scieee Open visual document viewer

Iš rytų aukštaičių tarmių daugiskaitos inesyvo formų istorijos

K. Morkūnas

Full text

LIETUVIY LALBOS MORFOLOGINE SANDARA IR JOS RAIDA Dalen Ue VEO) S F2S°R MOKSLY ACADEMIE IS RYTU AUKSTAICIU TARMIU DAUGISCAITOS INESYVO FORMUME ISTORIJOS K. MORKUNAS Exis e pag is a opinioné, que le ac uel lie u iy langue emplaçan , aussi appelé esamuoju in é ieu emplaininku, ou inesy u, ai pos pozicija su *-én. Tou d'abo d cela indique a més. Tous ey y aukS ai¢iai dzikai, ieji i Zodzio galo *-en (a *-¢) i8 e e -i, uneaskai os inesy a a ia a ends! < *lauk-én (> li i inéje kalbolauké), je aud, comme unaskai os inagininka i Te e, éme gée i8 *Zem-én (> Ik. Zemé); plg. aussi bien senujy lie u iy langues paminkly, a8y y y u auk3 ai iy a més pama u, ienaskai os inesy o o mes: sudeimi AK? 221;, ami sep yne i AK 48,,, asz y PS* I 155, giwenimy PS I 43,, Salia uneaskai os inagininko galybi AK 52j, galiby PS I 15,. I odinédami p ésen inés (li e a i inés) lie u iy langues plu iskai os inesy o o me Jaukuosé, Sakosé kilima i8 *aukuos-én, *Sakos-én, kalbininkai gana daznai baséasi y y aukS ai iy i a miy/ o momi laukuosi, Sakosi, pensan que i ju -i appa aîdes iS *-én. Ta iau pas a yjy o me kilmés ques ion ix ik ujy né a aussi simple que semble au p emie i§ Z ilgsnio. Daugiskai os inesy a su -i — laukubosi, Sakési, Zie ési Il a é é décidé de p océde à la mise en place d'un sys ème d'é alua ion des isques liés à l'exploi a ion o es iè e. iC Ze ési pi ysi Ee a main enan — seulemen les sud-oues ines ey y aukS ai iai: Pane ézio, K ekena os, Ramygalos, T usKa os, Pagi iy, Siesiku, Pabaisko, Gel onu apylinkés (é . Zemélapi — 1 pa . ). O a y y aukS ai iy pa ie mé iné — Lyduokiy, Molé y, Si in y, Musninky apylinkés use des — o mes o plus amusées su -e: laukubse, sakése, Zie ase, pi yse; okies ' Ki y kamieny ienaskai os inesy o o me pos pozicijos balsis y y aukS ai iy dzuky a mése son i nuk i es, plg.: gal o, pie o, Zemé (Pane ézZys), medy, agoj, sdujij Saujoje, dabé(j),duobé- je*, upij ,upeje, pi y (Gel onai, Pabaiskas), u kaj,, a- nkoje, aldzioj, akmeny (Debeikiai), kely, Sakoj, duobéj, aky, uFguj (Linkmenys), 6 oj, Se kl8j, Si dzij, nésij Il a é é nommé memb e du Conseil de sécu i é de l'Union eu opéenne. (Kania a, Va enos aj.). 5 * De polnische Ka echismus des Ledesma und die li auischen Ledesma und die li auischen Ledesma und die li auischen Ledesma und die li auischen Ledesma und die li auischen Ka echismen des Daugsza und des Anonymus om nach 1605 Jah e den K akaue O iginalen und Wol e s Neud uck in e linea he ausgegeben on E ns Si ig, Go ingen, 1929. AK=Anony- me 1605 m. ca echis- me ex e, DK=M. DaukSos 1595 m. ca echis- me ex e. ® PS=Sy wids Punk ay sakimu (Punk y kaza i), Teil I; 1629, Teil Il: li auisch und 1644, polnisch mi ku ze g amma ische Einlei ung he ausgegeben on D . F anz Spech . Go ingen, 1929. 10, Li uiy langues mo ologiné sanda a sa i aida 145 ~SeSmn°- J23eDs ~S*°Vin -seS *Uip°p CO sSebeK SYins_ *Dgl Me sp Ul) AY oy W a, (Al My p bel SOT TEN a ec 4s*Ku eSkm -seK ka eLi nelgn @Dgls! ¢ Vas S€eD Seale o S54 & pa: aP nissedy AE S,-Sui, nse) bys OE SPSL nse SeeBink I eKi oul o ) -S3e*Ml & Sacks o SSeS ndl< sa -$ =sue ing Sad ~SeGd o S ,-S€ “4 Z ® i Ps ~sseepgg ash 1-$,5€ wee Sk ePy d SEoMsn XP pa . ok: 1 Daugiskai os inesy o galiiniy — [Dico] -su, -sui, -se, -sa, -si, -sol, -s, -s — p opaga ion aukS ai¢iy a mése. B ikSniais pazymé ame plo e zodzio galo umpasis dél e éduc ionci- jos i s a i. Vk aka y aukS ai iai. Vd — idu io auk8 aigiai, R y y aukS ai iai. Dz dzikai. Gy enamyjy ie y a dy san umps son elles, comme i Li uu iy langues Zodyno (IVI, Vilnius, (Zemélapis 1941—1962). pada y as, basé su a las du lie u iy langue assemb a a mine medZiaga, esanéia Li uania TSR MA Li uiy kalbos i li e a ii os ins i u e.) 146 . o mes (a ec -e) a des dziky i dis inc - es Snek os — Duks as, Valkininkai, Daugai. Visoje Siau inéje (Zdidiausioje) y y aukS aiiy a més en pa ie de la supe icie son main enan u ilisées su umpéjusios plu iskai os inesyyo o mes, exemple.: dideli ios (-s = minkS as -s), ge ios, miskuos, s eci os, ge ds, pacids, sakés, dide és, yeux, pi ys (Linku a, Joniskélis, Pak uojis, Sedu a); dideli ies, ge uios, miskubs, s eci ios, ge és, pacids, Sakés, dide és, yeux, pi )s (Bi zai, Vabalninkas, KupiSkis, Pandélys, Roki8kis, Za asai, Duse os, AnykS iai, U ena). Il s'agi d'une égion si uée dans l'oues de l'Allemagne. Gali mon e Klausimas, a plu isci es inesy o o me su -e miné ose y u auks aiciy dziiky i Snek ose né a nou elle, a elle n'a eu ce j Snek as i8 li i inés des langues. Kad ainsi né a, mon e- n les ieux monume- n s lie u iy de la langue. K. Si ydo a8 ues p incipalem- en consommé inesy as mul icali o su -e, exemple: knigose szwyn ose amusmibe- PS I 3.5, se ne izsaki ose PS 1 7,,, méchan - iu es œu es PS I 3log27, chez azud aus ose PS 1 32,4, PS Il 4,5, ga dibese PS IL 419, Si dise PS Il 47,. F. Selon Spech , le é i able K. Si ydo a més beaucoupisk- ai os inesy as bu es su -i o mes (-y), o appa ues dél su -e aSomosios langues j akos*. Spech ui n'é ai Zinoma, que ces de niè es o mes son main enan u ilisées y y i aukS aigiy a mése®. Ta iau opinionés jus éumu doejo i jo e ia déjà ien le ai que balsj a -e ,,Punk y sakymu I des pa ies ou es ( isy langues daliy ou kamieny) i mul iiskai os inesy o 229 o mes, I-oje pa ie esanciy o linksnio o mes i8 143 o su -e es 129, su -a — 10 ( unkosa 1,4, 254;, ku iosa 94,, dienuosa 95.,, zadziosa 149,., pik ibesa 1685, ki osa 2015, wie osa 202,, amsibessa 243,, knigosa) Ce e espèce es égalemen connue sous le nom de unkosa ku iosa. 254,,) i ik ai 4 son su -i (pasnikuosy 6;, aukuosy 9445, ku iosy 9455, eykaluosy 96,,). Si, en géné al, ki y a miy anks esniy a lie u isky aS y j akos Si ydas i nei engé, ce i aka a jamais neus elbé p op e jo a més pa iculie- ybiy®. Dél données o s a is iques données indiquen que des aies,,Pun - u au o iaus a més mul iskai os inesyyo o mes on é é ne su balsiu -i (a -a), mais su -e. Ve démesio i le ai que o mes su -i e se -a passe seulemen ,,Punk y IT dans la pa ie, dans laquelle ki y a miy elemen y se passe plus, negu dans la. Vadinas, I plusieu sisk- ai os inesy o o me y yu aukS aiciy su -e a mése es neujai ne (dél li i inés langues j akos éca aisiais deSim me iais) appa ususes; : elle uso os déjà beaucoup des emps plus anciens. Kokia y o me kilmé? Si laiky umés opinionsés, que le ma in auks ai iy (i des dziky) main enan u ilisé du plu iskai os inesy o di ec es p o o ype u éjo pos posi ion *-én, bii y neaiSku, codél ses ienu appa ado i -i, ailleu s 0 — -e. Peu là où de plus gai o o mes a -e, i§ pos posi ion- ions anksiau nuk i o au osylabinis n? Ta iau ainsi gal o i né a pama o, puisque en i imo d iga siu in emps ki y o me *-én ou eso- se y inése a mése da u é as sain (plg. déjà miné us y a miy uneaskai os inagininka Te e * Plg. Si wyds Punk ay sakimu (Punk y kazaj)..., he ausgeg. on. D . F anz Spech , Pelo*,.31%, 5 Plg. là même. ° Pig. assez a emen ,,Punc ues pasi aikanéius d iga sius am, an, em, (amzinu dpi amsemis en Il 364, II 1420, b angiu 11 2074, zeméiuguose II 1793,, azudenk u II 187, nend es II 993, niopkendia 11 14293) au lieu y y aukS aiiy um, un, im, (umzynon in I 6g0, wmsibi 11 14239, b ungiu 1 29,5, ziméiugus II 36:3, dzudingie II 1899, niopkinéia II 99;0, nind es 11 143)). , 7 ,Punk y sakymy* II pa ie, ileis a 15 me y po K. Si ydo de la mo , oi , plus aisy a leidéjy. 10 147 *Zemén e uneaskai - as localininka miski< *miskén). On peu aussi spé i que les plisci os inesy o o mes a ec -i e -e u é a di é en - es pos posi i- on ions; a iau e am spéjimui pag is i celui a pu né a duomeny. Dél o paZiii ékim- e, ou miné os o mes ne pou ai éjo appa aî e i8 d'une o me phe iSkai. Il se ou e, okiai paZii ai y y aukS ai¢iy a miy ZodZio galo ocalismo désniai i§ ik yjy nep ieS a - auja. Ta mése, main enan con enios- es mul iskai - os inesy aauk- uosi, Sakosi, a i o e uzda o Zodzio galo umpasis e dél galiininiy balsiy edukcije es i$ i es balsiu i, plg. y a miy ienaskai - os Sauksminin- ka aiki, mul iskai - os galininka kd is, ka is, pusis, Sakis; e mése, dans lesquelles des o mes inesy o son dansaukuo- se, Sakose, miné as e iSlikes sain, plg.: aike /; kd es, ka es, pusés, sakes (plg. aussi bien K. Si ydo des o mes mul iiskai - os galininko: zmones PS I 260, ka alis es PS I 273, sunkibes PS IL 37.,, duobes PS II 39,). Cela indique que e inesy o o meauku- osi, Sakosi -i galéjo appa ais i i$ umpo -e*. / Ta iau, p ipaZinus elle miné y o me kilme, ensemble ek y p ipazin i, que senesnés mul iiskai - os inesy- ‘ o o mes */aukuos-e- n, *Sakos-en (a */aukuos-e, *Sakos-S - a¢) ose y inése auki iy a mése.S- kai n'on pas é é u ilisés ous Es galéjo ainsi bi i? Salia uneaskai - os inesy o, ai i o a ec pos posi i- on *-én, dans ce aines lie u iu a mése ilga emps enco e a é é u ilisé plusieu sis- kai os inesy as a ec senaja (bend aind- oeu opie i- skaja) galiine, exemple. : Jaukuosu, Sakosu (plg. s. indy ds ésu, dS dsu, s. sla y duséx®, ekax®). Du de nie ype plusieu si - as inesy a e ou ons dans ous les XVI a. Ka aliaucia- us Li u iSkues édi ions M. Maz ydo, B. Vilen o, J. B e kiino as uose®. Da e D. Kleins dans son 1653 m. g ama iko- je (,,G amma - ica Li anica) aSo: ,Dél beaucoupis- kai os lieu abla y y galiinés lie u iy aSy ojy a pe né a uneingos nuomonés. Unis pense que jy galiiné a bi i u, d'au es e, e i a. Beaucoupis- kai os inesy a ec -u pasi aiko e y y aukS ai iy a més pama u aSy ues ieusius aS ues. Pa yzdiui,- miniiminia- me 1605 m. ca echizme (AK) les o mes essen iell- es 24 o gauche son ou es a ec -u (Me iisu 7., paskunddsu 5, dungiisu 4353, 44, dunguisu 4633, Dunguos i 484, Ki ésu 50x, dalos i 502, ku iosu 60,2, osu osu, 63, 63, 634, ku iosu, szwin iisu, 70.349, da byb isu 70, 65, ge es 70.5, szwin osu 70, 41, 70, Szwin esu 7659, Gie isu 7859, de unci isu 7859, dayk iisu 7839, 87s id , 87 , 845, mé iisu 8752, me isu 8759, 106, 106.3). ® K. Bagos,,Lie - u iy langues Zodyne* es donnée plu iskai - os inesy o o me akysi, à laquelle paZymé a, que elle se ou e Anyk& iy e Kupi8kio a mése de la langue de la ieille géné a ion (plg. K. Buga, Rink iniai aS ai, III, Vilnius, 1961, p. 359). Tos o me kildina ion i§ *akysén (plg. en pa ) es ès dou eo ina- n. K. Biiga, p ès akysi da es san ump- as An, (=AnykS ia- i) e Kp. (=Kupiskis), nenu odé mazesniy gy enamy- jy ie y, dans lesquelles o me gi dé a. IS ik yjy combien j sud-oues depuis AnykS¢iy, KupiSkio (p.ex. su Ka a ska, Ka sakiSk- j) e Siandien g e a su umpéj- usiy mul iskai - os inesy o o mes (p.ex. akys) su ien des o mes e a ec galinium balsiu -i (akysi), galéjusiu appa as i i$ -é€ dél eduk ions (paéiuses AnykS¢iues, 0 aussi bien KupiSkyje ZodZio galo umpasis e j i ne e ciam- as). ® Daugiskai - os inesy p incipale- men a ec -u es e à ce momen (p z., 1578, 1589 m.) lie u iy kalba publi ues P isijos aldzios jsakymuos- e, plg. P isijas aldZios g oma os, pag audeni- mai i apsakymai lie u iams als iecia- ms, Vilnius, 1960, N . 1; Senieji lie u iy skai ymai, Kaunas, 1927, p. 59, 61 .: 0 Z . Pi moji lie u iy kalbos g ama ika, Vilnius, 1957, p. 434. D. Kleinui ipéjo aS y la no mminim du langage. Dél o il siiilo mâ iSkosi- os giminés beaucoupis- kai os inesy o o mes u ilise su se, a eme iSko- sios giminés su sa (plg. en pa ); os èglesés il lui même e ien à son g ama ica- ne. 148 Anksé su ou beaucoup- iskai os inesy as a ec pos posi- ion *-én, odos, p adé as u ilise idu iniy e pa ie aka iniy lie u iy a miy. Déjà dans les p emie s Li uanie- ns appa us- Ziusies (ka aliky i e o ma- y) édi ions, a ules au milieu auk& ai - iy a més pama u, p édomi- ne les o mes a ec -e. Pa yzdZi- ui, M. Daukos, Ka ekiz- me (1595 m.) ou es (61) des o mes pliskai os inesy o son a ec -e, i§ jo,,Pos il- és (DPTM) p emiè e 100lapis pusiy esan iydl o gauche des o mes a ec -e son a ec -a 5 (pacziosa 30, 2449, w 2444, 275issa 30, 234, szwé esa 33, 58,5) e 1 su -u e -i (po ikosi 35, 589, dienwis); M. Pe ke i i- aus,,Ka e- kizme! ?i8 103 o mes 98 son a ec -e, 0 5 sans galinium balsio (ndmuos 76,,, WIsuos 90,, sunkibes 116;, baisibes 135,, pamoks - uos 148.;).} I§ du milieu aukS aic- iy plusieu s- iskai os inesy as a ec -e galéjo paplis i e j y ines auk3 aic- iy a mes'®. Spéjima, que celles o mes pli o i aka y j y us, mon en- , a i me e pa ias y inés lie u iy a més (Linkmen- ys, S en ion- éliai, S en ion- ys, Adu iskis, T e e iu- s, Ge é iai, Lazinai), dans lesquelles enco e e main ena- n es u ilisé plusieu s inesy es a ec ieja galiine 14, exemple.: k iimuos- u, miskuosu (Salia k imuos, miskuos), Sakosi , duobési , akisi, (alia akysu, akysu), u? guosu (alia u guos) (Linkmen- ys); sakdsi , dilkésu, Zie ésh, nycysu (T e e i- us), jiosu, Smu gdin- ysu (Ge é i- ai), aF uosu, upésu (Lazinai). D oi e, dans isolés y inése Snek os pa coiko e ki okiy beaucoup- iskai os inesy o o mes. Pa yzdiui, Adu iSkio Snek oje g e a su ump- éjusiy o me (p z. miikuds) ou o mes a ec -u (p z.: pie asu, akysi ) enco e son des o mes: miskuose: (a miskuosé- l) ilgdose , akyse , Sakdse1 ( =61 suuzpaka- léjes i). Beaucou- piskai os inesy as miskuos- e galé y bi i appa aad- es i8 *miskuos- én, comme e ceux Snek os uneaskai- os jnaginink- as pusb i8 *pusén. Ta iau guè e si ainsi é ai . Depuis un ieille Snek oje d ejopos ce même plus o me ne pou ai é- jo bi i u ilisées iena ka a jy ik iausi- ai es no a. Fo my a ec -# l'ancien ne ode mul iskai- os ilia i (einamas- is ie nieks- ), qui Adu iSkio Snek oje, comme e g e imos Snek os, es ai i§ mul iskai- os inesy o, ajou an à lui selon uneiskai - os ilia i -n'', plg.: miskiuos- un, Zi niuosu- n, Sakdsun, dilkésun, du ysun. Daugiskai- os ilia y o miskiose- in Adu iskio Snek oje ne se ou e pas. Cela leidzia c oi e que ceux Snek os mul iskai- os inesy as miikuos6l "' DP=Pos i- lla Ca holick- a, Tdi es : Izguldim- as E angeliu kiekwien- os Nedelos e szwe es pe wiss is me iis. Pe Kiiniga Mikaloiy Da kszg Kanonika Médniky, iz!ékiszko pe giildi - a. Wilniui D uka ni- oi Akadémio- s, 1599. (Scien m- enys po pa yzdziy indique pages e lignes.) ® Sio lie u iy kalbos paminklo a més ques ioni- mu Z . J. K uopas, Dél M. Pe ke i i- aus Ka ekig- mo (1598 m.) a més, Li uanie TSR Moksly académie a aux, sé ie A, . 2 (3), 1957, p. 191 . 8 Mo olo- giniy o me mig acij- os a ejy lie u iy kalbos a mése i8 ik yjy pasi aik- o, plg. dzikiSkas eiksmazodziy o mes, épanduuses g e imoses ey y, midio wa u i aukS ai iy a mése: dudiaw,,audzi- au, ma iaai,,ma i- au Musninkai, Ciobi8kis, Padaigai (Upninky apyl.), Geguziné, Palomené, Zasliai, Na Rajininkai (Kal a ijos.); bd au bi iau", saky au,saky- iau, u é au,, u é- iau* Uzuguos is, Jieznas, Punia; ai ai,,ei um, kas ai,kas u- m, sak ai,,saky - um, sédé ai,,sédé- um* Jieznas, P ienai, Kapsukas, Cal a ija. Dans d'au es a mése n'appa aî qu'une au e sup ie eiksm- éjusi o me a ec l'ancien ice minis e galiine, plg. ne oliesu (Subadius). 18 bidu ai Toki ilya i a plu isiskai os a e pa ie sud aka iniy y y auké ai iy (Gel onai, Pabaiskas), plg.: miSkuosin, Sakosin, pi ysin (<daugiskai os inesy as miskuosi, Sakosi, pi ysi+ n selon uneinsai os ilya i a miSkan, Sakon, pi in). 149 es nou eau. I§ ik yjy o ype o mes (su daZniau -#) u ilisées jeunniè es géné a ions. Tye e iaus Snek oje i g e imos Snek ose beaucoupisk- ai os inesy o o me aidai aiSkia i aka ai uneaskai os inesyyo o me. Selon unaskai os inesy a sakéj, Zéméj en ajou és à -j pa iy i kamieny y beaucoupisk- ai os inesy o o me"®, plg. : Jiendsui, Sakdsui, dilkésui, Zie ésui (Tye e ius). Véliau galiiné - kai i où apibend in- ki y kamieny a i inesy ams, plg.: misk osui, ge iosui, ki iosui, ijuosui (Sekonai, Raj Ignalinas.). Vienaskai os ‘inesyyo i aka, galimas daik as, pa y é i Adu ikio Snek os beaucoupisk- ai os inesy as. Tik ai Gia à ous a dazodziy kamienams a é é apibend in a galiiné selon els des -» Snek os uneaskai os inesy o o mes, comme: galé (< *galén), kaklé, mésle1, s alé1, silé1, dukse1, balsei, kimsé ,,kemse. Pana- Siai peu en ê e su enues i Laziny mul iiskai os inesy o o me su -i a -w1, pyz. : mé uosi, ilséi. Spéjimui, que plusieu sisk- ai os su -e inesy as i§ pli o aka y j y us, a y um p ies a au- ja M. DaukSos, milieu aukS aigiy a més ep ésen - an , o mes: où DP 10,,, anose DP 10,5, éikahise DP 185,. Kai ku iy kalbininky manymu o mi 18, u odo, que -¢ ais empsis (XVI in a. — XVII p adzioje) a. inesy o pos posi iona ion la oix a é é a as nosinumu. su Pa iii ékime, a M. Daukios éc S ues plu iski os inesy o pos posi ion isu Zymé a aide ¢, a a aidé ig ik ujy eiSké nosinj balsi. Auc& iau miné y ,,Pos ilés (p. 1—100) 237 plu iskai os inesyyo o mi pos pozicijos balsis zymimas e comme: eg — 72 o mes (i8 une jy o me su -e — auxquell- es 525), ia (anosid 857, ma iosia 11»,, daik isia) Ce e espèce es considé ée comme une espèce dange euse. 2235) — 54, é (ku i isé 2.,, namiisé 3,, né eisibesé 355) — 37 i e (ku iosé 295, giilise 55) — 74; ,,Ka ekisme: e¢ — 20, é — 24i e — 17. Démesj souligne le ai que nosinumo su Zenklu nulle pa ne aSomi ja i é. A idziau pazii éje i DaukSos ayba, e ons que ceux ia i é miné as (nosinumo) Zenklas i inu ile, nes. aide ¢ Zymé as ne su nosinu a as mu pos posi ion mais simple e, pla usis e!. Kad ujy is si es , mon e el même pla iojo (galinés i kamieno) e zyméjimas i au es cas, plg.: bildiomé DK 60,¢, u imé DP 1,, i géidz?eme DK 61,4, wadiname DP 2,; passaki é DP 1,5, Passakiki e DP 1,, i Eiki e DP 10,,; ( ns. inag.) mé u DP 2,, i me DP 2,9; éisus DP 2,,, méi e DP 3,; i pu gisinemen DP 154, weidq DP 103g; izgé be oio DP 1g i izge be oio DP 1,,. Dauk§a depuis pla iojo nesky é sup ieSakéjusio e dél il oui i a; o ® Plg. K. Biga, Rink iniai a8 ai, III, p. 359. 7 18 Laziiny di é en s os apylinkés lie u iy a més y iné ojai son pa eike ès i ai ias mul iskai os inesy o o mes, plg.: ku uosui, aza uosui, ipésui, juosui; palacuosa (z . P. A umaa, Li auische Munda liche Tex e aus de Wilnae Gegeng mi g amma- ischen Gegeng mi g amma ischen Gegeng mi g amma ischen Gegeng mi g amma ischen Gegeng mi g amma ischen Gegeng mi Anme kungen, Do pa , 1930, p. 33, 34); skolosu, nas uosd; a uosui, ke u osui _,,ke u iese*; Valdzikus, deuxies; Beb énuosa; ijuosai ,, ise*; Lazdnuosi, Ti kanuos- i; juosen (z . J. Senkus, Ce ains Laziiny a més pa icula- umai,,,Li uu os TSR Moksiy académie a ai‘, sé ie A, . 1 (4), 1958, p. 187; Laziiny a més eks ai,,,Li- e u iy kalbo y os ques ions, . 2, Vilnius, 1959, p. 216 . ); a uosai, dz ijosm, jdujoswj (Z . E. G ina eckiené, Ta miy meziagos ecueil au a las du Li uu iy, Lie u iy kalbo y os ques ions, . 3, Vilnius, 1960, p. 193). ® Plg. J. O ebski, G ama yka jezyka li ewskiego, III, Wa szawa, 1956, p. 27. '® A ski ais zenklais pla yjj e Zymédamas (zenkly j ai umas galéjo appa ais i i dél spaus u és kal és), DaukSa no éjo q balsj sépa e du é oi e (=é). Siau asis e DaukSos éc i uo- se nosinume Zenklu nulle pa nezimimis, plg.: padd@ e DP 1j7, uzdéio ly, wi szu inemis DP DP 19, ge ibiy DP. 1s). S'il a i e cas el dans une au e Zodyje ¢ (a à la ¢) place es e co ek ii os e eu (,,Pos iléje* pa ois iS isy a aidy a i aisyme). 150 pa aSomas i ai iai, plg. : abiduse- (i) DK 61,9, saldzéus- es DK 12729, saldzeus- éme DK 86,,, Wi euses DK 1336; gé éus DP 2,5, gé eus DP 2,, dzeugsmi DP 2,. Ainsi pense , que DaukSa aide ¢ Zyméjes a ec nosinumu a a mul iskai- os inesy o pos posi - ion de balsi -e, né a pama o. To balsio nosinumo nulle pa nezyméjo son,,Ka e- kizme M. Pe ke ici- us ( iens, nosinius balsius zyméjes ès a emen e nenuosekl- iai); su la pos posi - ion de -e nosinuma ien nekalbéjo D. Kleines (sa g ama ic- ane nosinius balsius il sépa éme- n ap a é e Zyméjo °). Cela indique que ce -e nosinuma a é é pe duades déjà de beaucoup d'anciens emps*4. Vdinsi, i plusieu si - as inesy as su -e j y ines aukS ai iy a mes galéjo pa ek i enco e p ieS p emiè e- ujy langue paminkly, aSy y y a miy pama u, appa aod- yma. Beaucoupi- skai os inesy o o mes su -e (p ieSakin- és eilés balsiu) papli ima dideliame y iniy aukS aiciy a miy plo e p incipale- men galéjo de e min- i ce ai , que ses mieux uz senasias o linksnio o mes (su -u) de inosi p ès uneaskai - os inesy o. Cia ou ni Li uieu langue senyju aS y e ac uiniy a miy données e ju analyseé pe misZia ai e iS ada, que ma u aukS ai¢iy mul iiskai os inesy o o mes Jaukuose, Sakose es senesnés uzZ os a més plo o sud aka inia- me pak aS yje u ilisé o mesauku- osi, Sakosi. Pas a ujy o mes -i dél ZodZio galo balsiu eduk ions appa ado déjà i§ su umpéju- sio -e (<*-én), e non pas simplemen i§ *-én. H3 HCTOPHH ®OPM HHECCHBA MHO)DKECTB- EHHOLO 4HCJIA B BOCTOYHOA- YKHITAATCK- OM JHAJIEKTE Il es égalemen possible que le nom de l'en ep ise soi modi ié en onc ion de l'é a de l'en ep ise. K. MOPKYHAC Pe3zwome Co aacHo Tpa HMHOHH- OMy MHeHHIO, HenocpegcTs- eHHbii npo oTHn HeccHBa MHO2KECTBC- HHOTO 4HCAa, yno pe6mAe- Mo o B HaCTOMee BPeMA B BOCTOYHOAY- KUITaliTcKOM HaWekTe JMTOBCKO O A3biKa, HMel MocTNHIo *-énOs. Takoe MHeHHe AKOOLI NOATBEpALal- oT AMaeKTHbIe (OPM HHECCHBa KaK CJHHCTBeHH- OTO, TaK H MHOMKecTB- eHHOTO YHcaa. Ho ec u opMpl HHeCCHBa eQHHCTBeHH- O O 4HMCMa c aacubim -i (naup., miSki<*miské- n>s sau ep. a3. miSké Bp necy) XapakTepHb! Haei TeppHTOPHH BOCTOUHOay- KUITaliTcCKO- OaseKTa, AH (pOpMbl HHECCHBa MHOXCTBeH- HOTO 4HCAa c TeMKe TaacHbiM (Hanp., miskuosis auTep. 43.2% miskuosé Aecax)@T pe- OasoTcA TObKo Ha 10 3anaqHOl OK OKHeH jaH TOHiiH TeppnHTOPH- H, €. T. Bpec OKTHOCTHxX HaceweHHBIX nyHkTOB [lanaBexxuc, Kpakanasa, Pamu ana, Ma upaii, Cecuxaii, Ma6aiicxac, Tansonaii. laa oc aabubix BocTouHoay- Ku aii CKHX TOBOPOB CBOlicTBeHLI COKpalleHHble hopMbl HHECCHBa MHOXKeCTBe- HHOTO YHCIa, HalIp., Pig. Pi moji lie u iy kalbos g ama ika, p. 418 . : 21 Kad lie u iy mi u io i aka y a mése ‘daugisk- ai os inesy as seniau u éjo pos pozi- cija *-én, indique i§ son ai e de mul idis- kai os adesy o (esamojo paSalio o me) du loc, exemple: bediewi - isemp DP 445s, iszmin i- gesniise- mp DP 66:3, Zmonese- mp 67 DPs, is DP 676. On peu ajoé e que Anonimin- iame 1605 m. ca echiz- me beaucou- piskai os adesy o o mes ousSkai né a, o K. Si ydo,,- Punk uo- se andame i ai kelias j a dziy o linksnio o mes (muspi PS I 534, 10121, 337, IL 604, 1156, 1352 236)5, 2403: 2030, i I iuspi PS II 2410 iS ku iyusp senesnji- kai os place du pos inai- e a ima y yposi- ions yuziiy a mése auk ai nesinom- e. Tokiy duomeny ne anda- me e ac uelin- ése lie u iy a mése. IS Laziiny donnée beaucou- piskai os adesy o o me jdsemp (z . A. Laigonai- é, PaSalio ie inink- ai daba in- éje lie u iy kalboje,,,- Kai ku ie lie u iy kalbos g amma- ikos klausimai, Vilnius, 1957, p. 30) a ec d iga siu -em-, odos, ne peu bu i considé - ée combien gilesnés os a més seno és liekana. lal