BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
MINDAUGAS STROCKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
L'AUTYNLIETUVI LEGABLE GLONLIS
SAPŪNO IR ŠULCO GRAMATIKOGE
ESMINIAI VODŽIAI: Sapūnas, Šulcas, Compendium, žodynėlis, e imas, la ynų kalba.
ANOTATIA
M. 1673 Ispelli o in K is upo S Pūno e Teo ilio Šulco g ama icane dei Li uani, Compendium G amma icae
Li uanicae, su o in ai adinamoje Compendium, quasi u e le pa ole li e iški ado e in la ynų kalbą,
aigi joje de ac o slypi 1380 uni à di lie u iųla ynų kalbų žodynėlis. Da ques o a inio dizynėlio
peculia i à ede e, che lie u iškus pa olezus in la ynų kalbą aduc uomo, la cui ma oji lingua e a
okiečių. Si può a e conclusione, che Sapūno manosc i ione lie u iški pa ole sono s a e lascia e senza
e imų, e lo o in segui o aggiunge a Šulcas. Nonos an e smulkių e imo nonikslumų, ques o dizionėlis
o nisce alo ingų XVII a. Mažosios Lie u os lie u ių kalbos ak ų.
ĮVADAS
K is upo S Pūno e Teo ilio Šulco p epa a g amma ica della lingua li uanea Compendium
G amma icae Li uanicae, su o in ai chiama a Compendium, a li uanis ikos negozialo spesso
segnalima san umpa SC, è p ezioso XVII a. monumen o della lingua li uanee. Gli in es iga o i
conco dano che lei abbia sc i o K is upas Sapūnas, e Teo ilis Šulcas g amma iką isleido, qualche
cosa addėjęs e sc i oęs p a a mes. Na ū alo chiede e, cosa esa amen e aggiunge a Šulcas al
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Sapūno manosc i o. Come s udia o Tama a Buchienė, Jonas Palionis e Kazimie as Eigminas
27; Eigminas 1997: 19–22), be p a a mių, į p adinį Compendium eks ą bu o į e p os kai
(Buchienė, Palionis 1957: 21 ku ios es a i g amma icali Kleino, pa icola men e i capi oli di
ki chiamen o (S ockis 2007: 93100). Possiamo sape e solo an o? Ques o chia i si, sulla base di
Sapūno e Šulco g ama icane slypinčiu la ynųlie u ių kalbų žodynėliu, e è lo scopo di ques o a icolo.
1
Come è no o, K is upas Sapūnas (15891659), na o in Mažojoje Lie u oje, oppu e sconosciu o;
Kusuose, a ba Didžiuosiuose Rūdupėnuose, ėliau adin uose Enciūnais ( iksli ie a
Bi žiška 1960: 263), en a o in Ka aliaučiaus uni e si à, là zasi ašė come Ch is opho us Sepun
Li uanus paupe K is upas Sapūnas [ èliau il suo su name okiškai e a sc i a Sappuhn],
po e e ingas lie u is [a lie u ninkas]. Da o (e, na u almen e, dalla s essa suo no s Mažosios
g ama ikos) galima sp ęs i, kad lie u ių kalba jam bu usi gim oji. Jei nesame ik i dėl ku io
Lie u os au o iaus gim osios kalbos, può aiu a e e pa a dės e imologija. da il suo p o ė ių e a
A odo, kad Sapūno pa a dė y a lie u iška, me oniminės kilmės. A ai eiškia, kad kas no s
celiba ino Sapės (So ijos) sūnus, nežinia (pa s K is upas e a Mykolo
1
Ci a endo luoghi da Sapūno e Šulco g amma icos in ques o a icolo, sa à indica o o iginalalaus 1673 m. pubblicazione
pagina, che mol o acilmen e è possibile o a e e o og a uo zionale 1997 m. edizione. la pagina o iginale non nume uo
(p a a mėse e Jei pa ola inale), sa à indica o la pagina dell'au o izzazione o og a o inio 1997 m. Ci uando Kleino
g amma iką (se o iginalalo pagpii nume azione sma kiai suiu a ko ek ū os e o i), sa à indica o e o og a uo inio
ilascio (1957 m.), e o iginalalo pagine, dis inguendoli / segno. In quei casi in cui il nume o di pagina dell'o iginale Kleino
g amma ica a causa di e o e di ipog a ia non co isponda al e o, e à indica o sia il e o che il nume o di pagina
e oneamen e ip odo o; ques 'ul imo sa à sc i o in kabu ėse. Ci ando Compendium e Kleino es o, iene usa a
g a eminė ansk ipcija, sepa a o segni asc i endo solo g a emi e quei alog a us o liga ū as, che de ac o sono
s a i acquisi i la s a us dei g aphemų (s, æ; œ nepasi aikė), ma indipenden emen e dall'o iginal design del ca a e e
s ampa i o, i. y. il coside o go iško (s iuo caso Schwabache š) ca a e e z pe pe schoma z come e an iqua z, e non
la con empo anea one ica ansk ansk ipcija (pe ché ques o sa ebbe a e lo s esso, pe quan o simili, segni).
pa yzdžiui, „go iško“ š i o g pe ašy i šiuolaikinės one inės ansk ipcijos ženklu ɡ ien dėl o, kad jų iš aizda
Raidės sz sa anno così e ip odo e, indipenden emen e dal a o che nella s ampa o iginalalo esse siano s a e
kaip liga ū a (iš ku ios y a kilęs šiuolaikinis okiečių kalbos ašmuo ß), a a ski ai. Jei o iginalo spaudinyje į
„go išku“ š i u a spausdin ą žodį į e p a an iqua š i o aidė, ji pe ašoma aip pa , kaip i isos ki os aidės,
s ampa e senzausa e di qualche segnalazione. G a eminė ansk ipcija più co isponde allo scopo di ques o a icolo.
Ci iabili Compendium lie u iški pa ole, ak ualūs a gumen acijos požiū iu, pa yškinami.
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Sapūno sūnus; Bi žiška 1960: 263). Tu a ia possiamo ichiama e l'a enzione al a o che nella sua g amma ica
a p negausių mo e iškų a dų (ski ų mo e iškajai g ama inei giminei lie u ių kalboje
ilius uo i) paminė a i Sape = Sophia (25)
2
. Iš o galima a sa giai spė i, kad galbū ben pa s
Sapun così capì la p o enienza della sua sop annome.
Dal 1612 m. ino alla mo e Sapūnas e a Didžiųjų Rūdupėnų ( =Enciūnų) klebon. Come si suppone, la
sua g ama ica la sc isse ci ca 1643 m. (Bi žiška 1960: 264; Eigminas 1997 10). Ques a p a a mės,
nuomonė, no s li e a ū oje iesiai nieku nepasaky a, ik iausiai kyla iš 1673 m. leidimo
do e si sc i e che ques o eicalas e a ul a lus um sex um pul e e quasi ob u a SC 48 daugiau
come sei penkmečius dulkėmis za e s as, i. i. neišleis as: dalla da a dell'au o izzazione a si 1673
so ėmus 6 × 5 = 30 e o enu a 1643 anno da a. Tal'opinione dubi a o, pa e, non c'è ondamen o (se
solo p a a mė è s a a sc i a nello s esso anno in cui appa ì la pubblicazione, e non un po' p ima).
Inol e, ques o signi iche ebbe, che Sapūno g amma ica in e i à è più an ica che Kleino, uol
3
di ei, le appa enesse o e p ima delle lingue li uani g amma icos šlo ė. Anco a è no o che
Sapūnas e a uno dei Kleino g amma icos compan ada bių, al quale Kleine e a p es ina o il p op io
maneggia a ò g amma icos (Bi žiška 1960: 264; Eigminas 1997: 21). Anche Sapūnas no o e come
au o e di la iniche eilè aščių (Bi žiška 1960: 263; Koženiauskienė 1990: 244, 266267). Egli mo ì 1659 m.
Enciūnuose ( =Didžiuosiuose Rūdupėnuose) (Bi žiška 1960: 263; ZM 2014:
1555).
Teo ilis Šulcas (16291673) nacè anche Mažojoje Lie u oje, Vėlu oje (Bi žiška 1960:
343; ZM 2014: 1651; nell'ul ima on e ques o a o iene menziona o con claus o ico). En a o in
Ka aliaučiaus uni e si e ą, nello ha zais sc i a come Theophylus Schul z Welawensis Bo ussus
Teo ilis [in segui o il suo nome e a sc i o egolainga o ma la yniška Theophilus] Šulcas, Tu bū
2
ques o non e a un nome mol o comune, se Donelai is non lo chiamò nessuna di Me ă p o agonis i.
3
L'a e mazione che ques a g amma ica è s a a sc i a 8 anni (SC 255), è e onea (ques o sa à
Teiginys, kad ji bu o pa ašy a apie 1651 m., pa eikiamas bibliog a inėje šiuolaikinio leidinio ano acijoje
discusso in segui o). nella ul ima pagina del lib o (SC 336), c'è un e o e di s ampa.
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ėlu iškis p ūsas. Da ques o si può dedu e che Šulcas e a p ūsas (no s ques o può signi ica e
solo ci adini dello s a o p ussia), la cui na i a lingua osse s a a okiečių; ques o suppo asse e
okiška su name's o igine. Baigęs uni e si à, la o ò Nybudžių klebono assis en o (ZM 2014: 1651),
dal 1650 m. e a Išdagų klebonas, e 1662 m. di enne Ka nia os klebonu. Mi ė 1673 m. (Bi žiška 1960: 263;
ZM 2014: 1651), i. i. s essi s essi anni, quando u isleis a Compendium. Anche, menziona, che lingua gli
jis bu o laikomas ge u lie u ių kalbos žino u (Bi žiška 1960: 263), be nea odo, kad lie u ių
sa ebbe s a a na o ia. È delle conoscenze che egli abbia sc i o lie u ių okiečiųla ynų kalbų
žodyną (Bi žiška 1960: 263), ma ques o, se e s a o sc i o, neišliko. Pe inciso, uno dei suoi se e
igli, Jonas, Lazdynų (Lasdehnen) klebonas (ZM 2014: 1651), è lo s esso Jonas Šulcas, che 1706 m.
isleido Ezopočių pasakė inkinį lie u ių kalba. Poždaug an o sappiamo su en ambi Compendium
au o ius. S Pūnas e a 40 anni più anziano di Šulcą. Essi en ambi e ano Ka aliaučiaus uni e si àą
baigse luu e onų pas o iai Li u iškose pa apijose, lon anose una dalla al a non più che T akai da
Vilniaus. Come sappiamo da Compendium p a a mės, Šulcas Sapūną conside a a il suo maes o e da
lui e edi ò ki ados pa ašy ą g ama ica man aš į (all'epoca, quando Sapūnas la sua g ama ica
sc isse, Šulcui do e a esse e anco a solo di ci ca 14 anni). 1673 m., ci ca 30 anni dal sc i e e e 14
anni dalla mo e Sapūno, Šulcas g ama iką uscì e nello s esso anni mo ì lui s esso, essendo 44 anni
di e à. Cosa possiamo anco a scop i e dal es o di g amma ica pubblica a?
La maggio pa e delle g ama icane minimų lie u iškų pa ole sono ado e in la ynų
kalbą. Quindi, i è de ac o nascos a li e iansla ynų kalbų žodynėlis, sebbene e non
išsklaidy as po isą eikalo eks ą. Šį ak inį žodynėlį suda o 1380 iene ų (dauguma jų y a
ipo a i in un unico capi olo, e pa ilionie pa ole con aduzioni, ma c'è e pa ole di
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
junginių o iz isų sakinių). Co isponden e ocynellis da 2057 uni à di slypi e Kleino
4
g ama icane. Così de ac o abbiamo du XVII a.
dei lie u iųla ynų kalbų žodynėlius. Na u almen e, essi sono mol o più b e i che quan o
p eceden emen e pubblica i Si ydo diziona i, ma comunque essi sono p eziosi XVII a.
lessicog a ia Li uani, dai quali analisies è possibile qualche cosa scop i e.
1. ŽODYNĖLIO KEISTUMAI
Scel o S Pūno e Šulco g amma iką ede e, che le sue ocynėlyje sono di de e mina i
keis umų, galinčius p o oca e sospe imen o, che aducjui, aduciam lie u iškus pa olezus
in o la ynų kalbą, lie u ių kalba nebu o gim oji. Tokių queis umų non o e emo Kleino
ocynėlya. P ecisamen e ques e quis umaio dizionėlio Sapūno e Šulco possono aiu a e a p ecisa e la conoscenza sul con ibu o di ciascun au o e al
Compendium eks ą.
In p imo luogo, di pe sé comp ensibile, e Compendium, e Kleino g ama icane, aigi e nei lo o ocynėli, sono sia
seno inių g ama inių o mų, sia seno inių žodžių, o e o a žinomų žodžių, pa a o ų seno inėmis o a omi
signi ica ēm. A causa di ques o il le o e mode no non semp e po à u ilizza li comodamen e come diziona ii di
lingue Li uaneela ynas. Na u almen e, ali casi sono comple amen e nep iekaiš ingi e nep iklauso ai qui menėsimi
queis umų. Pe illus azione ale la pena menziona e alcuni: Skellu Debeo, Skellejau 57 (skelė i skolingam esse e);
Lazda Nux 57 (lazdynas, iešu medis; e lazda qui non signi ica pagalys e nux non signi ica iešu as); Skilliu Elicio ignem,
Skiliau 47 (skl i, sklia, skýlė įžieb i ugnį skil u u; ede e skl i 2 LKŽe), Gaudźiu Conq e o , Gauzdawau 49 (gaus i
dejuo i, ap audo i, skųs is; Mažojoje Ques o a icolo usa o Kleino ocynėlį du an e la p a ica degli s uden i
susci menino Ramunė Ma ke ičiū ė, a ualmen e Lais ojo dell'Uni e si à di Be lino (F eie Uni e si ä Be lin)
4
do o an è. Lei la ing azio anche pe le p eziose discussioni ema di ques o a icolo.

MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
in Li uania paludi a impo anza); Pas impu Rigesco, Pas ippau 56 (pas ip i pas i i, sukie ė i;
signi icazione, paliudy a e LKŽe), Wassa is Janua ius, Kowas Feb ua ius, Ka wèlinnis Ma ius
25 (ge ai paliudi i i ecchi nomi dei mesi Mažojoje Li uania) e k . Tu a ia alcuni casi sono un po'
più complica i.
1.1.Dubio i, ma nondimeno non in allibili casi
Nell'edizione del 1997 (SC 83) e a già s a o no a o e discusso il caso admįsu [sic; da u o
giudicando, ques o è co ek ū os e o e pe il la yniško p iešdėlio adį akos; do ebbe esse e
a mįsu], p onuncia o come di inabo 11. Può appa i e che la pa ola a minsiu qui la inicamen e
ado a numa ysiu, p onunciasausiu, sebbene nella g amma ica di Klein (KG 103 9) la s essa
pa ola a mįsu si aduce eco dabo ( ico dsiu). E iden e, che così aduce al a il signi ica o
della s essa pa ola, e Sapūno e Šulco g amma iche u e a a nel capo signi ica o a spėsiu. Un
al o caso, Melmů Calculus 26, anche se da p ima is a semb a, a si k yžkaulis qui sa ebbe
s ela o come asmenuka, nemmeno non c'è e o e. Melmuo qui signi ica k yžkaulio dolo e,
akmenligė; ale signi ica o paludi o e in al e XVII a. Mažosios Lie u os lie u ių kalbos
šal iniuose, come ediamo da LKŽe. La pa ola calculus in linguaggio la ynų anche po e a eikš i
5
kids ų o pūslės akmenį, aigi qui ediamo da essenza co e o e imà. A ejis Smagu auju
Pa asi um ago 51 dal p imo sgua do semb a nonla oi ikslus, a si la pa ola, eiškian i mėgau is
gus iais algiais, qui sa ebbe s elas i y en i come įnamiui ( . y. ėd el žiau i. Insigilinus isul a
che qui u i a a signi ica o el ėdžiau i, i e e non secondo
an ikinės isuomenės „pa azi ui“ (g . παράσιτος), algančiam iš šeimininko malonės) a
pajamas“. No s LKŽe okia eikšmė nepaliudy a, K is ijonas Donelai is ašė: u, lėbaudams i
5
Pe es imoniudijimo Maggio e in Li uania s . a icolinelį Si ydo 1642 m. o dodyne: K zyźá bolenie,
Lumbago, Melmenio sopulis SD3 137.
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
smagu audami, is Lauką con gje de e namą u a suėdei DM PV 465466. / Da ques o con es o
si ede che il signi ica o della pa ola smagu au i è non an o miglia e gus umynus, quan o
pio au i non secondo eddi o. Ques o con e ma Compendium e imą el ėdžiau i (i semb a
is o inę žodžio smagu au i eikšmę bu o galima į auk i į Lie u ių kalbos žodyną).
che ale A ejis Jauju Aq ã e idã sup[e ] in ũde e, Jowjau Jowe 52 anch'esso non è e udi o
e imas, no s žodžio jáu i (jáuna / jáuja, jó ė) eikšmę LKŽe pa eikia ik „ aus i, e s i,
maišy i, ne a ką da y i, jauk i jo alą, e la ase la iniška signi ica užpil i e dančiu
andeniu. Sul pensie o semb a che jáu i qui signi ica da y i jo alą non pe kel ine signi ica o,
e le e ine, . i. p epa s i una ce a ėdalą kiaulėms. Jo alo ing edien i po e a esse e
nuplikomi e den io aceniu, aci jáu i qui signi icasse quello che Žemai ijoje nasakoma
eiksmažodžiu pliky i, a Aukš ai ijoje lo co ispond ebbe o šu in i (apšu in i). Vedi di
6
conseguenza, qui in sos anza è co e a la aduzione.
7
Al le o e con empo aneo può appa i e che i casi Skinnu E adico 54 ( e imas signi ica aunu da
pašaknų; più sa ebbe ikęs ca po) e Nèkal ai impunè 67 ( e imas signi ica nebaudžiamai; o se
più sa ebbe ikę le pa ole innocue, innoxie o innocen e ) anche non sono mol o p ecisi, ma e lo o
non possono conside a si e amen e e a ici aduzioni. Alcuni casi semb ano in e i à ela i i
a ealij i del XVII secolo, ad esempio, Kèlines Caligæ 33 (i così pu e e imas Kleino g ama icane:
KG 166 72 70 /). Toks la yniškas pa ola classikinėje kalboje eiškė ka ei ių XVII a. e anco a ki okia
sandalai“. Sa aime sup an ama, ap anga bu o ienokia seno ės Romos laikais, ki okia
è o a, quindi ne e a aspe a si comple amen e ikslių a i ikmenų. Kokia con inia a da Cn 1171
bu o XVII a. lo ynų kalboje, s engian is uome ines kelnes iki kelių, ilgas kelnes, aulus,
blauzdines, kojines i į ai ius ba us pa adin i panašių omėniškų apda ų pa adinimais, ma y i
(s aipsnyje Vb ánie powszéchnié, odźież nóg). Lo s esso ediamo e nel XVI secolo, Pe ques a
6
in o mazione ing azio colleghi doc. d . Pe ui Ski man ui.
7
Už šią in o maciją dėkoju kolegei doc. d . Rasuolei Vlada skienei.
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
DD 23, 357, 434, 485, do e la pa ola caliga okiškai aiškinamas Hoß ode k iegss i el (kelnės
a ba ka iški ba ai).
8
Così come la pa ola a iu (Awju qs. Aweju. Induo oc eas Awejau 52) s ela o apsimaunu
9
blauzdines, ma, come ediamo da al i on i, XVII a. la pa ola oc eae la yniamen e e ano chiama i
e amme i auliniai ba ai o aulai, plg. menė ą Cn 1171 e ne u is paliudijimus Si ydo ododyne: Bo ,
ke o y. Oc eæ. Czeba ay SD3 21; Cholewá. Oc ea. Aułas SD3 30; Nágolenice źołnie skie, Oc eæ
mili a es. Czieba ay ka ieywiu SD3 189 e Sko nie, Oc eæ, mullei. Cieba ay SD3 406. Essenzialmen e
lo s esso caso è e Sźawju Displodo, Szowjau Szowe 52, do e la pa ola la iniška signi ica
pokš eliu o sp ogdinu; o iamen e, che qui eso in es a spa amen o da a mi da spa amen i, dei
quali ana i i omėni igno a ano. Sciss an o più sospe iimen i pone azionimazodio saugo i
e imas la ynišku pa ole, eiškiančiu saugo is: Sawgmi qs. Sawgoju Ca eo, Saugojau 53 (halle
sa ebbe ikęs cus odio). Tu a ia del e bo sa conse a e signi ica o saugosi, e i è paludi a
LKŽe, aigi ik õs klaidõs qui non. Gius o, nello s esso Compendium la s essa pa ola Saugmi
appena die o poche pagine di ado o già Cus odio 58.
A p ima is a può appa i e un e o e būd a džio õdas (sla izmo, eiškian is so in an is,
pasi engęs) e imas p ie eiksmiu mielai (Rodas liben e 67), ma ques o caso
8
Kadynišku pa ola caliga dal medie aggi sono s a e chiama e e kelnė, anco a is o da Hanzíko á 1988: 95, do e si
a e ma che chekų pa liamo da XIV secolo paludi o kelnių nome kalho y, de i ęs da i ališkos o ma *caligo e
ka iški ba ai con ilgais p iglundančiais aulais, che a sua ol a e a de i a a da lo . caliga. Pe inciso, ques o in ine è
e nel linguaggio li uano no o della pa ola kalgo kės (pėdkelnės) p o o ipo: le p ime pėdkelnės nel mezzo del XX.
nella allo a So ie ica Unione, aigi e nella occupa a Li uania, e ano impo a e da kelnai ės su kojinėmis; plg. nella
Čekijos ( uome inės Čekoslo akijos), o an jų pakuo ės čekų kalba būda o ašoma kalho ky punčocho é (pažod.
seconda me à del XX a. a a a Li u išką denominazione kelnės-kojinės). Sebbene gli ul imi a i menzionan i
on i in e ne e non abbia lo s a us di ecensibile a icolo scien i ico, le lo o in o mazioni, appa is, non c'è
mo i o non i ilizza e. Pa ice ca online pe le pa ole kalho y, caligo e, caliga, kalho ky
punčocho é (į ai iai juos de inan ) pa odo nemažai šal inių su okia in o macija.
9
San umpa qs. qui signi ica quasi ( a si, a y um), . y. si dice che l'azionemazodio a iu u u ois empo
cos i ui o così, a y um il suo esamois empo sa ebbe a ėju.
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
spiega Neselmano diziona io: Je z wi d Ródas, Róds allgemein als Ad e bium geb auch ,
ge n, willig N 445.
Abejonių può causa e e alcuni nomi di pian e, ma, come mos a l'espe ienza, nomi di biologiche
specie nei diziona i, specialmen e anųjų lingue, è semp e keblus cosa e di assolu o coe enza qui
mai ne e a aspe a si. Compendium sc i e che g ikiai è panicum (G ikkai Panicum 33), ma,
accon Si ydo, panicum è so os: Be . Panicum. So os neiźsiszákoij, so os kulines SD3 10 (anche
z . kūlinis 4 aiškinimą LKŽe). Lęšiai, accon Compendium, sono cice es. Ques o signi iche ebbe
ži niai, solo pa a a a ne aisyklinga plu ale ( ik P obabilus smulkus apsi ikimas, se non e o e
10
della ipog a ia); e imas len es sa ebbe es a o più. Secondo Kleino e anche Si ydo, cice
( aisyklinga ienaskai a) è g ikiai: g ikkai ocymum, cice KG 166 72 70 /; Ta á ka ia zyna, Ocymum
( ulgo) cice . G ikiey SD3 442.
Ol e a ques o, Sapūno e Šulco g ama icane (caup e be ku ioje sudė ingoe libgoe) sono e smulkių
apsi ikimų, che di icil sepa a e dagli spus u ės e idi. Semb a che p esen ando nel la iniškio
uſp aſſu in elligo 2 a si ado ne du ko ek ū iniai apsi ikimai, po ieną i lie u iškame, i
e bo: se ques o osse [su]p assu in ellig[am], ques o eikš ų sup asiu. Lie u iškas pa ola così e
co eomas 1997 m. pubblicazione (SC 65; anco a plg. Kleino sup an u in elligo KG 197 103 101). Anašus
caso è d įsu audeam 11, do e la yniška o ma signi ica non d įsiu, o Expe gisco ), źi kles Po pex
„d įsčiau“ ( u ėjo bū i audebo). Tokie a ejai kaip Nubundu Expe giſco 55 ( u ėjo bū i
33 ( u ėjo esse e Fo pex), Isź e illuc inde 65 ( u ėjo esse e illinc, inde), T ysdesźim T igin i 29
( u ėjo esse e T igin a) sono quasi senza dubbio imp us u ei e o i. Aki aizdi imp us u ės klaida
è 67-ame (spaudos klaida; in eal à 69-ame) a pagina, do e a sp in din a ši aip: Po, sub, sub e .
An e, co am. u o ques o in e i à è spiegazione, qualiie
10
G ama iškai aisyklinga daugiskai a bū ų cice a, be , kaip ašoma Cice ono amžininko Ma ko
Te encijaus Va ono eikale Ci ca la ynų kalbą (De lingua la ina, 8.48), ques a pa ola è ienaskai inis e
mol eiskai a cice a apsk i ai ne a ojama.
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
signi ica o sa ebbe susige i, abso be i) in gene ale di icile o a e pa a a a sc i u a
monumen o. Un po' an o dubbi può solle a e il a o che Bessige iu sc i a con due - -, come
oce, che si o a da an i a lo o, sa ebbe umpa, ma esa amen e allo s esso s esso oglio
sc i a e la pa ola źe iu, źe ejau, che da e o è žė ė i (non že i; e imas Scin illo lo
con e ma). Un al o caso non chia o è Pe iu La o, Pe ejau 48. Lo inisches e imas è p ausiù,
a si lie u iškas pa ola sa ebbe pe i, . y. p aus i pi yje. Kyla g ande sospe o, che in eal à qui
usa o la pa ola pe ė i (ku iam sa ebbe ikęs la yniškas incubo upė i, pe ė i, pa iona o ascian
pa olaí upė i 52). Dal lessico Neselmano non ede e, che pe i e pe ė i sa ebbe o s a e con usi,
20
aigi possibile cosa, che li con ondesse Compendium lie u iškų žodžių adu o e. Ne addi a alla
necessi à e il a o che in amma s essa pagina la pa ola, che da e o è sė i, ha esse e il empo
Sejejau. Tasse le e e -ejpad igubicazione sicu amen e è imp us u e e a a, pe ché u ojo
empo o ma *sėjėjau, ai nos i sape e, non nepaliudi a non solo Mažojoje Lie u oje, ma e in
gene ale niucchia.
21
mol o dubbio caso è Swellu Glisco, Swillau 54, comunque, neap a as nella 1997 m. pubblicazione. Le
o me della pa ola Li u iško p obabilmen e sono s il i, s ela, s ilo, aie che sa ebbe apa esi o a
amilia i pa ola s il i, s yla, s ilo, sebbene po ebbe o esse e e s el i, s ela, s ilė ( a ojamam
signi ica o s il i o s ilin i LKŽe; beje, Li humažodis s el i paliudi o p incipalmen e Mažinkluosios
pamose). Lo inisches e imas signi ica plės is, b ink i, pūs is, didė i. Ques o s ano caso si può
spiega e di di e si modi, ma non ci zè abbas anza da i a cui nemmeno uno sceglie e. Fo se la
scel a di ques a pa ola de e minò il a o che la pa ola glisco in le e a u a la ynų è usa a e
pa lando di uoco, ad esempio, Luc ecijaus Sulla daik ų p igi į I giesmės 474u ila: ignis gliscens
ugnis besiplečian i = sma k usiauenan i = įsidegan i? Sulla base di ali consumi
20
Pé u, pe ẽjau, ẽsu, ẽ i, b ü en, on den Vögeln. An pau û pe ẽ i, au den Eie n si zen 285. Pe u, pẽ iau, pe su, pe i,
Jemanden baden; mi dem Badequas schlagen; auch dann allg. Jemanden schlagen, p ügeln <...> N 286.
21
Neselmano ko odyne: Sẽju, sẽjau, sẽsu, sẽ i, säen. Ropes sẽ i, Rüben ode Ka o eln se zen N 459. Hako
o dodyne: Sė i sen, p s. ju, p . già, u . con H 115.

MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
esempi, o se e possibile qui inso ge e simili udine al signi ica o s il i. Likimi à, che il adu o e
qualche ol a sa ebbe con ondijès okiškus pa ole schwelen usen i, s il i e schwellen in i,
pūs is, semb a nedidė, pe ché così con ondi e possibile solo s aniimas, e non madmosios pa ole.
Fo se XVII a. Mažosios Lie u os a mėse da e o i i a al o e impaliudi o e bo s el i (skolinys
om okiečių kalbos?), eiškian is pūs is? Sebbene i diziona i non lo con e mino, una iga di
22
Donelaičio solle a ce e pensazioni: Tūls nus ilęs ponpalaikis, ods, ide si bu amo DM VD 278.
23
Cosa signi ica esa amen e qui nusuleso? Semb a che ques o luogo susci asse dubbi a mol i:
LKŽe iene o ni a l'in e p e azione (ci a endo p ecisamen e ques a Donelaičio luogo)
nusigi enęs, nususęs, ma Rėza (che o se a ebbe do u o meglio capi e Donelaičio a mę, e
quindi e le sue immagini ingus posagi) adusse comple amen e le e ji: Manches He lein,
e seng am O en, e lach zwa den Baue egnudęs p ie k osnies (R 47). È da e o qui dis elęs
ne eiškė nu ukęs, išpuū ęs? Anco a si può con on a e al a Donelaičio igau è, do e mol o
simile in azè (i ale in la medesima posizione hegzame o) usa o la pa ola pil o as: Kad pil o s
koks ponpalaikis aipo p asikeikia DM VD 126. Summa summa um, wi hou nuo i da i imanga
nonlišku, pe ché Compendium la pa ola s el i (a s il i) in e s as glisco, ma nonsemb a, che
ques o sa ebbe buon e imas. Un al o caso che solle a ince ezze è Sellu Sali am emi o,
Sellejau 57. La inico e imas signi ica seiles išski iu. Se la pa ola li e iška da e o è selė i, sela
(seli, selėja), selėjo, allo a esso signi ica sėlin i. Così si indica e LKŽe, ci ando a ie on i,
ypač Mažosios Lie u os. LKŽe a p jų paminima i ši konk e i ie a (SC 57), adinasi, yliai
22
E imologijos žodynai su a ia (h ps://www.dwds.de/wb/e ymwb/schwellen), kad ši šaknis, eiškian i
pūs is, è paludi a solo nelle lingue ge maniche (plg. ingles swell pūs is; beje, a causa di ques o al o pa ola schwelen
usen i, s il i plg. a uali inglesi swel e leip i dal calščio). Quindi bal iško pa ola (bend o con ge manais
indoeu opie iško pa eldo) *s el i pūs is p obabili à di esis enza semb a nedidė. Nonos an e il p es inys da okieć
della lingua one icamen e sa ebbe sicu amen e įmanomas, plg. s ẽlis da okieć Schwelle slenks is K 417, LKŽ.
23
Žodynuose galima as i ik okias eiksmažodžių s il i i s el i eikšmes, kokias žinome daba : Swelù,
swél i, s. u. Swylu N 508; Swylu, swillau, swilsu, swil i, glimmen, schwelen. Swelù, sweliàu, swélsu, swél i, dass. N 509;
[swelu, sweliau, swelsiu, swel i = swylù, schwelen.] K 417 (lauž iniai skliaus ai in ques o diziona io Ku šaičio signi ica
che di ale pa ola non lo sape a na ojoje a mėje, ma solo da on i di sc i u a).
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
iconosciu o che SC la yniškas e imas ne egias, ma nell'au o izzazione del 1997 i enu a
co e iga i o ma selė i, e signi ica o seiles dis ingi i SC 313. Possibili due in e p e azioni:
oppu e si a a della pa ola selė i, a en e signi ica o sėlin i, oppu e o iginaliame l 1673 m.
Compendium pubblicazione a i a a spaudos e ida ( aidės -ell ie oj -eil-). Ve odį seilė i
a oja e Donelai is: Così che gli mol isyk seilėdams suo linguzu ėlis DM PV 519.
Un al o caso dubbioso è Kibźdu Submo eo, Mo o, Kibzdejau 57. Kibždė i signi ica k u ė i, e
la yniškas e imas dice pas ūmė i, mo in i, aigi o se u i a a in es a k u in i. Se da e o la
pa ola kibždė i kadaise po e a a e e anzi y inę signi ica o, o ques o è adu o e e ada,
nežinia ( u bū l'ul imo caso).
Vale la pena un'al a ol a ico da e, che nella g amma ica di Kleino ali dubbioo ină e imă non
o e emo. Tu e le lie u iški pa ole, che i sono ado e in la ynas lingua, nonos an e XVII a.
sc i ybos e a chajiškų o mų, sono chia e al con empo aneo li a iano e slandžiai de a con la yniškai
aduzioni. Tu o, cosa dubbioo ino si può o a e in Kleino g amma iche, be già menė ų quan o
d abužių pa adinimų, y a keli a ejai, iksliau, ienas pluoš as a ejų, kai lie u iškas esamasis
appe ikslių augalų a XVII a. empo pa ašau iz e s as la ynišku pe ek u ( a si lie u iškai bū ų bu ę
aſz ſawa wa da pa aſzau, ego meum nomen ſc ipſi; u ſawa wa da pa aſzai, u uum nomen ſc ipſiſ i;
jis ſawa wa da pa aſza, ille ſuum nomen ſc ipſi ; aſz awa wa da pa aſzau, ego uum nomen ſc ipſi;
pa ašiau a esu pa ašęs): u awa wa da pa aszai, u uum nomen sc ipsis i KG 243 149 147. Da u o
24
giudica o, ques o è casuale neapsi gua damen o. Qual che sia s a a Danieliaus Kleino e ninė o igine,
o iamen e, che il suo linguaggio li uano osse eguale al mokėjimui gim akalbio. pubblicazione.
Tu a ia non do ebbe so ge e l'imp essione, che in enda 'hai knibždė e knibžda e o i.
Tokie y a abejo ini lie u iškų žodžių e imo į lo ynų kalbą a ejai Compendium
24
Tai ik ai esamieji laikai, o ne kokie no s one iniai a o og a iniai bū ojo laiko a ian ai, plg. ik us i
ispe i amen e in e s us bū uosius empi: musze e be a i KG 195 101 99, a nesze... a uli KG 241 147 145 e
k /.
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Come menziona o, li e iškų pa ole e posakių e imų į la ynų kalbą è 1380, e abejo inų di lo o è solo
an o, quan o discussa in ques o a icolo. Tu i gli al i casi di aduzione sono gius i e aiklūs. T a
di lo o è e caso, che, come semb a, sbaglia o capi o LKŽ o ganizza o i: LKŽe pa ola pask is i 2
(pask iñda, pask o) 2° signi ica o basa o unicain ele pos o su qui discussi da g amma icosa
(nu odoma SC 55) e quella signi icazione p esen a a išg iež i, изg emž i. P uessa o quel caso
Compendium es o, ediamo: Pask indu Ca us io, Pask i au 55. La inico e imas sa ebbe
uščia idu is (a įdubęs) ampu, cioèi cioè, ques o e mine signi ica o è non išg emž i qualcosa, che
di en asse uščia idu is (ques o sa ebbe ca um acio), ma pačiam uščia idu iam di en a e, . y.
iš e ė i o įdub i.
2. VODYNLYJE PATIKTI VERTINGI DUOMENYS Ap a iamene ocynėlyje anche ci sono mol i
in e essan iı e alo ingų cose, che non sono l'ogge o di e o di ques o a icolo, ma nondimeno li
ale menziona e. In esso possiamo o a e paludi a o la lis a dei nomi delle di ini à li uane an iche
(Kaukas, Gab a as, Gabjaujis, Velinas, Žemyna 2425; Kleinas liudija o mą Žemynė KG 157 63 61), dei
nomi dei locali e dei esiden i (p ūsas, P ūsa; įs liudija o mą P ūsija KG 158 64 62), Kleiaučius,
ka aliaučionis, Danckas [Dancigas o Gdanskas], danckionis, Tilžinas, ilžinka, Įs u is, Ka alėnas,
Ka ena a [Ka nia a], ka ena iškis [ka ena iškis], Li huania, be ninkas 19, 25; andame e Kleinas,
pa e di ques i nomi ien ano in en ambe le lis e. Così come Compendium ocynėlis es imonia e
anąją pa ola kunigaikš is signi ica o, mi abile dic u, non pe ekusią in LKŽ: Kunigaik[s]ź is P incipis
ilius 19 aldo o, mona cho (kunigaikščio signi ica o a uale) signi ica o; ques 'ul imo signi ica o
della pa ola kunig è en a o in LKŽ). Che non si a i di qualche casuali à o a icinamen o, is o
sūnus“, plg. Kunigas P inceps 19 („ aldo as, mona chas“, . y. „kunigaikš is“ daba ine
dal con es o, do e in s esimo capi olo, in pagina 19, si menzionano di e si go e no e i lo o sūnų
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
i ulai: Ka alius Rex, Ka alunas Regis ilius; E cikis P inceps, E cikai is P incipis ilius, anche
Klebonas Pas o , Klebonai is Pas o is ilius (pa liamo, o iamen e, di liu e onų klebonus, che
e ano s a e edę e u ė ano aikų). Possiamo anco a con on a e con Kleino es imoniim:
Kunigas Dominus šeimininkas, so ano, Kunige Domina šeimininkė, aldo ė 65 (plg. e al i lì s esso
Kleino o ni i pa ole).
KG 118 / 24 i Kunigaikś is P incipis ilius, P inceps „ aldo o sūnus; aldo as“ KG 161 / 67
2.1. Klasikinių omėnų au o ių ci a os
Compendium pa olaynėlyje a a i sakinių, cui illus a a Li u ians lingua sin aksė, è e
qualche classiche omėnų au o ių ci a as. Anche e umpos, esse sono comunque più an iche
conosciu e ques e ope e aduzioni in lingue Li uanee. T e di lo o indica e e au o i, men e
alcune al e sono senza au o i à indicazione e 1997 m. pubblicazione imase non iden i ica e.
25
Ecco ci azioni con i ci a i au o i:
Ipacź[ę] Lieko ys ę u , an a àusźimo Ligg[o]sa kuno ka sźcźius. Sing[u]la e emedium haben ad
e ige andum in mo bis co po is a do es. Plinio 8687 (è s a o a sp in din o Ipacźe, Liggůsa,
Singnla e). Ques o è Plinius Vy esnioio ci a a, che signi ica u i pa icola e cu omąją a ybę
26
a aušin i nelle mala ie co po ka ščius (apie sel ine ynuoges). Neigi wiena iecźis ku i su
jednojimo Deiwjû pa ei is ne a uźlik a. Neq[ue] ulla es e ques o sos ienežia, che ko ek ū os
e o i si possono aspe a e non solo li a iškues, ma e la yniškues
quæ ad placand[os] De[o]s pe ine , p æ e iſa eſ . Cic. 86 (bu o a spausdin a placandum Deus,
25
1997 m. pubblicinio p a a mėje (SC 19) menziona i solo due ci a i, Plinijaus e Cice ono, dimen išus non subi ous
ap a simą Ho acijaus ci a ą, iden i ikuo ą SC 223.
26
Na u alis his o ia, XIV. (in alcune pubblicazioni la nume e azione dei capi oli di e isce, ma ques o sa à
ci ca XIV lib o ul imo ečdalio all'inizio del 99). Tu o l'a enimen o di Plinijaus in lingua Li uanei non è ado o ino adesso.
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
nelle pa ole; inol e, in alcuni es i di Cice one in nuo ašu (e mode ne pubblicazioni) in ece
p ae e isa iene usa a p ae e missa quasi nello s esso signi ica o). Ques a ase di Cice one da
III linguaggio p ima Ka iliną (In Ca ilinam, III.20), che signi ica Nė uno cosa, che ma mo e iškosios
27
giminės o ma dei ės e ano chiama e ana iche Li uānijas (deciò e omėnų) di ini à in gene ale;
p iklauso die ams pe maldau i, nė a [ =nebu o] p aleis as“. Deiwjû čia pažodžiui y a dei ių,
pe ciò ik e ebbe di e che la pa ola dei ės (daugiskai a) una dei ecchie signi icazioni è
semplicemen e die ybės (non solo mo e iškos die ybės), plg. mol iskai os люди mo e iškąją giminę
anuosie sc i uose. LKŽe p esso la pa ola dei ė, comunque, ale signi ica o non è menziona o,
anche se lì ipo a o in Maž ydo asi Tos dei ės jums canno ничего хоро дать pa u a o il
signi ica o della pa ola è esa amen e ale (die ybės; in ado con es o Maž ydo menziona e
di ini à in e i à sono i iškos).
Gia ampi Boba, ô acźiau uoi g aźi egiama bu . Fis anus & amen is o mosa ide i Ho a .
4. Ca m. Od. 13 81. Come e indica o, ques a ci azione da Ho acijaus Odžių (Ca mina, IV.13.2 3).
O iginalis è la cosidde a IV Asklepiado s o os 2osios eilu ės pabaiga e 3-oji eilu ė, e
lie u iškas e imas è isai a i o iginalalo me o.
28
Alcuni delle omėnų au o ių ci azioni lascia e senza au o ys ės i e odų. Ecco lei: Kodel u
we a a gu nè we a o wa do Sakysu. Digna uo cu sis indignaq[ue] nomine, dicam 76. Ques o è
Ma cialio epig ama III.34 la p ima igau è (hegzame o). Lie u iškas e imas anche è
hegzame as (jį deklamuojan eikė ų a e eliziją e a gu, come la yniškuose
hegzame uose), impinasi, ques o è anks y a (no s e non s essa anissima) lie u iška
hegzame o eilu ė. Visa Ma cialio epig ama è così: Šiuolaikinį e imą si può ilege e in ques o
27
lib o: Ma kas Tulijus Cice onas. Talbos, ado a E. Ulčinai ė, Vilnius: P adai, 1997. P. 118169.
28
Šiuolaikinį e imà si può o a e qui: Ho acijus. Ly ika, ado a H. Zabulis, Vilnius: Vaga, 1977. P. 183.

MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Digna uo cu sis indignaque nomine, dicam.
F igida es e nig a es: non es e es Chione.
Epig ama me ginai, chiama a des ina a Chionė. Il nome g eco Chionē (Χιόνη) signi ica
app ossima i amen e Snieguolė, o Sniegė, e u o l'epig ama signi ica Kodėl u ale e [allo
s esso empo] non al a il p op io nome, accon iamo: sei edda [ =neais inga] e sei buoda
[ amsaus gymio, che non e a conside a o idealu di bellezza omėnų]: Snieguolė esi e [allo
s esso] empo. Eszis uoja e con empo aneo di ques o es o, come e quasi di u i gli al i
(issky us obsceniškiausias) Ma cialio epig amų, e imas. Da ques a epig amma scel a
29
sin assii illus a e semb a che
Compendium au o i, sebbene e osse o lu e onų pas o iai, app ezza ano giojsmus e i a
omėnišką sąmojį. Si può no a e che sulla pagina 84 pe illus a e la ges ione linksnių è scel o
30
un compoinys di pa ole miliu me gą; ma posakis pa eimi mylėjęs 8 p obabilmen e signi ica
pa einu a ous se izio a amico o similiamen e (plg. Donelaičio a oseną pamylė i =
pa aišin i DM RG 116), pe ché al imen i so ge ebbe ques ione, da quale is i uzione
esa amen e pa la o e pa ei i
(pa eina).
Kàm an bene? Cui bono? 79. Anche se umpa posakì, ma egli è no o dal linguaggio di
Cice one Za Roscií (P o Roscio 84, 86 e c.): Kam ques o [Roscijaus ė o nužudymas] ha
da o bene icio? Plg. a uale posakį ( u bū in ine de i us da ques a lingua di Cice ono)
31
kim è u ile?
29
Ž . Ma cus Vale ius Ma ialis. Epig amos, ado o A. T. Veličkienė, Vilnius: Bal os lankos, 1998. P. 74.
30
By he way, come menziona a, Šulco sūnus Jonas 1706 m. isleido Ezopo pasakėčių ( ap lo o e a e da Fed o bei
Ho acijaus kū ybos žinomų pasakėčių siuže ų) e imus in lingue li e is e. Fo se an ichissima le e a u a
pomėgio egli e a e edi a o da pad e.
31
Ž . : Ma kas Tulijus Cice onas. Talbos, ado a A. Kučinskienė, Vilnius: P adai, 1997, 3588.
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Sug ysź u walgęs. Redeo obsona u 85. Anche e umpas posaccio, ma egli è ci a a da Plau o
komedijos D yniai
32
(Menaechmi 277, 288). Pažodinė šio posakio eikšmė y a „g įž u
p o edūpinęs algio (p z. apsipi kęs u guje), ma ques o non qualche e o e di aduzione, e
possibile pe kel inė signi ica o.
2.2. Ci azioni Bibliche
Anche Compendium es o con iene ci ca 90 Li u iškų e co isponden i la yniškų An ico e Nuo o
Tes amen o ci a , no malmen e con accu liimi i e imen i. Mol i di lo o la inoinisca a ian e
coincide con il Vulga os es o (o di e isce solo nežimiai) e co esponde Li u išką eks ą.
Tu a ia c'è caso, da cui semb a, che Li u iškam es o scel o sbaglia o co ispondimen o da
Vulga os: Gi iasi Pik ybe, si e isź Pik ybês sawo. Glo ia u Pecca o in deside iis an[im]æ suæ. Ps.
3 10, 79 (è s a o app in p annmiæ). Il Salmo indicazione p esen a a co e amen e, ma il suo es o
la ino signi ica gi iasi nusidėjėlis nei suoi sielos oškimuose (A. Rubšio e Č. Ka aliausko 1998 m.
e ime: Juk nedo ėlis puikuojasi s ojim s ca kėslais). Semb a che il es o li uano sia meglio
co isponden e un luogo da Ps 52:3 (Vulga oe 51:3) glo ia u in mali ia (gi iasi pik ybėje, che
pik ybėje“; isas sakinys: quid glo ia u in mali ia qui po ens es iniqui a e? „kodėl gi iasi
po en e è injus iumu?; A. Rubšio e Č. Ka aliausko e sione: Kodėl e imų, a la yniškus e imus in
didžiuojies, nega bingas galiūne, sa o da bu nedo u?“). Tai galiausiai pa i ina į a imą, kad
p adiniame g ama ikos ank aš yje isi a be eik isi lie u iški žodžiai i sakiniai bu o be
segui o aggiun o al o uomo, aigi Teo ilis Šulcas.
32
Comedie con empo aniù e imą (Aleksio Chu gino) si può o a e in ques o lib o: An ikinės komedijos, sud.
D. Dily ė, Vilnius: Vaga, 1989, 445504.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
3. ŠIUOLAIKINIŲ VERTIMŲ NETIKSLUMAI
Giacp esimo c'è da menziona e nonikslumus, dei quali appaico Compendium la yniškų p a a mių
(pa ašy ų, come su a iama, Šulco) nelle mode ne e sioni, p esen ami in 1997 m. edizione. Essi sono
a iosi, mol i smulkūs o simili a poe iškus a pasacjimi, ma alcuni di lo o un po' os acolano comp ende e
p a a mėse disposi i a i. Se qualche ol a osse O iginalalo p a a mè, non nume a e pagine (SC 48, 50),
engiamas naujas šio paminklo leidimas, ai bū ų e a pa ikslin i.
c'è ale ase: Mul a & e è sexcen a o si an (si spec es gen is Li h anicæ o iginem, nonnullo um
G amma ices p æcep a espuen ium, & ex usu addiscendam ling am, con enden ium, objec iones)
monenda occu e en , nisi ne monica ad ins a an , imo obicem pone e , & au em quasi appa e
ellu um & e issimum Ve e bium: Vino end non opus es es hë hede â suspensibili. Egli signi ica
( aducendo quasi le e almen e): Daug e quasi seicen o [la inico posakis, eiškian is maždaug de innios
galybės] o se (se conside assim in lie u ių au os kilmę [i ] alcuni delle egole g amma icali
disp ezzan i e dalla p a ica la lingua impa iną esan eigią [žmonių] obkaiš us) dubbi [monenda: pas abų,
įspėjimų] so g ebbe o, se nuogąs a imas, che non le di en asse pe segno [o pabaisa], non pas a
[ hem] blog e in gala e nei [pazinga. aamos negnaib] a a os] a e mol o bene: gius o: non c'è bisogno di
p ea iso [pazod]. pa duodamam ( =ge ai pe kamam) al ino nien e pakabin os gebenės [cui, accon a
E azmo Adagia 589C, è s a a u ilizza a come segno pubblici a io omėnų a e nose]]. Da qui si ede, che
la ase è alluomina in Kleino g amma ikos p a a mę, nella quale è s a a o ni e possibili oponen ų
obiezioniş i pe causa sumanymo sc i e e lie u ių kalbos g amma iką e poi papunkčiui su iuškin i.
Quelle obiezze in sos anza e ano ques e: 1) la lingua Li uania discenda da linguì miscela, ol e a ques o, ha
mol i diale i, aci quindi g amma icos sc i e e impossibile; 2) dalla p a ica si può impa a e la lingua
meglio che dalla g amma ica. Šulcas, non olendo pe me e si in ali discussioni, qui solo accon a, che os
ipišies p iekaiš ų (monenda) po ebbe o so ge e no ynios po ybės, ma ne e a in lo o i olge e
a enzione. Le pa ole jei a siž elg um nel lie u ių au os kilmę è alluomina in Kleino già su iuškin ą
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
p iekaiš ą, esą lie u ių kalba p o enu a da kalbų mišinio, ma ciò che accon a a non Šulcui e a no a e
eo ia dell'o igine lie u ių da omėnų. Al imen i pe ché li e iamen e sin aksei illus a e sa ebbe o
scel e luoghi da omėnų au o ių ope e, e eilia i ammen i si aducono applicando į me ą? Kleino
„lie u ių kalbos“, o „lie u ių au os (gen is Li anicæ) kilmę“, galbū eiškia, kad Sapūnui i
g ama icane, by he way, classici au o ií ci a i nepasi elkiamo. Nonnume ia e pagine p a a mie (SC 50,
52) a le agioni, nulėmusių ques a g amma ica esecuzione, menziona a e ale: ex am c eb â
desc ip ione o us imo , ne ci a um nuogąs a imas, che p ima una e us Sumany ojo, al a e us
Au o iaus in e esą [šie pa ik ių p admenys] Li huanian wouldn' spaus u ei [ =spaudai a iduo ]]. Da qui
ediamo che XVII a., come e si po e a aspe a e, in au o ií di i i e a gua da o più libe amen e che o a:
In en o is, um Au o is G a iam ypis conc ede en u „iš okio dažno pe ašymo kilęs
mol o che pasida ia ques o negozio nuo ašus ( icu amen e pascoline o iginalą da Šulco), inché in ine
Šulcas ėmė p eoccupa i, che qualcuno quel negozio non neišspausdin ų e non p asiem esse dalle sue
endi e icau i. Anche ques o spiega, pe ché Šulcas si chiama au o iumi: la iniciamen e la pa ola auc o
(čia pa a o o a di as a ian e au o ) può eiks i e gius iė à p op ie inkà, u in ì di i o ende e la
p op ia p op ie à. Vadici, Šulcas, pa eldėjęs Sapūno man aš į, se empi, come pasaky emmo e mini
a uali, u inių au o iaus di i i p op ie ininku e pe me e capi e, che ale exusi p op io Sapūno
(p a a mėje adinamo Sumany oju, In en o ) olia. Non esis e nessuna agione di dubi a e di ques o.
Inciden almen e, anche se nella i ola e la pagina ques o esco o è chiama o Compendium g amã icæ
Li h anicæ (Lie u iškos g ama ikos san auka), p a a mėse esso iene cos an emen e menziona o
MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 32
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
SNT Š en asis Raš as: Senasis i Naujasis Tes amen ai. L'An ico Tes amen à da eb aiji,
a amei e g eciu i lingue aduzione, p a a mę, in oduzioni e ST concoc ì diccionì e
spiegazionimu sc i è p el. p o . An anas Rubšys. Naująją Tes amen ę dal g eikų lingua aduzione, in oduzioni e
NT są okų žodyną pa ašė kun. Česlo as Ka aliauskas, Vilnius: Ka alikų pasaulis.
P iega online: biblija.l .
VUL The La in Vulga e. Accesso in e ne : www.bibles udy ools.com/ ul.
LITERATŪRA
Bi žiška Vaclo as 1960: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865 m.,
biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos. I: XVI–XVII amžiai, Čikaga: Kul ū os
ondas.
Buchienė Tama a, Palionis Jonas 1957. Pi mosios spausdin os lie u ių kalbos g ama ikos. –
Pi moji lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os
leidykla, 9–63.
Die elmai Johann Augus in 1760: Die Heilige Sch i des Al en und Neuen Teſ amen s, nebſ
eine ollſ ändigen E klä ung de ſelben, welche aus den ause leſenſ e Anme kungen
e ſchiedene Engländiſchen Sch i ſ elle zuſammenge agen, und in de holländiſchen
Sp ache an das Lich geſ elle , nunmeh abe in dieſe deu ſchen Uebe ſe zung au s neue
du chgeſehen, und mi ielen Anme kungen un einem Vo be ich e beglei e wo den on D.
Johann Auguſ in Die elmai , de heil. Sch i P o . o d. zu Al o , und A chidiac. de
S ad ki che. De neun e Theil, welche die Weißagungen und Klagliede Je emiä en häl ,
Leipzig: Ve leg s Be nha d Ch iſ oph B ei kop .

MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 33
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Eigminas Kazimie as 1997: K is upo Sapūno i Teo ilio Šulco „Compendium G amma icae
Li h anicae“. – Sapūno i Šulco g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 9–32.
Hanzíko á Ludmila 1988: Náz y kalho češ ině z hlediska p incipů séman ické mo i ace.
– Sbo ník p ací Filozo ické akul y b něnské uni e zi y. S udia mino a Facul a is
Philosophicae Uni e si a is B unensis A 36, B no: Masa yko a uni e zi a, Filozo ická
akul a, 95–101.
Koženiauskienė Regina 1990: XVI–XII amžiaus p akalbos i dedikacijos, Vilnius: Mokslas.
S ockis Mindaugas 2007: Klasikinių kalbų ki čio žymėjimo į aka lie u ių ki čio žymėjimui:
dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
S undžia Boni acas 1997: P a a mė. – Sapūno i Šulco g ama ika, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as, 5–7.
ZM 2014: Das „Zwischenmanusk ip “ zum Al p eußischen e angelischen P a e buch 6.
Saal eld bis Szypulowski. Au de G undlage de Sammlungen on F iedwald Moelle
bea bei e on Wal he Mülle -Dul z, Reinhold Heling und Wilhelm K anz, Hambu g:
Im Selbs e lag des Ve eins [ ü Familien o schung in Os - und Wes p eußen e. V.
Quellen, Ma e ialien und Sammlungen zu al p eußischen Familien o schung (QMS)].
Gau a 2020 12 09
P iim a 2020 12 30
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 34
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
LATIN-LITHUANIAN GLOSSARY IN THE 1673 LITHUANIAN GRAMMAR
BY SAPŪNAS AND SCHULTZ
Summa y
A sho g amma o Li huanian, w i en in La in and published in 1673 in Koenigsbe g,
e e ed o as he Compendium, was w i en by K is upas Sapūnas (in Ge man known as
Ch is oph Sappuhn) and published by Theophilus Schul z (in Li huanian known as Teo ilis
Šulcas). I has been a consensus among schola s ha Schul z, o whom Sapūnas had
bequea hed his unpublished manusc ip , published i , yea s a e he dea h o he o iginal
au ho , wi h his own addi ions; ye , in he absence o he o iginal manusc ip , i is no always
clea wha exac ly hese addi ions a e.
Almos all Li huanian wo ds men ioned in he Compendium a e accompanied wi h La in
ansla ions; hus we ha e a de ac o Li huanian-La in glossa y consis ing o 1380 en ies.
Mos o he wo ds a e ansla ed well, bu he peculia i ies o he ansla ion o ce ain
Li huanian g amma ical o ms sugges ha he ansla o had o men ally ansla e hem in o
Ge man i s be o e p oducing he La in e sion; also, ce ain simila -sounding o
homonymous Li huanian wo ds, which could no ha e p esen ed any di icul y o a na i e
speake , seem o ha e con used he ansla o . F om his a conclusion can be d awn ha in
he o iginal manusc ip by Sapūnas (who was beyond doub a na i e speake o Li huanian)
he Li huanian wo ds had no accompanying La in ansla ions, and ha hese we e added by
Schul z (who was a Ge manophone P ussian). Ye , despi e hese mino sho comings
ine i able wi h a non-na i e speake , Schul z mus be commended o his wo k in p ese ing
o he pos e i y his in e es ing documen on Li huanian as i was spoken in Li huania Mino
in he 17 h cen u y.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 35
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
KEYWORDS: Sapūnas, Šulcas (Schul z), Compendium, glossa y, ansla ion, La in.
MINDAUGAS STROCKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, 10308 Vilnius
[email p o ec ed]