LIETUVIY
KALBOS
MORFOLOGINE
SANDARA
IR
JOS
RAIDA
Dalen
Ue
VEO)
S
F2S°R
MOKSLY
AKADEMIJA
IS
RYTU
AUKSTAICIU
TARMIU
DAUGISKAITOS
INESYVO
FORMU
ISTORIJOS
K.
MORKUNAS
Y a
pag is a
nuomoné,
kad
daba inis
lie u iy
kalbos
ie ininkas,
da adi-
namas
esamuoju
idaus
ie ininku,
a ba
inesy u,
pada y as
su
pos pozicija
*-én.
Pi miausia
ai
odo
a més.
Visi
y y
aukS ai¢iai
i
dzikai,
senaji
Zodzio
galo
*-en
(a
*-¢)
i8 e e
-i,
ienaskai os
inesy a
a ia
lauki!
<
*lauk-én
(>
li e a i inéje
kalbo-
je
lauké),
adinas,
kaip
i
ienaskai os
inagininka
Zemi,
a si adusi
i8
*Zem-én
(>
Ik.
Zemé);
plg.
aip
pa
senujy
lie u iy
kalbos
paminkly,
a8y y
y u
auk3 ai iy
a més
pama u,
ienaskai os
inesy o
o mas:
sudeimi
AK?
221;,
ami
sep yne i
AK
48,,,
asz y
PS*
I
155,
giwenimy
PS
I
43,,
Salia
ienaskai os
inagininko
galybi
AK
52j¢,
galiby
PS
I
15,.
I odinédami
daba inés
(li e a i inés)
lie u iy
kalbos
daugiskai os
inesy o
o mu
Jaukuosé,
Sakosé
kilima
i8
*/aukuos-én,
*Sakos-én,
kalbininkai
gana
daznai
emiasi
i
y y
aukS ai iy
a miy
o momis
laukuosi,
Sakosi,
manydami,
kad
i
ju
-i
a si ades
iS
*-én.
Ta iau
pas a yjy
o mu
kilmés
klausimas
ix
ik ujy
né a
oks
pa-
p as as,
kaip
a odo
i§
pi mo
Z ilgsnio.
Daugiskai os
inesy a
su
-i
—
laukubosi,
Sakési,
Zie ési
iC
Ze ési
Ee
pi ysi
—
daba
u i
ik ai
pie aka iniai
y y
aukS ai iai:
Pane ézio,
K ekena os,
Ramygalos,
T us-
Ka os,
Pagi iy,
Siesiku,
Pabaisko,
Gel onu
apylinkés
(é .
Zemélapi
—
1
pa .).
Ki a
y y
aukS ai iy
pie iné
dalis
—
Lyduokiy,
Molé y,
Si in y,
Musninky
apylin-
kés
—
a oja
o
linksnio
o mas
su
-e:
laukubse,
sakése,
Zie ase,
pi yse;
okias
'
Ki y
kamieny
ienaskai os
inesy o
o my
pos pozicijos
balsis
y y
aukS ai iy
i
dzuky
a mése
y a
nuk i es,
plg.:
gal o,
pie o,
Zemé
(Pane ézZys),
medy,
agoj,
sdujij
»Saujoje“,
dabé(j)
,duobéje*,
upij
,upeje“,
pi y
(Gel onai,
Pabaiskas),
u kaj
,, an-
koje“,
aldzioj,
akmeny
(Debeikiai),
kely,
Sakoj,
duobéj,
aky,
uFguj
(Linkmenys),
6 oj,
Se kl8j,
Si dzij,
nésij
(Kania a,
Va enos
aj.).
5
*
De
polnische
Ka echismus
des
Ledesma
und
die
li auischen
Ka echismen
des
Daugsza
und
des
Anonymus
om
Jah e
1605
nach
den
K akaue
O iginalen
und
Wol e s
Neud uck
in e linea
he ausgegeben
on
E ns
Si ig,
Go ingen,
1929.
AK=Anonimi-
nio
1605
m.
ka ekizmo
eks as,
DK=M.
DaukSos
1595
m.
ka ekizmo
eks as.
®
PS=Sy wids
Punk ay
sakimu
(Punk y
kaza i),
Teil
I;
1629,
Teil
Il:
1644,
li auisch
und
polnisch
mi
ku ze
g amma ische
Einlei ung
he ausgegeben
on
D .
F anz
Spech .
Go ingen,
1929.
10,
Lie u iy
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida
145
~SeSmn
°J23eDs
~S*°Vin
-seS
*Uip
°p
CO
sSebeK
SYins_
*Dgl
Me
sp
Ul)
AY
oy
W
a,
(Al
My
p
bel
SOT
TEN
su
4s*Ku eSkm
-seK
ka”
eLi nelgn
@Dgls!
¢
Vas
“S€eD
Seale
o
S54
&
pa:
aP nissedy
AE
S,-Sui,
nse)
OE
bys
SPSL
nse
SeeBink
I
eKi
oul
o )
-S3e*Ml
&
Sacks
o
“SSeS
ndl<
sa
Sad
-$
=sue
ing
~SeGd
o S
,-S€
“4
Z
i
ok:
~sseepgg
ash
1-$,5€
wee
“Sk
ePy d
SEoMsn
XP
®Ps
1
pa .
Daugiskai os
inesy o
galiiniy
—
[Sako]
-su,
-sui,
-se,
-sa,
-si,
-sol,
-s’,
-s
—
papli imas
aukS ai¢iy
a mése.
B ikSniais
pazymé ame
plo e
zodzio
galo
umpasis
e
dél
edukcijos
i s a
i.
Vk
— aka y
aukS ai iai.
Vd
—
idu io
auk8 aigiai,
R— y y
aukS ai iai.
Dz—
dzikai.
Gy enamyjy
ie y
a dy
san umpos
y a
okios,
kaip
i
»Lie u iy
kalbos
Zodyno“
(I—VI,
Vilnius,
1941—1962).
(Zemélapis
pada y as,
e-
mian is
lie u iy
kalbos
a lasui
su ink a
a mine
medZiaga,
esanéia
Lie u os
TSR
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e.)
146
.
o mas
(su
-e)
u i
i
a ski os
dziky
Snek os
—
Duks as,
Valkininkai,
Daugai.
Visoje
Siau inéje
(didZiausioje)
y y
aukS aiiy
a més
plo o
dalyje
daba
a ojamos
su umpéjusios
daugiskai os
inesyyo
o mos,
p z.:
dideli ios’
(-s’
=
minkS as
-s),
ge ios’,
miskuos’,
s eci os’,
ge ds,’
pacids’,
sakés’,
dide és’,
akys’,
pi ys’
(Linku a,
Joniskélis,
Pak uojis,
Sedu a);
dideli ios,
ge uios,
miskubs,
s eci ios,
ge és,
pacids,
Sakés,
dide és,
akys,
pi )s
(Bi zai,
Vabalninkas,
KupiSkis,
Pandélys,
Roki8kis,
Za-
asai,
Duse os,
AnykS iai,
U ena).
Gali
kil i
Klausimas,
a
daugiskai os
inesy o
o mos
su
-e
miné ose
y u
auks-
aiciy
i
dziiky
Snek ose
né a
naujos,
a
jos
nepa eko
j
as
Snek as
i8
li e a i inés
kalbos.
Kad
aip
né a,
odo
senieji
lie u iy
kalbos
paminklai.
K.
Si ydo
a8 uose
daugiausia
a ojamas
daugiskai os
inesy as
su
-e,
p z.:
knigose
szwyn ose
PS
I
3.5,
linksmibese
ne
izsaki ose
PS
1
7,,,
pik uose
iu
da buose
PS
I
3log—27,
namuose
PS
1
32,4,
azud aus ose
PS
Il
4,5,
ga dibese
PS
IL
419,
Si dise
PS
Il
47,.
F.
Spech o
nuo-
mone,
ik asis
K.
Si ydo
a més
daugiskai os
inesy as
bu es
su
-i
(-y),
o
o mos
su
-e
a si adusios
dél
aSomosios
kalbos
j akos*.
Spech ui
nebu o
Zinoma,
kad
pas a o-
sios
o mos
i
daba
a ojamos
y y
aukS aigiy
a mése®.
Ta iau
jo
nuomonés
ei-
singumu
abejo i
e ia
jau
ien
as
ak as,
kad
balsj
-e
u i
,,Punk y
sakymu“
I
da-
lies
isos
( isy
kalbos
daliy
i
isu
kamieny)
229
daugiskai os
inesy o
o mos,
o
I-oje
dalyje
i8
esanciy
143
o
linksnio
o my
su
-e
y a
129,
su
-a
—
10
( unkosa
1,4,
254;,
ku iosa
94,,
dienuosa
95.,,
zadziosa
149,.,
pik ibesa
1685,
ki osa
2015,
wie osa
202,,
amsibessa
243,,
knigosa
254,,)
i
ik ai
4
y a
su
-i
(pasnikuosy
6;,
aukuosy
9445,
ku iosy
9455,
eykaluosy
96,,).
Jeigu,
apsk i ai,
ki y
a miy
a
anks esniy
lie u isky
aS y
j akos
Si ydas
i
nei’ engé,
ai
a
i aka
niekada
nenus elbé
jo
pa ies
a més
ypa ybiy®.
Dél
o
pa eik i
s a is iniai
duomenys
odo,
kad
ik osios
,,Punk u“
au o-
iaus
a més
daugiskai os
inesyyo
o mos
bu o
ne
su
balsiu
-i
(a
-a),
be
su
-e.
Ve as
démesio
i
as
ak as,
kad
o mos
su
-i i
-a
pasi aiko
ik
,,Punk y“
IT
dalyje,
ku ioje
ki y
a miy
elemen y
pasi aiko
daugiau,
negu
I
dalyje’.
Vadinas,
daugiskai os
inesy o
o mos
su
-e
y yu
aukS aiciy
a mése
y a
ne
naujai
(dél
li e a i inés
kalbos
j akos
pas a aisiais
deSim me iais)
a si adusios;:
jos
a o os
jau
daug
senesniais
laikais.
Kokia
y
o my
kilmé?
Jeigu
laiky umés
nuomonés,
kad
y u
auks ai iy
(i
dalies
dziky)
daba
a o-
jamo
daugiskai os
inesy o
iesioginis
p o o ipas
u éjo
pos pozicija
*-én,
bii y
ne-
aiSku,
kodél
i
jos
ienu
a si ado
-i,
0
ki u
—
-e.
Gal
en,
ku
o
linksnio
o mos
u i
-e,
i§
pos pozicijos
anks¢iau
nuk i o
au osilabinis
n?
Ta iau
aip
gal o i
né a
pama o,
kadangi
en
i imo
d iga siu
in
me u
ki y
o my
*-én
isose
y inése
a -
mése
da
u é as
s eikas
(plg.
jau
miné us
y
a miy
ienaskai os
inagininka
Zemi
*
Plg.
Si wyds
Punk ay
sakimu
(Punk y
kazaj)...,
he ausgeg.
on.
D .
F anz
Spech ,
Pelo*,.31%,
5
Plg.
en
pa .
°
Pig.
gana
e ai
,,Punk uose“
pasi aikanéius
d iga sius
am,
an,
em,
en
(amzinu
Il
364,
dpi amsemis
II
1420,
b angiu
11
2074,
zeméiuguose
II
1793,,
azudenk u
II
187,
nend es
II
993,
niopkendia
11
14293)
ie oj
y y
aukS aiiy
um,
un, im,
in
(umzynon
I
6g0,
wmsibi
11
14239,
b ungiu
1
29,5,
ziméiugus
II
36:3,
dzudingie
II
1899,
nind es
II
99;0,
niopkinéia
11
143)).
,
7
,Punk y
sakymy*
II
dalis,
ileis a
15
me y
po
K.
Si ydo
mi ies,
ma y i,
dau-
giau
aisy a
leidéjy.
10
147
<
*Zemén
i
ienaskai os
ie ininka
miski<
*miskén).
Galima
aip
pa
spé i,
kad
daugiskai os
inesy o
o my
su
-i i
-e
u é a
ski ingos
pos pozicijos;
a iau
i
am
spéjimui
pag is i
uo
a pu
né a
duomeny.
Dél
o
paZiii ékime,
a
miné os
o mos
ne-
galéjo
a si as i
i8
ienos
o mos
one iSkai.
Pasi odo,
okiai
paZii ai
y y
aukS ai¢iy
a miy
ZodZio
galo
okalizmo
désniai
i§
ik yjy
nep ieS a auja.
Ta mése,
daba
u-
in¢iose
daugiskai os
inesy a
/aukuosi,
Sakosi,
a i o
i
uzda o
Zodzio
galo
umpa-
sis
e
dél
galiininiy
balsiy
edukcijos
y a
i$ i es
balsiu
i,
plg.
y
a miy
ienaskai os
Sauksmininka
aiki,
daugiskai os
galininka
kd is,
ka is,
pusis,
Sakis;
a mése,
ku io-
se
inesy o
o mos
y a
/aukuose,
Sakose,
miné as
e iSlikes
s eikas,
plg.:
aike;
kd es,
ka es,
pusés,
sakes
(plg.
aip
pa
K.
Si ydo
daugiskai os
galininko
o mas:
zmones
PS
I
260,,
ka alis es
PS
I
273,,
sunkibes
PS
IL
37.,,
duobes
PS
II
39,).
Tai
odo,
kad
i
inesy o
o my
/aukuosi,
Sakosi
-i
galéjo
a si as i
i$
umpo
-e*.
Ta iau,
p ipaZinus
okia
miné y
o my
kilme,
ka u
ek y
p ipazin i,
kad
senesnés
daugiskai os
inesy-
‘ o
o mos
*/aukuos-en,
*Sakos-en
(a
*/aukuos-e,
*Sakos-¢)
ose
y inése
aukS ai iy
a mése
isiSkai
nebu o
a o os.
A
galéjo
aip
bi i?
Salia
ienaskai os
inesy o,
pada y o
su
pos pozicija
*-én,
kai
ku iose
lie u iu
a mése
ilga
laika
da
bu o
a ojamas
daugiskai os
inesy as
su
senaja
(bend aindo-
eu opie iskaja)
galiine,
p z.:
Jaukuosu,
Sakosu
(plg.
s.
indy
ds ésu,
dS dsu,
s.
sla y
duséx®,
ekax®).
Pas a ojo
ipo
daugiskai os
inesy a
andame
isuose
XVI
a.
Ka-
aliauciaus
lie u iSkuose
leidiniuose
—
M.
Maz ydo,
B.
Vilen o,
J.
B e kiino
as-
uose®.
Da
i
D.
Kleinas
sa o
1653
m.
g ama ikoje
(,,G amma ica
Li anica“)
aSo:
»,Dél
daugiskai os
ie os
abla y y
galiinés
lie u iy
aSy ojy
a pe
né a
ieningos
nuomonés.
Vieni
mano,
kad
jy
galiiné
u i
bi i
u,
ki i
—
e,
e i
—
a“.
Dau-
giskai os
inesy as
su
-u
pasi aiko
i
y y
aukS ai iy
a més
pama u
aSy uose
se-
nuosiuose
aS uose.
Pa yzdZiui,
Anoniminiame
1605
m.
ka ekizme
(AK)
esan ios
24
o
linksnio
o mos
y a
isos
su
-u
(Me iisu
7.,,
paskunddsu
41,5,
dungiisu
4353,
44,
dunguosu
4633,
Dunguos i
484,
Ki ésu
50x,
dalos i
502,
ku iosu
60,2,
osu
63,,
dienosu
634,
ku ios
63,,
szwin iisu
6349,.da b isu
70,5,
ge ybes
70,5,
szwin osu
70,5,
Szwin ésu
7659,
Gie isu
7859,
de unci isu
7859,
dayk iisu
7839,
ids
8745,
mé iisu
8724,
me isu
8759,
nusi-
deimiisu
106,3).
®
K.
Bagos
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne*
y a
duo a
daugiskai os
inesy o
o ma
akysi,
p ie
ku ios
paZymé a,
kad
ji
pasi aiko
Anyk& iy
i
Kupi8kio
a mése
senosios
ka os
kalboje
(plg.
K.
Buga,
Rink iniai
aS ai,
III,
Vilnius,
1961,
p.
359).
Tos
o mos
kildinimas
i§
*akysén
(plg.
en
pa )
y a
labai
abejo inas.
K.
Biiga,
p ie
akysi
da es
san umpas
An,
(=AnykS iai)
i
Kp.
(=Kupiskis),
nenu odé
mazesniy
gy enamyjy
ie-
y,
ku iose
o ma
gi dé a.
IS
ik yjy
kiek
j
pie aka ius
nuo
AnykS¢iy,
KupiSkio
(p z.
apie
Ka a ska,
Ka sakiSkj)
i
Siandien
g e a
su umpéjusiy
daugiskai os
inesy o
o my
(p z.
akys)
pasi aiko
o mos
i
su
galiniu
balsiu
-i
(akysi),
galéjusiu
a si as i
i$
-é€
dél
edukcijos
(paéiuose
AnykS¢iuose,
0
aip
pa
KupiSkyje
ZodZio
galo
umpasis
e
j
i
ne-
e ciamas).
®
Daugiskai os
inesy as
daugiausia
su
-u
y a
i
uo
me u
(p z.,
1578,
1589
m.)
lie u iy
kalba
paskelb uose
P isijos
aldzios
jsakymuose,
plg.
P isijos
aldZios
g o-
ma os,
pag audenimai
i
apsakymai
lie u iams
als ieciams,
Vilnius,
1960,
N .
1;
Senieji
lie u iy
skai ymai,
Kaunas,
1927,
p.
59,
61
.
:
0
Z .
Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius,
1957,
p.
434.
D.
Kleinui
ipéjo
aS y
kalbos
no minimas.
Dél
o
jis
siiilo
y iSkosios
giminés
daugiskai os
inesy o
o mas
a o i
su
se,
o
mo e iSkosios
giminés
—su
sa
(plg.
en
pa );
os
aisyklés
jis
pa s
i
laikosi
sa o
g ama ikoje.
148
Ankséiausiai
daugiskai os
inesy as
su
pos pozicija
*-én,
odos,
p adé as
a -
o i
idu iniy
i
dalies
aka iniy
lie u iy
a miy.
Jau
pi muosiuose
Lie u oje
pasi o-
dZiusiuose
(ka aliky
i
e o ma y)
leidiniuose,
a8y uose
idu io
auk& ai iy
a més
pama u,
y auja
o mos
su
-e.
Pa yzdZiui,
M.
Daukos
,,Ka ekizme“
(1595
m.)
isos
(61)
daugiskai os
inesy o
o mos
y a
su
-e,
i§
jo
,,Pos ilés“
(DP™)
pi majame
100
puslapiy
esan iy
244
o
linksnio
o my
su
-e
y a
237,
su
-a
—
5
(pacziosa
2759,
wdlosa
30,4,
szi dissa
30,4,
szwé essa
33,5,
i isa
58,5)
i
po
1
su
-u
i -i
(wis ik isu
35,9,
dienosi
583);
M.
Pe ke i iaus
,,Ka ekizme“
!?i8
103
o my
98
y a
su
-e, 0
5—
be
galinio
balsio
(ndmuos
76,,,
WIsuos
90,,
sunkibes
116;,
baisibes
135,,
pamoks uos
148.;).
}
I§
idu io
aukS aiciy
daugiskai os
inesy as
su
-e
galéjo
paplis i
i
j
y ines
auk3-
aiciy
a mes'®.
Spéjima,
kad
os
o mos
pli o
i
aka y
j
y us,
odos,
i ina
i
pa ios
y inés
lie u iy
a més
(Linkmenys,
S en ionéliai,
S en ionys,
Adu iskis,
T e e ius,
Ge é iai,
Lazinai),
ku iose
da
i
daba
a ojamas
daugiskai os
inesy-
as
su
senaja
galiine
14,
p z.:
k iimuosu,
miskuosu
(Salia
k imuos,
miskuos),
Sakosi ,
duobési ,
akisi,
(alia
akysu,
akysu),
u?
guosu
(alia u guos)
(Linkmenys);
sakdsi ,
dilkésu,
Zie ésh,
nycysu
(T e e ius),
jiosu,
Smu gdinysu
(Ge é iai),
aF uosu,
upésu
(Lazinai).
Tiesa,
a ski ose
y inése
Snek ose
pasi aiko
i
ki okiy
daugiskai os
ine-
sy o
o my.
Pa yzdZiui,
Adu iSkio
Snek oje
g e a
su umpéjusiy
o my
(p z.
mii-
kuds)
a
o my
su
-u
(p z.:
pie asu,
akysi )
da
y a
o mos:
miskuose:
(a
miskuo-
sél)
ilgdose ,
akyse ,
Sakdse1
(61
=
suuzpakaléjes
i).
Daugiskai os
inesy as
miskuose
galé y
bi i
a si ades
i8
*miskuosén,
kaip
i
os
Snek os
ienaskai os
jnagininkas
pu-
sb
i8
*pusén.
Ta iau
a gu
a
aip
bu o.
Nuo
seno
ienoje
Snek oje
d ejopos
o
pa-
ies
linksnio
o mos
negaléjo
bi i
a ojamos
—
iena
ka a
jy
ik iausiai
y a
nau-
ja.
Fo my
su
-#
senumo
ne odo
daugiskai os
ilia y as
(einamasis
idaus
ie inin-
kas),
ku is
Adu iSkio
Snek oje,
kaip
i
g e imose
Snek ose,
da omas
i§
daugiskai os
inesy o,
p idedan
p ie
jo
pagal
ienaskai os
ilia y a
-n'®,
plg.:
miskiuosun,
Zi niuo-
sun,
Sakdsun,
dilkésun,
du ysun.
Daugiskai os
ilia y o
miskiosein
Adu iskio
Snek o-
je
nepasi aiko.
Tai
leidzia
many i,
kad
os
Snek os
daugiskai os
inesy as
miikuos6l
"'
DP=Pos illa
Ca holicka,
Tdi
es :
Izguldimas
Ewangeliu
kiekwienos
Nedelos
i
szwe es
pe
wiss is
me iis.
Pe
Kiiniga
Mikaloiy
Da kszg
Kanonika
Médniky,
iz
!ékiszko
pe giildi a.
Wilniui
D uka nioi
Akadémios,
1599.
(Skai menys
po
pa yzdziy’
odo
pus-
lapius
i
eilu es.)
®
Sio
lie u iy
kalbos
paminklo
a més
klausimu
Z .
J.
K uopas,
Dél
M.
Pe ke-
i iaus
Ka ekigmo
(1598
m.)
a més,
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
da bai“,
se i-
ja
A,
.
2
(3),
1957,
p.
191
.
8
Mo ologiniy
o my
mig acijos
a ejy
lie u iy
kalbos
a mése
i8
ik yjy
pasi-
aiko,
plg.
dzikiSkas
eiksmazodziy
o mas,
papli usias
g e imose
y y,
idu io
i
aka u
aukS ai iy
a mése:
dudiaw
,,audziau“,
ma iaai
,,ma iau“
—
Musninkai,
Ciobi8kis,
Padai-
gai
(Upninky
apyl.),
Geguziné,
Palomené,
Zasliai,
Na ininkai
(Kal a ijos
aj.);
bd au
»bi iau",
saky au
,saky iau“,
u é au
,, u é iau*
—
Uzuguos is,
Jieznas,
Punia;
ai ai
,,ei-
um“,
kas ai
,kas um“,
sak ai
,,saky um“,
sédé ai
,,sédé um*
—
Jieznas,
P ienai,
Kapsu-
kas,
Kal a ija.
“
Ki ose
a mése
pasi aiko
ik
iena
ki a
sup ie eiksméjusi
o ma
su
senojo
ie-
ininko
galiine,
plg.
ne oliesu
(Subadius).
18
Tokiu
bidu
pada y a
daugiskai os
ilia y a
u i
i
dalis
pie aka iniy
y y
auké-
ai iy
(Gel onai,
Pabaiskas),
plg.:
miSkuosin,
Sakosin,
pi ysin
(<daugiskai os
inesy as
miskuosi,
Sakosi,
pi ysi+
n
pagal
ienaskai os
ilia y a
miSkan,
Sakon,
pi in).
149

y a
naujas.
I§
ik yjy
o
ipo
o mos
(su
-#)
daZniau
a ojamos
jaunesniosios
ka os.
Tye e iaus
Snek oje
i
g e imose
Snek ose
daugiskai os
inesy o
o my
aidai
aiSkia
i aka
da o
ienaskai os
inesyyo
o mos.
Pagal
ienaskai os
inesy a
sakéj,
Zéméj
en
-j
p idedamas
i
p ie
y
pa iy
kamieny
daugiskai os
inesy o
o my"®,
plg.:
Jiendsui,
Sakdsui,
dilkésui,
Zie ésui
(Tye e ius).
Véliau
galiiné
- i
kai
ku
apibend in-
a
i
ki y
kamieny
inesy ams,
plg.:
misk osui,
ge iosui,
ki iosui,
ijuosui
(Sekonai,
Ignalinos
aj.).
Vienaskai os
‘inesyyo
i aka,
galimas
daik as,
pa y é
i
Adu i’kio
Snek os
daugiskai os
inesy as.
Tik ai
Gia
isiems
a dazodziy
kamienams
bu o
apibend in a
galiiné
-»
pagal
okias
os
Snek os
ienaskai os
inesy o
o mas,
kaip:
galé
(<
*galén),
kaklé,
mésle1,
s alé1,
silé1,
dukse1,
balsei,
kimsé
,,kemse“.
Pana-
Siai
gali
bi i
a si adusios
i
Laziny
daugiskai os
inesy o
o mos
su
-i
a
-w1,
pyz.:
mé uosi,
juoséi’.
Spéjimui,
kad
daugiskai os
inesy as
su
-e
pli o
i§
aka y
j y us,
a y um
p ies-
a auja
M.DaukSos,
idu io
aukS aigiy
a més
a s o o,
o mos:
ku iose
DP
10,,,
anose
DP
10,5,
éikahise
DP
185,.
Kai
ku iy
kalbininky
manymu
18,
u
o my
-¢
odo,
kad
ais
laikais
(XVI
a.
pabaigoje
—
XVII
a.
p adzioje)
inesy o pos pozicijos
balsis
bu o
a as
su
nosinumu.
Pa iii ékime,
a
M.
Daukios
aS uose
daugiski os
inesy o
pos pozicija
isu
Zymé a
aide
¢,
a
a
aidé
ig
ik ujy
eiSké
nosinj
balsi.
Auk& iau
miné y
,,Pos ilés“
(p.
1—100)
237
daugiskai os
inesyyo
o my
pos pozicijos
balsis
e
zymimas
aip:
eg
—
72
o mos
(i8
jy
iena
o ma
su
-e
—
ku-
iose
525),
ia
(anosid
857,
ma iosia
11»,,
daik isia
2235)
—
54,
é
(ku i isé
2.,,
namiisé
3,,
né eisibesé
355)
—
37
i
e
(ku iosé
295,
giilise
55)
—
74;
,,Ka ekizmo“:
e¢
—
20,
é
—
24i e
—
17.
Démesj
a k eipia
as
ak as,
kad
su
nosinumo
Zenklu
nie-
ku
ne aSomi
ja
i
é.
A idziau
pazii éje
i
DaukSos
a’yba,
pama ysime,
kad
iems
ia
i
é
miné as
(nosinumo)
Zenklas
i
ne eikalingas,
nes. aide
¢
Zymé as
ne
su
nosinu-
mu
a as
pos pozicijos
e,
be
pap as as
pla usis
e!.
Kad
is
ik ujy
aip
y a,
odo
oks
pa
pla iojo
(galinés
i
kamieno)
e
zyméjimas
i
ki ais
a ejais,
plg.:
bildiomé
DK
60,¢,
u imé
DP
1,,
i
géidz?eme
DK
61,4,
wadiname
DP
2,;
passakiki é
DP
1,5,
Passakiki e
DP
1,,
i
Eiki e
DP
10,,;
( ns.
inag.)
mé u
DP
2,,
i
me
DP
2,9;
éisus
DP
2,,,
méi e
DP
3,;
i
nu gisinimo
DP
154,
weidq
DP
103g;
izgé be oio
DP
1g
i
iz-
ge be oio
DP
1,,.
Dauk§a
nuo
pla iojo
e
nesky é
i
sup ieSakéjusio
a;
dél
o
jis
aip
®
Plg.
K.
Biga,
Rink iniai
a8 ai,
III,
p.
359.
7
18
Laziiny
ski ingi
os
apylinkés
lie u iy
a més
y iné ojai
y a
pa eike
labai
i ai ias
daugiskai os
inesy o
o mas,
plg.:
ku uosui,
aza uosui,
ipésui,
juosui;
palacuosa
(z .
P.
A umaa,
Li auische
Munda liche
Tex e
aus
de
Wilnae
Gegeng
mi
g amma-
ischen
Anme kungen,
Do pa ,
1930,
p.
33,
34);
mokyklosu,
nas uosd;
a uosui,
ke u o-
sui
_,,ke u iese*;
Valdzikuose,
d iejose;
Beb énuosa;
ijuosai
,, ise*;
Lazdnuosi,
Ti ka-
nuosi;
juosen
(z .
J.
Senkus,
Kai
ku ie
Laziiny
a més
ypa umai,
,,Lie u os
TSR
Moksiy
akademijos
da bai‘,
se ija
A,
.
1
(4),
1958,
p.
187;
Laziiny
a més
eks ai,
,,Lie-
u iy
kalbo y os
klausimai“,
.
2,
Vilnius,
1959,
p.
216
.);
a uosai,
dz ijosm,
jdu-
joswj
(Z .
E.
G ina eckiené,
Ta miy
medziagos
inkimas
lie u iy
kalbos
a lasui,
»Lie u iy
kalbo y os
klausimai“,
.
3,
Vilnius,
1960,
p.
193).
®
Plg.
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
III,
Wa szawa,
1956,
p.
27.
'®
A ski ais
zenklais
pla yjj
e
Zymédamas
(zenkly
j ai umas
galéjo
a si as i
i
dél
spaus u és
kal és),
DaukSa
no éjo
q
balsj
a ski i
nuo
siau ojo
e
(=é).
Siau asis
e
DaukSos
aS uose
nosinumo
Zenklu
nieku
nezymimas,
plg.:
padd@ e
DP
1j7,
uzdéio
DP
ly,
wi szu inemis
DP
19,
ge ibiy
DP.
1s).
Pasi aikan is
okiu
a eju
iename
ki ame
Zodyje
¢
(a
¢)
ie oj
e
y a
ko ek ii os
klaida
(,,Pos iléje*
ka ais
iS aisy a
klaidy
a i aisyme).
150
pa
aSomas
i ai iai,
plg.:
abiduse(i)
DK
61,9,
saldzéuses
DK
12729,
saldzeuséme
DK
86,,,
Wi euses
DK
1336;
gé éus
DP
2,5,
gé eus
DP
2,,
dzeugsmi
DP
2,.
Taigi
many i,
kad
DaukSa
aide
¢
Zyméjes
su
nosinumu
a a
daugiskai os
inesy o
pos pozicijos
balsi
-e,
né a
pama o.
To
balsio
nosinumo
nieku
nezyméjo
sa o
,,Ka ekizme“
M.
Pe ke icius
( iesa,
nosinius
balsius
zyméjes
labai
e ai
i
ne-
nuosekliai);
apie
pos pozicijos
-e
nosinuma
nieko
nekalbéjo
D.
Kleinas
(sa o
g a-
ma ikoje
nosinius
balsius
jis
a ski ai
ap a é
i
Zyméjo
”°).
Tai
odo,
kad
as
-e
nosi-
numa
bu o
p a ades
jau
daug
senesniais
laikais*4.
Vadinasi,
i
daugiskai os
inesy as
su
-e
j
y ines
aukS ai iy
a mes
galéjo
pa ek i
da p ieS
pi mujy
kalbos
paminkly,
aSy y
y
a miy
pama u,
pasi odyma.
Daugiskai os
inesy o
o my
su
-e
(p ieSakinés
eilés
balsiu)
papli ima
dideliame
y iniy
aukS aiciy
a miy
plo e
daugiausia
galéjo
lem i
as
ak as,
kad
jos
ge iau
uz
senasias
o
linksnio
o mas
(su
-u)
de inosi
p ie
ienaskai os
inesy o.
Cia
pa eik i
lie u iu
kalbos
senyju
aS y
i
daba iniy
a miy
duomenys
i
ju
analizé
leidZia
da y i
iS ada,
kad
y u
aukS ai¢iy
daugiskai os
inesy o
o mos
Jau-
kuose,
Sakose
y a
senesnés
uzZ
os
a més
plo o
pie aka iniame
pak aS yje
a oja-
mas
o mas
/aukuosi,
Sakosi.
Pas a ujy
o my
-i
dél
ZodZio
galo
balsiu
edukcijos
a si ado
jau
i§
su umpéjusio
-e
(<*-én),
o
ne
iesiog
i§
*-én.
H3
HCTOPHH
®OPM
HHECCHBA
MHO)DKECTBEHHOLO
4HCJIA
B
BOCTOYHOAYKHITAATCKOM
JHAJIEKTE
K.
MOPKYHAC
Pe3zwome
Co aacHo
Tpa HMHOHHOMy
MHeHHIO,
HenocpegcTseHHbii npo oTHn
HeccHBa
MHO-
2KECTBCHHOTO
4HCAa,
yno pe6mAeMo o
B
HaCTOMee
BPeMA
B
BOCTOYHOAYKUITaliTcKOM
Ha-
WekTe
JMTOBCKO O
A3biKa,
HMel
MocTNOsHIHIo
*-én.
Takoe
MHeHHe
AKOOLI
NOATBEpALaloT
AMaeKTHbIe
(OPM
HHECCHBa
KaK
CJHHCTBeHHOTO,
TaK
H
MHOMKecTBeHHOTO
YHcaa.
Ho
ec u
opMpl
HHeCCHBa
eQHHCTBeHHO O
4HMCMa
c
aacubim
-i
(naup.,
miSki<*miskén>s
sau ep.
a3.
miSké
«Bp
necy»)
XapakTepHb!
Ha
BCei
TeppHTOPHH
BOCTOUHOayKUITaliTcCKO O
AHaseKTa,
TO
(pOpMbl
HHECCHBa
MHOXKeCTBeHHOTO
4HCAa
c
TeM
2%Ke
TaacHbiM
(Hanp.,
miskuosi—s
au-
Tep.
43.
miskuosé
«@
Aecax”)
ynoTpeOasoTcA
TObKO
Ha
10 0-3anaqHOl
OKpaHHe
jaH-
uoii
TeppnHTOpHH,
T.
€. B
OKpecTHOCTHxX
HaceweHHBIX
nyHkTOB
[lanaBexxuc,
Kpakanasa,
Pamu ana,
Ma upaii,
Cecuxaii,
Ma6aiicxac,
Tansonaii.
laa
oc aabubix
BocTouHoayKu aii -
CKHX
TOBOPOB
CBOlicTBeHLI
COKpalleHHble
hopMbl
HHECCHBa
MHOXKeCTBeHHOTO
YHCIa,
HalIp.,
:
Pig.
Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika,
p.
418
.
21
Kad
lie u iy
idu io
i
aka y
a mése
‘daugiskai os
inesy as
seniau
u éjo
pos -
pozicija
*-én,
odo
i§
jo
pada y os
daugiskai os
adesy o
(esamojo
paSalio
ie ininko)
o mos,
p z.:
bediewi isemp
DP
445s,
iszmin igesniisemp
DP
66:3,
Zmonesemp
DP
67s,
isemp
DP
676.
Galima
p idé i,
kad
Anoniminiame
1605
m.
ka ekizme
daugiskai os
adesy o
o my
isiSkai
né a,
o
K.
Si ydo
,,Punk uose“
andame
ik ai
kelias
j a dziy
o
linksnio
o mas
(muspi
PS
I
534,
10121,
33527,
IL
604,
1156,
13523,
236)5, 2403:,
iusp
PS
I
2030,
iuspi
PS
II
24104),
iS
ku iy
apie
senesnj
daugiskai os
ie ininko
pos pozici-
jos
a ima
y y
aukS ai¢iy
a mése
nieko
nesuzinome.
Tokiy
duomeny
ne andame
i
daba inése
lie u iy
a mése.
IS
Laziiny
pa eik a
daugiskai os
adesy o
o ma
jdsemp
(z .
A.
Laigonai é,
PaSalio
ie ininkai
daba inéje
lie u iy
kalboje,
,,Kai
ku ie
lie u iy
kalbos
g ama ikos
klausimai“,
Vilnius,
1957,
p.
30)
su
d iga siu
-em-,
odos,
negali
bu i
laikoma
kiek
gilesnés
os
a més
seno és
liekana.
lal