e
wee
YK
ALS
OT
-YoR-O:S
>
KLAUS
IMA algo
PM
V
OS
TSR
OM
OK
SLY
AK
ADEMTESA
DEL
REGRESY-
VINES
BALSIU ASIMILIACIJOS
KAI
KURIOSE
SIAURES
RYTU
ZEMAICIU
DUNINKU
TARMESE
V.
VITKAUSKAS
Reg esy iné
balsiy
asimiliación,
an
ampliamen e
di undusi
Zemai iy
dounininky
a mése!, en
cie os
casos es
nes enima
algunos
cuales
i
dinininky
a méms?
i
ypaé ia
smulkiau
ap aSomai
Ku Sény
a mei.
Zinoma,
habé i sob e
nuoseklia
eg esi ine
asimiliació
ap aSomose
dinininky
a mése no,
po que ia
os
asimiliacion-
es é a
a ec ik as
sólo o is
e.
P ieS galiininius
i<i<*in i
sup ieSakéjusius
u<ii<*un bei
w
(ka a as p ieS ie<é)
i
undamen al-seno i-
niu ki iu ki iuo as
en cie os casos es
nopailginado, pe o
dijado b e emen e.
e
I
es o
sucede en
odos
aquellos
casos,
cuando
je imos
dounininky
a més
(Raudeénai,
T ySkiai,
Papilé,
Ti kSliai
i
k .)
en luga
e
iene
¢
i
ie
a
ne
¢.
Reg esy iné
asimiliación
Ku sény
a méje
obse a se:
1.
Kai a
e
be a pi8kai
an eS galininj
skiemenj,
cuyo
cons i uomie-
ji ocías son
sup ieSakéje
wu o d iblasis
ie: kai ku iy
i,
ja-kamieniy
u
i
a dazZodziy
ns.
a)
a dininke,
naudininke,
galininke,
ie ininke,
Sauksmininke,
dgs.
kilkeminin
i
localininke:
Vienaskai a
V.
sénis sénis
~
i'nmé is
ienmé is
~
K. sé'ne
i nmé*ée
N. sé u
i'nmeéu-
TM
1
Z .
K.
Biiga,
Rink iniai
as ai,
.
2,
Vilnius,
1959,
p.
492;
V.
G ina eckis,
Siau és
aka y
dinininky
a miy
one inés
especialyb-
i
jy
és aida,
VVPI
T abajos
de Ciencia",
.
11,
Vilnius,
1960,
p.
90;
B.
Rokai é,
Algunos
nue os
Zemai¢iu
a miy
ma e ias
oné icas,-
,,Li uu iy
kalbo y os
cues ione-
s",
.
4,
Vilnius,
1961,
p.
149—153;
A.
Gi denis,
Balsiy
asimiliación
ei8kiniai
Ti kSliy
a méje,,,K-
albo y a,
.
4,
Vilnius,
1962,
p.
141—150.
Z .
allí pa
di undimo
geog a ía
a minius
i
ejemzius.
2
Sob e
eg esy ine
balsiy
asimiliación
Pa andenés
apylinkése
Z .
V.
G ina ec-
kis, min.
eikalas,
allí pa .
Nuosekli
eg esy iné
balsiy
asimiliación
Siu me y
dialek ologin-
éje
expedición
uz iksuo a
da dinininky
a mese
sob e
Uz en j,
Vidsodj,
Kolainius.
8
Sob e
Ku Sény
a més
plo a
i
algunas
ca ac e -
ís icas
one ines
z .
V.
Vi kauskas,
Ku gény
a més
ki is
i
p iegaidé,,,-
Lie u iy
kalbo y os
cues iones,
.
3,
Vilnius,
1960,
p.
61—76.
269
G. séni
i nme i
In. sen
iinmeéi
V . médie
=
§.
séni|lsé -
au
Daugiskai a
V .
séne'*
i nmé' e
K. sé u
i nmeéu
N.
séné*ms
i nmée' éms
G. sé i s
i nmeé-
is
In.
séne‘s||-
séne's
(dazn.) _ i‘nmé e's
V .
médiusi
Panagiai
son
su
Zodziais
médis
~médis,
médiu',
médi,
médie,
mediu;
kélis kélis
~
(kojos®,)
kélu', keli,
kélie, kélu
(pi li kélu
un
duo en iok
piolé an
~
kéliy:
,,Do endk);
lépsis
~lépsis,
lépSu ,
lépsi,
lépSu
(p isi i i.ka
llna
k é‘pka
lépSu~
p isi iiko
pilnq
k épsaq
lépsiy), pig.
mo .
lépsi~lépsé,
donde i<é,
ns.
al.
é‘psi~ lépie, donde
i<*en;
plépis~plépis,
plépu, plépi, plépu;
u'pés is~ ipés is
(plg.
Raudénu
u'piesnis
~
iipésnis);
Sim amé is
~
Sim amé is, Sim amé i,
Sim ameééu, plg.
mo .
g.
ns.
nomb e.
sim amé i;
su
ZodZiy
S's~Se js
i
écé i
~ écias
ns.
galininkai-
s: sé i
(pas a i sé i
nepsusiinek esi~pas a é
|
Sé j,
nebsusisnekési),
é i
(nepa' eje
aika é i
i
ski‘ u
palika
|
u . iis
mé iis
~nepd ejo
niños
{
é j
skp iy
klase,
dejó
segundo-
is me iis)
i
.
.
b)
é-kamieniy
daik a a dziy
dgs.
kilmininke:
Zé iu
( aesi
niño:
Zému
~
p inesé
niños
Zémiy),
mielé iu~méléniy.
Siuo caso
asimiliacion-
es nebina
p ieS ie<é:
odos
su ilpsma
ud ji'dud
2
~
odasém-
ie
su ilpsma
6(je) juod6(je)
2@mé(je);
bu d'u
ilksilie
mielé-niesi~
bu du
Ilgsilé(je)
mélénése;
nusidi bi>
su
mielé‘niems
ka@p
el ika
~
nusidi be
su
mélénéms
como
elnii kai
i
k .
c)
Vy .
giminés
a daZodZiuses
su
mazybine
apésaga
-elis:
da Zélis,
da zélu,
da zéli,
da zélie,
da zélu;
Saukimélis
(jé au
|
kaz duo
Saukimélis
bi a~jé au,
que
do
saukimélis
bi o);
duobilélis,
duobilélu',
duobiléli,
duobiléiu
(be ns.
kilm.
duobilé-le);
klumpélis,
klumpéli,
klumpélie,
klumpélu
(be
klumpé'le);
i
ge gédélu
~
i
Ge gédéliy
(nomb e
del pueblo)
i
.
.
i
. .
HeminScos
giminés
Zodziues
asimilación
j yks a sólo
p i$
sup ieSakéjusj
dgs.
u
kilke:
asa éluminin
(ki'g bu s
asa élu
Emuon ims
mio inums
~kiek biis
aSa éliy
Zimsmoni
mé inums, pe o:
i'nd asa é'li
ne
neis i‘ ieje
bu d'u
uski‘ iejusi~ne
|
a
una aSa élé
niS ie éjo, así
bu du
uzkie éjusi);
dainélu;
Zuolélu;
unkélu
(seis ai.kis
ikneSiojd'u
unkélu
un
~
Sesins
aikis
i nesidjau
an
handéliy),
muo iskélu
,,mo e éliy
i
.
.
d)
Vy .
giminés
daik a a dziose
su
apesaga
-eklis:
bumbeklis
~
bambéklis,
bumbeklu.,
bumbekli,
bumbéklu;
jo enéklis
(jó enes
Zmogus),
jaunéklu,
jaunekli,
jaunéklu
(be ns.
kilm.
jauné'kle);
Zanéklis
( edes
homb e,
biisimasis
homb e),
Zanéklu:,
Zanekli,
Zanéklu;
museklis
(j ankis
muséms
mus i),
muséklu,
musekli,
muséeklu
i
. .
Ma e iSkosios
giminés
Zodziuose
asimiliacion-
es
nepasi aiké iSgi s i
*
Cia
e
pa eike
ki y
di e niy
analogija
(z .
adelan e-
), plg.
Zodzio
médis
pa adigma.
5
Be
ké-Js,
ns.
al.
ké-li
(isléidd'u
i
kei
~
isléidau
|
kéliq).
270
(a dél
analogías,
a dél
neno o
sumaiy i
con
y iskosi-
os giminés
ZodZiais):
pe éklu
(min ei.k u
ben d iji
pe éklu
ad is u
usi ei.s i~-
min eik y
al menos
d ij
pe ékliy,
Zadi is y
uzsi eis i)
y k . e)
Daik a a -
dZiy
p iesagoje
-enis:
Sal énis,,S-
al inis,
Sal éni,
Sal énie,
Sal é u
(be ns.
kilm.
Sal 2-ne:
Sal éne
undi ' Sd'le
~ Sal énio
( )andué
Sdl as);
apellése:
d wk énis,
d u k é u-
', d u'k éni;
gluodénis,
gluodé iu',
gluodéni;
mielénis,
mielé u',
mieléni (be
mieléne~
Mélénio),
pelénis,
pelé u,
peléni (be
pelé-ne ~
Pelénio),
kaimy
denominac-
iones:
gin é u: iz
gin é u
dunauskiki
pa é‘jusi
~ix
Gin éniy
Dunauskiké
pa éjusi y
. . )
Vy i8kosi-
os giminés
biid a dZiy
aukS esni-
oyo g ado
p eesago-
je -esnis
( ik yns.
a dininke
i
galininke):
mazésnis
(be
mazé‘sni:
muio iska
isumé i i
mazé'sni
bw i~mo -
iska
isumé
iene
mazésné
bi i),
mazésni;
s ugésni-
s,,meno *-
*,
s ugésni;
Sal ésnis,
Sal ésni
(be ns.
kilm.
Sal é-sne:
nuo
Sal ésne
indenc |
pa _Sil.c
asus ~né a
Sal ésnio
( )dndens,
pa Sil as
ésqs);
i' ésni‘sis
~
y ésnysis
(be
i' é's iuoje
~
y ésniojo),
i' és iu'ju
( uoki
pasu ima
u ieje
|
ka
i és iu'-
ju sp ' i~
ok
pasiu img
u éjo, que
y ésniuo-
juo spy é)
y . .
Mo e isko-
ji ~giminé
no iene un
caso, donde
asimiliación
né
bi y
a
(i a dZiuo iniai
bid a dziai
a méje
daZniausiai es IV
ki éiuo és). 2.
Asimiliación
algunas eces
j i en y en ales
casos, cuando e
neina
di ec amen e
p ieS skiemenj
galiniais i<i<*in
sup icSakéjusiu
u<a@<*un:
cuando ame
a pe s o i
skiemuo
o madoomu
balsiu sése i
( ik a sése i
su
pei.k
a
a)
su
e:
|
uo
ne
i us ioji
~ q ik
sése j
peika,
0
i
neuzs oji®,)
Sépe i
(ku
nukisa"
i
Sépe i~kuF
nukisdi
@
Sépe i).
An e
Sios
i8ies
pe ene,
u bi ,
Zodziai
i
kébelis
,,keblus
abajo,
a gas,
plg.
Ik.
cableis
(kébelis
su
i'k aiki
kébelis
~
an o
su
aiki{),
épelis®
,,i8siziojélis,
Zioplys‘*
(kuoks
épeli¥
ce
nepada i's
|
éé
gé' a i' a
ei.k
~koks
épelis cia
nopada ys,
cid gé o
homb e
eika),
Zébelis
,, albas
nadacus
e k .
b)
Kai ame a pe
s o i skiemuo
o madoomuoju
balsiu né ini,
né ini‘s
su
ne injs,ne iamas
daik as*
i:
(pdbuobé's la'ks a
né ini uzme i~
~
pabobiais laks o
né inj zme é,
pe o: i a né ine
dé' némaza hoki
i
i
|
Seimi‘na
apné' i
néju'ka
~
u
né inio
da
nemazai,
ékiq
Seimynq apné i
juokai), ésmini
ne
(susib a-izi kad i
ésmini| neléid ne
us pa'pa
pajim i~susib dizé
kd é éSmenj,
neléida uz papo
paim i) y k .
ne
Funcionamien-
o de Analogía.
Ki iuo y ilgy
umpy
i
kai aliojimasis
e
pa ies
o
ZodZio en
pa adigma
o ma
(kalbé ojo
samonéje)
como una
i
cie a
con usión.
Aho a,
cuando
asimiliación
désniai
noe u i
a méje
ijo unda
(su ienodéjo
i<i<*in i<é,
i
i<*en
a imas: en
odos casos
se dicen
abie os
p apla éje
in e minabl-
es en e y ¢,
i,
u,
i
u
i
9;
a me,
deci au,
ene gicame-
n e ac úa
li e a u i i-
né lengua
g e imos
i
aukS ai iy
a més),
pa adigmas
daznai es
e
su ienodina-
mo: en odas
o mas
a iamas o
umpas, o
ilgas.
a)
Como ya ue
miné a,
asimiliacion-
es pe eko
iSgi s i mo .
g.
diik a a dzias
su
apesaga
-eklé:
pe é*klu,
jaunéklu
ix
k .
Mgas
e
muy
daznai
supuamas
i
®
Jus o al
bo de
dounininkais,
su
Ken ai¢iy
aldea, u o
que oí
sakinj:
sése ! :
pa idie i
g eéks
sése ie
en iydé i
g eékas,
~
pe o
ia aiski
daonininky
j aka
(Raudéeny
sése éi).
7
Li uiy
idiomas
Zodynas,
.
5
(a s.
edi o
K.
Ul ydas),
Vilnius,
1959,
p.
470.
8
Plg.
K.
Bagos
épelis
(a .
K.
Bi
ga,
Rink iniai
as ai,
.
1,
Vilnius,
1958,
p.
291).
271
o mose
é‘ iu
( adicine
a me
Zé u),
mielé* u/
( ad.
mielé u),
buobé lu,
s@se i
( ad.
sése i), como en
odas las o as
i
o mas, donde
iene
undamen inj-sen-
e
o ini ki j.
b)
Su
a i8kosios
giminés
a daZodziais
es oda
p ieSingai:
umpas
a iamos allí,
e
donde sob e
eg esi ine
asimiliacia no
puede bi i de
la lengua, ej. :
i
Vienaskai a
V .
médis luopSélis
g azésnis
mé-dZe médZe
K.
luopSé'le| luopSéle
g azé‘sne |g azésne
médiu luopsélu
N.
g azesném médi
luopseéli g azésni
G.
In.
médii
ludpseli
g azeshi
V .
médie
luopSsélie
g azesnémi
S$.
séni||sé iau
aikel
Daugiskai a
V.
mé-de .,
(1.
sen.) méde
(dazn).
luuopséle*
gé esni||ge ésne médiu
K.
luopsélu gé esni
médé'ms luopselé-ms
ge esnims||ge esni‘ms
N.
meédiis ludpseli s
gée eshi s /
G.
In.
méde's
(I.
.) méde's
luopSéle's
geé esnés
V .
médiu'si
luopsélu'si
ge eshi 'si
§.
séne
aikéle
I§
pa adigmos
aisku, que
umpas
analogías
e
keliu
a iamas
ns.
kilminink-
e, dgs.
a dininke,
Sauksmininke,
naudininke
i
jnagininke
(p ies pla y
asimilacion-
e
es negaléjo
bi i).
I
aún hay
que
añadi
que
Si as
su ienodinimas
ypaé ySkus
dazZnas
i
jaunesniosios
gene aciónos
calboje.
PanaSiai
como
Ku ény
a méje
eg esy iné
asimiliación
unciona
da
Siose
Siau és
y y
dinininky
Snek ose:
Ku u énuses
(jé‘m
ku
ge ésnis
ga
‘bals
~
jéma ima,
donde
mejo és
el ozo;
udli
mi su
ie i'né'li
biedni
si a élu
(d)
~
oli miisy
e ynelé
biednq
si a éliy),
Saukénuose
(a é:je ioks
aikélis~a @jo
al aikélis;
o o
u
ée
séni
sieji~k@
u
cia, séni,
séji;
Su i.
padslis
pas séni
i
paiw ie i
ik a él
|
a
mi i
(p.)~siu a
paslis
,,pasiun inius:
pas sénj
q
paziii é i,
ik a él mi é),
a
Vaigu oje
(Si'nd'usma
Sal é u'se
~
Siendusma
Sal éniiise;
ai.k
bd'l in i
médiu eik
~
bdl in i
médziy;
sénis bi a
is a's
su
|
su
baFza~ sénis
bii o uds ais
wisais, ba zd;
su
mims ge d ji
kulkuozélie~mims
su
bien
kulkozélé(je);
es asi*
i
|
a
p akai élis
no co e
~~
S asy,
a
nebéga
p akai élis)
i
k .°
Kilmés
escuchimo.
Teniendo
en men e
K.
Bigos
aiskinimaTM,
umpo
dinininky
azme ia i-
e
ma
su
dounininky ie,
¢,
¢
a
didelj á ea,
donde
asimiliacia es,
hay que
a
c ee que
cuán o más
an iguo
ji
Zemai iy
a miy
cosa.
Ella, sin
be
duda, se á
j ykusa
p iS u>o i>¢
y,
g ei iausiai,
i
p i
ki ciuo y
senyjy
a,
e
ilginima.
T umpo
e
Ku Sény
i
o as
dinininky
a mése
galéjo
i8lik i al
keliu: dél
®
Mediiaga
im a
i
LKLI
Logos his o ia
del sec o de
i
dialec ología.
©
Z .
K.
Biiga,
Rink iniai
ag ai,
.
2,
Vilnius,
1959,
p.
492.
272
Teg esy-
inés
asimiliaci-
ones e
ue
p adé as
a i
j emp a-
i,
es eu -
ía (g ei
Giausia
en odos
Zemai iy
a mése,
donde a
asimiliaci-
ón es),
nebep i -
apo an e
e pla iojo
y no ue
pailgin .
Pasó
unas en
douninin-
ky
a mése
él i8 i o
j e, o os
en j ie o
¢, 0
dinininku-
es él
i8liko
umpas,
nebe ek-
es
j emp u-
mo,
su apes
con os
asimilaci-
ones
nepa eik-
u e
pla iuoj-
u, cuando
ose
a mése
émé
blés i
asimilaci-
ones
désniai.
Bu us
kaZkokj
j emp a
balsj
indica y
Ti kSliy
a més
balsis e"
(jei él
né a
neseny
laiky
pada as).
Vilnius
PEFPECCHBHO-
KM
ACCHMHJIAW-
UM PIACHBIX B
HEKOTOPBIX
JKEMAHTOHKH-
HX TOBOPAX
CEBEPO-BOCT-
OUYHBIX
AYHHHHHKOB B.
BATKAYCKAC
Pes ome
Jlelic auio
pe peccuBHol
accumuiauHH-
HH B
2KeMaiTCKHX
TOPAX
ceBepoBOTOY-
HHBI OH KO
AYHHHHHHKOB
(Ku enaiXi,
Ulay aeKenai,
Kyp ysenai)
noapepHIM
Ko ko T THHBLI
e€, CTOMAH
MepeH
MepeHBHHHHH-
HHHHHB[JJB a,
PlacaTHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHHH-
HHHH To ga
aacupii @ M02
OCHOBHBIM-Ap-
eBHHM
yapeHHeM
MpOH3HOCHT-
CA KPaTKO,
BMeCTO
OxKHAaemo o
ou o o e (Kak
B
AHTepaTypHOM
si3bIKe): médis
(au . a3. médis)
epeso, pox.
mn. MH. 4.
mielénu (uM. nu.
eg. 4. mieléni
aepHuKa),
duobilélis (pon.
n. eg. u.
duobilé-le)
xnepepox,
bumbéklis (au .
a3. bambéklis)
popuyH u T. 2.
Cayyae ca, uTO
aCCHMHAAUMA
MpOHCXOAHT
HM To a, KO Ha
Me%K Ay
CO OM Cc
TaCHbIM @ H
KOHMeBbIM
CJIOFOM C
laCHbIMH
i<i<*in, ua*un,
<uo c ou
npoMexyTouHb-
iii co c
aacuEimu e, i:
Sépe i me ky>
(pog. eg. 4. nm.
Sé-pece), né ini
BasaHbe<<
(pom. 1. eg. 4.
né ine)
wT. D.::
Tlo
MHeHHIO
aBTopa,
elicTBHe
3TOH
aACCHM-
HJIAWHH
Ha asoc-
bh elle 20
TOPO,
KO a B
JHTOBC-
KOM
A3bIKe Ob
yWIMHeE-
HbI
yapsemb-
le
iacuple
a, e@. 1!
Z . A.
Gi denis,
min,
a ículo,
id. 18,
Kalbo y -
os
escuchaj
V1.