Dėl regresyvinės balsių asimiliacijos kai kuriose šiaurės rytų žemaičių dūnininkų tarmėse

LTD ET. UV T Ų K (AL B O T YR - OS KL AUSIMAIL VI LSINESTEU V O "5 TSR MO K S. L Ų A KAD E MI J A DĖL REGRESYVINĖS BALSIŲ ASIMILIACIJOS KAI KURIOSE ŠIAURĖS RYTŲ ŽEMAIČIŲ DŪNININKŲ TARMĖSE V. VITKAUSKAS Regresyvinė balsių asimiliacija, taip plačiai paplitusi žemaičių dounininkų tarmėse*, tam tikrais atvejais yra nesvetima ir kai kurioms dūnininkų tarmėms? ir ypač čia smulkiau aprašomai Kuršėnų tarmei?. Žinoma, kalbėti apie nuoseklią regresyvinę asimiliaciją aprašomose dūnininkų tarmėse negalima, nes čia tos asimiliacijos tėra paveiktas tik balsis e. Prieš galūninius i <i< *in fir supriešakėjusius u<iu<*un bei w (kartais ir prieš ie< ¢) pagrindiniu-senoviniu kirčiu kirčiuotas e tam tikrais atvejais yra nepailginamas, bet tariamas trumpai. Ir tai atsitinka visais tais atvejais, kai gretimos dounininkų tarmės (Raudėnai, Tryškiai, Papilė, Tirkšliai ir kt.) vietoj e turi ¢ ir ie ar net e. Regresyvinė asimiliacija Kuršėnų tarmėje pastebima: I. Kai e eina betarpiškai prieš galūninį skiemenį, kurio sudaromieji balsiai yra i, supriešakėję u ir wu arba dvibalsis ie: a) kai kurių įa-kamienių vardažodžių vns. vardininke, naudininke, galininke, vietininke, šauksmininke, dgs. kilmininke ir vietininke: Vienaskaita V. sénis ~ sénis vi'nmėtis ~ vienmėtis | K. sé'ne vi'nmė'če N. sėniu' vi'nmėču' ! Žr. K. Būga, Rinktiniai raštai, t. 2, Vilnius, 1959, p. 492; V. Grinaveckis, Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių fonetinės ypatybės ir jų raida, „VVPI Mokslo darbai“, t. 11, Vilnius, 1960, p. 90; B. Rokaitė, Kai kurie nauji žemaičių tarmių fonetikos dalykai, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 4, Vilnius, 1961, p. 149—153; A. Girdenis, Balsių asimiliacijos reiškiniai Tirkšlių tarmėje, „Kalbotyra“, t. 4, Vilnius, 1962, p. 141—150. Žr. ten pat paplitimo geografiją ir tarminius pavyzdžius. ? Apie regresyvinę balsių asimiliaciją Pavandenės apylinkėse žr. V. Grinaveckis, min. veikalas, ten pat. Nuosekli regresyvinė balsių asimiliacija šių metų dialektologinėje ekspedicijoje užfiksuota dar dūnininkų tarmėse apie Užventį, Vidsodį, Kolainius. * Apie Kuršėnų tarmės plotą ir kai kurias fonetines ypatybes žr. V. Vitkauskas, Kuršėnų tarmės kirtis ir priegaidė, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, Vilnius, 1960, p. 61—76,. 269 G. sėni vi'nmėti In. sėnū vi'nmečū Vt. mėdie — Š. sėni||sėnau — Daugiskaita V. sėne'** vi‘nmé-te’ K. séhu vi'nmėču N. séné'ms vi'nmé-té ms G. sėnūs vi"'nmečūs In. séne's|séne’s (dazn.) vi'nmė'te's Vt. mėdžu'si — Panašiai yra su žodžiais mėdis ~ mėdis, mėdžu', mėdi, médie, mėdžu; kėlis ~ kėlis (kojos)*, kėlu', kėli, kėlie, kėlu (pili un kélu| duovemiok ~ pūolė ant kėlių: „Dovendk““); lėpšis + Iėpšis, lėpšu', lėpši, lėpšu (prisiriū.ka pilna krė'pša lépSu~ prisirinko pilną krėpšą lėpšių), plg. mot. lė'pši — lėpšė, kur i< ė, vns. gal. lė'pši = lėpšę, kur i< *en; plépis~ plépis, plėpu', plépi, plépu; ru péstis~ rūpėstis (plg. Raudėnų ru'piesnis ~ riipésnis); Simtamétis ~ Simtamétis, Simtaméti, Simtamééu, plg. mot. g. vns. vard. Simtamé‘ti; su žodžių šėri's ~ Serys ir tréc ~trécias vns. galininkais: šėri (pastati Šėri | nepsusiSnekiesi = pastaté šėrį, nebsusiSnekési), tréti (nepd-reje vaika: i tréti ski‘fu | palika un.tris mėtūs ~ nepdrejo vaikai į trétj skyrių „klasę“, paliko antris metus) ir t. t. b) ė-kamienių daiktavardžių dgs. kilmininke: žėrūu (prineši vaika žėmu ~ prinešė vaikai žėmių), mielėnu ~méléniy. Šiuo atveju asimiliacijos nebūna prieš ie<ė: visi sutilpsma tuo jū'duo žė'mie ~ visi sutilpsma té(je) juodo(je) žėmė(je): buvd'u ilkšilie mielė'niesi + buvdu Ilgšilė(je) mėlėnėse; nusidirbi" su miele niems kap velnūka' ~ nusidirbe su mélénéms kaip velniūkai ir kt. «— €) Vyr. giminės vardažodžiuose su mažybine priesaga -elis: daržėlis, daržėlu“, daržėli, daržėlie, daržėlu; šaukimėlis (jėtau | kaz duo šaukimėlis būva + jėtau, kas do šaukimėlis būvo); duobilélis, duobiiėlu', duobilėli, duobilėlu (bet vns. kilm. duobilė'le); klumpėlis, klumpėli, klumpėlie, klumpėlu (bet klumpé‘le); iž gergždėlu ~ iš Gergždėlių (kaimo vardas) ir t. t. ir t. t. Moteriškos giminės žodžiuose asimiliacija įvyksta tik prieš supriešakėjusį w dgs. kilmininke: ašarėlu (ki'g bū's ašarėlu žmuoniūms muotinums ~ kiek būs ašarėlių žmonūms motinums, bet: ne vi'na ašarė'li neišri'tieje | ta: buvd'u uski‘tiejusi ~ne viena ašarėlė neišrietėjo, taip buvdu užkietėjusi); dainėlu; žuolėlu; runkėlu (šėšūs vai.kūs išnešūoja'u un ruvkélu ~ šešiūs vaikūs isnesidjau ant rankėlių), muotriškėlu ,,moteréliy® ir t. t. d) Vyr. giminės daiktavardžiuose su priesaga -eklis: bumbėklis ~ bambėklis, bumbėklu“, bumbėkli, bumbéklu; jaunéklis (jaunas žmogus), jaunėklu', jaunėkli, jaunėklu (bet vns. kilm. jaunė'kle); žanėklis (vedęs vyras, būsimasis vyras), žanėklu', žanėkli, Zanéklu; mušėklis (įrankis muséms mušti), mušėklu', mušėkli, mušėklu ir t. t. Moteriškosios giminės žodžiuose asimiliacijos nepasitaikė išgirsti 4 Čia e paveikė kitų linksnių analogija (žr. toliau), plg. žodžio mėdis paradigmą. 5 Bet kė'|g, vns. gal. kė-li (islé iddu i ke'li ~ išlėidau į kėlią). 270 (ar dėl analogijos, ar dėl nenoro sumaišyti su vyriškosios giminės žodžiais): perė“klu (min rei.ktu ben dvijū" peré-klu | žadū vistu usivei.sti ~ min reikty bent dvijį perėklių, žadū vištų uZsiveisti) ir kt. e) Daiktavardžių priesagoje -enis: šaltėnis „Šaltinis“, šaltėni, šaltėnie, šaltėniu (bet vns. kilm. šaltė'ne: šaltė'ne ūndū" šd'le ~ šaltėnio (v)andué šaltas); pavardėse: dru'ktėnis, druwktéiw, dru'ktėni; gluodėnis, gluodėiiu', gluodėni; mielėnis, mielėfiu', mieléni (bet mielė'ne ~ Mėlėnio), pelėnis, pelėnu', peléni (bet pelė'ne ~ Pelénio), kaimų pavadinimuose: gintėjiu: iž gintéiu dunauskiki parė'jusi m iš Gintėnių Dunauskikė parėjusi ir t. t. f) Vyriškosios giminės būdvardžių aukštesniojo laipsnio priesagoje -esnis (tik vns. vardininke ir galininke): mažėsnis (bet mažė'“sni: miotriska visumė tūri mažė'sni biti --+motriška visumėt turi mažėsnė būti), mažėsni; strugėsnis „trumpesnis“, strugėsni; šaltėsnis, šaltėsni (bet vns. kilm. šaltė"sne: niior šaltė'sne undenc | par. šil.c ū'sus = nora šaltėsnio (v)dndens, par šiltas &sqs); vi'rėsni'sis ~ vyrésnysis (bet vi‘résiuoje ~ vyrésniojo), vi‘résiuju (tioki pasutima turieje | ka vi'réshiu’ ju spi‘ri ~ tokj pasiutimq turėjo, kad vyrésniuojuo spyrė) ir t.t. Moteriskoji > "giminė neturi nė vieno atvejo, kur ta asimiliacija būtų (jvardziuotiniai badvardziai tarmėje dažniausiai yra IV kirčiuotės). 2. Asimiliacija kai kada įvyksta ir tokiais atvejais, kai e neina tiesiogiai prieš skiemenį su galiniais i<i< *in ar supriešakėjusiu u < ū< *un: a) kai tame tarpe stovi skiemuo su sudaromuoju balsiu e: sėseri (tikra sėseri pei.k | uo tu neustioji ~tikrq sėserį peika, o tū neužstoji)*, šėpeti (kur nukiša' tir šėpeti =-kui nukišai tą šėpetį). Prie šios rūšies priklauso, tur būt, ir žodžiai kėbelis „keblus darbas, vargas“, plg. lk. kėbelis" (kėbelis su ti"k vaikū' ~ kébelis su tiek vaikū), vépelis® „įišsižiojėlis, žioplys“ (kuoks vėpeliš če nepadari's | čė gé'ra vi'ra rei.k ~ koks vėpelis čia nepadarys, čia gėro vyro reika), žėbelis „kalbąs niekus“ ir kt. b) Kai tame tarpe stovi skiemuo su sudaromuoju balsiu i: nérini, nérini‘s ~ nerinys ,neriamas daiktas“ (pabuobé's la‘ksta i nérini uZmeti ~ pabobiais lūksto ir nérinj uZmeté, bet: tūrū né'rine dd'r nėmaža' | tuoki Seimi'na apné'rti néjuka ~ turk nérinio ddr nemažai, tokią šeimyną apnérti ne juokai), tésmini (susibrdiZi kdrvi tésmini | nelé'id ne uš papa pajimti~ susibrdizé karvė téSmenj, neléida ne už papo paimti) ir kt. Analogijos veikimas. Kirčiuotų ilgų ir trumpų e kaitaliojimasis to paties žodžio paradigmoje sudaro (kalbėtojo sąmonėje) lyg ir tam tikrą painiavą. Dabar, kai asimiliacijos dėsniai nebeturi tarmėje tvirto pamato (suvienodėjo i<i<*in ir i<ė, i< *en tarimas: visais atvejais tariami atviri praplatėję i, u, tarpiniai garsai tarp i ir ¢, w ir 9; tarmę, pasakyčiau, energingai veikia literatūrinė kalba ir gretimos aukštaičių tarmės), paradigmose e dažnai yra suvienodinamas: visose formose tariamas arba trumpas, arba ilgas. a) Kaip jau buvo minėta, asimiliacijos neteko išgirsti mot. g. daiktavardžiuose su priesaga -eklė: perė'klu, jaunė'klu ir kt. Ilgas e labai dažnai tariamas ir ® Prie pat ribos su dounininkais, Kentraičių kaime, teko girdėti sakinį: sėseri“ pavidieti griėks ~ sėserie pavydėti griėkas, bet čia aiški duonininkų įtaka (Raudėnų séseréi). 7 Lietuvių kalbos žodynas, t. 5 (ats. redaktorius K. Ulvydas), Vilnius, 1959, p. 470. 8 Plg. K. Būgos vépelis (žr. K. Būga, Rinktiniai raštai, t. 1, Vilnius, 1958, p. 291). 271 formose žė'rmu (tradicine tarme žėrūu), mielė'ūiu (trad. mieléfu), buobė'lu, sé seri (trad. sėseri), kaip ir visose kitose formose, kur e turi pagrindinį-senovinį kirtį. b) Su vyriškosios giminės vardažodžiais yra visai priešingai: trumpas e tariamas ten, kur apie regresyvinę asimiliaciją negali būti ir kalbos, pvz.: Vienaskaita V. mėdis luopšėlis gražėsnis K. mė'džel|imėdže luopsé-le||luopséle graZé sne||graZésne N. médiu luopsélu graZesné'm G. médi luopšėli gražėsni Įn. mėdžū ludpšelū gražesnū Vt. mėdie luopšėlie gražesnėmi Š. sėnil||sėniau vaikel Daugiskaita V. meéde (lr. sen.) méde (dažn). luopséle géresni||gerésne’ K. mėdžu luopšėlu géresnit’ N. meédé ms luopsélé ms geresnims||geresni'ms G. mėdžūs ludpšelūs gėresniūs In. mė'de's (l. r.)|méde's luopséle's geéresné's Vt. médiusi luopšėlu'si gėresniū'si Š. sėne' vaikėle' Iš paradigmos aišku, kad trumpas e analogijos keliu tariamas vns. kilmininke, dgs. vardininke, šauksmininke, naudininke ir įnagininke (prieš platų e asimiliacijos negalėjo būti). Ir dar reikia pridurti, kad šitas suvienodinimas ypač ryškus ir dažnas jaunesniosios kartos kalboje. į Panašiai kaip Kuršėnų tarmėje regresyvinė asimiliacija veikia dar šiose šiaurės rytų dūnininkų šnektose: Kurtuvėnuose (jė'm kui gerésnis gū'bals ~ jėma „ima“, kur gerėsnis gabalas; tuoli mir'su tievi'nė"li biednit siratėlu (d.) = toli mūsų tėvynėlė biednij siratėlių), Šaukėnuose (atė'je tūoks vaikėlis = atėjo toks vaikélis; kit tu Ce sėni sieji~k§ tu čia, sėni, sėji; Sui.t paslūs pas tū' sėni pažu'rieti | ar tikra jis miri (p.) ~siuita paslūs „pasiuntinius“ pas tą sėnį pažiūrėti, ar tikrai jis mirė), Vaiguvoje (ši'nd'usma šaltėniu'se ~ Siendusma šaltėniūse; ai.k bdiltinti mėdžu ~ eik baltinti medžių; sėnis būva su ii'sta's | su baiza m sénis būvo su uostais „ūsais“, su barzda; mums gerū' įir kulkuozélie ~mums gerai ir kulkozėlė(je); stasi' | a nebieg prakaitėlis ~ Stasy, ar nebėga prakaitėlis) ir kt.° Kilmės klausimu. Turint galvoje K. Būgos aiSkinima!®, trumpo dūnininkų e santykiavimą su dounininkų ¢, ¢ ar ie, didelį plotą, kur ta asimiliacija yra, reikia manyti, kad ji kiek senesnis žemaičių tarmių dalykas. Ji, be abejo, bus įvykusi prieš u > 9 ir i >€ ir, greičiausiai, prieš kirčiuotų senųjų a, e ilginimą. Trumpas e Kuršėnų ir kitose dūnininkų tarmėse galėjo išlikti tokiu keliu: dėl ¥ Medžiaga imta iš LKLI Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus kartotekos. 10 Zr. K. Būga, Rinktiniai raštai, t. 2, Vilnius, 1959, p. 492. 272 regresyvinés asimiliacijos e buvo pradėtas tarti įtemptai, siauriau (grei čiausia visose Žemaičių tarmėse, kur ta asimiliacija yra), nebepritapo prie e plačiojo ir nebuvo pailgintas. Paskui vienose dounininkų tarmėse jis išvirto į ę, kitose į ie ar ¢, o dūnininkuose jis išliko trumpas, nebetekes įtemptumo, sutapęs su tos asimiliacijos nepaveiktu e plačiuoju, kai tose tarmėse ėmė blėsti asimiliacijos dėsniai. Buvus kažkokį įtemptą balsį rodo ir Tirkšlių tarmės balsis e"? (jei jis nėra nesenų laikų padaras). Vilnius O PEIPECCUBHOW ACCHMHJISLHH TJACHBIX B HEKOTOPĖbIX XEMAHKHTCKHX TOBOPAX CEBEPO-BOCTOUHbIX AYHUHUHKOB B. BUTKAYCKAC Pezwome JlelicTBHIO PerpeccHBHON accHMHJISuHH B XKeMAHTCKHX roBopax ceBepoBOCTOUHBIX AyHuHHHKOB (Kypuenaii, -Illaykenaii, Kyprysenaii) nojaBepra- €TCsl TOJIbKO IVIaCHBIH e, CTOSILHA nepej KOHUEBBIMH CJOTAMH, CJIOPOBbIMH [JIACHBIMH KOTOPBIX fABJAAIOTCH (<i<*in u u<a<*un, a<uo, Koria OHH CTOSAIT MNOCJE MSTKHX COrJIiaCHbIX (MHOraa mnepen ie<é). Toraa raacHwbiil e MOA OCHOBHBIM-JPeBHHM yAapeHHeM NPOH3HOCHTCH KPaTKO, BMECTO OKHAaeMoro R0JAroro e (Kak B JHTEPaTypHOM si3bike): médis (JiuT. 53. médis) «1epeBo>, POA. NM. MH. 4. mielénu (uM. n. ex. u. mieléni «uepnura>), duobilélis (pop. m. en. u. duobilé-le) «knesepok», bumbéklis (nut. s3. bambéklis) «opuyn» H T. jį. Cayuaercs, 4yTo aCCHMHJSUHUS MPOHCXOAHT H TOTAa, KOrjla MeXJy CJIOTOM C TJIACHbIM e H KOHIEBBIM CJIOTOM C TJIACHBIMH i<i<*in, u<a<*un, ŪLUO CTOMT NMPOMEKYTOUHBI CJIOT C IIACHBIMH e, į: šėpeti «wetky» (poz. m. eg. u. šė-peče), nėrini «Bsi3aHbe» (poz. nm. eg. u. né-rine) u T. J. | : [lo MHenHio aBTopa, AeiicTBHe 3TOil ACCHMHJSLHH Hauyaloch elle no TOrO, KOraa B JIHTOBCKOM S13bIKe Obl VJUJIKHHEHbI VJLADSEeMbIe TJIACHBIE a, E. 1! Žr. A. Girdenis, min. straipsnis, ten pat. 18, Kalbotyros klausimai VI.