BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGNĖ BLAŽIENĖ
Vy au as Maggiojo Uni e si à
LIETUVI KALBOS GRAMATINI YPATYBI INSISARINIMO
ENGL IMPARTO LINGUOGE SUNKUMAI
ESMINIAI VOODŽIAI: linguaggio nellisisa imen o, d ikalbys ė, išlusis acconjimas, aikų kalba.
ĮVADAS
L'ul imo decennio, ocalizzando su al i paesi esiden i in Li uania, comincia ono as is la o i, i quali
mi ano a s abili e emig azione i i Li uaniani legami con al i nazi ie e cos uimosi in una nuo a
spazia a espe ienza (Liubinienė 2009), pe cezione iden i a ia, in e connessioni con Li uania
(Čiub inskas, Kuzneco ienė 2008). G e a socialinių emų discussuojama su delle lingue li uanee, che è
anche conside a a uno lie u iškos apa ybės b uožų, išsaugojimą, a ojimą šeimose,
bend uomenėse. F equen emen e engono esamina e li uanis inis ugdymas e s ide dell'educazione
li uanis ino (Dau a as 2005; Celešiū ė 2008; Aleksand a ičius, Kuzmickai ė 2008; Tamošiūnai ė 2009
2012), il app occio dei geni o i e so li uanis inį ugdymą (Šu inienė 2009), le azioni lemian ys della
p ima, an os, e zes gene a emig an ų he edė osios lingua man enimen o (Tamošiūnai ė 2008), i
modi di ges ione delle lingue in amiglie (Jbukakai ė-Bulienė 2014a, 2015b) e k . Menziona i alcuni s udi
di maggio e po a a, nei quali si è ce ca o s abili e nelle g andi ci à li uane il appo o a lingue
usa e e iden i à nazionale (p oge o Mies ai i kalbos, Ramonienė 2010), esamina e il linguaggio degli
1
emig an i li uani, il epe ua , le disposizioni linguis iche (p oge o Emig an ų kalba, Ramonienė
2015), is nag ina e i peculia i li elli di lingua li uani nella diaspo a, il linguaggio, la causa del nykimo
(p oge o Lie u os diaspo a: mokėjimas, k imas, nykimas).
2
3
Semp e più spesso nelle ice che si concen a in linguini delle due lingue in e connessione e
dell'in luenza lingua dominan i e edi a aia o casa linguaba aspe i. Ad esempio, Lionginas Pažūsis
(2009) s udiò i cambi dei codici Li uaniani No d ame icani, l'in luenza inglese ling i li uani
peculia i à, in pa e desc isse alcuni alcuni segni del nykimo della lingua Li uania. Al ine di s abili e linguaggi li uani
1
P oge o ealizza o 20072009 m. Vilniaus uni e si e, di ezione p o . d . Meilu ė Ramonienė, ha inanzia o il Fondo
s a ale li uano scienza e s udi (ž . si o in e ne del p oge o: h p://p ojek ai. u.l /mies aii kalbos).
2
P ojek as ykdy as 2011–2013 m. Vilniaus uni e si e e, ado ė p o . d . Meilu ė Ramonienė.
3
P ojek as ykdomas 2015–2017 m. Vilniaus uni e si e e, ado ė p o . d . Meilu ė Ramonienė (ž . p ojek o
in e ne o s e ainę: h p://wp.eln.l /apie-p ojek a/).
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
asso bimen o al a lingua ambien e in pa icola e, a o i che p omuo ono e e mano lo s iluppo
della lingua, a i a a a enzione in bambini lingua. Applicando a i me odi di osse azione a lungo
e mine e spe imen ali, esamina e b ikalbių bambini na i a delle lingue li uani nellissa imen o
okiečių (Balčiūnienė, Kalniny ė, K i ickai ė 2011) e inglesi lingua ambien eche leksinės, g ama inės
ypa ybės (Blažienė 2015). Inol e è pa agona a d ikalbių (lie u iųanglų, usųlie u ių) e ienakalbių
aikų kalba (Kalniny ė 2013; Balčiūnienė, Kalniny ė 2013; K i ickai ė 2014;), i as Lie u os kalbos,
come ma mosios e an osios (s e imosios), g amma inės, kodų kai os ypa ybės (Dabašinskienė,
Čubai ė 2009; Dabašinskienė, Balčiūje a, Kalniny ė 2013), la pe di a na mosios lie u ių aikys ėje,
spa čiai į ki ą kalbą į ieninan ė, occasioni di adozione in e nazionale (Ramonai ė 2013).
Anche mol iaggia la o i, nei quali engono esamina e peculia i à della lingua li uani i en i
emig azione, manca più app o ondimen i e di più g ande po a a di ice che, che aiu asse o
me odinici s umen i, p epa an i insegnamen o, dida i(si) ma e iale, a suscen a si in quelle
linguine peculia i à, dalle quali si con addis ingue al a lingua in ambien e asso bi a. Tali ice che
sono anche impo an i insegnan i delle li uanis ine scuole, logopedim, che la o ano sia con i bambini,
subi iančiais di icol à al a lingua ambien e nei s udia si na i i dei linguis i li uani, sia con i
bambini i o nousi a i e e in Li uania, i cui conoscenze e abili à delle lingue li uanee non co ispondono comuneamžių
in Li uania delle abili à della lingua Li uanee.
A enendo a ques i pochi menziona i e a mol i al i aspe i, è s a a e e ua a una ice ca di
g ande po a a, che mi a a a s abili e lessine della lingua li uana inside abili nell'ambien e
g ama ines ypa ybes
4
. S aipsnio ikslas – ap a i kele ą gim osios lie u ių kalbos, įsisa inamos
inglese e inglese nell'ambien e della lingua, g amma icali peculia i à (linksniazione dei pa adigmi
scel a, de isione e ges ione, neiginio del kelmininko consumo), che solle ano di icol à.
1. METIGA E METODOLOGIA DI TRIMO
S udi condo o c. ap ilebi aio 2013, da i accol i in qua o qua ie i di Lond a. Applicando išliojo accon o c eazione
li uanis inėse mokyklose, ku ios eikia nuo ienų iki dešim ies me ų ski inguose Londono
secondo pa eikslėlius compi oo ì è s a o accol i 156 bambini accon iime, anche esegui a dei ice ca o i geni o i
(globėjų) socioling is inė applicazione, che osse leksinės e g amma icines ca a e is iche. In ques o a icolo
4
Ty imo pag indu engiama dise acija, ku ios ienoje dalių išsamiai ap a iamos d ikalbių aikų lie u ių kalbos
appiena a g amma icali peculia i à, specialmen e omi, le quali pone di icol à e monolingbi ai bambini inse iscendo la
lingua li e ians.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
de e mina o l'ambien e i en e del bambino, le lingue usa e nelle amiglie, la equenza di
co isponden e lingua uso e k . Dal da i del ques iona io ile a o, che s udia ii sono mol o di e si,
quindi allo s udio seleziona e quei bambini, i cui en ambi i geni o i ma ina lingua sono li a ians, e
bambini nacè inglese in un ambien e di linguaggio (95 pe c. di u i s udiabili) o nacè in Li uania, ma in
iki ienų me ų amžiaus (5 p oc. isų i iamųjų). Taigi iš iso a ink a 100 aikų, ku ie a i iko
inglese in un ambien e di linguaggio a i ò menziona i c i e i, e esamina e c ea e lo o išlieji
acconjimai. Secondo amžių i iamieji scompa s y i pameciui in 6 g uppo di e à (ž . len elę).
LENTEL. Da i su indaga i
G uppo Di
bambini
G upės
amžiaus
idu kis
Aggio I
Nume o
Ly is
Paese di
Me gai-B-
Nascime-
e niu-Ju-
n o ės
ng inė
kai Regno
(LT) Li uania
44;11 m.
4;7 15 9 6
15 -55;11
m. 5;4 27
13 14 27 -6
mesi)
88;11 m.
8;3 16 10 6
16 -99;11
m. 9;3 10 3
7 10 -
66;11 m.
6;4 15 10 5
14 (LT
i eo
1 bambino
711 m. 7;5
17 15 2 137;
4 bambini
(LT i eo:
3 mesi ; 6 mesi ;
7 mesi ; 10
mesi) Di
o ale:
100 60 40
95 5
Du an e lo s udio si ce cò di app ende e quan o più bambini, pe ciò il lo o nume o in ogni g uppo
e à non e a limi a o e è uni o meoda. La più piccola dei i i (10) è 910 m. e à g uppo in, pe ché
ques o (i anziani) e à dei bambini li uanis ine scuole mol o diminuisce quindi, che i bambini si
scelgono isi a e al i, spesso angliškose scuole o al e ugdymo is i u i in lingua inglese eseguus
bū elius.
Menziona a, che la na ezza dei li uani i bambini sen i ano da en ambi i geni o i, nelle amiglie
kalba, aikai bu o ska inami šia kalba kalbė i iek su ė ais, iek su b oliais i (a ) sese imis.
Anke inės apklausos duomenys su eikė žinių apie ai, kad isi aikai gebėjo bend au i anglų
p e alo dei li uani, e ques a lingua maggio pa e 48 m. g uppi di e à dei i iabili a o a pusę dnia, o
99;11 m. bambini 75 p oc. dnia. La maggio pa e di u i i g uppi di e à dei bambini li uanis ina scuola
equen ò di due anni, in Li uania iskyda osi una ol a al anno e in essa passais ano di due se imane.
Lankydamiesi Lie u oje aikai lie u iškai bend a o su seneliais, ki ais šeimos na iais,
bend aamžiais.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
I da i dello s udio accol i u ilizzando il me odo di c eazione di accon o išlio. I bambini sono s a i
chies i pažais i paseggi acconà secondo segui o p esen a e di sei suoi sei siuže inių pi u aslėlių,
išdėlio ų da an i bambino ho izon alia eile da sini ės a des ina, seką (ž . pa eikslą). P epa azione di
c ea e accon ìm, du a a del accon o non limi a i, al bambino c eando accon i, l'in es iga o e lo
non in e u inė a, non domanda a domande, che po esse o pasu le a i siuže ą del accon o, ne aisė
di e en emen e i pe sonaggi del bambino, ma inco aggia a pa la e p i a iamaisiais pa ole (daip,
mhm, bene). Qualsiasi accon o c ea o bambino alu a o posi i amen e, bambino elogia o. Sia p ima
dell'indagine, sia du an e l'indagine con il bambino in es iga o e comunica o in Li uanei.
PAV. Rišliojo accon amen o siuže inių pa eikslėlių seka (Hickmann 2003; Gaga ina e k . 2012) Il
accon imo secondo pa eikslėlių seką me odo scel o pe ché, che ques a a i i à è consue a,
iconoscibile, applica a sia ai bambini ikimeccoliniam, sia all'ugdamen o scolas ico, non susci a ensioni.
Inol e, la c eazione di accon o išlio […] kalbinė a i i à, quando bisogna scelge e pa ole, o me
mo ologiche, egole g amma icali, mezzi di connessione es o e al e s a egie di c eazione di
accon o, che l'ascol a o e comp as ų pasako ojo is o iją. Rišliųjų pasakojimų kalba i jos analizė
o nisce da i sulla na i a delle lingue Li uaniane, inse i e e u ilizza e nell'ambien e inglese, lessine,
g amma icine e al e linguine peculia i à (ž . kelių i iamųjų papasako as is o ijas):
5
INF14: una ol a c'e ano qualch'oci qua o uccellini e c'e a mama uccellino e e al i uccellini ole ano a gy i pasquì
mama uccellino scappò a p ende e sliekà e ha p eso sliekà Qui e pasquì ka ė ide e ole a su oly quei uccellini e
pasquè ide e e nume i e esempi di segui o all'inizio iene o ni o l'abb e iazione INF (in o m) e ino a allo a indica che
5
nei gio ani caccia i i più in o man i sono s a i suddi isi, a ciascun uomo iene da o un codice pe o ene e l'anonima o.
Pas i ieji b ūkšniai sepa ano pasakymi, cioè è il pa lamen o a ka pas p ima e (o) dopo bambino pada i e pause o
a sik ėpimo, e il segno +... ma chia nebai a a pasakymą. In ques i e al i esempla i i segni di scissione composė i
secondo S a obbine commissione della lingua li uana app o a o egole di scissione, a g amma iche pasquio cuniuka
edè i gi e pasquio pe aodegos paėmiau [= paėmė] e pasquio ka ė bėgo e pasquio cuniuka pas ka ę bėga (4;11).
klaidos palik os okios, kokias pasakė aikas.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
6
INF81: un gio no quelli i e a e balandini, una mamma balandis e poi mama Ap il scese in olo a
mangia p ende e e poi ka ina ide: ci sono piccoli balandiji aikučių e poi quel ka ina salì su un albe o
poi poi il cugino poi con inua a a eni e poi il ka ina gua dò e so l'al o, poi e so i baluni, poi e so
quei baluni e poi cominciò a cammina e in un albe o poi il cugino enne e gua da a che mamma... e
mamma + gua da, maga i che p endesse quei uccellini e poi dopo di che quel cugino escondo uodino
[=ando al ka ina] o ka ina o [] Ap il sc ed, mangia a dei cugli e gli baluni. Rišlieji accon i e ano
egis a i in dic o oną, che ai bambini non e a isibile. Le egis azioni accol e asc i ano
man enendo in e nazionali bambini lingua ansk ibamen o s anda d CHAT (angl. Codes o he
Human Analysis o T ansc ip s), mo ologicamen e codi ica i, i. e. indica e di ogni accon o
pa imen a o pa ola di ca ego ie g amma icali (pa e del linguaggio, nume o, giminė, empo e e c.).
Ques o la o o esegui o semi au oma icamen e, u a ia a causa del linguaggio mo ologico
7
mol eia eikšmičnos i ice cui ha do u o pe gua da e mol eia eikšmius pa ole e scelge e adegua a
mo ologiche kodio ės a ian e. Ogni acconio o a o i g ama icamen e ne aisyklino pa ola o
combininys di pa ole ma ca o specialia gyma, indicanchia g ama iche e idi linguis i li ello
(mo ologija, sin aksė) e ipà (caičiaus de inimo e ida, linksnių con ollo e ida e k .), che, eseguendo
analisi degli e o i, p og amma au oma icamen e iconosciu i di ipo co isponden e e idi. In
ques 'indagine si ce cò di discu e e alcune ca a e is iche dell'inse imen o a li ello g amma ica,
de e mina i isnag inėjus išliasii nei acconjimen i o a i g amma icali e o i, cui bambini nelle
ice che della lingua spesso mos ano una ce a ase dello s iluppo della lingua e le sue
ca a e is ici požimi.
2. LITUVI LINGUASO GRAMATICASI INSIGNAZIONI
La lingua Lie u ių è lingua ic ingos e complessige mo ologie, u a ia, come indicano
s udi di inse imen o linguis ico (Sa ickienė 1999, 2003; Wójcik 2000; Balčiūnienė 2009;
6
Kamanduly ė Žymėjimas 4;11 indica che al bambino sono 4 anni e 11 mesi.
7
Codi icando i da i dello s udio si u ilizza Ine o Dabašinskienės e Lau os Kamanduly ė s iluppa a Saky inės lie u ių
kalbos eks yno c eazione me odologia (Kamanduly ė, Sa ickienė 2007, Dabašinskienė, Kamanduly ė 2009).

AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2009), sebbene e subi dando de e mina i pe iodi di icul a i, i bambini in ine iusciscono
inse iscano na i amen e la lingua.
Nag inandosi cen o d ikalbių 49 m. bambini li e iamen e pasek ų išliųjų acconjimų lingua, a iosi
(leksikos, mo ologijos, sin aksės, žodžių da ybos) li elliesi o a o peculia i à, ca a e is iche
unicakalbiam in osisa inan gim ąją lingua, anche appa ususių esclusi amen e a causa dei due
lingue in e azione. Come menziona o, ul e io men e la o o l'inse imen o della lingua na i a
nell'ambien e inglese iene discussa o esaminando e aspe i che solle ano di icol à elezione,
combinazione e ges ione dei pa adigmi di e niazione nonché neigino kilmininko u ilizzo.
2.1. Scel a di un sbaglia o pa adigma di di e imen o
Nell'a uale lingua Li uanea (DLKG 2006: 69) assegna e cinque daik a a džių linksniuo ės, nelle quali
secondo sepa a i linksnių o mų peculia i à esama 12 pa adigmų. delle lingue Lie u ių daik a a džio
8
įsisa inio s udi indicano (Sa ickienė 1999, 2001) che la s essa p odu i a più maschi giminės pa adigma
è la p ima, un po 'meno p odu ios e za e quin a, e la s essa p odu i a più emmine i giminės
oš un oji pa adigma, un po 'meno p odu ios ses a, se ima. Al e pa adigmi (ne in oji,
undialis i oji, qua o d oji, seconda e decim oji) conside a ei ine nonp odu i e. Menza i
9
pa adigmi p odu umà decide il a o che le lo o galūnè più spesso engono u ilizza e in eg ando
debilini, o mando nuo e pa ole, anche in lo o a iene galūnių kai a (D essle e k . 19951996; D essle ,
Tho on 1996; Sa ickienė 2001, 2003; Sa ickienė, Kazlauskienė, Kamanduly ė 2004). Ques a o enomeno
galūnių kai os casi o a o d ikalbių aikų išliosi nei acconjimen i. Uno dei casi più equen i,
o a i in accon i di u e le g uppi di e à, daik a a džio shuo di e niamen o non secondo
l'undicesima, ma e za pa adigma, pe esempio:
(1) INF22: e ka ina uggì dal sugno (5;9).
(2) INF16: e dice mama: o oi non pa lėjo con ca inu e con canino? (5;5).
(3) INF62: e quegli scunis ka ino uodegą paėmė e en è nu emp (7;7).
(4) INF82: e shunis nukando uodegą (8;0).
(5) INF99: quando ka ė climbò su un amo d'albe o, shunis mo dando ka ei in uodegą (9;6).
8
(i)a di e niuo e si a ibuiscono 13 pa adigmi, (i)u di e niuo e 45 pa adigmi; i(o) di e niuo ei 67
pa adigmi; ė linksniuo ei 8 pa adigma, i linksniuo ei 912 pa adigmos.
9
Vy iškosios i mo e iškosios giminės linksnia imo pa adigmos nu ody os p adedan nuo p oduk y iausios.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Iš pa eik ų pa yzdžių ma y i, kad dalis aikų daik a a dį šuo pasi inko linksniuo i pagal
dažnesnę i p oduk y esnę linksnia imo pa adigmą. Daik a a džio į ai ių linksnių aiška ( a d.
cani; kilm. šunio; įnag. shuniu) indica che i bambini sono bene asso bi a della e za pa adigma
di e nių galūne. D'al a pa e, ques i (e ul e io men e in ques o so oki ico discussi) casi di
scel a di sbaglia a pa adigma po ebbe o esse e ela i i con i geni o i a me. Udendo i geni o i
10
e mialmen e aleg niuojami ce e pa ole, il bambino po e a asso bi e ale co isponden e
pa ola modello aleg niazione. In alcuni acconji in ece di daik a a džio ka inas (ka ė) a ieu ie
di e niai a o o la pa ola ka is, p z. :
(6) INF12: ka is uole su mangia ey (4;4).
(7) INF30: i ka is a i ò (5;8).
(8) INF24: dopo è a i a o il cagnolino, gua da a a ka į, cosa a (5;7). Gli ul imi casi possono esse e spiega i di
di e si modi. Po e a esse e, che la pa ola ka inas aikų p ima iamen e abb e ia a, inunciando al p e essaggio
(ka -in-as), allo a scel o allegna e non secondo la p ima (plg. ka as), ma e zia la allegnamen o pa adigma (ka is,
plg. dan is). Abb e iazione della pa ola può esse e sie ina con il p incipio di economia ca a e is ico
schnekamaja linguaggio, quando pe di e più elocemen e, gllandžiau passa i i p iebalsia, abb e ia la pa ola
pabaiga, andasi balsių edukcijos, asimiliacijos ed ecc. (più c . Dabašinskienė 2008), e non a di e nia pa adigma
po e a esse e scel a pe analogia: linksnia a secondo e zia pa adigma così come già discussa o la pa ola šuo
(plg. šunis e ka is). Dall'al a pa e, la pa ola ka is d ikalbių lie u iųanglų aikų lie u ių pa lan e po ebbe
so ge e non abb e an pa ola ka inas, e sulie u inan anglišką žodį ca p idėjus eosios pa adigmos galūnę -is
(ca +is). casi esis a in u e le 49 m. e à g upesse. Con a iamen e, più spesso daik a a džio ka inas
linksniazione secondo e cesja pa adigmą (ka is) casi o a o 45 m. e à g upėse (14 casi) e solo due casi in uno
Bū ina paminė i, kad daik a a džio šuo linksnia imo pagal ečiąją pa adigmą (šunis)
99;11 m. bambino accon i. In base a ques o, si può a e ma e che e giune ni, e anziani bambini sono enden i
sempli ica e sis ema umo niazione, scegliendo equen i e Nel ques iona io dell'indagine socioling is ina non
11
inclusa la domanda sul diale à dei geni o i ( a mes), quindi da i p eclii su ogni s udia i o a mu dei geni o i non
abbiamo. Tu a ia menziona che, accogliendo i da i dello s udio, che In Ques e g uppi e à nelle o a e 14 casi: 12
10
casi ns. nome. o ma ka is i 2 casiie ns. gal. o ma ka į.
dieną bu o lankomasi li uanis inėse mokyklose, bend au a su aikais, ė ais, odėl bu o galima išgi s i, kad kai
ku ių aikų kalboje esama panašių a mės, kodų kai os a k . kalbos ypa ybių kaip i jų ė ų kalboje.
11
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p odu esne di e niazione pa adigma. O p odu i i pa adigmi cambia o (in ques o caso p ime
con e ziaja) esceccia anzinių bambini kalboje, aigi inse isa inus sis ema di e niazione. Visų
amžiaus g upių aikų pasakojimuose appaiono 11 casi, quando mas iškosios giminės
daik a a džiai aleg niuo i secondo mo e iškosios giminės pa adigmas, p z. :
(9) INF13: i šuniuka labai bėgo (4;2).
(10) INF15: poi la ga a così nubègo dal cucciolo (4;4).
(11) INF64: e poi essi a ola ono alla sua nidi (7;6). INF73:
e šunė iene e su ado ka y ę (7; (12)6).
(13) INF9: i en ka inei empia (4;10).
INF81: jisai zalipo su
12
medžios (82); (14)
(15) INF50: una ol a in uno s esso boscheggio i ono e uccellini leliukai e mama (6;2). Nei
o ni i esempi i p odo i i più p imi (šuniuk, ka inas, lizdas) e e zi (medis) obik a a dsi dei
pa adigmi giminesi mas iškosios aleg niuo i secondo p odo i ias i giminesi eme iškosios
pa adigmas seš ąją (šuniuka, ka ina), aš un ąją (ka inei), se iminąją ( ns kil.m. medžios;
ns ie . medžioje). Ras i 3 casi, quando made iškosios giminės daik a a džiai aleg niuo i
come y iškosios giminės pa ole, p z. :
(16) INF30:
13
mãmas già milli (5;8).
INF53: o mãmas iene in lui (6; (17)1).
INF64: e lo o così c ykė e disse già mamyčiams: oglio egy i (7; (18)6). Nei o ni i 16imo e 17imo
esempi nel daik a a dis (mama) del ses o pa adigma della emiškosios giminės (mãmas, plg. namas)
è alleniua o secondo la p ima pa adigma della y iškosios giminės (mãmas, plg. namas). A enendo
al a o che in lingua inglese a dažodžiai non ha speci ici mo emì, dis inguan i i iškąją e
mo e iškąją giminę, a a ici casi po ebbe o mos a e lie u ių kalbos wo dsų giminės nykimą:
y iškoji giminė pasi enkama come nežymė oji. Un al o caso c ea i a (18 esempio) indica che
ma e iškosios giminės daik a a dis (mama)
y a a ojamas su y iškąja deminu y inės p iesagos -y is, -y ė o ma (mamy is) i a i inkamai
12
In en ambi gli esempla i (1415) i bambini suki čia o il p imo e bo skiemenį: medžios, medžioje.
13
In en ambi i casi (1617) i bambini suki čia o il p imo e mine skiemenį: mãmas.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
linksniuojamas pagal ečiąją pa adigmą – dgs. naud. mamyčiams (plg. b oly is, b olyčiams).
Pas a asis pa yzdys laiky inas indi idualiu a eju, ačiau odo, kad g ama iškai ne aisyklinga
di e niazione pa adigma può esse e selenkama e di e niuojando deminu i ini daik a a džius.
Po ezzina, che sebbene 915 e 1618 negli esempi si passa in pa adigmas di p odu esne o al e
giminè, di e niuojando daik a a džius u ilizza e osmos pa adigmi linksnių galūnės.
Daik a a dzii di e niazione secondo p oduc i esnes pa adigma è un equen e enominkys
daik a a dzii nell'asso bimen o iniziale, poiché ques o pe me e ai bambini sopp imia e
complica o sis ema di e niazione. Tu a ia, come de e mina o isnag inėjus ques o p ocesso
eigą, ci ca 3;5 anno bambino il sis ema di e niamen o è iusci amen e inse i o (maggio e c .
Sa ickienė 2003). In ques a ice ca discussi i casi dei pa adigmi dell'amusniazione pe bambini
indicano che bi al i bambini di 49 anni sono pe cepi i singoli pa adigmi, pa icola men e
p odu iųjų, sis emi dell'amusniazione, u a ia anche e agli più anziani di icile sceglie
adegua o obic a o dzio pa adigma dell'amusniazione. Ques o può indica e che il sis ema di
di e niazione non è adegua amen e pe p as a, quindi meno usa e pa ole o quelle i cui pa adigma
di di e niazione al bambino non è chiiski, di e niuojano secondo il più p odu i o e equen e pa adigma.
2.2. Incon enien i casi di a monizzazione e ges ione
Una ca a e is ica delle connessioni sin assiche della lingua li uanea combinazione, quando
dipendomo (ų) pa ola (ių) o me mo ologiche (linksnis, nume o, giminė) si scelgono secondo la
pa ola p incipale (DLKG 2006). Pa i pa i dei pa ecipan i a ques o s udio dipenden i
combinazione delle pa ole con le pa ole p incipali gimine e (o ) nume ociumi kėlė di icol à.
Ad esempio, ci sono casi in cui non conco da a daik a a džio e būd a džio giminė (19) INF96: ka ė
e a a amano e ole ano mol o su algy i (9;7), così come casi in cui non conco da o allegnino e (a )
giminės e (a ) o ma del nume o, ecc.: (20) INF14: una ol a c'e ano kažkokios qua o p uccellucci
(4;11). (21) INF53: ale e picchi uole mangia e (4;11). (22) INF16: e dice mama uccciuc: oi, uccciuccino
piccolo, da nessuna pa e non anda e (5;5). (23) INF76: e papà gioìsi che i igli osse o sal i (8;2). (24)
INF83: uno gio no i e a mamma con e uccellini (8;2). (25) INF86: e shunis a ėję pama ė ka ę (8;5).
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
IŠVADOS
Rišliųjų acconjimen i analisi del linguaggio i elò, con quali di icol à si incon ano bambini,
nell'ambien e della lingua inglese inse endosi nel pa adigma del linksniazione, g amma iche o me
(linksnio, nume ius, giminės) de isione, linksnių ges ione e neigino kilmininko consumo. Domenys
mos ò che in e agendo due lingue la na i a lingua Li uaniana sis ema elicniazione può esse e
adegua amen e inse i o, nonos an e il a o che di alcuni d ikalbių aikų alboje ques o
p ocesso zassi ęsia più a lungo di singolbalbių aikų ino penke ių, šeše ių anni di e à.
Pas ėž ina, che sia piccoli, sia anziani bambini sono enden i sempli ica e il sis ema
di e niazione, quindi nonp odu i i pa adigmi o čiau us ojamus daik a a džius sono enden e
di e niui i secondo p odo i ias pa adigmas. Esis ono casi, quando di e niazione pa adigma si
sceglie secondo analogία ad al e pa ole, u a ia ques o ca a e is ichissimo ai più gio ani
pa ecipan i dello s udio. G ama iche o me de inimo analisiè mos ò, che i bambini sanno
adegua amen e scelge e galūne, indican icas nume i, mas iškąją, mo e iškąją giminę, linksnius,
pe ò anche e anziani e à (78 m.) ai bambini anco a so ge di icol à appa enomo (-ų) pa ola (ių)
mo ologine o me scelgi i secondo la pa ola p incipale.
Analimo Valdimo mos ò, che con anzi y inie azionimažodžiais usa o galininkas ogge o i eikš i
ne e ai è sos i ui o a dininku, kilmininku o k . linksniu. Tokio polinkio esama unicolbiam bambini
inse i inan anzi y inius eiksmažodžius, kol app ends ama con ques i eiksmažodžiais usa e
galininką. Tu a ia i da i dello s udio e e ua o indicano che il consumo anzi y inių
eiksmažodžių con galininku di icol à anco a pone agli anziani (7 e 9 m.) bibiling i bambini. Inol e, sia
a piccoli, sia ai più anziani (78 m.) bambini è di icile adegua amen e usa e neigino kilmininkà. Con
nega i amaisiais anzi y iniais eiksmažodžiais indica o ogge o aikų eikš as non kilmininko, e
galininko eselniu. P ielinksnių e p elinksninių cos uzioni u ilizzo si con addis ingue da di e se
peculia i à. In p imo luogo, con p ielinksniu ein u ilizzan i diik a a dzii non semp e possono esse e
esp esseškia i quei aleg niai, con cui quei p ielinksniaiami. Seconda, può esse e cos i ui a
g ama icamen e egolainga p ielinksnio e daik a a džio o mulae (p z. da + kilm.), pe ò
ne aisyklinga p ielinksninė cos uzione, quando p ielinksnio e daik a a džio o mulae iene usa a
indipenden emen e in sin aksinio eiksmazodio junglumà. Ques o indica che a bibilingui bambini più
di icile impa a e adegua amen e usa e p ielinksnine cos uzioni, che le compila e egola men e.
Te zia, p e e enzia in cos uzioni e e o a

AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
inglesi g amma ica: ques o p ielinksnis lie u ians kalboje è passa oidžiamas in quelle pa ole
junginiuose, nei quali egli ne a ojamas e ingles kalboje. In ques o a icolo discusse pa ecchie
peculia i à g amma icali pe me e no a e che dominiojančios ingles lingua ambien eche
inse endo la lingua li e ians pe einami quelli s essi (a similūs) e apai, che sono ca a e is ici e
agli unicalbi in Li uania. Tu a ia alcune egole in un ambien e di al a lingua ai bambini bilingui è
di icile asso bi e e ques o du a più a lungo che ai monolingui. Tam e e o può a e g e a delle
lingue li uanee ogni gio no semp e più in ensi amen e e più spesso, specialmen e da 4 anni,
cominciėjus a equen a e scuola, u ilizza a e dominojancia a posizione bep adedan i occupa si
in inglese.
LITERATŪRA
A le ks and a i c iu s D., Kuzmick ai e D. 2008: Emig acija i seima: Vaiku ugdymo
p oblemos i issukiai, Vilnius: Ve sus Au eus.
B alči ūni enė I. 2009: Pokalbio s uk ū os analizė kalbos įsisa inimo požiū iu. Dak a o
dise acija, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Ba lčiū nien ė I., K aln iny ė A. 2013: Na a i e p oduc ion in Li huanian TD Mono- and
Bilingual 5-6-yea Olds, p anešimas skai y as a p au inėje mokslinėje kon e encijoje
Child Language Semina -2013. Mančes e io uni e si e as.
B alči ūni enė I., Ka ln iny ė A., K i i ckai ė E. 2011: Lie u ių kilmės aikų, gy enančių
Vokie ijoje, kalba: nuos a os, endencijos, ekomendacijos. Vokie ijos šeš adieninių
li uanis inių mokyklų ado ų i moky ojų semina as. Hiu en eldas, Vokie ija.
B laž ie nė A., 2015: D ikalbių aikų išliojo pasakojimo p oduk y umas i leksinė į ai o ė.
– Taikomoji kalbo y a 7. P ieiga in e ne e: h p://mi . u.l /ojs/index.php/ aikomoji-
kalbo y a/a icle/ iew/54/50 (žiū ė a 2016 06 25).
Ce le šiū ė I. 2008: Li uanis inio aikų ugdymo užsienio šalyse ypa umai. – Oikos 2 (6), 52–
72.
Ciub ins kas V., Kuzn eco iene J. (sud.). 2008: Lie u iu iden i e o ajek o ijos, Kaunas:
VDU leidykla.
D abaš insk ienė I. 2015: G owing knowledge in di e en ial objec ma king: he iew om
L1 Li huanian. – Re ue oumaine de linguis ique LX (369–382).
D abaš insk ienė I., Balčiū nienė I., K aln iny ė A. 2014: Links be ween lexicon and
g amma in na a i e p oduc ion: Li huanian as L1 and L2 in bilingual child en, 13 h
In e na ional Cong ess o he S udy o Child Language, Ams e damas.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
D abaš insk ienė I., Č uba je a i ė L. 2009: Acquisi ion o case in Li huanian as L2: E o
analysis. – Ees i Rakendusling is ika Ühingu aas a aama = Es onian Pape s in Applied
Linguis ics 5, 47–65.
D abaš insk ienė I., Kamanduly e L. 2009: Co po a o spoken Li huanian. – Ees i
Rakendusling is ika Ühingu aas a aama = Es onian Pape s in Applied Linguis ics 5, 67–
77.
Da bašin skie nė I. 2008: T umpinimas i daznumo po eikis snekamojoje kalboje. – Da bai
i dienos 50, 109–117.
Da u a as J. 2005: Li uanis inio ugdymo JAV aidos aspek ai. – Pedagogika 79, 189–193.
D essl e W. U., T o n on A. M. 1996: I alian nominal in lec ion. Wiene Linguis ische
Gaze e 55–57, 1–26.
D essl e W. U., D azyk R. D., Dzi ubalsk a-Kołaczy k K., Jagła E. 1995–1996:
On he ea lies s ages o acquisi ion o polish declension. – Wiene Linguis ische Gaze e
53–54, 1–21.
DLKG 2006 – Daba ines lie u iu kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i
enciklopediju leidybos ins i u as.
Ga ga ina N., Klop D., Ku nna i S., Tan e le K., Va limaa T., Balciu n iene  I.,
Bo hnacke U., Wal e s J. 2012: Mul ilingual assessmen ins umen o na a i e
analysis (MAIN), Be lin: ZAS.
Hickma nn M. 2003: Child en’s discou se: Pe son, space and ime ac oss languages,
Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
Ja kai ė -B ulb uk ienė K. 2014: Lie u ių kalbos išsaugojimas emig an ų šeimoje: JAV
a ejis. – Taikomoji kalbo y a 5. P ieiga in e ne e:
h p://mi . u.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/40/34 (žiū ė a
2016 07 02).
Ja kai ė -B ulb uk ienė K. 2015a: Lie u ių emig an ų šeima: kalba i apa ybė. Dak a o
dise acija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Ja kai ė -B ulb uk ienė K. 2015b: Lie u ių kalbos išlaikymą emig an ų šeimoje lemian ys
eiksniai: JAV a ejis. – Taikomoji kalbo y a 7. P ieiga in e ne e:
h p://mi . u.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/69/62 (žiū ė a
2016 07 02).
Kamand uly e L. 2009: Lie u ių kalbos būd a džio įsisa inimas: leksinės i mo osin aksinės
ypa ybės. Dak a o dise acija. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Kamand uly e L., Sa ickie ne I. 2007: The co pus o spoken Li huanian. – Human
Language Technologies. The Thi d Bal ic Con e ence P oceedings, 127–133.
Ka ln iny ė A. 2013: Lie u ių aikų, gy enančių anglakalbėje aplinkoje, išliojo pasakojimo
ypa ybės, p anešimas skai y as a p au inėje aikomosios kalbo y os kon e encijoje Kalbos
i žmonės: dialogas i kon ak ai. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
K i i ck a i ė E. 2014: Ne ik ų žodžių ka ojimo es as: lie u ių ienakalbių i d ikalbių
aikų kalbos y imas. - Taikomoji kalbo y a 4. P ieiga in e ne e:
h p://mi . u.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/33/28 (žiū ė a
2016 07 02).
Li ub iniene N. 2009: Mig an ai is Lie u os Siau es Ai ijoje: „sa os e d es“ kons a imas.
Dak a o dise acija. Kaunas.
Paž ūsis L. 2009: Šiau ės Ame ikos lie u ių kalba (d ikalbys ės sąlygojamų eiškinių y inėjimai).
Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
R amo nai ė J. T. 2013: I alų kaip an osios kalbos įsisa inimas: į aikinimo iš Lie u os
si uacija. Dak a o dise acija. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
R amo nien ė M. ( ed.) 2015: Emig an ai: kalba i apa ybė: kolek y inė monog a ija, Vilnius:
Vilniaus uni e si e o leidykla.
R amo nien ė M. ( ed.) 2010: Mies ai i kalbos, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Sa ickie ne I. 1999: Lie u io aiko daik a a džio mo ologija. Dak a o dise acija. Kaunas:
Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Sa ickie ne I. 2000: Linksniai šnekamojoje kalboje. – Da bai i dienos 24, 89–99.
Sa ickie ne I. 2001: Linksnia imo pa adigmų o ma imasis aiko kalboje. – Li uanis ica 3
(47), 58–68.
Sa ickie ne I. 2003: The Acquisi ion o Li huanian Noun Mo phology, Wien: Ve lag de
Os e eichischen Akademie de Wissenscha en.
Sa ickie ne I. 2005: Linksnių a ojimo dažnumas i daik a a džių eikšmė. – Ac a
Linguis ica Li huanica 52, 59–65.
Sa ickie ne I., Ka zlausk iene  A., Kaman duly e L. 2004: Naujas poziu is i lie u iu
kalbos daik a a dzio linksnia imo ipus pagal na u aliosios mo ologijos eo ija. – Ac a
Linguis ica Li uanica 50, 79–98.
Sk ip kie nė R. 2001: Lie u ių kalbos gebėjimų lygmenys: nelie u ių mokyklų p adinukų
kalbinės aiškos als ybine kalba y imai. – Pedagogika 55, 78–86.
AGNĖ BLAŽIENĖ. Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Šu inienė I. 2009: Lie u ių imig an ų požiū iai į li uanis inį aikų ugdymą. – Filoso ija.
Sociologija 20 (4), 310317.
Tamosiunai e A. 2012: Li uanis ines scuoleos issukiai: mokiniu disposizioni e lingue
a ojimo polinkiai. P anesimo skaid es. Cikagos li uanis ine mokykla. P ieiga in e ne e:
h p://www.s ie imo a yba.o g/index.h m (žiū ė a 2016 07 04).
Tamosiunai e A. 2008: The Li huanian Language in he Uni ed S a es: Shi o
Main enance? – Li uanus 54(3), 60–78.
Wójcik P. 2000: The Acquisi ion o Li huanian Ve b Mo phology: a Case S udy, K akow: Qua is.
Į eik a 2016 07 26
Ado a o 2016 09 07
AGN BLAŽIENE
Vy au o Didziojo uni e si à
Humani a iniu mokslu akul e o Lie u iu lingua ka ed a
K is ijono Donelaicio g. 52-205, LT-44244 Kaunas
[email p o ec ed]