Iš rytų aukštaičių tarmių daugiskaitos inesyvo formų istorijos

LIETUVIY KALBOS MORFOLOGINE SANDARA IR JOS RAIDA Dalen Ue VEO) S F2S°R MOKSLY AKADEMIJA IS RYTU AUKSTAICIU TARMIU DAUGISKAITOS INESYVO FORMU ISTORIJOS K. MORKUNAS Y a pag is a nuomoné, kad daba inis lie u iy kalbos ie ininkas, da adi- namas esamuoju idaus ie ininku, a ba inesy u, pada y as su pos pozicija *-én. Pi miausia ai odo a més. Visi y y aukS ai¢iai i dzikai, senaji Zodzio galo *-en (a *-¢) i8 e e -i, ienaskai os inesy a a ia lauki! < *lauk-én (> li e a i inéje kalbo- je lauké), adinas, kaip i ienaskai os inagininka Zemi, a si adusi i8 *Zem-én (> Ik. Zemé); plg. aip pa senujy lie u iy kalbos paminkly, a8y y y u auk3 ai iy a més pama u, ienaskai os inesy o o mas: sudeimi AK? 221;, ami sep yne i AK 48,,, asz y PS* I 155, giwenimy PS I 43,, Salia ienaskai os inagininko galybi AK 52j¢, galiby PS I 15,. I odinédami daba inés (li e a i inés) lie u iy kalbos daugiskai os inesy o o mu Jaukuosé, Sakosé kilima i8 */aukuos-én, *Sakos-én, kalbininkai gana daznai emiasi i y y aukS ai iy a miy o momis laukuosi, Sakosi, manydami, kad i ju -i a si ades iS *-én. Ta iau pas a yjy o mu kilmés klausimas ix ik ujy né a oks pa- p as as, kaip a odo i§ pi mo Z ilgsnio. Daugiskai os inesy a su -i — laukubosi, Sakési, Zie ési iC Ze ési Ee pi ysi — daba u i ik ai pie aka iniai y y aukS ai iai: Pane ézio, K ekena os, Ramygalos, T us- Ka os, Pagi iy, Siesiku, Pabaisko, Gel onu apylinkés (é . Zemélapi — 1 pa .). Ki a y y aukS ai iy pie iné dalis — Lyduokiy, Molé y, Si in y, Musninky apylin- kés — a oja o linksnio o mas su -e: laukubse, sakése, Zie ase, pi yse; okias ' Ki y kamieny ienaskai os inesy o o my pos pozicijos balsis y y aukS ai iy i dzuky a mése y a nuk i es, plg.: gal o, pie o, Zemé (Pane ézZys), medy, agoj, sdujij »Saujoje“, dabé(j) ,duobéje*, upij ,upeje“, pi y (Gel onai, Pabaiskas), u kaj ,, an- koje“, aldzioj, akmeny (Debeikiai), kely, Sakoj, duobéj, aky, uFguj (Linkmenys), 6 oj, Se kl8j, Si dzij, nésij (Kania a, Va enos aj.). 5 * De polnische Ka echismus des Ledesma und die li auischen Ka echismen des Daugsza und des Anonymus om Jah e 1605 nach den K akaue O iginalen und Wol e s Neud uck in e linea he ausgegeben on E ns Si ig, Go ingen, 1929. AK=Anonimi- nio 1605 m. ka ekizmo eks as, DK=M. DaukSos 1595 m. ka ekizmo eks as. ® PS=Sy wids Punk ay sakimu (Punk y kaza i), Teil I; 1629, Teil Il: 1644, li auisch und polnisch mi ku ze g amma ische Einlei ung he ausgegeben on D . F anz Spech . Go ingen, 1929. 10, Lie u iy kalbos mo ologiné sanda a i jos aida 145 ~SeSmn °J23eDs ~S*°Vin -seS *Uip °p CO sSebeK SYins_ *Dgl Me sp Ul) AY oy W a, (Al My p bel SOT TEN su 4s*Ku eSkm -seK ka” eLi nelgn @Dgls! ¢ Vas “S€eD Seale o S54 & pa: aP nissedy AE S,-Sui, nse) OE bys SPSL nse SeeBink I eKi oul o ) -S3e*Ml & Sacks o “SSeS ndl< sa Sad -$ =sue ing ~SeGd o S ,-S€ “4 Z i ok: ~sseepgg ash 1-$,5€ wee “Sk ePy d SEoMsn XP ®Ps 1 pa . Daugiskai os inesy o galiiniy — [Sako] -su, -sui, -se, -sa, -si, -sol, -s’, -s — papli imas aukS ai¢iy a mése. B ikSniais pazymé ame plo e zodzio galo umpasis e dél edukcijos i s a i. Vk — aka y aukS ai iai. Vd — idu io auk8 aigiai, R— y y aukS ai iai. Dz— dzikai. Gy enamyjy ie y a dy san umpos y a okios, kaip i »Lie u iy kalbos Zodyno“ (I—VI, Vilnius, 1941—1962). (Zemélapis pada y as, e- mian is lie u iy kalbos a lasui su ink a a mine medZiaga, esanéia Lie u os TSR MA Lie u iy kalbos i li e a ii os ins i u e.) 146 . o mas (su -e) u i i a ski os dziky Snek os — Duks as, Valkininkai, Daugai. Visoje Siau inéje (didZiausioje) y y aukS aiiy a més plo o dalyje daba a ojamos su umpéjusios daugiskai os inesyyo o mos, p z.: dideli ios’ (-s’ = minkS as -s), ge ios’, miskuos’, s eci os’, ge ds,’ pacids’, sakés’, dide és’, akys’, pi ys’ (Linku a, Joniskélis, Pak uojis, Sedu a); dideli ios, ge uios, miskubs, s eci ios, ge és, pacids, Sakés, dide és, akys, pi )s (Bi zai, Vabalninkas, KupiSkis, Pandélys, Roki8kis, Za- asai, Duse os, AnykS iai, U ena). Gali kil i Klausimas, a daugiskai os inesy o o mos su -e miné ose y u auks- aiciy i dziiky Snek ose né a naujos, a jos nepa eko j as Snek as i8 li e a i inés kalbos. Kad aip né a, odo senieji lie u iy kalbos paminklai. K. Si ydo a8 uose daugiausia a ojamas daugiskai os inesy as su -e, p z.: knigose szwyn ose PS I 3.5, linksmibese ne izsaki ose PS 1 7,,, pik uose iu da buose PS I 3log—27, namuose PS 1 32,4, azud aus ose PS Il 4,5, ga dibese PS IL 419, Si dise PS Il 47,. F. Spech o nuo- mone, ik asis K. Si ydo a més daugiskai os inesy as bu es su -i (-y), o o mos su -e a si adusios dél aSomosios kalbos j akos*. Spech ui nebu o Zinoma, kad pas a o- sios o mos i daba a ojamos y y aukS aigiy a mése®. Ta iau jo nuomonés ei- singumu abejo i e ia jau ien as ak as, kad balsj -e u i ,,Punk y sakymu“ I da- lies isos ( isy kalbos daliy i isu kamieny) 229 daugiskai os inesy o o mos, o I-oje dalyje i8 esanciy 143 o linksnio o my su -e y a 129, su -a — 10 ( unkosa 1,4, 254;, ku iosa 94,, dienuosa 95.,, zadziosa 149,., pik ibesa 1685, ki osa 2015, wie osa 202,, amsibessa 243,, knigosa 254,,) i ik ai 4 y a su -i (pasnikuosy 6;, aukuosy 9445, ku iosy 9455, eykaluosy 96,,). Jeigu, apsk i ai, ki y a miy a anks esniy lie u isky aS y j akos Si ydas i nei’ engé, ai a i aka niekada nenus elbé jo pa ies a més ypa ybiy®. Dél o pa eik i s a is iniai duomenys odo, kad ik osios ,,Punk u“ au o- iaus a més daugiskai os inesyyo o mos bu o ne su balsiu -i (a -a), be su -e. Ve as démesio i as ak as, kad o mos su -i i -a pasi aiko ik ,,Punk y“ IT dalyje, ku ioje ki y a miy elemen y pasi aiko daugiau, negu I dalyje’. Vadinas, daugiskai os inesy o o mos su -e y yu aukS aiciy a mése y a ne naujai (dél li e a i inés kalbos j akos pas a aisiais deSim me iais) a si adusios;: jos a o os jau daug senesniais laikais. Kokia y o my kilmé? Jeigu laiky umés nuomonés, kad y u auks ai iy (i dalies dziky) daba a o- jamo daugiskai os inesy o iesioginis p o o ipas u éjo pos pozicija *-én, bii y ne- aiSku, kodél i jos ienu a si ado -i, 0 ki u — -e. Gal en, ku o linksnio o mos u i -e, i§ pos pozicijos anks¢iau nuk i o au osilabinis n? Ta iau aip gal o i né a pama o, kadangi en i imo d iga siu in me u ki y o my *-én isose y inése a - mése da u é as s eikas (plg. jau miné us y a miy ienaskai os inagininka Zemi * Plg. Si wyds Punk ay sakimu (Punk y kazaj)..., he ausgeg. on. D . F anz Spech , Pelo*,.31%, 5 Plg. en pa . ° Pig. gana e ai ,,Punk uose“ pasi aikanéius d iga sius am, an, em, en (amzinu Il 364, dpi amsemis II 1420, b angiu 11 2074, zeméiuguose II 1793,, azudenk u II 187, nend es II 993, niopkendia 11 14293) ie oj y y aukS aiiy um, un, im, in (umzynon I 6g0, wmsibi 11 14239, b ungiu 1 29,5, ziméiugus II 36:3, dzudingie II 1899, nind es II 99;0, niopkinéia 11 143)). , 7 ,Punk y sakymy* II dalis, ileis a 15 me y po K. Si ydo mi ies, ma y i, dau- giau aisy a leidéjy. 10 147 < *Zemén i ienaskai os ie ininka miski< *miskén). Galima aip pa spé i, kad daugiskai os inesy o o my su -i i -e u é a ski ingos pos pozicijos; a iau i am spéjimui pag is i uo a pu né a duomeny. Dél o paZiii ékime, a miné os o mos ne- galéjo a si as i i8 ienos o mos one iSkai. Pasi odo, okiai paZii ai y y aukS ai¢iy a miy ZodZio galo okalizmo désniai i§ ik yjy nep ieS a auja. Ta mése, daba u- in¢iose daugiskai os inesy a /aukuosi, Sakosi, a i o i uzda o Zodzio galo umpa- sis e dél galiininiy balsiy edukcijos y a i$ i es balsiu i, plg. y a miy ienaskai os Sauksmininka aiki, daugiskai os galininka kd is, ka is, pusis, Sakis; a mése, ku io- se inesy o o mos y a /aukuose, Sakose, miné as e iSlikes s eikas, plg.: aike; kd es, ka es, pusés, sakes (plg. aip pa K. Si ydo daugiskai os galininko o mas: zmones PS I 260,, ka alis es PS I 273,, sunkibes PS IL 37.,, duobes PS II 39,). Tai odo, kad i inesy o o my /aukuosi, Sakosi -i galéjo a si as i i$ umpo -e*. Ta iau, p ipaZinus okia miné y o my kilme, ka u ek y p ipazin i, kad senesnés daugiskai os inesy- ‘ o o mos */aukuos-en, *Sakos-en (a */aukuos-e, *Sakos-¢) ose y inése aukS ai iy a mése isiSkai nebu o a o os. A galéjo aip bi i? Salia ienaskai os inesy o, pada y o su pos pozicija *-én, kai ku iose lie u iu a mése ilga laika da bu o a ojamas daugiskai os inesy as su senaja (bend aindo- eu opie iskaja) galiine, p z.: Jaukuosu, Sakosu (plg. s. indy ds ésu, dS dsu, s. sla y duséx®, ekax®). Pas a ojo ipo daugiskai os inesy a andame isuose XVI a. Ka- aliauciaus lie u iSkuose leidiniuose — M. Maz ydo, B. Vilen o, J. B e kiino as- uose®. Da i D. Kleinas sa o 1653 m. g ama ikoje (,,G amma ica Li anica“) aSo: »,Dél daugiskai os ie os abla y y galiinés lie u iy aSy ojy a pe né a ieningos nuomonés. Vieni mano, kad jy galiiné u i bi i u, ki i — e, e i — a“. Dau- giskai os inesy as su -u pasi aiko i y y aukS ai iy a més pama u aSy uose se- nuosiuose aS uose. Pa yzdZiui, Anoniminiame 1605 m. ka ekizme (AK) esan ios 24 o linksnio o mos y a isos su -u (Me iisu 7.,, paskunddsu 41,5, dungiisu 4353, 44, dunguosu 4633, Dunguos i 484, Ki ésu 50x, dalos i 502, ku iosu 60,2, osu 63,, dienosu 634, ku ios 63,, szwin iisu 6349,.da b isu 70,5, ge ybes 70,5, szwin osu 70,5, Szwin ésu 7659, Gie isu 7859, de unci isu 7859, dayk iisu 7839, ids 8745, mé iisu 8724, me isu 8759, nusi- deimiisu 106,3). ® K. Bagos ,,Lie u iy kalbos Zodyne* y a duo a daugiskai os inesy o o ma akysi, p ie ku ios paZymé a, kad ji pasi aiko Anyk& iy i Kupi8kio a mése senosios ka os kalboje (plg. K. Buga, Rink iniai aS ai, III, Vilnius, 1961, p. 359). Tos o mos kildinimas i§ *akysén (plg. en pa ) y a labai abejo inas. K. Biiga, p ie akysi da es san umpas An, (=AnykS iai) i Kp. (=Kupiskis), nenu odé mazesniy gy enamyjy ie- y, ku iose o ma gi dé a. IS ik yjy kiek j pie aka ius nuo AnykS¢iy, KupiSkio (p z. apie Ka a ska, Ka sakiSkj) i Siandien g e a su umpéjusiy daugiskai os inesy o o my (p z. akys) pasi aiko o mos i su galiniu balsiu -i (akysi), galéjusiu a si as i i$ -é€ dél edukcijos (paéiuose AnykS¢iuose, 0 aip pa KupiSkyje ZodZio galo umpasis e j i ne- e ciamas). ® Daugiskai os inesy as daugiausia su -u y a i uo me u (p z., 1578, 1589 m.) lie u iy kalba paskelb uose P isijos aldzios jsakymuose, plg. P isijos aldZios g o- ma os, pag audenimai i apsakymai lie u iams als ieciams, Vilnius, 1960, N . 1; Senieji lie u iy skai ymai, Kaunas, 1927, p. 59, 61 . : 0 Z . Pi moji lie u iy kalbos g ama ika, Vilnius, 1957, p. 434. D. Kleinui ipéjo aS y kalbos no minimas. Dél o jis siiilo y iSkosios giminés daugiskai os inesy o o mas a o i su se, o mo e iSkosios giminés —su sa (plg. en pa ); os aisyklés jis pa s i laikosi sa o g ama ikoje. 148 Ankséiausiai daugiskai os inesy as su pos pozicija *-én, odos, p adé as a - o i idu iniy i dalies aka iniy lie u iy a miy. Jau pi muosiuose Lie u oje pasi o- dZiusiuose (ka aliky i e o ma y) leidiniuose, a8y uose idu io auk& ai iy a més pama u, y auja o mos su -e. Pa yzdZiui, M. Daukos ,,Ka ekizme“ (1595 m.) isos (61) daugiskai os inesy o o mos y a su -e, i§ jo ,,Pos ilés“ (DP™) pi majame 100 puslapiy esan iy 244 o linksnio o my su -e y a 237, su -a — 5 (pacziosa 2759, wdlosa 30,4, szi dissa 30,4, szwé essa 33,5, i isa 58,5) i po 1 su -u i -i (wis ik isu 35,9, dienosi 583); M. Pe ke i iaus ,,Ka ekizme“ !?i8 103 o my 98 y a su -e, 0 5— be galinio balsio (ndmuos 76,,, WIsuos 90,, sunkibes 116;, baisibes 135,, pamoks uos 148.;). } I§ idu io aukS aiciy daugiskai os inesy as su -e galéjo paplis i i j y ines auk3- aiciy a mes'®. Spéjima, kad os o mos pli o i aka y j y us, odos, i ina i pa ios y inés lie u iy a més (Linkmenys, S en ionéliai, S en ionys, Adu iskis, T e e ius, Ge é iai, Lazinai), ku iose da i daba a ojamas daugiskai os inesy- as su senaja galiine 14, p z.: k iimuosu, miskuosu (Salia k imuos, miskuos), Sakosi , duobési , akisi, (alia akysu, akysu), u? guosu (alia u guos) (Linkmenys); sakdsi , dilkésu, Zie ésh, nycysu (T e e ius), jiosu, Smu gdinysu (Ge é iai), aF uosu, upésu (Lazinai). Tiesa, a ski ose y inése Snek ose pasi aiko i ki okiy daugiskai os ine- sy o o my. Pa yzdZiui, Adu iSkio Snek oje g e a su umpéjusiy o my (p z. mii- kuds) a o my su -u (p z.: pie asu, akysi ) da y a o mos: miskuose: (a miskuo- sél) ilgdose , akyse , Sakdse1 (61 = suuzpakaléjes i). Daugiskai os inesy as miskuose galé y bi i a si ades i8 *miskuosén, kaip i os Snek os ienaskai os jnagininkas pu- sb i8 *pusén. Ta iau a gu a aip bu o. Nuo seno ienoje Snek oje d ejopos o pa- ies linksnio o mos negaléjo bi i a ojamos — iena ka a jy ik iausiai y a nau- ja. Fo my su -# senumo ne odo daugiskai os ilia y as (einamasis idaus ie inin- kas), ku is Adu iSkio Snek oje, kaip i g e imose Snek ose, da omas i§ daugiskai os inesy o, p idedan p ie jo pagal ienaskai os ilia y a -n'®, plg.: miskiuosun, Zi niuo- sun, Sakdsun, dilkésun, du ysun. Daugiskai os ilia y o miskiosein Adu iskio Snek o- je nepasi aiko. Tai leidzia many i, kad os Snek os daugiskai os inesy as miikuos6l "' DP=Pos illa Ca holicka, Tdi es : Izguldimas Ewangeliu kiekwienos Nedelos i szwe es pe wiss is me iis. Pe Kiiniga Mikaloiy Da kszg Kanonika Médniky, iz !ékiszko pe giildi a. Wilniui D uka nioi Akadémios, 1599. (Skai menys po pa yzdziy’ odo pus- lapius i eilu es.) ® Sio lie u iy kalbos paminklo a més klausimu Z . J. K uopas, Dél M. Pe ke- i iaus Ka ekigmo (1598 m.) a més, Lie u os TSR Moksly akademijos da bai“, se i- ja A, . 2 (3), 1957, p. 191 . 8 Mo ologiniy o my mig acijos a ejy lie u iy kalbos a mése i8 ik yjy pasi- aiko, plg. dzikiSkas eiksmazodziy o mas, papli usias g e imose y y, idu io i aka u aukS ai iy a mése: dudiaw ,,audziau“, ma iaai ,,ma iau“ — Musninkai, Ciobi8kis, Padai- gai (Upninky apyl.), Geguziné, Palomené, Zasliai, Na ininkai (Kal a ijos aj.); bd au »bi iau", saky au ,saky iau“, u é au ,, u é iau* — Uzuguos is, Jieznas, Punia; ai ai ,,ei- um“, kas ai ,kas um“, sak ai ,,saky um“, sédé ai ,,sédé um* — Jieznas, P ienai, Kapsu- kas, Kal a ija. “ Ki ose a mése pasi aiko ik iena ki a sup ie eiksméjusi o ma su senojo ie- ininko galiine, plg. ne oliesu (Subadius). 18 Tokiu bidu pada y a daugiskai os ilia y a u i i dalis pie aka iniy y y auké- ai iy (Gel onai, Pabaiskas), plg.: miSkuosin, Sakosin, pi ysin (<daugiskai os inesy as miskuosi, Sakosi, pi ysi+ n pagal ienaskai os ilia y a miSkan, Sakon, pi in). 149 y a naujas. I§ ik yjy o ipo o mos (su -#) daZniau a ojamos jaunesniosios ka os. Tye e iaus Snek oje i g e imose Snek ose daugiskai os inesy o o my aidai aiSkia i aka da o ienaskai os inesyyo o mos. Pagal ienaskai os inesy a sakéj, Zéméj en -j p idedamas i p ie y pa iy kamieny daugiskai os inesy o o my"®, plg.: Jiendsui, Sakdsui, dilkésui, Zie ésui (Tye e ius). Véliau galiiné - i kai ku apibend in- a i ki y kamieny inesy ams, plg.: misk osui, ge iosui, ki iosui, ijuosui (Sekonai, Ignalinos aj.). Vienaskai os ‘inesyyo i aka, galimas daik as, pa y é i Adu i’kio Snek os daugiskai os inesy as. Tik ai Gia isiems a dazodziy kamienams bu o apibend in a galiiné -» pagal okias os Snek os ienaskai os inesy o o mas, kaip: galé (< *galén), kaklé, mésle1, s alé1, silé1, dukse1, balsei, kimsé ,,kemse“. Pana- Siai gali bi i a si adusios i Laziny daugiskai os inesy o o mos su -i a -w1, pyz.: mé uosi, juoséi’. Spéjimui, kad daugiskai os inesy as su -e pli o i§ aka y j y us, a y um p ies- a auja M.DaukSos, idu io aukS aigiy a més a s o o, o mos: ku iose DP 10,,, anose DP 10,5, éikahise DP 185,. Kai ku iy kalbininky manymu 18, u o my -¢ odo, kad ais laikais (XVI a. pabaigoje — XVII a. p adzioje) inesy o pos pozicijos balsis bu o a as su nosinumu. Pa iii ékime, a M. Daukios aS uose daugiski os inesy o pos pozicija isu Zymé a aide ¢, a a aidé ig ik ujy eiSké nosinj balsi. Auk& iau miné y ,,Pos ilés“ (p. 1—100) 237 daugiskai os inesyyo o my pos pozicijos balsis e zymimas aip: eg — 72 o mos (i8 jy iena o ma su -e — ku- iose 525), ia (anosid 857, ma iosia 11»,, daik isia 2235) — 54, é (ku i isé 2.,, namiisé 3,, né eisibesé 355) — 37 i e (ku iosé 295, giilise 55) — 74; ,,Ka ekizmo“: e¢ — 20, é — 24i e — 17. Démesj a k eipia as ak as, kad su nosinumo Zenklu nie- ku ne aSomi ja i é. A idziau pazii éje i DaukSos a’yba, pama ysime, kad iems ia i é miné as (nosinumo) Zenklas i ne eikalingas, nes. aide ¢ Zymé as ne su nosinu- mu a as pos pozicijos e, be pap as as pla usis e!. Kad is ik ujy aip y a, odo oks pa pla iojo (galinés i kamieno) e zyméjimas i ki ais a ejais, plg.: bildiomé DK 60,¢, u imé DP 1,, i géidz?eme DK 61,4, wadiname DP 2,; passakiki é DP 1,5, Passakiki e DP 1,, i Eiki e DP 10,,; ( ns. inag.) mé u DP 2,, i me DP 2,9; éisus DP 2,,, méi e DP 3,; i nu gisinimo DP 154, weidq DP 103g; izgé be oio DP 1g i iz- ge be oio DP 1,,. Dauk§a nuo pla iojo e nesky é i sup ieSakéjusio a; dél o jis aip ® Plg. K. Biga, Rink iniai a8 ai, III, p. 359. 7 18 Laziiny ski ingi os apylinkés lie u iy a més y iné ojai y a pa eike labai i ai ias daugiskai os inesy o o mas, plg.: ku uosui, aza uosui, ipésui, juosui; palacuosa (z . P. A umaa, Li auische Munda liche Tex e aus de Wilnae Gegeng mi g amma- ischen Anme kungen, Do pa , 1930, p. 33, 34); mokyklosu, nas uosd; a uosui, ke u o- sui _,,ke u iese*; Valdzikuose, d iejose; Beb énuosa; ijuosai ,, ise*; Lazdnuosi, Ti ka- nuosi; juosen (z . J. Senkus, Kai ku ie Laziiny a més ypa umai, ,,Lie u os TSR Moksiy akademijos da bai‘, se ija A, . 1 (4), 1958, p. 187; Laziiny a més eks ai, ,,Lie- u iy kalbo y os klausimai“, . 2, Vilnius, 1959, p. 216 .); a uosai, dz ijosm, jdu- joswj (Z . E. G ina eckiené, Ta miy medziagos inkimas lie u iy kalbos a lasui, »Lie u iy kalbo y os klausimai“, . 3, Vilnius, 1960, p. 193). ® Plg. J. O ebski, G ama yka jezyka li ewskiego, III, Wa szawa, 1956, p. 27. '® A ski ais zenklais pla yjj e Zymédamas (zenkly j ai umas galéjo a si as i i dél spaus u és kal és), DaukSa no éjo q balsj a ski i nuo siau ojo e (=é). Siau asis e DaukSos aS uose nosinumo Zenklu nieku nezymimas, plg.: padd@ e DP 1j7, uzdéio DP ly, wi szu inemis DP 19, ge ibiy DP. 1s). Pasi aikan is okiu a eju iename ki ame Zodyje ¢ (a ¢) ie oj e y a ko ek ii os klaida (,,Pos iléje* ka ais iS aisy a klaidy a i aisyme). 150 pa aSomas i ai iai, plg.: abiduse(i) DK 61,9, saldzéuses DK 12729, saldzeuséme DK 86,,, Wi euses DK 1336; gé éus DP 2,5, gé eus DP 2,, dzeugsmi DP 2,. Taigi many i, kad DaukSa aide ¢ Zyméjes su nosinumu a a daugiskai os inesy o pos pozicijos balsi -e, né a pama o. To balsio nosinumo nieku nezyméjo sa o ,,Ka ekizme“ M. Pe ke icius ( iesa, nosinius balsius zyméjes labai e ai i ne- nuosekliai); apie pos pozicijos -e nosinuma nieko nekalbéjo D. Kleinas (sa o g a- ma ikoje nosinius balsius jis a ski ai ap a é i Zyméjo ”°). Tai odo, kad as -e nosi- numa bu o p a ades jau daug senesniais laikais*4. Vadinasi, i daugiskai os inesy as su -e j y ines aukS ai iy a mes galéjo pa ek i da p ieS pi mujy kalbos paminkly, aSy y y a miy pama u, pasi odyma. Daugiskai os inesy o o my su -e (p ieSakinés eilés balsiu) papli ima dideliame y iniy aukS aiciy a miy plo e daugiausia galéjo lem i as ak as, kad jos ge iau uz senasias o linksnio o mas (su -u) de inosi p ie ienaskai os inesy o. Cia pa eik i lie u iu kalbos senyju aS y i daba iniy a miy duomenys i ju analizé leidZia da y i iS ada, kad y u aukS ai¢iy daugiskai os inesy o o mos Jau- kuose, Sakose y a senesnés uzZ os a més plo o pie aka iniame pak aS yje a oja- mas o mas /aukuosi, Sakosi. Pas a ujy o my -i dél ZodZio galo balsiu edukcijos a si ado jau i§ su umpéjusio -e (<*-én), o ne iesiog i§ *-én. H3 HCTOPHH ®OPM HHECCHBA MHO)DKECTBEHHOLO 4HCJIA B BOCTOYHOAYKHITAATCKOM JHAJIEKTE K. MOPKYHAC Pe3zwome Co aacHo Tpa HMHOHHOMy MHeHHIO, HenocpegcTseHHbii npo oTHn HeccHBa MHO- 2KECTBCHHOTO 4HCAa, yno pe6mAeMo o B HaCTOMee BPeMA B BOCTOYHOAYKUITaliTcKOM Ha- WekTe JMTOBCKO O A3biKa, HMel MocTNOsHIHIo *-én. Takoe MHeHHe AKOOLI NOATBEpALaloT AMaeKTHbIe (OPM HHECCHBa KaK CJHHCTBeHHOTO, TaK H MHOMKecTBeHHOTO YHcaa. Ho ec u opMpl HHeCCHBa eQHHCTBeHHO O 4HMCMa c aacubim -i (naup., miSki<*miskén>s sau ep. a3. miSké «Bp necy») XapakTepHb! Ha BCei TeppHTOPHH BOCTOUHOayKUITaliTcCKO O AHaseKTa, TO (pOpMbl HHECCHBa MHOXKeCTBeHHOTO 4HCAa c TeM 2%Ke TaacHbiM (Hanp., miskuosi—s au- Tep. 43. miskuosé «@ Aecax”) ynoTpeOasoTcA TObKO Ha 10 0-3anaqHOl OKpaHHe jaH- uoii TeppnHTOpHH, T. €. B OKpecTHOCTHxX HaceweHHBIX nyHkTOB [lanaBexxuc, Kpakanasa, Pamu ana, Ma upaii, Cecuxaii, Ma6aiicxac, Tansonaii. laa oc aabubix BocTouHoayKu aii - CKHX TOBOPOB CBOlicTBeHLI COKpalleHHble hopMbl HHECCHBa MHOXKeCTBeHHOTO YHCIa, HalIp., : Pig. Pi moji lie u iy kalbos g ama ika, p. 418 . 21 Kad lie u iy idu io i aka y a mése ‘daugiskai os inesy as seniau u éjo pos - pozicija *-én, odo i§ jo pada y os daugiskai os adesy o (esamojo paSalio ie ininko) o mos, p z.: bediewi isemp DP 445s, iszmin igesniisemp DP 66:3, Zmonesemp DP 67s, isemp DP 676. Galima p idé i, kad Anoniminiame 1605 m. ka ekizme daugiskai os adesy o o my isiSkai né a, o K. Si ydo ,,Punk uose“ andame ik ai kelias j a dziy o linksnio o mas (muspi PS I 534, 10121, 33527, IL 604, 1156, 13523, 236)5, 2403:, iusp PS I 2030, iuspi PS II 24104), iS ku iy apie senesnj daugiskai os ie ininko pos pozici- jos a ima y y aukS ai¢iy a mése nieko nesuzinome. Tokiy duomeny ne andame i daba inése lie u iy a mése. IS Laziiny pa eik a daugiskai os adesy o o ma jdsemp (z . A. Laigonai é, PaSalio ie ininkai daba inéje lie u iy kalboje, ,,Kai ku ie lie u iy kalbos g ama ikos klausimai“, Vilnius, 1957, p. 30) su d iga siu -em-, odos, negali bu i laikoma kiek gilesnés os a més seno és liekana. lal