų sąrašas. Minėtieji sąrašai ir kiti šaltiniai yra naudingi kaip pagalbinė medžiaga, kuriant žodyninius piniginių vienetų pavadinimų straipsnius. Juose turi būti atskleista šių pavadinimų semantinė struktūra – tinkamai išskiriant ir apibrėžiant jų reikšmes, iliustruojant vartosenos pavyzdžiais ir kt. Kitų kalbų žodynuose pinigų pavadinimai pateikiami įvairiai. Net ir tame pačiame žodyne gali būti skirtingai skiriamos reikšmės (dažniausiai – jų atspalviai). Ne visur apibrėžtyse nurodomi smulkieji piniginiai vienetai ir jų santykis su valiuta, kurios pavadinimas yra antraštinis straipsnio žodis. Ne visada minimi piniginių vienetų ženklai. Kartais senieji, nebevartojami pinigų pavadinimai pateikiami kaip viena leksema kartu su tebevartojamais, kartais – kaip atskira leksema, istorizmas, atitinkamai pažymint (pvz., latvių žodynuose jie turi pažymą vėst., žr. toliau cituojamą straipsnį krona iš SvV). Retas pinigų pavadinimas pateikiamas su vartosenos pavyzdžiais, ypač mažesniuose ir vidutinės apimties žodynuose. Paprastai iliustruojami tik dažniausiai vartojami šios semantinės grupės žodžiai. Nelygu ir žodyninių straipsnių apimtis, tezaurų tipo žodynuose jie gali būti itin ilgi, encikloped iški. Plg. dollar straipsnį iš CNRTL, kuriame gausiai pateikiama vartosenos pavyzdžių su šaltinių nuorodomis, atskira pastraipa skiriama informacijai apie žodžio tarimą ir rašybą, etimologiją, vartojimo dažnį ir kt.2. 2 Cituojant žodyninius straipsnius stengtasi išlaikyti tą patį formatą, koks yra žodyne. Praleistos teksto dalys žymimos [...]. D. MURMULAITYTĖ. Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra 61 dollar A.– Unité monétaire des États-Unis et du Canada, divisée en 100 cents. Un billet de dix, de cent dollars. Elle [la mère] reçut en même temps une petite liasse de dollars verts qu’elle enfouit dans son corsage comme un billet doux (CÉLINE, Voyage, 1932, p. 274). Au grand hôtel de Grasse, un Américain a parié mille dollars contre un louis que la guerre serait finie pour Christmas (MARTIN DU G., Thib., Épil., 1940, p. 995): 1. J’ai vu deux ou trois restaurants d’un type assez singulier dont le plus connu est Marcel : on y trouve, pour un dollar et demi une abondante table d’hôte, mais tout ce que vous laisserez dans votre assiette vous sera compté en plus, sur l’addition, à titre d’amende; ... MORAND, New York,1930, p. 148. – En appos. avec valeur d’adj. La zone dollar. Zone où a cours le dollar. Le principal de ces déséquilibres régionaux, celui entre la zone dollar et le reste du monde, n’a duré si longtemps que parce que les États-Unis ont décidé de le financer par des dons et des prêts à long terme (Univers écon. et soc.,1960, p. 3814). – Au sing. [En tant que symbole de la puissance financière des États-Unis] Et enfin à la section américaine, les belles madames de Sargent, Sargent le portraitiste attiré des princesses du dollar et des milliardaires marchand(e)s de porc salé (LORRAIN, Sens. et souv.,1895, p. 189). Rem. On rencontre ds la docum. le néol. dollariser, verbe trans. Américaniser, empreindre du caractère américain, de la mentalité américaine. Le caractère soupçonneux du romancier [Bourget], dollarisé par son voyage en Amérique (GONCOURT, Journal, 1896, p. 980). B.– P. ext. Unité monétaire adoptée par différents pays. Dollar éthiopien, malaisien. Les fontes du père et de son petit escadron étaient pleines de piastres, de doublons, d’écus d’or et d’argent, des dollars chinois, des Marie-Thérèse, thalers d’Abyssinie (CENDRARS, Bourlinguer,1948, p. 377): 2. L’expansion du florin de Florence, depuis le xiiie siècle, ne dépend pas d’autres causes, elle est solidaire d’une prospérité qui se fait partout reconnaître. Plus près de nous, nous citerons la diffusion du « dollar mexicain » en Extrême-Orient. L’Hist. et ses méthodes,1961, p. 343. Prononc. et Orth. : [dɔla:r]. Ds Ac. dep. 1835. Étymol. et Hist. 1776, 13 déc. (Courr. de l’Europe, I, p. 100 ds PROSCHWITZ Beaumarchais, p. 242 : le cent pesant ne coûte à Boston que cinq dollars). Anglo-amér. dollar, à l’orig. empr. par l’angl. au b. all. daler (1553 daler; corresp. à l’all. Taler, v. thaler) pour désigner cette monnaie des pays germ.; puis appellation du peso esp. dans les colonies d’Amérique du Nord (1650 Caroline Dollar) enfin unité monétaire adoptée par le Congrès amér. (1785 Resol. Continent. Congress U.S. 6 July ds NED : Resolved that the money unit of the United States of America be one dollar). Fréq. abs. littér. : 383. Fréq. rel. littér. :xixes. : a) 39, b) 373; xxes. : a) 247, b) 1 246. Bbg. PAMART (P.). La Parole est d’argent, mais le silence est d’or. Vie Lang. 1971. p. 138. Dar keletas pavyzdžių iš įvairių kalbų aiškinamųjų žodynų, iš kurių matyti, kaip skirtingai gali būti pateikiami pinigų pavadinimai: 62 KALBOS KULTŪRA | 86 Žodyninis straipsnis Komentarai DŽ7: dóleris (1) piniginis JAV, Kanados ir kai kurių kitų kraštų vienetas; piniginis jo vertės ženklas • šiek tiek skiriasi piniginio ženklo apibrėžties formuluotės; • sutampantys JAV ir kitų šalių piniginių vienetų pavadinimai laikomi viena leksema. ceñtas (2) šimtoji Lietuvos Respublikos, JAV ir kai kurių kitų valstybių piniginio vieneto dalis; piniginis tokios vertės ženklas LLVV: dolārs –a, v. Naudas vienība (Amerikas Savienotajās Valstīs, Kanādā, Austrālijā un citās valstīs). Attiecīgā naudas zīme, monēta. Drebošu sirdi viņa nolika uz Vīzemaņa galda divi simti dolārus. Birze 3, 121. • piniginis ženklas įvardytas konkrečiai – moneta; LEV: cent Naudas vienība, sīka monēta (ASV, Kanādā u. c.). ASV, piem., 1 c. = 1/100 dolāra. • smulkiojo piniginio vieneto apibrėžtyje nurodomas jo vertės santykis su pagrindinio vieneto verte. LLVV: lats –a, v. Naudas vienība (buržuāziskajā Latvijā). Attiecīgā naudas zīme, monēta. Pēdējais svarīgākais solis [1940. gadā] bija Padomju Savienības valūtas ieviešana apgrozībā, tas ir, lata pielīdzināšana rublim. F Deglavs II, 17. Pieci lati! Piecas sudraba ripiņas žvadzēja Volda maciņā. Lācis 5, 37. Es domāju par šo dienu. Kā būs? Vai vakarā pārnesīšu kādu latu? Varbūt, iztērējis pēdējos santīmus, pārnākšu tukšā. Lēmanis 9, 14. • reikšmės iliustruojamos vartosenos pavyzdžiais; • prie pastarųjų pateikiami šaltinių sutrumpinimai; • ankstesni LLVV tomai rengti dar sovietų laikais, todėl lato ir santimo apibrėžtys neatitinka šių dienų realijų. santīms –a, v. Naudas vienība (buržuāziskajā Latvijā, Francijā, Luksemburgā, Šveicē). Attiecīgā naudas zīme, monēta. Līdz pēdējam santīmam Voldis iztērēja visu latu. Lācis 5, 35. D. MURMULATYTĖ. Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra 63 Žodyninis straipsnis Komentarai ...Martai bija sakrājušies pāris desmit santīmu. Tēvam patika šad tad viņai iedot pa niekam. J Kalniņš 2, 126. Runcis: Savus santīmus tu varētu izlietot citādi nekā tos atdot bērniem. Zīverts 1, 285. LEV3 santīms –a, v. 1. Naudas vienība Latvijā (arī Šveicē, līdz 2002 arī Francijā un Luksemburgā), lata simtā daļa; attiecīgā naudas zīme, monēta. • du semantiniai aspektai (dabartinis Latvijos pinigas bei Prancūzijos ir Liuksemburgo pinigas iki euro įvedimo) pateikiami kaip viena leksema. SvV: krona vėst. 1. Naudas vienība Čehijā, Dānijā, Islandē, Norvēģijā un Zviedrijā. 2. vėst. Naudas vienība vairākās Eiropas valstīs pirms eiro ieviešanas. 3. vėst. Sudraba vai zelta monēta, kas senāk bija apgrozībā Anglijā, Francijā un dažās citās zemēs. […]. • valiutos pavadinimas, buvęs iki euro įvedimo, laikomas istorizmu, žymimas atitinkama pažyma ir pateikiamas kaip atskira leksema. LEV: lats –a, v. Latvijas Republikas nacionālā valūta 1922.–1941. g. un no 1993. g. (1 Ls = 100 santīmu). • apibrėžtyje parodomas nacionalinės valiutos tęstinumas – iki okupacijos buvusio ir atkūrus Nepriklausomybę atgaivinto lato pavadinimas laikomas viena leksema. SJP: dolar «jednostka monetarna USA; też jednostka monetarna innych krajów, np. Kanady, Australii, Nowej Zelandii» • dolarowy • piniginio vieneto pavadinimo straipsnyje pateikiami ir jo vediniai; 3 SV nurodoma, kad šis straipsnis teikiamas iš LLVV, tačiau pats LLVV teikia kitokį santīms straipsnį, kuris pagal leksikografinę techniką visiškai atitinka žodžio lats straipsnį iš to paties žodyno. 64 KALBOS KULTŪRA | 86 Žodyninis straipsnis Komentarai cent 1. «drobna moneta równa jednej setnej podstawowej jednostki monetarnej w różnych krajach» 2. «jednostka miary odległości między dźwiękami» • centowy • sutampantys JAV ir kitų šalių piniginių vienetų pavadinimai laikomi viena leksema, bet pateikiami kaip reikšmės atspalviai. Longman: dollar [countable] 1 the standard unit of money in the US, Canada, Australia, and some other countries, divided into 100 cents: symbol $: It cost three dollars. a ten-dollar bill You can pay in dollars or euros at the airport. 2 the dollar the value of US money in relation to the money of other countries: The pound has risen against the dollar (=increased in value in relation to the dollar). → you can bet your bottom dollar at bet1 (4); → feel/look like a million dollars at million (4) cent [countable] 1 1/100th of the standard unit of money in some countries. For example, there are 100 cents in one dollar or in one euro: symbol ¢ 2 put in your two cents’ worth American English to give your opinion about something, when other people do not want to hear it → not one red cent at red1 (7) • kaip atskiros leksemos pateikiami du semantiniai aspektai: kai kurių šalių piniginių vienetų pavadinimas, kurį sudaro 100 centų, ir JAV piniginio vieneto vertė, lyginant jį su kitų šalių piniginiais vienetais; • pateikiamas piniginio vieneto simbolis; • pateikiama frazeologinių junginių su piniginio vieneto pavadinimu. D. MURMULATYTĖ. Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra 65 Žodyninis straipsnis Komentarai MWLD: dol·lar 🔊/'dɑːlə/ noun plural dol·lars 1 [count] a: a basic unit of money in the U.S., Canada, Australia, and other countries that is equal to 100 cents ■ The shirt costs 20 dollars. [=$20]■ She had to pay hundreds of dollars in auto repairs.■ The property is worth a million dollars. = It’s a million-dollar property.■ Do you have a 20-dollar bill? [=a twenty]■ It costs 500 pesos. How much is that in dollars? [=how many dollars equals 500 pesos?] b: a bill or coin that is worth one dollar ■ I found a dollar on the sidewalk. = I found a dollar bill on the sidewalk.■ She put a wrinkled dollar down on the counter. — see also HALF-DOLLAR, TOP DOLLAR 2 the dollar technical: the value of a dollar when it is compared to another unit of money ■ The dollar dropped sharply against the pound.■ the strength/weakness of the dollar■ The dollar is worth more in Mexico. 3 [count] : money that is from a specified source or used for a specified purpose ■ You want to know how the state spends every federal dollar [=money from the federal government] it receives?—usually plural ■ Should a program like this be paid for with tax/taxpayer dollars? [=with money the government collects through taxes]■ tourist/tourism dollars [=money that an economy gets because of the money tourists spend there]■ The company needs to invest its advertising dollars wisely. • nurodomi smulkieji piniginiai vienetai, sudarantys pagrindinį vienetą; • skirtingi semantiniai aspektai pateikiami atskiromis leksemomis (anksčiau pateiktuose pavyzdžiuose iš lietuvių, latvių, lenkų žodynų tai yra reikšmės atspalviai); • taip pat atskira leksema išskiriama piniginio vieneto vertės, lyginant jį su kitų šalių piniginiais vienetais, reikšmė; • visos reikšmės iliustruojamos būdingiausiais vartosenos pavyzdžiais; • pažymima, kad pirmoji ir trečioji leksemos gali turėti ir daugiskaitinę formą. Taigi įvairiuose žodynuose piniginių vienetų pavadinimai, priklausomai nuo žodynų paskirties, apimties, rengimo metodikos ir kt., pateikiami skirtingai. Skiriasi žodžių apibrėžčių formuluotės (dažniausiai – tam tikros trafaretinės apibrėžtys), retai kada iliustruojama vartosena, semantinė šių žodžių struktūra taip pat pateikiama nevienodai. 66 KALBOS KULTŪRA | 86 Apibendrinus nagrinėtų lietuvių, latvių, anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų kalbų žodynų (žr. šaltinių sąrašą) medžiagą matyti, kad šios leksinės semantinės grupės žodžiai turi tris reikšmes (ar tris reikšmes atspalvius): tam tikros šalies piniginis vienetas; šis vienetas vertės atžvilgiu, lyginant jį su kitais / kitų šalių piniginiais vienetais; jo vertės piniginis ženklas (banknotas ir (ar) moneta). Tiriant pinigų pavadinimų semantiką buvo atlikta nedidelė apklausa. Apklausti 32 respondentai – 6 kalbininkai ir 28 kūrybinių industrijų programos trečio kurso studentai. Jiems pateikta 30 žodžių litas ir centas vartosenos pavyzdžių (atitinkamai 19 ir 11 sakinių) ir prašyta pažymėti, kuriuose iš jų šie žodžiai reiškia pačius piniginius vienetus (kaip vertės matą, nacionalinę valiutą ir pan.), o kuriuose – jų ženklus (banknotus, monetas). Atsakymų variantų buvo penki: piniginis vienetas, jo ženklas, greičiau piniginis vienetas nei jo ženklas, greičiau ženklas nei piniginis vienetas, nežinau. Pastaraisiais trimis (abejojimo) atsakymų variantais naudotasi retai. Sakiniai buvo pateikti šie: Su žodžiu litas Su žodžiu centas 1. Šimto litų banknotas. 1. Penkių centų moneta. 2. Šiandien turiu tik du litus. 2. Žemdirbiams už 1 kilogramą pieno buvo mokama po 35 centus. 3. Apsirikau litu. 3. Turiu tik kelis centus. 4. Litas susietas su euru ir tikrai nebus devalvuotas. 4. Ar ne iš Jūsų piniginės iškrito du centai? 5. Lito kursas. 5. Daiktų saugojimo kameras (parduotuvėse) gadina visokie „taupytojai“, į užraktus kaišiojantys penkis centus vietoj dviejų litų. 6. Kaip geriau taupyti [skolintis] – litais, doleriais ar eurais? 6. Sauja centų. 7. Turguje man įbruko dvidešimt padirbtų litų. 7. Jūs nieko prieš, jei grąžą atiduosiu centais? 8. Gal galite man iškeisti dešimt litų? 8. Prekybininkai ir pirkėjai pripažįsta, kad atsiskaitymas baltais centais reikalauja daugiau laiko ir kantrybės. 9. Lito įvedimo 85-erių metų sukaktis. D. MURMULAITYTĖ. Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra 67 Su žodžiu litas Su žodžiu centas 13. Ar Lietuvos Respublikoje yra gali- mas atsiskaitymas užsienio valiuta už paslaugas ir (ar) prekes per ka- sos aparatą, grąžą išduodant litais? 9. Kur galima būtų be papildomo mokesčio išsikeisti baltus centus į stambesnius pinigus? 14. Elgetos kepurėje gulėjo krūvelė smulkiųjų ir suglamžyti dešimt litų. 10. Centas prie cento – ir litas. 15. Paskolink 50 litų iki algos. 11. Jis už penkis centus utėlę į Aust- raliją nuvarytų. 16. Ar turėsite grąžos iš 500 litų? 17. Grąžos gavau du banknotus po dvidešimt (litų) ir dar litą smulkiais. 18. Kolegos dovanai renkame po dvidešimt litų. 19. Kiek laiko, įvedus Lietuvoje eurą, dar bus galima mokėti litais? Nors apklaustųjų specialistų ir studentų grupės skyrėsi dydžiu ir todėl rimtos išvados nedarytinos, negalima teigti, kad profesionalai atsakė tiksliau. Kai kuriais atvejais kaip tik studentų atsakymai buvo tikslesni. Vienintelis sakinys, kurį visi apklausiamieji, išskyrus vieną kalbininką, pažymėjo vieningai – Lito kursas. Teisingai nurodyta, kad šiame sakinyje žodis litas reiškia piniginį vienetą. Kiti semantiniu aspektu dažniau taisyk- lingai negu klaidingai įvertinti sakiniai: • Elgetos kepurėje gulėjo krūvelė smulkiųjų ir suglamžyti dešimt litų. Kad litas šiame sakinyje reiškia piniginį vienetą pažymėjo 6 studentai, kad piniginio vieneto ženklą – 28 respondentai (6 kalbininkai ir 22 studentai). • Litas susietas su euru ir tikrai nebus devalvuotas. 23 atsakiusieji (5 kalbininkai ir 18 studentų, iš kurių vienas atsakė „greičiau piniginis vienetas nei piniginio vieneto ženklas“) manė, kad litas šiame sakinyje reiškia piniginį vienetą, 8 (1 kalbininkas ir 7 studentai) – kad piniginio vieneto ženklą. Klaidingiausiai tiriamųjų žodžių reikšmė nustatyta vartosenos pavyzdžiuose Šimto litų banknotas ir Penkių centų moneta. Tik 2 studentai pirmuoju atveju ir 4 antruoju nurodė, kad litas ir centas šiuose sakiniuose 68 KALBOS KULTŪRA | 86 reiškia piniginius vienetus. Didžioji dauguma kitų atsakiusių – 30 (4 kalbininkai ir 26 studentai) pirmuoju atveju bei 27 (5 kalbininkai ir 22 studentai) antruoju – pažymėjo reikšmę „piniginio vieneto ženklas.“ 2 kalbininkai lito ir 1 – cento atveju atsakė „nežinau“. Akivaizdu, kad respondentus klaidina bendrinio piniginio ženklo pavadinimo (žodžių banknotas, moneta) vartojimas šalia konkrečių pinigų pavadinimų. Įdomus atvejis: sakinių Penkių centų moneta ir Daiktų saugojimo kameras (parduotuvėse) gadina visokie „taupytojai“; į užraktus kaišiojantis penkis centus vietoj dviejų litų vertinimas. Ta pati realija pavadinta dvejopai: penkių centų moneta ir penki centai. Pirmuoju atveju centas reiškia piniginį vienetą, antruoju – jo ženklą, monetą. Tačiau šio žodžio semantika abiejuose sakiniuose įvertinta skirtingai: pirmuoju atveju (penkių centų moneta) – tik 4 studentai atsakė teisingai, likę 27 respondentai manė, kad centas šiame sakinyje reiškia piniginį ženklą, 1 kalbininkas pasirinko atsakymą „nežinau“. Antruoju atveju – priešingai: dauguma atsakiusių (23) pasirinko teisingą atsakymą, 2 studentai suabejojo, ir tik 7 klaidingai pažymėjo, kad į saugojimo kamerų užraktus yra kaišiojami patys piniginiai vienetai, o ne jų ženklai (monetos). Kitas įdomus pavyzdys: Gal galite man iškeisti šimtą litų? Nors dauguma atsakiusių pažymėjo, kad šiame sakinyje litas reiškia piniginio vieneto vertės ženklą, tik 5 studentai – kad patį piniginį vienetą, vis dėlto buvo 3 atsakymai „nežinau“, iš kurių vienas pakomentuotas, atkreipiant dėmesį, kad lito reikšmė šiame sakinyje priklauso nuo to, į ką prašoma iškeisti – į smulkesnius vienetus ar į kitą valiutą. Kai kurie vertinimai nustebino. Pavyzdžiui, nustatant žodžio litas reikšmę sakiniuose Šiandien turiu tik du litus ir Apsirikau litu, teisingi ir klaidingi atsakymai pasiskirstė maždaug po lygiai tiek apskritai, tiek studentų grupėje. Kalbininkų atsakymai abiem atvejais buvo tokie: 2 (tie patys) atsakė teisingai, 4 – klaidingai. Tokie ir panašūs atvejai remia prielaidą, kad piniginių vienetų pavadinimų reikšmės yra glaudžiai susijusios, kai kuriais atvejais – sunkiai atskiriamos. Žodynininkams tai yra nemaža problema. Norint žodžio semantinę struktūrą pateikti remiantis nedviprasmiškais vartosenos pavyzdžiais, kurie aiškiai rodo esant atskiras reikšmes ar bent jų atspalvius, tenka nutylėti tokius vartosenos pavyzdžius, kurie gali iliustruoti kelias reikšmes (atspalvius), nors jie yra labai įprasti, dažnai vartojami. Kitais atvejais nustatant reikšmę galėtų pagelbėti platesnis kontekstas, tačiau žodynuose leksikos vartosena paprastai iliustruojama pavieniais sakiniais arba žodžių junginiais. D. MURMULAIT YTĖ. Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra 69 Taigi atsakymų į anketos klausimus analizė parodė, kad teoriškai respondentai lyg ir nesunkiai skiria du semantinius piniginių vienetų pavadinimų reikšmės aspektus – „teorinį“ pinigą kaip šalies valiutą, vertės matą, ir praktiškai apčiuopiamą daiktą, pinigo ženklą (banknotą ar monetą). Tačiau prireikus nustatyti, kuria reikšme (reikšmės atspalviu) žodžiai litas ir centas pavartoti sakiniuose, tai padaryti pasirodė gana sudėtinga. Vis dėlto, kad ir kokie būtų atsakymai į anketos klausimus bei jų analizės rezultatai, žodyniniame straipsnyje pateikiant piniginių vienetų pavadinimų semantinę struktūrą skirtinos trys jau minėtos reikšmės (reikšmės atspalviai): tam tikros šalies piniginis vienetas; šis vienetas vertės atžvilgiu, lyginant jį su kitais (kitų šalių) piniginiais vienetais; jo vertės piniginis ženklas (banknotas ir (ar) moneta). Pažymėtina, kad pirmosios dvi reikšmės yra glaudžiai tarpusavy susijusios ir iš esmės skiriasi ne tiek semantiniu, kiek gramatiniu aspektu – antroji būdinga vienaskaitinė vartosena plg. lito kursas, litas susietas su euru ir tikrai nebus devalvuotas; lito įvedimo 85-erių metų sukaktis ir indėlis litais; turiu tik du litus; renkamės po dvidešimt litų; vidutinis atlyginimas pernai siekė apie 1600 litų. Todėl žodyne šias reikšmes būtų geriau pateikti kaip reikšmės atspalvius. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad MWLD straipsnyje dollar būtent dėl šios, gramatinės, priežasties pasirinktas pateikimas atskiromis leksemomis. Trečioji reikšmė nuo pirmųjų dviejų kiek labiau nutolusi. Tai rodo ir skirtingas leksinis semantinis pinigų pavadinimų junglumas bei sąsaja su skirtinga pinigų funkcija ir kt. Pavyzdžiui, valiutų, t. y. pačių piniginių vienetų, pavadinimai vartojami su žodžiais kursas, devalvuoti, taupyti, įvesti, indėlis, skolinti ir pan., o piniginių ženklų (banknoto, monetos) reikšmę šie pavadinimai gali sudaryti žodžių junginius su žodžiais byrėti, riedėti, sauja, suglamžyti, suplėšyti, mesti, kišti, baltas, padirbti ir pan. Kai dėl pinigų pavadinimų sąsajos su pinigų funkcija, piniginių vienetų pavadinimai kaip tokie susiję su vertės mato, pasaulinių pinigų, o piniginių ženklų pavadinimai – su cirkuliacijos funkcijomis. Pastebėtina, kad su pinigų mokėjimų, kaupimo funkcijomis yra susiję tiek pačių piniginių vienetų, tiek jų ženklų pavadinimai. Tikėtina, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl neretai minėtos reikšmės yra taip susijusios, kad konkrečiais atvejais labai sunku tiksliai pasakyti, kuria reikšme pinigo pavadinimas yra vartojamas viename ar kitame konkrečiame sakinyje. Būtent tai ir atskleidė aptartoji apklausa. 70 KALBOS KULTŪRA | 86 BAIGIAMOSIOS PASTABOS Norint tiksliau parodyti pinigų pavadinimų semantinės struktūros dalių tarpusavio ryšius, jų artimumą vieni kitiems, matyt, piniginių ženklų reikšmę reikėtų įforminti būtent kaip atskirą reikšmę, o ne vienos reikšmės trečiąjį atspalvį, tarpusavio sąsajų prasme lygiavertį pirmiems dviem atspalviams. Kalbant konkrečiai apie piniginių vienetų pavadinimų pateikimą Bendrinės lietuvių kalbos žodyne pasakytina, kad neturint pakankamai iliustracinės medžiagos jame skirtini bent du iš minėtų – pirmasis arba antrasis ir trečiasis atspalviai. Trečiasis reikšmės atspalvis nuo pirmųjų dviejų, ko gero, pakankamai nutolęs, ir jį būtų galima laikyti atskira reikšme. Tačiau turint galvoje ne vien piniginių vienetų pavadinimų semantinę grupę, o vertinant reikšmių ir atspalvių skyrimą visos BŽ leksikos kontekste, matyt, tikslinga piniginių vienetų semantinę struktūrą pateikti būtent kaip atspalvius. Juolab, kad tai yra įprasta leksikografinėje praktikoje – daugumoje žiūrėtų žodynų piniginio vieneto ir jo ženklo semantinis skirtumas neišskiriamas į dvi atskiras reikšmes (jei apskritai yra fiksuojamas). Tad atsižvelgiant į piniginių vienetų pavadinimų pateikimą įvairiuose lietuvių ir kitų kalbų žodynuose, ko gero, visus tris aptartus semantinius aspektus reikėtų tradiciškai apiforminti kaip tris tos pačios reikšmės atspalvius. Lito straipsnis Bendrinės lietuvių kalbos žodyne galėtų atrodyti maždaug taip (pagal BŽ rengimo metodiką jame pernelyg gausu iliustracinių vartosenos pavyzdžių, tačiau šiuo atveju jie padeda geriau suvokti siūlomą lito semantinės struktūros pateikimą): lìtas dkt. (2) Lietuvos piniginis vienetas: Šimto litų banknotas. Vienas litas lygus šimtui centų. Keturi šimtai litų už maudymosi kostiumėlį?! Apsirikau litų. Šiandien turiu tik du litus. Mūsų sukaupti litai baigia nuvertėti. Kaip geriau taupyti [skolintis] – litais, doleriais ar eurais? Paskolink penkiasdešimt litų iki algos. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ praėjusiais metais siekė tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt keturis litus. Tokią jachtą kainuotų šimtus tūkstančių skaičiuojant litais. | vns. šis vienetas vertės atžvilgiu, lyginant jį su kitais (kitų šalių) piniginiais vienetais: Lito kursas. Stiprus [silpnas] litas. Litas susietas su eurų ir tikrai nebūs devalvúotas. | jo vertės piniginis ženklas (banknotas ir (ar) moneta): Gal galite man iškeisti dešimt litų? Ar turėsite grąžos iš penkių šimtų litų? Turgjuje man įbruko dvidešimt padirbtų litų. Elgetos kepurėje gulėjo krūvelė smulkiųjų ir suglamžyti dešimt litų. ŠALTINIAI CNRTL – Centre National de Ressources Textuelles et Lexicales. Prieiga per internetą: <http://www.cnrtl.fr/lexicographie/>. D. MURMULAITYTĖ. Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra 71 Currency (valiutų lentelės). Prieiga per internetą: <http://www.thefreedictionary.com/currency>. Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga per internetą: <http://donelaitis.vdu.lt/tekstynas>. Deutsch Wörterbuch. Prieiga per internetą: <http://woerterbuch.babylon.com/deutsch/>. DŽ₇ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 7-as leidimas. Vyr. red. S. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012. Enciklopediskā vārdnīca 1–2, Rīga: Latvijas Enciklopēdiju redakcija, 1991. Interleksis – Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas „Interleksis“, Vilnius: Alma littera, Fotonija, 2008. LEV – Lielā enciklopēdiskā vārdnīca, Rīga: Jumava, 2003. Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga per internetą: <http://terminai.vlkk.lt>. LLVV – Latviešu literārās valodas vārdnīca 1–8, Rīga: Zinātne, 1972–1996. Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002; I elektroninio varianto leidimas). Red. kolegija: G. Naktinienė (vyr. red.), J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, Vilnius: LKI, 2005. Prieiga per internetą: <www.lkz.lt>. Longman – Longman Dictionary of Contemporary English. Prieiga per internetą: <http://www.ldoceonline.com/dictionary>. Merriam-Webster’s Word Central. Student Dictionary. Prieiga per internetą: <http://www.wordcentral.com/browse/ABC>. Merriam Webster. Prieiga per internetą: <http://www.merriam-webster.com>. Monetų katalogas. Prieiga per internetą: <http://lt.ucoin.net/catalog>. MWLD – Merriam-Webster Learner’s Dictionary. Prieiga per internetą: <http://www.learnersdictionary.com>. Oxford dictionaries. Prieiga per internetą: <http://www.oxforddictionaries.com>. Raktažodžių žodynas. Prieiga per internetą: < http://www.limis.lt/raktazodziu-zodynas>. RLETŽ – Krievu-latviešu ekonomikas terminu vārdnīca, Vilnius: Mintis, 1966. SJP – Słownik języka polskiego. Prieiga per internetą: <http://sjp.pwn.pl>. SV – Skaidrojošā vārdnīca. Prieiga per internetą: <http://www.tezaurs.lv/sv>. SvV – Svešvārdu vārdnīca, Rīga: Jumava, 1999. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera. 2001. Tarptautinių žodžių žodynas lietuvių kalba. Prieiga per internetą: <http://www.zodziai.lt>. The free dictionary. Prieiga per internetą: <http://www.thefreedictionary.com>. Visuotinė lietuvių enciklopedija 1–22, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001–2012. 72 KALBOS KULTŪRA | 86 Большой толковый словарь русского языка. Ред. Кузнецов С. А., Санкт-Петербург: Норинт, 2002. Ожегов С. И. 1988: Словарь русского языка, Москва: Русский язык. LITERATŪRA A5 – Europa. Institucijų leidinių rengimo vadovas. A5 priedas: Šalių, teritorijų ir valiutų sąrašas. Prieiga per internetą: <http://publications.europa.eu/code/lt/lt-5000500.htm>. Babickienė Z. 1985: Reguliariųjų išvestinių reikšmių pateikimas aiškinamuosiuose lietuvių ir rusų kalbų žodynuose. – Lietuvių kalbotyros klausimai 24, 223–235. Buračas A. 1999: Pasaulio valiutų ir monetų žinynas, Vilnius: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas. Eigminas K., Gaivenis K. 1968: Piniginių vienetų pavadinimai. – Kalbos kultūra 14, 65–69. Jakaitienė E. 2005: Leksikografija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Gudavičius A. 1997: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas leksikos sistemiškumo požiūriu. – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 33–39. Liutkevičienė D. 2006: „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“. Siekiamybė ir realybė. – Leksikografija ir leksikologija 1, Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Liutkevičienė D. 2010a: „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“: problemos ir sprendimai. – Leksikografija ir leksikologija 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 223–234. Liutkevičienė D. 2010b: „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos. – Kalbos kultūra 83, 141–150. Naktinienė G. ir kt. 1999: Pristatome rengiamą bendrinės kalbos žodyną [į redakcijos klausimus atsako G. Naktinienė, D. Liutkevičienė, D. Murmulaitýtė, D. Svetikienė, A. Sirutavičiūtė, V. Černiūtė, V. Sakalauskienė]. – Gimtoji kalba 7, 1999, 1–10. Naktinienė G. 2006: Svarbesnieji „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ semantikos aspektai. – Leksikografija ir leksikologija 1, Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Paulauskas J. 1985: Žodyno redagavimas žodžių grupėmis. – Kalbos kultūra 49, 6–14. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos konsultacijų bankas. Prieiga per internetą: <http://www.vlkk.lt/lit/konsultacijos>. Морковкин В. В. 1993: О предпосылках системного лексикографирования. – Прагматика словаря. Под ред. О. Ю. Богуславской, Москва, 31–39. D. MURMULATYTĖ. Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra 73 2008 m. sausio 16 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas nr. 1B–40 „Dėl valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo patvirtinimo“, Vilnius. 2008 m. gruodžio 1 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas nr. 1B–749 „Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 16 d. įsakymo „Dėl valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Vilnius. 2008 m. gruodžio 15 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas nr. 1B–794 „Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 16 d. įsakymo nr. 1B–40 „Dėl valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Vilnius. Interneto šaltiniai naršyti paieškos sistema Google. Gauta 2013 11 25 Priimta 2013 12 20 SEMANTIC STRUCTURE OF NAMES OF CURRENCY UNITS S u m m a r y With the exception of larger dictionaries of international words, the lexicographic sources of the Lithuanian language do not present the names of currency units comprehensively and systematically. Depending on dictionary purpose, scope, compiling methodology, etc., this lexical semantic group is presented differently in different dictionaries. The wordings of definitions of words are different (usually, certain conventional definitions are used); the actual usage is rarely illustrated; the presentation of semantic structure of such words varies as well. The summary of material from Lithuanian, Latvian, English, French, German, Russian and Polish dictionaries shows that the names of currency units have three meanings (or three shades of meaning): a currency unit of a specific country; the unit in terms of value compared to other currency units (only singular use); the cash form of its value (bank-note and/or coin). A small survey was carried out in the analysis of semantics of the names of currency units. Specialists of linguistics and third-year students of the study programme of Creative Industries were asked to indicate the meaning – whether 74 KALBOS KULTŪRA | 86 currency unit or its cash form – in which the words litas and centas are used in the given examples of use. The analysis revealed that in theory, it is relatively easy for the respondents to distinguish between the two meanings; however, in specific cases, the answers of both linguists and the students of the aforementioned speciality to questionnaire questions were far from unanimous. Among other things, it prompts a conclusion that it is not always possible to distinguish between the said meanings. It can be explained by the fact that they are often provided as two shades of the same meaning. Nevertheless, the dictionary makes a distinction between them; it is also indicated by the different semantic valency of words. For example, in the sense of the currency unit, litas is used together with the words kursas (exchange rate), devalvuoti (to devalue), taupyti (to save), įvesti (to introduce), indėlis (a deposit), skolinti (to lend), etc., while in the sense of its cash form (bank-note, coin), it goes with suglamžyti (to crumple), suplėšyti (to tear apart); in turn – centas is used together with byrėti (to fall), baltas (white), sauja (handful), mesti (to toss), kišti (to slip into), riedėti (to roll), etc. In the absence of sufficient illustrative material, The Dictionary of Standard Lithuanian distinguishes at least two of the aforementioned shades – the first or the second and the third shade. The third shade of meaning is probably far enough from the first two shades to consider it an individual meaning. However, if we did not limit with the semantic group of names of currency units alone but also considered the distinction of meanings and shades in the context of the overall lexis of The Dictionary of Standard Lithuanian, it would apparently be appropriate to provide the semantic structure of currency units as shades, the more so that it is rather commonplace in the lexicographical practice – most of the dictionaries under analysis do not divide the currency unit and its cash form into two individual meanings (if it is recorded altogether). KEYWORDS: semantics, semantic structure, meaning, shade of meaning, dictionary entry. DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] D. MURMULAITYTĖ. Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra 75