adime i-
in|lis,-¢
(1) biol.
uZuomaz-
ginis;
cuán
eque i-
do
neiSsi y-
s es,
nyks an-
is,
lik inis;
~iai
ó ganos
(ó ganes,
pe deke
su
eikSmés
e olucio-
na io
o ganis-
mo
iSsi illis-
mo
du an e
y
esan ys
kelle j
i&nykima,
ej.,
aklosios
Za nos a auga, s ubu galio huesos y e c.)
Sudé inio
é mino
udimen -
iniai
o gane
desc éZi-
mas Siuo
caso sólo
dubliuoja
undame-
n inj
desc ézi-
ma y es,
miisy
opinión,
odos8kai
Re e Alin
gas: Tokiy
a ejy
DLKZ es
nemazZa.
.
P obable-
men e
cie o el
so ié ico
o binis a
F.
So okole-
o ,
a i man-
do que
mejo
i8iniy
e miny
desc ip -
ézimas
aikinama-
jame
Zodyne
ijungimas
ju j
giminingy
sa oky
g upe, y
no
de alles
aiSkinima-
s, qué i§
ko
pada y a,
qué a
quién se
u iliza y
. . ?,
po que, i8
iesy,
ales
desc ip -
éZimai
(ypaé
j ankiy i
p ie aisy)
muy
ápidame-
n e
pasena.
Además,
nejjungi-
an
desc ézi-
amas
sa okos j
pla esne
subo din-
uojan ia
sa oka o
usando
nepilnaji
apib ézi-
ma, muy
ácil
desliza -
se j en
sence a
Paimkime
po a
ejemziu:
muchosin-
|jis,-¢ (2)
-+
muchos:
~iai
nume a-
dziai
(que a
con
muchosis-
kai iniais
daik a a-
dZiais)
mine iilin|-
|is,-é (1) >
mine ala-
s: ~és
asos.
M. alie-©
jus. M.
anduo
(ku iame
es
i8 i pes
koks
mine ala-
s) Según
sudé inio
é mino
plu iniai
skai a -
dziai
nepilnaji
apib ézi-
ma
pi maja-
me
aukS iau
ci o ame
pa yzdy-
je iSei u,
que
ZodZiy
conjunin-
yje penk
i me ai
pa a o -
as
skai a -
dis puede
conside -
ado bi i
plu aliniu.
Pap as i-
ausio
Sulinio. en
el agua
ambién
hay
iS i pusiy
mine aly,
pe o
po él al
agua
nadie no
llama
mine alin-
iu?
Sudé iniy
e miny
paZymini-
niy
démeny
sinonimus
pa ogiau
bii y
dé i:ne po
odo
sudé inio
é mino,
como que
se hace
en la
plu alidad
DLKZ
a ikniy
(plg.
isp iidin-
és du ys
isp iidini-
s,-é s .,
ga siné
ayba
ga sinis,-
-é s .,
ga anks -
inis dan is
ksS inisé
s . y k .),
pe o i e
j j j j j j
sudé inio
e m
midu j
(plga an
i ap -
adé ||
i aga-
lé binaidé
p idega
s inai),
nes
muchos
casos de
sudé inio
e m y
una sola
ZodZiai
sinonima-
is ls.
a enil ín:
smil ainis
smil inis,-
-é s .). y
Su ienodi-
nus
aukS iau
ap a us
sudé iniy
e miny
pa eikimo
i
apib ézi-
mu
ne ienod-
umus
DLKZ, su
a ículo-
sniy
s uk i a pasida y y upu i s aip in e ne :
© más
impo an e
Zmonéms
bii y más
cómodo
usa lo.
Gaiyenis
REIKSMING-
AS
BALTARUS-
IU
KALBININKU
LEIDINYS
Tliinex ana-
iwp: a nac
Genapycka-
i mopp ,
Mincx, 1963,
VIIT+338
Zemél970
p.S.+ P ie
s ambiaus-
iy i
eikiausimi-
ngu leidiniy,
los úl imos
años
p a u inu-
siy no ik ai
bal a usiy,
pe o iS y
apsk i ai
a ybine
kalbo y a,
be abejo,
pe enece
a la
academía
TSR Moksly
J. Kolaso
a do
Kalbo y os
ins i u o
iSBal a us-
iy
dialek ologi-
nis a las.
Sis edinys
es ilgy
iempo, del
g an 2 Z ..
Tl.
Copoxose -
on,
Cupiénonan
xapak epu-
c iika
TepMHHOB
B
TOAKORBIX
CHOBApAX,
Jlexcuxo p-
adayeckuii
cGopnuK,
p in, V, M.,
1962, p. 130.
229
esul ado
del abajo
colec i o.
A laso
med%iaga
según
p og ama
specialiq
mon ada
i§
1027
de Bela ús
TSR
i amy
ie y.
|
Medzagos
ecolimino
abajo,
ukusi
keliolika
me y,
Minsko
be
J.
Kolaso de
Na do
Kalbo y os
ins i u o
kalbininky,
ue
i auk as
i
g ande
bi ys
alkininky
—
epublikos
aukS yujy
mokykly
dés y ojai,
aspi an es,
s uden ai,
nemaZa
idu iniy
mokykly
moky ojy.
P udai
A lasa
engé
ambién
bas an e
g ande
cien í icin-
iy emplejy
colec i o,
oda leidinj
o
edaga o
TSRS
Moksly
miemb o-co esponde-
n e de la academia
R.
A aneso ,
Bela usia
TSR
Académico
ly
Moksakade-
mía
K.
K api a
i
ilologijos
moksly
dak a é
J.
Macke ié.
Bal a usiy
lengua
dialek ologinj
a lasa*
cons i uye
dos didelés
lib os.
P im ojo-
je dadas
ayudas
(Bal a usías
TSR
adminis a i os,
his ó icos)
i
ling is inos
Zemélapiai.
Pas a yjy
Zemélapiy
p esen ada
338.
En ellas
mos ada
impo anciaia-
usiy bal a usiy
a miy
one icos
mo ologías
i
pa icula ybiu,
a ski y
sin aksiniy
kons ukcijy,
azeologizmy,
i ai iy
Zodziy
i
e my
p e aleci-
mien o,
zonas de consumo.
Ty
Zemélapiu
pa a
comen a ios
des inada segunda
El lib o de
A las.
Be
su, sus iodicos
a ículos pla-
Giai
iSnag iné i
indi iduales
lingu is inés
cues iones
de
geog a ía, ab ada
A las de
apa ición
his o ia,
jo
s uk ii a,
dada la
lengua
bal a usiy
a miy
y inéjimo
bibliog a ía.
Pa yzdingas
es a ski y
A laso
Zemélapiu en
i
gene al de oda
publicación
apipa idalizaci-
ón écnica del
gus o elegida de
—
colo es
a monizados,
i
j ai iis
Zenklai
i
k .
Bal a usiy
lengua
dialec ologico
a las
didZiausia
eo ine
i
p ak ine
eiksme,
abejo, iene
be
bal a usiy
lengua
mokslui.
A las
p esen -
ada
i
u inga
i ai i
a miné
meziaga
isy
p ime o
se á impo an e
Sal inis
bal a usiy
li e a u ai -
inés de la
lengua
p ac ickai.
Ta
medziaga,
o
ambién
paaiskéjes
a ski y
kalbiniy
eiSkiniy
ikslus
geog a is
papli imas,
padés mejo
iXsp es i
muchoselj
li e a u ai i-
nés lengua
oné icaos,
mo ologías,
sin aksés,
lexis
no minimo
klausimy.
Bal a usiy
li e a u ai i-
néje en
lengua has a
Siol
pasi aiko
nemaza
g e iminiy
o ma,
P z. :
420d, ys?
ix
( e iau)
ye énack
,, e Selis*;
dgs.
kilm.
xd
i
xammay
,,pi kiy;
dgs.
inag.
nanuani
i
nasueima
,,pe iais;
29ma
i
2omanae,-
,,Si a;
6apom
i
Onpam
simame;
260el.i
2ade
,,me ai ,
Remdamiesi
En da os
e bales
publicados
en A las
(plg.
Zemél.
n .
84,
101
i
k
bal a usiy
kalbininkai,
hay que
man i,
nusp es.),
que keliy
g e iminiy
iS
o mi
mejo amen-
e enca
li e a ii inei
kalbai.
IS
léxicos
in e oga-
men os des inadas
A laso
pa e
i ySkéja
gausi
bal a usiy
lenguaje
sinonimika,
plg.
sp agilo
jungo
apellidos
(2592):
eyjacoix,
yoic,
eyxcOVKA,
npbies3-
Ka, ye oka,
sdeaska,
yeap ina,
Kdniya, nimya,
pimenb,
xamguyix,
npysy ,
colpmsi o,
na4onka,
6poyKa k . ;
eiksmazodzio
kalbé i
i
sinónimos
eymapoluyo,
2amaniyp,
6andKayp,
(320):
ncjniyo,
ayclae,
soKayo,
easapeiy.
A lase
p esen ada
u inga
leksiné a miu
en eaga se á
noiiam
Sal inis
bal a usiy
kalbininkam,
c ean es
i
pe ulinan -
es
nacionaline
j ai iy
liaudies akio
kul i os
i
s i¢iy
e minijg.
Ta
medZiaga
ambién
o za á a
los o binos
pe Zii é i,
que has a
i8
Siol a o y
sinonimy
conside a -
se
undamen al
li e a u i i-
nés del
Zodziu
a
é mino.
Pa yZiui,
p incipalm-
en e
papli es
pi kai és
(kama os)
nomb e
eménka
A las
(240)
co ec -
amen e
ij
iSkel as
p ime a
*
luga , Pig.
M.
T.
Byaaxay,
AG
Hexo opyx
mi anuax
napmanisau i
i
passinus
6enapycKai
ai apa ypuai
moss,,,[Ipaus
Inc si y a
mosasnayc aa
AH
BCCP, iin.
1,
Mincx,
1954,
p-
3-21.
*
Cia o a pa e
i
es cliaus elias
dado skai ius
indica
Bal a usiy
a las
dialec ológico
de la lengua
Zemélapio
eilés
nume j.
y
mien as
an o,,Ba-
l a usiy--
usy kalby
Zodyne*
desde o
ZodZio se
sien ia i
ela i am-
en e
mazame
á ea de
cen o de
Bela us se
u iliza
Zodj
eapolyHa;
Zodziai
Gyscbdyn-
ix,,bul ien-
ojas (281),
nadcKyni,-
,pleiskan-
és
kanapés
(283),
cmoe,,kigi-
s, s i a
(288),
py6éao
(py6eao),,-
Sienka é
(289) son
mucho
más
ampliame-
n e
u ilizados
y Zinomi,
que
Zodyne
da ju
synonyms:
6y2s04xix,
maniyol,
cuipma,
ixKa,
xc3pO k .
A las
padés
iSaiSkin i
mucho
impo an-
ciaiy
eo iniy
cues ión-
ím,
lie ian iy
bal a usiu
a miy
susida y-
mo,
li e a u -
ai inés
lengua
o ma im-
osi
p ocesos-
us,
his o ini-
us
bal a usiy
ySius con
g e imom-
is sla y
( usy,
uk ainie i-
y, lenky) y
o as
naciones.
Sla y
kalbu
a pe
bal a usiy
lengua
gene alm-
en e
a uja-
da como
y u sla y
kalba,
u in i
yaka y
sla y
kalby
p iemaiSy.
Tadici, en
cie o
sen ido
bal a usiy
habla es
a y um
pe einam-
oji en e
y iniy y
aka iniy
sla y
kalby. En
muchos
casos
es o ypaé
bien
con i ma
A laso
leksiné
medZiaga.
Ry u y
Ziem y iy
Bal a usi-
jos
leksika
glaudZiai
elaciona-
se con
usy
g e imy
a miu
leksika,
plg.
2daoKa,,lo-
psys (247)
us.
a oaoka;
adeda,,(pli-
go)
e s u é
(256) us.
omeda;
e xKa,,an-
is
(29*jm7)
us. Ymka;
cKdyepyo
_,,s al ie-
sé (325)
us.
cxdmepm-
o;
xassix,,S-
eimininkas
(334) us.
xossiun;
GanbHe ,,-
se gan is,
no es á
bien (319)
us.
6oxoadd.
Vaka y y
pie aka-
iy Lexika
de
Bela usia
más
a i ikme-
ny iene
uk ainie -
iy y lenky
en
lenguas,
plg.
aquella
pa e de
Bela usia
us ous
aukS iau
miné y
pa adini-
my
sinónimos:
xaa icKa,
KanouuKa-
lop,,-
8ys uk .
xoa icxa,
lenk.
kolyska;
naaiya
(ndaiya),,-
e s u -
é* uk .
noa ius;
KduKa,,a-
n is* uk .
Kduxa,
lenk.
kaczka;
a6pijc
(d6pyc,
abp jca-
x),,s al i-
ese uk .
o6pijc,
lenk.
ob us;
eacnadd-
p,,Seimini-
nkas uk .
eocndda-
p, lenk.
gospoda-
z;
xedpo ,,-
se gan i-
s, no es á
bien uk .
xedpu i,
lenk.
cho y.
También
ocu en
bas an e
mucho
Zodziu,
quienes
bal a us-
iy habla
sieja sólo
con una
cual sla u
habla, ej.
con lenky:
cmgdxa,,-
Sulinys
(241) lenk.
pozo;
Hacid.aoi,
nacidaa,-
naS iai*
(249) lenk.
nosidlo;
mSxua_, -
ai o yks-
é (312)
lenk.
ecza;
3imxHa,,-
Sal a*
(321) lenk.
zimno.
A lase
dada
leksiné
medZiaga
pa odo y
pa iksli-
na y i§
ki y kalby
j
bal a us-
iy habla
pa ekus-
iy skoliniy
lokalizac-
yja,
ayuda
mejo
en ende
y
skoliniy
pli imo
di ecis.
Pa yZiui,
iS y$ké-
ja ikslus
plo as, en
el que se
u ilizan
ales pe
lenkus
a éje
ge mani-
zmai,
como:
axdapdk,-
,sijonas*
(329) ok.
Un e o-
ck, lenk.
anda ak
(plg.
ambién
lie .
a m.
anda ok-
as);
uinixip,,kl-
é is (239)
ok.
( y p iis-
iy) spike ,
lenk.
spichle
(lie .
a m.
Spyke é,
Spyke is-
); wyp,
wipom,,s-
oginé,
pasii é~
(238) ok.
( y p iis-
iy) su(e) .
Como
lexicicos,
así y
impo a-
nciaiaus-
iy
oné ica,
mo olo-
gías,
sin aks-
és
especial-
ybiu
la minai
ski um-
ai en
muchos
casosy
con i ma
d i
p incipal-
es
bal a us-
iy a miy
g upos
Ziem y¢-
iy y
pie aka-
iy.
Pa yZiui,
Ziem yiu
a méms
bidingos
o mas
nipameio-
,,pe lau i,
pe skalb-
i,
iSplau i
(10),
edpad,,m-
ies as
(13),
Osiyéxak
aikas
(85),
Hdgyio
xamy,,na-
uja pi kia
(124),
6apsyo,,i-
ma ( ns. 3
asm.)
(148),
xdowoyo-
,,kalba
( ns. 3
asm.)49),
xd0yo*,, -
aikSjaja-
io (gs. 3
asm.)
(157),
cecue*s-
és i (17),
e c.,
iene
co esp-
ondencia
con el
aka ine-
se del
su :
Zamoiyo,
* dai.
Benopyc-
cko-pycc-
kui
clopapb,
nox
pexaKun-
eli
axanemu-
ka AH
BCCP K.
K.
Kpanupp-
,
Mocxsa,
1962.
*
Apibend -
in as es
del
iempo
plu alisk-
ai os 3
o mas
de
pe sona
con -y4b
(-1046) en
luga
-a o (-a4)
a oja
y
g e imos
usy
a més,
plg. IO. ®.
Mauxesi-
s,
Maphano-
in
asencao-
na ¥
Gesapyc-
kaii mone,
Minck,
1959, p.
175, 251,
231
26pod,
dsinsi,
Héey
xamy,
6aps,
Kdowa,
xddsayb,
cécy .
Rempiesi
A laso
medZiaga,
bal a usiy
kalbininkai
hace i ada,
que
pie aka iy
Bela usia
a més es
iSlaikiusios
más
a chaiSky
especialybiy,
negu
Ziem y iy5.
Es e dad,
nemaZa
bal a usiy
lenguaje
a miniy
eiSkiniy es
pasiski s e
poco
i
di e en e.
Pa yzdziui,
i
A laso
is o que
cuando
ku iy
sin aksiniy
ypa ybiu
isoglosos
bal a usiy
lengua
a eala
dalina
y ine y.
j
noc ine
dali.
Sakysim,:
y inéje
pa e son
u ilizadas
cons uccion-
es na io
K
Gayoky
,,nuéjo
(nuéjau,
nuéjai)
pas é a
exay
(217),
Ha
KaHi
,, azia o
( azia au,
azia ai)
caballliu
(222),
y
mane
Ganiys
eanasa
.
man
duele la
cabeza
(223),
0
occiden a-
lé en pa e
—
na iuoi
Qa
GayoKi,
exay
Kanén
@i
cons ucción
ambién
ex endusi
casi en odos
bal a usiy
pie inése
a mése),
mne
Oa ins 2anaca.
Pas a ujy
kons ukcijy,
como de
i
muchos ki y
A lase
dichoy
peculia -
ybiy,
di undi-
mo
isoglosos iXeina
uz
e i o io de
Bela us bo y
ke a
i
g e imy
sla u
( usy,
uk ainiegiy,
lenky) bal y
a
(lie u iy,
la iu)
kalby
a ealus*,
Taigi
Bal a usiy idioma
dialec ologico a las
duos aliosa
medzZiagos ambién
comúnjam sla y
kala lasu,
his o ine-lyginamaj-
ai kalbo y a i ai iam
o os es udios.
by
i
Unde s and-
ama, Sis
publicación
impo an e
i
lie u iy
lengua
mokslui.
Tlgus
amZius
uke
glaudiis
bal y
i
sla y
au y
ySiai
aiskius
pédsakus
saliko
i
y
au y en
lenguas.
Kalbininky
démesj ya
hace
iempo
pa auké
ypaé
a imy
kaimyny
lie u iu
—
bal a usiy
i
kalby
—
bend ybés,
kalby
y
j aka una
ki ai.
Pa yzdziui,
lie u iy
y iniy
a miy
p iebalsio
kie inación
/
(plg.
ladas lédas,
<
auk iné
alkiiné),
<
a ika u
a imas en
c,
dz
luga de
li e a ii inés
lenguaje
p iebalsiu
1,
d
(plg.
diioc,
dziend en
luga dio i,
diend)
bidinga
—
bal a usiy
i
kalbai
(plg.
eoyx
<
coax
,, olcas;
dams
<
days
,,dui i,
O3eH exo
<
,,dia).
Kai ku iy
kalbininky
opinión,
oms
especialyb-
éms
paplis i
lie u iy
lengua
a mése
como sólo
padéjusi
i
bal a usiy
lengua.
Ta iau
didZiausiq
bal a us-
iy idiomas
j aka es
expe ime-
n usi
lic u iy
a miné
leksika.
S ai algunos
plagiau
a ojamy
bal a usizmy:
ba iniai
,,bu okai,
bu okuy
lapy
súuba
(bal a .
6ayoein(n)e
bu oky
hoai,
s iebai*),
bodid,
bédius
,, é as,
g anelis
(bal a .
6du2
é as),
biil-
ba
,,bul é*
(bal a .
62062),
uzbénas
,,aso is*
(bal a .
36a
,,aso is,
puodyné),
i a y i
,,kalbé i,
Sneku iuo is
(bal a .
e jmapoujp).
Algunos
p és amos
bal a usiy
ix
del idioma
en ó
incluso
lie u iy
j
li e a u i i-
nés del
leksika, P z.:
no dgas,
p éslas; si-
Jonas
(bal a .
xapée;
npdcaa,
npiicaa;
casi casix).
:
Ve dad, a
eces
su ge
dudaoniy,
a
que aunque
lie u iy
lengua
skolinys es
a éjes
bal a usiu,
o as
i§
sla y
a
i
(p z.,
lenky,
usy) de
los idiomas.
En esas
ocasiones a
los lbinos
aho a muy
padés
,,Bal a usiu
a las
dialec ológico
de lengua, en él
dada exacli de
muchos
bal a usiy
lengua
Zod%iy
i
o mas
geog a ija.
Resian is
sio
A laso
ak ine
medziaga,
se á
posible
acla a de
ne
un lie u iy
lengua
ZodZio
kilmés
aiskinima.
Pa yZiui,
has a
Siol j ai iai
ue
ai8kin a
dialek izmo
g ickas
,,Zg ie is
kilmé.
Tas
Zodis
mégin a
sie i
i
su
lenky de
lengua
ZodZiu
g uszki
,, am
ik a
bul iy
igis,
i
bal a usiy
de los idiomas
6pjuca®
,,Zg ie is,
i
kildin o
i¥
lic uyiskos
a minés
o mas
*
Pig.
10.
©.
Manxenus,
A.
T.
Mypawxo,
A.
B.
Opemonxosa,
06
u o ax pa-
Go i
lo
coc asmenmio
a naca
6enopyccKHx
HapomHEIx
Tosopos,,,-
Bonpocs
Auas eKTHono H
BOCTONHO-CaBAHCKHX
Ai3 IKOBT-
M, Mocksa,
1964,
p.
45
.
*
Pig.
A.
11.
Henoxynuu i,
Apeanbusie
acnekTs
6aTO-cmaBaHCKHX
A3bIKOBBIX
OTHOmenn i, Kuen,
1964,
p.
62
.
7’
Plg.E.
F aenkel, Li auisches
e ymologisches
Wo e buch,
Heidelbe g-Gé ingen,
.,
1955
p.
302,
*
Pig.
Li uiy
idiomas
Zodynas,
III, Vilnius,
k ickas,,-
1956,
p.
653.
232
g ieZ is*
( ie oj
Sios
o mas,
ambién
p es in -
as i¥
bal a us-
iu idiomas,
o iginal k
ska dusis
g,
manoma,
apa eció
ya en las
mismas
a mése®
de la
lengua
Li uania).
TS A laso
paaikéja
que
bal a us-
iy habla,
be ki y
g ieZ io
pa adini-
my
(6piuKa,
Opyuika,
Opy Kua,
epewicei-
na,
epeinca,
Kpyuka...),
iene
ambién y
epyuxa
(276). El
úl imo
nomb e,
como y
xpijuxa,
es biidingo
on e -
ío li uano
bal a us-
iy
a méms
(Gluboku,
Pas o iy
ajonai).
Teniendo
en cuen a
es o, en
sepa ad-
os lie u iy
a mése
aho a
u ilizadas
o mas
k ickas y
g ickas
g ei iaus-
iai son
pasilenin-
os i§
bal a us-
iy idiomas
ski ingy
a miu.
,,Bal a u-
siy lengua
dialec ol-
ogico
a las
nemaZa
pasi a n-
aus y
kalbinink-
ams,
y inéja-
n iem
bal y
(lie u iy,
la iy)
kalby
i aka
bal a us-
iy kalbai.
Visy
p ime a
démesj
a aukia
aquellos
dialek iz-
mai que
p incipal-
men e
papli e
bal a us-
iy
a mése,
be a pi&-
kai
encon u-
ien es
con
lie u iy o
la iy
a mémi-
s, ej.,
p ésaga
-10K (-yx),
u ilizada
pa a
cie os
diminuu -
y ious
daik a a-
dziams
hace
(296),
p ésaga
-eHe,
da ama
okiy
ZodZiyiy,
como 6
6aséne,
bul., ien.
(plg.,
a myas
bul iénis,
bulbiénis),
kapba
magéne. -
.p. *
(280-2);
sepa i i
ZodZiai:
p3seixol,
pdszini
(254) lie .
ézginés;
ocSein
(234) lie .
Zaginjs;
Osipedx
(275) lie .
di énas;
aceép,
ceep,
ceipuns,
ceipc s...
(242-4) lie .
s i is.
ex ensa-
men e
bal a us-
iy Gana
u ilizados
Sie
bal iSki
skoliniai:
maxmd,
manus,
ménma,
MéHYs...
(264) lie .
men é;
cuipma
(cyipmd),
cyipda...
(288) lie .
s i a;
ceipax,
ceépax,
ceipdxax
(239) lie .
s i nas y
k .
Mayo m-
en e
es iné en
la pa e
de la TSR
de
Bela usia
hay
papli es
spéjam-
as
li uaniz-
mas
@ n2,
éjna (233)
lie .
jduja®, o
me idion-
al en el
kampe
(Poleséj-
e) Kayus,
Ka ona
(235) lie .
khionas.
TS
y iniy
lie u iy
a miy j
g e imas
bal a us-
iy
a mes
g ei iau-
siai es
pa eke y
am
de e mi-
n i
gy uliy a
paukS iy
Saukimo
Zodeliai,
p z.,
ka iu:
mnpycb--
mnpyco
(304) lie .
p us(e)--
p us(e),
a in:
6a3-6a36
(305) lie .
baz-baz,
Zasu:
3 o-
-310-310,
3 0.A o-3-
b.aio, cy
Ab-ocyAb
(307) lie .
ziu-ziu-zi-
u, ziul
(e)-ziul(e),
Ziu-Ziu y
k .
A lase
dada
leksiné
medZiaga
padés
más ácil
de
en ende
y
analogin-
és ZodZiy
da ybos,
a ski y
eikmiy
p es ini-
mosi
casos.
P incipal-
men e
aka iné-
se
bal a us-
iy
a mése
a oja-
myu
o mas
maziaKi,
mdziaKi,
maziaoni-
x,,kapinés
(318)
elaciónis
con
Zod%iu
aeiaa,,ka-
pas es
analogisk-
as
lie u iy
kapai,
kdpinés
elacióní
con
kapas*.
T§
lie u iy
lengua
aka iniai
bal a usi-
ai, posible
daik as,
es
pasiskoli-
ne
ZodzZio
au i una
eikSme,
plg.
bal a .
2én peayo
lie . linis
du i;
y inése
bal aTus-
iy
a mése
Siuo caso
se dice: 2é
Opa (267).
I8 A laso
mediZiag-
os
ambién
mejo
i& y$ké-
ja y kai
ku iy
bend y
bal y y
sla y
Zodziy
di undimi-
en o en
e i o -
io de
Bela usia,
ej. : Kaze
(239) lie .
klé is;
manaKd,
méaaka,
mandka
(315) lie .
alca;
ace ca,
d6pyyo
(265) lie .
a i.
Li uiy y
bal a us-
iy kalby
bend ybi-
y, jy
ecip oc-
io j akos
i inéjim
se á aún
sékmingé-
s, cuando
apa eza y
lie u iy
idioma
a las.
Lamen a
anque
que,,P og-
amos,
según los
cuales se
seleccion-
a on
medZiaga
bal a us-
iy y
lie u iy
kalby
a lasams,
i§ an e no
ue on
adecuada-
men e
a moniza-
dos
abiejos,,-
P og am-
os,
digamos,
galéjo ®
Plg. V.
U bu is,
D i
e imologi-
jos
no as,,,K-
albo y a,
I, Vilnius,
1958, p.
220221. w
Pig, EB.
F aenkel,
Li auisch-
es
e ymolog-
isches
Wé e b-
uch, p. 192.
u
Siau ing-
se lenky
a mése
ya oja-
ma o ma
mogilki,,k-
apinés,
cuando
ku iy
kalbininky
opiniónon-
e, es
eikSmés
skolinys,
o
adinamo-
ji kalké, i8
lie u iy
kalbos,
plg. Cz.
Kudzinow-
ski,
Jaéwingo-
wie w
jezyku,,,-
Ac a
Bal ico-sl-
a ica,
Bialys ok,
1964, p.
224.
bi i mucho
más
bend y o
analogis-
ky
sin aksé-
s, leksikos
klausimy
( y kalby
ecip oco
his o ini-
us ySius
leksika
como sólo
mejo am-
en e y
mue o).
,Bal a us-
iu lengua
dialec ol-
ogico
a las su
s uk ii -
a,
cons i u-
ción
p incipal-
es un
cie o
sen ido
no di ie e
del
ans¢iau
apa odzi-
usiy
a ybiniy-
TM y
muchos
uZsienio
ling is in-
iy a lasy.
Siame
a lase
an ai
dada
ak iné
medZiaga
(dado
s a biau-
siy
bal a us-
iy kalbos
a miniy
eiSkiniy
geog a i-
nis
papli ima-
s), pe o
né a os
medZiag-
os
y inéji-
mo,
mokslinés
analizés.
Nece
iké is
que
bal a us-
iu
lingüis as
oki
abajo
ealice en
el u u o
y
hechosy -
us
esumid-
as be
ob enido
i8 adas
publica á
en o as
publicaci-
ones*.
Kele as
ki y
k i iniy
pas aby,
las cuales
se pueden
hace ,,Ba-
l a usiy
lengua
dialec ol-
oginio
a laso
suda y o-
jams,
p incipal-
men e
lie ia
neesmini-
us emas,
sepa as
me odinio
pobiidZio
smulkme-
nas. Una
o a jy
ia i
paminési-
me. A lase
pasabaiko
Zemélapi-
y, ski y
denomina-
ciones o
e mina-
ms, ku iy
éikSmés
né a
p ecisam-
en e más
de alizuo-
as o
di e enci-
juo as.
Sakysim,
Zemélapis
n . 231 es
des inado
i ai iy
a idés
pa adini-
my
papli imui
mos a .
i8 Uno de
los
nomb e
más
ampliame-
n e
u ilizado
es
ajudpxix,
que
a iau en
i a ia de
los
luga es
de
Bela usia
eixkia no
odosSkai
el mismo
obje o
uo
nomb e
se llama y
a iy
ga das
comúnme
a e, y
a ims
des inado
p ies a -
as an e
a o, y
oda
sepa ado
a iy
a as
(kolikinis).
Tokios
Zodzio
aiudpxix y
ki y su
sinonimy
eik8miy
di e enci-
ación e u
eik$miy
localizaci-
ones iS
Zemélapio
nema i i.
Es cie o,
ales
ikumai
su gió y
dél am
ik yu
obje i iy
p ieZas -
iy
daugiaus-
ia dél
insu icik-
amy o no
del odo
p ecisoiy
A laso
medZiag-
os
inkéjy
uZ a8y y
kalbiniy o
e nog a -
iniy da uu.
Be
necesalo,
mues a,
no
mos ado
A laso
Zemélapi-
os la
p e alec-
in
geog à i-
ca okiy
g aziy o
compa
ampliame-
n e
a oja-
my
sinoním,
como
icmdnxa,
sdpagjua
g e a
cménka,
eapolijxi,,-
pi kai é,
kama a
(240);
cisepxa,
céeepHa
g e a
xdaadxa,
cusodséx-
a,
3imxa,,Sal-
a (321) y
k . No
isiskai
odas
igualmen-
e
p esen a-
das
sin aksin-
és
cons uc-
ciones:
uno
P is eak-
e y Visi
ZodZiai
suki Giuo-
i (208, 209,
212, 213,
216, 217,
219), y ki y
ne (206,
207,
214,
215,
218).
Kai ku iy
A laso
Zemélapiy
an aS i-
niai
denomina-
ciones son
demasiado
lakoni8ki y
dél o
ei y ojui
Zemélapio
con enido
iS jy no
siemp e
aiSkus.
Ypaé así
bina
en onces,
cuando
an a8 in-
is Zodis
iene
kelias
eikSmes,
plg.
Zemélapio
n . 229
d ip asmi-
8ka
an aS i-
nj
pa adinim-
a,,HasppI
appi
Zemélapy-
je
pa ody a
ailkS o
(pas ogé-
s)
pa adini-
my
p opulsió-
n, aiau
bal iya us
kalbos
Zodis
2apd,
eiSkia no
an solo,
pi maa ik-
S as, sino
y,,kalnas
(pas o o-
ji eikSmé
Zodyne
duo aja).
P ie
an aS i-
niu
pa adinim-
y,
eiSkian¢-
iy
plan asus,
delibe ab-
le ue da
y
la ynigkus
e minus.
Ta p
ayudabiniy
A laso
Zemélapiy
pasigend-
ame
Bela usi-
an TSR
geog á i-
co
( elje ini-
o)
Zemélapio,
que,
posible
daik as,
padé y
mejo
en ende
sepa ado
a miniy
peculia y-
biy
izoglosy
apa iadi-
ma bei ju
iSsidés y-
ma. K.
Mo kiinas
y A.
Vidugi is
#2 Plg.,
ejemziui,
A nac
pyccKHx
HapoAHbIX
TOBOPOB
WeHTPaM-
bHBIX
OOMacTell
K
BOCTOKY
o
Mocxssi,
moa
pe axune-
i P. HW.
Ananecon-
a, Mocxsa,
1957; MW.
O.
[senaseni-
scexnii,
Jliu sic n-
anni
a aac
yxpaincb-
Kux
HaposHux
onopis
3aKapna -
cpKoi
o6aac i
YPCP
(Jlexcnxa-
), 1,
Yx opog,
1958.
Bal a usiy
kalbininkai,
basándose
A laso
medZiaga,
es á ya y
publique
algunos
opisend i-
namojo
pobidzio
da bus,
plg. Sm
eikinga
kolek y i-
nj
abajo,,-
Hapwich:
na
Genapyck-
aii
Apiasek o-
no ii*
(Mick, 1964,
48 p. 16),
a ículos
a ski us
publicacio-
nes,,Bonp-
oci
ananex on
BOCTOYH-
O-cila
aeHCBAK-
HX
s3biBo ua,,
(Mockea,
1964),Beaa-
pyckaa
m‘opa
Jlacnena -
anni
naKciKaao-
ii (Mckeax, 1965) y k .
234