Dėl regresyvinės balsių asimiliacijos kai kuriose šiaurės rytų žemaičių dūnininkų tarmėse

e wee YK ALS OT -YoR-O:S > KLAUS IMA PM ie s V OS TSR OM OK SLY AK ADEMTESA DEL REGRESYVINES BALSIU ASIMILIACIJOS KAI KURIOSE SIAURES RYTU ZEMAICIU DUNININKU TARMESE V. VITKAUSKAS Reg esy iné balsiy asimiliacija, aip pla iai papli usi Zemai iy dounininky a mése!, am ik ais a ejais y a nes e ima i kai ku ioms dinininky a méms? i ypaé ia smulkiau ap aSomai Ku Sény a mei’. Zinoma, kalbé i apie nuoseklia eg esy ine asimiliacija ap aSomose dinininky a mése negalima, nes ia os asimi- liacijos é a pa eik as ik balsis e. P ieS galiininius i<i<*in i sup ieSakéjusius u<ii<*un bei w (ka ais i p ieS ie<é) pag indiniu-seno iniu ki iu ki iuo as e am ik ais a ejais y a nepailginamas, be a iamas umpai. I ai a si inka isais ais a ejais, kai g e imos dounininky a més (Raudeénai, T ySkiai, Papilé, Ti kSliai i k .) ie oj e u i ¢ i ie a ne ¢. Reg esy iné asimiliacija Ku sény a méje pas ebima: 1. Kai e eina be a pi8kai p ieS galininj skiemenj, ku io suda omieji balsiai y a i, sup ieSakéje u i wu’ a ba d ibalsis ie: a) kai ku iy ja-kamieniy a dazZodziy ns. a dininke, naudininke, galininke, ie ininke, Sauksmininke, dgs. kilmininke i ie ininke: Vienaskai a V. sénis ~ sénis i'nmé is ~ ienmé is K. sé'ne i nmé*ée N. sé u i'nmeéu™ 1 Z . K. Biiga, Rink iniai as ai, . 2, Vilnius, 1959, p. 492; V. G ina eckis, Siau és aka y dinininky a miy one inés ypa ybés i jy aida, »VVPI Mokslo da bai", . 11, Vilnius, 1960, p. 90; B. Rokai é, Kai ku ie nauji Zemai¢iu a miy one ikos da- lykai, ,,Lie u iy kalbo y os klausimai", . 4, Vilnius, 1961, p. 149—153; A. Gi denis, Balsiy asimiliacijos ei8kiniai Ti kSliy a méje, ,,Kalbo y a", . 4, Vilnius, 1962, p. 141—150. Z . en pa papli imo geog a ija i a minius pa yzdzius. 2 Apie eg esy ine balsiy asimiliacija Pa andenés apylinkése Z . V. G ina ec- kis, min. eikalas, en pa . Nuosekli eg esy iné balsiy asimiliacija Siu me y dialek ologi- néje ekspedicijoje uz iksuo a da dinininky a mese apie Uz en j, Vidsodj, Kolainius. 8 Apie Ku Sény a més plo a i kai ku ias one ines ypa ybes z . V. Vi kauskas, Ku gény a més ki is i p iegaidé, ,,Lie u iy kalbo y os klausimai", . 3, Vilnius, 1960, p. 61—76. 269 G. séni i nme i In. sen iinmeéi V . médie = §. séni|lsé au — Daugiskai a V . séne'* i nmé' e’ K. sé u i nmeéu N. séné*ms i nmée' éms G. sé i s i nmeéis In. séne‘s||séne's (dazn.) —_ i‘nmé e's V . médiusi — Panagiai y a su Zodziais médis ~médis, médiu', médi, médie, mediu; kélis ~ kélis (kojos)®, kélu', keli, kélie, kélu (pi li un kélu duo en iok ~ piolé an kéliy: ,,Do endk); lépsis ~lépsis, lépSu , lépsi, lépSu (p isi i i.ka pilna k é‘pka lépSu~ p isi iiko pilnq k épsaq lépsiy), pig. mo . lé’psi~lépsé, ku i<é, ns. gal. /é‘psi~ lépie, ku i<*en; plépis~plépis, plépu’, plépi, plépu; u'pés is~ ipés is (plg. Raudénu u'piesnis ~ iipésnis); Sim amé is ~ Sim amé is, Sim amé i, Sim ameééu, plg. mo . g. ns. a d. sim amé i; su ZodZiy Sé i's~Se js i éc ~ écias ns. gali- ninkais: sé i (pas a i sé i | nepsusiinek esi~pas a é Sé j, nebsusisnekési), é i (nepa' eje aika i é i ski‘ u | palika u . iis mé iis ~nepd ejo aikai { é j skp iy »klase“, paliko an iis me iis) i . . b) é-kamieniy daik a a dziy dgs. kilmininke: Zé iu (p inesi aika: Zému ~ p inesé aikai Zémiy), mielé iu~méléniy. Siuo a eju asimiliacijos nebina p ieS ie<é: isi su ilpsma ud ji'dud 2émie ~ isi su ilpsma 6(je) juod6(je) 2@mé(je); bu d'u ilksilie mielé-niesi~ bu du Ilgsilé(je) mélénése; nusidi bi> su mielé‘niems ka@p el ika’ ~ nusidi be su mélénéms kaip elnii kai i k . c) Vy . giminés a daZodZiuose su mazybine p iesaga -elis: da Zélis, da zélu’, da zéli, da zélie, da zélu; Saukimélis (jé au | kaz duo Saukimélis bi a~jé au, kas do saukimélis bi o); duobilélis, duobilélu', duobiléli, duobiléiu (be ns. kilm. duobilé-le); klumpélis, klumpéli, klumpélie, klumpélu (be klumpé'le); i ge gédélu ~ i Ge gédéliy (kaimo a das) i . . i . . Mo e iSkos giminés Zodziuose asimi- liacija j yks a ik p ie$ sup ieSakéjusj u dgs. kilmininke: asa élu (ki'g bu s asa élu Emuon ims mio inums ~kiek biis aSa éliy Zmoniims mé inums, be : ne i'nd asa é'li neis i‘ ieje | a bu d'u uski‘ iejusi~ne iena aSa élé neiS ie éjo, aip bu du uzkie- éjusi); dainélu; Zuolélu; unkélu (seis ai.kis ikneSiojd'u un unkélu ~ Sesins aikis i nesidjau an ankéliy), muo iskélu ,,mo e éliy“ i . . d) Vy . giminés daik a a dziuose su p iesaga -eklis: bumbeklis ~ bambéklis, bumbeklu., bumbekli, bumbéklu; jaunéklis (jaunas Zmogus), jaunéklu, jaunekli, jaunéklu (be ns. kilm. jauné'kle); Zanéklis ( edes y as, biisimasis y as), Za- néklu:, Zanekli, Zanéklu; museklis (j ankis muséms mus i), muséklu, musekli, muséeklu i . . Mo e iSkosios giminés Zodziuose asimiliacijos nepasi aiké iSgi s i * Cia e pa eike ki y linksniy analogija (z . oliau), plg. Zodzio médis pa adigma. 5 Be ké-Js, ns. gal. ké-li (isléidd'u i kei ~ isléidau | kéliq). 270 (a dél analogijos, a dél neno o sumai’y i su y iskosios giminés ZodZiais): pe é’klu (min ei.k u ben d iji ’ pe éklu ad is u usi ei.s i~min eik y ben d ij pe ékliy, Zadi is y uzsi eis i) i k . e) Daik a a dZiy p iesagoje -enis: Sal énis ,,Sal inis“, Sal éni, Sal énie, Sal é u (be ns. kilm. Sal 2-ne: Sal éne undi ' Sd'le ~ Sal énio ( )andué Sdl as); pa a dése: d wk énis, d u k é u', d u'k éni; gluodénis, gluodé iu', gluodéni; mielénis, mielé u', mieléni (be mieléne~ Mélénio), pelénis, pelé u’, peléni (be pelé-ne ~ Pelénio), kaimy pa adinimuose: gin é u: iz gin é u dunauskiki pa é‘jusi ~ix Gin éniy Du- nauskiké pa éjusi i . . ) Vy i8kosios giminés biid a dZiy aukS esniojo laipsnio p iesagoje -esnis ( ik yns. a dininke i galininke): mazésnis (be mazé‘sni: muio iska isumé i i mazé'sni bw i~mo iska isumé u i mazésné bi i), mazésni; s ugésnis ,, um- pesnis**, s ugésni; Sal ésnis, Sal ésni (be ns. kilm. Sal é-sne: nuo Sal ésne indenc | pa _Sil.c asus ~né a Sal ésnio ( )dndens, pa Sil as ésqs); i' ésni‘sis ~ y ésnysis (be i' é's iuoje ~ y ésniojo), i' és iu'ju’ ( uoki pasu ima u ieje | ka i és iu'ju’ sp ' i~ ok pasiu img u éjo, kad y ésniuojuo spy é) i . . Mo e iskoji ~—giminé ne u i né ieno a ejo, ku a asimiliacija bi y (i a dZiuo iniai bid a dziai a méje daZniausiai y a IV ki éiuo és). 2. Asimiliacija kai kada j yks a i okiais a ejais, kai e neina iesiogiai p ieS skiemenj su galiniais i<i<*in a sup icSakéjusiu u<a@<*un: a) kai ame a pe s o i skiemuo su suda omuoju balsiu e: sése i ( ik a sése i pei.k | uo i neus ioji ~ ik q sése j peika, 0 i neuzs oji)®, Sépe i (ku nukisa" i ’ Sépe i~kuF nukisdi @ Sépe i). P ie Sios i8ies p iklauso, u bi , i Zodziai kébelis ,,keblus da bas, a gas“, plg. Ik. kébelis’ (kébelis su i'k aiki ~ kébelis su iek aiki{), épelis® ,,i8siziojélis, Zioplys‘* (kuoks épeli¥ ce nepada i's | éé gé' a i' a ei.k ~koks épelis cia nepada ys, cid gé o y o eika), Zébelis ,,kalbas niekus“ i k . b) Kai ame a pe s o i skiemuo su suda omuoju balsiu i: né ini, né ini‘s ~ ne injs’,ne iamas daik as“* (pdbuobé's la'ks a i né ini uzme i~ pabobiais laks o i né inj zme é, be : i a né ine dé' némaza’ | hoki Seimi‘na apné' i néju'ka ~ u né inio da nemazai, ékiq Seimynq apné i ne juokai), ésmini (susib a-izi kad i ésmini| neléid ne us pa'pa pajim i~susib dizé kd é éSmenj, neléida ne uz papo paim i) i k . Analogijos eikimas. Ki iuo y ilgy i umpy e kai aliojimasis o pa ies ZodZio pa adigmoje suda o (kalbé ojo samonéje) lyg i am ik a painia a. Daba , kai asimiliacijos désniai nebe u i a méje i o pama o (su ienodéjo i<i<*in i i<é, i<*en a imas: isais a ejais a iami a i i p apla éje i, u, a piniai ga sai a p i i ¢, u i 9; a me, pasaky iau, ene gingai eikia li e a- i iné kalba i g e imos aukS ai iy a més), pa adigmose e daznai y a su ieno- dinamas: isose o mose a iamas a ba umpas, a ba ilgas. a) Kaip jau bu o miné a, asimiliacijos ne eko iSgi s i mo . g. daik a a dziuose su p iesaga -eklé: pe é*klu, jaunéklu ix k . Mgas e labai daznai a iamas i ® P ie pa ibos su dounininkais, Ken ai¢iy kaime, eko gi de i sakinj: sése !: pa i- die i g iéks ~ sése ie pa ydé i g iékas, be ¢ia aiski duonininky j aka (Raudéeny sése éi). 7 Lie u iy kalbos Zodynas, . 5 (a s. edak o ius K. Ul ydas), Vilnius, 1959, p. 470. 8 Plg. K. Bagos épelis (a . K. Bi ga, Rink iniai as ai, . 1, Vilnius, 1958, p. 291). 271 o mose é‘ iu ( adicine a me Zé/ u), mielé* u ( ad. mielé u), buobé lu, s@se i ( ad. sése i), kaip i isose ki ose o mose, ku e u i pag indinj-seno ini ki j. b) Su y i8kosios giminés a daZodziais y a isai p ieSingai: umpas e a ia- mas en, ku apie eg esy ine asimiliacija negali bi i i kalbos, p z.: Vienaskai a V . médis luopSélis g azésnis K. mé-dZe médZe luopSé'le| luopSéle g azé‘sne |g azésne N. médiu luopsélu’ g azesném G. médi luopseéli g azésni In. médii ludpseli g azeshi V . médie luopSsélie g azesnémi S$. séni||sé iau aikel Daugiskai a V. mé-de’ (1. ., sen.) méde (dazn). /uopséle* gé esni||ge ésne’ K. médiu luopsélu gé esni ’ N. médé'ms luopselé-ms ge esnims||ge esni‘ms G. meédiis ludpseli s gée eshi s In. méde's (I. .) méde's luopSéle's geé esné’s V . médiu'si luopsélu'si ge eshi 'si §. séne’ aikéle’ I§ pa adigmos aisku, kad umpas e analogijos keliu a iamas ns. kilmi- ninke, dgs. a dininke, Sauksmininke, naudininke i jnagininke (p ies pla y e asimiliacijos negaléjo bi i). I da eikia p idu i, kad Si as su ienodinimas ypaé ySkus i dazZnas jaunesniosios ka os kalboje. PanaSiai kaip Ku ’ény a méje eg esy iné asimiliacija eikia da Siose Siau és y y dinininky Snek ose: Ku u énuose (jé‘m ku ge ésnis ga ‘bals ~ jéma ima“, ku ge ésnis gabalas; udli mi su ie i'né'li biedni si a élu (d.) ~ oli miisy e ynelé biednq si a éliy), Saukénuose (a é:je ioks aikélis~a @jo oks aikélis; ki u ée séni sieji~k@ u cia, séni, séji; Su i. padslis pas i séni paiw ie i | a ik a’ jis mi i (p.)~siu a paslis ,,pasiun inius“: pas q sénj paziii é i, a ik a jis mi é), Vaigu oje (Si'nd'usma Sal é u'se ~ Siendusma Sal éniiise; ai.k bd'l in i médiu ~ eik bdl in i médziy; sénis bi a su is a's | su baFza~ sénis bii o su uds ais wisais“, su ba zd; mims ge d’ ji kulkuozélie~mims ge ai i kulkozélé(je); s asi* | a nebieg p akai élis ~~ S asy, a nebéga p akai élis) i k .° Kilmés klausimu. Tu in gal oje K. Bigos aiskinima™, umpo dini- ninky e san ykia ima su dounininky ¢, ¢ a ie, didelj plo a, ku a asimiliacija y a, eikia many i, kad ji kiek senesnis Zemai iy a miy dalykas. Ji, be abejo, bus j ykusi p ieS u>o i i>¢ i , g ei iausiai, p ie’ ki ciuo y senyjy a, e ilginima. T umpas e Ku Sény i ki ose dinininky a mése galéjo i8lik i okiu keliu: dél ® Mediiaga im a i LKLI Kalbos is o ijos i dialek ologijos sek o iaus ka o ekos. © Z . K. Biiga, Rink iniai ag ai, . 2, Vilnius, 1959, p. 492. 272 Teg esy inés asimiliacijos e bu o p adé as a i j emp ai, siau iau (g ei Giausia isose Zemai iy a mése, ku a asimiliacija y a), nebep i apo p ie e pla iojo i nebu o pailgin as. Paskui ienose dounininky a mése jis i8 i o j e, ki ose j ie a ¢, 0 dinininkuose jis i8liko umpas, nebe ekes j emp umo, su apes su os asimiliacijos nepa eik u e pla iuoju, kai ose a mése émé blés i asimiliacijos désniai. Bu us kaZkokj j emp a balsj odo i Ti kSliy a més balsis e" (jei jis né a neseny laiky pada as). Vilnius O PEFPECCHBHOKM ACCHMHJIAWUM PIACHbIX B HEKOTOPbIX JKEMAHTCKHX TOBOPAX CEBEPO-BOCTOUYHbIX AYHHHHHKOB B. BATKAYCKAC Pes ome Jlelic auio pe peccuBHol accumuiauHH B 2KeMaiiTCKHX TOBOpax ceBepo- BOCTOYHBIX AYHHHHHKOB (Kypu enaii, “UlayKenaii, Kyp ysenaii) noapep a- eTCH TOJIbKO TlacHblii e€, CTOAUMH Mepex KOHI[eBbIMM CO aMH, COTOBbIMH PlacHbIMH KOTOPBIX ABJImIOTCA i<i<*in nu .u<a<*un, a<uo, Ko ga OHH cTosT moOcme MATKHX CO iacHbIxX (uHO Ma nepen ie<é). To ga aacupii @ M02 OCHOBHBIM-ApeBHHM yapeHHeM MpOH3HOCHTCA KPaTKO, BMeCTO OxKH- Aaemo o ou o o e (Kak B AHTepaTypHOM si3bIKe): médis (au . a3. médis) « epeso», pox. mn. MH. 4. mielénu (uM. nu. eg. 4. mieléni «aepHuKa»), duo- bilélis (pon. n. eg. u. duobilé-le) «xnepepox», bumbéklis (au . a3. bam- béklis) «popuyH» u T. 2. Cayyae ca, uTO aCCHMHAAUMA MpOHCXOAHT HM To - a, KO Ha Me%K Ay CO OM Cc TaCHbIM @ H KOHMeBbIM CJIOFOM C laCHbIMH i<i<*in, u<a<*un, <uo c ou npoMexyTouHbiii co c aacuEimu e, i: Sépe i «me ky> (pog. nm. eg. 4. Sé-pece), né ini «BasaHbe» (pom. 1. eg. 4. né ine) wT. D. : : Tlo MHeHHIO aBTopa, elicTBHe 3TOH aACCHMHJIAWHH Ha asocbh elle 20 TOPO, KO a B JHTOBCKOM A3bIKe Ob yWIMHeEHbI yapsemble iacuple a, e@. 1! Z . A. Gi denis, min, s aipsnis, en pa . 18, Kalbo y os klausimaj V1.