adime i-
in|lis,-¢
(1) biol.
uZuomaz-
ginis;
quan o
ichies
neiSsi y-
s es,
nyks an-
is,
lik inis;
~iai
o gani
(o gani,
pe eke il
p op io
eikSmés
e olucin-
io
o ganis-
mo
iSsi illam-
en o
du an e
e
esan ys
cede j
i&nykima,
eg.,
aklosios
Za nos
a auga, s ubu galio ossa ed e c.)
Sudé inio
e mine
udimen -
iniai
o gani
desc i -
éZimas
Siuo caso
solo
dubliuoja
ondame-
n inj
desc i -
ézima e è,
miisy
opinione,
u i8kai
Re e Alin
gas: Tokiy
a ejy
DLKZ è
nemazZa.
.
P obabil-
men e
gius o il
so ie ino
pa binico
F.
So okole-
o ,
a e ma-
ndo che il
miglio
i8iniy
e miny
desc i -
ézimas
aikinama-
jame
Zodyne
ijungimas
ju j
giminingy
sa oky
g upe, e
non
de agli-
us
aiSkinima-
s, cos i§
ko
pada y a,
cos a chi
iene
u ilizza a
e . . ?,
pe ché, i8
iesy, ali
desc é-
Zimai
(ypaé
j ankiy i
p ie aisy)
mol o
apidame-
n e
pasegga.
Inol e,
nejjungi-
an
desc ézi-
a e
sa okos j
pla esne
subo din-
uojan ia
sa oka o
usando
nepilnaji
apib ézi-
ma, mol o
acile
sco e e
j en
sence a
Paimkime
po a
pa yzdzi-
u:
mol iin|ji-
s,-¢ (2) -+
mol i: ~iai
nume a-
dziai
(che a
con
mol iiska-
i iniais
daik a a-
dZiai)
mine iilin|-
|is,-é (1) >
mine ala-
s: ~és
asos.
M. alie-©
jus. M.
anduo
(ku iame
è i8 i pes
koks
mine ala-
s)
Secondo
sudé inio
e mine
mol i
nume a-
dziai
nepilnaji
apib ézi-
ma
p imaja-
me
aukS iau
ci o ame
esempioz-
dyje
iSei u,
che
ZodZiy
compoiny-
je penk i
me ai
pa a o -
as
nume a-
dis può
bi i
conside -
a o
plu iniu.
Pap as ia
Sulusioini-
o.
nell'acqua
anche c'è
iS i pusiy
mine aly,
ma comél
ale
acqua
nessuno
non
chiama
mine alin-
iu?
Sudé iniy
e miny
paZymini-
niy
démeny
sinonimus
pa ogiau
bii y
dé i:ne po
iso
sudé inio
e mine,
come che
si a nel
plu ume
DLKZ
a ikniy
(plg.
isp iidin-
és du ys
isp iidini-
s,-é s .,
ga siné
ayba
ga sinis,-
-é s .,
ga anks -
inis dan is
ks S inisé
s . e
k .), bu
i e j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j
j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j smil ino: smil ainis smil inis,-é s .). y
Su ienodi-
nus
aukS iau
ap a us
sudé iniy
e miny
pa eikimo
i
apib ézi-
mu
ne ienod-
umus
DLKZ, suo
a icolin-
iy
s uk i a pasida y y upu i s aip in e ne :
© più
impo an e
Zmonéms
bii y più
con o e -
ole usa lo.
Gaiyenis
REIKSMING-
AS
BALTARUS-
IU
KALBININKU
LEIDINYS
Tliinex ana-
iwp: a nac
Genapycka-
i mopp ,
Mincx, 1963,
VIIT+338
Zemél970
p.S.+ P ie
s ambiaus-
iy i
eikiausimi-
ngu leidiniy,
negli ul imi
anni
p a u inu-
siy ne ik ai
bal a usiy,
ma iSi in
gene ale
a ybine
kalbo y a,
be abejo,
appa iene
alla
Bal a usiya
TSR Moksly
akademijos
J. Kolaso
a do
Kalbo y os
ins i u o
iSBal a us-
iy
dialek ologi-
nis a las.
Sis edinys è
ilgy empo,
del g ande 2
Z .. Tl.
Copoxose -
on,
Cupiénonan
xapak epu-
c iika
TepMHHOB
B
TOAKORBIX
CHOBApAX,
Jlexcuxo p-
adayeckuii
cGopnuK,
p in, V, M.,
1962, p. 130.
229
isul a o
del la o o
colle i o.
A laso
med%iaga
secondo
specialiq
p og am-
ma assembla a
i§
1027
Bela us
TSR
i iamy
ie y.
|
mezagos
accol a
del la o o,
ukusi
qualcheoli-
ka me y,
Minsko
be
J.
Kolaso
na do
Kalbo y os
ins i u o
kalbininky, è
s a o
i auk as
i
g ande
bi ys
alkininky
—
epublikos
aukS yujy
mokykly
dés y ojai,
aspi an i,
s uden ai,
nemaZa
idu iniy
mokykly
moky ojy.
S ampai
A lasa
engé
anche
abbas anza
g ande
scien iiniy
pe sonale-
jy
colle i o,
o
u a
leidinj
edaga o
TSRS
Mos ly dell'accademia
memb o-co isponden-
e
R.
A aneso ,
Bielo ussia
TSR
Academico
ly
Moksakade-
mija
K.
K api a
i
ilologijos
moksly
dak a é
J.
Macke ié.
Bal a usiy
lingua
dialek ologinj
a lasa*
cos i uisce
due didelés
lib i.
P immojo-
je dona i
ausili
(Bal a usijos
TSR
amminis a i i,
s o ici)
i
linguis ici
Zemélapiai.
Pas a yjy
Zemélapiy
p esen a a
338.
In esse
mos a a
impo anzaiau-
siy bal a usiy
a miy
one ikos
mo ologijos
i
ypa ybiu,
a ski y
sin aksiniy
kons ukcijy,
azeologizmy,
i ai iy
Zodziy
i
e my
di usione,
zone di
consumo.
Ty
Zemélapiu pe
i commen i
dedica a
seconda
Il lib o di
A las.
Be
di esso, i suoi
iodici a icoli
pla-
Giai
iSnag iné i
singole
ques ioni
lingu is inés
geog a iji,
spesa a
A laso
compa sa
s o ia,
jo
s uk ii a,
p esen a a
bal a usiy
lingua a miy
y inéjimo
bibliog a ija.
Pa yzdingas
è a ski y
A laso
Zemélapiu in
i
gene ale
dell'in e a
pubblicazione
apipa idalimen-
o ecnica di
—
sc i u a scel i
a colo i
i
a monizza i,
j ai iis
Zenklai
i
k .
Bal a usiy
linguaggio
diale ologico
a las
didZiausia
eo ine
i
p ak ine
eiksme,
abejo, ha
be
bal a usiy
linguaggi
mokslui.
A lase
p esen -
a a
i
u inga
i ai i
a miné
meziaga
isy
p ima
sa à impo an e
Sal inis
bal a usiy
li e a u i i-
nés della
p a ica dei.
Ta
medziaga,
o
anche
paaiskéjes
a ski y
kalbiniy
eiSkiniy
ikslus
geog a is
papli imas,
padés mejo
iXsp es i
mol ielj
li e a u i in-
és lingua
one ikos,
mo ologijos,
sin aksés,
leksikos
no minimo
klausimy.
Bal a usiy
li e a u i in-
éje in
linguaggio a
Siol
appaiko
nemaza
g e iminiy
o ma,
P z. :
420d, ys?
ix
( e iau)
ye énack
,, e Selis*;
dgs.
kilm.
xd
i
xammay
,,pi kiy;
dgs.
inag.
nanuani
i
nasueima
,,pe iais;
29ma
i
2omanae,-
,,Si a;
6apom
i
Onpam
simame;
260el.i
2ade
,,me ai ,
Remdamiesi
Nei da i
e bali
pubblica i
nell'A las
(plg.
Zemél.
n .
84,
101
i
k
bal a usiy
kalbininkai,
bisogna
man i,
nusp es.),
che keliy
g e iminiy
iS
o mi
ge iausiai
inka
li e a ii inei
kalbai.
IS
lexicosi
in e oga -
i i des ina e
A laso
della pa e
i ySkéja
gausi
bal a usiy
lingua
sinonimika,
plg.
sp agilo
jungo
denominimi
(2592):
eyjacoix,
yoic,
eyxcOVKA,
npbies3-
Ka, ye oka,
sdeaska,
yeap ina,
Kdniya, nimya,
pimenb,
xamguyix,
npysy ,
colpmsi o,
na4onka,
6poyKa k . ;
eiksmazodzio
kalbé i
i
sinonimi
eymapoluyo,
2amaniyp,
6andKayp,
(320):
ncjniyo,
ayclae,
soKayo,
easapeiy.
A lase
p esen a a
u inga
leksiné a miu
medziaga sa à
non i iiamo
Sal inis
bal a usiy
kalbininkam,
c ean i
i
pe ulinan i
nazionaleine
j ai iy
liaudies akio
kul i os
s i¢iy
i
e minijg.
Ta
medZiaga
cos inge-
à anche i
pa biniki
pe Zii é i,
che ino
i8
Siol a o y
sinonimy
i ene e
ondamen a-
le
li e a u i i-
nés della
Zodziu
a
e mine.
Pa yZiui,
p incipalm-
en e
papli es
pi kai és
(kama os)
nome
eménka
A lase
(240)
gius am-
en e
ij
iSkel as
p imo
*
pos o, Pig.
M.
T.
Byaaxay,
AG
Hexo opyx
mi anuax
napmanisau i
i
passinus
6enapycKai
ai apa ypuai
moss,,,[Ipaus
Inc si y a
mosasnayc aa
AH
BCCP, iin.
1,
Mincx,
1954,
p-
3-21.
*
Cia al o e
i
schia i eli da a
skai ius indica
Bal a usiy
della lingua
diale ologico
a laso
Zemélapio
eilés
numbe j.
e nel
a em-
po,,Bal a-
usiy- u-
sy kalby
Zodyne*
da o
ZodZio si
in ia o i
ela i am-
en e
mazame
a ea del
cen o
della
Bela us
usa a
Zodj
eapolyHa;
Zodziai
Gyscbdyn-
ix,,bul ien-
ojas (281),
nadcKyni,-
,pleiskan-
és
kanapés
(283),
cmoe,,kigi-
s, s i a
(288),
py6éao
(py6eao),,-
Sienka é
(289) sono
mol o più
ampiamen-
e
u ilizza i
e Zinomi,
negu
Zodyne
da ju
sinonimi:
6y2s04xix,
maniyol,
cuipma,
xc3pKa,
xc4O ix.
A las
padés
iSaiSkin i
mol o
impo an-
iiy
eo iniy
quesimu,
lie ian iy
bal a usiu
a miy
susda im-
en o,
li e a u i-
inés
lingua
o ma im-
osi
p ocessi-
us,
s o iinius
bal a usiy
ySius con
g e imimi
sla y
( usy,
uk ainie i-
y, lenky) e
al e
nazioni.
Sla y
kalbu
a pe
bal a usiy
lingua
gene alm-
en e
a uo-
jama
come y u
sla y
kalba,
u in i
yaka y
sla y
kalby
p iemaiSy.
Vadici, in
un ce o
senso
bal a usiy
lingua è
a y um
pe einam-
oji a
y iniy e
aka iniy
sla y
kalby. In
mol i casi
ques o
ypaé ben
con e ma
A laso
leksiné
medZiaga.
Ry u e
Ziem y iy
Bal a usi-
jas
leksika
glaudZiai
si collega
con usy
g e imy
a miu
leksika,
plg.
2daoKa,,lo-
psys (247)
us.
a oaoka;
adeda,,(pli-
go)
e s u é
(256) us.
omeda;
e xKa,,an-
is
(29*jm7)
us. Ymka;
cKdyepyo
_,,s al ie-
sé (325)
us.
cxdmepm-
o;
xassix,,S-
eimininkas
(334) us.
xossiun;
GanbHe ,,-
se gan is,
insaluikas
(319) us.
6oxoadd.
Vaka y e
pie aka-
iy
Lessica
della
Bielo uss-
ia più
a i ikme-
ny ha
uk ainie -
iy e lenky
in lingue,
plg. quella
pa e
della
Bielo uss-
ia us ous
aukS iau
miné y
pa adini-
my
sinonimi:
xaa icKa,
KanouuKa-
lop,,-
8ys uk .
xoa icxa,
lenk.
kolyska;
naaiya
(ndaiya),,-
e s u -
é* uk .
noa ius;
KduKa,,a-
n is* uk .
Kduxa,
lenk.
kaczka;
a6pijc
(d6pyc,
abp jca-
x),,s al i-
ese uk .
o6pijc,
lenk.
ob us;
eacnadd-
p,,Seimini-
nkas uk .
eocndda-
p, lenk.
gospoda-
z;
xedpo ,,-
se gan i-
s, insali a
uk .
xedpu i,
lenk.
cho y.
Anche
appaiono
abbas a-
nza
mol o
Zodziu,
che
bal a us-
iy lingua
sieja solo
con una
quale
sla u
pa la,
esempio.
con lenky:
cmgdxa,,-
Sulinys
(241) lenk.
pozzo;
Hacid.aoi,
nacidaa,-
naS iai*
(249) lenk.
nosidlo;
mSxua_, -
ai o yks-
é (312)
lenk.
ecza;
3imxHa,,-
Sal a*
(321) lenk.
zimno.
A lase
o ni a
leksiné
medZiaga
pa odo e
pa iksli-
na e i§
ki y kalby
j
bal a us-
iy lingua
pa ekus-
iy skoliniy
lokalizac-
yja, aiu a
meglio
capi e y
skoliniy
pli imo
di is.
Pa yZiui,
iS y$ké-
ja ikslus
oo a, nel
quale
engono
u ilizza i
ali pe
lenkus
a éje
ge mani-
zmai,
come:
axdapdk,-
,sijonas*
(329) ok.
Un e o-
ck, lenk.
anda ak
(plg.
anche
lie .
a m.
anda ok-
as);
uinixip,,kl-
é is (239)
ok.
( y p iis-
iy) spike ,
lenk.
spichle
(lie .
a m.
Spyke é,
Spyke is-
); wyp,
wipom,,s-
oginé,
pasii é~
(238) ok.
( y p iis-
iy) su(e) .
Come
lexicico,
così e
impo a-
nzaiausiy
one ica,
mo olo-
gia,
sin aks-
és
pa icol-
a men e-
biu
e minii
di e en-
umai in
mol i
casii
con e -
ma d i
p incipali
bal a us-
iy a miy
g uppi
Ziem y¢-
iy e
pie aka-
iy.
Pa yZiui,
Ziem yiu
a méms
bidinga
o me
nipameio-
,,pe plau-
i,
pe skalb-
i,
iSplau i
(10),
edpad,,m-
ies as
(13),
Osiyéxak
aikas
(85),
Hdgyio
xamy,,na-
uja pi kia
(124),
6apsyo,,i-
ma ( ns. 3
asm.)
(148),
xdowoyo-
,,kalba
( ns. 3
asm.)49),
xd0yo*,, -
aikSjaio
(gs. 3
asm.)
(157),
cecue
ses i*
(17),
nep aka-
inese
a mese
ha ali
co ispo-
ndenze:
Zamoiyo,
* dai.
Benopyc-
cko-pycc-
kui
clopapb,
nox
pexaKun-
eli
axanemu-
ka AH
BCCP K.
K.
Kpanupp-
,
Mocxsa,
1962.
*
Apibend -
i o
es imo
empo
plu iskai-
os 3
o me
pe sona
con -y4b
(-1046)
in ece di
-a o (-a4)
a oja i
g e imos
usy
a més,
plg. IO. ®.
Mauxesi-
s,
Maphano-
in
asencao-
na ¥
Gesapyc-
kaii mone,
Minck,
1959, p.
175, 251,
231
26pod,
dsinsi,
Héey
xamy,
6aps,
Kdowa,
xddsayb,
cécy .
Riapmiesi
A laso
medZiaga,
bal a usiy
kalbininkai
anno
i ada, che
pie aka iy
Bela usian
a més sono
iSlaikiusios
daugiau
a chaiSky
ypa ybiy,
negu
Ziem y iy5.
Sì, nemaZa
bal a usiy
lingua
a miniy
eiSkiniy è
pasiski s e
quan o
di e same-
i
n e.
Pa yzdziui,
i
A laso
ede e,
che kai
ku iy
sin aksiniy
ypa ybiu
izoglosos
bal a usiy
lingua
a eala
dalina
y ine e.
j
aka ine
dali.
Sakysim,:
i iné nella
pa e sono
u ilizza e
cos uzioni
na io
K
Gayoky
,,nuéjo
(nuéjau,
nuéjai)
pas é a
exay
(217),
Ha
KaHi
,, azia o
( azia au,
azia ai)
ca liu
(222),
y
me
Ganiys
eanasa
.
man a
male la
es a
(223),
0
nella pa e
occiden é
—
na iuoi
Qa
GayoKi,
exay
Kanén
@i
kons ukcija
è anche
di usa quasi
in u e
bal a usiy
pie inése
a mése),
mne
Oa ins 2anaca.
Pas a ujy
kons ukcijy,
come mol ioli
i
ki y
A lase
de oy
pa icol-
a men e-
ybiy,
di ollimo
isoglosos iXeina
uz
e i o io
della Bela us
bo y ke a
i
g e imy
sla u
( usy,
uk ainiegiy,
lenky) bal y
a
(lie u iy,
la iu)
kalby
a ealus*,
Taigi
Bal a usiy lingua
diale ologico a lasis
da à p eziose
medzZiagos anche
comunejam sla y
kala lasu,
s o ica-liginamaja
pa lo y a i ai iam
al i s udi.
by
i
Sup an ama,
Sis
pubblicinys
impo an e
i
lie u iy
lingua
mokslui.
Tlgus
amZius
uke
glaudiis
bal y
i
sla y
au y
ySiai
aiskius
pédsakus
paliko
i
y
au y
nelle lingue.
Kalbininky
démesj già
da mol o
empo
pa auké
ypaé
a imy
kaimyny
lie u iu
—
bal a usiy
i
kalby
—
bend ybés,
kalby
y
j aka una
ki ai.
Pa yzdziui,
lie u iy
y iniy
a miy
p iebalsio
kie inimas
/
(plg.
ladas lédas,
<
auk iné
alkiiné),
<
a ika u
a imas
c,
dz
ie oj
li e a ii inés
kalbos
p iebalsiu
1,
d
(plg.
diioc,
dziend
in ece
dio i,
diend)
—
bidinga
i
bal a usiy
kalbai
(plg.
eoyx
<
coax
,, olkas;
dams
<
days
,,duo i,
O3eH exo
<
,,diena).
Kai ku iy
kalbininky
opinione,
oms
pa icola -
men eybé-
ms paplis i
lie u iy
lingua
a mése
come solo
padéjusi
i
bal a usiy
lingua.
Ta iau
didZiausiq
bal a us-
iy lingu
j aka è
a y usi
lic u iy
a miné
leksika.
S ai qualche
e plagiau
a ojamy
bal a usizmy:
ba iniai
,,bu okai,
bu okuy
lapy
s iuba
(bal a .
6ayoein(n)e
bu oky
ogai,
s iebai*),
bodid,
bédius
,, é as,
senelis
(bal a .
6du2
é as),
biil-
ba
,,bul é*
(bal a .
62062),
uzbénas
,,aso is*
(bal a .
36a
,,aso is,
puodyné),
i a y i
,,kalbé i,
Sneku iuo is
(bal a .
e jmapoujp).
Alcuni
debi o i
bal a usiy
ix
del
linguaggio
en a o
anche
j
lie u iy
li e a u i i-
nés lingua
leksika, P z.:
no dgas,
p éslas; si-
Jonas
(bal a .
xapée;
npdcaa,
npiicaa;
casi casix).
:
Gius o,
qualche
ol a
nasce
a
dubbiooniy,
che anche
lie u iy
lingua
skolinys è
a éjes
bal a usiu,
i§
al e sla y
a
i
(p.z.,
lenky,
usy)
delle lingue.
In quegli casi
ai ling inis i
o a mol o
padés
,,Bal a usiu
lingua
diale ologico
a las, in cui
da a accli di
mol i
bal a usiy
lingua
Zod%iy
i
o me
geog a ija.
Rilian is
sio
A laso
ak ine
medziaga,
sa à
possibile
i ede e
ne
di uno
lie u iy
lingua
ZodZio
kilmés
aiskinima.
Pa yzdZiui,
ino
Siol j ai iai
e a
ai8kin a
diale izmo
g ickas
,,Zg ie is
kilmé.
Tas
Zodis
mégin a
sie i
i
su
lenky di
lingua
ZodZiu
g uszki
,, am
ik a
bul iy
igis,
i
bal a usiy
di lingua
6pjuca®
,,Zg ie is,
i
kildin o
i¥
lic uyiskos
a minés
o me
*
Pig.
10.
©.
Manxenus,
A.
T.
Mypawxo,
A.
B.
Opemonxosa,
06
u o ax pa-
Go i
lo
coc asmenmio
a naca
6enopyccKHx
HapomHEIx
Tosopos,,,-
Bonpocs
Auas eKTHono H
BOCTONHO-CaBAHCKHX
Ai3 IKOBT-
M, Mocksa,
1964,
p.
45
.
*
Pig.
A.
11.
Henoxynuu i,
Apeanbusie
acnekTs
6aTO-cmaBaHCKHX
A3bIKOBBIX
OTHOmenn i, Kuen,
1964,
p.
62
.
7’
Plg.E.
F aenkel, Li auisches
e ymologisches
Wo e buch,
Heidelbe g-Gé ingen,
.,
1955
p.
302,
*
Pig.
Li uiy di
lingua
Zodynas,
III, Vilnius,
k ickas,,-
1956,
p.
653.
232
g ieZ is*
( ie oj
Sios
o me,
anche
p es in -
es i¥
bal a us-
iu kalbos,
iniziale k
ska dusis
g,
manoma,
appa so
già nelle
s esse
a mése
della
lingua
li e iu®).
TS A laso
paaikéja
che
bal a us-
iy pa la,
be ki y
g ieZ io
pa adini-
my
(6piuKa,
Opyuika,
Opy Kua,
epewicei-
na,
epeinca,
Kpyuka...),
ha anche
e epyuxa
(276).
L'ul imo
nome,
come e
xpijuxa, è
biidingo
con inie-
o li uano
bal a us-
iy
a méms
(Gluboku,
Pas o iy
ajonai).
Hen igi, in
singoli
lie u iy
a mése
o a
u ilizza e
o me
k ickas e
g ickas
g ei iaus-
iai sono
pascolin -
os i§
bal a us-
iy kalbos
ski ingy
a miu.
,,Bal a u-
siy kalbos
dialek ol-
oginis
a las
nemaZa
pasi a n-
aus e
kalbinink-
ams,
y inéja-
n iem
bal y
(lie u iy,
la iy)
kalby
i aka
bal a us-
iy kalbai.
Visy
pi ma
démesj
a aukia
quei
dialek iz-
mai, che
u ilizzano
p incipal-
men e
papli e
bal a us-
iy
a mése,
be a pi&-
kai
con luen-
i con
lie u iy o
la iy
a mémi-
s, ecc.,
p eesaga
-10K (-yx),
u ilizza a
pe
de e min-
a i
diminuu i-
niams
daik a a-
dziam
a e (296),
p eesaga
-eHe,
da ama
okiy
ZodZiyiy,
come
6aséne,
bulbul., ie-
n. (plg.,
a myas
bul iénis,
bulbiénis),
kapmagé-
ne. *
(280-2);
sepa a i
ZodZiai:
p3seixol,
pdszini
(254) lie .
ézginés;
ocSein
(234) lie .
Zaginjs;
Osipedx
(275) lie .
di énas;
aceép,
ceep,
ceipuns,
ceipc s...
(242-4) lie .
s i is.
ampiame-
n e
bal a us-
iy Ghana
u ilizza i
Sie
bal iSki
skoliniai:
maxmd,
manus,
ménma,
MéHYs...
(264) lie .
men é;
cuipma
(cyipmd),
cyipda...
(288) lie .
s i a;
ceipax,
ceépax,
ceipdxax
(239) lie .
s i nas e
k .
Sop a -
u o
es iné
nella
pa e
della TSR
Bal a us-
ia è
papli es
spéjam-
as
li uaniz-
mas
@ n2,
éjna (233)
lie .
jduja®, o
pie aka-
iniame
kampe
(Poleséj-
e) Kayus,
Ka ona
(235) lie .
khionas.
TS
y iniy
lie u iy
a miy j
g e imas
bal a us-
iy
a mes
g ei iau-
siai è
pa eke e
amce i
gy uliy a
paukS iy
Saukimo
Zodeliai,
p z.,
ka iu:
mnpycb--
mnpyco
(304) lie .
p us(e)--
p us(e),
a in:
6a3-6a36
(305) lie .
baz-baz,
Zasu:
3 o-
-310-310,
3 0.A o-3-
b.aio, cy
Ab-ocyAb
(307) lie .
ziu-ziu-zi-
u, ziul
(e)-ziul(e),
Ziu-Ziu e
k .
A lase
o ni a
leksiné
medZiaga
padés più
acile
capi e e
analogin-
és ZodZiy
da ybos,
a ski y
eikmiy
p es ini-
mosi casi.
P incipal-
men e
aka iné-
se
bal a us-
iy
a mése
a oja-
myu
o me
maziaKi,
mdziaKi,
maziaoni-
x,,kapinés
(318)
appo o-
is con
Zod%iu
aeiaa,,ka-
pas è
analogisk-
as
lie u iy
kapai,
kdpinés
appo o-
iu con
kapas*.
T§
lie u iy
lingua
aka inie
bal a usi-
ai, galimas
daik as, è
pasiskoli-
ne
ZodzZio
au i una
eikSme,
plg.
bal a .
2én peayo
lie . linis
du i;
y inése
bal aTus-
iy
a mése
Siuo caso
dice: 2é
Opa (267).
I8 A laso
mediZiag-
os anche
meglio
i& y$ké-
ja e kai
ku iy
bend y
bal y e
sla y
Zodziy
di usio-
ne sul
e i o -
io della
Bal a usi-
a, p z. :
Kaze (239)
lie .
klé is;
manaKd,
méaaka,
mandka
(315) lie .
alca;
ci ca,
d6pyyo
(265) lie .
a i.
Li uiy e
bal a us-
iy kalby
bend ybi-
y, jy
ecip oco
j akos
y inéji-
mas sa à
anco a
sékmingi-
ssimo,
quando
appa i à
e lie u iy
kalbos
a las.
Pu op-
po
sol an o
che,,P og-
amo,
secondo i
quali è
s a o
accol o
medZiaga
bal a us-
iy e
lie u iy
kalby
a lasam,
i§ an e
non sono
adegua a-
men e
a monizz-
a i
abiejos,,-
P og am-
mo,
di emo,
galéjo ®
Plg. V.
U bu is,
D i
e imologi-
jos
pas e,,,,K-
albo y a,
I, Vilnius,
1958, p.
220221. w
Pig, EB.
F aenkel,
Li auisch-
es
e ymolog-
isches
Wé e b-
uch, p. 192.
u
Siau ing-
se lenky
a mése
ya oja-
ma o ma
mogilki,,k-
apinés,
kai ku iy
kalbininky
opinone, è
eikSmés
skolinys,
o
adinamo-
ji kalké, i8
lie u iy
kalbos,
plg. Cz.
Kudzinow-
ski,
Jaéwingo-
wie w
jezyku,,,-
Ac a
Bal ico-sl-
a ica,
Bialys ok,
1964, p.
224.
bi i mol o
più
bend y o
analogis-
ky
sin aksé-
s, leksikos
klausimy
( i kalby
ecip oco
s o iini
ySius
leksika
come solo
meglio e
mos o).
,Bal a us-
iu lingua
diale ol-
ogico
a las della
sua
s uk ii -
a,
cos i ui-
men o
p incipali
un ce o
senso non
di e is-
ce dall
anksiau
pa odziu-
siy
a ybiniy-
TM e mol i
uZsienio
ling is in-
iy a lasy.
Siame
a lase
solo
ci a a
ak iné
medZiaga
(da o
impo an-
zaiausiy
bal a us-
iy kalbos
a miniy
eiSkiniy
geog a is
papli ima-
s), ma
né a os
medZiag-
os
y inéji-
mo,
mokslinés
analizés.
Necessi a
iké is
che
bal a us-
iu
pa lininkai
ali la o o
e e ui-
no in
u u o e
a iy us
gene aliz-
ie e
o enu o
i8 adas
pubblichi
in al e
pubblicaz-
ioni*.
Kele as
ki y
k i iniy
pas aby,
che
possono
esse e
a i,,Bal-
a usiy
lingua
diale ol-
ogico
a laso
suda y o-
jams,
p incipal-
men e
lie ia
neesmini-
us
sogge i,
sepa a i
me odinio
pobiidZio
smulkme-
nas. Una
al a jy
ia i
paminési-
me.
Nell'A las
appaico
Zemélapi-
y, ski y
nomi o
e minam,
ku iy
éikSmés
né a
p ecisam-
en e
de alizuo-
e o
di e en-
juo e.
Sakysim,
Zemélapis
n . 231 è
des ina o
i ai iy
a idés
pa adini-
my
papli imui
mos a -
e. i8 Uno
del nome
più
ampiame-
n e
u ilizza o
è
ajudpxix,
che
a iau in
i ai e
i ie e
delle
Bela usia
eixkia
non
u iSkai
lo s esso
ogge o
uo nome
è
chiama o
e a iy
ga das
comune
s ile, e
a ims
des ina o
p ies a -
as p esso
a o, e
u a
sepa a o
a iy
a as
(kolikinis).
Tokios
Zodzio
aiudpxix e
ki y il suo
sinonimy
eik8miy
di e enci-
acijos e
u
eik$miy
lokalizazi-
one iS
Zemélapio
nema u -
i. T ue,
ali
ikumai
appa so e
dél am
ik yu
objek i -
iy
p iZas iy
daugiaus-
ia dél
insu ici-
kamy o
non del
u o
p ecisoiy
A laso
medZiag-
os
inkéjy
uZ a8y y
kalbiniy o
e nog a -
iniy da iu.
Be
bisogno,
mos o,
non
mos a o
A laso
Zemélapi-
ues
di usio-
ne
geog a i-
ca okiy
g aziy o
ela i a-
men e
ampiame-
n e
a oja-
my
sinonimi,
come
icmdnxa,
sdpagjua
g e a
cménka,
eapolijxi,,-
pi kai é,
kama a
(240);
cisepxa,
céeepHa
g e a
xdaadxa,
cusodséx-
a,
3imxa,,Sal-
a (321) e
k . Non
isiskai
omogene-
amen e
p esen a-
a
sin aksin-
és
cos uzi-
oni: uno
P is eak-
e y Visi
ZodZiai
suki Giuo-
i (208, 209,
212, 213,
216, 217,
219), a ki y
ne (206,
207,
214,
215,
218).
Kai ku iy
A laso
Zemélapiy
an aS i-
niai
nomiinime
sono pe
mol o
lakoni8ki e
dél o
ai y ojui
Zemélapio
con enu-
o iS jy
non
semp e
aiSkus.
Ypaé così
bina
allo a,
quando
an a8 in-
is Zodis ha
qualche
eikSmes,
plg.
Zemélapio
n . 229
d ip asmi-
8ka
an aS i-
nj
pa adinim-
a,,HasppI
appi
Zemélapy-
je
pa odi a
ailkS o
(pas ogé-
s)
pa adini-
my
di usion-
e, aiau
bal iya us
kalbos
Zodis
2apd,
eiSkia
non solo,
pi maa ik-
S as, ma
e,,kalnas
(pas o o-
ji eikSmé
Zodyne
duo aja).
P ie
an aS i-
niu
pa adinim-
y,
eiSkian¢-
iy
ege us,
oppo u-
na è s a a
da e e
la ynigkus
e minus.
Ta p
aiu obiniy
A laso
Zemélapiy
pasigend-
ame della
Bal a usi-
ja TSR
geog a i-
co
( elje ini-
o)
Zemélapio,
che,
possibile
daik as,
padé y
meglio
capi e
sepa i o
a miniy
pa icola-
eybiy
izoglosy
appa adi-
ma bei ju
iSsidés y-
ma. K.
Mo kiinas
e A.
Vidugi is
#2 Plg.,
esempiozi-
ui, A nac
pyccKHx
HapoAHbIX
TOBOPOB
WeHTPaM-
bHBIX
OOMacTell
K
BOCTOKY
o
Mocxssi,
moa
pe axune-
i P. HW.
Ananecon-
a, Mocxsa,
1957; MW.
O.
[senaseni-
scexnii,
Jliu sic n-
anni
a aac
yxpaincb-
Kux
HaposHux
onopis
3aKapna -
cpKoi
o6aac i
YPCP
(Jlexcnxa-
), 1,
Yx opog,
1958.
48
Bal a usiy
kalbininkai,
basandosi
A laso
medZiaga,
è già e
pubblicbe
alcuni
desc i i-
namojo
pobidzio
la o i, plg.
Sm
eikinga
kolek y i-
nj
la o o,,Ha-
pwich: na
Genapyck-
aii
Apiasek o-
no ii*
(Mick, 1964,
416 p.),
a icoli
a ski us
pubblicazi-
oni,,Bonpo-
ci
ananex on
BOCTOYH-
O-cila
aeHCBAK-
HX
s3biBo ua,,
(Mockea,
1964),Beaa-
pyckaa
m‘opa
Jlacnena -
anni
naKciKaao-
ii (Mckeax, 1965) e k .
234