scieee Open visual document viewer

Dėl regresyvinės balsių asimiliacijos kai kuriose šiaurės rytų žemaičių dūnininkų tarmėse

V. Vitkauskas

Full text

e wee YK ALS OT -YoR-O:S > KLAUS IMA algo PM V OS TSR OM OK SLY AK ADEMTESA DEL REGRESY- VINES BALSIU ASIMILIACIJOS KAI KURIOSE SIAURES RYTU ZEMAICIU DUNINKU TARMESE V. VITKAUSKAS Reg esy iné balsiy asimiliación, an ampliamen e di undusi Zemai iy dounininky a mése!, en cie os casos es nes enima algunos cuales i dinininky a méms? i ypaé ia smulkiau ap aSomai Ku Sény a mei. Zinoma, habé i sob e nuoseklia eg esi ine asimiliació ap aSomose dinininky a mése no, po que ia os asimiliacion- es é a a ec ik as sólo o is e. P ieS galiininius i<i<*in i sup ieSakéjusius u<ii<*un bei w (ka a as p ieS ie<é) i undamen al-seno i- niu ki iu ki iuo as en cie os casos es nopailginado, pe o dijado b e emen e. e I es o sucede en odos aquellos casos, cuando je imos dounininky a més (Raudeénai, T ySkiai, Papilé, Ti kSliai i k .) en luga e iene ¢ i ie a ne ¢. Reg esy iné asimiliación Ku sény a méje obse a se: 1. Kai a e be a pi8kai an eS galininj skiemenj, cuyo cons i uomie- ji ocías son sup ieSakéje wu o d iblasis ie: kai ku iy i, ja-kamieniy u i a dazZodziy ns. a) a dininke, naudininke, galininke, ie ininke, Sauksmininke, dgs. kilkeminin i localininke: Vienaskai a V. sénis sénis ~ i'nmé is ienmé is ~ K. sé'ne i nmé*ée N. sé u i'nmeéu- TM 1 Z . K. Biiga, Rink iniai as ai, . 2, Vilnius, 1959, p. 492; V. G ina eckis, Siau és aka y dinininky a miy one inés especialyb- i jy és aida, VVPI T abajos de Ciencia", . 11, Vilnius, 1960, p. 90; B. Rokai é, Algunos nue os Zemai¢iu a miy ma e ias oné icas,- ,,Li uu iy kalbo y os cues ione- s", . 4, Vilnius, 1961, p. 149—153; A. Gi denis, Balsiy asimiliación ei8kiniai Ti kSliy a méje,,,K- albo y a, . 4, Vilnius, 1962, p. 141—150. Z . allí pa di undimo geog a ía a minius i ejemzius. 2 Sob e eg esy ine balsiy asimiliación Pa andenés apylinkése Z . V. G ina ec- kis, min. eikalas, allí pa . Nuosekli eg esy iné balsiy asimiliación Siu me y dialek ologin- éje expedición uz iksuo a da dinininky a mese sob e Uz en j, Vidsodj, Kolainius. 8 Sob e Ku Sény a més plo a i algunas ca ac e - ís icas one ines z . V. Vi kauskas, Ku gény a més ki is i p iegaidé,,,- Lie u iy kalbo y os cues iones, . 3, Vilnius, 1960, p. 61—76. 269 G. séni i nme i In. sen iinmeéi V . médie = §. séni|lsé - au Daugiskai a V . séne'* i nmé' e K. sé u i nmeéu N. séné*ms i nmée' éms G. sé i s i nmeé- is In. séne‘s||- séne's (dazn.) _ i‘nmé e's V . médiusi Panagiai son su Zodziais médis ~médis, médiu', médi, médie, mediu; kélis kélis ~ (kojos®,) kélu', keli, kélie, kélu (pi li kélu un duo en iok piolé an ~ kéliy: ,,Do endk); lépsis ~lépsis, lépSu , lépsi, lépSu (p isi i i.ka llna k é‘pka lépSu~ p isi iiko pilnq k épsaq lépsiy), pig. mo . lépsi~lépsé, donde i<é, ns. al. é‘psi~ lépie, donde i<*en; plépis~plépis, plépu, plépi, plépu; u'pés is~ ipés is (plg. Raudénu u'piesnis ~ iipésnis); Sim amé is ~ Sim amé is, Sim amé i, Sim ameééu, plg. mo . g. ns. nomb e. sim amé i; su ZodZiy S's~Se js i écé i ~ écias ns. galininkai- s: sé i (pas a i sé i nepsusiinek esi~pas a é | Sé j, nebsusisnekési), é i (nepa' eje aika é i i ski‘ u palika | u . iis mé iis ~nepd ejo niños { é j skp iy klase, dejó segundo- is me iis) i . . b) é-kamieniy daik a a dziy dgs. kilmininke: Zé iu ( aesi niño: Zému ~ p inesé niños Zémiy), mielé iu~méléniy. Siuo caso asimiliacion- es nebina p ieS ie<é: odos su ilpsma ud ji'dud 2 ~ odasém- ie su ilpsma 6(je) juod6(je) 2@mé(je); bu d'u ilksilie mielé-niesi~ bu du Ilgsilé(je) mélénése; nusidi bi> su mielé‘niems ka@p el ika ~ nusidi be su mélénéms como elnii kai i k . c) Vy . giminés a daZodZiuses su mazybine apésaga -elis: da Zélis, da zélu, da zéli, da zélie, da zélu; Saukimélis (jé au | kaz duo Saukimélis bi a~jé au, que do saukimélis bi o); duobilélis, duobilélu', duobiléli, duobiléiu (be ns. kilm. duobilé-le); klumpélis, klumpéli, klumpélie, klumpélu (be klumpé'le); i ge gédélu ~ i Ge gédéliy (nomb e del pueblo) i . . i . . HeminScos giminés Zodziues asimilación j yks a sólo p i$ sup ieSakéjusj dgs. u kilke: asa éluminin (ki'g bu s asa élu Emuon ims mio inums ~kiek biis aSa éliy Zimsmoni mé inums, pe o: i'nd asa é'li ne neis i‘ ieje bu d'u uski‘ iejusi~ne | a una aSa élé niS ie éjo, así bu du uzkie éjusi); dainélu; Zuolélu; unkélu (seis ai.kis ikneSiojd'u unkélu un ~ Sesins aikis i nesidjau an handéliy), muo iskélu ,,mo e éliy i . . d) Vy . giminés daik a a dziose su apesaga -eklis: bumbeklis ~ bambéklis, bumbeklu., bumbekli, bumbéklu; jo enéklis (jó enes Zmogus), jaunéklu, jaunekli, jaunéklu (be ns. kilm. jauné'kle); Zanéklis ( edes homb e, biisimasis homb e), Zanéklu:, Zanekli, Zanéklu; museklis (j ankis muséms mus i), muséklu, musekli, muséeklu i . . Ma e iSkosios giminés Zodziuose asimiliacion- es nepasi aiké iSgi s i * Cia e pa eike ki y di e niy analogija (z . adelan e- ), plg. Zodzio médis pa adigma. 5 Be ké-Js, ns. al. ké-li (isléidd'u i kei ~ isléidau | kéliq). 270 (a dél analogías, a dél neno o sumaiy i con y iskosi- os giminés ZodZiais): pe éklu (min ei.k u ben d iji pe éklu ad is u usi ei.s i~- min eik y al menos d ij pe ékliy, Zadi is y uzsi eis i) y k . e) Daik a a - dZiy p iesagoje -enis: Sal énis,,S- al inis, Sal éni, Sal énie, Sal é u (be ns. kilm. Sal 2-ne: Sal éne undi ' Sd'le ~ Sal énio ( )andué Sdl as); apellése: d wk énis, d u k é u- ', d u'k éni; gluodénis, gluodé iu', gluodéni; mielénis, mielé u', mieléni (be mieléne~ Mélénio), pelénis, pelé u, peléni (be pelé-ne ~ Pelénio), kaimy denominac- iones: gin é u: iz gin é u dunauskiki pa é‘jusi ~ix Gin éniy Dunauskiké pa éjusi y . . ) Vy i8kosi- os giminés biid a dZiy aukS esni- oyo g ado p eesago- je -esnis ( ik yns. a dininke i galininke): mazésnis (be mazé‘sni: muio iska isumé i i mazé'sni bw i~mo - iska isumé iene mazésné bi i), mazésni; s ugésni- s,,meno *- *, s ugésni; Sal ésnis, Sal ésni (be ns. kilm. Sal é-sne: nuo Sal ésne indenc | pa _Sil.c asus ~né a Sal ésnio ( )dndens, pa Sil as ésqs); i' ésni‘sis ~ y ésnysis (be i' é's iuoje ~ y ésniojo), i' és iu'ju ( uoki pasu ima u ieje | ka i és iu'- ju sp ' i~ ok pasiu img u éjo, que y ésniuo- juo spy é) y . . Mo e isko- ji ~giminé no iene un caso, donde asimiliación né bi y a (i a dZiuo iniai bid a dziai a méje daZniausiai es IV ki éiuo és). 2. Asimiliación algunas eces j i en y en ales casos, cuando e neina di ec amen e p ieS skiemenj galiniais i<i<*in sup icSakéjusiu u<a@<*un: cuando ame a pe s o i skiemuo o madoomu balsiu sése i ( ik a sése i su pei.k a a) su e: | uo ne i us ioji ~ q ik sése j peika, 0 i neuzs oji®,) Sépe i (ku nukisa" i Sépe i~kuF nukisdi @ Sépe i). An e Sios i8ies pe ene, u bi , Zodziai i kébelis ,,keblus abajo, a gas, plg. Ik. cableis (kébelis su i'k aiki kébelis ~ an o su aiki{), épelis® ,,i8siziojélis, Zioplys‘* (kuoks épeli¥ ce nepada i's | éé gé' a i' a ei.k ~koks épelis cia nopada ys, cid gé o homb e eika), Zébelis ,, albas nadacus e k . b) Kai ame a pe s o i skiemuo o madoomuoju balsiu né ini, né ini‘s su ne injs,ne iamas daik as* i: (pdbuobé's la'ks a né ini uzme i~ ~ pabobiais laks o né inj zme é, pe o: i a né ine dé' némaza hoki i i | Seimi‘na apné' i néju'ka ~ u né inio da nemazai, ékiq Seimynq apné i juokai), ésmini ne (susib a-izi kad i ésmini| neléid ne us pa'pa pajim i~susib dizé kd é éSmenj, neléida uz papo paim i) y k . ne Funcionamien- o de Analogía. Ki iuo y ilgy umpy i kai aliojimasis e pa ies o ZodZio en pa adigma o ma (kalbé ojo samonéje) como una i cie a con usión. Aho a, cuando asimiliación désniai noe u i a méje ijo unda (su ienodéjo i<i<*in i<é, i i<*en a imas: en odos casos se dicen abie os p apla éje in e minabl- es en e y ¢, i, u, i u i 9; a me, deci au, ene gicame- n e ac úa li e a u i i- né lengua g e imos i aukS ai iy a més), pa adigmas daznai es e su ienodina- mo: en odas o mas a iamas o umpas, o ilgas. a) Como ya ue miné a, asimiliacion- es pe eko iSgi s i mo . g. diik a a dzias su apesaga -eklé: pe é*klu, jaunéklu ix k . Mgas e muy daznai supuamas i ® Jus o al bo de dounininkais, su Ken ai¢iy aldea, u o que oí sakinj: sése ! : pa idie i g eéks sése ie en iydé i g eékas, ~ pe o ia aiski daonininky j aka (Raudéeny sése éi). 7 Li uiy idiomas Zodynas, . 5 (a s. edi o K. Ul ydas), Vilnius, 1959, p. 470. 8 Plg. K. Bagos épelis (a . K. Bi ga, Rink iniai as ai, . 1, Vilnius, 1958, p. 291). 271 o mose é‘ iu ( adicine a me Zé u), mielé* u/ ( ad. mielé u), buobé lu, s@se i ( ad. sése i), como en odas las o as i o mas, donde iene undamen inj-sen- e o ini ki j. b) Su a i8kosios giminés a daZodziais es oda p ieSingai: umpas a iamos allí, e donde sob e eg esi ine asimiliacia no puede bi i de la lengua, ej. : i Vienaskai a V . médis luopSélis g azésnis mé-dZe médZe K. luopSé'le| luopSéle g azé‘sne |g azésne médiu luopsélu N. g azesném médi luopseéli g azésni G. In. médii ludpseli g azeshi V . médie luopSsélie g azesnémi S$. séni||sé iau aikel Daugiskai a V. mé-de ., (1. sen.) méde (dazn). luuopséle* gé esni||ge ésne médiu K. luopsélu gé esni médé'ms luopselé-ms ge esnims||ge esni‘ms N. meédiis ludpseli s gée eshi s / G. In. méde's (I. .) méde's luopSéle's geé esnés V . médiu'si luopsélu'si ge eshi 'si §. séne aikéle I§ pa adigmos aisku, que umpas analogías e keliu a iamas ns. kilminink- e, dgs. a dininke, Sauksmininke, naudininke i jnagininke (p ies pla y asimilacion- e es negaléjo bi i). I aún hay que añadi que Si as su ienodinimas ypaé ySkus dazZnas i jaunesniosios gene aciónos calboje. PanaSiai como Ku ény a méje eg esy iné asimiliación unciona da Siose Siau és y y dinininky Snek ose: Ku u énuses (jé‘m ku ge ésnis ga ‘bals ~ jéma ima, donde mejo és el ozo; udli mi su ie i'né'li biedni si a élu (d) ~ oli miisy e ynelé biednq si a éliy), Saukénuose (a é:je ioks aikélis~a @jo al aikélis; o o u ée séni sieji~k@ u cia, séni, séji; Su i. padslis pas séni i paiw ie i ik a él | a mi i (p.)~siu a paslis ,,pasiun inius: pas sénj q paziii é i, ik a él mi é), a Vaigu oje (Si'nd'usma Sal é u'se ~ Siendusma Sal éniiise; ai.k bd'l in i médiu eik ~ bdl in i médziy; sénis bi a is a's su | su baFza~ sénis bii o uds ais wisais, ba zd; su mims ge d ji kulkuozélie~mims su bien kulkozélé(je); es asi* i | a p akai élis no co e ~~ S asy, a nebéga p akai élis) i k .° Kilmés escuchimo. Teniendo en men e K. Bigos aiskinimaTM, umpo dinininky azme ia i- e ma su dounininky ie, ¢, ¢ a didelj á ea, donde asimiliacia es, hay que a c ee que cuán o más an iguo ji Zemai iy a miy cosa. Ella, sin be duda, se á j ykusa p iS u>o i>¢ y, g ei iausiai, i p i ki ciuo y senyjy a, e ilginima. T umpo e Ku Sény i o as dinininky a mése galéjo i8lik i al keliu: dél ® Mediiaga im a i LKLI Logos his o ia del sec o de i dialec ología. © Z . K. Biiga, Rink iniai ag ai, . 2, Vilnius, 1959, p. 492. 272 Teg esy- inés asimiliaci- ones e ue p adé as a i j emp a- i, es eu - ía (g ei Giausia en odos Zemai iy a mése, donde a asimiliaci- ón es), nebep i - apo an e e pla iojo y no ue pailgin . Pasó unas en douninin- ky a mése él i8 i o j e, o os en j ie o ¢, 0 dinininku- es él i8liko umpas, nebe ek- es j emp u- mo, su apes con os asimilaci- ones nepa eik- u e pla iuoj- u, cuando ose a mése émé blés i asimilaci- ones désniai. Bu us kaZkokj j emp a balsj indica y Ti kSliy a més balsis e" (jei él né a neseny laiky pada as). Vilnius PEFPECCHBHO- KM ACCHMHJIAW- UM PIACHBIX B HEKOTOPBIX JKEMAHTOHKH- HX TOBOPAX CEBEPO-BOCT- OUYHBIX AYHHHHHKOB B. BATKAYCKAC Pes ome Jlelic auio pe peccuBHol accumuiauHH- HH B 2KeMaiTCKHX TOPAX ceBepoBOTOY- HHBI OH KO AYHHHHHHKOB (Ku enaiXi, Ulay aeKenai, Kyp ysenai) noapepHIM Ko ko T THHBLI e€, CTOMAH MepeH MepeHBHHHHH- HHHHHB[JJB a, PlacaTHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHHHHHHHHH- HHHH To ga aacupii @ M02 OCHOBHBIM-Ap- eBHHM yapeHHeM MpOH3HOCHT- CA KPaTKO, BMeCTO OxKHAaemo o ou o o e (Kak B AHTepaTypHOM si3bIKe): médis (au . a3. médis) epeso, pox. mn. MH. 4. mielénu (uM. nu. eg. 4. mieléni aepHuKa), duobilélis (pon. n. eg. u. duobilé-le) xnepepox, bumbéklis (au . a3. bambéklis) popuyH u T. 2. Cayyae ca, uTO aCCHMHAAUMA MpOHCXOAHT HM To a, KO Ha Me%K Ay CO OM Cc TaCHbIM @ H KOHMeBbIM CJIOFOM C laCHbIMH i<i<*in, ua*un, <uo c ou npoMexyTouHb- iii co c aacuEimu e, i: Sépe i me ky> (pog. eg. 4. nm. Sé-pece), né ini BasaHbe<< (pom. 1. eg. 4. né ine) wT. D.:: Tlo MHeHHIO aBTopa, elicTBHe 3TOH aACCHM- HJIAWHH Ha asoc- bh elle 20 TOPO, KO a B JHTOBC- KOM A3bIKe Ob yWIMHeE- HbI yapsemb- le iacuple a, e@. 1! Z . A. Gi denis, min, a ículo, id. 18, Kalbo y - os escuchaj V1.