BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGNĖ BLAŽIENĖ
Vy au o Didžiojo uni e si e as
LIETUVIŲ KALBOS GRAMATINIŲ YPATYBIŲ ĮSISAVINIMO
ANGLŲ KALBOS APLINKOJE SUNKUMAI
ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos įsisa inimas, d ikalbys ė, išlusis pasakojimas, aikų kalba.
ĮVADAS
Pas a ąjį dešim me į, a k eipus dėmesį į ki ose šalyse gy enančius lie u ius, p adėjo as is
da bų, ku iais siekiama nus a y i emig acijoje gy enančių lie u ių yšius su ki ais au iečiais i
kū imosi naujoje e d ėje pa i is (Liubinienė 2009), apa ybės su okimą, sąsajas su Lie u a
(Čiub inskas, Kuzneco ienė 2008). G e a socialinių emų disku uojama apie lie u ių kalbos,
ku i aip pa laikoma ienu lie u iškos apa ybės b uožų, išsaugojimą, a ojimą šeimose,
bend uomenėse. Dažniau nag inėjamas li uanis inis ugdymas i li uanis inio š ie imo iššūkiai
(Dau a as 2005; Celešiū ė 2008; Aleksand a ičius, Kuzmickai ė 2008; Tamošiūnai ė 2012),
ė ų požiū is į li uanis inį ugdymą (Šu inienė 2009), pi mos, an os, ečios ka os emig an ų
pa eldė osios kalbos išlaikymą lemian ys eiksniai (Tamošiūnai ė 2008), kalbų adybos būdai
šeimose išsaugan gim ąją kalbą (Jakai ė-Bulbukienė 2014, 2015a, 2015b) i k . Paminė ini keli
didesnės apim ies y imai, ku iuose siek a nus a y i didžiuosiuose Lie u os mies uose
a ojamų kalbų i au inės apa ybės san ykį (p ojek as Mies ai i kalbos
1
, Ramonienė 2010),
iš i i Lie u os emig an ų kalbinį elgesį, kalbinį epe ua ą, kalbines nuos a as (p ojek as
Emig an ų kalba
2
, Ramonienė 2015), išnag inė i lie u ių kalbos diaspo oje ypa umus, kalbos
mokėjimo lygį, nykimo p iežas is i k . (p ojek as Lie u ių kalba diaspo oje: mokėjimas,
a ojimas, nykimas
3
).
Vis dažniau y imuose susi elkiama į kalbinius d iejų kalbų sąsajos i dominuojančios
kalbos po eikio pa eldė ajai a namų kalbai aspek us. Pa yzdžiui, Lionginas Pažūsis (2009) y ė
Šiau ės Ame ikos lie u ių kodų kai os, anglų kalbos po eikio lie u ių kalbai ypa ybes, iš dalies
ap ašė kai ku iuos lie u ių kalbos nykimo požymius. Siekian nus a y i lie u ių kalbos
1
P ojek as ykdy as 2007–2009 m. Vilniaus uni e si e e, ado ė p o . d . Meilu ė Ramonienė, inansa o Lie u os
als ybinis mokslo i s udijų ondas (ž . p ojek o in e ne o s e ainę: h p://p ojek ai. u.l /mies aii kalbos/).
2
P ojek as ykdy as 2011–2013 m. Vilniaus uni e si e e, ado ė p o . d . Meilu ė Ramonienė.
3
P ojek as ykdomas 2015–2017 m. Vilniaus uni e si e e, ado ė p o . d . Meilu ė Ramonienė (ž . p ojek o
in e ne o s e ainę: h p://wp.eln.l /apie-p ojek a/).
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
įsisa inimo ki os kalbos aplinkoje ypa ybes, kalbos aidą ska inančius i s abdančius eiksnius,
a k eip as dėmesys į aikų kalbą. Taikan į ai ius ilgalaikio s ebėjimo i ekspe imen inius
me odus, nag inė os d ikalbių aikų gim osios lie u ių kalbos įsisa inimo okiečių
(Balčiūnienė, Kalniny ė, K i ickai ė 2011) i anglų kalbos aplinkoje leksinės, g ama inės
ypa ybės (Blažienė 2015). Taip pa lygin a d ikalbių (lie u ių–anglų, usų–lie u ių) i
ienakalbių aikų kalba (Kalniny ė 2013; Balčiūnienė, Kalniny ė 2013; K i ickai ė 2014;),
i os lie u ių kalbos, kaip gim osios i an osios (s e imosios), g ama inės, kodų kai os
ypa ybės (Dabašinskienė, Čubaje ai ė 2009; Dabašinskienė, Balčiūnienė, Kalniny ė 2014),
gim osios lie u ių kalbos p a adimas aikys ėje, spa čiai įsisa inan ki ą kalbą, a p au inio
į aikinimo a ejais (Ramonai ė 2013).
No s daugėja da bų, ku iuose nag inėjami emig acijoje gy enančių lie u ių kalbos
ypa umai, ūks a išsamesnių i didesnės apim ies y imų, ku ie padė ų me odinių p iemonių
engėjams, uošian iems lie u ių kalbos dės ymo, mokymo(si) medžiagą, susi elk i į as kalbines
ypa ybes, ku iomis pasižymi ki os kalbos aplinkoje įsisa in a lie u ių kalba. Tokie y imai aip
pa s a būs li uanis inių mokyklų moky ojams, logopedams, di ban iems iek su aikais,
pa i iančiais sunkumų ki os kalbos aplinkoje moky is gim osios lie u ių kalbos, iek su gy en i
į Lie u ą g įžusiais aikais, ku ių lie u ių kalbos žinios i įgūdžiai nea i inka bend aamžių
Lie u oje lie u ių kalbos gebėjimų.
A siž elgian į šiuos kelis paminė us i daugelį ki ų aspek ų, a lik as didelės apim ies
y imas, ku iuo siek a nus a y i anglų kalbos aplinkoje įsisa inamos lie u ių kalbos leksines i
g ama ines ypa ybes
4
. S aipsnio ikslas – ap a i kele ą gim osios lie u ių kalbos, įsisa inamos
anglų kalbos aplinkoje, g ama inių ypa ybių (linksnia imo pa adigmų pasi inkimą, de inimą i
aldymą, neiginio kilmininko a ojimą), keliančių sunkumų aikams.
1. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODOLOGIJA
Ty imas ykdy as 2013 m. balandžio–bi želio mėn., duomenys ink i ke u iose Londono
li uanis inėse mokyklose, ku ios eikia nuo ienų iki dešim ies me ų ski inguose Londono
ajonuose. Taikan išliojo pasakojimo kū imo pagal pa eikslėlius užduo į bu o su ink i 156
aikų pasakojimai, aip pa a lik a i iamųjų ė ų (globėjų) socioling is inė apklausa, kad bū ų
4
Ty imo pag indu engiama dise acija, ku ios ienoje dalių išsamiai ap a iamos d ikalbių aikų lie u ių kalbos
leksinės i g ama inės ypa ybės. Šiame s aipsnyje apsi ibojama g ama inėmis ypa ybėmis, ypač omis, ku ios kelia
sunkumų i ienakalbiams aikams įsisa inan lie u ių kalbą.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
nus a y a aiko gy enamoji aplinka, šeimose a ojamos kalbos, a i inkamos kalbos a ojimo
dažnumas i k . Iš anke inės apklausos duomenų paaiškėjo, kad i iamieji y a labai ski ingi,
odėl y imui a ink i ie aikai, ku ių abiejų ė ų gim oji kalba y a lie u ių, o aikai gimė anglų
kalbos aplinkoje (95 p oc. isų i iamųjų) a ba gimė Lie u oje, be į anglų kalbos aplinką a yko
iki ienų me ų amžiaus (5 p oc. isų i iamųjų). Taigi iš iso a ink a 100 aikų, ku ie a i iko
minė us k i e ijus, i nag inė i jų suku i išlieji pasakojimai. Pagal amžių i iamieji suski s y i
pamečiui į 6 amžiaus g upes (ž . len elę).
LENTELĖ. Duomenys apie i iamuosius
Amžiaus
g upė
G upės
amžiaus
idu kis
Vaikų
skaičius
Ly is
Gimimo šalis
Me gai-
ės
Be niu-
kai
Jung inė
Ka alys ė
Lie u a (LT)
4–4;11 m.
4;7
15
9
6
15
-
5–5;11 m.
5;4
27
13
14
27
-
6–6;11 m.
6;4
15
10
5
14
1 aikas
(LT gy eno
6 mėn.)
7–7;11 m.
7;5
17
15
2
13
4 aikai
(LT gy eno:
3 mėn.; 6 mėn.;
7 mėn.; 10 mėn.)
8–8;11 m.
8;3
16
10
6
16
-
9–9;11 m.
9;3
10
3
7
10
-
Iš iso:
100
60
40
95
5
Ty imo me u siek a apklaus i kuo daugiau aikų, odėl jų skaičius kiek ienoje amžiaus
g upėje nebu o ibojamas i y a ne ienodas. Mažiausia i iamųjų (10) y a 9–10 m. amžiaus
g upėje, nes šio (i y esnio) amžiaus aikų li uanis inėse mokyklose labai sumažėja odėl, kad
aikai pasi enka lanky i ki us, dažniausiai angliškose mokyklose a ki ose ugdymo įs aigose
anglų kalba ykdomus bū elius.
Minė a, kad gim ąją lie u ių kalbą aikai gi dėjo iš abiejų ė ų, šeimose y a o lie u ių
kalba, aikai bu o ska inami šia kalba kalbė i iek su ė ais, iek su b oliais i (a ) sese imis.
Anke inės apklausos duomenys su eikė žinių apie ai, kad isi aikai gebėjo bend au i anglų
kalba, i ši kalba daugumos 4–8 m. amžiaus g upių i iamųjų a o a pusę dienos, o 9–9;11 m.
aikų – 75 p oc. dienos. Dauguma isų amžiaus g upių aikų li uanis inę mokyklą lankė apie
d ejus me us, Lie u oje lankyda osi ieną ka ą pe me us i joje p aleisda o apie d i sa ai es.
Lankydamiesi Lie u oje aikai lie u iškai bend a o su seneliais, ki ais šeimos na iais,
bend aamžiais.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ty imo duomenys ink i aikan išliojo pasakojimo kū imo me odą. Vaikų bu o p ašoma
pažais i – pasek i pasaką pagal oliau pa eik ų šešių siuže inių pa eikslėlių, išdėlio ų p ieš aiką
ho izon alia eile iš kai ės į dešinę, seką (ž . pa eikslą). Pasi uošimo ku i pasakojimą laikas,
pasakojimo ukmė nebu o ibojami, aikui ku ian pasakojimą, y ėjas jo nepe aukinėjo,
neklausė klausimų, ku ie galė ų pasu le uo i pasakojimo siuže ą, ne aisė aiko ski ingai
į a dy ų eikėjų, be ska ino kalbė i p i a iamaisiais žodžiais ( aip, mhm, ge ai). Be koks aiko
suku as pasakojimas e in as eigiamai, aikas pagi as. Tiek p ieš y imą, iek y imo me u su
aiku y ėjas bend a o lie u ių kalba.
PAV. Rišliojo pasakojimo siuže inių pa eikslėlių seka (Hickmann 2003; Gaga ina i k . 2012)
Pasakojimo pagal pa eikslėlių seką me odas pasi ink as odėl, kad ši eikla aikams y a
įp as a, a pažįs ama, aikoma iek ikimokykliniam, iek mokykliniam ugdymui, aikams
nesukelia į ampos. Be o, išliojo pasakojimo kū imas – kalbinė eikla, kai eikia pa ink i
žodžius, mo ologines o mas, g ama ines aisykles, eks o siejimo p iemones i ki as
pasakojimo kū imo s a egijas, kad klausy ojas sup as ų pasako ojo is o iją. Rišliųjų pasakojimų
kalba i jos analizė su eikia duomenų apie gim osios lie u ių kalbos, įsisa in os i a ojamos
anglų kalbos aplinkoje, leksines, g ama ines i ki as kalbines ypa ybes (ž . kelių i iamųjų
papasako as is o ijas
5
):
INF14: ieną ka ą bu o kažkokios ke u i paukščiukas / i bu o mama paukščiukas i ys
ki ie paukščiukai no ėjo algy i paskui / mama paukščiukas išsk ido paim slieką i paėmė
slieką / i paskui ka ė pama ė i no ėjo su algy uos paukščiukus / i paskui pama ė / i
5
Čia i oliau pa yzdžių p adžioje pa eikiamas umpinys INF (in o man as) i skaičius odo, kad i iamojoje
medžiagoje in o man ai bu o suski s y i nuo jauniausių iki y iausių, uome kiek ienam i iamajam, siekian
anonimiškumo, su eik as kodas. Pas i ieji b ūkšniai ski ia pasakymus, ai y a kalbėjimo a ka pas p ieš i (a ) po
aiko pada y os pauzės a a sik ėpimo, o ženklas +… žymi nebaig ą pasakymą. Šiuose i ki uose pa yzdžiuose
sky ybos ženklai sudė i pagal Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pa i in as sky ybos aisykles, o g ama inės
klaidos palik os okios, kokias pasakė aikas.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
paskui šuniukas pama ė i gi i paskui už uodegos paėmiau [= paėmė] / i paskui ka ė bėgo /
i paskui šuniukas paskui ka ę bėga (4;11
6
).
INF81: ieną dieną gy eno ys balandžiai, iena mama balandis / i ada mama balandžio
išsk ido algy paim / i ada ka inas pama ė: y a mažų balandžių aikučių / i ada as
ka inas išlipo an medžio / šuniukas ada oliau a eina / ada ka inas pasižiū ėjo į i šų, į
medžius, į uos balandžiukus i ada p adėjo lip i į medį / ada šuniukas a ėjo i žiū i, kad +…
/ i ada žiū i, gal oja, kad paims uos paukščiukus / i ada po o as šuniukas iškando an
ka ino uodegos [= įkando ka inui į uodegą?] / balandžio mama a sk ido, algy duoda sliekų
/ i ada šuniukas bėgo paskui ą ka iną, kad daugiau nema y ų / i ada su ais balandžiukais
algy da ė mama [= i ada iems balandžiukams algy i da ė mama] (8;5).
Rišlieji pasakojimai bu o į ašy i į dik o oną, ku is aikams nebu o ma omas. Su ink i
į ašai ansk ibuo i laikan is a p au inių aikų kalbos ansk iba imo s anda ų CHAT (angl.
Codes o he Human Analysis o T ansc ip s), mo ologiškai koduo i
7
, . y. nu ody os kiek ieno
pasakojime pa a o o žodžio g ama inės ka ego ijos (kalbos dalis, skaičius, giminė, laikas i
pan.). Šis da bas a lik as pusiau au oma iškai, ačiau dėl mo ologinio kalbos
daugia eikšmiškumo y ėjui eikėjo pe žiū ė i daugia eikšmius žodžius i pa ink i inkamą
mo ologinės koduo ės a ian ą. Kiek ienas pasakojime as as g ama iškai ne aisyklingas žodis
a žodžių junginys pažymė as specialia žyma, odančia g ama inės klaidos kalbos lygmenį
(mo ologija, sin aksė) i ipą (skaičiaus de inimo klaida, linksnių aldymo klaida i k .), kad,
a liekan klaidų analizę, p og ama au oma iškai a pažin ų a i inkamo ipo klaidas.
Šiame y ime siek a ap a i kai ku ias g ama ikos lygmens įsisa inimo ypa ybes, nus a y as
išnag inėjus išliuosiuose pasakojimuose as as g ama ines klaidas, ku ios aikų kalbos
y imuose dažniausiai pa odo am ik ą kalbos aidos azę i jai būdingus požymius.
2. LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS ĮSISAVINIMO SUNKUMAI
Lie u ių kalba y a u ingos i sudė ingos mo ologijos kalba, ačiau, kaip odo kalbos
įsisa inimo y imai (Sa ickienė 1999, 2003; Wójcik 2000; Balčiūnienė 2009; Kamanduly ė
6
Žymėjimas 4;11 odo, kad aikui y a 4 me ai i 11 mėnesių.
7
Koduojan y imo duomenis naudo asi Ine os Dabašinskienės i Lau os Kamanduly ės suku a Saky inės lie u ių
kalbos eks yno kū imo me odologija (Kamanduly ė, Sa ickienė 2007, Dabašinskienė, Kamanduly ė 2009).

AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2009), no s i pa i dami am ik ais laiko a piais sunkumų, aikai galiausiai sėkmingai įsisa ina
gim ąją kalbą.
Nag inėjan šim o d ikalbių 4–9 m. aikų lie u iškai pasek ų išliųjų pasakojimų kalbą,
į ai iuose (leksikos, mo ologijos, sin aksės, žodžių da ybos) lygmenyse as a ypa ybių,
būdingų ienakalbiams įsisa inan gim ąją kalbą, aip pa a si adusių išski inai dėl d iejų kalbų
są eikos. Kaip minė a, oliau da be gim osios kalbos įsisa inimas anglų kalbos aplinkoje
ap a iamas nag inėjan is sunkumų keliančius aspek us – linksnia imo pa adigmų pa inkimą,
de inimą i aldymą bei neiginio kilmininko a ojimą.
2.1. Ne inkamos linksnia imo pa adigmos pasi inkimas
Daba inėje lie u ių kalboje (DLKG 2006: 69) ski iamos penkios daik a a džių
linksniuo ės, ku iose pagal a ski ų linksnių o mų ypa ybes esama 12 pa adigmų
8
. Lie u ių
kalbos daik a a džio įsisa inimo y imai odo (Sa ickienė 1999, 2001), kad pa i
p oduk y iausia y iškosios giminės pa adigma y a pi moji, šiek iek mažiau p oduk y ios
ečioji i penk oji
9
, o pa i p oduk y iausia mo e iškosios giminės – aš un oji pa adigma, šiek
iek mažiau p oduk y ios šeš oji, sep in oji. Ki os pa adigmos (de in oji, ienuolik oji,
ke i oji, an oji i dešim oji) laiky inos nep oduk y iomis. Minė ų pa adigmų p oduk y umą
lemia ai, kad jų galūnės dažniausiai a ojamos in eg uojan skolinius, suda an naujus žodžius,
aip pa jose yks a galūnių kai a (D essle i k . 1995–1996; D essle , Tho on 1996; Sa ickienė
2001, 2003; Sa ickienė, Kazlauskienė, Kamanduly ė 2004). Pas a ojo eiškinio – galūnių kai os
– a ejų as a d ikalbių aikų išliuosiuose pasakojimuose.
Vienas dažniausių a ejų, as ų isų amžiaus g upių pasakojimuose, daik a a džio šuo
linksnia imas ne pagal ienuolik ąją, be ečiąją pa adigmą, pa yzdžiui:
(1) INF22: i ka inas bėgo nuo šunio (5;9).
(2) INF16: i sako mama: a jūs nekalbėjo su ka inu i su šuniu? (5;5).
(3) INF62: i as šunis ka ino uodegą paėmė i bandė nu emp (7;7).
(4) INF82: i šunis nukando uodegą (8;0).
(5) INF99: kada ka ė užlipo an medžio šakos, šunis įkando ka ei į uodegą (9;6).
8
(i)a linksniuo ei p iski iamos 1–3 pa adigmos, (i)u linksniuo ei 4–5 pa adigmos; i(o) linksniuo ei 6–7
pa adigmos; ė linksniuo ei 8 pa adigma, i linksniuo ei 9–12 pa adigmos.
9
Vy iškosios i mo e iškosios giminės linksnia imo pa adigmos nu ody os p adedan nuo p oduk y iausios.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Iš pa eik ų pa yzdžių ma y i, kad dalis aikų daik a a dį šuo pasi inko linksniuo i pagal
dažnesnę i p oduk y esnę linksnia imo pa adigmą. Daik a a džio į ai ių linksnių aiška ( a d.
šunis; kilm. šunio; įnag. šuniu) odo, kad aikai y a ge ai įsisa inę ečiosios pa adigmos linksnių
galūnes. Ki a e us, šie (i oliau šiame posky yje ap a iami) ne inkamos pa adigmos
pasi inkimo a ejai galė ų bū i susiję su ė ų a me
10
. Gi dėdamas ė ų a miškai
linksniuojamus am ik us žodžius, aikas galėjo įsisa in i okį a i inkamo žodžio linksnia imo
modelį. Kai ku iuose pasakojimuose ie oj daik a a džio ka inas (ka ė) į ai iais linksniais
a o as žodis ka is, p z.:
(6) INF12: ka is no i su algy (4;4).
(7) INF30: i ka is a ėjo (5;8).
(8) INF24: ėliau a ėjo šuniukas, žiū ėjo į ka į, ką da o (5;7).
Pas a ieji a ejai gali bū i aiškinami keliais būdais. Galėjo bū i, kad žodis ka inas aikų
pi miausiai umpin as, a sisakan p iesagos (ka -in-as), uome pasi ink as linksniuo i ne pagal
pi mąją (plg. ka as), be ečiąją linksnia imo pa adigmą (ka is, plg. dan is). Žodžio
umpinimas gali bū i sie inas su šnekamajai kalbai būdingu ekonomijos p incipu, kai no in
pasaky i g eičiau, sklandžiau p aleidžiami p iebalsiai, umpinama žodžio pabaiga, andasi
balsių edukcijos, asimiliacijos i pan. (daugiau ž . Dabašinskienė 2008), o ne a linksnia imo
pa adigma galėjo bū i pasi ink a dėl analogijos: linksniuojama pagal ečiąją pa adigmą aip pa ,
kaip jau ap a as žodis šuo (plg. šunis i ka is). Ki a e us, žodis ka is d ikalbių lie u ių–anglų
aikų lie u ių kalboje galėjo a si as i ne umpinan žodį ka inas, o sulie u inan anglišką žodį
ca p idėjus ečiosios pa adigmos galūnę -is (ca +is).
Bū ina paminė i, kad daik a a džio šuo linksnia imo pagal ečiąją pa adigmą (šunis)
a ejų esama isose 4–9 m. amžiaus g upėse. P iešingai, daugiausiai daik a a džio ka inas
linksnia imo pagal ečiąją pa adigmą (ka is) a ejų as a 4–5 m. amžiaus g upėse (14 a ejų)
11
i ik du a ejai iename 9–9;11 m. aiko pasakojime. A siž elgian į ai, galima eig i, kad i
jaunesni, i y esni aikai y a linkę pap as in i linksnia imo sis emą, pasi inkdami dažnesnes i
10
Į socioling is inės apklausos klausimyną nebu o į auk a klausimo apie ė ų dialek ą ( a mes), odėl ikslių
duomenų apie kiek ieno i iamojo ė ų a mę ne u ima. Tačiau paminė ina, kad, enkan y imo duomenis, kas
dieną bu o lankomasi li uanis inėse mokyklose, bend au a su aikais, ė ais, odėl bu o galima išgi s i, kad kai
ku ių aikų kalboje esama panašių a mės, kodų kai os a k . kalbos ypa ybių kaip i jų ė ų kalboje.
11
Šiose amžiaus g upėse as a 14 a ejų: 12 a ejų ns. a d. o ma ka is i 2 a ejai ns. gal. o mos ka į.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p oduk y esnes linksnia imo pa adigmas. O p oduk y ių pa adigmų kei imas (šiuo a eju
pi mosios su ečiąja) išnyks a y esnių aikų kalboje, aigi įsisa inus linksnia imo sis emą.
Visų amžiaus g upių aikų pasakojimuose pasi aikė 11 a ejų, kai y iškosios giminės
daik a a džiai linksniuo i pagal mo e iškosios giminės pa adigmas, p z.:
(9) INF13: i šuniuka labai bėgo (4;2).
(10) INF15: paskui ka ina aip nubėgo nuo šuniuko (4;4).
(11) INF64: i ada jie a sk ido p ie jos lizdos (7;6).
(12) INF73: i šunė a eina i su ado ka y ę (7;6).
(13) INF9: i en ka inei empia (4;10).
(14) INF81: jisai užlipo an medžios
12
(8;2).
(15) INF50: ieną ka ą ienoj medžioje gy ena ys paukščiukai leliukai i mama (6;2).
Pa eik uose pa yzdžiuose p oduk y iausių – pi mosios (šuniukas, ka inas, lizdas) i
ečiosios (medis) – y iškosios giminės pa adigmų daik a a džiai linksniuo i pagal
p oduk y iausias mo e iškosios giminės pa adigmas – šeš ąją (šuniuka, ka ina), aš un ąją
(ka inei), sep in ąją ( ns. kilm. medžios; ns. ie . medžioje).
Ras i 3 a ejai, kai mo e iškosios giminės daik a a džiai linksniuo i kaip y iškosios
giminės žodžiai, p z.:
(16) INF30: mãmas
13
jau myli (5;8).
(17) INF53: o mãmas a eina į jį (6;1).
(18) INF64: i jie aip klykė i sakė jau mamyčiams: no iu algy i (7;6).
Pa eik uose 16-ame i 17-ame pa yzdžiuose mo e iškosios giminės šeš os pa adigmos
daik a a dis (mama) linksniuo as pagal pi mąją y iškosios giminės pa adigmą (mãmas, plg.
namas). A siž elgian į ai, kad anglų kalboje a dažodžiai ne u i speci inių mo emų, ski iančių
y iškąją i mo e iškąją giminę, ap a ieji a ejai galė ų ody i lie u ių kalbos žodžių giminės
nykimą: y iškoji giminė pasi enkama kaip nežymė oji.
Ki as kū ybiškas a ejis (18 p z.) odo, kad mo e iškosios giminės daik a a dis (mama)
y a a ojamas su y iškąja deminu y inės p iesagos -y is, -y ė o ma (mamy is) i a i inkamai
12
Abiejuose pa yzdžiuose (14–15) aikai suki čia o pi mąjį žodžio skiemenį: medžios, medžioje.
13
Abiejuose a ejuose (16–17) aikai suki čia o pi mąjį žodžio skiemenį: mãmas.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
linksniuojamas pagal ečiąją pa adigmą – dgs. naud. mamyčiams (plg. b oly is, b olyčiams).
Pas a asis pa yzdys laiky inas indi idualiu a eju, ačiau odo, kad g ama iškai ne aisyklinga
linksnia imo pa adigma gali bū i pa enkama i linksniuojan deminu y inius daik a a džius.
Pab ėž ina, kad no s 9–15 i 16–18 pa yzdžiuose pe einama į p oduk y esnes a ki os giminės
pa adigmas, linksniuojan daik a a džius a ojamos os pa adigmos linksnių galūnės.
Daik a a džių linksnia imas pagal p oduk y esnes pa adigmas y a dažnas eiškinys
daik a a džių įsisa inimo p adžioje, nes ai leidžia aikams supap as in i sudė ingą
linksnia imo sis emą. Tačiau, kaip nus a y a išnag inėjus šio p oceso eigą, apie 3;5 aiko me us
linksnia imo sis ema y a sėkmingai įsisa in a (daugiau ž . Sa ickienė 2003). Šiame y ime
ap a i linksnia imo pa adigmų a ejai odo, kad d ikalbiai 4–9 me ų aikai y a su okę a ski ų
pa adigmų, ypač p oduk y iųjų, linksnia imo sis emas, ačiau ne i y esniems aikams
sunkoka pa ink i inkamą daik a a džio linksnia imo pa adigmą. Tai gali ody i, kad
linksnia imo sis ema nė a inkamai pe p as a, odėl ečiau a ojami žodžiai a ie, ku ių
linksnia imo pa adigma aikui nė a aiški, linksniuojami pagal p oduk y iausias i dažniausias
pa adigmas.
2.2. Ne inkami de inimo i aldymo a ejai
Viena lie u ių kalbos sin aksinių yšių ypa ybė – de inimas, kai p iklausomo (-ų) žodžio
(-ių) mo ologinės o mos (linksnis, skaičius, giminė) pa enkamos pagal pag indinį žodį (DLKG
2006). Daliai šio y imo daly ių p iklausomų žodžių de inimas su pag indiniais žodžiais gimine
i (a ) skaičiumi kėlė sunkumų.
Pa yzdžiui, esama a ejų, kai nesude in a daik a a džio i būd a džio giminė (19) INF96:
ka ė bu o alkanas i no ėjo labai su algy i (9;7), aip pa a ejų, kai nesude in os linksnio i (a )
giminės i (a ) skaičiaus o mos, p z.:
(20) INF14: ieną ka ą bu o kažkokios ke u i paukščiukas (4;11).
(21) INF53: okia ys maži no i algy i (4;11).
(22) INF16: i sako mama iščiukas: jūs, iščiukas maži, nieku neiki e (5;5).
(23) INF76: i ė is džiaugėsi, kad aikai bu o saugi (8;2).
(24) INF83: ieną dieną gy eno mama su ys paukš eliais (8;2).
(25) INF86: i šunis a ėję pama ė ka ę (8;5).
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
IŠVADOS
Rišliųjų pasakojimų kalbos analizė a skleidė, su kokiais sunkumais susidu ia aikai, anglų
kalbos aplinkoje įsisa indami linksnia imo pa adigmas, g ama inių o mų (linksnio, skaičiaus,
giminės) de inimą, linksnių aldymą i neiginio kilmininko a ojimą.
Duomenys pa odė, kad są eikaujan d iem kalboms gim osios lie u ių kalbos
linksnia imo sis ema gali bū i inkamai įsisa in a, nepaisan o, kad kai ku ių d ikalbių aikų
kalboje šis p ocesas užsi ęsia ilgiau nei ienkalbių aikų – iki penke ių, šeše ių me ų amžiaus.
Pab ėž ina, kad iek maži, iek y esni aikai y a linkę pap as in i linksnia imo sis emą, odėl
nep oduk y ių pa adigmų a ečiau a ojamus daik a a džius y a linkę linksniuo i pagal
p oduk y ias pa adigmas. Esama a ejų, kai linksnia imo pa adigma pasi enkama pagal
analogiją ki iems žodžiams, ačiau ai būdingiau jauniausiems y imo daly iams.
G ama inių o mų de inimo analizė pa odė, kad aikai moka inkamai pa ink i galūnes,
odančias skaičių, y iškąją, mo e iškąją giminę, linksnius, ačiau ne i y esnio amžiaus (7–8
m.) aikams is da kyla sunkumų p iklausomo (-ų) žodžio (-ių) mo ologines o mas pa ink i
pagal pag indinį žodį.
Valdymo analizė pa odė, kad su anzi y iniais eiksmažodžiais a ojamas galininkas
objek ui eikš i ne e ai y a pakeičiamas a dininku, kilmininku a k . linksniu. Tokio polinkio
esama ienakalbiams aikams įsisa inan anzi y inius eiksmažodžius, kol išmoks ama su šiais
eiksmažodžiais a o i galininką. Tačiau a lik o y imo duomenys odo, kad anzi y inių
eiksmažodžių a ojimas su galininku sunkumų is da kelia y esniems (7 i 9 m.)
d ikalbiams aikams. Be o, iek mažiems, iek y esniems (7–8 m.) aikams sunku inkamai
a o i neiginio kilmininką. Su neigiamaisiais anzi y iniais eiksmažodžiais nu odomas
objek as aikų eikš as ne kilmininko, o galininko linksniu.
P ielinksnių i p ielinksninių kons ukcijų a ojimas pasižymi keliomis ypa ybėmis.
Pi ma, su p ielinksniu einan ys daik a a džiai ne isada gali bū i iš eiškiami ais linksniais, su
ku iais ie p ielinksniai a ojami. An a, gali bū i suda oma g ama iškai aisyklinga p ielinksnio
i daik a a džio o mulė (p z. iš + kilm.), ačiau ne aisyklinga p ielinksninė kons ukcija, kai
p ielinksnio i daik a a džio o mulė a ojama nea siž elgian į sin aksinį eiksmažodžio
junglumą. Tai odo, kad d ikalbiams aikams sunkiau išmok i inkamai a o i p ielinksnines
kons ukcijas, nei jas aisyklingai suda y i. T ečia, p ielinksnio į kons ukcijoms po eikį da o

AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
anglų kalbos g ama ika: šis p ielinksnis lie u ių kalboje y a p aleidžiamas uose žodžių
junginiuose, ku iuose jis ne a ojamas i anglų kalboje.
Šiame s aipsnyje ap a os kelios g ama inės ypa ybės leidžia pažymė i, kad
dominuojančios anglų kalbos aplinkoje įsisa inan lie u ių kalbą pe einami okie pa ys (a
panašūs) e apai, ku ie būdingi i ienakalbiams aikams Lie u oje. Tačiau kai ku ias aisykles
ki os kalbos aplinkoje d ikalbiams aikams sunku įsisa in i i ai unka ilgiau nei
ienakalbiams. Tam po eikį gali da y i g e a lie u ių kalbos kasdien is in ensy iau i dažniau,
ypač nuo 4 me ų, p adėjus lanky i mokyklą, a ojama i dominuojančią poziciją bep adedan i
užim i anglų kalba.
LITERATŪRA
A le ks and a i c iu s D., Kuzmick ai e D. 2008: Emig acija i seima: Vaiku ugdymo
p oblemos i issukiai, Vilnius: Ve sus Au eus.
B alči ūni enė I. 2009: Pokalbio s uk ū os analizė kalbos įsisa inimo požiū iu. Dak a o
dise acija, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Ba lčiū nien ė I., K aln iny ė A. 2013: Na a i e p oduc ion in Li huanian TD Mono- and
Bilingual 5-6-yea Olds, p anešimas skai y as a p au inėje mokslinėje kon e encijoje
Child Language Semina -2013. Mančes e io uni e si e as.
B alči ūni enė I., Ka ln iny ė A., K i i ckai ė E. 2011: Lie u ių kilmės aikų, gy enančių
Vokie ijoje, kalba: nuos a os, endencijos, ekomendacijos. Vokie ijos šeš adieninių
li uanis inių mokyklų ado ų i moky ojų semina as. Hiu en eldas, Vokie ija.
B laž ie nė A., 2015: D ikalbių aikų išliojo pasakojimo p oduk y umas i leksinė į ai o ė.
– Taikomoji kalbo y a 7. P ieiga in e ne e: h p://mi . u.l /ojs/index.php/ aikomoji-
kalbo y a/a icle/ iew/54/50 (žiū ė a 2016 06 25).
Ce le šiū ė I. 2008: Li uanis inio aikų ugdymo užsienio šalyse ypa umai. – Oikos 2 (6), 52–
72.
Ciub ins kas V., Kuzn eco iene J. (sud.). 2008: Lie u iu iden i e o ajek o ijos, Kaunas:
VDU leidykla.
D abaš insk ienė I. 2015: G owing knowledge in di e en ial objec ma king: he iew om
L1 Li huanian. – Re ue oumaine de linguis ique LX (369–382).
D abaš insk ienė I., Balčiū nienė I., K aln iny ė A. 2014: Links be ween lexicon and
g amma in na a i e p oduc ion: Li huanian as L1 and L2 in bilingual child en, 13 h
In e na ional Cong ess o he S udy o Child Language, Ams e damas.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
D abaš insk ienė I., Č uba je a i ė L. 2009: Acquisi ion o case in Li huanian as L2: E o
analysis. – Ees i Rakendusling is ika Ühingu aas a aama = Es onian Pape s in Applied
Linguis ics 5, 47–65.
D abaš insk ienė I., Kamanduly e L. 2009: Co po a o spoken Li huanian. – Ees i
Rakendusling is ika Ühingu aas a aama = Es onian Pape s in Applied Linguis ics 5, 67–
77.
Da bašin skie nė I. 2008: T umpinimas i daznumo po eikis snekamojoje kalboje. – Da bai
i dienos 50, 109–117.
Da u a as J. 2005: Li uanis inio ugdymo JAV aidos aspek ai. – Pedagogika 79, 189–193.
D essl e W. U., T o n on A. M. 1996: I alian nominal in lec ion. Wiene Linguis ische
Gaze e 55–57, 1–26.
D essl e W. U., D azyk R. D., Dzi ubalsk a-Kołaczy k K., Jagła E. 1995–1996:
On he ea lies s ages o acquisi ion o polish declension. – Wiene Linguis ische Gaze e
53–54, 1–21.
DLKG 2006 – Daba ines lie u iu kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i
enciklopediju leidybos ins i u as.
Ga ga ina N., Klop D., Ku nna i S., Tan e le K., Va limaa T., Balciu n iene  I.,
Bo hnacke U., Wal e s J. 2012: Mul ilingual assessmen ins umen o na a i e
analysis (MAIN), Be lin: ZAS.
Hickma nn M. 2003: Child en’s discou se: Pe son, space and ime ac oss languages,
Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
Ja kai ė -B ulb uk ienė K. 2014: Lie u ių kalbos išsaugojimas emig an ų šeimoje: JAV
a ejis. – Taikomoji kalbo y a 5. P ieiga in e ne e:
h p://mi . u.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/40/34 (žiū ė a
2016 07 02).
Ja kai ė -B ulb uk ienė K. 2015a: Lie u ių emig an ų šeima: kalba i apa ybė. Dak a o
dise acija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Ja kai ė -B ulb uk ienė K. 2015b: Lie u ių kalbos išlaikymą emig an ų šeimoje lemian ys
eiksniai: JAV a ejis. – Taikomoji kalbo y a 7. P ieiga in e ne e:
h p://mi . u.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/69/62 (žiū ė a
2016 07 02).
Kamand uly e L. 2009: Lie u ių kalbos būd a džio įsisa inimas: leksinės i mo osin aksinės
ypa ybės. Dak a o dise acija. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Kamand uly e L., Sa ickie ne I. 2007: The co pus o spoken Li huanian. – Human
Language Technologies. The Thi d Bal ic Con e ence P oceedings, 127–133.
Ka ln iny ė A. 2013: Lie u ių aikų, gy enančių anglakalbėje aplinkoje, išliojo pasakojimo
ypa ybės, p anešimas skai y as a p au inėje aikomosios kalbo y os kon e encijoje Kalbos
i žmonės: dialogas i kon ak ai. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
K i i ck a i ė E. 2014: Ne ik ų žodžių ka ojimo es as: lie u ių ienakalbių i d ikalbių
aikų kalbos y imas. - Taikomoji kalbo y a 4. P ieiga in e ne e:
h p://mi . u.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/33/28 (žiū ė a
2016 07 02).
Li ub iniene N. 2009: Mig an ai is Lie u os Siau es Ai ijoje: „sa os e d es“ kons a imas.
Dak a o dise acija. Kaunas.
Paž ūsis L. 2009: Šiau ės Ame ikos lie u ių kalba (d ikalbys ės sąlygojamų eiškinių y inėjimai).
Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
R amo nai ė J. T. 2013: I alų kaip an osios kalbos įsisa inimas: į aikinimo iš Lie u os
si uacija. Dak a o dise acija. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
R amo nien ė M. ( ed.) 2015: Emig an ai: kalba i apa ybė: kolek y inė monog a ija, Vilnius:
Vilniaus uni e si e o leidykla.
R amo nien ė M. ( ed.) 2010: Mies ai i kalbos, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Sa ickie ne I. 1999: Lie u io aiko daik a a džio mo ologija. Dak a o dise acija. Kaunas:
Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Sa ickie ne I. 2000: Linksniai šnekamojoje kalboje. – Da bai i dienos 24, 89–99.
Sa ickie ne I. 2001: Linksnia imo pa adigmų o ma imasis aiko kalboje. – Li uanis ica 3
(47), 58–68.
Sa ickie ne I. 2003: The Acquisi ion o Li huanian Noun Mo phology, Wien: Ve lag de
Os e eichischen Akademie de Wissenscha en.
Sa ickie ne I. 2005: Linksnių a ojimo dažnumas i daik a a džių eikšmė. – Ac a
Linguis ica Li huanica 52, 59–65.
Sa ickie ne I., Ka zlausk iene  A., Kaman duly e L. 2004: Naujas poziu is i lie u iu
kalbos daik a a dzio linksnia imo ipus pagal na u aliosios mo ologijos eo ija. – Ac a
Linguis ica Li uanica 50, 79–98.
Sk ip kie nė R. 2001: Lie u ių kalbos gebėjimų lygmenys: nelie u ių mokyklų p adinukų
kalbinės aiškos als ybine kalba y imai. – Pedagogika 55, 78–86.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Šu inienė I. 2009: Lie u ių imig an ų požiū iai į li uanis inį aikų ugdymą. – Filoso ija.
Sociologija 20 (4), 310–317.
Tamosiunai e A. 2012: Li uanis ines mokyklos issukiai: mokiniu nuos a os i kalbos
a ojimo polinkiai. P anesimo skaid es. Cikagos li uanis ine mokykla. P ieiga in e ne e:
h p://www.s ie imo a yba.o g/index.h m (žiū ė a 2016 07 04).
Tamosiunai e A. 2008: The Li huanian Language in he Uni ed S a es: Shi o
Main enance? – Li uanus 54(3), 60–78.
Wójcik P. 2000: The Acquisi ion o Li huanian Ve b Mo phology: a Case S udy, K akow: Qua is.
Į eik a 2016 07 26
P iim a 2016 09 07
AGNĖ BLAŽIENE
Vy au o Didziojo uni e si e as
Humani a iniu mokslu akul e o Lie u iu kalbos ka ed a
K is ijono Donelaicio g. 52-205, LT-44244 Kaunas
[email p o ec ed]