Emocinė-ekspresinė leksika „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ – naujadarų radimosi priežastys ir darybos būdai

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT Institut des langues Lituanies EMOCINĖ-EKSPRESINĖ LEKSIKA LIETUVI KALBOS NAUJAJOODŽI DUOMENYNE NAUJADAR RADIMOSI APLINKYBS IR DARYBOS BŪDAI ESMINIAI VOODŽIAI: émotionnelle-expressive leksika, naujažodžiai, okaziniai dariniai, darybinė analizė, façon de darybos, productivvumas. ĮVADAS Miliūnaitė (2012a: 311; voir 2018: 18184; 2018: 121; Murmulaitytė 2016a: 127; 2016b: 6888; Aleksaitė 161 2018: 1): écrite à propos de divers aspects (pdf) de l'état des nouveaux mots de la langue Lituanienne, on approfondit la traditionnelle nouvelle langue et les espèces actuelles, présentant un point de vue novateur sur les nouveaux mots de la langue Lituanienne comme des signes de métaprat. Duomenyne 2019 m. avril mois 5 d. était 5120 lexikographiquement décrites unités de langue. Rasti 572 émotionnelle-expressive destinitt effectuants nouveadarai. 1 Stylistiquement marqués naujadarai duomenyne décomposer selon huit expressinius atspalvius: vulgarusis, niquamasis, menkinamasis, mažybinis, maloninis, plaisujamasis, ironiškasis et familiarusis (žr. 1 figure.). 1 Les daiktavords constituent 91,8 % de toutes ND fixées émotionnelles-expressives lexiques, actionmajodžiai 4,9 %, būdvardžiai 3,3 %. Attenant à la manqueuse matière empirinée des caractères et caractères, on voit qu'il ne peut approfondie discuter des caractères et caractères et caractères, par conséquent dans cet article communément décritent stylistiquement signifieraient nouveadares polinkie de doigts. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nouveadarų radimosi circonstances et façons de faibre | 2 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1 PAV. Naujadarus se répartition duomenyne selon expresinį atspalvį Matir que ND la majeure partie émotionnelle-expresinės lexique (net 69,4 proc.) constituent des conotations négatives naujadarai, i.e. ironiškąjį, menkinamąjį, niekinamąjį, vulgarųjį et familiarųjį atspalvį turintys dariniai. Tokį inégales de se répartition peut être expliqué comme norme, et des émotions psichologinėmis ir socialinėmis priežastimis: lietuvių kalboje (kaip ir daugelyje kitų kalbų) neigiamas emocinis vertinimas išreiškiamas dažniau negu teigiamas, nes visa, kas gera, priimama particulières pour les choses normales les gens ne signifie, donc tout ce qui ne va, laikoma nukrypimu nuo normos ir įvertinama neigiamos konotacijos naujažodžiais (Jakaitienė 1988: 51; Gudavičius 2000: 130–131). Atmetus ND darybiquement neskaidomus sémantiques naujajodžius, par exemple., plūgas menk. toutkuo mécontent tamsuolis, runkelis menk. tamsuoliu considéré pesimistiquement nusiteiké homme, opposé elitui, mots de combinaisons, exemple, quelques vištelė menk. chauffeoja femme, akiplėšiškai et piktybiškai nepaisant les règles de la circulation (plg. quelques gaidelis, quelques erelis), utile idiot menk. qui nesavanaudiquement répand suspectes connaissances et idéologies, bénéfique aux adversaires, neuvokant tel comportement de nuitsmingume, et débinius, exemple., nafris, -ė menk. sortivis en Europe de l'Afrique du Nord, retarderis 2. iron. déplaeltine signification Vulgarusis 0,5 % Niekinamasis 6,3 % Menkinamasis 28,3 % Mažybinis 1,6 % Maloninis 3,7 % Jokaujamusis 25,3 % Ironique 33,8 % Familiarusis 0,5 % AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – retilikėlis; politiques innovadares radimosi circonstances et façons de faibre | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 processus de stoppdis (plačiau sur éthiquement non appropriams motszis voir Župerka 2005: 2528), de l'enquête o b j e k t u choisir 479 unités de langue. Cet article t i k s l a s déterminer les principaux 2 lexiques émotionnelles-expressives, enregistrées ND, des façons de façons de mots et les productifs nouveadarus; 2) effectuer artisanale ND stylistiquement marqués nouveadares analyse; darybos priemones. U ž d a v in i a i : 1) išrinkti iš ND emocinę-ekspresinę funkciją atliekančius 3) étudier et décrire stylistiquement marqués nouveauxadares façons et moyens de façonnage; 4) définir de nouveaux environnements de doinkius de douves. Travaille appliquer doybines analyses et ir 5) aptarti stilistiškai žymėtų naujadarų (gyvenamojo meto aktualijų ženklų) radimosi calculation m e t o da i. EMOCINS-EKSPRESINS LEXSIKOS COMPRATA comme des mots, lesquels réškient des sentiments, leur reikšmės base positif ou négatif émotionnel relation du parleur avec Stilistiškai žymėtą leksiką sudaro emotyvai ir ekspresyvai. Įprastai emotyvai apibrėžiami nommable sujet. C'est son opinion sur la valeur d'une certaine chose, et celle (Gudavičius 2000: 126). Pour des raisons stylistiques sont utilisés et expressivwai cest vorodžiai, qui intitulés le sujet le nuomonė pasireiškia ne kaip loginis sprendimas, o kaip kalbančio asmens pojūtis ar jausmas“ nusako image (Jakaitienė 2010: 164). La principale différence émotives et expressives n'apparaît des directions d'effet, mat emotivai agit les sens du pašnequo, et les mots figuringieux imagiduoté, car leur signification comme embodyia visuimaisiais ou audimaisiais images (Jakaitienė 2010: 164). Bien que dans la littérature scientifique il soit habituel émotivus et expressives attribuer selon leur fait direction d'effet, néanmoins leur attribuer strictement impossible, car ce qui émoinge dans le langage, toujours expressyvu (Pikčilingis 2010: 211; aussi voir Volek 1987: 5) et, à l'inverse, vaizdu transmet l'information susukia encore et un œil ou un autre d'évaluation émotionnel (Jakaitienė 2010: 164 […]165). todėl straipsnyje stilistiškai žymėtai leksikai pavadinti renkamasi vartoti emocinės-ekspresinės 3 2 Il s'agit d'un primordial examen émotionnelle-expressive lexique, qu'après effectué il ressortit que certains nouveadars duomenyno devraient encore être systématiquement édagués aspect stylistique. ND objectif fixer lexiques nouveautés, donc dans base, ajoutant par un mot, tout de suite nebūna aiški tout système. Ce n'accumulant plus de données, il est possible voir, quelles nouveauxdares groupes se distinguent, et ces groupes conséquemment évaluer stylistiquement. 3 En raison de cette keblia séparation de la raison ND émotive-expressive leksika smulkiau (į menėtąsias dvi grupes) n'est pas skirstoma. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nouveadarų radimosi circonstances et façons de faibre | 4 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 TRADICINĖ NAUJAŽODŽIŲ SAMPRATA IR RŪŠYS Dans les commerces de langue Lituanienne, nouveaužodis (neologizmas) est généralement défini comme un nouveau mot apparu dans la langue (Urbutis 2009: 3637; Jakaitienė 2010: 205; Girčienė 2011: 165), mokslinėje literatūroje pateikiama naujažodžio samprata įvairuoja (plačiau žr. Girčienė 2012b: bien que 6): un nouveaužodis distinctive donne un impression particulière de nouveauté, d'inhabitualité (Palionis: 212), d'autres mots de temps, jusqu'alors non inclus dans les dictionnaires atramines (Miliitė 2015: 169). Les chercheurs polemizent sur le nouveauverji attribuées nouveau aureolès, [m]at bien que 4 le mot puisse paraître déjà habituel, et d'autres peuvent encore le ne pas comprendre (Popova 2005: naujumas kartais gali būti suprantamas pernelyg subjektyviai: vieniems kalbos vartotojams koks 913, citée de Jakaitienė 2010: 205; voire aussi Kazlauskaitė, Župerka, Macienė 2013: 91). Pattimes est criterium n'est pas entièrement fiable les dictionnaires existe l'exis lexicographinių plyšių, se naujažodžių atrankos kriterijus pagal atraminius leidinius, nors lietuvių kalbos atveju toks rencontre avec les dicynes nesystemičnosti problème (Miliūnaitė 169 2015:). Duomenyne nouveauxverodžiais sont considérés les mots, qui ne sont pas enregistrés comme atraminiais dans les dictionnaires choisis, t. y. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (6-ème (électroninis) édition, 2011), sur internet httpiniame Lietuvių kalbos žodyne et Tarptautinių žodžių žodyne (Alma littera, 2001) (žr. www.naujazodziai.lki.lt?Apie_duomenyna; sur les protologismes et neologismes. Aleksa skirtitė 2018: 56). Funciellement nouveauxverodžiai sont assignés en deux groupes principaux référentinius (aussi appelés nominativiais, termininiais, indispensiais et kt.) et expresinius (aussi appelés stilistiniais, fakultativiaisiais et kt.) (Girčienė 2012a: 249; 2012b: 15; voir encore. Offord 2001: 98; Vaicekauskienė (transmission de l'information) fonction, et ekspresiniai naujažodžiai dans le texte sont incluses 2007: 34–43). Referentiniai naujažodžiai įvardija naujas realijas, t. y. atlieka referentinę stylistiniais sumetimais, ici la plus importante emocinė-ekspressinė fonction (Girčienė 2012b: 15). Referentnaires 4 Droite, ND sont présentés et telles unités de langue, qui effectuausiai par apsirikissement n'entrèrent dans atraminius dictionnaires. ND Ils ont le marquement nenaujas (nefiksués), par exemple, meiliavaistis liaudies méthode médicale, causeliant ou augmentant lytinį potraukį. Duomenyne indique que ce nouveadarr ce kadaise des langues Lituanies vartot, mais dans didįjį Lietuvių kalbos žodyną défaukęs du présent emprunnis aphrodiziakas partiel correspondance. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nouveadarų radimosi circonstances et façons de faibre | 5 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 les nouveaux mots, dont le principal caractéristique distinctif traožas stylistis neutralité (Girčienė 2012b: 41), dans les magasins de façons de mots s'introduisent comme potenticiniai dariniai (potencionalizmai). Potencinis darinys du langage consommateur complètement habituel, nouvellement composé et obéissant à la exigence du type de faibre, darinys, schnekos acte pendant realizuojamas à chaque moment, quand seulement son besoin lui en faut (Plag 2003: 57; Paulauskienė 2006: 24; Urbutis 2009: 31; Vaskelienė 2011: 67), notamment, à côté des nommés de viande habituels pour les Lituaniens (paukena, kiauliena, jautiena) si nécessaire pasidaryta buivoliena (: buivolas) kenguriena (: kengura) kukureng mėsa, kupranugariena (: kupranugaris mėsa) et kupran mėgaario. Essentiel potentiins derins distincte traožas même et lors de leur première apparition nouveauté n'est souvent pas juntamas (Mikelionienė 2000a: 19; Urbutis 2009: 323). Ils sont créés du nécessaire besoin introduire une nouvelle reality (Girčienė 2012b: 12), afin de combler les dits semantines videsumes (Mikelionienė 2000b: 65), au contraire que les ekspresiniai naujažodžiai, lesquels visent raiškos“ (Girčienė 2005: 78). Šie stilistiškai žymėti, arba konotuoti, teksto elementai (Girčienė naujότερες, ekspressyvesnės ou madingesnės kalbinės 2012b: 41; voir encore. Lehrer 2003: 369) dans d'autres magasins aussi appelés okaziniais dariniais (okazionalizmais). Okazinis dansys ir individualiame kontekste sustingęs naujadaras (Blažinskaitė 2004: 59; Rozenbergs 2004: 156; (ocazionalismes) expressivus, du système de darybos autolès Urbutis 2009: 323324; Jakaitienė 2010: 207; Mattiello 2016: 115), encore introduit sous le nom d'autorinien, individualisé, stylistinien, situacinien, menko, une foisin et inhabituel neologisme de darybos, ainsi que des termes de vocabulaire non fixsu du contexte (Mikelionienė 2000c: 67; 2014: 74; Jakaitienė 2010: 207; Kazlaus Maut, Župerka, Milicienė 2016: 92; 2016: 24). qui atbukint du penser (échapputomis cerveauimis), unevingis, -ė (: un, -a + vingis) menk. qui avec un cerveau des vingiu, t. y. primityvaus mąstymo, žirniasmegenis, -ė (: žirnis + smegenys) menk. qui primitivevaus pensement, neapsišvietęs, netašytas stuobrys et kt. partie okazinių naujadarų. On peut tolimesnė direction de recherches panagriner, combien diffère Taigi straipsnyje nagrinėjama ND emocinė-ekspresinė leksika, į kurią patenka nemaža okazinių darinių et referentinių naujadarų darybos polinkiai. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nouveadarų radimosi circonstances et façons de faibre | 6 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 NAUJAUŽI […] METHO DE LIVENAMOJO […] ACTUELE FEMKLAI Langue […] l'un des plus importants traits d'une nation (Gudavičius 1992: 1) est utilisé car [k]chaque nation parle saugout une intéressante histoire sur de nombreux siècles les efforts des gens de connaître, comprendre et passer le monde qui les entoure (Kopylenko 1995: 19, citant Gudavičius 2000: 8), en d'autres termes, depuis longtemps dans les unités existantes est au cours des sixtante ans susstés une nation mondiale et une mondialisation des langues (Gudavičius 2003: 8). La relation de la langue et de la nation est étudiée non seulement kalbininkų, mais aussi d'autres domaines spécialistes: La langue de nombreux culturologų, mythologų a longtemps été perçue comme populaes culture, psychologie et philosophie miroir, souvent et comme seule source à l'histoire d'une nation et son esprit connaître et est étudiée de ce point de vue (Tolstojus 2009: 82). Gimtosie langue mondeėvaizdžiui est caractéristique multiauxluoksniškumas et multiaaspektiškumas, car le langage reste non seulement à la société des éléments de mondeėvaizdži (seni convictions, visualisées), mais trouve aussi de nouveaux aspects de perception du monde (changement d'expérience, de nouveaux phénomènes, de nouvelles sciences) (Mackiewicz 1999a: 21; par exemple, citée à partir de Gudavičius 2000: 13), dans les Lituaniens les noms des dangastų stikovienų (grymonia, pirkia, stuba, dark), sunitus aplinkaiam (beton agraris) et urbanizacijai), mais l'insigneur de l'architecture de la ville innovovique vitrinis bâtiment ou antstatas (généralement menkavertis, pas toujours construit légalement) et terreėraižis (: zemė + raižyti) de l'information non seulement sur le mondeėvaizdį зафиксированное на языке литовского народа, mais et sur la langue pasaulėjautą, qui transmet la relation émotionnelle humaine avec tikrove (Gudavičius 2000: 16). raidos lūžius (Girčienė 2012c: 19) marque le flux de nouveaux mots de société. Datomenyne fixée quelquesdouze „giliai po žeme įleistas pastatas, dangoraižio priešingybė“. Panašūs naujadarai teikia vertingos nouveadares, qui devraient être considérées signes aktualijs temps vivant, exemple, 2018 m. politiques fournir transport et éducation, alimentation sphère du règlement juridique proposlymai Būtent laiko aktualijas bei laikinus, situacinius dalykus (Miliūnaitė 2012a: 4) ar net ne reçusé le soutien du public, donc kalboje radosi stilistiquement markeraient, temps aktualijas žyminčių doi.org/10.35321/bkalba.920192.04 AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai | 7 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 naujadarų: dyzelheitas (: dyzelis „dyzelinu varomas automobilis“ + -heitas < anglų k. hate neapkęsti) jeok. des diesels automobiles non 5 effort; maistnešys, -ė (: maistas + nešti) juok. qui porte porte la nourriture non recommandée par le ministère de la Protection Santé à école (plg. zakandnešys, -ė). Dans le ministère de la Protection de la Santé, les recommandations 6 présentées aux enfants akimirksniu sureagavę verslininkai élèves et leurs parents proposèrent sortie […] ce langage ensemble avec nova realija radęsis possible contaminant (maišinys) (plačiau žr. Kabašinskaitė: 1998: 5, 6364, 67; Urbutis 2009: 354355; Miliitė 2014: 246264; Murmulaitytė 2018: 60skatronas (skat: sain, -a + -tronas) inanti valžoves darkandžių dėžutė. 7 ND gausu et plus pas satisfactionimment actuelle autorité montrants nouveadares, liés à Lituanie valstieches et verliųjų sąjunga ainsi à elle prijaučiančiais personnimis: gandragalviai (: gandras + galva) menk. Ramūno Karbauskio est dirigée politinė jėga Lituanie valstiečių ir žaliųjų sąjunga, dont le symbole skrendantis gandras, gandragalviškas, -a (: gandragalvis, -ė) menk. 8 caractéristique gandragalviams, gandramintis, -ė (: gandras + mentis) menk. Valstiečių et verliųjų partis homme ou elle prijauchiants et gandriniai (: gandras) iron. Ramūno Karbauskio est dirigée force politique Lituanie valstiečių ir 9 žaliųjų sąjunga, dont le symbole volendantis gandras. Duomenyne fixiée nouveadares, pasidarytų de Lituanie valstiečių et vertsųjų sąjungos sur dieselinius automobilus, a déjà entrée le nom communie dyzelheitas (angl. diesel hate nekęsti dyzelio), riokiasi Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Miliusmin.lt (15 07 2018 5 Plg. ND teikiamą pavyzdį: Šis reiškinys, kai dalis automobilių bendruomenės išsako vien tik neigiamą nuomonę 31). k. dieselgeit). Dyzelheitu décrits […]dyzelinių automobilių nemėgimas, et skoliniu dyzelgeitas (: dyzelis + -geitas (angl. k. -gate < Watergate) dūrinių dėmuo, signifiant généralement d'admirable ampleur politiquement ou avec des nuslėptes Beje, naujadaro dyzelheitas nederėtų painioti su fonetiškai panašiu dyzelgeitu (plg. anglų k. dieselgate, rusų actions du pouvoir liées au scandal) Volkswagen diesel diesel automobiles taršos klastojimo skandalo. 6 Plg. ND teikiamus vartosenos pavyzdžius: Buvo knygnešiai, dabar bus maistnešiai [Moksleivio, kuris buvo supprimerindit avec nerekomenduojamo mokykloje maisto sąrašu, commentair. Red. past.] (facebook.com protège 2018 09 04). 2018 prasidėjo užkandnešių laikai. Pagal viską, tai tęsis 40 metų [Reakcija į feisbuko diskusiją apie Sveikatos les instructions du ministère, quelle nourriture les élèves ne peuvent porter à l'école. Red. past.] (facebook.com 2018 08 31). 7 Plg. ND donné l'exemple: Dès cette raison, troisième année de suite réalisons projet de responsabilité sociale Sodinčius, dont le but aider les enfants à connaître des légumes et des fruits et de cette manière encourager les mažuosius de daugiau. Šiais metais nusprendėme ateiti į pagalbą tėveliams ir dėmesį skirti tam, kad jų vaikai originaliau ir žaismingiau leurs aliments à apprendreinot de leur alimentation saine. Sukūrėme spéciaux snakandžių dėžutes Sveikatronus, dans lesquels dépeintées des vergauves herojés, telles que tomodor, brokolis, obuolys, morka et avietė, symbolisantants daržovių et vaisių super galias. Pour que les enfants dans ces boîtes entrassent des snacks sains, darjeovées, fruits et baies nous avons donné des noms spéciaux, exemple morkatronas, raconte B. Čaikauskaitė (zmones.lt 2018 09 17). 8 Naujadares pasidarit selon analogie avec le mot bukagalvis, -ė. 9 Naujadares pasidarit selon analogie avec le mot communramintis, -ė. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nouveadarų radimosi circonstances et façons de faibre | 8 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 leader de Ramūno Karbauskio pavrades: karbauskiada (: Karbauskis) histories, liées à le Seimo mario Ramūno Karbauskio activités, karbauskininkai (: Karbauskis) Ramūno Karbauskio dirigée politinė jėga Lithuanian valstiečių ir žaliųjų sąjunga et karbauskizmas (: Karbauskis) niek. politique Ramūno Karbauskio et son dirigée idéologie du parti. Glaudus politiciens Sauliaus Skvernelio et Ramūno Karbauskio coopération du travail dansvardija le possible contaminant karboskvernelis (: Karbauskis + Skvernelis) niek. politiciens Sauliaus Skvernelio et Ramūno Karbauskio duète. Duomenyne trouvé combien moins nouveauxadares, pasidarytų, selon le ministre Sauliaus Skvernelio shalininkas et pirmininko Sauliaus Skvernelio pavarde, pvz., skvernelininkas, -ė (: Skvernelis) „premjero skvernelkė (: Skvernelis) menk. premier ministre Sauliaus Skvernelio dirigée par le Gouvernement proposée conditionnelle monnaie unité destinée socialement soutenus žmonėms apsipirkti smulkiose parduotuvėse“ (pasidaryta pagal analogiją su žargonybe vagnorkė 10 ). Naujažodystės okazinių naujažodžių kūrimo procese, montrant émotionnelle relationį avec Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovu, kuriama ir tokių darinių, kurių darybos pamatu pasirenkamas gyvenvietės Lietuvoje nommation Naisiai, reliés avec Ramūnu Karbauskiu: naisiada (: Naisiai) su TV serialu Naisių vasara et Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politine reklama tame seriale liées peripetijos, naisija (: Naisiai) iron. des caractéristiques, signifiantes négatif des jambes oppositionnelles dispositions sur tout ce qui est lié à Naisiais comme Valstiečių et vertsųjų simboliu, pavadinimas“ (plg. naisu, naisumas, naisus, -i), naisietija (: naisietis, -ė) „Valstiečių ir sąjungos vertsųjų sąjungos, dont l'un des symboles Naisiai, rinkėjai, naisietis, -ė (: Naisiai) 1. Naisių résident; 2.Valtieux et verts unions, qui l'un des symboles Naisiai, membre ou séėjas, et naisuva (: naisizacija (: Naisiai) „iron. Ramūno Karbauskio idėjų, įgyvendintų Naisių gyvenvietėje, plėtra“ Naisiai) Valstiečių et vertsų sąjungos, qui l'un des symboles Naisiai, représentants Seime. Il est évident que eux-mêmes actualiausi sujets ilgainiui aplimpa dariniais (džn. négatives konotations) (plg. Miliūnaitė 2000: 8). Stilistiquement marqués nouveadares créateurs attirent aussi l'attention sur le ministre de la santé Aurelijaus Verygos activités, particulièrement négativement évaluée sa initiée campagne de contrôle de l'alcool, donc base de doubles se choisit ministre pavardée et créent non seulement négatives 10 Vagnorkėmis (: Vagnorius) appelés après l'indépendance rétauréme introduire premiers Lituviški monigai (laikinieji talonai, illustrer diversiais žvėreliais). AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nouveadarų radimosi circonstances et façons de faibre | 9 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 conotations, mais et moqueujamieji dariniai, pašiepiants ou pajookiants non seulement le même ministre, mais et chalininkus de la campagne de contrôle de l'alcool: kontaminantas veryganas, -ė (: Veryga + veganas) juok. naujadaras blaivininkui, activement soutenantčiam alcoolio restojimus, intituliti, verygininkas, -ė (: Veryga) iron. contrôle de l'alcool strictissement chalininkas, verygisation (: Veryga) „iron. LR sveikatos ministro Aurelijaus Verygos inicijuotas alkoholio kontrolės strictinimas, verygmetis (: Veryga + metas) iron. LR ministre de la santé Aurelijaus Verygos initiée loi de renforcement du contrôle de l'alcool période dentrée en vigueur et contaminant Verygos initiée žveryga (: žvėris + Veryga) „iron. naujadaras, sukurtas ironizuojant Sveikatos ministro Aurelijaus campagne de renforcement du contrôle de l'alcool. Traudimo conséquence parlée radęsis okazionalismas puslapiakarpys, -ė (: pageis + karpyti) juok. exécuteur de la loi étrangers magazines de pages de avec prohibée alcool publicité carpytojas. Tokių politikos naujadarų plėtros polinkius, l'importance aux consommateurs de langue montre non seulement <...> vartosenos fréquence, mais aussi darybos chakojimasis (Girčienė 2013: 85) ce que sont créés non par unis, mais gausų darybos lizdą constituants nauji dariniai, prouve que la nation Lituanienne, utilisant créativement les mots darybos invaliés, diversirement et abondamment signifie une relation émotionnelle avec les actuels opiijons du temps vivant (plačiau žr. Pikčilingis 1971: 225; Gudavičius 2007: 83). Laikini, situacinie choses (pvz., paviennie politici des scandales et etc.) signimi seulement un autre naujadaru: markauskiada (: Markauskas) iron. scandale sur le ministre de l'agriculture Broniaus Markousko des affaires agricoles, nusišalčiūtinti (: *šalčiūtintis: *šalčiūtinti: Šalčiūtė) iron. nusifotografuoti personnukei des réseaux sociaux et divertoges monde actrices Monikos Šalčiūtės style, pakildišinti (: *kildišinti: narės Gretos Kildišienė) „juok. sukompromituoti dėl politiko Ramūno Karbauskio proteguotos buvusios Seimo Kildišienės, pūkintis (: *pūkinti: Pūkas) juok. nouveladar, destiné à décrire les activités du parlementier Kęstučio Pūko, à la suite de laquelle il lui portent des allégations concernant le sexuel priekabiavimo“ ir kt. Quelques autres viveskus 2018 m. signes actuels du temps vivant, fixés ND kaip graži kalbos kūrybos apraiška ir kalbos bei jos kūrėjų išgalių paliudijimas (Miliūnaitė 2012b: 8): Sausuva (: sausas, -a) sausros apimta Lietuva (plg. 2017 m. kontaminantą Vilnecija (: Vilnius) 11 11 Plg. ND présenté l'exemple: Lietuvių kančios: lnai tikra Lietuva, šiemet déjà Sausuva [antraštė] Au lieu attto pluus seulement quelques lašai. Alors hier était extrêmement nusivylé beaucoup du pays agriculteurs, qui ont déjà pristigo même šieno vavijams. Ne que meilleure situation et dans les forêts, donc dzūkai pour l'instant reste sans zaradge. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nouveadarų radimosi circonstances et façons de faibre | 16 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (: pilstukas) menk. qui pardavinėja ou geria pilstuką (2,7 percent), étoždūnas (: звезде) iron. les hommes enzymités, garsenybres (habituellement de divertoges monde) (2,3 percent), mėšlainis (: mėšlas) menk. greitasis inshaiks visains type maistas (1,8 percent), stambutė (: stambus, -i) malon. apkūni, stambaus sudėjimo mergina ou femme (plg. pilnutė) (1,8 percent), kalbišius (: kalba) menk. nekoks, pro šalį tireant kalbininkas (plg. kalbišiūtė) (1,4 percent.), engykla (: engė) menk. les employés engianti entreprise (1,4 percent), apsisnukiuotojas (: apsisnukiuter) iron. muštynių, par lesquelles donnée dans veidą, participant (1,4 percent), trolija (: trolis, -ė) iron. communauté de trolių (0,9 percent), sveikatinė (: santé) juok. lieu où commerceujama des moyens d'amélioration de la santé et de la beauté surveillons (0,9 percent), runkelynas (: runkelis) menk. lieu, où susbūrées beaucoup runkeliais pašaipiai appelés des personnes (0,9 percent), baisuoklis, -ė (: baisus, -i) iron., juok. ce qui affisus, affreusement semble, comporte ar pan. (0,9 percent), girtuomenė (: girtas, -a) iron. prasigėrusi partie de société (0,9 percent), konservatorienė (: konservatorius, -ė) juok. influent politicien konservatorius femme (0,5 percent), davatkin (: davatka) menk. homme davatka (0,5 pourcent), shvaistytuvės (: shvaistyti) iron. traditionation švaistyti (valdiškus) argent (0,5 pourcent), spuoguočius (: spuogas) menk. kas spuoguot (0,5 pourcent), darnuva (: darnus, -i) iron. toutko, ce qui harnu, toutuma (0,5 pourcent) et beaucoup kt. D'après les données ND, on voit que la deuxième selon productivvumă moyen de façons de mots sandūra (31,7 pour cent.). Dūrinių darumą basežia ne seulement duomenyno matériau. tel sudurtines mots de mots (comparant eux avec préesages et galūnių vediniais) relativement au pagausement (Gaivenis 1980: 31) a été écrit encore auparavant. ND vyrauja stylistiquement marqués dūrinie, constitués de deux daiktavardžių (43,4 percent.), exemple., blusturgis (: blusa + turgus) menk. margus, dans lequel commerceujama utilisés des choses ou handdarbies, kiauliagyvis (: kiaulė + gyvis) menk. nonatūraliu (paspartintu) manière zaauginta kiaulė, špygsubinė (: špyga + subinė) vulg. une femme, dont très menques arrialiukas, zombadėžė (: zombis + dėžė) iron. les gens bukinant télévisorius (televisija) et kt. Itin darūs sont de deux daiktavordžių dūrinie (džn. 23 négatives conotations) dont la seconde sandas -žmogis, exemple., europažmogis (: Europa + žmogus) iron. relations de fédération grįstos résident de l'Union européenne sans État et nation, galvažmogis (: galva + homme) iron. homme de informations perkimšta tête, kėdžmogis (: kėdė + человек) juok. qui 23 ND remarques indique que le mot est le plus souvent utilisé en parlant de la rusiškąją propagandine televiziją. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nouveadarų radimosi circonstances et façons de faibre | 17 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 travaille sédimą darbą, miniažmogis (: minia + žmogus) menk. un homme du mobos, auquel caractérise nonūpestings attitude vers la vie, projektažmogis (: projetas + человек) iron. vivant du projets des homme, rinkažmogis (: rinka + homme) iron. un homme, vivant selon la libre marché dėsnius, sovietžmogis (: sovietai + человек) niek. l'idéologie soviétique servnavęs žmogus, šiukšliažmogis (: šiukšlės + žmogus) 1. menk. šiukšlinantis žmogus, tolerantžmogis (: tolerancija + žmogus) iron. du libéralisme idéologies suformué tolerantiškumą au-dessus des autres vertybies suscélés homme et valdžiažmogis, -ė (: valdžia + žmogus) menk., iron. un homme présentaudis en pouvoir; bureaucrate (plg. būdvardžio et daiktavardžio dūrinius: naujažmogis (: naujas, -a + žmogus) iron. nouveau type homme, šlykštažmogis (: šlykštus, -i + homme) niek. šlykščiai, bjeuriai trouvant et (or) besielgiant homme). Autila devrait mentionner et stylistiquement signifiés dūrinių darų pirmąjį sandą valdžia-, pvz., valdžiadurnis, -ė (: valdžia + durnius) juok. au pouvoir esantis kvailys, valdžiagalvis (: valdža + galva) menk. en possession; bureaucraas, valdžiagyvis (: valdža + gyvis) niek. niekinamasis représentant du pouvoir titre, valdžiatvarka (: valdža + tvarka) iron. savitvarkos priešingybė, t. i. enablement des autorités réglementer quelque chose quelconque domaine de vie de la société (pavy Spesi, médiaidą), valdžiasnukis (: valdža + snukis) menk. menkinamasis représentant de la puissance dansvardijimas, valdžiavyris (: valdžia + муж) iron. au pouvoir esantis homme (plg. daiktavardžio et veiksmažodžio dūrinius: valdžiagrobis (: valdžia + grobti) iron. qui zasigrobé le pouvoir et le pouvoirasiekys, -ė (: valdža + siekti) juok. qui cherche le pouvoir (candidate à la Seimu ou savivaldą)). Slightement moins duomenyne existe stylistiquement signifiés dūrinių du daiktavardžio et veiksmažodžio (32,2%) ce majoritairement noms de personnes, dont le second au sandu est est dirigé, nurodoma, kokį tie asmenys darbą dirba ar šiaip veiksmą atlieka, o pirmuoju – į ką tas veiksmas qui va du travail et de l'action objet (DLKG 2006:2), 16 exemple., spiritonešis, -ė (: spiritas + nešti) juok. spirito contrabandininkas, tautadrebys, -ė (: tauta + drebėti) menk. qui vagis, žinialaižys, -ė (: žinios + dreba dėl tautos likimo“, variavagis, -ė (: varis + vogti / vagis) „menk. spalvotojo metalo – vario laižyti) iron. qui sans saiko obtient connaissances sur internet et kt. Fixsuot un dūrinys seimasėdis, -ė (: Seimas + sėdėti) juok. qui siège Seime (c. y. membre de Seime), dont le premier dėmeniu dit non l'objet de l'action, mais sa place (DLKG 2006: 162). Il se passe un autre outil ou nom d'automobile: galvaplovė (: tête + plauti) 1. iron. dans les barbieres nouveauxdares radimosi des environnements et naudojama galvos plautuvė“, pupytvežis (: pupytė + vežti) „juok. automobilis, tinkamas AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – des façons de façonnements | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 des filles (pupytėms) porterti et kt. Des autres negausių daiktavardžio et veiksmažodžio dūrinių il est possible de mentionner naujadarus, qui dans leur signification remena veiksmažodžių abstraktus (DLKG 2006: 162), exemple., žinialaiža (: žinios + laižyti) iron. besaikis connaissances gaudissement Internet et kt. Duomenyne apstu daiktavardžio et veiksmažodžio dūrinių (neigamat konotacijos žiniasklaidos pavadinimų), dont la seconde sandas -skleisti (-skleidė): 24 brukalosklaida (: brukalas + diffusti) menk. brukalą (šlamštą) squeljiant média, galiostraida (: galia + skleisti) menk. influente médiida, qui son pouvoir est passilkie pour que manipuluât humains, formât une certaine opinion du public, klaidasklaida (: klaida + skleisti) iron. faidinant, erreurs squeljiant médias, klikiasklaida (: klikas spustelėjimas kompiuterio pelės žymekliu + skleisti) menk. populiarité, appelés des kliks (paspaudissements) besivaikanti média, manipuluojanti klaidinančia, sensacinga article Internet antrašte ou paveikslėliu, melostraida (: melas + skleisti) iron. mensu squeljiant média, mėšlasklaida (: mėšlas + skleisti) niek. neschvarius sujets squeljiant média, purvasklaida (: purvas + skleisti) menk., juok., niek., iron. purvą squeljiant, t. y. quelque chose noirodinant, shamejiant, niquinant médias, reklamsklaida (: reklama + skleisti) iron. šališka medijaida, fournissant seulement comériquement utile information, snargliasklaida (: snarglys + skleisti) menk. menkinamasse médias nommement et valdžiasklaida (: valdža + skleisti) iron. autorités sernaujant médias (plg. būdvardžio et daiktavardžio dūrinį geltonasklaida (: geltonas, -a + skleisti) menk. geltonoji (bulvarinė) média). ND données montreraient, que dūrinių sandai valdžia- (firmasis dėmuo), -skleisti (-skleidė) et -žmogis (antrasis dėmuo) producvūs stylistiquement žymėtų analogiją avec le mot médiaida. naujadarų dėmenys. Neatmestina tikimybė, kad šie naujadarai galėjo būti pasidaryti pagal Duomenyne fixerot paviennie dūrinie de 1) būdvardjio et daiktavardjio, exemple., klišakalbė (: klišas, -a + kalba) „juok. kalba, maišyta iš kelių kalbų“, linksmakojis (: linksmas, -a + koja) iron. ironisant joyeux neblaivių bâtybinaires šokis travail de constructions aikštelėje (pasidaryta selon analogie avec klumpakoju); 2) du chiffre et d'objettavordis, exemple., 25 dvikalėdis (: dvi 24 Šie dūriniai veikiausiai negalėtų remtis dabartinėje lietuvių kalboje paplitusiu daiktavardžiu sklaida, nes selon les règles de façons de mots devrait se queistis doikttavardžio galūnė, exemple., brukalosklaidė (: brukalas + sklaida); plg. šunuogė (: shuo, šuns + uoga) (plačiau voir LKG 1965: 447448; DLKG 2006: 154). LKG indique que „[d]ariniai, kurių antruoju dėmeniu imamas io kamieno daiktavardis, yra ia ir ė kamienų“ (1965: 448). 25 Naujadarą linksmakojis (: linksmas, -a + klumpakojis) effectivement peut être considérée et contaminantu. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nouveadarų radimosi circonstances et façons de faibre | 19 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 + Kalėdos) iron. dvejopai des autorités et des gens célébrés Kalėdos; 3) des formes de actionmajor (būtojo temps nonekiamosios rūšies dalyvio) et daiktavardžio, exemple., apverstsmegenis, -ė (: apverstas, -a apversti + smegenys) iron /. ce qu'inversstomis cerveauimis, i. i. atversščiai mąstantis; 4) actionmajordio et daiktavardjio, exemple., spoksadėžė (: spoksoti + dėžė) juok. televizorius, šikpopieris (: šikti + papierius) fam. toaletinis papierius, šnypštavynis (: šnypšti + vinas) menk. pigus gazué vin moussant; 5) prieveiksmio et daiktavardžio, par exemple, aujourdžmogis (: aujourd'hui + homme) iron. un homme dont la mémoire vise seulement aujourd'hui et n'a pas passé; 6) au nomzio et daiktavardzio, exemple., kitovalda (: autres, -a + valda valdyti) iron /. adverbi du priešingybė savivaldai, kai bendruomenę valdo ne jos, o savo interesais besirūpinanti valdžia“; 7) préveiksmio et actionmajordial, par exemple, sengyvena (: senas, -a aniai + vivre) menk /. homme, cherchant à vivre de la façon dont a été vécu auparavant; ilgasėdis, -ė (: ilgai + sėdėti) iron. des kas ilgai užsisėdėjęs (eidamas kokias pareigas)“. Matyti, kad dūrybos procese remiamasi įvairių parties de langue sandais. Un autre productif mode de fabrication lexique émotionnelle-expressive (sans la mentionnée apesagine de fabrication et fumryba) contamination (sąmaiša) (12,7 %.). Ce n'est pas un processus grammatical (morphologique) et ses effets (kontaminanta, ou maišiniai) darybiquement neskaidomi (nemotyvuoti) mots (Urbutis 2009: 355). Bien que contamination (angl. blending darybos procesas, kontaminacija, blend darybos rezultatas, kontaminantas) (Miliūnaitė 2014: 250) est nemorfeminis moyens de mots darymosi, cependant il est possible faire préludą, que conscientiinga pamažu dviejų žodžių sąmaiša (jų fragmentų jungimas į vieną naujadarą) (Urbutis 2009: 354–355) plinta dans les langues Lituanies. Darybinė ND émotionnelles-expressives lexicikos analizae indique 26 que l'Étatine) dirigeant personne, kiaulega (: kiaulė + kolega) juok. kiaulinant collèga, klerkvabalis (: nevengiama imtis netradicinio žodžių darymosi, o tokių darinių (kontaminantų) ND randasi vis naujų, pvz., biurozauras (: biuras + dinozauras) „iron. keletą dešimtmečių įstaigai (paprastai klerkas + karkvabalis) menk. menkinamasis le nom du propriétaire, melagienos -ė (: seimas + cosmonaute) iron. Seimo senbuvis, détouké de la réalité et ne sachant pas comment (: melagingas, -a / melagis, -ė + naujiena) „menk. melaginga, klaidinanti naujiena“, seimonautas, 26 Depuis 2014 m. ND contaminantes ont multiplié environ 2,3 fois, cependant pourcentagequement leur part duomenyne a augmenté très faiblement, i.e. de 3 à 4 proc. (Murmulaitytė 2018: 62). AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nouveadarų radimosi circonstances et façons de faibre | 20 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 La Lituanie de fait vit selon Seimo kuriams lois, vėminutyvas (: vėmė + deminutyvas) niek. vomti verchiant deminutyvas (mažybinis maloninis mot) et daugelis kt. Avec des prédélies stylistiquement marquées nouveauxadar des daromasi rečiau (4 percent), exemple., aptamsa (: tamsa) iron. apshvietos opposingybė (naujadaras pasidaryt selon analogiją avec le mot apšvieta), supermamytė (: mamytė) iron. mama, tropêta besirúpinant ses enfantsis et exclusivement au besidjiuojant, 27 nukalbinti (: kalbinti) juok. beaucoup parbinant ékamantinėti jusqu'aux derniersjų, surunkelėti (: runkelėti) menk. paversti runkeliu, et mixrusis façon de darybos (2,4 pourcent), exemple., galvapjūtė (: galva + pjauti + -tė) juok. masiškas ilgai dirigams postus occupant des valdininkų juok. des dirigeants de longues années entreprises publiques démissionnées de leurs fonctions banga, atleidimas iš darbo, siekiant atsinaujinimo ir skaidrumo“, valdžiapjūtė (: valdžia + pjauti + -tė) trešnėdra (: trešnės + ėsti 28 (ėda) + -ra) „juok. trešnių ėdrūnas“ (naujadaras pasidarytas pagal analogiją su žodžiu žmogėdra) 29 et kt. Darumu ne se caractérise pas et galūninė daryba (1,9%).. La plus grande partie negausių vedinių constitue nommées selon le sexe différumu (galūnės -ė vediniai): šviesulė (: šviesulys) iron. connue de (paprastai pramogų pasaulio) moteris“, tėvė (: tėvas) „iron. pagal genderizmo ideologiją – vienas enfants-élevants membres de la famille (ne importe, dont les sexes), zombė (: zombis) niek. perkeltine signification bevalė la mort est vivante femeriškosios sexos būtybė; mūzas (: mūza) juok. daiktavardžio mūza (deivė, poetinės kūrybos įkvėpėja) vyriškoji giminė“, sesutis (: sesutė) „juok. vyras, dirbantis médic sesele. Les derniers galūnės -as et -is vediniai appartiennent nommements selon le sexe différence du darybos catégorie, bien que grammatikų aprašues à cette catégorie attribuer seulement galūnės -ė vediniai. IŠVADOS 1. Darybinė Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno emocinės-ekspresinės leksikos analizė (tirti 479 unités de langue) a montré que les principaux stylistiškai žymėtų naujadarų darybos 27 Presque tout serait possible de entrevoir et précipicine darybą: aptamsa (: aptemti). 28 Rugiapjūtės analoginių darybų darybą peut être interprété dvejopai: įžvelgti mišrią darybą arba dūrybą, t. i. galvapjūtė (: tête + pjūtis) et valdžiapjūtė (: valdža + pjūtis). 29 Droite, naujadarą trešnėdra (: trešnės + ėdrus, -i) serait possible de considérer et sudurtiniu daiktavardžiu. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nouveadarų radimosi circonstances et façons de faibre | 21 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 les modes sont préesaginė daryba (45,7 pourcent), sandūra (31,7 pourcent) et nemorfeminis moyen de mots de darymosi contamination (sąmaiša) (12,7 pourcent). 2.Le plus productif darybos mode préesagines darybos dariausies mesures sont vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų preesaga -(i)uk, -ė et particularités pavadinimų (vardažodžių abstraktų) darybos catégorie preesaga -izmas: avec les deux préesagoms faite po 6,8 proc. stylistiquement žymėtų naujadarų. 3. ND données montreraient, que dūrinių sandai valdžia- (firmasis dėmuo), -skleisti (-skleidė) et -žmogis (antrasis dėmuo) producvūs stylistiquement žymėtų naujadarų dėmenys. 2,4 %.) et galūninė daryba (1,9 %). 5. Ce était le primordial ND étude émotionnelle-expressive lexique, qui effectué après 4. Menko produktyvumo yra priešdėlinė daryba (5,6 proc.), mišrusis darybos būdas révélée, visant approfondugnies examiner émotionnelle-expressive lexique darybos polinkius, fallait se baser diversiresniis et abusesniis sources. kad kai kurie ND naujadarai dar turėtų būti sistemiškai redaguojami stilistikos aspektu. Be to, 6. Duomenyne présenté la matière pravartu expyrinėti et etnolingvistikos, et aspects de mots de daybos. Emocinaires-expressives lexiques sankaupa indique que les consommateurs de langue réagissent à ces jours aktualités et gaba prikurti des mêmes diversierusių stylistiquement signifiés nouveadarų. Okazinių darinių gausa confirme un certain phénomène actualité. Il est évident que lexique est le reflet de société, et basée accumulé naujadarai (vivenamojo meto aktualijų ženklai) fournissent une précieuse information sur une certaine période dans la vie du peuple. ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ [žiūrėta 2019 m. gegužės mėn.]. ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.]. Miliūnaitė R., Aleksaitė A. Sudarytoja R. Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujazodziai.lki.lt [žiūrėta 2019 m. kovo–balandžio mėn.]. ISBN 978-609-411-147-1. https://doi.org/10.35321/neol. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LITERATŪRA Il est A l e ks a i tė A. 2018: Ypatybių pavadinimai Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Bendrinė parle 91, 127. Prieiga sur internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/91/Aleksaite_BK_91_straipsnis_apie_pavadinimus.pdf. B l a ž i ns k a i t ė D. 2004: Naujadarai et perdirbiniai publicitaire. Culture de la langue 77, 5665. D a b a š in s k i e nė I. 2010: The comprehension of derivational morphemes in early childhood: An experimental study for Lithuanian. Estonian papers in applied linguistics 6, 4350. D L K G 2006 Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo et encyclopedijah éditions institut. G a i v e n is K. 1980: Naujadarai et naujažodžiai. La science et la vie 2, 31. G i r č i e n ė J. 2005: Neologismes intégration dans texte. L'homme et la parole 1, 7882. Prieiga sur internet: http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/didaktinelingvistika-2005/girciene.pdf. G i r č i e n ė J. 2011: Naujažodžiai avec dėmeniu (-)tinkl-. Culture de la langue 84, 165177. Prieiga sur internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/84://Girciene_KK_84_straipsnis.pdf. G i r č i e n ė J. 2012a: Metakalbiniai commentaires comme élément d'un discours nouveaužodžių en ligne. Lituanistica 58 (3/89), 248272. G i r č i e n ė J. 2012b: Naujoji Lituiniens langues leksika: théorie et pratique. Metodinė priemonė [elektroninis išteklius], Vilnius: Edukologija. G i r č i e n ė J. 2012c: Pokyčiai, langue et école. Gimtasis mot 8, 1925. G i r č i e n ė J. 2013: Stilistiniai naujadarai Internet. Šiuolaikinės stilistikos directions et problemos: G u d a v i či u s A. 1992: Kalbos mokslo straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 79–88. tautiškumas. Native langue 6, 15. G u d a v i či u s A. 2000: Etnolingvistika, Šiauliai: Šiaulių universitetas. lexiquologie des problèmes, 6169. G u d a v i či u s A. 2003: Žodžio reikšmės definicijos tautinis aspektas. – Leksikografijos ir G u d a v i či u s A. 2007: Gretinamoji semantika, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. J a k a i ti e n ė E. 1988: Leksinė semantika, Vilnius: Mokslas. J a k a i ti e n ė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universit publikla. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai | 23 doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 K a b a ši n s k a i tė B. 1998: Lietuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai, Vilnius: Mokslo et encyclopedijah publishing institute. K a m an d u ly t ė L. 2006: Vaikiškosios langues caractéristiques. Bendrinė parle 79, 264271. Prieiga sur internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/://79Kamandulyte_KK_79_straipsnis.pdf. K a z la u s k a i t ė R., Ž u p e r k a K., M a c i en ė J. 2013: Okazionalūs deminutyvai: types et paskirtis dans le acte linguistique. L'homme et le mot 1, 90100. Accès internet: httpetalpykla.lituanistikadb.lt/fedora://objects/LT-LDB0001:J.04~2013~1371470739998/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content. K u l i k a us k a s G. 2018: Lituio code. Įpročiai ir būdas antics lietuvio prieš 100 metus, Vilnius: Tyto alba. L e h re r A. 2003: Understanding trendy neologisms. Italian Journal of Linguistics Rivista di Linguistica 15.2, 369382. La revue de linguistique italienne a été créée pour aider les linguistes à comprendre les langues et les langues. Accessible sur internet: httplinguistica.sns.it/RdL/15.2/07.Lehrer.pdf. LKG 1965 Gramatica Fonétique et morfologie des langues Lituaniennes I. Red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. M a t t i e ll o E. 2016: Analogical neologisms in English. Italian Journal of Linguistics 28.2, 103142. La revue a été créée pour aider les linguistes à mieux comprendre les langues. Accès Internet: httpwww.italian-journal-linguistics.com/wp://content/uploads_Analogical-neologisms-in-English.pdf. M i k e l i on i en ė J. 2000a: Naujoji lietuvių kalbos leksika (19911996 m. basé sur un texte du périodique informatique). Doctaro dissertacijos résumauka, Kaunas: Vytauto Maggiojo 65–73. M i k e l i on i en ė J. 2000c: Naujoji lietuvių kalbos leksika (1991–1996 m. kompiuterinio periodikos université. M i k e l i on i en ė J. 2000b: Méthodes Šiuolaikines aux innovations des langues tirti. Travails et jours 24, texte en base). Dactaro dissertation, Kaunas: Vytauto le Grand'université. dariniai. – Acta Linguistica Lithuanica 46, 73–80. M i k e l i on i en ė J. 2002: Analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potenciniai ir okaziniai M i l i ū na i t ė R. 2000: Nouji langues reiškiniai: naturelaliji i dirbtinė atranka. Acta Linguistica Lithuanica 42, 314. M i l i ū na i t ė R. 2006: À propos langue et nous, Vilnius: Lituviens institut du langage éditeur. M i l i ū na i t ė R. 2012a: Lituiniens langues naujažodžių duomenynas. Gimtoi langue 6, 311. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – nouveadarų radimosi circonstances et façons de faibre | 24 doi.org/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 M i l i ū na i t ė R. 2012b: Les consommateurs de langues et innovadarų kūryba. Gimtoi langue 9, 314. M i l i ū na i t ė R. 2014: Naujieji kontaminaciniai dariniai lietuvių kalboje. Acta Linguistica Lithuanica 71, 246–264. M i l i ū na i t ė R. 2015: Naujažodžių atranka et pateikimas Lituiniens langues naujažodžių duomenyne. Lexicographie et lexicologie 5, 161184. nouvellezodžių duomenyne. Bendrinė parle 91, M i l i ū na i t ė R. 2018: Naujažodžių pateikimas ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos 121. Prieiga sur internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/91/Miliunaite_BK_91_straipsnis.pdf. M u r m u l ai t y t ė D. 2016a: Lituiniens langues naujažodžių duomenimisynas et naujadarų tyrimų perspektīvas. Bendrinė parle 89, 127. Prieiga sur internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/89://Murmulaityte_BK_89_straipsnis.pdf. M u r m u l ai t y t ė D. 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui dans Bendrinės lietuvių kalbos žodyną. Acta Linguistica Lithuanica 75, 6888. M u r m u l ai t y t ė D. 2018: Kontaminacija et nouveauxadara des langues Lituaniennes. Langage et contextes 8 (1), 60–70. O f o r d M. 2001: French Words: Past, Present and Future, Clevedon: Multilingual Matters. P a l i o n i s J. 1985: Les sciences du langage commenmenys, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 1971: P a u l a us k i e n ė A. 2006: Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai, Kaunas: Technologija. Lituviens langues stylistika 1, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 2010: Stilistikos darbų rinktinė. Moksl. red. R. Koženiauskienė. Vilnius: Mokslo et encyclopedijah centre d'édition. P l a g I. 2003: Word-Formation in English, Cambridge: Cambridge University Press. R o z e n b e r g s J. 2004: The Stylistics of Latvian, Rīga: Latvijas Universitāte. S a v i ck i e nė I. 2006: Komunikacinė pragmatika et discours du situation objectif: cas de consommation deminutyvų. Bendrinė parle 79, 256262. Prieiga internet: T o l s t o j u s N. 2009: La langue et http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/79/Savickiene_KK_79_straipsnis.pdf. culture. Langue et personnes, 81100. U r b u ti s V. 2009: Verodžių darybos teorija. 2e édition, Vilnius: Mokslo et encyclopedijų naujadarų radimosi environnements et façons de faibre | 25 leidybos institutas. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 V a i c ek a u s k ie n ė L. 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. V a s k e li e n ė J. 2010: Dictionne de la langue Lietuvių nefiksuoti dariniai et leur funkcionavimas Antano Kalanavičiaus poezijoje. Philologie 15, 151166. V a s k e li e n ė J. 2011: Žodynų nefiksuotų darinių funkcionavimas Jono Strielkūno lyrikoje. – Res humanitariae 10, 5470. V o l e k B. 1987: Emotive Signs in Language and Semantic Functioning of Derived Nouns in Russian, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Žu p e rk a K. 2005: Tekstas etinės stilistikos požiūriu. L'homme et la parole I, 2528. Accès internet: httpetalpykla.lituanistikadb.lt/fedora://get/LT-LDB0001:J.04~2005~1367153622685/DS.002.0.01.ARTIC. W o h l g e m u t h J. 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin New York: Mouton de / Gruyter. Reçu 2019 07 21 Adopté 2019 12 18