e
wee
YK
ALS
OT
-YoR-O:S
>
KLAUS
IMA
PM
ie s
V
OS
TSR
OM
OK
SLY
AK
ADEMTESA
DEL
REGRESYVINES
BALSIU
ASIMILIACIJOS
KAI
KURIOSE
SIAURES
RYTU
ZEMAICIU
DUNININKU
TARMESE
V.
VITKAUSKAS
Reg esy iné
balsiy
asimiliacija,
aip
pla iai
papli usi
Zemai iy
dounininky
a mése!,
am
ik ais
a ejais
y a
nes e ima
i
kai
ku ioms
dinininky
a méms?
i
ypaé
ia
smulkiau
ap aSomai
Ku Sény
a mei’.
Zinoma,
kalbé i
apie
nuoseklia
eg esy ine
asimiliacija
ap aSomose
dinininky
a mése
negalima,
nes
ia
os
asimi-
liacijos
é a
pa eik as
ik
balsis
e.
P ieS
galiininius
i<i<*in
i
sup ieSakéjusius
u<ii<*un
bei
w
(ka ais
i
p ieS
ie<é)
pag indiniu-seno iniu
ki iu
ki iuo as
e
am
ik ais
a ejais
y a
nepailginamas,
be
a iamas
umpai.
I
ai
a si inka
isais
ais
a ejais,
kai
g e imos
dounininky
a més
(Raudeénai,
T ySkiai,
Papilé,
Ti kSliai
i
k .)
ie oj
e
u i
¢
i
ie
a
ne
¢.
Reg esy iné
asimiliacija
Ku sény
a méje
pas ebima:
1.
Kai
e
eina
be a pi8kai
p ieS
galininj
skiemenj,
ku io
suda omieji
balsiai
y a
i,
sup ieSakéje
u
i
wu’
a ba
d ibalsis
ie:
a)
kai
ku iy
ja-kamieniy
a dazZodziy
ns.
a dininke,
naudininke,
galininke,
ie ininke,
Sauksmininke,
dgs.
kilmininke
i
ie ininke:
Vienaskai a
V.
sénis
~
sénis
i'nmé is
~
ienmé is
K.
sé'ne
i nmé*ée
N.
sé u
i'nmeéu™
1
Z .
K.
Biiga,
Rink iniai
as ai,
.
2,
Vilnius,
1959,
p.
492;
V.
G ina eckis,
Siau és
aka y
dinininky
a miy
one inés
ypa ybés
i
jy
aida,
»VVPI
Mokslo
da bai",
.
11,
Vilnius,
1960,
p.
90;
B.
Rokai é,
Kai
ku ie
nauji
Zemai¢iu
a miy
one ikos
da-
lykai,
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai",
.
4,
Vilnius,
1961,
p.
149—153;
A.
Gi denis,
Balsiy
asimiliacijos
ei8kiniai
Ti kSliy
a méje,
,,Kalbo y a",
.
4,
Vilnius,
1962,
p.
141—150.
Z .
en
pa
papli imo
geog a ija
i
a minius
pa yzdzius.
2
Apie
eg esy ine
balsiy
asimiliacija
Pa andenés
apylinkése
Z .
V.
G ina ec-
kis,
min.
eikalas,
en
pa .
Nuosekli
eg esy iné
balsiy
asimiliacija
Siu
me y
dialek ologi-
néje
ekspedicijoje
uz iksuo a
da
dinininky
a mese
apie
Uz en j,
Vidsodj,
Kolainius.
8
Apie
Ku Sény
a més
plo a
i
kai
ku ias
one ines
ypa ybes
z .
V.
Vi kauskas,
Ku gény
a més
ki is
i
p iegaidé,
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai",
.
3,
Vilnius,
1960,
p.
61—76.
269
G.
séni
i nme i
In.
sen
iinmeéi
V .
médie
=
§.
séni|lsé au
—
Daugiskai a
V .
séne'*
i nmé' e’
K.
sé u
i nmeéu
N.
séné*ms
i nmée' éms
G.
sé i s
i nmeéis
In.
séne‘s||séne's
(dazn.)
—_ i‘nmé e's
V .
médiusi
—
Panagiai
y a
su
Zodziais
médis
~médis,
médiu',
médi,
médie,
mediu;
kélis
~
kélis
(kojos)®,
kélu',
keli,
kélie,
kélu
(pi li
un
kélu
duo en iok
~
piolé
an
kéliy:
,,Do endk);
lépsis
~lépsis,
lépSu ,
lépsi,
lépSu
(p isi i i.ka
pilna
k é‘pka
lépSu~
p isi iiko
pilnq
k épsaq
lépsiy),
pig.
mo .
lé’psi~lépsé,
ku
i<é,
ns.
gal.
/é‘psi~
lépie,
ku
i<*en;
plépis~plépis,
plépu’,
plépi,
plépu;
u'pés is~ ipés is
(plg.
Raudénu
u'piesnis
~
iipésnis);
Sim amé is
~
Sim amé is, Sim amé i,
Sim ameééu,
plg.
mo .
g.
ns.
a d.
sim amé i;
su
ZodZiy
Sé i's~Se js
i
éc
~ écias
ns.
gali-
ninkais:
sé i
(pas a i
sé i
|
nepsusiinek esi~pas a é
Sé j,
nebsusisnekési),
é i
(nepa' eje
aika
i
é i
ski‘ u
|
palika
u . iis
mé iis
~nepd ejo
aikai
{
é j
skp iy
»klase“,
paliko
an iis
me iis)
i
.
.
b)
é-kamieniy
daik a a dziy
dgs.
kilmininke:
Zé iu
(p inesi
aika:
Zému
~
p inesé
aikai
Zémiy),
mielé iu~méléniy.
Siuo
a eju
asimiliacijos
nebina
p ieS
ie<é:
isi
su ilpsma
ud
ji'dud
2émie
~
isi
su ilpsma
6(je)
juod6(je)
2@mé(je);
bu d'u
ilksilie
mielé-niesi~
bu du
Ilgsilé(je)
mélénése;
nusidi bi>
su
mielé‘niems
ka@p
el ika’
~
nusidi be
su
mélénéms
kaip
elnii kai
i
k .
c)
Vy .
giminés
a daZodZiuose
su
mazybine
p iesaga
-elis:
da Zélis,
da zélu’,
da zéli,
da zélie,
da zélu;
Saukimélis
(jé au
|
kaz
duo
Saukimélis
bi a~jé au,
kas
do
saukimélis
bi o);
duobilélis,
duobilélu',
duobiléli,
duobiléiu
(be
ns.
kilm.
duobilé-le);
klumpélis,
klumpéli,
klumpélie,
klumpélu
(be
klumpé'le);
i
ge gédélu
~
i
Ge gédéliy
(kaimo
a das)
i
.
.
i
. .
Mo e iSkos
giminés
Zodziuose
asimi-
liacija
j yks a
ik
p ie$
sup ieSakéjusj
u
dgs.
kilmininke:
asa élu
(ki'g
bu s
asa élu
Emuon ims
mio inums
~kiek
biis
aSa éliy
Zmoniims
mé inums,
be :
ne
i'nd
asa é'li
neis i‘ ieje
|
a
bu d'u
uski‘ iejusi~ne
iena
aSa élé
neiS ie éjo,
aip
bu du
uzkie-
éjusi);
dainélu;
Zuolélu;
unkélu
(seis
ai.kis
ikneSiojd'u
un
unkélu
~
Sesins
aikis
i nesidjau
an
ankéliy),
muo iskélu
,,mo e éliy“
i
.
.
d)
Vy .
giminés
daik a a dziuose
su
p iesaga
-eklis:
bumbeklis
~
bambéklis,
bumbeklu.,
bumbekli,
bumbéklu;
jaunéklis
(jaunas
Zmogus),
jaunéklu,
jaunekli,
jaunéklu
(be
ns.
kilm.
jauné'kle);
Zanéklis
( edes
y as,
biisimasis
y as),
Za-
néklu:,
Zanekli,
Zanéklu;
museklis
(j ankis
muséms
mus i),
muséklu,
musekli,
muséeklu
i
. .
Mo e iSkosios
giminés
Zodziuose
asimiliacijos
nepasi aiké
iSgi s i
*
Cia
e
pa eike
ki y
linksniy
analogija
(z .
oliau),
plg.
Zodzio
médis
pa adigma.
5
Be
ké-Js,
ns.
gal.
ké-li
(isléidd'u
i
kei
~
isléidau
|
kéliq).
270
(a
dél
analogijos,
a
dél
neno o
sumai’y i
su
y iskosios
giminés
ZodZiais):
pe é’klu
(min
ei.k u
ben
d iji ’
pe éklu
ad
is u
usi ei.s i~min
eik y
ben
d ij
pe ékliy,
Zadi
is y
uzsi eis i)
i
k .
e)
Daik a a dZiy
p iesagoje
-enis:
Sal énis
,,Sal inis“,
Sal éni,
Sal énie,
Sal é u
(be
ns.
kilm.
Sal 2-ne:
Sal éne
undi '
Sd'le
~
Sal énio
( )andué
Sdl as);
pa a dése:
d wk énis,
d u k é u',
d u'k éni;
gluodénis,
gluodé iu',
gluodéni;
mielénis,
mielé u',
mieléni
(be
mieléne~
Mélénio),
pelénis,
pelé u’,
peléni
(be
pelé-ne
~
Pelénio),
kaimy
pa adinimuose:
gin é u:
iz
gin é u
dunauskiki
pa é‘jusi
~ix
Gin éniy
Du-
nauskiké
pa éjusi
i
.
.
)
Vy i8kosios
giminés
biid a dZiy
aukS esniojo
laipsnio
p iesagoje
-esnis
( ik
yns.
a dininke
i
galininke):
mazésnis
(be
mazé‘sni:
muio iska
isumé
i i
mazé'sni
bw i~mo iska
isumé
u i
mazésné
bi i),
mazésni;
s ugésnis
,, um-
pesnis**,
s ugésni;
Sal ésnis,
Sal ésni
(be
ns.
kilm.
Sal é-sne:
nuo
Sal ésne
indenc
|
pa _Sil.c
asus
~né a
Sal ésnio
( )dndens,
pa
Sil as
ésqs);
i' ésni‘sis
~
y ésnysis
(be
i' é's iuoje
~
y ésniojo),
i' és iu'ju’
( uoki
pasu ima
u ieje
|
ka
i és iu'ju’
sp ' i~
ok
pasiu img
u éjo,
kad
y ésniuojuo
spy é)
i
. .
Mo e iskoji
~—giminé
ne u i
né
ieno
a ejo,
ku
a
asimiliacija
bi y
(i a dZiuo iniai
bid a dziai
a méje
daZniausiai
y a
IV
ki éiuo és).
2.
Asimiliacija
kai
kada
j yks a
i
okiais
a ejais,
kai
e
neina
iesiogiai
p ieS
skiemenj
su
galiniais
i<i<*in
a
sup icSakéjusiu
u<a@<*un:
a)
kai
ame
a pe
s o i
skiemuo
su
suda omuoju
balsiu
e:
sése i ( ik a
sése i
pei.k
|
uo
i
neus ioji
~ ik q
sése j
peika,
0
i
neuzs oji)®,
Sépe i
(ku
nukisa"
i ’
Sépe i~kuF
nukisdi
@
Sépe i).
P ie
Sios
i8ies
p iklauso,
u
bi ,
i
Zodziai
kébelis
,,keblus
da bas,
a gas“,
plg.
Ik.
kébelis’
(kébelis
su
i'k
aiki
~
kébelis
su
iek
aiki{),
épelis®
,,i8siziojélis,
Zioplys‘*
(kuoks
épeli¥
ce
nepada i's
|
éé
gé' a
i' a
ei.k
~koks
épelis
cia
nepada ys,
cid
gé o
y o
eika),
Zébelis
,,kalbas
niekus“
i
k .
b)
Kai
ame
a pe
s o i
skiemuo
su
suda omuoju
balsiu
i:
né ini,
né ini‘s
~
ne injs’,ne iamas
daik as“*
(pdbuobé's
la'ks a
i
né ini
uzme i~
pabobiais
laks o
i
né inj
zme é,
be :
i a
né ine
dé'
némaza’
|
hoki
Seimi‘na
apné' i
néju'ka
~
u
né inio
da
nemazai,
ékiq
Seimynq
apné i
ne
juokai),
ésmini
(susib a-izi
kad i
ésmini|
neléid
ne us
pa'pa
pajim i~susib dizé
kd é
éSmenj,
neléida
ne
uz
papo
paim i)
i
k .
Analogijos
eikimas.
Ki iuo y
ilgy
i
umpy
e
kai aliojimasis
o
pa ies
ZodZio
pa adigmoje
suda o
(kalbé ojo
samonéje)
lyg
i
am
ik a
painia a.
Daba ,
kai
asimiliacijos
désniai
nebe u i
a méje
i o
pama o
(su ienodéjo
i<i<*in
i
i<é,
i<*en
a imas:
isais
a ejais
a iami
a i i
p apla éje
i,
u,
a piniai
ga sai
a p
i
i ¢,
u
i
9;
a me,
pasaky iau,
ene gingai
eikia
li e a-
i iné
kalba
i
g e imos
aukS ai iy
a més),
pa adigmose
e
daznai
y a
su ieno-
dinamas:
isose
o mose
a iamas
a ba
umpas,
a ba
ilgas.
a)
Kaip
jau
bu o
miné a,
asimiliacijos
ne eko
iSgi s i
mo .
g.
daik a a dziuose
su
p iesaga
-eklé:
pe é*klu,
jaunéklu
ix
k .
Mgas
e
labai
daznai
a iamas
i
®
P ie
pa
ibos
su
dounininkais,
Ken ai¢iy
kaime,
eko
gi de i
sakinj:
sése !:
pa i-
die i
g iéks
~
sése ie
pa ydé i
g iékas,
be
¢ia
aiski
duonininky
j aka
(Raudéeny
sése éi).
7
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
.
5
(a s.
edak o ius
K.
Ul ydas),
Vilnius,
1959,
p.
470.
8
Plg.
K.
Bagos
épelis
(a .
K.
Bi
ga,
Rink iniai
as ai,
.
1,
Vilnius,
1958,
p.
291).
271
o mose
é‘ iu
( adicine
a me
Zé/ u),
mielé* u
( ad.
mielé u),
buobé
lu,
s@se i
( ad.
sése i),
kaip
i
isose ki ose
o mose,
ku
e
u i
pag indinj-seno ini
ki j.
b)
Su
y i8kosios
giminés
a daZodziais
y a
isai
p ieSingai:
umpas
e
a ia-
mas
en,
ku
apie
eg esy ine
asimiliacija
negali
bi i
i
kalbos,
p z.:
Vienaskai a
V .
médis
luopSélis
g azésnis
K.
mé-dZe médZe
luopSé'le| luopSéle
g azé‘sne |g azésne
N.
médiu
luopsélu’
g azesném
G.
médi
luopseéli
g azésni
In.
médii
ludpseli
g azeshi
V .
médie
luopSsélie
g azesnémi
S$.
séni||sé iau
aikel
Daugiskai a
V.
mé-de’
(1.
.,
sen.) méde
(dazn).
/uopséle*
gé esni||ge ésne’
K.
médiu
luopsélu
gé esni ’
N.
médé'ms
luopselé-ms
ge esnims||ge esni‘ms
G.
meédiis
ludpseli s
gée eshi s
In.
méde's
(I.
.) méde's
luopSéle's
geé esné’s
V .
médiu'si
luopsélu'si
ge eshi 'si
§.
séne’
aikéle’
I§
pa adigmos
aisku,
kad
umpas
e
analogijos
keliu
a iamas
ns.
kilmi-
ninke,
dgs.
a dininke,
Sauksmininke,
naudininke
i
jnagininke
(p ies
pla y
e
asimiliacijos
negaléjo
bi i).
I
da
eikia
p idu i,
kad
Si as
su ienodinimas
ypaé
ySkus
i
dazZnas
jaunesniosios
ka os
kalboje.
PanaSiai
kaip
Ku ’ény
a méje
eg esy iné
asimiliacija
eikia
da
Siose
Siau és
y y
dinininky
Snek ose:
Ku u énuose
(jé‘m
ku
ge ésnis
ga
‘bals
~
jéma
ima“,
ku
ge ésnis
gabalas;
udli
mi su
ie i'né'li
biedni
si a élu
(d.)
~
oli
miisy
e ynelé
biednq
si a éliy),
Saukénuose
(a é:je
ioks
aikélis~a @jo
oks
aikélis;
ki
u
ée
séni
sieji~k@
u
cia,
séni,
séji;
Su i.
padslis
pas
i
séni
paiw ie i
|
a
ik a’
jis
mi i
(p.)~siu a
paslis
,,pasiun inius“:
pas
q
sénj
paziii é i,
a
ik a
jis
mi é),
Vaigu oje
(Si'nd'usma
Sal é u'se
~
Siendusma
Sal éniiise;
ai.k
bd'l in i
médiu
~
eik
bdl in i
médziy;
sénis
bi a
su
is a's
|
su
baFza~
sénis
bii o
su
uds ais
wisais“,
su
ba zd;
mims
ge d’
ji
kulkuozélie~mims
ge ai
i
kulkozélé(je);
s asi*
|
a
nebieg
p akai élis
~~
S asy,
a
nebéga
p akai élis)
i
k .°
Kilmés
klausimu.
Tu in
gal oje
K.
Bigos
aiskinima™,
umpo
dini-
ninky
e
san ykia ima
su
dounininky
¢,
¢
a
ie,
didelj
plo a,
ku
a
asimiliacija
y a,
eikia
many i,
kad
ji
kiek
senesnis
Zemai iy
a miy
dalykas.
Ji,
be
abejo,
bus
j ykusi
p ieS
u>o
i
i>¢
i ,
g ei iausiai,
p ie’
ki ciuo y
senyjy
a,
e
ilginima.
T umpas
e
Ku Sény
i
ki ose
dinininky
a mése
galéjo
i8lik i
okiu
keliu:
dél
®
Mediiaga
im a
i
LKLI
Kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
sek o iaus
ka o ekos.
©
Z .
K.
Biiga,
Rink iniai
ag ai,
.
2,
Vilnius,
1959,
p.
492.
272
Teg esy inés
asimiliacijos
e
bu o
p adé as
a i
j emp ai,
siau iau
(g ei
Giausia
isose
Zemai iy
a mése,
ku
a
asimiliacija
y a),
nebep i apo
p ie
e
pla iojo
i
nebu o
pailgin as.
Paskui
ienose
dounininky
a mése
jis
i8 i o
j
e,
ki ose
j
ie
a
¢,
0
dinininkuose
jis
i8liko
umpas,
nebe ekes
j emp umo,
su apes
su
os
asimiliacijos
nepa eik u
e
pla iuoju,
kai ose
a mése
émé
blés i
asimiliacijos
désniai.
Bu us
kaZkokj
j emp a
balsj
odo
i
Ti kSliy
a més
balsis
e"
(jei
jis
né a
neseny
laiky
pada as).
Vilnius
O
PEFPECCHBHOKM
ACCHMHJIAWUM
PIACHbIX
B
HEKOTOPbIX
JKEMAHTCKHX
TOBOPAX
CEBEPO-BOCTOUYHbIX
AYHHHHHKOB
B.
BATKAYCKAC
Pes ome
Jlelic auio
pe peccuBHol
accumuiauHH
B
2KeMaiiTCKHX
TOBOpax
ceBepo-
BOCTOYHBIX
AYHHHHHKOB
(Kypu enaii,
“UlayKenaii,
Kyp ysenaii)
noapep a-
eTCH
TOJIbKO
TlacHblii
e€,
CTOAUMH
Mepex
KOHI[eBbIMM
CO aMH,
COTOBbIMH
PlacHbIMH
KOTOPBIX
ABJImIOTCA
i<i<*in
nu
.u<a<*un,
a<uo,
Ko ga
OHH
cTosT
moOcme
MATKHX
CO iacHbIxX
(uHO Ma
nepen
ie<é).
To ga
aacupii
@
M02
OCHOBHBIM-ApeBHHM
yapeHHeM
MpOH3HOCHTCA
KPaTKO,
BMeCTO
OxKH-
Aaemo o
ou o o
e
(Kak
B
AHTepaTypHOM
si3bIKe):
médis
(au .
a3.
médis)
« epeso»,
pox.
mn.
MH.
4.
mielénu
(uM.
nu.
eg.
4.
mieléni
«aepHuKa»),
duo-
bilélis
(pon.
n.
eg.
u.
duobilé-le)
«xnepepox»,
bumbéklis
(au .
a3.
bam-
béklis)
«popuyH»
u
T.
2.
Cayyae ca,
uTO
aCCHMHAAUMA
MpOHCXOAHT
HM
To -
a,
KO Ha
Me%K
Ay
CO OM
Cc
TaCHbIM
@ H
KOHMeBbIM
CJIOFOM
C
laCHbIMH
i<i<*in,
u<a<*un,
<uo
c ou
npoMexyTouHbiii
co
c
aacuEimu
e,
i:
Sépe i
«me ky>
(pog.
nm.
eg.
4.
Sé-pece),
né ini
«BasaHbe»
(pom.
1.
eg.
4.
né ine)
wT.
D.
:
:
Tlo
MHeHHIO
aBTopa,
elicTBHe
3TOH
aACCHMHJIAWHH
Ha asocbh
elle
20
TOPO,
KO a
B
JHTOBCKOM
A3bIKe
Ob
yWIMHeEHbI
yapsemble
iacuple
a,
e@.
1!
Z .
A.
Gi denis,
min,
s aipsnis,
en
pa .
18,
Kalbo y os
klausimaj
V1.