scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Iš rytų aukštaičių tarmių daugiskaitos inesyvo formų istorijos

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Iš rytų aukštaičių tarmių daugiskaitos inesyvo formų istorijos

Author: K. Morkūnas
Year: 1964
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1902/2003
LIETUVIY
LALBOS
MORFOLOGINE
SANDARA
IR
JOS
RAIDA
Dalen
Ue
VEO)
S
F2S°R
MOKSLY
ACADEMIE
IS
RYTU
AUKSTAICIU
TARMIU
DAUGISCAITOS
INESYVO
FORMUME
ISTORIJOS
K.
MORKUNAS
Exis e
pag is a
opinioné, que
le ac uel
lie u iy
langue
emplaçan ,
aussi appelé
esamuoju
in é ieu
emplaininku,
ou inesy u,
ai
pos pozicija
su
*-én.
Tou
d'abo d
cela
indique a més.
Tous ey y
aukS ai¢iai
dzikai, ieji
i
Zodzio galo
*-en
(a
*-¢)
i8 e e
-i,
uneaskai os
inesy a
a ia
a ends!
<
*lauk-én
(>
li i inéje
kalbolauké),
je
aud, comme
unaskai os
inagininka
i
Te e,
éme gée
i8
*Zem-én
(>
Ik.
Zemé);
plg.
aussi bien
senujy
lie u iy
langues
paminkly,
a8y y y u
auk3 ai iy
a més
pama u,
ienaskai os
inesy o
o mes:
sudeimi
AK?
221;,
ami
sep yne i
AK
48,,,
asz y
PS*
I
155,
giwenimy
PS
I
43,,
Salia
uneaskai os
inagininko
galybi
AK
52j,
galiby
PS
I
15,.
I odinédami
p ésen inés
(li e a i inés)
lie u iy
langues
plu iskai os
inesy o
o me
Jaukuosé,
Sakosé kilima
i8
*aukuos-én,
*Sakos-én,
kalbininkai
gana daznai
baséasi y y
aukS ai iy
i
a miy/
o momi
laukuosi,
Sakosi,
pensan que
i
ju
-i
appa aîdes
iS
*-én.
Ta iau
pas a yjy
o me
kilmés
ques ion
ix
ik ujy
né a aussi
simple que
semble au
p emie
i§
Z ilgsnio.
Daugiskai os
inesy a
su
-i
—
laukubosi,
Sakési,
Zie ési Il a é é décidé de p océde à la mise en place d'un sys ème d'é alua ion des isques liés à l'exploi a ion o es iè e.
iC
Ze ési pi ysi
Ee
a main enan
—
seulemen les
sud-oues ines
ey y
aukS ai iai:
Pane ézio,
K ekena os,
Ramygalos,
T usKa os,
Pagi iy,
Siesiku,
Pabaisko,
Gel onu
apylinkés
(é .
Zemélapi
—
1
pa . ).
O a y y
aukS ai iy
pa ie
mé iné
—
Lyduokiy,
Molé y,
Si in y,
Musninky
apylinkés
use des
—
o mes
o
plus
amusées
su
-e:
laukubse,
sakése,
Zie ase,
pi yse;
okies
'
Ki y kamieny
ienaskai os
inesy o
o me
pos pozicijos
balsis y y
aukS ai iy
dzuky
a mése son
i
nuk i es, plg.:
gal o, pie o,
Zemé
(Pane ézZys),
medy, agoj,
sdujij
Saujoje,
dabé(j),duobé-
je*, upij
,upeje,
pi y
(Gel onai,
Pabaiskas),
u kaj,, a-
nkoje,
aldzioj,
akmeny
(Debeikiai),
kely, Sakoj,
duobéj,
aky,
uFguj
(Linkmenys),
6 oj,
Se kl8j,
Si dzij,
nésij Il a é é nommé memb e du Conseil de sécu i é de l'Union eu opéenne.
(Kania a,
Va enos
aj.).
5
*
De
polnische
Ka echismus
des
Ledesma
und die
li auischen
Ledesma und die li auischen Ledesma und die li auischen Ledesma und die li auischen Ledesma und die li auischen
Ka echismen
des
Daugsza
und des
Anonymus
om
nach
1605
Jah e
den
K akaue
O iginalen
und
Wol e s
Neud uck
in e linea
he ausgegeben
on
E ns
Si ig,
Go ingen,
1929.
AK=Anony-
me
1605
m.
ca echis-
me ex e,
DK=M.
DaukSos
1595
m.
ca echis-
me ex e.
®
PS=Sy wids
Punk ay
sakimu
(Punk y
kaza i), Teil
I;
1629,
Teil
Il: li auisch und
1644,
polnisch mi
ku ze
g amma ische
Einlei ung
he ausgegeben
on
D .
F anz
Spech .
Go ingen,
1929.
10,
Li uiy
langues
mo ologiné
sanda a sa
i
aida
145
~SeSmn°-
J23eDs
~S*°Vin
-seS
*Uip°p
CO
sSebeK
SYins_
*Dgl
Me sp
Ul)
AY oy W
a, (Al My
p bel
SOT TEN
a ec
4s*Ku eSkm
-seK ka
eLi nelgn
@Dgls!
¢
Vas
S€eD
Seale o
S54 & pa:
aP nissedy
AE
S,-Sui,
nse) bys
OE
SPSL nse
SeeBink
I
eKi oul
o )
-S3e*Ml
&
Sacks
o
SSeS
ndl< sa
-$ =sue
ing Sad
~SeGd
o S
,-S€
“4
Z
® i Ps
~sseepgg
ash
1-$,5€
wee Sk
ePy d
SEoMsn
XP pa .
ok:
1
Daugiskai os
inesy o
galiiniy
—
[Dico]
-su, -sui,
-se, -sa,
-si, -sol,
-s,
-s
—
p opaga ion
aukS ai¢iy
a mése.
B ikSniais
pazymé ame
plo e zodzio
galo
umpasis
dél
e
éduc ionci-
jos i s a
i.
Vk
aka y
aukS ai iai.
Vd
—
idu io
auk8 aigiai,
R y y
aukS ai iai.
Dz dzikai.
Gy enamyjy
ie y a dy
san umps
son elles,
comme
i
Li uu iy
langues
Zodyno
(IVI, Vilnius,
(Zemélapis
1941—1962).
pada y as,
basé su
a las du
lie u iy
langue
assemb a
a mine
medZiaga,
esanéia
Li uania
TSR
MA
Li uiy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e.)
146
.
o mes
(a ec
-e) a des
dziky
i
dis inc -
es
Snek os
—
Duks as,
Valkininkai,
Daugai.
Visoje
Siau inéje
(Zdidiausioje)
y y aukS aiiy
a més en
pa ie de la
supe icie son
main enan
u ilisées
su umpéjusios
plu iskai os
inesyyo o mes,
exemple.:
dideli ios
(-s
=
minkS as
-s),
ge ios,
miskuos,
s eci os,
ge ds,
pacids,
sakés,
dide és,
yeux,
pi ys
(Linku a,
Joniskélis,
Pak uojis,
Sedu a);
dideli ies,
ge uios,
miskubs,
s eci ios,
ge és,
pacids,
Sakés,
dide és,
yeux,
pi )s
(Bi zai,
Vabalninkas,
KupiSkis,
Pandélys,
Roki8kis,
Za asai,
Duse os,
AnykS iai,
U ena). Il
s'agi d'une égion si uée dans l'oues de l'Allemagne.
Gali
mon e
Klausimas,
a
plu isci es
inesy o
o me
su
-e
miné ose
y u
auks aiciy
dziiky
i
Snek ose
né a
nou elle,
a
elle n'a eu
ce
j
Snek as
i8
li i inés
des langues.
Kad ainsi
né a,
mon e-
n les
ieux
monume-
n s
lie u iy de la langue.
K.
Si ydo
a8 ues
p incipalem-
en
consommé
inesy as mul icali o
su
-e, exemple:
knigose
szwyn ose
amusmibe-
PS
I
3.5,
se
ne
izsaki ose
PS
1
7,,,
méchan -
iu
es œu es
PS
I
3log27, chez
azud aus ose
PS
1
32,4,
PS
Il
4,5,
ga dibese
PS
IL
419,
Si dise
PS
Il
47,.
F.
Selon
Spech ,
le
é i able
K.
Si ydo
a més
beaucoupisk-
ai os
inesy as bu es
su
-i
o mes (-y),
o
appa ues dél
su
-e
aSomosios
langues
j akos*.
Spech ui
n'é ai
Zinoma, que
ces
de niè es
o mes son
main enan
u ilisées
y y
i
aukS aigiy
a mése®.
Ta iau
opinionés
jus éumu
doejo i
jo
e ia déjà
ien le ai
que balsj a
-e
,,Punk y
sakymu
I
des
pa ies
ou es
( isy langues
daliy ou
kamieny)
i
mul iiskai os
inesy o
229
o mes,
I-oje pa ie
esanciy
o
linksnio
o mes
i8
143
o
su
-e
es
129,
su
-a
—
10
( unkosa
1,4,
254;,
ku iosa
94,,
dienuosa
95.,,
zadziosa
149,.,
pik ibesa
1685,
ki osa
2015,
wie osa
202,,
amsibessa
243,,
knigosa) Ce e espèce es égalemen connue sous le nom de unkosa ku iosa.
254,,)
i
ik ai
4
son
su
-i
(pasnikuosy
6;,
aukuosy
9445,
ku iosy
9455,
eykaluosy
96,,).
Si, en
géné al,
ki y a miy
anks esniy
a
lie u isky
aS y
j akos
Si ydas
i
nei engé,
ce i aka
a
jamais
neus elbé
p op e
jo
a més
pa iculie-
ybiy®.
Dél données
o
s a is iques
données
indiquen
que des
aies,,Pun -
u au o iaus
a més
mul iskai os
inesyyo
o mes on
é é
ne
su
balsiu
-i
(a
-a), mais
su
-e.
Ve
démesio
i
le ai
que
o mes
su
-i e se
-a
passe
seulemen
,,Punk y
IT
dans la
pa ie, dans
laquelle ki y
a miy
elemen y se
passe plus,
negu dans la.
Vadinas,
I
plusieu sisk-
ai os
inesy o
o me y yu
aukS aiciy
su
-e
a mése es
neujai
ne
(dél li i inés
langues j akos
éca aisiais
deSim me iais)
appa ususes; :
elle uso os
déjà beaucoup
des emps plus
anciens.
Kokia
y
o me
kilmé?
Si
laiky umés
opinionsés,
que le
ma in
auks ai iy
(i des dziky)
main enan
u ilisé du
plu iskai os
inesy o
di ec es
p o o ype
u éjo
pos posi ion
*-én, bii y
neaiSku,
codél ses
ienu
appa ado
i
-i, ailleu s
0
—
-e.
Peu là
où de plus
gai
o
o mes a
-e,
i§
pos posi ion-
ions anksiau
nuk i o
au osylabinis
n?
Ta iau
ainsi
gal o i
né a
pama o,
puisque
en
i imo
d iga siu
in
emps
ki y
o me
*-én
ou eso-
se
y inése
a mése
da
u é as
sain
(plg.
déjà
miné us
y
a miy
uneaskai os
inagininka
Te e
*
Plg.
Si wyds
Punk ay
sakimu
(Punk y
kazaj)...,
he ausgeg.
on.
D .
F anz
Spech ,
Pelo*,.31%,
5
Plg.
là même.
°
Pig.
assez
a emen
,,Punc ues
pasi aikanéius
d iga sius am,
an, em, (amzinu
dpi amsemis
en
Il
364,
II
1420,
b angiu
11
2074,
zeméiuguose
II
1793,,
azudenk u
II
187,
nend es
II
993,
niopkendia
11
14293)
au lieu
y y
aukS aiiy
um, un, im,
(umzynon
in
I
6g0,
wmsibi
11
14239,
b ungiu
1
29,5,
ziméiugus
II
36:3,
dzudingie
II
1899,
niopkinéia
II
99;0,
nind es
11
143)).
,
7
,Punk y
sakymy*
II
pa ie,
ileis a
15
me y
po
K.
Si ydo
de la
mo ,
oi , plus
aisy a
leidéjy.
10
147
*Zemén e
uneaskai -
as
localininka
miski<
*miskén).
On peu
aussi spé i
que les
plisci os
inesy o
o mes
a ec -i e -e
u é a
di é en -
es
pos posi i-
on ions;
a iau e
am
spéjimui
pag is i
celui a pu
né a
duomeny.
Dél o
paZiii ékim-
e, ou
miné os
o mes ne
pou ai éjo
appa aî e
i8 d'une
o me
phe iSkai. Il
se ou e,
okiai
paZii ai
y y
aukS ai¢iy
a miy
ZodZio galo
ocalismo
désniai i§
ik yjy
nep ieS a -
auja.
Ta mése,
main enan
con enios-
es
mul iskai -
os
inesy aauk-
uosi,
Sakosi,
a i o e
uzda o
Zodzio galo
umpasis
e dél
galiininiy
balsiy
edukcije
es
i$ i es
balsiu i, plg.
y a miy
ienaskai -
os
Sauksminin-
ka aiki,
mul iskai -
os galininka
kd is,
ka is, pusis,
Sakis;
e mése,
dans
lesquelles
des o mes
inesy o
son
dansaukuo-
se, Sakose,
miné as e
iSlikes sain,
plg.: aike /;
kd es,
ka es,
pusés,
sakes (plg.
aussi bien
K. Si ydo
des o mes
mul iiskai -
os galininko:
zmones PS I
260,
ka alis es
PS I 273,
sunkibes PS
IL 37.,,
duobes PS II
39,). Cela
indique que
e inesy o
o meauku-
osi, Sakosi -i
galéjo
appa ais i
i$ umpo
-e*. /
Ta iau,
p ipaZinus
elle miné y
o me
kilme,
ensemble
ek y
p ipazin i,
que
senesnés
mul iiskai -
os inesy-
‘ o o mes
*/aukuos-e-
n,
*Sakos-en
(a
*/aukuos-e,
*Sakos-S -
a¢) ose
y inése
auki iy
a mése.S-
kai n'on
pas é é
u ilisés
ous Es
galéjo ainsi
bi i? Salia
uneaskai -
os inesy o,
ai i o
a ec
pos posi i-
on *-én,
dans
ce aines
lie u iu
a mése
ilga emps
enco e a
é é u ilisé
plusieu sis-
kai os
inesy as
a ec
senaja
(bend aind-
oeu opie i-
skaja)
galiine,
exemple. :
Jaukuosu,
Sakosu (plg.
s. indy
ds ésu,
dS dsu, s.
sla y
duséx®,
ekax®). Du
de nie
ype
plusieu si -
as inesy a
e ou ons
dans ous
les XVI a.
Ka aliaucia-
us
Li u iSkues
édi ions M.
Maz ydo, B.
Vilen o, J.
B e kiino
as uose®.
Da e D.
Kleins dans
son 1653 m.
g ama iko-
je
(,,G amma -
ica
Li anica)
aSo: ,Dél
beaucoupis-
kai os lieu
abla y y
galiinés
lie u iy
aSy ojy
a pe né a
uneingos
nuomonés.
Unis pense
que jy
galiiné a bi i
u,
d'au es
e, e i a.
Beaucoupis-
kai os
inesy a ec
-u pasi aiko
e y y
aukS ai iy
a més
pama u
aSy ues
ieusius
aS ues.
Pa yzdiui,-
miniiminia-
me 1605 m.
ca echizme
(AK) les
o mes
essen iell-
es 24 o
gauche
son
ou es
a ec -u
(Me iisu 7.,
paskunddsu
5, dungiisu
4353, 44,
dunguisu
4633,
Dunguos i
484, Ki ésu
50x, dalos i
502, ku iosu
60,2, osu
osu, 63, 63,
634, ku iosu,
szwin iisu,
70.349,
da byb isu
70, 65,
ge es 70.5,
szwin osu
70, 41, 70,
Szwin esu
7659,
Gie isu
7859,
de unci isu
7859,
dayk iisu
7839, 87s
id , 87 , 845,
mé iisu
8752, me isu
8759, 106,
106.3). ® K.
Bagos,,Lie -
u iy
langues
Zodyne*
es donnée
plu iskai -
os inesy o
o me
akysi, à
laquelle
paZymé a,
que elle se
ou e
Anyk& iy
e Kupi8kio
a mése de
la langue de
la ieille
géné a ion
(plg. K.
Buga,
Rink iniai
aS ai, III,
Vilnius, 1961,
p. 359). Tos
o me
kildina ion
i§ *akysén
(plg. en
pa ) es
ès
dou eo ina-
n. K. Biiga,
p ès akysi
da es
san ump-
as An,
(=AnykS ia-
i) e Kp.
(=Kupiskis),
nenu odé
mazesniy
gy enamy-
jy ie y,
dans
lesquelles
o me
gi dé a. IS
ik yjy
combien j
sud-oues
depuis
AnykS¢iy,
KupiSkio
(p.ex. su
Ka a ska,
Ka sakiSk-
j) e
Siandien
g e a
su umpéj-
usiy
mul iskai -
os inesy o
o mes
(p.ex. akys)
su ien
des o mes
e a ec
galinium
balsiu -i
(akysi),
galéjusiu
appa as i
i$ -é€ dél
eduk ions
(paéiuses
AnykS¢iues,
0 aussi bien
KupiSkyje
ZodZio galo
umpasis
e j i
ne e ciam-
as). ®
Daugiskai -
os inesy
p incipale-
men a ec
-u es e à
ce momen
(p z., 1578,
1589 m.)
lie u iy
kalba
publi ues
P isijos
aldzios
jsakymuos-
e, plg.
P isijas
aldZios
g oma os,
pag audeni-
mai i
apsakymai
lie u iams
als iecia-
ms, Vilnius,
1960, N . 1;
Senieji
lie u iy
skai ymai,
Kaunas,
1927, p. 59, 61
.: 0 Z .
Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius, 1957,
p. 434. D.
Kleinui
ipéjo
aS y la
no mminim
du langage.
Dél o il
siiilo
mâ iSkosi-
os giminés
beaucoupis-
kai os
inesy o
o mes
u ilise su
se, a
eme iSko-
sios giminés
su sa (plg.
en pa );
os
èglesés il
lui même e
ien à son
g ama ica-
ne.
148
Anksé
su ou
beaucoup-
iskai os
inesy as
a ec
pos posi-
ion *-én,
odos,
p adé as
u ilise
idu iniy
e pa ie
aka iniy
lie u iy
a miy.
Déjà dans
les
p emie s
Li uanie-
ns
appa us-
Ziusies
(ka aliky
i
e o ma-
y)
édi ions,
a ules
au milieu
auk& ai -
iy a més
pama u,
p édomi-
ne les
o mes
a ec -e.
Pa yzdZi-
ui, M.
Daukos,
Ka ekiz-
me (1595
m.)
ou es
(61) des
o mes
pliskai os
inesy o
son a ec
-e, i§
jo,,Pos il-
és (DPTM)
p emiè e
100lapis
pusiy
esan iydl
o gauche
des
o mes
a ec -e
son a ec
-a 5
(pacziosa
30, 2449, w
2444,
275issa 30,
234,
szwé esa
33, 58,5) e
1 su -u e
-i
(po ikosi
35, 589,
dienwis);
M.
Pe ke i i-
aus,,Ka e-
kizme! ?i8
103
o mes 98
son a ec
-e, 0 5
sans
galinium
balsio
(ndmuos
76,,,
WIsuos
90,,
sunkibes
116;,
baisibes
135,,
pamoks -
uos 148.;).}
I§ du
milieu
aukS aic-
iy
plusieu s-
iskai os
inesy as
a ec -e
galéjo
paplis i
e j
y ines
auk3 aic-
iy
a mes'®.
Spéjima,
que celles
o mes
pli o i
aka y j
y us,
mon en-
,
a i me
e pa ias
y inés
lie u iy
a més
(Linkmen-
ys,
S en ion-
éliai,
S en ion-
ys,
Adu iskis,
T e e iu-
s,
Ge é iai,
Lazinai),
dans
lesquelles
enco e e
main ena-
n es
u ilisé
plusieu s
inesy es
a ec
ieja
galiine 14,
exemple.:
k iimuos-
u,
miskuosu
(Salia
k imuos,
miskuos),
Sakosi ,
duobési ,
akisi, (alia
akysu,
akysu),
u? guosu
(alia
u guos)
(Linkmen-
ys);
sakdsi ,
dilkésu,
Zie ésh,
nycysu
(T e e i-
us), jiosu,
Smu gdin-
ysu
(Ge é i-
ai),
aF uosu,
upésu
(Lazinai).
D oi e,
dans
isolés
y inése
Snek os
pa coiko
e ki okiy
beaucoup-
iskai os
inesy o
o mes.
Pa yzdiui,
Adu iSkio
Snek oje
g e a
su ump-
éjusiy
o me
(p z.
miikuds)
ou
o mes
a ec -u
(p z.:
pie asu,
akysi )
enco e
son des
o mes:
miskuose:
(a
miskuosé-
l)
ilgdose ,
akyse ,
Sakdse1 (
=61
suuzpaka-
léjes i).
Beaucou-
piskai os
inesy as
miskuos-
e galé y
bi i
appa aad-
es i8
*miskuos-
én,
comme e
ceux
Snek os
uneaskai-
os
jnaginink-
as pusb
i8 *pusén.
Ta iau
guè e si
ainsi
é ai .
Depuis un
ieille
Snek oje
d ejopos
ce même
plus
o me ne
pou ai é-
jo bi i
u ilisées
iena
ka a jy
ik iausi-
ai es
no a.
Fo my
a ec -#
l'ancien
ne ode
mul iskai-
os ilia i
(einamas-
is
ie nieks-
), qui
Adu iSkio
Snek oje,
comme e
g e imos
Snek os,
es ai
i§
mul iskai-
os
inesy o,
ajou an
à lui selon
uneiskai -
os ilia i
-n'', plg.:
miskiuos-
un,
Zi niuosu-
n,
Sakdsun,
dilkésun,
du ysun.
Daugiskai-
os
ilia y o
miskiose-
in
Adu iskio
Snek oje
ne se
ou e
pas. Cela
leidzia
c oi e
que ceux
Snek os
mul iskai-
os
inesy as
miikuos6l
"'
DP=Pos i-
lla
Ca holick-
a, Tdi es :
Izguldim-
as
E angeliu
kiekwien-
os
Nedelos
e
szwe es
pe
wiss is
me iis.
Pe
Kiiniga
Mikaloiy
Da kszg
Kanonika
Médniky,
iz!ékiszko
pe giildi -
a. Wilniui
D uka ni-
oi
Akadémio-
s, 1599.
(Scien m-
enys po
pa yzdziy
indique
pages e
lignes.) ®
Sio
lie u iy
kalbos
paminklo
a més
ques ioni-
mu Z . J.
K uopas,
Dél M.
Pe ke i i-
aus
Ka ekig-
mo (1598
m.)
a més,
Li uanie
TSR
Moksly
académie
a aux,
sé ie A, .
2 (3), 1957,
p. 191 .
8
Mo olo-
giniy
o me
mig acij-
os
a ejy
lie u iy
kalbos
a mése
i8 ik yjy
pasi aik-
o, plg.
dzikiSkas
eiksmazodziy
o mes,
épanduuses
g e imoses
ey y, midio
wa u
i
aukS ai iy
a mése:
dudiaw,,audzi-
au,
ma iaai,,ma i-
au Musninkai,
Ciobi8kis,
Padaigai
(Upninky apyl.),
Geguziné,
Palomené,
Zasliai, Na
Rajininkai
(Kal a ijos.);
bd au bi iau",
saky au,saky-
iau,
u é au,, u é-
iau*
Uzuguos is,
Jieznas, Punia;
ai ai,,ei um,
kas ai,kas u-
m,
sak ai,,saky -
um,
sédé ai,,sédé-
um* Jieznas,
P ienai,
Kapsukas,
Cal a ija.
Dans d'au es
a mése
n'appa aî
qu'une au e
sup ie eiksm-
éjusi o me
a ec l'ancien
ice minis e
galiine, plg.
ne oliesu
(Subadius). 18
bidu ai Toki
ilya i a
plu isiskai os
a e pa ie
sud aka iniy
y y
auké ai iy
(Gel onai,
Pabaiskas),
plg.: miSkuosin,
Sakosin,
pi ysin
(<daugiskai os
inesy as
miskuosi,
Sakosi,
pi ysi+ n
selon
uneinsai os
ilya i a
miSkan, Sakon,
pi in).
149

es
nou eau.
I§
ik yjy
o
ype
o mes
(su daZniau
-#)
u ilisées
jeunniè es
géné a ions.
Tye e iaus
Snek oje
i
g e imos
Snek ose
beaucoupisk-
ai os
inesy o
o me aidai
aiSkia i aka
ai
uneaskai os
inesyyo
o me.
Selon
unaskai os
inesy a
sakéj,
Zéméj en
ajou és à
-j
pa iy
i
kamieny
y
beaucoupisk-
ai os
inesy o
o me"®, plg.
:
Jiendsui,
Sakdsui,
dilkésui,
Zie ésui
(Tye e ius).
Véliau
galiiné
- kai i où
apibend in-
ki y
kamieny
a
i
inesy ams,
plg.:
misk osui,
ge iosui,
ki iosui,
ijuosui
(Sekonai,
Raj
Ignalinas.).
Vienaskai os
‘inesyyo
i aka,
galimas
daik as,
pa y é
i
Adu ikio
Snek os
beaucoupisk-
ai os inesy as.
Tik ai
Gia à ous
a dazodziy
kamienams a
é é
apibend in a
galiiné selon
els des
-»
Snek os
uneaskai os
inesy o
o mes,
comme: galé
(<
*galén),
kaklé,
mésle1,
s alé1,
silé1,
dukse1,
balsei,
kimsé
,,kemse.
Pana-
Siai peu en
ê e
su enues
i
Laziny
mul iiskai os
inesy o
o me
su
-i
a
-w1, pyz. :
mé uosi,
ilséi.
Spéjimui,
que
plusieu sisk-
ai os
su
-e
inesy as
i§
pli o aka y
j y us,
a y um
p ies a au-
ja
M.
DaukSos,
milieu
aukS aigiy
a més
ep ésen -
an , o mes: où
DP
10,,,
anose
DP
10,5,
éikahise
DP
185,.
Kai ku iy
kalbininky
manymu
o mi
18,
u
odo, que
-¢
ais
empsis
(XVI in
a.
—
XVII p adzioje)
a.
inesy o
pos posi iona ion la
oix a é é a as
nosinumu.
su
Pa iii ékime,
a
M.
Daukios
éc S ues
plu iski os
inesy o
pos posi ion
isu
Zymé a
aide
¢,
a
a
aidé
ig
ik ujy
eiSké
nosinj
balsi.
Auc& iau
miné y
,,Pos ilés
(p.
1—100)
237
plu iskai os
inesyyo o mi
pos pozicijos
balsis
zymimas
e
comme:
eg
—
72
o mes
(i8 une
jy
o me
su
-e
—
auxquell-
es
525),
ia
(anosid
857,
ma iosia
11»,,
daik isia) Ce e espèce es considé ée comme une espèce dange euse.
2235)
—
54,
é
(ku i isé
2.,,
namiisé
3,,
né eisibesé
355)
—
37
i
e
(ku iosé
295,
giilise
55)
—
74;
,,Ka ekisme:
e¢
—
20,
é
—
24i e
—
17.
Démesj
souligne
le ai
que
nosinumo
su
Zenklu
nulle pa
ne aSomi
ja
i
é.
A idziau
pazii éje
i
DaukSos
ayba,
e ons que
ceux
ia
i
é
miné as
(nosinumo)
Zenklas
i
inu ile,
nes. aide
¢
Zymé as
ne
su
nosinu a as
mu
pos posi ion
mais simple
e,
pla usis e!.
Kad ujy
is
si es ,
mon e
el même
pla iojo
(galinés
i
kamieno)
e
zyméjimas
i
au es
cas, plg.:
bildiomé
DK
60,¢,
u imé
DP
1,,
i
géidz?eme
DK
61,4,
wadiname
DP
2,;
passaki é
DP
1,5,
Passakiki e
DP
1,,
i
Eiki e
DP
10,,;
( ns.
inag.)
mé u
DP
2,,
i
me
DP
2,9;
éisus
DP
2,,,
méi e
DP
3,;
i
pu gisinemen
DP
154,
weidq
DP
103g;
izgé be oio
DP
1g
i
izge be oio
DP
1,,.
Dauk§a depuis
pla iojo nesky é
sup ieSakéjusio
e
dél il oui
i
a;
o
®
Plg.
K.
Biga,
Rink iniai
a8 ai, III,
p.
359.
7
18
Laziiny
di é en s
os
apylinkés
lie u iy
a més
y iné ojai
son pa eike
ès i ai ias
mul iskai os
inesy o
o mes, plg.:
ku uosui,
aza uosui,
ipésui,
juosui;
palacuosa
(z .
P.
A umaa,
Li auische
Munda liche
Tex e
aus de
Wilnae
Gegeng
mi
g amma-
ischen Gegeng mi g amma ischen Gegeng mi g amma ischen Gegeng mi g amma ischen Gegeng mi g amma ischen Gegeng mi
Anme kungen,
Do pa ,
1930,
p.
33,
34);
skolosu,
nas uosd;
a uosui,
ke u osui
_,,ke u iese*;
Valdzikus,
deuxies;
Beb énuosa;
ijuosai
,, ise*;
Lazdnuosi,
Ti kanuos-
i; juosen
(z .
J.
Senkus,
Ce ains
Laziiny
a més
pa icula-
umai,,,Li uu os
TSR
Moksiy
académie
a ai‘,
sé ie
A,
.
1
(4),
1958,
p.
187;
Laziiny
a més
eks ai,,,Li-
e u iy
kalbo y os
ques ions,
.
2,
Vilnius,
1959,
p.
216
. );
a uosai,
dz ijosm,
jdujoswj
(Z .
E.
G ina eckiené,
Ta miy
meziagos
ecueil au
a las du
Li uu iy,
Lie u iy
kalbo y os
ques ions,
.
3,
Vilnius,
1960,
p.
193).
®
Plg.
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
III,
Wa szawa,
1956,
p.
27.
'®
A ski ais
zenklais
pla yjj
e
Zymédamas
(zenkly
j ai umas
galéjo
appa ais i
i
dél
spaus u és
kal és),
DaukSa
no éjo
q
balsj
sépa e du
é oi
e
(=é).
Siau asis
e
DaukSos
éc i uo-
se nosinume
Zenklu nulle
pa
nezimimis,
plg.:
padd@ e
DP
1j7, uzdéio ly,
wi szu inemis
DP
DP
19,
ge ibiy
DP.
1s).
S'il a i e cas
el dans une
au e
Zodyje
¢
(a à la
¢)
place es
e
co ek ii os
e eu
(,,Pos iléje*
pa ois
iS isy a
aidy
a i aisyme).
150
pa
aSomas
i ai iai,
plg. :
abiduse-
(i) DK 61,9,
saldzéus-
es DK
12729,
saldzeus-
éme
DK 86,,,
Wi euses
DK 1336;
gé éus
DP 2,5,
gé eus
DP 2,,
dzeugsmi
DP 2,.
Ainsi
pense ,
que
DaukSa
aide ¢
Zyméjes
a ec
nosinumu
a a
mul iskai-
os
inesy o
pos posi -
ion de balsi
-e, né a
pama o.
To balsio
nosinumo
nulle pa
nezyméjo
son,,Ka e-
kizme M.
Pe ke ici-
us ( iens,
nosinius
balsius
zyméjes
ès
a emen
e
nenuosekl-
iai); su la
pos posi -
ion de -e
nosinuma
ien
nekalbéjo
D. Kleines
(sa
g ama ic-
ane
nosinius
balsius il
sépa éme-
n ap a é
e Zyméjo
°). Cela
indique
que ce -e
nosinuma
a é é
pe duades
déjà de
beaucoup
d'anciens
emps*4.
Vdinsi,
i
plusieu si -
as inesy as
su
-e
j
y ines
aukS ai iy
a mes
galéjo
pa ek i
enco e
p ieS
p emiè e-
ujy langue
paminkly,
aSy y y
a miy
pama u,
appa aod-
yma.
Beaucoupi-
skai os
inesy o
o mes su
-e
(p ieSakin-
és eilés
balsiu)
papli ima
dideliame
y iniy
aukS aiciy
a miy
plo e
p incipale-
men
galéjo
de e min-
i ce ai ,
que ses
mieux uz
senasias
o linksnio
o mes
(su -u)
de inosi
p ès
uneaskai -
os inesy o.
Cia ou ni
Li uieu
langue
senyju
aS y e
ac uiniy
a miy
données e
ju analyseé
pe misZia
ai e iS ada,
que ma u
aukS ai¢iy
mul iiskai os
inesy o
o mes
Jaukuose,
Sakose es
senesnés uzZ
os a més
plo o
sud aka inia-
me
pak aS yje
u ilisé
o mesauku-
osi, Sakosi.
Pas a ujy
o mes -i dél
ZodZio galo
balsiu
eduk ions
appa ado
déjà i§
su umpéju-
sio -e (<*-én),
e non pas
simplemen i§
*-én. H3
HCTOPHH
®OPM
HHECCHBA
MHO)DKECTB-
EHHOLO
4HCJIA B
BOCTOYHOA-
YKHITAATCK-
OM
JHAJIEKTE Il
es
égalemen
possible que
le nom de
l'en ep ise
soi modi ié
en onc ion
de l'é a de
l'en ep ise.
K.
MOPKYHAC
Pe3zwome
Co aacHo
Tpa HMHOHH-
OMy MHeHHIO,
HenocpegcTs-
eHHbii
npo oTHn
HeccHBa
MHO2KECTBC-
HHOTO 4HCAa,
yno pe6mAe-
Mo o B
HaCTOMee
BPeMA B
BOCTOYHOAY-
KUITaliTcKOM
HaWekTe
JMTOBCKO O
A3biKa, HMel
MocTNHIo
*-énOs. Takoe
MHeHHe
AKOOLI
NOATBEpALal-
oT
AMaeKTHbIe
(OPM
HHECCHBa
KaK
CJHHCTBeHH-
OTO, TaK H
MHOMKecTB-
eHHOTO
YHcaa. Ho
ec u opMpl
HHeCCHBa
eQHHCTBeHH-
O O 4HMCMa
c aacubim -i
(naup.,
miSki<*miské-
n>s sau ep.
a3. miSké Bp
necy)
XapakTepHb!
Haei
TeppHTOPHH
BOCTOUHOay-
KUITaliTcCKO-
OaseKTa, AH
(pOpMbl
HHECCHBa
MHOXCTBeH-
HOTO 4HCAa c
TeMKe
TaacHbiM
(Hanp.,
miskuosis
auTep. 43.2%
miskuosé
Aecax)@T pe-
OasoTcA
TObKo Ha
10 3anaqHOl
OK OKHeH jaH
TOHiiH
TeppnHTOPH-
H, €. T. Bpec
OKTHOCTHxX
HaceweHHBIX
nyHkTOB
[lanaBexxuc,
Kpakanasa,
Pamu ana,
Ma upaii,
Cecuxaii,
Ma6aiicxac,
Tansonaii. laa
oc aabubix
BocTouHoay-
Ku aii CKHX
TOBOPOB
CBOlicTBeHLI
COKpalleHHble
hopMbl
HHECCHBa
MHOXKeCTBe-
HHOTO YHCIa,
HalIp., Pig.
Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika, p.
418 .
:
21 Kad
lie u iy
mi u io i
aka y
a mése
‘daugisk-
ai os
inesy as
seniau
u éjo
pos pozi-
cija *-én,
indique i§
son ai e
de
mul idis-
kai os
adesy o
(esamojo
paSalio
o me)
du loc,
exemple:
bediewi -
isemp DP
445s,
iszmin i-
gesniise-
mp DP
66:3,
Zmonese-
mp 67
DPs, is
DP 676. On
peu
ajoé e
que
Anonimin-
iame 1605
m.
ca echiz-
me
beaucou-
piskai os
adesy o
o mes
ousSkai
né a, o K.
Si ydo,,-
Punk uo-
se
andame
i ai
kelias
j a dziy
o
linksnio
o mes
(muspi PS
I 534,
10121, 337,
IL 604,
1156, 1352
236)5,
2403: 2030,
i I iuspi
PS II 2410
iS
ku iyusp
senesnji-
kai os
place du
pos inai-
e
a ima
y yposi-
ions
yuziiy
a mése
auk ai
nesinom-
e. Tokiy
duomeny
ne anda-
me e
ac uelin-
ése
lie u iy
a mése.
IS Laziiny
donnée
beaucou-
piskai os
adesy o
o me
jdsemp
(z . A.
Laigonai-
é,
PaSalio
ie inink-
ai
daba in-
éje
lie u iy
kalboje,,,-
Kai ku ie
lie u iy
kalbos
g amma-
ikos
klausimai,
Vilnius,
1957, p. 30)
a ec
d iga siu
-em-,
odos, ne
peu bu i
considé -
ée
combien
gilesnés
os
a més
seno és
liekana.
lal