Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGNĖ BLAŽIENĖ Vy au o Didžiojo uni e si e as LIETUVIŲ KALBOS GRAMATINIŲ YPATYBIŲ ĮSISAVINIMO ANGLŲ KALBOS APLINKOJE SUNKUMAI ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos įsisa inimas, d ikalbys ė, išlusis pasakojimas, aikų kalba. ĮVADAS Pas a ąjį dešim me į, a k eipus dėmesį į ki ose šalyse gy enančius lie u ius, p adėjo as is da bų, ku iais siekiama nus a y i emig acijoje gy enančių lie u ių yšius su ki ais au iečiais i kū imosi naujoje e d ėje pa i is (Liubinienė 2009), apa ybės su okimą, sąsajas su Lie u a (Čiub inskas, Kuzneco ienė 2008). G e a socialinių emų disku uojama apie lie u ių kalbos, ku i aip pa laikoma ienu lie u iškos apa ybės b uožų, išsaugojimą, a ojimą šeimose, bend uomenėse. Dažniau nag inėjamas li uanis inis ugdymas i li uanis inio š ie imo iššūkiai (Dau a as 2005; Celešiū ė 2008; Aleksand a ičius, Kuzmickai ė 2008; Tamošiūnai ė 2012), ė ų požiū is į li uanis inį ugdymą (Šu inienė 2009), pi mos, an os, ečios ka os emig an ų pa eldė osios kalbos išlaikymą lemian ys eiksniai (Tamošiūnai ė 2008), kalbų adybos būdai šeimose išsaugan gim ąją kalbą (Jakai ė-Bulbukienė 2014, 2015a, 2015b) i k . Paminė ini keli didesnės apim ies y imai, ku iuose siek a nus a y i didžiuosiuose Lie u os mies uose a ojamų kalbų i au inės apa ybės san ykį (p ojek as Mies ai i kalbos 1 , Ramonienė 2010), iš i i Lie u os emig an ų kalbinį elgesį, kalbinį epe ua ą, kalbines nuos a as (p ojek as Emig an ų kalba 2 , Ramonienė 2015), išnag inė i lie u ių kalbos diaspo oje ypa umus, kalbos mokėjimo lygį, nykimo p iežas is i k . (p ojek as Lie u ių kalba diaspo oje: mokėjimas, a ojimas, nykimas 3 ). Vis dažniau y imuose susi elkiama į kalbinius d iejų kalbų sąsajos i dominuojančios kalbos po eikio pa eldė ajai a namų kalbai aspek us. Pa yzdžiui, Lionginas Pažūsis (2009) y ė Šiau ės Ame ikos lie u ių kodų kai os, anglų kalbos po eikio lie u ių kalbai ypa ybes, iš dalies ap ašė kai ku iuos lie u ių kalbos nykimo požymius. Siekian nus a y i lie u ių kalbos 1 P ojek as ykdy as 2007–2009 m. Vilniaus uni e si e e, ado ė p o . d . Meilu ė Ramonienė, inansa o Lie u os als ybinis mokslo i s udijų ondas (ž . p ojek o in e ne o s e ainę: h p://p ojek ai. u.l /mies aii kalbos/). 2 P ojek as ykdy as 2011–2013 m. Vilniaus uni e si e e, ado ė p o . d . Meilu ė Ramonienė. 3 P ojek as ykdomas 2015–2017 m. Vilniaus uni e si e e, ado ė p o . d . Meilu ė Ramonienė (ž . p ojek o in e ne o s e ainę: h p://wp.eln.l /apie-p ojek a/). AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 įsisa inimo ki os kalbos aplinkoje ypa ybes, kalbos aidą ska inančius i s abdančius eiksnius, a k eip as dėmesys į aikų kalbą. Taikan į ai ius ilgalaikio s ebėjimo i ekspe imen inius me odus, nag inė os d ikalbių aikų gim osios lie u ių kalbos įsisa inimo okiečių (Balčiūnienė, Kalniny ė, K i ickai ė 2011) i anglų kalbos aplinkoje leksinės, g ama inės ypa ybės (Blažienė 2015). Taip pa lygin a d ikalbių (lie u ių–anglų, usų–lie u ių) i ienakalbių aikų kalba (Kalniny ė 2013; Balčiūnienė, Kalniny ė 2013; K i ickai ė 2014;), i os lie u ių kalbos, kaip gim osios i an osios (s e imosios), g ama inės, kodų kai os ypa ybės (Dabašinskienė, Čubaje ai ė 2009; Dabašinskienė, Balčiūnienė, Kalniny ė 2014), gim osios lie u ių kalbos p a adimas aikys ėje, spa čiai įsisa inan ki ą kalbą, a p au inio į aikinimo a ejais (Ramonai ė 2013). No s daugėja da bų, ku iuose nag inėjami emig acijoje gy enančių lie u ių kalbos ypa umai, ūks a išsamesnių i didesnės apim ies y imų, ku ie padė ų me odinių p iemonių engėjams, uošian iems lie u ių kalbos dės ymo, mokymo(si) medžiagą, susi elk i į as kalbines ypa ybes, ku iomis pasižymi ki os kalbos aplinkoje įsisa in a lie u ių kalba. Tokie y imai aip pa s a būs li uanis inių mokyklų moky ojams, logopedams, di ban iems iek su aikais, pa i iančiais sunkumų ki os kalbos aplinkoje moky is gim osios lie u ių kalbos, iek su gy en i į Lie u ą g įžusiais aikais, ku ių lie u ių kalbos žinios i įgūdžiai nea i inka bend aamžių Lie u oje lie u ių kalbos gebėjimų. A siž elgian į šiuos kelis paminė us i daugelį ki ų aspek ų, a lik as didelės apim ies y imas, ku iuo siek a nus a y i anglų kalbos aplinkoje įsisa inamos lie u ių kalbos leksines i g ama ines ypa ybes 4 . S aipsnio ikslas – ap a i kele ą gim osios lie u ių kalbos, įsisa inamos anglų kalbos aplinkoje, g ama inių ypa ybių (linksnia imo pa adigmų pasi inkimą, de inimą i aldymą, neiginio kilmininko a ojimą), keliančių sunkumų aikams. 1. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODOLOGIJA Ty imas ykdy as 2013 m. balandžio–bi želio mėn., duomenys ink i ke u iose Londono li uanis inėse mokyklose, ku ios eikia nuo ienų iki dešim ies me ų ski inguose Londono ajonuose. Taikan išliojo pasakojimo kū imo pagal pa eikslėlius užduo į bu o su ink i 156 aikų pasakojimai, aip pa a lik a i iamųjų ė ų (globėjų) socioling is inė apklausa, kad bū ų 4 Ty imo pag indu engiama dise acija, ku ios ienoje dalių išsamiai ap a iamos d ikalbių aikų lie u ių kalbos leksinės i g ama inės ypa ybės. Šiame s aipsnyje apsi ibojama g ama inėmis ypa ybėmis, ypač omis, ku ios kelia sunkumų i ienakalbiams aikams įsisa inan lie u ių kalbą. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 nus a y a aiko gy enamoji aplinka, šeimose a ojamos kalbos, a i inkamos kalbos a ojimo dažnumas i k . Iš anke inės apklausos duomenų paaiškėjo, kad i iamieji y a labai ski ingi, odėl y imui a ink i ie aikai, ku ių abiejų ė ų gim oji kalba y a lie u ių, o aikai gimė anglų kalbos aplinkoje (95 p oc. isų i iamųjų) a ba gimė Lie u oje, be į anglų kalbos aplinką a yko iki ienų me ų amžiaus (5 p oc. isų i iamųjų). Taigi iš iso a ink a 100 aikų, ku ie a i iko minė us k i e ijus, i nag inė i jų suku i išlieji pasakojimai. Pagal amžių i iamieji suski s y i pamečiui į 6 amžiaus g upes (ž . len elę). LENTELĖ. Duomenys apie i iamuosius Amžiaus g upė G upės amžiaus idu kis Vaikų skaičius Ly is Gimimo šalis Me gai- ės Be niu- kai Jung inė Ka alys ė Lie u a (LT) 4–4;11 m. 4;7 15 9 6 15 - 5–5;11 m. 5;4 27 13 14 27 - 6–6;11 m. 6;4 15 10 5 14 1 aikas (LT gy eno 6 mėn.) 7–7;11 m. 7;5 17 15 2 13 4 aikai (LT gy eno: 3 mėn.; 6 mėn.; 7 mėn.; 10 mėn.) 8–8;11 m. 8;3 16 10 6 16 - 9–9;11 m. 9;3 10 3 7 10 - Iš iso: 100 60 40 95 5 Ty imo me u siek a apklaus i kuo daugiau aikų, odėl jų skaičius kiek ienoje amžiaus g upėje nebu o ibojamas i y a ne ienodas. Mažiausia i iamųjų (10) y a 9–10 m. amžiaus g upėje, nes šio (i y esnio) amžiaus aikų li uanis inėse mokyklose labai sumažėja odėl, kad aikai pasi enka lanky i ki us, dažniausiai angliškose mokyklose a ki ose ugdymo įs aigose anglų kalba ykdomus bū elius. Minė a, kad gim ąją lie u ių kalbą aikai gi dėjo iš abiejų ė ų, šeimose y a o lie u ių kalba, aikai bu o ska inami šia kalba kalbė i iek su ė ais, iek su b oliais i (a ) sese imis. Anke inės apklausos duomenys su eikė žinių apie ai, kad isi aikai gebėjo bend au i anglų kalba, i ši kalba daugumos 4–8 m. amžiaus g upių i iamųjų a o a pusę dienos, o 9–9;11 m. aikų – 75 p oc. dienos. Dauguma isų amžiaus g upių aikų li uanis inę mokyklą lankė apie d ejus me us, Lie u oje lankyda osi ieną ka ą pe me us i joje p aleisda o apie d i sa ai es. Lankydamiesi Lie u oje aikai lie u iškai bend a o su seneliais, ki ais šeimos na iais, bend aamžiais. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ty imo duomenys ink i aikan išliojo pasakojimo kū imo me odą. Vaikų bu o p ašoma pažais i – pasek i pasaką pagal oliau pa eik ų šešių siuže inių pa eikslėlių, išdėlio ų p ieš aiką ho izon alia eile iš kai ės į dešinę, seką (ž . pa eikslą). Pasi uošimo ku i pasakojimą laikas, pasakojimo ukmė nebu o ibojami, aikui ku ian pasakojimą, y ėjas jo nepe aukinėjo, neklausė klausimų, ku ie galė ų pasu le uo i pasakojimo siuže ą, ne aisė aiko ski ingai į a dy ų eikėjų, be ska ino kalbė i p i a iamaisiais žodžiais ( aip, mhm, ge ai). Be koks aiko suku as pasakojimas e in as eigiamai, aikas pagi as. Tiek p ieš y imą, iek y imo me u su aiku y ėjas bend a o lie u ių kalba. PAV. Rišliojo pasakojimo siuže inių pa eikslėlių seka (Hickmann 2003; Gaga ina i k . 2012) Pasakojimo pagal pa eikslėlių seką me odas pasi ink as odėl, kad ši eikla aikams y a įp as a, a pažįs ama, aikoma iek ikimokykliniam, iek mokykliniam ugdymui, aikams nesukelia į ampos. Be o, išliojo pasakojimo kū imas – kalbinė eikla, kai eikia pa ink i žodžius, mo ologines o mas, g ama ines aisykles, eks o siejimo p iemones i ki as pasakojimo kū imo s a egijas, kad klausy ojas sup as ų pasako ojo is o iją. Rišliųjų pasakojimų kalba i jos analizė su eikia duomenų apie gim osios lie u ių kalbos, įsisa in os i a ojamos anglų kalbos aplinkoje, leksines, g ama ines i ki as kalbines ypa ybes (ž . kelių i iamųjų papasako as is o ijas 5 ): INF14: ieną ka ą bu o kažkokios ke u i paukščiukas / i bu o mama paukščiukas i ys ki ie paukščiukai no ėjo algy i paskui / mama paukščiukas išsk ido paim slieką i paėmė slieką / i paskui ka ė pama ė i no ėjo su algy uos paukščiukus / i paskui pama ė / i 5 Čia i oliau pa yzdžių p adžioje pa eikiamas umpinys INF (in o man as) i skaičius odo, kad i iamojoje medžiagoje in o man ai bu o suski s y i nuo jauniausių iki y iausių, uome kiek ienam i iamajam, siekian anonimiškumo, su eik as kodas. Pas i ieji b ūkšniai ski ia pasakymus, ai y a kalbėjimo a ka pas p ieš i (a ) po aiko pada y os pauzės a a sik ėpimo, o ženklas +… žymi nebaig ą pasakymą. Šiuose i ki uose pa yzdžiuose sky ybos ženklai sudė i pagal Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pa i in as sky ybos aisykles, o g ama inės klaidos palik os okios, kokias pasakė aikas. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 paskui šuniukas pama ė i gi i paskui už uodegos paėmiau [= paėmė] / i paskui ka ė bėgo / i paskui šuniukas paskui ka ę bėga (4;11 6 ). INF81: ieną dieną gy eno ys balandžiai, iena mama balandis / i ada mama balandžio išsk ido algy paim / i ada ka inas pama ė: y a mažų balandžių aikučių / i ada as ka inas išlipo an medžio / šuniukas ada oliau a eina / ada ka inas pasižiū ėjo į i šų, į medžius, į uos balandžiukus i ada p adėjo lip i į medį / ada šuniukas a ėjo i žiū i, kad +… / i ada žiū i, gal oja, kad paims uos paukščiukus / i ada po o as šuniukas iškando an ka ino uodegos [= įkando ka inui į uodegą?] / balandžio mama a sk ido, algy duoda sliekų / i ada šuniukas bėgo paskui ą ka iną, kad daugiau nema y ų / i ada su ais balandžiukais algy da ė mama [= i ada iems balandžiukams algy i da ė mama] (8;5). Rišlieji pasakojimai bu o į ašy i į dik o oną, ku is aikams nebu o ma omas. Su ink i į ašai ansk ibuo i laikan is a p au inių aikų kalbos ansk iba imo s anda ų CHAT (angl. Codes o he Human Analysis o T ansc ip s), mo ologiškai koduo i 7 , . y. nu ody os kiek ieno pasakojime pa a o o žodžio g ama inės ka ego ijos (kalbos dalis, skaičius, giminė, laikas i pan.). Šis da bas a lik as pusiau au oma iškai, ačiau dėl mo ologinio kalbos daugia eikšmiškumo y ėjui eikėjo pe žiū ė i daugia eikšmius žodžius i pa ink i inkamą mo ologinės koduo ės a ian ą. Kiek ienas pasakojime as as g ama iškai ne aisyklingas žodis a žodžių junginys pažymė as specialia žyma, odančia g ama inės klaidos kalbos lygmenį (mo ologija, sin aksė) i ipą (skaičiaus de inimo klaida, linksnių aldymo klaida i k .), kad, a liekan klaidų analizę, p og ama au oma iškai a pažin ų a i inkamo ipo klaidas. Šiame y ime siek a ap a i kai ku ias g ama ikos lygmens įsisa inimo ypa ybes, nus a y as išnag inėjus išliuosiuose pasakojimuose as as g ama ines klaidas, ku ios aikų kalbos y imuose dažniausiai pa odo am ik ą kalbos aidos azę i jai būdingus požymius. 2. LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS ĮSISAVINIMO SUNKUMAI Lie u ių kalba y a u ingos i sudė ingos mo ologijos kalba, ačiau, kaip odo kalbos įsisa inimo y imai (Sa ickienė 1999, 2003; Wójcik 2000; Balčiūnienė 2009; Kamanduly ė 6 Žymėjimas 4;11 odo, kad aikui y a 4 me ai i 11 mėnesių. 7 Koduojan y imo duomenis naudo asi Ine os Dabašinskienės i Lau os Kamanduly ės suku a Saky inės lie u ių kalbos eks yno kū imo me odologija (Kamanduly ė, Sa ickienė 2007, Dabašinskienė, Kamanduly ė 2009). AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2009), no s i pa i dami am ik ais laiko a piais sunkumų, aikai galiausiai sėkmingai įsisa ina gim ąją kalbą. Nag inėjan šim o d ikalbių 4–9 m. aikų lie u iškai pasek ų išliųjų pasakojimų kalbą, į ai iuose (leksikos, mo ologijos, sin aksės, žodžių da ybos) lygmenyse as a ypa ybių, būdingų ienakalbiams įsisa inan gim ąją kalbą, aip pa a si adusių išski inai dėl d iejų kalbų są eikos. Kaip minė a, oliau da be gim osios kalbos įsisa inimas anglų kalbos aplinkoje ap a iamas nag inėjan is sunkumų keliančius aspek us – linksnia imo pa adigmų pa inkimą, de inimą i aldymą bei neiginio kilmininko a ojimą. 2.1. Ne inkamos linksnia imo pa adigmos pasi inkimas Daba inėje lie u ių kalboje (DLKG 2006: 69) ski iamos penkios daik a a džių linksniuo ės, ku iose pagal a ski ų linksnių o mų ypa ybes esama 12 pa adigmų 8 . Lie u ių kalbos daik a a džio įsisa inimo y imai odo (Sa ickienė 1999, 2001), kad pa i p oduk y iausia y iškosios giminės pa adigma y a pi moji, šiek iek mažiau p oduk y ios ečioji i penk oji 9 , o pa i p oduk y iausia mo e iškosios giminės – aš un oji pa adigma, šiek iek mažiau p oduk y ios šeš oji, sep in oji. Ki os pa adigmos (de in oji, ienuolik oji, ke i oji, an oji i dešim oji) laiky inos nep oduk y iomis. Minė ų pa adigmų p oduk y umą lemia ai, kad jų galūnės dažniausiai a ojamos in eg uojan skolinius, suda an naujus žodžius, aip pa jose yks a galūnių kai a (D essle i k . 1995–1996; D essle , Tho on 1996; Sa ickienė 2001, 2003; Sa ickienė, Kazlauskienė, Kamanduly ė 2004). Pas a ojo eiškinio – galūnių kai os – a ejų as a d ikalbių aikų išliuosiuose pasakojimuose. Vienas dažniausių a ejų, as ų isų amžiaus g upių pasakojimuose, daik a a džio šuo linksnia imas ne pagal ienuolik ąją, be ečiąją pa adigmą, pa yzdžiui: (1) INF22: i ka inas bėgo nuo šunio (5;9). (2) INF16: i sako mama: a jūs nekalbėjo su ka inu i su šuniu? (5;5). (3) INF62: i as šunis ka ino uodegą paėmė i bandė nu emp (7;7). (4) INF82: i šunis nukando uodegą (8;0). (5) INF99: kada ka ė užlipo an medžio šakos, šunis įkando ka ei į uodegą (9;6). 8 (i)a linksniuo ei p iski iamos 1–3 pa adigmos, (i)u linksniuo ei 4–5 pa adigmos; i(o) linksniuo ei 6–7 pa adigmos; ė linksniuo ei 8 pa adigma, i linksniuo ei 9–12 pa adigmos. 9 Vy iškosios i mo e iškosios giminės linksnia imo pa adigmos nu ody os p adedan nuo p oduk y iausios. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Iš pa eik ų pa yzdžių ma y i, kad dalis aikų daik a a dį šuo pasi inko linksniuo i pagal dažnesnę i p oduk y esnę linksnia imo pa adigmą. Daik a a džio į ai ių linksnių aiška ( a d. šunis; kilm. šunio; įnag. šuniu) odo, kad aikai y a ge ai įsisa inę ečiosios pa adigmos linksnių galūnes. Ki a e us, šie (i oliau šiame posky yje ap a iami) ne inkamos pa adigmos pasi inkimo a ejai galė ų bū i susiję su ė ų a me 10 . Gi dėdamas ė ų a miškai linksniuojamus am ik us žodžius, aikas galėjo įsisa in i okį a i inkamo žodžio linksnia imo modelį. Kai ku iuose pasakojimuose ie oj daik a a džio ka inas (ka ė) į ai iais linksniais a o as žodis ka is, p z.: (6) INF12: ka is no i su algy (4;4). (7) INF30: i ka is a ėjo (5;8). (8) INF24: ėliau a ėjo šuniukas, žiū ėjo į ka į, ką da o (5;7). Pas a ieji a ejai gali bū i aiškinami keliais būdais. Galėjo bū i, kad žodis ka inas aikų pi miausiai umpin as, a sisakan p iesagos (ka -in-as), uome pasi ink as linksniuo i ne pagal pi mąją (plg. ka as), be ečiąją linksnia imo pa adigmą (ka is, plg. dan is). Žodžio umpinimas gali bū i sie inas su šnekamajai kalbai būdingu ekonomijos p incipu, kai no in pasaky i g eičiau, sklandžiau p aleidžiami p iebalsiai, umpinama žodžio pabaiga, andasi balsių edukcijos, asimiliacijos i pan. (daugiau ž . Dabašinskienė 2008), o ne a linksnia imo pa adigma galėjo bū i pasi ink a dėl analogijos: linksniuojama pagal ečiąją pa adigmą aip pa , kaip jau ap a as žodis šuo (plg. šunis i ka is). Ki a e us, žodis ka is d ikalbių lie u ių–anglų aikų lie u ių kalboje galėjo a si as i ne umpinan žodį ka inas, o sulie u inan anglišką žodį ca p idėjus ečiosios pa adigmos galūnę -is (ca +is). Bū ina paminė i, kad daik a a džio šuo linksnia imo pagal ečiąją pa adigmą (šunis) a ejų esama isose 4–9 m. amžiaus g upėse. P iešingai, daugiausiai daik a a džio ka inas linksnia imo pagal ečiąją pa adigmą (ka is) a ejų as a 4–5 m. amžiaus g upėse (14 a ejų) 11 i ik du a ejai iename 9–9;11 m. aiko pasakojime. A siž elgian į ai, galima eig i, kad i jaunesni, i y esni aikai y a linkę pap as in i linksnia imo sis emą, pasi inkdami dažnesnes i 10 Į socioling is inės apklausos klausimyną nebu o į auk a klausimo apie ė ų dialek ą ( a mes), odėl ikslių duomenų apie kiek ieno i iamojo ė ų a mę ne u ima. Tačiau paminė ina, kad, enkan y imo duomenis, kas dieną bu o lankomasi li uanis inėse mokyklose, bend au a su aikais, ė ais, odėl bu o galima išgi s i, kad kai ku ių aikų kalboje esama panašių a mės, kodų kai os a k . kalbos ypa ybių kaip i jų ė ų kalboje. 11 Šiose amžiaus g upėse as a 14 a ejų: 12 a ejų ns. a d. o ma ka is i 2 a ejai ns. gal. o mos ka į. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 p oduk y esnes linksnia imo pa adigmas. O p oduk y ių pa adigmų kei imas (šiuo a eju pi mosios su ečiąja) išnyks a y esnių aikų kalboje, aigi įsisa inus linksnia imo sis emą. Visų amžiaus g upių aikų pasakojimuose pasi aikė 11 a ejų, kai y iškosios giminės daik a a džiai linksniuo i pagal mo e iškosios giminės pa adigmas, p z.: (9) INF13: i šuniuka labai bėgo (4;2). (10) INF15: paskui ka ina aip nubėgo nuo šuniuko (4;4). (11) INF64: i ada jie a sk ido p ie jos lizdos (7;6). (12) INF73: i šunė a eina i su ado ka y ę (7;6). (13) INF9: i en ka inei empia (4;10). (14) INF81: jisai užlipo an medžios 12 (8;2). (15) INF50: ieną ka ą ienoj medžioje gy ena ys paukščiukai leliukai i mama (6;2). Pa eik uose pa yzdžiuose p oduk y iausių – pi mosios (šuniukas, ka inas, lizdas) i ečiosios (medis) – y iškosios giminės pa adigmų daik a a džiai linksniuo i pagal p oduk y iausias mo e iškosios giminės pa adigmas – šeš ąją (šuniuka, ka ina), aš un ąją (ka inei), sep in ąją ( ns. kilm. medžios; ns. ie . medžioje). Ras i 3 a ejai, kai mo e iškosios giminės daik a a džiai linksniuo i kaip y iškosios giminės žodžiai, p z.: (16) INF30: mãmas 13 jau myli (5;8). (17) INF53: o mãmas a eina į jį (6;1). (18) INF64: i jie aip klykė i sakė jau mamyčiams: no iu algy i (7;6). Pa eik uose 16-ame i 17-ame pa yzdžiuose mo e iškosios giminės šeš os pa adigmos daik a a dis (mama) linksniuo as pagal pi mąją y iškosios giminės pa adigmą (mãmas, plg. namas). A siž elgian į ai, kad anglų kalboje a dažodžiai ne u i speci inių mo emų, ski iančių y iškąją i mo e iškąją giminę, ap a ieji a ejai galė ų ody i lie u ių kalbos žodžių giminės nykimą: y iškoji giminė pasi enkama kaip nežymė oji. Ki as kū ybiškas a ejis (18 p z.) odo, kad mo e iškosios giminės daik a a dis (mama) y a a ojamas su y iškąja deminu y inės p iesagos -y is, -y ė o ma (mamy is) i a i inkamai 12 Abiejuose pa yzdžiuose (14–15) aikai suki čia o pi mąjį žodžio skiemenį: medžios, medžioje. 13 Abiejuose a ejuose (16–17) aikai suki čia o pi mąjį žodžio skiemenį: mãmas. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 linksniuojamas pagal ečiąją pa adigmą – dgs. naud. mamyčiams (plg. b oly is, b olyčiams). Pas a asis pa yzdys laiky inas indi idualiu a eju, ačiau odo, kad g ama iškai ne aisyklinga linksnia imo pa adigma gali bū i pa enkama i linksniuojan deminu y inius daik a a džius. Pab ėž ina, kad no s 9–15 i 16–18 pa yzdžiuose pe einama į p oduk y esnes a ki os giminės pa adigmas, linksniuojan daik a a džius a ojamos os pa adigmos linksnių galūnės. Daik a a džių linksnia imas pagal p oduk y esnes pa adigmas y a dažnas eiškinys daik a a džių įsisa inimo p adžioje, nes ai leidžia aikams supap as in i sudė ingą linksnia imo sis emą. Tačiau, kaip nus a y a išnag inėjus šio p oceso eigą, apie 3;5 aiko me us linksnia imo sis ema y a sėkmingai įsisa in a (daugiau ž . Sa ickienė 2003). Šiame y ime ap a i linksnia imo pa adigmų a ejai odo, kad d ikalbiai 4–9 me ų aikai y a su okę a ski ų pa adigmų, ypač p oduk y iųjų, linksnia imo sis emas, ačiau ne i y esniems aikams sunkoka pa ink i inkamą daik a a džio linksnia imo pa adigmą. Tai gali ody i, kad linksnia imo sis ema nė a inkamai pe p as a, odėl ečiau a ojami žodžiai a ie, ku ių linksnia imo pa adigma aikui nė a aiški, linksniuojami pagal p oduk y iausias i dažniausias pa adigmas. 2.2. Ne inkami de inimo i aldymo a ejai Viena lie u ių kalbos sin aksinių yšių ypa ybė – de inimas, kai p iklausomo (-ų) žodžio (-ių) mo ologinės o mos (linksnis, skaičius, giminė) pa enkamos pagal pag indinį žodį (DLKG 2006). Daliai šio y imo daly ių p iklausomų žodžių de inimas su pag indiniais žodžiais gimine i (a ) skaičiumi kėlė sunkumų. Pa yzdžiui, esama a ejų, kai nesude in a daik a a džio i būd a džio giminė (19) INF96: ka ė bu o alkanas i no ėjo labai su algy i (9;7), aip pa a ejų, kai nesude in os linksnio i (a ) giminės i (a ) skaičiaus o mos, p z.: (20) INF14: ieną ka ą bu o kažkokios ke u i paukščiukas (4;11). (21) INF53: okia ys maži no i algy i (4;11). (22) INF16: i sako mama iščiukas: jūs, iščiukas maži, nieku neiki e (5;5). (23) INF76: i ė is džiaugėsi, kad aikai bu o saugi (8;2). (24) INF83: ieną dieną gy eno mama su ys paukš eliais (8;2). (25) INF86: i šunis a ėję pama ė ka ę (8;5). AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 IŠVADOS Rišliųjų pasakojimų kalbos analizė a skleidė, su kokiais sunkumais susidu ia aikai, anglų kalbos aplinkoje įsisa indami linksnia imo pa adigmas, g ama inių o mų (linksnio, skaičiaus, giminės) de inimą, linksnių aldymą i neiginio kilmininko a ojimą. Duomenys pa odė, kad są eikaujan d iem kalboms gim osios lie u ių kalbos linksnia imo sis ema gali bū i inkamai įsisa in a, nepaisan o, kad kai ku ių d ikalbių aikų kalboje šis p ocesas užsi ęsia ilgiau nei ienkalbių aikų – iki penke ių, šeše ių me ų amžiaus. Pab ėž ina, kad iek maži, iek y esni aikai y a linkę pap as in i linksnia imo sis emą, odėl nep oduk y ių pa adigmų a ečiau a ojamus daik a a džius y a linkę linksniuo i pagal p oduk y ias pa adigmas. Esama a ejų, kai linksnia imo pa adigma pasi enkama pagal analogiją ki iems žodžiams, ačiau ai būdingiau jauniausiems y imo daly iams. G ama inių o mų de inimo analizė pa odė, kad aikai moka inkamai pa ink i galūnes, odančias skaičių, y iškąją, mo e iškąją giminę, linksnius, ačiau ne i y esnio amžiaus (7–8 m.) aikams is da kyla sunkumų p iklausomo (-ų) žodžio (-ių) mo ologines o mas pa ink i pagal pag indinį žodį. Valdymo analizė pa odė, kad su anzi y iniais eiksmažodžiais a ojamas galininkas objek ui eikš i ne e ai y a pakeičiamas a dininku, kilmininku a k . linksniu. Tokio polinkio esama ienakalbiams aikams įsisa inan anzi y inius eiksmažodžius, kol išmoks ama su šiais eiksmažodžiais a o i galininką. Tačiau a lik o y imo duomenys odo, kad anzi y inių eiksmažodžių a ojimas su galininku sunkumų is da kelia y esniems (7 i 9 m.) d ikalbiams aikams. Be o, iek mažiems, iek y esniems (7–8 m.) aikams sunku inkamai a o i neiginio kilmininką. Su neigiamaisiais anzi y iniais eiksmažodžiais nu odomas objek as aikų eikš as ne kilmininko, o galininko linksniu. P ielinksnių i p ielinksninių kons ukcijų a ojimas pasižymi keliomis ypa ybėmis. Pi ma, su p ielinksniu einan ys daik a a džiai ne isada gali bū i iš eiškiami ais linksniais, su ku iais ie p ielinksniai a ojami. An a, gali bū i suda oma g ama iškai aisyklinga p ielinksnio i daik a a džio o mulė (p z. iš + kilm.), ačiau ne aisyklinga p ielinksninė kons ukcija, kai p ielinksnio i daik a a džio o mulė a ojama nea siž elgian į sin aksinį eiksmažodžio junglumą. Tai odo, kad d ikalbiams aikams sunkiau išmok i inkamai a o i p ielinksnines kons ukcijas, nei jas aisyklingai suda y i. T ečia, p ielinksnio į kons ukcijoms po eikį da o AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 anglų kalbos g ama ika: šis p ielinksnis lie u ių kalboje y a p aleidžiamas uose žodžių junginiuose, ku iuose jis ne a ojamas i anglų kalboje. Šiame s aipsnyje ap a os kelios g ama inės ypa ybės leidžia pažymė i, kad dominuojančios anglų kalbos aplinkoje įsisa inan lie u ių kalbą pe einami okie pa ys (a panašūs) e apai, ku ie būdingi i ienakalbiams aikams Lie u oje. Tačiau kai ku ias aisykles ki os kalbos aplinkoje d ikalbiams aikams sunku įsisa in i i ai unka ilgiau nei ienakalbiams. Tam po eikį gali da y i g e a lie u ių kalbos kasdien is in ensy iau i dažniau, ypač nuo 4 me ų, p adėjus lanky i mokyklą, a ojama i dominuojančią poziciją bep adedan i užim i anglų kalba. LITERATŪRA A le ks and a i c iu s D., Kuzmick ai e D. 2008: Emig acija i seima: Vaiku ugdymo p oblemos i issukiai, Vilnius: Ve sus Au eus. B alči ūni enė I. 2009: Pokalbio s uk ū os analizė kalbos įsisa inimo požiū iu. Dak a o dise acija, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Ba lčiū nien ė I., K aln iny ė A. 2013: Na a i e p oduc ion in Li huanian TD Mono- and Bilingual 5-6-yea Olds, p anešimas skai y as a p au inėje mokslinėje kon e encijoje Child Language Semina -2013. Mančes e io uni e si e as. B alči ūni enė I., Ka ln iny ė A., K i i ckai ė E. 2011: Lie u ių kilmės aikų, gy enančių Vokie ijoje, kalba: nuos a os, endencijos, ekomendacijos. Vokie ijos šeš adieninių li uanis inių mokyklų ado ų i moky ojų semina as. Hiu en eldas, Vokie ija. B laž ie nė A., 2015: D ikalbių aikų išliojo pasakojimo p oduk y umas i leksinė į ai o ė. – Taikomoji kalbo y a 7. P ieiga in e ne e: h p://mi . u.l /ojs/index.php/ aikomoji- kalbo y a/a icle/ iew/54/50 (žiū ė a 2016 06 25). Ce le šiū ė I. 2008: Li uanis inio aikų ugdymo užsienio šalyse ypa umai. – Oikos 2 (6), 52– 72. Ciub ins kas V., Kuzn eco iene J. (sud.). 2008: Lie u iu iden i e o ajek o ijos, Kaunas: VDU leidykla. D abaš insk ienė I. 2015: G owing knowledge in di e en ial objec ma king: he iew om L1 Li huanian. – Re ue oumaine de linguis ique LX (369–382). D abaš insk ienė I., Balčiū nienė I., K aln iny ė A. 2014: Links be ween lexicon and g amma in na a i e p oduc ion: Li huanian as L1 and L2 in bilingual child en, 13 h In e na ional Cong ess o he S udy o Child Language, Ams e damas. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 D abaš insk ienė I., Č uba je a i ė L. 2009: Acquisi ion o case in Li huanian as L2: E o analysis. – Ees i Rakendusling is ika Ühingu aas a aama = Es onian Pape s in Applied Linguis ics 5, 47–65. D abaš insk ienė I., Kamanduly e L. 2009: Co po a o spoken Li huanian. – Ees i Rakendusling is ika Ühingu aas a aama = Es onian Pape s in Applied Linguis ics 5, 67– 77. Da bašin skie nė I. 2008: T umpinimas i daznumo po eikis snekamojoje kalboje. – Da bai i dienos 50, 109–117. Da u a as J. 2005: Li uanis inio ugdymo JAV aidos aspek ai. – Pedagogika 79, 189–193. D essl e W. U., T o n on A. M. 1996: I alian nominal in lec ion. Wiene Linguis ische Gaze e 55–57, 1–26. D essl e W. U., D azyk R. D., Dzi ubalsk a-Kołaczy k K., Jagła E. 1995–1996: On he ea lies s ages o acquisi ion o polish declension. – Wiene Linguis ische Gaze e 53–54, 1–21. DLKG 2006 – Daba ines lie u iu kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopediju leidybos ins i u as. Ga ga ina N., Klop D., Ku nna i S., Tan e le K., Va limaa T., Balciu n iene  I., Bo hnacke U., Wal e s J. 2012: Mul ilingual assessmen ins umen o na a i e analysis (MAIN), Be lin: ZAS. Hickma nn M. 2003: Child en’s discou se: Pe son, space and ime ac oss languages, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Ja kai ė -B ulb uk ienė K. 2014: Lie u ių kalbos išsaugojimas emig an ų šeimoje: JAV a ejis. – Taikomoji kalbo y a 5. P ieiga in e ne e: h p://mi . u.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/40/34 (žiū ė a 2016 07 02). Ja kai ė -B ulb uk ienė K. 2015a: Lie u ių emig an ų šeima: kalba i apa ybė. Dak a o dise acija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Ja kai ė -B ulb uk ienė K. 2015b: Lie u ių kalbos išlaikymą emig an ų šeimoje lemian ys eiksniai: JAV a ejis. – Taikomoji kalbo y a 7. P ieiga in e ne e: h p://mi . u.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/69/62 (žiū ė a 2016 07 02). Kamand uly e L. 2009: Lie u ių kalbos būd a džio įsisa inimas: leksinės i mo osin aksinės ypa ybės. Dak a o dise acija. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Kamand uly e L., Sa ickie ne I. 2007: The co pus o spoken Li huanian. – Human Language Technologies. The Thi d Bal ic Con e ence P oceedings, 127–133. Ka ln iny ė A. 2013: Lie u ių aikų, gy enančių anglakalbėje aplinkoje, išliojo pasakojimo ypa ybės, p anešimas skai y as a p au inėje aikomosios kalbo y os kon e encijoje Kalbos i žmonės: dialogas i kon ak ai. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. K i i ck a i ė E. 2014: Ne ik ų žodžių ka ojimo es as: lie u ių ienakalbių i d ikalbių aikų kalbos y imas. - Taikomoji kalbo y a 4. P ieiga in e ne e: h p://mi . u.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/33/28 (žiū ė a 2016 07 02). Li ub iniene N. 2009: Mig an ai is Lie u os Siau es Ai ijoje: „sa os e d es“ kons a imas. Dak a o dise acija. Kaunas. Paž ūsis L. 2009: Šiau ės Ame ikos lie u ių kalba (d ikalbys ės sąlygojamų eiškinių y inėjimai). Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. R amo nai ė J. T. 2013: I alų kaip an osios kalbos įsisa inimas: į aikinimo iš Lie u os si uacija. Dak a o dise acija. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. R amo nien ė M. ( ed.) 2015: Emig an ai: kalba i apa ybė: kolek y inė monog a ija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. R amo nien ė M. ( ed.) 2010: Mies ai i kalbos, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Sa ickie ne I. 1999: Lie u io aiko daik a a džio mo ologija. Dak a o dise acija. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Sa ickie ne I. 2000: Linksniai šnekamojoje kalboje. – Da bai i dienos 24, 89–99. Sa ickie ne I. 2001: Linksnia imo pa adigmų o ma imasis aiko kalboje. – Li uanis ica 3 (47), 58–68. Sa ickie ne I. 2003: The Acquisi ion o Li huanian Noun Mo phology, Wien: Ve lag de Os e eichischen Akademie de Wissenscha en. Sa ickie ne I. 2005: Linksnių a ojimo dažnumas i daik a a džių eikšmė. – Ac a Linguis ica Li huanica 52, 59–65. Sa ickie ne I., Ka zlausk iene  A., Kaman duly e L. 2004: Naujas poziu is i lie u iu kalbos daik a a dzio linksnia imo ipus pagal na u aliosios mo ologijos eo ija. – Ac a Linguis ica Li uanica 50, 79–98. Sk ip kie nė R. 2001: Lie u ių kalbos gebėjimų lygmenys: nelie u ių mokyklų p adinukų kalbinės aiškos als ybine kalba y imai. – Pedagogika 55, 78–86. AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Šu inienė I. 2009: Lie u ių imig an ų požiū iai į li uanis inį aikų ugdymą. – Filoso ija. Sociologija 20 (4), 310–317. Tamosiunai e A. 2012: Li uanis ines mokyklos issukiai: mokiniu nuos a os i kalbos a ojimo polinkiai. P anesimo skaid es. Cikagos li uanis ine mokykla. P ieiga in e ne e: h p://www.s ie imo a yba.o g/index.h m (žiū ė a 2016 07 04). Tamosiunai e A. 2008: The Li huanian Language in he Uni ed S a es: Shi o Main enance? – Li uanus 54(3), 60–78. Wójcik P. 2000: The Acquisi ion o Li huanian Ve b Mo phology: a Case S udy, K akow: Qua is. Į eik a 2016 07 26 P iim a 2016 09 07 AGNĖ BLAŽIENE Vy au o Didziojo uni e si e as Humani a iniu mokslu akul e o Lie u iu kalbos ka ed a K is ijono Donelaicio g. 52-205, LT-44244 Kaunas [email p o ec ed]