BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGN ALEKSAIT
Ins i u o das línguas Lie u ių
EMOCINĖ-EKSPRESINĖ LEKSIKA
LIETUVI KALBOS NAUJAJODŽI DUOMENYNE NAUJADAR RADIMOSI APLINKYBS IR DARYBOS BŪDAI
ESMINIAI VOZŽIAI: emocinė-eksp esinė leksika, naujažodžiai, okaziniai da iniai, da ybinė analizė,
da ybos būdas, p oduk i umas.
ĮVADAS
Miliūnai ė (2012a: 311; c . 2018: 1184; Mu mulai y ė 2016a: 127; 2016b: 6888; Aleksai ė 161 2018: 125) esc i a
em á ios aspec os (sob e udo sob e a da a da a dos no os e mos da língua li uana): po an o,
nes euoka , nebe ęsian a ge al do duomenyno apž algos, ap o unda-se na adicional no a
samžodija samška e espécies, ap esen a-se um pon o de is a no a o ial sob e os sinais ac uais.
Duomenyne 2019 m. mês de ab il 5 d. e a 5120 lexicog a icamen e desc i as unidades da língua. Ras i
572 emocional-exp essi a paski ão execu an es naujada ai.
1
Es ilis icamen e ma cados naujada ai duomenyne dispo s y i segundo oi o exp essonis
a spal ius: ulga usis, niekinamasis, menkinamasis, mažybinis, maloninis, jocoujamasis,
i oniškasis e amilia usis (ž . 1 ig.).
1
Daik a o zii compõem 91,8 po cen o. de oda ND ixsuadas emocionais-exp essi as léxicos, eiksmažodžiai 4,9
po cen o, būd a džiai 3,3 po cen o. A endendo a não conseguis ii açõesmajodzes e ca ac e a dzes
empi inha ma e ialá, e , que não se pode p o undugniai discu i būd a dzes e açõesmajodzes doybos
manei as, po isso nes e a igo gene almen e desc ibem s ilis iquemen ma cė ų naujada ų doybos polinkia.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
no osada os adimosi ci cuns âncias e a iação
modos | 2 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1 PAV. Naujada os seesca amen o duomenyne de aco do exp esó io a spal ão Ma i que ND
a maio pa e emocional-exp essi a lexicico (ne 69,4 p oc.) compõem nega i as cono ações
naujada ai, i. e. i oniškąjį, menkinamąjį, niekinamąjį, ulga ųjį e amilia ųjį a spal į u in ys
da iniai. Tokį desequas de se dis ibuição pode se explicado como no ma, e peculia es
psichologinėmis i socialinėmis p iežas imis: lie u ių kalboje (kaip i daugelyje ki ų kalbų)
neigiamas emocinis e inimas iš eiškiamas dažniau negu eigiamas, nes isa, kas ge a, p iimama
emoções po causa no malias coisas pessoas não signi ica, po an o udo o que nege a,
laikoma nuk ypimu nuo no mos i į e inama neigiamos kono acijos naujažodžiais (Jakai ienė
1988: 51; Guda ičius 2000: 130–131).
A me us ND a ybiškai neskaidomus seman inius naujažodžius, например., plūgas menk. udou
insa is i o amsuolis, unkelis menk. amsuoliu conside ado pesimis iamen e nosi eikês homem,
con a iado eli ui, pala as conjun os, exemplo, de á ios iš elė menk. conduzoja mulhe ,
akiplėšiškai e pik ybiškai nepaisan i eg as de ânsi o (plg. kelių gaidelis, kelių e elis), ú il idio as
menk. kas nãoa anaudiosamen e espalha suscep í eis conhecimen os e ideologias, ú il
oponedo es, nãou ocando al compo amen o pe ksmingidade, e de edo es, например., na is, -ė
menk. saídai is na Eu opa de Á ica do No e, e a de is 2. i on. ans e el ine signi icado
Vulga usis
0,5 %
Niekinamasis
6,3 %
Menkinamasis
28,3 %
Mažybinis
1,6 %
Maloninis
3,7 %
B incujamusis
25,3 %
I ônico
33,8 %
Familia usis
0,5 %
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
a asilikėlis; poli inių naujada ų adimosi ci cuns âncias e da ybos modos | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p ocessos de s abdis (plačiau sob e e icamen e não ap op iamus pala as z . Župe ka 2005: 2528), do
es udo o b j e k u escolhe 479 unidades de linguagem. Es e a igo i k s l a s iden i ica os p incipais
2
léxicos emocionais-exp essi as, cap u adas ND, modos de azendas de pala as e p odu i os
no osada us; 2) ealiza a ibina ND es ilis iicamen e ma cė ų naujada ų análise; 3) in es iga e
da ybos p iemones. U ž d a in i a i : 1) iš ink i iš ND emocinę-eksp esinę unkciją a liekančius
desc e e es ilis iicamen e ma cados no osada os modos e meios de açanha; 4) es abelece no os
ambien es de daibi polinkius. T abalho aplica doibá ias análises e cálculo m e o da i.
i 5) ap a i s ilis iškai žymė ų naujada ų (gy enamojo me o ak ualijų ženklų) adimosi
EMOCINS-EKSPRESINS LEXSIKOS COMPRATA como pala as, pelos quais exp essiam sen imen os, sua
eikšmės base posi i a ou nega i a emocional elação do alan e com nomea ado sujei o. É a sua
S ilis iškai žymė ą leksiką suda o emo y ai i eksp esy ai. Įp as ai emo y ai apib ėžiami
opinião sob e a alo de uma de e minada coisa, e essa (Guda ičius 2000: 126). Po azões es ilis icas
são usados e exp essi ai é e odžiai, que in i ulinam o assun o nusako imagem (Jakai ienė 2010: 164). A
nuomonė pasi eiškia ne kaip loginis sp endimas, o kaip kalbančio asmens pojū is a jausmas“
p incipal di e ença emo i e exp essi nãopa ia as di eções de e ei o, ma emo i ai a ua os sen idos
pašneco o, e as pala as ep esen ingiei imagiduo ê, po que seu signi icado como que enca naija
isimaisiais ou audimaisiais imagens (Jakai ienė 2010: 164). Embo a na li e a u a cien í ica seja
habi ual emo i os e exp essi os a ibui de aco do com sua azida di eção de e ei o, ainda assim
seus es i amen e a ibui não é possí el, po que cas emoinga alboje, semp e eksp esy u
(Pikčilingis 2010: 211; ambém consul Volek 1987: 5) e, po i aščiai, aizdu ansmi ida in o mação
susukia ainda e unokio ou ou ookio emocional a aliação (Jakai ienė 2010: 164165), e minikos leksikos
odėl s aipsnyje s ilis iškai žymė ai leksikai pa adin i enkamasi a o i emocinės-eksp esinės
3
2
Es e é o p imo dial es udo emocional-exp essi a lexicica, que e ec uando e elou, que alguns no osada es do duomenyno
ainda de e ia se sis emicamen e edaguados aspek u es ilis ica. obje i o ND ixa léxico ino as, po an o em base,
adicionando po uma pala a, de imedia o nebūna aiški odo sis ema. Só acumulando mais dados, pode-se e , de quais
no osada os g upos se des acam, e essas g upos consis en emen e a alia es ilis iicamen e.
3
De ido a es a keblios sepa ação azão ND emocional-eksp essinė leksika smulkiau (į menė ąsias d i
g upes) não ski s oma.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
no osada os adimosi ci cuns âncias e a iação
modos | 4 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
TRADICINĖ NAUJAŽODŽIŲ SAMPRATA IR RŪŠYS
Em negócios de linguo í ica li uana, no azodis (neologizmas) ge almen e é de inido como uma no a
pala a que su giu na língua (U bu is 2009: 3637; Jakai ienė 2010: 205; Gi čienė 2011: 165), embo a 6): um
mokslinėje li e a ū oje pa eikiama naujažodžio samp a a į ai uoja (plačiau ž . Gi čienė 2012b:
dis incybeia no azodia especial que causa imp essão de no idade, incomumidade (Palionis 1985: 212),
ou os pala as no aszodžius, a é en ão não incluídos em dicioná ios a aminos (Milii ė 2015: 169). Os
es udiosos polemizam sob e a no a pala aji a ibuídas naujumo au eolês, [m]a embo a a pala a
4
possa pa ece já comum, e ou os ainda podem dele e não pega em (Popo a 2005: 913, ci ada de
naujumas ka ais gali bū i sup an amas pe nelyg subjek y iai: ieniems kalbos a o ojams koks
Jakai ienė 2010: 205; ambém e Kazlauskai ė, Župe ka, Macienė 2013: 91). Pa uimes es e c i é io não é
o almen e con iá el nos diccioná ios exis e lexikog a inių layšių, en en a-se com p oblem dos
naujažodžių a ankos k i e ijus pagal a aminius leidinius, no s lie u ių kalbos a eju oks
ocynų nesis emiškumo (Miliūnai ė 169 2015:). Duomenyne no asžodžiais conside am-se pala as, que
não es ão egis adas como a aminiais em diccioná ios escolhidos, . y. Daba inės lie u ių kalbos
žodyne (6-a (elek oninis) edição, 2011), in e ne h piniame Lie u ių kalbos žodyne e Ta p au inių
žodžių žodyne (Alma li e a, 2001) (ž . www.naujazodziai.lki.l ?Apie_duomenyna; sob e p o ologismo e
neologismo ski umus. Aleksa ski i ė 2018: 56). Funciamen e no as oodžiai são a ibuídos em duas
g upos p incipais e e en á ios ( ambém chamados nomina i iais, e mininiais, imp escindiais e k .) e
exp essionais ( ambém chamados s ilis iniais, akul a i iaisiais e k .) (Gi čienė 2012a: 249; 2012b: 15; e
mais. O o d 2001: 98; Vaicekauskienė ( ansmissão de in o mação) unção, e eksp esiniai naujažodžiai
em ex o incluem-se sume imais es ilis iniais, aqui mais impo an e emocinė-eksp essinė unção
2007: 34–43). Re e en iniai naujažodžiai į a dija naujas ealijas, . y. a lieka e e en inę
(Gi čienė 2012b: 15). Re e en á ios
4
Ve dade, ND ap esen am e ais unidades da língua, que e e i amen e po apsi ikimen o não en ou em a aminius
diccioná ios. ND Eles êm ma cação nenaujas (ne iksuados), po exemplo, meilia ais is liaudies medicina
ins umen o, causelian e ou didinan e ly inio po aukį. Duomenyne indica que es e no oada […] isso […]kadaise
língua li uânica a o , mas em didįjį Lie u ių kalbos žodyną nãopa ekęs a ual emp és imo a odiziakas pa cial co espondência.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
no osada os adimosi ci cuns âncias e a iação
modos | 5 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
no as e ojas, cuja p incipal dis inção aožas es ilis is neu alidade (Gi čienė 2012b: 41), em lojas
de a u as de pala as in oduziam-se como po enciniai da iniai (po encionalizmai). Po encinis
da inys ao usuá io da língua comple amen e habi ual, ecém- o mado e subo dinando-se à
exigência do ipo de da ybos, da inys, snekos du an e o a o ealizá el a cada momen o, quando só
dele p ecisa (Plag 2003: 57; Paulauskienė 2006: 24; U bu is 2009: 316; Vaskelienė 2011: 67), po exemplo, ao
lado dos li uanos habi uais de ca nes de nomeinhos (paukosa, kiauliena, jau iena) se necessá io
pasida y a bui oliena (: bui olas) bui ološi, kengena (: kengu a) kengu a mėsa, kup anuga iena (:
kup anuga is k ) kup an mėsa. Essen iis po enciais de ões dis in imo aožas mesmo e sua
p imei a apa ição no idade mui as ezes não jun amas (Mikelionienė 2000a: 19; U bu is 2009: 323). Eles
são c iados a pa i do necessá io p eciso in oduzi uma no a eali yija (Gi čienė 2012b: 12), com o
obje i o p eenche os chamados seman ines oš umas (Mikelionienė 2000b: 65), ao con á io do que
eksp esiniai naujažodžiai, pelos quais se p e ende naujότερες, eksp esy esnės ou madingesnės
aiškos“ (Gi čienė 2005: 78). Šie s ilis iškai žymė i, a ba kono uo i, eks o elemen ai (Gi čienė
kalbinės 2012b: 41; mais c . Leh e 2003: 369) em ou as lojas ambém são chamados okaziniais
da iniais (okazionalizmais). Okazinis da inys (ocazionalismos) exp essi us, do sis ema da da yba
i indi idualiame kon eks e sus ingęs naujada as (Blažinskai ė 2004: 59; Rozenbe gs 2004: 156;
a olęs U bu is 2009: 323324; Jakai ienė 2010: 207; Ma iello 2016: 115), ainda in oduziam7), au o inio,
indi idual, es ilis ino, si uacino, menco, singula ino e não habi uais ainda no ada o neologismo, bem
como e mos de da ybos p o o/ne iksua o (Mikelionienė 2000c: 67; 2002: 74; Jakai ienė 2010: 207;
Kazlaus, Župe ka, Mėcenė 2016: 92; Miliu ė: 24), desc e e o indi íduo. que a bukin o pensamen o
(islau omis smegenimis), uma ingis, -ė (: um, -a + ingis) menk. que com um cé eb o de ingiu, . y.
p imi y aus pensamen o, ži niasmegenis, -ė (: ži nis + smegenys) menk. kas p imi y aus
pensamen o, neapsiš ie ęs, ne ašy as s uob ys e k . pa e okazinių naujada ų. Possí el
olimότερη di eção de pesquisas panag ina , quan o di e encia okazinių da inių e e e en inių
Taigi s aipsnyje nag inėjama ND emocinė-eksp esinė leksika, į ku ią pa enka nemaža
naujada ų da ybos polinkiai.

AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
no osada os adimosi ci cuns âncias e a iação
modos | 6 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
NAUJAJOŽIAI METO DE VIVENOJO ACTUAL FENKLAI LÍngua uma das mais impo an es ca ac e ís icas
de uma nação (Guda ičius 1992: 1) é usada po que [k]equalque nação ala saugo uma in e essan e
his ó ia sob e mui os séculos de es o ços de pessoas conhece em, pe cebe em e in e liga os 8 o
mundo que os odeia (Kopylenko 1995: 19, ci ado de Guda ičius 2000: 2003), em ou as pala as, desde o
século 68 as unidades emanescen es da língua são suss ancadas e mundializa ais (Guda ičius: 2003).
Linguas e nação elação é analisada não só kalbininkų, mas e de ou as á eas especialis as: Língua de
mui os kul ū ologų, mi ologų há mui o é pe cebida como liaudies cul u a, nação psicologia e iloso ia
espelho, mui as ezes e como única on e à his ó ia de uma nação e sua espi i u conhece e é
es udada a pa i des e pon o de is a (Tols ojus
2009: 82).
Giem ia linguagem mundialê aizdji é ca ac e ís ico mul iiasluoksniškumas e mul iaaspek iškumas,
pois no discu so pe manece não só à sociedade não ac uais elemen os de mundialê aizdji (seni
c enças, imaginá ios), mas encon a-se ambém no os aspec os de pe cepção do mundo (no os
expe imen os, no os enômenos, no as e dadei as da ciência) (Mackiewicz 1999a: 21; po exemplo,
ci a-se de Guda ičius 2000: 13), nos la inos os nomes de ce amico (g ymon, pi kia, s upa, da k), suni us
ambien alis (be on ag a is) e u banização ino o iá ico edi ício de id o ou an s a as (ge almen e
menka e is, não semp e cons uído legalmen e) e zemė aižis (: zemė + aižy i) de in o mações não
só sob e a mundialė aizdį cap ada na língua do po o li uano, mas ambém sob e a linguagem
pasaulėjau ą, que ansmi e a elação emocional humana com ik o e (Guda ičius 2000: 16). aidos
lūžius (Gi čienė 2012c: 19) ma ca o luxo de no as pala as da sociedade. Daomenyne ixada
algumasdezen as no asada as, que de e iam se conside adas sinais ak ualijos do empo habi á el,
„giliai po žeme įleis as pas a as, dango aižio p iešingybė“. Panašūs naujada ai eikia e ingos
po exemplo, 2018 m. polí icos o nece anspo e e educação, alimen ação suglumai de
eglamen ação legal não ecebekê apoio da sociedade, po an o kalboje adosi s ilis iškai žymė ų,
Bū en laiko ak ualijas bei laikinus, si uacinius dalykus (Miliūnai ė 2012a: 4) a ne
empo ak ualijas žyminčių doi.o g/10.35321/bkalba.920192.04
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 7
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
naujada ų: dyzelhei as (: dyzelis „dyzelinu a omas au omobilis“ + -hei as < anglų k. ha e
neapkęs i) b inc. não engumimen o de
5
au omó eis diesel; mais nešys, -ė (: mais as + neš i) juok.
que ca ega ca ega a comida não ecomendada do Minis é io da P o eção Sani á ia pa a escola
(plg. zakandnešys, -ė). Pa a o Minis é io da P o eção da Saúde ap esen adas ecomendações
6
c ianças akimi ksniu su eaga ę emp esá ios alunos e seus pais suge i am saída […] isso alboje
jun amen e com no a ealija adęsis possí el con aminan (maišinys) (plačiau ž . Kabašinskai ė:
1998: 5, 6364, 67; U bu is 2009: 354355; Milii ė 2014: 246264; Mu mulai y ė 2018: 60ska onas saúde (:
saudá el, -a + - onas) inan iga alžo es da kandžių dėžu ė.
7
ND gausu e mais nepas sa is ação a a ual au o idade mos an es no osada os, elacionados com
Li uania als iečių e zaliųjų sąjunga e ela p ijaučiančiais asmenimis: gand agal iai (: gand as +
gal a) menk. Ramūno Ka bauskio lide a-se poli inė jėga Lie u os als iečių i žaliųjų sąjunga, cuja
símbolo sk endan is gand as, gand agal iškas, -a (: gand agal is, -ė) menk.
8
ca ac e ís ico gand agal iams, gand amin is, -ė (: gand as + men is) menk. Vals iečių e zeliųjų pa idos homem ou ela
p ijauchian is e gand iniai (: gand as) i on. Ramūno Ka bauskio lide a uma o ça polí ica Li uânia als iečių i zaliųjų
9
sąjunga, cuja símbolo lendando gand as. Duomenyne ixada no osada ų, pasida y ų de Li uania als iečių e zeliųjų
sąjungos sob e dieselinius au omobilius, já en ouga o nome gene inį dyzelhei as (angl. diesel ha e nekęs i dyzelio),
iokiasi Lie u os au o e slininkų asociacijos gene alinis di ek o ius Vi oldas Miliusmin.l (15 07 2018 31). k. dizelgei ).
5
Plg. ND eikiamą pa yzdį: Šis eiškinys, kai dalis au omobilių bend uomenės išsako ien ik neigiamą nuomonę
Dyzelhei u desc e e-se dyzelinos au omó eis nemėgimas, e skoliniu dyzelgei as (: dyzelis + -gei as (anglês k. -ga e <
Wa e ga e) dū inių dėmuo, eiškian is ge almen e de g ande escala poli inį ou com nuscêp as ações do pode ligusį
Beje, naujada o dyzelhei as nede ė ų painio i su one iškai panašiu dyzelgei u (plg. anglų k. dieselga e, usų
scandal) Volkswagen diesel dieselinos au omó eis a šos dados klas ojimo skandalas.
6
Plg. ND eikiamus a osenos pa yzdžius: Bu o knygnešiai, daba bus mais nešiai [Mokslei io, ku is bu o
sup oducido com ne ekomenduojamo mokykloje alimen o są ašu, comen á io. Ed. pas .] ( acebook.com p o ege
2018 09 04).
2018 p asidėjo užkandnešių laikai. Pagal iską, ai ęsis 40 me ų [Reakcija į eisbuko diskusiją apie S eika os
ins uções do minis é io, que ipo de comida os alunos não podem le a pa a escola. Ed. pas .] ( acebook.com
2018 08 31).
7
Plg. ND ap esen ada exemplo: Déu des a azão, e cei o ano de seguida ealizamos p oje o de esponsabilidade social
Sodinčius, cujo obje i o ajuda c ianças a conhece ege ais e u as e dessa manei a incen i a os mažuosos a seus
daugiau. Šiais me ais nusp endėme a ei i į pagalbą ė eliams i dėmesį ski i am, kad jų aikai o iginaliau i žaismingiau
alimen os ap ende ino os sob e uma die a saudá el. C iámos especiais lanchandijos caixau as S eika onus, nos quais
e a adas ho zo is he ojés, ais como omado , b ocolis, obuolys, mo ka e a ie é, simbolizojan es da zo ias e aisias
supe galias. Que endo que as c ianças em essas caixas inse issem lanches saudá eis, da jeo ês, u as e u as demos
nomes especiais, ex. mo ka onas, con a B. Čaikauskai ė (zmones.l 2018 09 17).
8
Naujada as posida i ado segundo analogia com a pala a bukagal is, -ė.
9
Naujada as pasida i o segundo analogia com a pala a companhamin is, -ė.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
no osada os adimosi ci cuns âncias e a iação
modos | 8 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
líde io Ramūno Ka bauskio pa a dės: ka bauskiada (: Ka bauskis) his o ias, elacionadas com a Seimo
ma io Ramūno Ka bauskio a i idades, ka bauskininkai (: Ka bauskis) Ramūno Ka bauskio lide a uma
o ça poli inė Li uânia als iečių i zaliųjų sąjunga e ka bauskizmas (: Ka bauskis) niek. polí ico
Ramūno Ka bauskio e a ideologia do pa ido po ele lide adas. Glaudų poli ikų Sauliaus Sk e nelio e
Ramūno Ka bauskio colabo ação en ou a dija possí el con aminan as ka bosk e nelis (:
Ka bauskis + Sk e nelis) niek. polí icos Sauliaus Sk e nelio e Ramūno Ka bauskio due o. Duomenyne
encon ado quan o menos naujada ų, pasida y ų, com base o minis o Sauliaus Sk e nelio
pi mininko Sauliaus Sk e nelio pa a de, p z., sk e nelininkas, -ė (: Sk e nelis) „p emje o
shalininkas e sk e nelkė (: Sk e nelis) menk. p emije o Sauliaus Sk e nelio lide ada Go e no
o e ecida condicional moeda de unidade, des inada a socialmen e apoi ini
žmonėms apsipi k i smulkiose pa duo u ėse“ (pasida y a pagal analogiją su ža gonybe
agno kė
10
).
Naujažodys ės okazinių naujažodžių c iação no p ocesso, mos ando emocionalmen e elação com
Lie u os als iečių i žaliųjų sąjungos ado u, ku iama i okių da inių, ku ių da ybos pama u
pasi enkamas po o e es Li uânia nomeamen o Naisiai, ligamo com Ramūnu Ka bauskiu: naisiada (:
Naisiai) su TV se ialu Naisių asa a e Vals iečių i žaliųjų sąjungos poli ine eklama ame se iale
susijusios pe ipe ijos, naisija (: Naisiai) i onija. peculia idades, eiškiančios nega i o oposição dos
jegos disposições sob e udo o que se elaciona com Naisiais como Vals iečių e e ões uniões
simboliu, pa adinimas“ (plg. naisu, naisumas, naisus, -i), naisie ija (: naisie is, -ė) „Vals iečių i
e ões uniões, cuja um dos símbolos Naisiai, elei o es, naisie is, -ė (: Naisiai) 1. Naisių esiden e;
2.Vals iečių i žaliųjų sąjungos, cuja um dos símbolos Naisiai, memb o ou sekėjas, e naisu a (:
naisizacija (: Naisiai) „i on. Ramūno Ka bauskio idėjų, įgy endin ų Naisių gy en ie ėje, plė a“
Naisiai) Vals iečių i žaliųjų sąjungos, cuja um dos símbolos Naisiai, ep esen an es Seime.
Ob iamen e, que os mesmos ac uaisíssimos assun os ilgainiui aplimpa da iniais (džn. nega i as
cono ações) (plg. Miliūnai ė 2000: 8).
Es ilis icamen e ma cados no osada os c iado es chamam a enção e à a i idade do minis o de
p o eção da saúde Au elijaus Ve ygos, pa icula men e nega i amen e a aliada a sua iniciada
campanha de con olo do álcool, po an o base da a i as esquece-se minis o pa a dė e c iam não só nega i as
10
Vagno kėmis (: Vagno ius) chama em após a independência ees o imen o in oduzi p imei os
Li u iški penigai ( empo inieji alonai, ilus a em á ios ž ė eliais).
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
no osada os adimosi ci cuns âncias e a iação
modos | 9 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
cono ações, mas e mocoujamieji da iniai, pašiepian es ou pajookian ys não só o p óp io minis ą,
mas e chamininkas da campanha de igo amen o de con ole do álcool: kon aminan as e yganas, -ė (:
Ve yga + eganas) juok. naujada as blai ininkui, a i amen e apon a em álcool es ojimus, in i uli i,
e ygininkas, -ė (: Ve yga) i on. con ole de álcool igo imen o xalininkas, e ygização igo inimas,
(: Ve yga) „i on. LR s eika os minis o Au elijaus Ve ygos inicijuo as alkoholio kon olės
e ygme is (: Ve yga + me as) i on. LR minis o da saúde Au elijaus Ve ygos iniciou a lei de
igo amen o do con ole do álcool e con aminan as Ve ygos iniciou uma campanha de igo amen o do
ž e yga (: ž ė is + Ve yga) „i on. naujada as, suku as i onizuojan S eika os minis o Au elijaus
con ole do álcool. Conseqüência do p oudimo alboje adęsis okazionalizmas puslapiaka pys, -ė (:
paglapis + ka py i) juok. execu ado da lei es angei os pe iódicos de páginas com p oibida
publicidade de álcool ca py ojas. Tokių poli ikos naujada ų plė os polinkius, impo ância aos
consumido es da língua mos a não só <...> a osenos equência, mas ambém da ybos
hachojimasis (Gi čienė 2013: 85) isso que são c iados não indi idualmen e, mas gausų da ybos lizdą
cons i uídos nauji da iniai, p o a que a nação li au a, c ia i amen e usando pala as de da ybos
in agan es, signi ica a ii amen e e abundan emen e emocional elação com os ak ualos opiijos do empo i o
(plačiau ž . Pikčilingis 1971: 225; Guda ičius 2007: 83). Laikini, si uaciniai dalykai (p z., pa ieniai poli ikų
skandalai e e c.) ma cimi só um ou o naujada u: ma kauskiada (: Ma kauskas) i on. escândalo
sob e minis o da ag icul u a B oniaus Ma kousko negócio ag ícola, nusišalčiū in i (: *šalčiū in is:
*šalčiū in i: Šalčiū ė) i on. nusi o og a uo i pe sonalukei social das edes sociais e en e enogų
mundo ac iais Monikos Šalčiū ės es ilo, pakildišin i (: *kildišin i: na ės G e os Kildišienės, pūkin is (:
Kildišienė) „juok. sukomp omi uo i dėl poli iko Ramūno Ka bauskio p o eguo os bu usios Seimo
*pūkin i: Pūkas) juok. no oada , des inado a desc e e as a i idades do pa lamen a Kęs učio
Pūko, po causa das quais lhe ap esen am alegações sob e o sexual
p iekabia imo“ i k .
Mais alguns b iskús 2018 m. sinal de ak ualidades do empo habi á el, ixusa e ND kaip g aži
kalbos kū ybos ap aiška i kalbos bei jos kū ėjų išgalių paliudijimas (Miliūnai ė 2012b: 8):
Sausu a (: sausas, -a) saus os apim a Lie u a (plg. 2017 m. kon aminan ą Vilnecija (: Vilnius)
11
11
Plg. ND ap esen ou exemplo: Li u ias kančios: pe nai ik a Lie u a, šieme já Sausu a [an aš ė] Em ez
espe o pluus só alguns lašai. En ão on em oi ex emamen e desilê mui os ag icul o es do país, que já
p is igo a é es e no bo ijams. Não que melho si uação e nas lo es as, po an o dzūkai a é ago a pe manece sem za dajio.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
no osada os adimosi ci cuns âncias e a iação
modos | 16 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(: pils ukas) menk. que da inėja ou ge ia pils uką (2,7 pe cen ), es elaždūnas (: es elaždė) i on.
homens įžymybės, ga senybės (no malmen e de p amogų pasaulio) (2,3 pe cen ), mėšlainis (:
mėšlas) menk. g ei asis insali as ca neiniai ipo mais as (1,8 pe cen .), s ambu ė (: s ambus, -i)
malon. apkūni, s ambaus sudėjimo me gina ou mulhe (plg. pilnu ė) (1,8 pe cen .), kalbišius (: kalba)
menk. nekoks, p o lado a udan e kalbininkas (plg. kalbišiū ė) (1,4 pe cen .), engykla (: engė) menk.
emp egian es engian i emp esa (1,4%, apsisnukiuo ojas (: apsisnukiuo i) i on. muš ynių, a a és
das quais dadas em eidą, pa icip (1,4 pe cen .), olija (: olis, -ė) i on. comunidade de óli (0,9
pe cen .), s eika inė (: saúde) juok. luga , onde come cializa-se melho ia da saúde e cuidados de
beleza meios (0,9 pe cen ), unkelynas (: unkelis) menk. luga , onde susibū em mui o unkeliais
pašaipiai chamados dos pessoas (0,9 pe cen ), baisuoklis, -ė (: baisus, -i) i on., iok. o que ho í el,
ho í el pa ece, ageia ou pan. (0,9 po cen o), gi uomenė (: gi as, -a) i on. p asigė usi pa e da
sociedade (0,9 pe cen ), konse a o ienė (: konse a o ius, -ė) juok. in luen e polí ico
konse a o ious esposa (0,5 pe cen ), da a kinas (: da a ka) menk. homem da a ka (0,5 po
cen o), š ais y u ės (: š ais y i) i on. adição š ais y i ( aldiškus) dinhei o (0,5 po cen o), spuoguočius
(: spuogas) menk. kas spuoguo o (0,5 po cen o), da nu a (: da nus, -i) i on. de udo, que ha nu,
o al (0,5 po cen o) e mui os k .
Com base nos dados ND, ê-se que o segundo em e mos p odu i ão a manei a de aze pala as
sandū a (31,7%). Dū inių da umą undžia não só duomenyno ma e ialaga. al sudu inių žodžių
(compa ando eles com p eesagų i galūnių ediniais) san ykinį pagausėjimą (Gai enis 1980: 31) oi
esc i a ainda an e io men e. ND y auja es ilis iquemen žymė i dū inie, compos os de dois
daik a a džių (43,4 pe cen .), exemplo., blus u gis (: blusa + u gus) menk. u gus, onde
me cadiaujama usadois i ic ais ou handda bias, kiauliagy is (: kiaulė + gy is) menk. nena ū aliu
(paspa in u) modo zaaugin a kiaulė, špygsubinė (: шпиga + subinė) ulg. mulhe , cuja mui o menco
zaqualiukas, zombadėžė (: zombis + dėžė) i on. pessoas bukinan e ele iso ius ( ele isia) e k . I in
da ūs são de dois daik a a džių dū inia (džn. nega i as cono ações) cujas segunda sandas
23
-žmogis, например., eu opažmogis (: Eu opa + žmogus) i on. elações de ede ação g įs os
esiden e da União Eu opeia sem es ado e nau os, gal ažmogis (: gal a + homem) i on. homem
in o mações pe kimš a cabeça, kėdžmogis (: kėdė + человек) juok. que
23
ND no as indica que lóodis mais equen emen e é usado alando sob e a usiškąją p opagandina ele iziją.

AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
no osada os adimosi ci cuns âncias e a iação
modos | 17 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
abalha sédimo abalho, miniažmogis (: minia + человек) menk. homem da mul idão, ao qual
ca ac e iza ne ūpes ingas abo dagem à ida, p ojek ažmogis (: p ojek as + человек) i on. i endo
de p oje os homens, inkažmogis (: inka + человек) i on. homem, i endo de aco do li e de me cado
dėsnius, so ie žmogis (: so ie ai + человек) niek. à ideologia so ié ica se indo homem, šiukšliažmogis
(: šiukšlės + člo ek) 1. menk. šiukšlinan e homem, ole an žmogis (: ole ancija + человек) i on.
libe alismo ideologias su o muado ole an iškumą acima de ou os e ybių le an ado homem e
aldžiažmogis, -ė (: aldžia + человек) menk., i on. um homem em pode exis indo selanoudis;
bu oc a as (plg. būd a džio e daik a a džio dū inius: naujažmogis (: naujas, -a + человек) i on. no o
ipo homem, šlykš ažmogis (: šlykš us, -i + člo ek) niek. šlykščiai, bjau iai apa ecendo e (o )
besielgian e homem). Asepa adamen e de e ia menciona e es ilis iicamen e ma cados dū inių da ų
p imei o sandą aldžia-, например., aldžiadu nis, -ė (: aldžia + du nius) juok. no go e no esan is
k ailys, aldžiagal is (: aldžia + gal a) menk. em posse; bu oc a as, aldžiagy is (: aldža + gy is)
niek. desp ekinamasis nome do ep esen an e da au o idade, aldžia a ka (: aldžia + a ka) i on.
sa i a kos p iešingybė, . i. habili ação das au o idades egula iza alguma que seja a es e a de
ida da sociedade (pa yškin, médiaidą), aldžiasnukis (: aldža + snukis) menk. menkinamasis
ep esen an e do pode į a dijimo, aldžia y is (: aldžia + муж) i on. no pode esan is homem (plg.
daik a a džio e eiksmažodžio dū inius: aldžiag obis (: aldžia + g ob i) i on. quem zaigi obés
pode za e pode ziasiekys, -ė (: aldža + siek i) juok. que busca pode
(candida o a Seimu ou sa i aldá)).
Xi o menos duomenyne es áma es ilis iicamen e ma cė ų dū inių de daik a a džio e eiksmažodžio
(32,2%) isso p incipalmen e nomes de pessoas, cujo segundoiu sandu é é di ecionado, que ai abalho
nu odoma, kokį ie asmenys da bą di ba a šiaip eiksmą a lieka, o pi muoju – į ką as eiksmas
bem de ação obje o (DLKG 2006:2), 16 например., spi i onešis, -ė (: spi i as + neš i) juok. espi i u
con abandis a, au ad ebys, -ė (: au a + d ebė i) menk. kas agis, žinialaižys, -ė (: žinios + laižy i)
d eba dėl au os likimo“, a ia agis, -ė (: a is + og i / agis) „menk. spal o ojo me alo – a io
i on. que sem saiko gaudo conhecimen o na in e ne e k . Fixsuo um dū inys seimasėdis, -ė (: Seimas +
sėdė i) juok. quem sen e Seime (i. y. Seimo memb o), cujo p imodėmeniu di o não o obje o de ação,
mas o seu luga (DLKG 2006: 162). Acon ece um ou o ins umen o ou nome do au omó el: gal aplo ė (:
cabeça + lau i) 1. i on. cabelá ios no osda os adimosi ambien es e modos de açanha | 18
naudojama gal os plau u ė“, pupy ežis (: pupy ė + ež i) „juok. au omobilis, inkamas
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
meninas (pupy ėms) anspo a e k . Do ou os negausių daik a a džio e açõesmažodžio dū inių
pode-se menciona naujada us, que em seu signi icado emena eiksmažodžių abs ak us (DLKG
2006: 162), например., žinialaiža (: žinios + laižy i) i on. besaikis conhecimen os gaudimen o in e ne
e k . Duomenyne aps u daik a a džio e eiksmažodžio dū inių (neigamas cono ações meios de
denominações), cuja segunda sandas -skleis i (-skleidė): b ukalosklaida (: b ukalas
24
+ skleis i) menk. b ukalą (šlamš ą) esc e endo mídia, galios aida (: galia + skleis i) menk. in luen e
mídia, que seu pode ão passeia a im de manipulua em pessoas, o massem uma ce a opinião da
sociedade, klaidasklaida (: klaida + skleis i) i on. enganidinan i, e os escla ezian i mídia,
klikiasklaida (: klikas spus elėjimas kompiu e io pelės žymekliu + skleis i) menk. populia idade,
chamados dos kliks (paspaudimen os) besi aikan i média, manipuluiuojan i klaidinančia, sensacinga
a igo da in e ne an aš e ou pa eikslėliu, melos aida (: melas + skleis i) i on. mená esp ezian e
mídia, mėšlasklaida (: mėšlas + skleis i) niek. desch a ius coisas escampando mídia, pu asklaida (:
pu as + skleis i) menk., juok., niek., i on. pu ą scleggian i, i. y. algo que buodinan i, shmeižian i,
niquinan i média, eklamsklaida (: eklama + skleis i) i on. šališka žiniasklaida, ap esen ando só
kome cialmen e ú il in o mação, sna gliasklaida (: sna glys + skleis i) menk. menkinamasis mídia
nomeamen o e aldžiasklaida (: aldžia + skleis i) i on. go e namen e se naujan i mídia (plg.
būd a džio e daik a a džio dū inį gel onasklaida (: gel onas, -a + skleis i) menk. gel onoji (bul a inė)
mídia). dados ND mos a iam, que dū inių sandai aldžia- (pi masis dėmuo), -skleis i (-skleidė) e
-žmogis (an asis dėmuo) p oduz ūs s ilis iškai žymė ų analogiją com a pala a média.
naujada ų dėmenys. Nea mes ina ikimybė, kad šie naujada ai galėjo bū i pasida y i pagal
Duomenyne ixua pa ienie dū inia de 1) būd a džio e daik a a džio, p z., klišakalbė i on.
(: klišas, -a + kalba) „juok. kalba, maišy a iš kelių kalbų“, linksmakojis (: linksmas, -a + koja)
i onizando di e ido nebla ios cons uybu o es šokis abalho cons uções aiks elėje
(pasida y a segundo analogia com klumpakoju); 2) núme o de nome e doik a o dio,
25
например., d ikalėdis (: d i
24
Šie dū iniai eikiausiai negalė ų em is daba inėje lie u ių kalboje papli usiu daik a a džiu sklaida, nes
de aco do eg as de acção de pala as de e ia keis is sudu inio daik a a džio galūnė, exemplo., b ukalosklaidė
(: b ukalas + sklaida); plg. šunuogė (: shuo, šuns + uoga) (plačiau ž . LKG 1965: 447448; DLKG 2006: 154). LKG indica que
„[d]a iniai, ku ių an uoju dėmeniu imamas io kamieno daik a a dis, y a ia i ė kamienų“ (1965: 448).
25
Naujada ą di e makojis (: di e ido, -a + klumpakojis) e e i amen e pode se conside ada e con aminan u.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
no osada os adimosi ci cuns âncias e a iação
modos | 19 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
+ Kalėdos) i on. d ejopai au o idades e pessoas comemo am Kalėdos; 3) das o mas de açõesma
pala a (bū ojo empo nãoekiamosios ūšies daly io) e daik a a džio, p z., ap e s smegenis, -ė (:
ap e s as, -a ap e s i + smegenys) i on /. que in e idos ce ebimis, i. i. a i kščiai mąs an is; 4)
açãomazônio e daik a a džio, exemplo., spoksadėžė (: spokso i + dėžė) juok. ele iso ius, šikpopie is
(: šik i + papie ius) am. papel oale inis, šnypš a ynis (: šnypš i + inas) menk. pigus ca bona ado
inho espuman e; 5) p ie eiksmio e daik a a džio, po exemplo, hoježmogis (: hoje + человек) i on.
homem, cuja memó ia aspi a só hoje e não em passado; 6) į a džio e daik a a džio, exemplo.,
ki o alda (: ou os, -a + alda aldy i) i on /. p e eiksmio de būd a džio e eiksmazodžio, например.,
p iešingybė sa i aldai, kai bend uomenę aldo ne jos, o sa o in e esais besi ūpinan i aldžia“; 7)
sengy ena (: senas, -a seniai + жить) menk /. homem, aspi ando i e da o ma como oi i ida an es;
ilgasėdis, -ė (: ilgai + sėdė i) i on. pa es da língua sandais.
kas ilgai užsisėdėjęs (eidamas kokias pa eigas)“. Ma y i, kad dū ybos p ocese emiamasi į ai ių
Ou o p odu i o modo de acção emocional-exp essi a (sem a mencionada acção apesagina e
um yba) con aminação (sąmaiša) (12,7%). Es e não é g ama ical (mo ológico) p ocesso, e seus
deco en es (kon aminan ai, ou maišiniai) da ybiškai neskaidomi (nemo y uo i) pala as (U bu is
2009: 355). Embo a kon aminação (angl. blending da ybos p ocesas, kon aminacija, blend da ybos
ezul a as, kon aminan as) (Miliūnai ė 2014: 250) é nemo eminis manei a de pala as da ymosi,
po ém pode aze p essupos o, que conscien iga pouco a pouco plin a em língua lie u ių. Da ybinė
d iejų žodžių sąmaiša (jų agmen ų jungimas į ieną naujada ą) (U bu is 2009: 354–355)
ND emocinės-eksp esinės leksikos analizė indica, que es a al) di igindo pessoa, kiaulega (: kiaulė +
26
kolega) juok. kiaulinan e colega, kle k abalis (: kle kas + ka k abalis) menk. menkinamasis
ne engiama im is ne adicinio žodžių da ymosi, o okių da inių (kon aminan ų) ND andasi is
naujų, p z., biu ozau as (: biu as + dinozau as) „i on. kele ą dešim mečių įs aigai (pap as ai
p op ie á io nomeamen o, melagienos -ė (: seimas + cosmonau a) i on. Seimo senbu is, a as ūkęs
da ealidade e não sabendo-se como
(: melagingas, -a / melagis, -ė + naujiena) „menk. melaginga, klaidinan i naujiena“, seimonau as,
26
Desde 2014 ND con aminan os mul iplica am-se ce ca de 2,3 ezes, po ém pe cen ualmen e sua pa e
duomenyne aumen ou mui o ligei amen e, i. e. de 3 a 4 po cen o. (Mu mulai y ė 2018: 62).
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
no osada os adimosi ci cuns âncias e a iação
modos | 20 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Li uânia de a o i e de aco do Seimo c iam leis, ėminu y as (: ėmė + deminu y as) niek. em i
e cian e deminu y as (mažybinis maloninis pala a) e mui os k . Com p e idélias es ilis iicamen e
ma cė ų naujada ų da omasi ečiau (4 pe cen ), например., ap amsa (: amsa) i on. apsh ie os
con a iingidade (naujada as pasida y as segundo analogiją com a pala a apsh ie a),
supe mamy ė (: mamy ė) i on. mama, excessê ai besi úpinan e com seus ilhos e exclusi amen e
27
com isso besidjiuojan i, nukalbin i (: kalbin i) juok. mui o albinan eskaman inė i a é úl imosijos,
su unkelė i (: unkelė i) menk. pa a s i unkeliu, e mis usis da ybos manei a (2,4 pe cen ),
например., gal apjū ė (: gal a + pjau i + - ė) juok. masiškas ilgai di igamus pos us ocupimanços
aldininkų juok. banga, ešnėd a (: ešnės + ės i
a leidimas iš da bo, siekian a sinaujinimo i skaid umo“, aldžiapjū ė (: aldžia + pjau i + - ė)
28
(ėda) + - a) „juok. ešnių ėd ūnas“ (naujada as pasida y as pagal analogiją su žodžiu žmogėd a)
29
e k .
Da umu não se ca ac e iza e galūninė da yba (1,9%). A maio pa e negausių edinių cons i ui
denominações segundo a di e ença de gêne o (galūnės -ė ediniai): š iesulė (: š iesulys) i on. conhecida de
(pap as ai p amogų pasaulio) mo e is“, ė ė (: ė as) „i on. pagal gende izmo ideologiją – ienas
ilho a cul i an es memb os da amília (nes impo a, cuja sexos), zombė (: zombis) niek. ans e el ine
signi icado be alė mo usi i a emine iškosios sexos bū ybė; mūzas (: mūza) juok. daik a a džio
mūza (dei ė, poe inės kū ybos įk ėpėja) y iškoji giminė“, sesu is (: sesu ė) „juok. y as, di ban is
médicos sesele. Las a ieji galūnės -as e -is ediniai pe encem denominações de aco do com o gêne o
di e imen o da ca ego ia do da ybos, embo a g ama ikas ap ašuas a es a ca ego ia a ibuí em apenas galūnės -ė ediniai.
IŠVADOS
1. Da ybinė Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno emocinės-eksp esinės leksikos analizė ( i i
479 unidades de linguagem) mos ou que p incipais s ilis iškai žymė ų naujada ų da ybos
27
P o a elmen e se ia possí el islumb a e p ismá ica da ybą: ap amsa (: ap em i).
28
Rugiapjū ės analoginių da inių da ybą pode se in e p e ada d ejopai: įž elg i miš ią da ybą ou dū ybą, i. i.
gal apjū ė (: gal a + pjū is) e aldžiapjū ė (: aldža + pjū is).
29
Ve dade, naujada ą ešnėd a (: ešnės + ėd us, -i) se ia possí el conside a e sudu iniu daik a a džiu.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
no osada os adimosi ci cuns âncias e a iação
modos | 21 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
modos são p é-esaginė da yba (45,7%) sandū a (31,7%) e nemo eminis manei a de pala as de
da ymosi kon aminacija (sąmaiša) (12,7%). 2.O mais p odu i o da ybos modo p eesagines da ybos
da iausias medidas são a dažodinės peculia idades u ė ojų pa adinimų p eesaga -(i)uk, -ė e
peculia idades pa adinimų ( a dažodžių abs ak ų) da ybos ca ego ia p eesaga -izmas: com abiem
p eesagoms a a y a po 6,8 p oc. s ilis iškai žymė ų naujada ų. 3. ND dados mos a iam, que
dū inių sandai aldžia- (pi masis dėmuo), -skleis i (-skleidė) e -žmogis (an asis dėmuo) p odu ūs
s ilis iškai žymė ų naujada ų dėmenys. (2,4%) e galūninė da yba (1,9%). 5. Es e oi o p imá io ND
emocional-exp essi a lexicologia es udo, que e ec uado e elou, endo em is a ap ougnei examina
4. Menko p oduk y umo y a p iešdėlinė da yba (5,6 p oc.), miš usis da ybos būdas
emocional-exp essi a lexicologia da inkius polinkius, de e ia basea -se a ii esnias e gausesnias
on es.
kad kai ku ie ND naujada ai da u ė ų bū i sis emiškai edaguojami s ilis ikos aspek u. Be o,
6. Duomenyne ap esen ou ma e ialá p a a u expe imen inė i e e noling is ikas, e aspec os de
pala as da ybos. Emocula es-exp essi as leksikos sankaupa mos a, que os usuá ios da língua
eagem a essas a uais ak ualidades e geba p iku i pães de á ios dos es ilis iicamen e signi icados
no osada os. Ogausa de Okazinių da inių con i ma ce o acon ecimen o ac ualidade. Ob iamen e, que
a leksika é e lexo da sociedade, e base em que acumulam-se naujada ai (signos ak ualijos do empo
de i imen o) o necem aliosa in o mação sob e um ce o pe íodo na ida da nação.
ŠALTINIAI
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/
[žiū ė a 2019 m. gegužės mėn.].
ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. [Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.].
Miliūnai ė R., Aleksai ė A. Suda y oja R. Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l [žiū ė a 2019 m. ko o–balandžio mėn.]. ISBN
978-609-411-147-1. h ps://doi.o g/10.35321/neol.

AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LITERATŪRA
A l e ks a i ė A. 2018: Ypa ybių pa adinimai Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. Bend inė
ala 91, 127. P ieiga na in e ne :
h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Aleksai e_BK_91_s aipsnis_apie_pa adinimus.pd . B l a
ž i ns k a i ė D. 2004: Naujada ai e pe di biniai anúncioso. Cul u a de línguas 77, 5665. D a b a š in s
k i e nė I. 2010: The comp ehension o de i a ional mo phemes in ea ly childhood: An
expe imen al s udy o Li huanian. Es onian pape s in applied linguis ics 6, 4350. D L K G 2006
Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo e enciklopedijas
edi ybos ins i u o.
G a i e n is K. 1980: Naujada ai e naujažodžiai. Ciência e ida 2, 31. G i č i e n ė J. 2005:
Neologismos in eg ação em ex o. Homem e pala a 1, 7882. P ieiga na in e ne :
h p://www.biblio eka. pu.l /zmogusi zodis/PDF/didak ineling is ika-2005/gi ciene.pd . G
i č i e n ė J. 2011: Naujažodžiai com dėmeniu (-) inkl-. Cul u a da língua 84, 165177. P ieiga
na in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/84://Gi ciene_KK_84_s aipsnis.pd . G i
č i e n ė J. 2012a: Me akalbiniai comen á ios como elemen o do discu so naujažodžių
online. Li uanis ica 58 (3/89), 248272.
G i č i e n ė J. 2012b: Naujoji li a ians language leksika: eo ia e p á ica. Me odinė p iemonė
[elek oninis iš eklius], Vilnius: Edukologija.
G i č i e n ė J. 2012c: Pokyčiai, língua e escola. Gim asis pala a 8, 1925. G i č i e n ė J. 2013: S ilis iniai
naujada ai in e ne . Šiuolaikinės s ilis ikos di ec ions and p oblemos: G u d a i či u s A. 1992: Kalbos
mokslo s aipsnių inkinys, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o leidykla, 79–88.
au iškumas. Na i a língua 6, 15. G u d a i či u s A. 2000: E noling is ica, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
lexicologia p oblemos, 6169.
G u d a i či u s A. 2003: Žodžio eikšmės de inicijos au inis aspek as. – Leksikog a ijos i
G u d a i či u s A. 2007: G e inamoji seman ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. J
a k a i i e n ė E. 1988: Leksinė seman ika, Vilnius: Mokslas. J a k a i i e n ė E. 2010:
Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si á ia publikla.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
K a b a ši n s k a i ė B. 1998: Lie u ių kalbos liaudies e imologija i a imi eiškiniai, Vilnius: Mokslo
e enciclopedijas ins i u o de publicação.
K a m an d u ly ė L. 2006: Vaikiškosios linguagem peculia idades. Bend inė ala 79, 264271. P ieiga na
in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/://79Kamanduly e_KK_79_s aipsnis.pd . K a z la u
s k a i ė R., Ž u p e k a K., M a c i en ė J. 2013: Okazionalūs deminu y ai: ipai e paski is kalbiniame
ak e. Homem e pala a 1, 90100. Accesso na in e ne :
h pe alpykla.li uanis ikadb.l / edo a://objec s/LT-LDB0001:J.04~2013~1371470739998/da as eam-
s/DS.002.0.01.ARTIC/con en . K u l i k a us k a s G. 2018: Li uio codas. Įp očiai i būdas an ics lie u io
há 100 anos, Vilnius:
Ty o alba.
L e h e A. 2003: Unde s anding endy neologisms. I alian Jou nal o Linguis ics Ri is a di
Linguis ica 15.2, 369382. acessí el na in e ne : h plinguis ica.sns.i ://RdL/15.2/07.Leh e .pd . LKG
1965 G ama ica Foné ica e mo ologia do idioma Li uano I. Red. K. Ul ydas. Vilnius: Min is. M a i e
ll o E. 2016: Analogical neologisms in English. I alian Jou nal o Linguis ics 28.2, 103142. Acesso na
in e ne :
h pwww.i alian-jou nal-linguis ics.com/wp://con en /uploads_Analogical-neologisms-in-English.p-
d . M i k e l i on i en ė J. 2000a: Noujoji lie u ių kalbos leksika (19911996 m. baseado num ex o
pe iodicos compu ado inio). Do a o dise ação esumauka, Kaunas: Vy au o Maggiojo
uni e sidade. M i k e l i on i en ė J. 2000b: Me odas Šiuolaikinhas de linguas no as às i i. T abalhos
e dias 24, ex o baseado). Dic a o disse ação, Kaunas: Vy au as Maggiojo uni e sidade. M i k e l i
65–73.
M i k e l i on i en ė J. 2000c: Naujoji lie u ių kalbos leksika (1991–1996 m. kompiu e inio pe iodikos
on i en ė J. 2002: Analogija das pala as da língua li uânica da yboje. Po enciniai e okaziniai M i l i ū
na i ė R. 2000: Nuji kalbos eiškiniai: na ū alioji i di b inė a anka. Ac a Linguis ica
da iniai. – Ac a Linguis ica Li huanica 46, 73–80.
Li huanica 42, 314.
M i l i ū na i ė R. 2006: Sob e a língua e nós, Vilnius: Li u ian Ins i u e o Language
imp ensa. M i l i ū na i ė R. 2012a: In o maynas no ažodžių das línguas Li uãs. Na i a língua 6, 311.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
no osada os adimosi ci cuns âncias e a iação
modos | 24 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
M i l i ū na i ė R. 2012b: Línguas consumido es e no osada ų kū yba. Gim oji língua 9, 314. M
i l i ū na i ė R. 2014: Naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje. Ac a Linguis ica
Li huanica 71, 246–264.
M i l i ū na i ė R. 2015: Naujažodžių a anka e pa eikimas Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne.
Lexicog a ia e lexicologia 5, 161184. no ažodžių duomenyne. Bend inė ala 91, 121. P ieiga na
M i l i ū na i ė R. 2018: Naujažodžių pa eikimas i paieškos galimybės Lie u ių kalbos
in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Miliunai e_BK_91_s aipsnis.pd . M u m u l ai
y ė D. 2016a: In o maynas naujažodžių lie u ių kalbos i naujada ų y imų pe spek ī as.
Bend inė ala 89, 127. P ieiga na in e ne :
h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/89://Mu mulai y e_BK_89_s aipsnis.pd . M u m u l ai y
ė D. 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną. Ac a
Linguis ica Li huanica 75, 6888. M u m u l ai y ė D. 2018: Kon aminação e no osada a de línguas
li uanas. Língua e con ex os 8
(1), 60–70.
O o d M. 2001: F ench Wo ds: Pas , P esen and Fu u e, Cle edon: Mul ilingual Ma e s. P a
l i o n i s J. 1985: Galbos mokslo p admenys, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 1971: Li u ians
P a u l a us k i e n ė A. 2006: Lie u ių kalbos mo ologijos pag indai, Kaunas: Technologija.
kalbos s ilis ika 1, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 2010: S ilis ikos da bų ink inė. Moksl. ed.
R. Koženiauskienė. Vilnius: Mokslo e enciklopedijas cen o de publicação.
P l a g I. 2003: Wo d-Fo ma ion in English, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. R o z e n b e
g s J. 2004: The S ylis ics o La ian, Rīga: La ijas Uni e si ā e. S a i ck i e nė I. 2006:
Komunikacinė p agma ika i cilj si uacije go ljanja: deminu y ų a ojimo a ejis. Bend inė
ala 79, 256262. P ieiga in e ne : T o l s o j u s N. 2009: Líba e cul u a. Líba e pessoas, 81100. U
h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/79/Sa ickiene_KK_79_s aipsnis.pd .
b u i s V. 2009: Pala as da ybos eo ia. 2a edição, Vilnius: Móslo e enciclopedijas naujada ų
adimosi ci cuns âncias e a ybos modosda | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04
leidybos ins i u as.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne –
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
V a i c ek a u s k ie n ė L. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
V a s k e li e n ė J. 2010: Ve dyne da língua Li uânica ne iksuo i da iniai e seus unkciona imas
An ano Kalana ičiaus poesia. Filologia 15, 151166.
V a s k e li e n ė J. 2011: Žodynų ne iksuo ų da inių unkciona imas Jono S ielkūno ly ikoje. –
Res humani a iae 10, 5470.
V o l e k B. 1987: Emo i e Signs in Language and Seman ic Func ioning o De i ed Nouns in
Russian, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.
Žu p e k a K. 2005: Teks as e inės s ilis ikos požiū iu. O homem e a pala a I, 2528. Accesso
na in e ne :
h pe alpykla.li uanis ikadb.l / edo a://ge /LT-LDB0001:J.04~2005~1367153622685/DS.002.0.0-
1.ARTIC. W o h l g e m u h J. 2009: A Typology o Ve bal Bo owings, Be lin New Yo k: Mou on de /
G uy e .
Recebido 2019 07 21
Adop ado 2019 12 18