Emocinė-ekspresinė leksika „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ – naujadarų radimosi priežastys ir darybos būdai

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT Instituto das línguas Lietuvių EMOCINĖ-EKSPRESINĖ LEKSIKA LIETUVI KALBOS NAUJAJODŽI DUOMENYNE NAUJADAR RADIMOSI APLINKYBS IR DARYBOS BŪDAI ESMINIAI VOZŽIAI: emocinė-ekspresinė leksika, naujažodžiai, okaziniai dariniai, darybinė analizė, darybos būdas, produktivumas. ĮVADAS Miliūnaitė (2012a: 311; cf. 2018: 1184; Murmulaitytė 2016a: 127; 2016b: 6888; Aleksaitė 161 2018: 125) escrita em vários aspectos (sobretudo sobre a data data dos novos termos da língua lituana): portanto, nesteuokart, nebetęsiant a geral do duomenyno apžvalgos, aprofunda-se na tradicional nova samžodija samška e espécies, apresenta-se um ponto de vista novatorial sobre os sinais actuais. Duomenyne 2019 m. mês de abril 5 d. era 5120 lexicograficamente descritas unidades da língua. Rasti 572 emocional-expressiva paskirtão executantes naujadarai. 1 Estilisticamente marcados naujadarai duomenyne disporstyti segundo oito expressonis atspalvius: vulgarusis, niekinamasis, menkinamasis, mažybinis, maloninis, jocoujamasis, ironiškasis e familiarusis (žr. 1 fig.). 1 Daiktavorzii compõem 91,8 por cento. de toda ND fixsuadas emocionais-expressivas léxicos, veiksmažodžiai 4,9 por cento, būdvardžiai 3,3 por cento. Atendendo a não conseguistii açõesmajodzes e caractervardzes empirinha materialá, ver, que não se pode profundugniai discutir būdvardzes e açõesmajodzes doybos maneiras, por isso neste artigo generalmente describem stilistiquement marcėtų naujadarų doybos polinkia. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – novosadaros radimosi circunstâncias e fariação modos | 2 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1 PAV. Naujadaros seescartamento duomenyne de acordo expresório atspalvão Matir que ND a maior parte emocional-expressiva lexicico (net 69,4 proc.) compõem negativas conotações naujadarai, i. e. ironiškąjį, menkinamąjį, niekinamąjį, vulgarųjį e familiarųjį atspalvį turintys dariniai. Tokį desequas de se distribuição pode ser explicado como norma, e peculiares psichologinėmis ir socialinėmis priežastimis: lietuvių kalboje (kaip ir daugelyje kitų kalbų) neigiamas emocinis vertinimas išreiškiamas dažniau negu teigiamas, nes visa, kas gera, priimama emoções por causa normalias coisas pessoas não significa, portanto tudo o que negerra, laikoma nukrypimu nuo normos ir įvertinama neigiamos konotacijos naujažodžiais (Jakaitienė 1988: 51; Gudavičius 2000: 130–131). Atmetus ND farybiškai neskaidomus semantinius naujažodžius, например., plūgas menk. tudou insatisfito tamsuolis, runkelis menk. tamsuoliu considerado pesimistiamente nositeikês homem, contrariado elitui, palavras conjuntos, exemplo, de vários vištelė menk. conduzoja mulher, akiplėšiškai e piktybiškai nepaisanti regras de trânsito (plg. kelių gaidelis, kelių erelis), útil idiotas menk. kas nãoavanaudiosamente espalha susceptíveis conhecimentos e ideologias, útil oponedores, nãouvocando tal comportamento perksmingidade, e devedores, например., nafris, -ė menk. saídaivis na Europa de África do Norte, retarderis 2. iron. transfereltine significado Vulgarusis 0,5 % Niekinamasis 6,3 % Menkinamasis 28,3 % Mažybinis 1,6 % Maloninis 3,7 % Brincujamusis 25,3 % Irônico 33,8 % Familiarusis 0,5 % AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – atrasilikėlis; politinių naujadarų radimosi circunstâncias e darybos modos | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 processos de stabdis (plačiau sobre eticamente não apropriamus palavras zr. Župerka 2005: 2528), do estudo o b j e k t u escolher 479 unidades de linguagem. Este artigo t i k s l a s identificar os principais 2 léxicos emocionais-expressivas, capturadas ND, modos de fazendas de palavras e produtivos novosadarus; 2) realizar artibina ND estilistiicamente marcėtų naujadarų análise; 3) investigar e darybos priemones. U ž d a v in i a i : 1) išrinkti iš ND emocinę-ekspresinę funkciją atliekančius descrever estilistiicamente marcados novosadaros modos e meios de façanha; 4) estabelecer novos ambientes de daibi polinkius. Trabalho aplicar doibárias análises e cálculo m e t o da i. ir 5) aptarti stilistiškai žymėtų naujadarų (gyvenamojo meto aktualijų ženklų) radimosi EMOCINS-EKSPRESINS LEXSIKOS COMPRATA como palavras, pelos quais expressiam sentimentos, sua reikšmės base positiva ou negativa emocional relação do falante com nomeavado sujeito. É a sua Stilistiškai žymėtą leksiką sudaro emotyvai ir ekspresyvai. Įprastai emotyvai apibrėžiami opinião sobre a valor de uma determinada coisa, e essa (Gudavičius 2000: 126). Por razões estilisticas são usados e expressivai é verodžiai, que intitulinam o assunto nusako imagem (Jakaitienė 2010: 164). A nuomonė pasireiškia ne kaip loginis sprendimas, o kaip kalbančio asmens pojūtis ar jausmas“ principal diferença emotiv e expressiv nãopatia as direções de efeito, mat emotivai atua os sentidos pašnecovo, e as palavras representingiei imagiduotê, porque seu significado como que encarnaija visimaisiais ou audimaisiais imagens (Jakaitienė 2010: 164). Embora na literatura científica seja habitual emotivos e expressivos atribuir de acordo com sua fazida direção de efeito, ainda assim seus estritamente atribuir não é possível, porque cas emoinga falboje, sempre ekspresyvu (Pikčilingis 2010: 211; também consul Volek 1987: 5) e, por viraščiai, vaizdu transmitida informação susukia ainda e unokio ou outrookio emocional avaliação (Jakaitienė 2010: 164165), terminikos leksikos todėl straipsnyje stilistiškai žymėtai leksikai pavadinti renkamasi vartoti emocinės-ekspresinės 3 2 Este é o primordial estudo emocional-expressiva lexicica, que efectuando revelou, que alguns novosadares do duomenyno ainda deveria ser sistemicamente edaguados aspektu estilistica. objetivo ND fixar léxico inovas, portanto em base, adicionando por uma palavra, de imediato nebūna aiški todo sistema. Só acumulando mais dados, pode-se ver, de quais novosadaros grupos se destacam, e essas grupos consistentemente avaliar estilistiicamente. 3 Devido a esta keblios separação razão ND emocional-ekspressinė leksika smulkiau (į menėtąsias dvi grupes) não skirstoma. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – novosadaros radimosi circunstâncias e fariação modos | 4 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 TRADICINĖ NAUJAŽODŽIŲ SAMPRATA IR RŪŠYS Em negócios de linguotírica lituana, novazodis (neologizmas) geralmente é definido como uma nova palavra que surgiu na língua (Urbutis 2009: 3637; Jakaitienė 2010: 205; Girčienė 2011: 165), embora 6): um mokslinėje literatūroje pateikiama naujažodžio samprata įvairuoja (plačiau žr. Girčienė 2012b: distincybeia novazodia especial que causa impressão de novidade, incomumidade (Palionis 1985: 212), outros palavras novaszodžius, até então não incluídos em dicionários atraminos (Miliitė 2015: 169). Os estudiosos polemizam sobre a nova palavraji atribuídas naujumo aureolês, [m]at embora a palavra 4 possa parecer já comum, e outros ainda podem dele e não pegarem (Popova 2005: 913, citada de naujumas kartais gali būti suprantamas pernelyg subjektyviai: vieniems kalbos vartotojams koks Jakaitienė 2010: 205; também ver Kazlauskaitė, Župerka, Macienė 2013: 91). Patuimes este critério não é totalmente confiável nos diccionários existe lexikografinių layšių, enfrenta-se com problem dos naujažodžių atrankos kriterijus pagal atraminius leidinius, nors lietuvių kalbos atveju toks vocynų nesistemiškumo (Miliūnaitė 169 2015:). Duomenyne novasžodžiais consideram-se palavras, que não estão registradas como atraminiais em diccionários escolhidos, t. y. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (6-a (elektroninis) edição, 2011), internet httpiniame Lietuvių kalbos žodyne e Tarptautinių žodžių žodyne (Alma littera, 2001) (žr. www.naujazodziai.lki.lt?Apie_duomenyna; sobre protologismo e neologismo skirtumus. Aleksa skirtitė 2018: 56). Funciamente novasvoodžiai são atribuídos em duas grupos principais referentários (também chamados nominativiais, termininiais, imprescindiais e kt.) e expressionais (também chamados stilistiniais, fakultativiaisiais e kt.) (Girčienė 2012a: 249; 2012b: 15; ver mais. Offord 2001: 98; Vaicekauskienė (transmissão de informação) função, e ekspresiniai naujažodžiai em texto incluem-se sumetimais estilistiniais, aqui mais importante emocinė-ekspressinė função 2007: 34–43). Referentiniai naujažodžiai įvardija naujas realijas, t. y. atlieka referentinę (Girčienė 2012b: 15). Referentários 4 Verdade, ND apresentam e tais unidades da língua, que efetivamente por apsirikimento não entrou em atraminius diccionários. ND Eles têm marcação nenaujas (nefiksuados), por exemplo, meiliavaistis liaudies medicina instrumento, causeliante ou didinante lytinio potraukį. Duomenyne indica que este novoadar […] isso […]kadaise língua lituânica vartot, mas em didįjį Lietuvių kalbos žodyną nãopatekęs atual empréstimo afrodiziakas parcial correspondência. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – novosadaros radimosi circunstâncias e fariação modos | 5 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 novasverojas, cuja principal distinção traožas estilistis neutralidade (Girčienė 2012b: 41), em lojas de faturas de palavras introduziam-se como potenciniai dariniai (potencionalizmai). Potencinis darinys ao usuário da língua completamente habitual, recém-formado e subordinando-se à exigência do tipo de darybos, darinys, snekos durante o ato realizável a cada momento, quando só dele precisar (Plag 2003: 57; Paulauskienė 2006: 24; Urbutis 2009: 316; Vaskelienė 2011: 67), por exemplo, ao lado dos lituanos habituais de carnes de nomeinhos (paukosa, kiauliena, jautiena) se necessário pasidaryta buivoliena (: buivolas) buivološi, kengena (: kengura) kengura mėsa, kupranugariena (: kupranugaris kt) kupran mėsa. Essentiis potenciais derões distintimo traožas mesmo e sua primeira aparição novidade muitas vezes não juntamas (Mikelionienė 2000a: 19; Urbutis 2009: 323). Eles são criados a partir do necessário preciso introduzir uma nova realityija (Girčienė 2012b: 12), com o objetivo preencher os chamados semantines voštumas (Mikelionienė 2000b: 65), ao contrário do que ekspresiniai naujažodžiai, pelos quais se pretende naujότερες, ekspresyvesnės ou madingesnės raiškos“ (Girčienė 2005: 78). Šie stilistiškai žymėti, arba konotuoti, teksto elementai (Girčienė kalbinės 2012b: 41; mais cf. Lehrer 2003: 369) em outras lojas também são chamados okaziniais dariniais (okazionalizmais). Okazinis darinys (ocazionalismos) expressivus, do sistema da daryba ir individualiame kontekste sustingęs naujadaras (Blažinskaitė 2004: 59; Rozenbergs 2004: 156; afolęs Urbutis 2009: 323324; Jakaitienė 2010: 207; Mattiello 2016: 115), ainda introduziam7), autorinio, individual, estilistino, situacino, menco, singularino e não habituais ainda novadaro neologismo, bem como termos de darybos proto/nefiksuato (Mikelionienė 2000c: 67; 2002: 74; Jakaitienė 2010: 207; Kazlaus, Župerka, Mėcenė 2016: 92; Miliutė: 24), descreve o indivíduo. que atbukinto pensamento (islautomis smegenimis), umavingis, -ė (: um, -a + vingis) menk. que com um cérebro de vingiu, t. y. primityvaus pensamento, žirniasmegenis, -ė (: žirnis + smegenys) menk. kas primityvaus pensamento, neapsišvietęs, netašytas stuobrys e kt. parte okazinių naujadarų. Possível tolimότερη direção de pesquisas panagrinar, quanto diferencia okazinių darinių e referentinių Taigi straipsnyje nagrinėjama ND emocinė-ekspresinė leksika, į kurią patenka nemaža naujadarų darybos polinkiai. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – novosadaros radimosi circunstâncias e fariação modos | 6 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 NAUJAJOŽIAI METO DE VIVENOJO ACTUAL FENKLAI LÍngua uma das mais importantes características de uma nação (Gudavičius 1992: 1) é usada porque [k]equalquer nação fala saugo uma interessante história sobre muitos séculos de esforços de pessoas conhecerem, perceberem e interligar os 8 o mundo que os rodeia (Kopylenko 1995: 19, citado de Gudavičius 2000: 2003), em outras palavras, desde o século 68 as unidades remanescentes da língua são susstancadas e mundializavais (Gudavičius: 2003). Linguas e nação relação é analisada não só kalbininkų, mas e de outras áreas especialistas: Língua de muitos kultūrologų, mitologų há muito é percebida como liaudies cultura, nação psicologia e filosofia espelho, muitas vezes e como única fonte à história de uma nação e sua espiritu conhecer e é estudada a partir deste ponto de vista (Tolstojus 2009: 82). Giemtia linguagem mundialêvaizdji é característico multiiasluoksniškumas e multiaaspektiškumas, pois no discurso permanece não só à sociedade não actuais elementos de mundialêvaizdji (seni crenças, imaginários), mas encontra-se também novos aspectos de percepção do mundo (novos experimentos, novos fenômenos, novas verdadeiras da ciência) (Mackiewicz 1999a: 21; por exemplo, cita-se de Gudavičius 2000: 13), nos latinos os nomes de ceramicov (grymon, pirkia, stupa, dark), sunitus ambientalis (beton agraris) e urbanização inovoviático edifício de vidro ou antstatas (geralmente menkavertis, não sempre construído legalmente) e zemėraižis (: zemė + raižyti) de informações não só sobre a mundialėvaizdį captada na língua do povo lituano, mas também sobre a linguagem pasaulėjautą, que transmite a relação emocional humana com tikrove (Gudavičius 2000: 16). raidos lūžius (Girčienė 2012c: 19) marca o fluxo de novas palavras da sociedade. Daomenyne fixada algumasdezentas novasadaras, que deveriam ser consideradas sinais aktualijos do tempo habitável, „giliai po žeme įleistas pastatas, dangoraižio priešingybė“. Panašūs naujadarai teikia vertingos por exemplo, 2018 m. políticos fornecer transporte e educação, alimentação suglumai de reglamentação legal não recebekê apoio da sociedade, portanto kalboje radosi stilistiškai žymėtų, Būtent laiko aktualijas bei laikinus, situacinius dalykus (Miliūnaitė 2012a: 4) ar net tempo aktualijas žyminčių doi.org/10.35321/bkalba.920192.04 AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai | 7 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 naujadarų: dyzelheitas (: dyzelis „dyzelinu varomas automobilis“ + -heitas < anglų k. hate neapkęsti) brinc. não engumimento de 5 automóveis diesel; maistnešys, -ė (: maistas + nešti) juok. que carrega carrega a comida não recomendada do Ministério da Proteção Sanitária para escola (plg. zakandnešys, -ė). Para o Ministério da Proteção da Saúde apresentadas recomendações 6 crianças akimirksniu sureagavę empresários alunos e seus pais sugeriram saída […] isso falboje juntamente com nova realija radęsis possível contaminant (maišinys) (plačiau žr. Kabašinskaitė: 1998: 5, 6364, 67; Urbutis 2009: 354355; Miliitė 2014: 246264; Murmulaitytė 2018: 60skatronas saúde (: saudável, -a + -tronas) inantigat valžoves darkandžių dėžutė. 7 ND gausu e mais nepas satisfação a atual autoridade mostrantes novosadaros, relacionados com Lituania valstiečių e zaliųjų sąjunga e ela prijaučiančiais asmenimis: gandragalviai (: gandras + galva) menk. Ramūno Karbauskio lidera-se politinė jėga Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, cuja símbolo skrendantis gandras, gandragalviškas, -a (: gandragalvis, -ė) menk. 8 característico gandragalviams, gandramintis, -ė (: gandras + mentis) menk. Valstiečių e zeliųjų partidos homem ou ela prijauchiantis e gandriniai (: gandras) iron. Ramūno Karbauskio lidera uma força política Lituânia valstiečių ir zaliųjų 9 sąjunga, cuja símbolo flendando gandras. Duomenyne fixada novosadarų, pasidarytų de Lituania valstiečių e zeliųjų sąjungos sobre dieselinius automobilius, já entrouga o nome generinį dyzelheitas (angl. diesel hate nekęsti dyzelio), riokiasi Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Miliusmin.lt (15 07 2018 31). k. dizelgeit). 5 Plg. ND teikiamą pavyzdį: Šis reiškinys, kai dalis automobilių bendruomenės išsako vien tik neigiamą nuomonę Dyzelheitu descreve-se dyzelinos automóveis nemėgimas, e skoliniu dyzelgeitas (: dyzelis + -geitas (anglês k. -gate < Watergate) dūrinių dėmuo, reiškiantis geralmente de grande escala politinį ou com nuscêptas ações do poder ligusį Beje, naujadaro dyzelheitas nederėtų painioti su fonetiškai panašiu dyzelgeitu (plg. anglų k. dieselgate, rusų scandal) Volkswagen diesel dieselinos automóveis taršos dados klastojimo skandalas. 6 Plg. ND teikiamus vartosenos pavyzdžius: Buvo knygnešiai, dabar bus maistnešiai [Moksleivio, kuris buvo suproducido com nerekomenduojamo mokykloje alimento sąrašu, comentário. Ed. past.] (facebook.com protege 2018 09 04). 2018 prasidėjo užkandnešių laikai. Pagal viską, tai tęsis 40 metų [Reakcija į feisbuko diskusiją apie Sveikatos instruções do ministério, que tipo de comida os alunos não podem levar para escola. Ed. past.] (facebook.com 2018 08 31). 7 Plg. ND apresentada exemplo: Déu desta razão, terceiro ano de seguida realizamos projeto de responsabilidade social Sodinčius, cujo objetivo ajudar crianças a conhecer vegetais e frutas e dessa maneira incentivar os mažuosos a seus daugiau. Šiais metais nusprendėme ateiti į pagalbą tėveliams ir dėmesį skirti tam, kad jų vaikai originaliau ir žaismingiau alimentos aprenderinotos sobre uma dieta saudável. Criámos especiais lanchandijos caixautas Sveikatronus, nos quais retratadas hortzovis herojés, tais como tomador, brocolis, obuolys, morka e avieté, simbolizojantes darzovias e vaisias super galias. Querendo que as crianças em essas caixas inserissem lanches saudáveis, darjeovês, frutas e frutas demos nomes especiais, ex. morkatronas, conta B. Čaikauskaitė (zmones.lt 2018 09 17). 8 Naujadaras posidaritado segundo analogia com a palavra bukagalvis, -ė. 9 Naujadaras pasidarito segundo analogia com a palavra companhamintis, -ė. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – novosadaros radimosi circunstâncias e fariação modos | 8 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 líderio Ramūno Karbauskio pavardės: karbauskiada (: Karbauskis) historias, relacionadas com a Seimo mario Ramūno Karbauskio atividades, karbauskininkai (: Karbauskis) Ramūno Karbauskio lidera uma força politinė Lituânia valstiečių ir zaliųjų sąjunga e karbauskizmas (: Karbauskis) niek. político Ramūno Karbauskio e a ideologia do partido por ele lideradas. Glaudų politikų Sauliaus Skvernelio e Ramūno Karbauskio colaboração entrouvardija possível contaminantas karboskvernelis (: Karbauskis + Skvernelis) niek. políticos Sauliaus Skvernelio e Ramūno Karbauskio dueto. Duomenyne encontrado quanto menos naujadarų, pasidarytų, com base o ministro Sauliaus Skvernelio pirmininko Sauliaus Skvernelio pavarde, pvz., skvernelininkas, -ė (: Skvernelis) „premjero shalininkas e skvernelkė (: Skvernelis) menk. premijero Sauliaus Skvernelio liderada Governo oferecida condicional moeda de unidade, destinada a socialmente apoitini žmonėms apsipirkti smulkiose parduotuvėse“ (pasidaryta pagal analogiją su žargonybe vagnorkė 10 ). Naujažodystės okazinių naujažodžių criação no processo, mostrando emocionalmente relação com Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovu, kuriama ir tokių darinių, kurių darybos pamatu pasirenkamas povovetes Lituânia nomeamento Naisiai, ligamo com Ramūnu Karbauskiu: naisiada (: Naisiai) su TV serialu Naisių vasara e Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politine reklama tame seriale susijusios peripetijos, naisija (: Naisiai) ironija. peculiaridades, reiškiančios negativo oposição dos jegos disposições sobre tudo o que se relaciona com Naisiais como Valstiečių e verões uniões simboliu, pavadinimas“ (plg. naisu, naisumas, naisus, -i), naisietija (: naisietis, -ė) „Valstiečių ir verões uniões, cuja um dos símbolos Naisiai, eleitores, naisietis, -ė (: Naisiai) 1. Naisių residente; 2.Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, cuja um dos símbolos Naisiai, membro ou sekėjas, e naisuva (: naisizacija (: Naisiai) „iron. Ramūno Karbauskio idėjų, įgyvendintų Naisių gyvenvietėje, plėtra“ Naisiai) Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, cuja um dos símbolos Naisiai, representantes Seime. Obviamente, que os mesmos actuaisíssimos assuntos ilgainiui aplimpa dariniais (džn. negativas conotações) (plg. Miliūnaitė 2000: 8). Estilisticamente marcados novosadaros criadores chamam atenção e à atividade do ministro de proteção da saúde Aurelijaus Verygos, particularmente negativamente avaliada a sua iniciada campanha de controlo do álcool, portanto base da farivas esquece-se ministro pavardė e criam não só negativas 10 Vagnorkėmis (: Vagnorius) chamarem após a independência reestorimento introduzir primeiros Lituviški penigai (temporinieji talonai, ilustrarem vários žvėreliais). AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – novosadaros radimosi circunstâncias e fariação modos | 9 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 conotações, mas e mocoujamieji dariniai, pašiepiantes ou pajookiantys não só o próprio ministrą, mas e chamininkas da campanha de rigoramento de controle do álcool: kontaminantas veryganas, -ė (: Veryga + veganas) juok. naujadaras blaivininkui, ativamente apontarem álcool restrojimus, intituliti, verygininkas, -ė (: Veryga) iron. controle de álcool rigorimento xalininkas, verygização rigortinimas, (: Veryga) „iron. LR sveikatos ministro Aurelijaus Verygos inicijuotas alkoholio kontrolės verygmetis (: Veryga + metas) iron. LR ministro da saúde Aurelijaus Verygos iniciou a lei de rigoramento do controle do álcool e contaminantas Verygos iniciou uma campanha de rigoramento do žveryga (: žvėris + Veryga) „iron. naujadaras, sukurtas ironizuojant Sveikatos ministro Aurelijaus controle do álcool. Conseqüência do proudimo falboje radęsis okazionalizmas puslapiakarpys, -ė (: paglapis + karpyti) juok. executador da lei estrangeiros periódicos de páginas com proibida publicidade de álcool carpytojas. Tokių politikos naujadarų plėtros polinkius, importância aos consumidores da língua mostra não só <...> vartosenos frequência, mas também darybos hachojimasis (Girčienė 2013: 85) isso que são criados não individualmente, mas gausų darybos lizdą constituídos nauji dariniai, prova que a nação litauva, criativamente usando palavras de darybos invagantes, significa variiramente e abundantemente emocional relação com os aktualos opiijos do tempo vivo (plačiau žr. Pikčilingis 1971: 225; Gudavičius 2007: 83). Laikini, situaciniai dalykai (pvz., pavieniai politikų skandalai e etc.) marcimi só um outro naujadaru: markauskiada (: Markauskas) iron. escândalo sobre ministro da agricultura Broniaus Markousko negócio agrícola, nusišalčiūtinti (: *šalčiūtintis: *šalčiūtinti: Šalčiūtė) iron. nusifotografuoti personalukei social das redes sociais e entretenogų mundo actriais Monikos Šalčiūtės estilo, pakildišinti (: *kildišinti: narės Gretos Kildišienės, pūkintis (: Kildišienė) „juok. sukompromituoti dėl politiko Ramūno Karbauskio proteguotos buvusios Seimo *pūkinti: Pūkas) juok. novoadar, destinado a descrever as atividades do parlamentar Kęstučio Pūko, por causa das quais lhe apresentam alegações sobre o sexual priekabiavimo“ ir kt. Mais alguns briskús 2018 m. sinal de aktualidades do tempo habitável, fixusate ND kaip graži kalbos kūrybos apraiška ir kalbos bei jos kūrėjų išgalių paliudijimas (Miliūnaitė 2012b: 8): Sausuva (: sausas, -a) sausros apimta Lietuva (plg. 2017 m. kontaminantą Vilnecija (: Vilnius) 11 11 Plg. ND apresentou exemplo: Lituvias kančios: pernai tikra Lietuva, šiemet já Sausuva [antraštė] Em vez esperto pluus só alguns lašai. Então ontem foi extremamente desilê muitos agricultores do país, que já pristigo até este no bovvijams. Não que melhor situação e nas florestas, portanto dzūkai até agora permanece sem zardajio. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – novosadaros radimosi circunstâncias e fariação modos | 16 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (: pilstukas) menk. que vdavinėja ou geria pilstuką (2,7 percent), estrelaždūnas (: estrelaždė) iron. homens įžymybės, garsenybės (normalmente de pramogų pasaulio) (2,3 percent), mėšlainis (: mėšlas) menk. greitasis insalivas carneiniai tipo maistas (1,8 percent.), stambutė (: stambus, -i) malon. apkūni, stambaus sudėjimo mergina ou mulher (plg. pilnutė) (1,8 percent.), kalbišius (: kalba) menk. nekoks, pro lado atudante kalbininkas (plg. kalbišiūtė) (1,4 percent.), engykla (: engė) menk. empregiantes engianti empresa (1,4%, apsisnukiuotojas (: apsisnukiuoti) iron. muštynių, através das quais dadas em veidą, particip (1,4 percent.), trolija (: trolis, -ė) iron. comunidade de tróli (0,9 percent.), sveikatinė (: saúde) juok. lugar, onde comercializa-se melhoria da saúde e cuidados de beleza meios (0,9 percent), runkelynas (: runkelis) menk. lugar, onde susibūrem muito runkeliais pašaipiai chamados dos pessoas (0,9 percent), baisuoklis, -ė (: baisus, -i) iron., riok. o que horrível, horrível parece, ageia ou pan. (0,9 por cento), girtuomenė (: girtas, -a) iron. prasigėrusi parte da sociedade (0,9 percent), konservatorienė (: konservatorius, -ė) juok. influente político konservatorious esposa (0,5 percent), davatkinas (: davatka) menk. homem davatka (0,5 por cento), švaistytuvės (: švaistyti) iron. tradição švaistyti (valdiškus) dinheiro (0,5 por cento), spuoguočius (: spuogas) menk. kas spuoguoto (0,5 por cento), darnuva (: darnus, -i) iron. de tudo, que harnu, total (0,5 por cento) e muitos kt. Com base nos dados ND, vê-se que o segundo em termos produtivão a maneira de fazer palavras sandūra (31,7%). Dūrinių darumą fundžia não só duomenyno materialaga. tal sudurtinių žodžių (comparando eles com preesagų ir galūnių vediniais) santykinį pagausėjimą (Gaivenis 1980: 31) foi escrita ainda anteriormente. ND vyrauja estilistiquement žymėti dūrinie, compostos de dois daiktavardžių (43,4 percent.), exemplo., blusturgis (: blusa + turgus) menk. turgus, onde mercadiaujama usadois itictais ou handdarbias, kiauliagyvis (: kiaulė + gyvis) menk. nenatūraliu (paspartintu) modo zaauginta kiaulė, špygsubinė (: шпиga + subinė) vulg. mulher, cuja muito menco zaqualiukas, zombadėžė (: zombis + dėžė) iron. pessoas bukinante televisorius (televisia) e kt. Itin darūs são de dois daiktavardžių dūrinia (džn. negativas conotações) cujas segunda sandas 23 -žmogis, например., europažmogis (: Europa + žmogus) iron. relações de federação grįstos residente da União Europeia sem estado e nautos, galvažmogis (: galva + homem) iron. homem informações perkimšta cabeça, kėdžmogis (: kėdė + человек) juok. que 23 ND notas indica que lóodis mais frequentemente é usado falando sobre a rusiškąją propagandina televiziją. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – novosadaros radimosi circunstâncias e fariação modos | 17 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 trabalha sédimo trabalho, miniažmogis (: minia + человек) menk. homem da multidão, ao qual caracteriza nerūpestingas abordagem à vida, projektažmogis (: projektas + человек) iron. vivendo de projetos homens, rinkažmogis (: rinka + человек) iron. homem, vivendo de acordo livre de mercado dėsnius, sovietžmogis (: sovietai + человек) niek. à ideologia soviética servindo homem, šiukšliažmogis (: šiukšlės + človek) 1. menk. šiukšlinante homem, tolerantžmogis (: tolerancija + человек) iron. liberalismo ideologias suformuado tolerantiškumą acima de outros vertybių levantado homem e valdžiažmogis, -ė (: valdžia + человек) menk., iron. um homem em poder existindo selanoudis; burocratas (plg. būdvardžio e daiktavardžio dūrinius: naujažmogis (: naujas, -a + человек) iron. novo tipo homem, šlykštažmogis (: šlykštus, -i + človek) niek. šlykščiai, bjauriai aparecendo e (or) besielgiante homem). Aseparadamente deveria mencionar e estilistiicamente marcados dūrinių darų primeiro sandą valdžia-, например., valdžiadurnis, -ė (: valdžia + durnius) juok. no governo esantis kvailys, valdžiagalvis (: valdžia + galva) menk. em posse; burocratas, valdžiagyvis (: valdža + gyvis) niek. desprekinamasis nome do representante da autoridade, valdžiatvarka (: valdžia + tvarka) iron. savitvarkos priešingybė, t. i. habilitação das autoridades regularizar alguma que seja a esfera de vida da sociedade (pavyškin, médiaidą), valdžiasnukis (: valdža + snukis) menk. menkinamasis representante do poder įvardijimo, valdžiavyris (: valdžia + муж) iron. no poder esantis homem (plg. daiktavardžio e veiksmažodžio dūrinius: valdžiagrobis (: valdžia + grobti) iron. quem zaigirrobés poderza e poderziasiekys, -ė (: valdža + siekti) juok. que busca poder (candidato a Seimu ou savivaldá)). Xito menos duomenyne estáma estilistiicamente marcėtų dūrinių de daiktavardžio e veiksmažodžio (32,2%) isso principalmente nomes de pessoas, cujo segundoiu sandu é é direcionado, que vai trabalho nurodoma, kokį tie asmenys darbą dirba ar šiaip veiksmą atlieka, o pirmuoju – į ką tas veiksmas bem de ação objeto (DLKG 2006:2), 16 например., spiritonešis, -ė (: spiritas + nešti) juok. espiritu contrabandista, tautadrebys, -ė (: tauta + drebėti) menk. kas vagis, žinialaižys, -ė (: žinios + laižyti) dreba dėl tautos likimo“, variavagis, -ė (: varis + vogti / vagis) „menk. spalvotojo metalo – vario iron. que sem saiko gaudo conhecimento na internet e kt. Fixsuot um dūrinys seimasėdis, -ė (: Seimas + sėdėti) juok. quem sente Seime (i. y. Seimo membro), cujo primodėmeniu dito não o objeto de ação, mas o seu lugar (DLKG 2006: 162). Acontece um outro instrumento ou nome do automóvel: galvaplovė (: cabeça + lauti) 1. iron. cabelários novosdaros radimosi ambientes e modos de façanha | 18 naudojama galvos plautuvė“, pupytvežis (: pupytė + vežti) „juok. automobilis, tinkamas AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 meninas (pupytėms) transportar e kt. Do outros negausių daiktavardžio e açõesmažodžio dūrinių pode-se mencionar naujadarus, que em seu significado remena veiksmažodžių abstraktus (DLKG 2006: 162), например., žinialaiža (: žinios + laižyti) iron. besaikis conhecimentos gaudimento internet e kt. Duomenyne apstu daiktavardžio e veiksmažodžio dūrinių (neigamas conotações meios de denominações), cuja segunda sandas -skleisti (-skleidė): brukalosklaida (: brukalas 24 + skleisti) menk. brukalą (šlamštą) escrevendo mídia, galiostraida (: galia + skleisti) menk. influente mídia, que seu poderão passeia a fim de manipuluarem pessoas, formassem uma certa opinião da sociedade, klaidasklaida (: klaida + skleisti) iron. enganidinanti, erros esclarezianti mídia, klikiasklaida (: klikas spustelėjimas kompiuterio pelės žymekliu + skleisti) menk. populiaridade, chamados dos kliks (paspaudimentos) besivaikanti média, manipuluiuojanti klaidinančia, sensacinga artigo da internet antrašte ou paveikslėliu, melostraida (: melas + skleisti) iron. mená espreziante mídia, mėšlasklaida (: mėšlas + skleisti) niek. deschvarius coisas escampando mídia, purvasklaida (: purvas + skleisti) menk., juok., niek., iron. purvą scleggianti, i. y. algo que buodinanti, shmeižianti, niquinanti média, reklamsklaida (: reklama + skleisti) iron. šališka žiniasklaida, apresentando só komercialmente útil informação, snargliasklaida (: snarglys + skleisti) menk. menkinamasis mídia nomeamento e valdžiasklaida (: valdžia + skleisti) iron. governamente sernaujanti mídia (plg. būdvardžio e daiktavardžio dūrinį geltonasklaida (: geltonas, -a + skleisti) menk. geltonoji (bulvarinė) mídia). dados ND mostrariam, que dūrinių sandai valdžia- (pirmasis dėmuo), -skleisti (-skleidė) e -žmogis (antrasis dėmuo) produzvūs stilistiškai žymėtų analogiją com a palavra média. naujadarų dėmenys. Neatmestina tikimybė, kad šie naujadarai galėjo būti pasidaryti pagal Duomenyne fixuar pavienie dūrinia de 1) būdvardžio e daiktavardžio, pvz., klišakalbė iron. (: klišas, -a + kalba) „juok. kalba, maišyta iš kelių kalbų“, linksmakojis (: linksmas, -a + koja) ironizando divertido neblavios construybutores šokis trabalho construções aikstelėje (pasidaryta segundo analogia com klumpakoju); 2) número de nome e doiktavordio, 25 например., dvikalėdis (: dvi 24 Šie dūriniai veikiausiai negalėtų remtis dabartinėje lietuvių kalboje paplitusiu daiktavardžiu sklaida, nes de acordo regras de facção de palavras deveria keistis sudurtinio daiktavardžio galūnė, exemplo., brukalosklaidė (: brukalas + sklaida); plg. šunuogė (: shuo, šuns + uoga) (plačiau žr. LKG 1965: 447448; DLKG 2006: 154). LKG indica que „[d]ariniai, kurių antruoju dėmeniu imamas io kamieno daiktavardis, yra ia ir ė kamienų“ (1965: 448). 25 Naujadarą divermakojis (: divertido, -a + klumpakojis) efetivamente pode ser considerada e contaminantu. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – novosadaros radimosi circunstâncias e fariação modos | 19 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 + Kalėdos) iron. dvejopai autoridades e pessoas comemoram Kalėdos; 3) das formas de açõesma palavra (būtojo tempo nãoekiamosios rūšies dalyvio) e daiktavardžio, pvz., apverstsmegenis, -ė (: apverstas, -a apversti + smegenys) iron /. que invertidos cerebimis, i. i. atvirkščiai mąstantis; 4) açãomazônio e daiktavardžio, exemplo., spoksadėžė (: spoksoti + dėžė) juok. televisorius, šikpopieris (: šikti + papierius) fam. papel toaletinis, šnypštavynis (: šnypšti + vinas) menk. pigus carbonatado vinho espumante; 5) prieveiksmio e daiktavardžio, por exemplo, hoježmogis (: hoje + человек) iron. homem, cuja memória aspira só hoje e não tem passado; 6) įvardžio e daiktavardžio, exemplo., kitovalda (: outros, -a + valda valdyti) iron /. preveiksmio de būdvardžio e veiksmazodžio, например., priešingybė savivaldai, kai bendruomenę valdo ne jos, o savo interesais besirūpinanti valdžia“; 7) sengyvena (: senas, -a seniai + жить) menk /. homem, aspirando viver da forma como foi vivida antes; ilgasėdis, -ė (: ilgai + sėdėti) iron. partes da língua sandais. kas ilgai užsisėdėjęs (eidamas kokias pareigas)“. Matyti, kad dūrybos procese remiamasi įvairių Outro produtivo modo de facção emocional-expressiva (sem a mencionada facção apesagina e fumryba) contaminação (sąmaiša) (12,7%). Este não é gramatical (morfológico) processo, e seus decorrentes (kontaminantai, ou maišiniai) darybiškai neskaidomi (nemotyvuoti) palavras (Urbutis 2009: 355). Embora kontaminação (angl. blending darybos procesas, kontaminacija, blend darybos rezultatas, kontaminantas) (Miliūnaitė 2014: 250) é nemorfeminis maneira de palavras darymosi, porém pode fazer pressuposto, que conscientiga pouco a pouco plinta em língua lietuvių. Darybinė dviejų žodžių sąmaiša (jų fragmentų jungimas į vieną naujadarą) (Urbutis 2009: 354–355) ND emocinės-ekspresinės leksikos analizė indica, que estatal) dirigindo pessoa, kiaulega (: kiaulė + 26 kolega) juok. kiaulinante colega, klerkvabalis (: klerkas + karkvabalis) menk. menkinamasis nevengiama imtis netradicinio žodžių darymosi, o tokių darinių (kontaminantų) ND randasi vis naujų, pvz., biurozauras (: biuras + dinozauras) „iron. keletą dešimtmečių įstaigai (paprastai proprietário nomeamento, melagienos -ė (: seimas + cosmonauta) iron. Seimo senbuvis, afastūkęs da realidade e não sabendo-se como (: melagingas, -a / melagis, -ė + naujiena) „menk. melaginga, klaidinanti naujiena“, seimonautas, 26 Desde 2014 ND contaminantos multiplicaram-se cerca de 2,3 vezes, porém percentualmente sua parte duomenyne aumentou muito ligeiramente, i. e. de 3 a 4 por cento. (Murmulaitytė 2018: 62). AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – novosadaros radimosi circunstâncias e fariação modos | 20 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Lituânia de fato vive de acordo Seimo criam leis, vėminutyvas (: vėmė + deminutyvas) niek. vemti verciante deminutyvas (mažybinis maloninis palavra) e muitos kt. Com prefidélias estilistiicamente marcėtų naujadarų daromasi rečiau (4 per cent), например., aptamsa (: tamsa) iron. apshvietos contrariingidade (naujadaras pasidarytas segundo analogiją com a palavra apshvieta), supermamytė (: mamytė) iron. mama, excessêtai besirúpinante com seus filhos e exclusivamente 27 com isso besidjiuojanti, nukalbinti (: kalbinti) juok. muito falbinant eskamantinėti até últimosijos, surunkelėti (: runkelėti) menk. pavarsti runkeliu, e mistrusis darybos maneira (2,4 percent), например., galvapjūtė (: galva + pjauti + -tė) juok. masiškas ilgai dirigamus postus ocupimanços valdininkų juok. banga, trešnėdra (: trešnės + ėsti atleidimas iš darbo, siekiant atsinaujinimo ir skaidrumo“, valdžiapjūtė (: valdžia + pjauti + -tė) 28 (ėda) + -ra) „juok. trešnių ėdrūnas“ (naujadaras pasidarytas pagal analogiją su žodžiu žmogėdra) 29 e kt. Darumu não se caracteriza e galūninė daryba (1,9%). A maior parte negausių vedinių constitui denominações segundo a diferença de gênero (galūnės -ė vediniai): šviesulė (: šviesulys) iron. conhecida de (paprastai pramogų pasaulio) moteris“, tėvė (: tėvas) „iron. pagal genderizmo ideologiją – vienas filho a cultivantes membros da família (nes importa, cuja sexos), zombė (: zombis) niek. transfereltine significado bevalė morusi viva femineriškosios sexos būtybė; mūzas (: mūza) juok. daiktavardžio mūza (deivė, poetinės kūrybos įkvėpėja) vyriškoji giminė“, sesutis (: sesutė) „juok. vyras, dirbantis médicos sesele. Lastarieji galūnės -as e -is vediniai pertencem denominações de acordo com o gênero diferimento da categoria do darybos, embora gramatikas aprašuas a esta categoria atribuírem apenas galūnės -ė vediniai. IŠVADOS 1. Darybinė Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno emocinės-ekspresinės leksikos analizė (tirti 479 unidades de linguagem) mostrou que principais stilistiškai žymėtų naujadarų darybos 27 Provavelmente seria possível vislumbrar e prismática darybą: aptamsa (: aptemti). 28 Rugiapjūtės analoginių darinių darybą pode ser interpretada dvejopai: įžvelgti mišrią darybą ou dūrybą, i. i. galvapjūtė (: galva + pjūtis) e valdžiapjūtė (: valdža + pjūtis). 29 Verdade, naujadarą trešnėdra (: trešnės + ėdrus, -i) seria possível considerar e sudurtiniu daiktavardžiu. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – novosadaros radimosi circunstâncias e fariação modos | 21 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 modos são pré-esaginė daryba (45,7%) sandūra (31,7%) e nemorfeminis maneira de palavras de darymosi kontaminacija (sąmaiša) (12,7%). 2.O mais produtivo darybos modo preesagines darybos dariausias medidas são vardažodinės peculiaridades turėtojų pavadinimų preesaga -(i)uk, -ė e peculiaridades pavadinimų (vardažodžių abstraktų) darybos categoria preesaga -izmas: com abiem preesagoms fararyta po 6,8 proc. stilistiškai žymėtų naujadarų. 3. ND dados mostrariam, que dūrinių sandai valdžia- (pirmasis dėmuo), -skleisti (-skleidė) e -žmogis (antrasis dėmuo) produvūs stilistiškai žymėtų naujadarų dėmenys. (2,4%) e galūninė daryba (1,9%). 5. Este foi o primário ND emocional-expressiva lexicologia estudo, que efectuado revelou, tendo em vista aprougnei examinar 4. Menko produktyvumo yra priešdėlinė daryba (5,6 proc.), mišrusis darybos būdas emocional-expressiva lexicologia darinkius polinkius, deveria basear-se variiresnias e gausesnias fontes. kad kai kurie ND naujadarai dar turėtų būti sistemiškai redaguojami stilistikos aspektu. Be to, 6. Duomenyne apresentou materialá pravartu experimentinėti e etnolingvistikas, e aspectos de palavras darybos. Emoculares-expressivas leksikos sankaupa mostra, que os usuários da língua reagem a essas atuais aktualidades e geba prikurti pães de vários dos estilistiicamente significados novosadaros. Ogausa de Okazinių darinių confirma certo acontecimento actualidade. Obviamente, que a leksika é reflexo da sociedade, e base em que acumulam-se naujadarai (signos aktualijos do tempo de vivimento) fornecem valiosa informação sobre um certo período na vida da nação. ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ [žiūrėta 2019 m. gegužės mėn.]. ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.]. Miliūnaitė R., Aleksaitė A. Sudarytoja R. Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujazodziai.lki.lt [žiūrėta 2019 m. kovo–balandžio mėn.]. ISBN 978-609-411-147-1. https://doi.org/10.35321/neol. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LITERATŪRA A l e ks a i tė A. 2018: Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Bendrinė fala 91, 127. Prieiga na internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/91/Aleksaite_BK_91_straipsnis_apie_pavadinimus.pdf. B l a ž i ns k a i t ė D. 2004: Naujadarai e perdirbiniai anúncioso. Cultura de línguas 77, 5665. D a b a š in s k i e nė I. 2010: The comprehension of derivational morphemes in early childhood: An experimental study for Lithuanian. Estonian papers in applied linguistics 6, 4350. D L K G 2006 Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo e enciklopedijas editybos instituto. G a i v e n is K. 1980: Naujadarai e naujažodžiai. Ciência e vida 2, 31. G i r č i e n ė J. 2005: Neologismos integração em texto. Homem e palavra 1, 7882. Prieiga na internet: http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/didaktinelingvistika-2005/girciene.pdf. G i r č i e n ė J. 2011: Naujažodžiai com dėmeniu (-)tinkl-. Cultura da língua 84, 165177. Prieiga na internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/84://Girciene_KK_84_straipsnis.pdf. G i r č i e n ė J. 2012a: Metakalbiniai comentários como elemento do discurso naujažodžių online. Lituanistica 58 (3/89), 248272. G i r č i e n ė J. 2012b: Naujoji litavians language leksika: teoria e prática. Metodinė priemonė [elektroninis išteklius], Vilnius: Edukologija. G i r č i e n ė J. 2012c: Pokyčiai, língua e escola. Gimtasis palavra 8, 1925. G i r č i e n ė J. 2013: Stilistiniai naujadarai internet. Šiuolaikinės stilistikos directions and problemos: G u d a v i či u s A. 1992: Kalbos mokslo straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 79–88. tautiškumas. Nativa língua 6, 15. G u d a v i či u s A. 2000: Etnolingvistica, Šiauliai: Šiaulių universitetas. lexicologia problemos, 6169. G u d a v i či u s A. 2003: Žodžio reikšmės definicijos tautinis aspektas. – Leksikografijos ir G u d a v i či u s A. 2007: Gretinamoji semantika, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. J a k a i ti e n ė E. 1988: Leksinė semantika, Vilnius: Mokslas. J a k a i ti e n ė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universitária publikla. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai | 23 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 K a b a ši n s k a i tė B. 1998: Lietuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai, Vilnius: Mokslo e enciclopedijas instituto de publicação. K a m an d u ly t ė L. 2006: Vaikiškosios linguagem peculiaridades. Bendrinė fala 79, 264271. Prieiga na internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/://79Kamandulyte_KK_79_straipsnis.pdf. K a z la u s k a i t ė R., Ž u p e r k a K., M a c i en ė J. 2013: Okazionalūs deminutyvai: tipai e paskirtis kalbiniame akte. Homem e palavra 1, 90100. Accesso na internet: httpetalpykla.lituanistikadb.lt/fedora://objects/LT-LDB0001:J.04~2013~1371470739998/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content. K u l i k a us k a s G. 2018: Lituio codas. Įpročiai ir būdas antics lietuvio há 100 anos, Vilnius: Tyto alba. L e h re r A. 2003: Understanding trendy neologisms. Italian Journal of Linguistics Rivista di Linguistica 15.2, 369382. acessível na internet: httplinguistica.sns.it://RdL/15.2/07.Lehrer.pdf. LKG 1965 Gramatica Fonética e morfologia do idioma Lituano I. Red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. M a t t i e ll o E. 2016: Analogical neologisms in English. Italian Journal of Linguistics 28.2, 103142. Acesso na internet: httpwww.italian-journal-linguistics.com/wp://content/uploads_Analogical-neologisms-in-English.pdf. M i k e l i on i en ė J. 2000a: Noujoji lietuvių kalbos leksika (19911996 m. baseado num texto periodicos computadorinio). Dottaro disertação resumauka, Kaunas: Vytauto Maggiojo universidade. M i k e l i on i en ė J. 2000b: Metodas Šiuolaikinhas de linguas novas às tirti. Trabalhos e dias 24, texto baseado). Dictaro dissertação, Kaunas: Vytautas Maggiojo universidade. M i k e l i 65–73. M i k e l i on i en ė J. 2000c: Naujoji lietuvių kalbos leksika (1991–1996 m. kompiuterinio periodikos on i en ė J. 2002: Analogija das palavras da língua lituânica daryboje. Potenciniai e okaziniai M i l i ū na i t ė R. 2000: Nuji kalbos reiškiniai: natūralioji i dirbtinė atranka. Acta Linguistica dariniai. – Acta Linguistica Lithuanica 46, 73–80. Lithuanica 42, 314. M i l i ū na i t ė R. 2006: Sobre a língua e nós, Vilnius: Lituvian Institute of Language imprensa. M i l i ū na i t ė R. 2012a: Informaynas novažodžių das línguas Lituãs. Nativa língua 6, 311. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – novosadaros radimosi circunstâncias e fariação modos | 24 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 M i l i ū na i t ė R. 2012b: Línguas consumidores e novosadarų kūryba. Gimtoji língua 9, 314. M i l i ū na i t ė R. 2014: Naujieji kontaminaciniai dariniai lietuvių kalboje. Acta Linguistica Lithuanica 71, 246–264. M i l i ū na i t ė R. 2015: Naujažodžių atranka e pateikimas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Lexicografia e lexicologia 5, 161184. novažodžių duomenyne. Bendrinė fala 91, 121. Prieiga na M i l i ū na i t ė R. 2018: Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/91/Miliunaite_BK_91_straipsnis.pdf. M u r m u l ai t y t ė D. 2016a: Informaynas naujažodžių lietuvių kalbos ir naujadarų tyrimų perspektīvas. Bendrinė fala 89, 127. Prieiga na internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/89://Murmulaityte_BK_89_straipsnis.pdf. M u r m u l ai t y t ė D. 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną. Acta Linguistica Lithuanica 75, 6888. M u r m u l ai t y t ė D. 2018: Kontaminação e novosadara de línguas lituanas. Língua e contextos 8 (1), 60–70. O f f o r d M. 2001: French Words: Past, Present and Future, Clevedon: Multilingual Matters. P a l i o n i s J. 1985: Galbos mokslo pradmenys, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 1971: Lituvians P a u l a us k i e n ė A. 2006: Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai, Kaunas: Technologija. kalbos stilistika 1, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 2010: Stilistikos darbų rinktinė. Moksl. red. R. Koženiauskienė. Vilnius: Mokslo e enciklopedijas centro de publicação. P l a g I. 2003: Word-Formation in English, Cambridge: Cambridge University Press. R o z e n b e r g s J. 2004: The Stylistics of Latvian, Rīga: Latvijas Universitāte. S a v i ck i e nė I. 2006: Komunikacinė pragmatika i cilj situacije govljanja: deminutyvų vartojimo atvejis. Bendrinė fala 79, 256262. Prieiga internet: T o l s t o j u s N. 2009: Líba e cultura. Líba e pessoas, 81100. U http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/79/Savickiene_KK_79_straipsnis.pdf. r b u ti s V. 2009: Palavras darybos teoria. 2a edição, Vilnius: Móslo e enciclopedijas naujadarų radimosi circunstâncias e farybos modosda | 25 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 leidybos institutas. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 V a i c ek a u s k ie n ė L. 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. V a s k e li e n ė J. 2010: Verdyne da língua Lituânica nefiksuoti dariniai e seus funkcionavimas Antano Kalanavičiaus poesia. Filologia 15, 151166. V a s k e li e n ė J. 2011: Žodynų nefiksuotų darinių funkcionavimas Jono Strielkūno lyrikoje. – Res humanitariae 10, 5470. V o l e k B. 1987: Emotive Signs in Language and Semantic Functioning of Derived Nouns in Russian, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Žu p e rk a K. 2005: Tekstas etinės stilistikos požiūriu. O homem e a palavra I, 2528. Accesso na internet: httpetalpykla.lituanistikadb.lt/fedora://get/LT-LDB0001:J.04~2005~1367153622685/DS.002.0.01.ARTIC. W o h l g e m u t h J. 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin New York: Mouton de / Gruyter. Recebido 2019 07 21 Adoptado 2019 12 18