adime i in|lis,-¢
(1)
biol.
uZuomazginis;
kiek
eikian
neiSsi ys es,
nyks an is,
lik inis;
~iai
o ganai
(o -
ganai,
ne eke
sa o
eikSmés
e oliucinio
o ganizmo
iSsi ys ymo
me u
i
esan ys
kelyje
j
i&nykima,
p z.,
aklosios
Za nos
a auga,
s ubu galio
kaulas
i
pan.)
Sudé inio
e mino
udimen iniai
o ganai
apib éZimas
Siuo
a eju
ik
dubliuoja
pag indinj
apib ézima
i
y a,
miisy
nuomone,
isi8kai
Re e
Alin
gas:
Tokiy
a ejy
DLKZ
y a
nemazZa.
.
Tik iausiai
eisus
a ybinis
kalbininkas
F.
So okole o as,
i indamas,
kad
ge iausias
i8iniy
e miny
apib ézimas
ai’kinamajame
Zodyne
—
ijungimas
ju
j
giminingy
sa oky
g upe,
o
ne
de alus
aiSkinimas,
kas
i§
ko
pada y a,
kas
kam
nau-
dojama
i
. .?,
nes,
i8
iesy,
okie
apib éZimai
(ypaé
j ankiy
i
p ie aisy)
labai
g ei-
ai
pasens a.
Be
o,
nejjungian
apib éziamos
sa okos
j
pla esne
subo dinuojan ia
sa oka
a
naudojan
nepilnaji
apib ézima,
labai
leng a
nuslys i
j
en
sence
a
Paimkime
po a
pa yzdziu:
daugin|jis,-¢
(2)
-+
daug:
~iai
skai a dziai
(ku ie
eina
su
daugiskai iniais
daik a a dZiais)
mine iilin||is,-é
(1)
>
mine alas:
~és
asos.
M.
alie-
©
jus.
M.
anduo
(ku iame
y a
i8 i pes
koks
mine alas)
Pagal
sudé inio
e mino
dauginiai
skai a dziai
nepilnaji
apib ézima
pi majame
aukS iau
ci uo ame pa yzdyje
iSei u,
kad
ZodZiy
junginyje
penk
i
me ai
pa a o as
skai a dis
gali
bi i
laikomas
dauginiu.
Pap as iausio
Sulinio.
andenyje
aip
pa
y a
iS i pusiy
mine aly,
be
kodél
okio
andens
niekas
ne adina
mine aliniu?
Sudé iniy
e miny
paZymininiy
démeny
sinonimus
pa ogiau
bii y
dé i:ne
po
iso
sudé inio
e mino,
kaip
kad
da oma
daugumoje
DLKZ
s aipsniy
(plg.
isp iidi-
nés
du ys
—
isp iidinis,-é
s .,
ga siné
aSyba
—
ga sinis,-é
s .,
ga anks inis
dan-
is
—
ga anksS inis,-é
s .
i
k .),
be i e p i
j
sudé inio
e mino
idu j
(plg.
i a-
p adé
||
i agalé
p iegaidé
—
p iegaideé
s .),
nes
daugeliu
a ejy
sudé inio
e mino
sinonimais
bina
i
ienaZodZiai
e minai
ls.
smil inis
akmuo:
smil ainis
—
smil-
inis,-é
s .).
y
Su ienodinus
aukS iau
ap a us
sudé iniy
e miny
pa eikimo
i
apib ézimu
ne ienodumus
DLKZ,
jo
s aipsniy
s uk i a
pasida y y
upu i
s aipaianeieny:
©
s a biausia
—
Zmonéms
bii y
pa ogiau
juo
naudo is.
K.
Gaiyenis
REIKSMINGAS
BALTARUSIU
KALBININKU
LEIDINYS
Tliinex ana iwp:
a nac
Genapyckai
mopp ,
Mincx,
1963,
VIIT+338
Zemél.+970
p.
P ie
s ambiausiy
i
eikSmingiausiu
leidiniy,
pas a aisiais
me ais
p a u i-
nusiy
ne
ik ai
bal a usiy,
be
i
apsk i ai
a ybine
kalbo y a,
be
abejo,
p iklauso
Bal a usijos
TSR
Moksly
akademijos
J.
Kolaso
a do
Kalbo y os
ins i u o
iSleis-
as
,,Bal a usiy
kalbos
dialek ologinis
a lasas“.
Sis
leidinys
y a
ilgy
me u,
didelio
2
Z .
.
Tl.
Copoxose on,
Cupiénonan
xapak epuc iika
TepMHHOB
B
TOAKORBIX
CHOBApAX,
»
Jlexcuxo padayeckuii
cGopnuK“,
p in,
V,
M., 1962,
p.
130.
229
kolek y inio
da bo
ezul a as.
A laso
med%iaga
pagal
specialiq
p og ama
su ink a
i§
1027
Bal a usijos
TSR
gy enamy
ie y.
|
medziagos
inkimo
da ba,
ukusi
ke-
liolika
me y,
be
Minsko
J.
Kolaso
a do
Kalbo y os
ins i u o
kalbininky,
bu o
i auk as
i
didelis
bi ys
alkininky
—
espublikos
aukS yujy
mokykly
dés y ojai,
aspi an ai,
s uden ai,
nemaZa
idu iniy
mokykly
moky ojy.
Spaudai
A lasa
engé
aip
pa
gana
didelis
moksliniy
da buo ojy
kolek y as,
o
isa
leidinj
edaga o
TSRS
Moksly
akademijos
na ys-ko esponden as
R.
A aneso as,
Bal a usijos
TSR
Moks-
ly
akademijos
akademikas
K.
K api a
i
ilologijos
moksly
dak a é
J.
Macke ié.
»Bal a usiy
kalbos
dialek ologinj
a lasa*
suda o
d i
didelés
knygos.
Pi mojoje
duodami
pagalbiniai
(Bal a usijos
TSR
adminis aciniai,
is o iniai)
i
ling is iniai
Zemélapiai.
Pas a yjy
Zemélapiy
pa eikiama
338.
Juose
pa ody a
s a biausiy
bal-
a usiy
a miy
one ikos
i
mo ologijos
ypa ybiu,
a ski y
sin aksiniy
kons ukcijy,
azeologizmy,
i ai iy
Zodziy
i
e miny
papli imas,
a ojimo
zonos.
Ty
Zemélapiu
komen a ams
ski a
an oji
A laso
knyga.
Be
o,
jos
i adiniuose
s aipsniuose
pla-
Giai
iSnag iné i
a ski i
ling is inés
geog a ijos
klausimai,
ap a’y a
A laso
a si adimo
is o ija,
jo
s uk ii a,
pa eik a
bal a usiy
kalbos
a miy
y inéjimo
bibliog a ija.
Pa yzdingas
y a
a ski y
A laso
Zemélapiu
i
apsk i ai
iso
leidinio
echninis
apipa idalinimas
—
skoningai
pa ink os
i
sude in os
spal os,
j ai iis
Zenklai
i
k .
»Bal a usiy
kalbos
dialek ologinis
a lasas“
didZiausia
eo ine
i
p ak ine
eiks-
me,
be
abejo,
u i
bal a usiy
kalbos
mokslui.
A lase
pa eik a
u inga
i
i ai i
a miné
medziaga
isy
pi ma
bus
s a bus
Sal-
inis
bal a usiy
li e a i inés
kalbos
p ak ikai.
Ta
medziaga,
o
aip
pa
paaiskéjes
a ski y
kalbiniy
eiSkiniy
ikslus
geog a inis
papli imas,
padés
ge iau
iXsp es i
dau-
gelj
li e a i inés
kalbos
one ikos,
mo ologijos,
sin aksés,
leksikos
no minimo
klausimy.
Bal a usiy
li e a i inéje
kalboje
iki
Siol
pasi aiko
nemaza
g e iminiy
o mu,
P z.:
420d,
ys?
ix
( e iau)
ye énack
,, e Selis*;
dgs.
kilm.
xam
i
xdmay
,,pi kiy“;
dgs.
inag.
nanuani
i
nasueima
,,pe iais“;
29ma
i
2oman,-ae
,,Si a“;
6apom
i
Onpam
simame“;
260el.i
2ade
,,me ai“ ,
Remdamiesi
A lase
paskelb ais
a miniais
duo-
menimis
(plg.
Zemél.
n .
84,
101
i
k .),
bal a usiy
kalbininkai,
eikia
many i,
nu-
sp es,
ku i
iS
keliy
g e iminiy
o my
ge iausiai
inka
li e a ii inei
kalbai.
IS
leksikos
klausimams
ski os
A laso
dalies
i’ ySkéja
gausi
bal a usiy
kalbos
sinonimika,
plg.
sp agilo
jungo
pa adinimus
(2592):
eyjacoix,
yoic,
eyxcOVKA,
npbies3-
Ka,
ye oka,
sdeaska,
yeap ina,
Kdniya,
nimya,
pimenb,
xamguyix,
npysy ,
colpmsi o,
na4onka,
6poyKa
i
k .;
eiksmazodzio
kalbé i
sinonimus
(320):
eymapoluyo,
2amaniyp,
6andKayp,
ncjniyo,
ayclae,
soKayo,
easapeiy.
A lase
pa eik a
u inga
leksiné
a miu
medziaga
bus
nepakei¢iamas
Sal inis
bal a usiy
kalbininkams,
ku ian iems
i
obuli-
nan iems
nacionaline
j ai iy
liaudies
akio
i
kul i os
s i¢iy
e minijg.
Ta
medZiaga
aip
pa
p i e s
kalbininkus
pe Zii é i,
ku i
i8
iki
Siol
a o y
sinonimy
laiky i
pama-
iniu
li e a i inés
kalbos
Zodziu
a
e minu.
Pa yzdZiui,
daugiausia
papli es
pi kai-
és
(kama os)
pa adinimas
eménka
A lase
(240)
eisingai
iSkel as
ij
pi ma
ie a,
*
Pig.
M.
T.
Byaaxay,
AG
Hexo opyx
mi anuax
napmanisau i
i
passinus
6enapycKai
ai apa ypuai
moss,
,,[Ipaus
Inc si y a
mosasnayc aa
AH
BCCP“,
iin.
1,
Mincx,
1954,
p-
3-21.
*
Cia
i
ki u
skliaus eliuose
duo as
skai ius
odo
»»Bal a usiy
kalbos
dialek ologinio
a laso“
Zemélapio
eilés
nume j.
o
uo
a pu
,,Bal a usiy- usy
kalby
Zodyne“*
nuo
o
ZodZio
siun iama
i
palygin i
mazame
idu io
Bal a usijos
plo e
a ojama
Zodj
eapolyHa;
Zodziai
Gyscbdynix
,,bul ienojas“
(281),
nadcKyni
,,pleiskanés
kanapés“
(283),
cmoe
,,kigis,
s i a“
(288),
py6éao
(py6eao)
,,Sienka é“
(289)
y a
daug
pla iau
a ojami
i
Zinomi,
negu
Zodyne
duo i
ju
sinonimai:
6y2s04xix,
maniyol,
cuipma,
xc3pOKa
ix
k .
A lasas
padés
iSaiSkin i
daug
s a biy
eo iniy
klausimu,
lie ian iy
bal a usiu
a miy
susida ymo,
li e a i inés
kalbos
o ma imosi
p ocesus,
is o inius
bal a u-
siy
ySius
su
g e imomis
sla y
( usy,
uk ainie iy,
lenky)
i
ki omis
au omis.
Sla y
kalbu
a pe
bal a usiy kalba
pap as ai
ak uojama
kaip
y u
sla y
kal-
ba,
u in i
yaka y
sla y
kalby
p iemaiSy.
Vadinasi,
am
ik a
p asme
bal a usiy
kalba
y a
a y um
pe einamoji
a p
y iniy
i
aka iniy
sla y
kalby.
Daugeliu
a -
eju
ai
ypaé
ge ai
pa i ina
A laso
leksiné
medZiaga.
Ry u
i
Ziem y iy
Bal a usijos
leksika
glaudZiai
siejasi
su
usy
g e imy
a miu
leksika,
plg.
2daoKa
,,lopsys“
(247)
—
us.
a oaoka;
adeda
,,(pligo)
e s u é“
(256)
—
us.
omeda;
e jmxKa
,,an is*
(297)
—
us.
Ymka;
cKdyepyo
_,,s al iesé“
(325)
—
us.
cxdmepmo;
xassix
,,Seimininkas“
(334)
—
us.
xossiun;
GanbHe
,,se -
gan is,
nes eikas“
(319)
—
us.
6oaoxdd.
Vaka y
i
pie aka iy
Bal a usijos
leksika
daugiau
a i ikmeny
u i
uk ainie iy
i
lenky
kalbose,
plg.
oje
Bal a usijos
dalyje
a ojamus
aukS iau
miné y
pa adinimy
sinonimus:
xaa icKa,
KanouuKa
,,lop-
8ys“
—
uk .
xoa icxa,
lenk.
kolyska;
naaiya
(ndaiya)
,, e s u é*
—
uk .
noa ius;
KduKa
,,an is*
—
uk .
Kduxa,
lenk.
kaczka;
a6pijc
(d6pyc,
abp jcax)
,,s al iese“
—
uk .
o6pijc,
lenk.
ob us;
eacnaddp
,,Seimininkas“
—
uk .
eocnddap,
lenk.
gospo-
da z;
xedpo
,,se gan is,
nes eikas“
—
uk .
xedpu i,
lenk.
cho y.
Taip
pa
pasi aiko
gana
daug
Zodziu,
ku ie
bal a usiy
kalba
sieja
ik
su
iena
ku ia
sla u
kalba,
p z.
su
lenky:
cmgdxa
,,Sulinys“
(241)
—
lenk.
s udnia;
Hacid.aoi,
nacidaa
,naS iai*
(249)
— lenk.
nosidlo;
mSxua_
,, ai o yks é“
(312)
— lenk.
ecza;
3imxHa
,,Sal a*
(321)
— lenk.
zimno.
A lase
pa eik a
leksiné
medZiaga
pa odo
bei
pa ikslina
i
i§
ki y
kalby
j
bal a-
usiy
kalba
pa ekusiy
skoliniy
lokalizacyja,
padeda
ge iau
sup as i
y
skoliniy
pli-
imo
k yp is.
Pa yzdZiui,
iS y$kéja
ikslus
plo as,
ku iame
a ojami
okie
pe
len-
kus
a éje
ge manizmai,
kaip:
axdapdk
,,sijonas*
(329)
—
ok.
Un e ock,
lenk.
an-
da ak
(plg.
aip
pa
lie .
a m.
anda okas);
uinixip
,,klé is“
(239)
—
ok.
( y p iisiy)
spike ,
lenk.
spichle
(lie .
a m.
Spyke é,
Spyke is);
wyp,
wipom
,,s oginé,
pasii é~
(238)
—
ok.
( y p iisiy)
su(e) .
Kaip
leksikos,
aip
i
s a biausiy
one ikos,
mo ologijos,
sin aksés
ypa ybiu
a miniai
ski umai
daugeliu
a ejy
pa i ina
d i
pag indines
bal a usiy
a miy
g upes
—
Ziem y¢iy
i
pie aka iy.
Pa yzdZiui,
Ziem y¢iu
a méms
bidingos
o -
mos
nipameio
,,pe plau i,
pe skalb i,
iSplau i“
(10),
edpad
,,mies as“
(13),
Osiyéxak
» aikas“
(85),
Hdgyio
xamy
,,nauja
pi kia“
(124),
6apsyo
,,ima
( ns.
3
asm.)“
(148),
xdowoyo
,,kalba
( ns.
3
asm.)“
(149),
xddai0yo*
,, aikS ioja
(dgs.
3
asm.)“
(157),
cecue
,,sés i*
(174)
pie aka inése
a mése
u i
okius
a i ikmenis:
nepamoiyo,
*
Z .
Benopyccko-pycckui
clopapb,
nox
pexaKuneli
axanemuka
AH
BCCP
K. K.
Kpa-
nupp ,
Mocxsa,
1962.
*
Apibend in as
esamojo
laiko
daugiskai os
3
asmens
o mas
su
-y4b
(-1046)
ie oj
-a o
(-a4)
a oja
i
g e imos
usy
a més,
plg.
IO.
®.
Mauxesis,
Maphano in
asencaona
¥
Gesapyckaii
mone,
Minck,
1959,
p.
175,
251,
231
26pod,
dsinsi,
Héey
xamy,
6aps,
Kdowa,
xddsayb,
cécy .
Remdamiesi
A laso
me-
dZiaga,
bal a usiy
kalbininkai
da o
i’ ada,
kad
pie aka iy
Bal a usijos
a més
y a
iSlaikiusios
daugiau
a chaiSky
ypa ybiy,
negu
Ziem y iy5.
Tiesa,
nemaZa
bal a usiy
kalbos
a miniy
eiSkiniy
y a
pasiski s e
i
kiek
ki-
aip.
Pa yzdziui,
i
A laso
ma y i,
kad
kai
ku iy
sin aksiniy
ypa ybiu
izoglosos
bal-
a usiy
kalbos
a eala
dalina
j
y ine
i .
aka ine
dali.
Sakysim,:
y inéje
dalyje
y a
a ojamos
kons ukcijos
na io
K
Gayoky
,,nuéjo
(nuéjau,
nuéjai)
pas
é a“
(217),
exay
Ha
KaHi
,, azia o
( azia au,
azia ai)
a kliu“
(222),
y
mane
Ganiys
eanasa
.
»man
skauda
gal a“
(223),
0
aka inéje
dalyje
—
na iuoi
Qa
GayoKi,
exay
Kanén
@i
kons ukcija
aip
pa
papli usi
be eik
isose
bal a usiy
pie inése
a mése),
mne
Oa ins 2anaca.
Pas a ujy
kons ukcijy,
kaip
i
daugelio
ki y
A lase
pa eik y
ypa ybiy,
papli-
imo
izoglosos
iXeina
uz
Bal a usijos
e i o ijos
iby
i
ke a
g e imy
sla u
( usy,
uk ainiegiy,
lenky)
a
bal y
(lie u iy,
la iu)
kalby
a ealus*,
Taigi
»»Bal a usiy
kal-
bos
dialek ologinis
a lasas“
duos
e ingos
medzZiagos
aip
pa
bend ajam
sla y
kal-
by
a lasui,
is o inei-lyginamajai
kalbo y ai
i
i ai ioms
ki oms
s udijoms.
Sup an ama,
Sis
leidinys
s a bus
i
lie u iy
kalbos
mokslui.
Tlgus
amZius
uke
glaudiis
bal y
i
sla y
au y
ySiai
aiskius
pédsakus
paliko
i
y
au y
kalbose.
Kal-
bininky
démesj
jau
seniai
pa auké
ypaé
a imy
kaimyny
—
lie u iu
i
bal a usiy
—
kalby
bend ybés,
y
kalby
j aka
iena
ki ai.
Pa yzdziui,
lie u iy
y iniy
a miy
p ie-
balsio
/
kie inimas
(plg.
ladas
<
lédas,
auk iné
<
alkiiné),
a ika u
c,
dz
a imas
ie oj
li e a ii inés
kalbos
p iebalsiu
1,
d
(plg.
diioc,
dziend
ie oj
dio i,
diend)
—
bidinga
i
bal a usiy
kalbai
(plg.
eoyx
<
coax
,, ilkas“;
days
<
dams
,,duo i“,
O3eH
<
exo
,,diena“).
Kai
ku iy
kalbininky
nuomone,
oms
ypa ybéms
paplis i
lie u iy
kalbos
a mése
kaip
ik
i
padéjusi
bal a usiy
kalba.
Ta iau
didZiausiq
bal-
a usiy
kalbos
j aka
y a
pa y usi
lic u iy
a miné
leksika.
S ai
kele as
plagiau
a -
ojamy
bal a usizmy:
ba iniai
,,bu okai,
bu okuy
lapy
s iuba“
(bal a .
6ayoein(n)e
»bu oky
lapai,
s iebai*),
bodid,
bédius
,, é as,
senelis“
(bal a .
6du2
» é as“),
biil-
ba
,,bul é*
(bal a .
62062),
uzbénas
,,aso is*
(bal a .
36a
,,aso is,
puodyné“),
i a y i
,,kalbé i,
Sneku iuo is“
(bal a .
e jmapoujp).
Kai
ku ie
skoliniai
ix
bal a usiy
kalbos
pa eko
ne
j
lie u iy
li e a i inés
kalbos
leksika,
P z.:
no dgas,
p éslas;
si-
Jonas
(bal a .
xapée;
npdcaa,
npiicaa;
casix).
:
Tiesa,
ka ais
kyla
abejoniy,
a
ku is
no s
lie u iy
kalbos
skolinys
y a
a éjes
i§
bal a usiu,
a
i
ki os
sla y
(p z.,
lenky,
usy)
kalbos.
Tais
a ejais
kalbininkams
daba
labai
padés
,,Bal a usiu
kalbos
dialek ologinis
a lasas“,
jame
duo a
iksli
daugelio
bal a usiy
kalbos
Zod%iy
i
o my
geog a ija.
Remian is
sio
A laso
ak ine
medziaga,
bus
galima
pa ikslin i
ne
ieno
lie u iy
kalbos
ZodZio
kilmés
aiskinima.
Pa yzdZiui,
iki
Siol
j ai iai
bu o
ai8kin a
dialek izmo
g ickas
,,g ieZ is“
kilmé.
Tas
Zodis
mégin a
sie i
i
su
lenky
kalbos
ZodZiu
g uszki’
,, am
ik a
bul iy
igis“,
i
bal a usiy
kalbos
6pjuca®
,,g ieZ is“,
i
kildin as
i¥
lic uyiskos
a minés
o mos
*
Pig.
10.
©.
Manxenus,
A.
T.
Mypawxo,
A.
B.
Opemonxosa,
06
u o ax
pa-
Go i
lo
coc asmenmio
a naca
6enopyccKHx
HapomHEIx
Tosopos,
,,Bonpocs
Auas eKTono HH
BOCTONHO-CaBAHCKHX
Ai3 IKOB™,
Mocksa,
1964,
p.
45
.
*
Pig.
A.
11.
Henoxynuu i,
Apeanbusie
acnekTs
6aTO-cmaBaHCKHX
A3bIKOBBIX
OTHO-
menn i,
Kuen,
1964,
p.
62
.
7’
Plg.E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch,
Heidelbe g-Gé ingen,
1955
.,
p.
302,
*
Pig.
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
III,
Vilnius,
1956,
p.
653.
232
k ickas
,,g ieZ is*
( ie oj
Sios
o mos,
aip
pa
paskolin os
i¥
bal a usiu
kalbos,
p adinio
k
ska dusis
g,
manoma,
a si ado
jau
pa iose
lie u iu
kalbos
a mése®).
TS
A laso
paai’kéja,
kad
bal a usiy
kalba,
be
ki y
g ieZ io
pa adinimy
(6piuKa,
Opyuika,
OpyKua,
epewiceina,
epeinca,
Kpyuka...),
u i
aip
pa
i
epyuxa
(276).
Pas a a-
sis
pa adinimas,
kaip
i
xpijuxa,
y a
biidingas
Lie u os
pasienio
bal a usiy
a méms
(Gluboku,
Pas o iy
ajonai).
Vadinasi,
a ski ose
lie u iy
a mése
daba
a oja-
mos o mos
k ickas
i
g ickas
g ei iausiai
y a
pasiskolin os
i§
bal a usiy
kalbos
ski ingy
a miu.
,,Bal a usiy
kalbos
dialek ologinis
a lasas“
nemaZa
pasi a naus
i
kalbinin-
kams,
y inéjan iems
bal y
(lie u iy,
la iy)
kalby
i aka
bal a usiy
kalbai.
Visy
pi ma
démesj
pa aukia
ie
dialek izmai,
ku ie
daugiausia
papli e
bal a usiy
a mése,
be a pi&kai
susidu ian iose
su
lie u iy
a
la iy
a mémis,
p z.,
p iesaga
-10K
(-yx),
a ojama
am
ik iems
diminu y iniams
daik a a dziams
da y i
(296),
p iesaga
-eHe,
a ojama
okiy
ZodZiy
da ybai,
kaip
6yas6aséne
,,bul ienojas“
(plg.
lie .
a m.
bul iénis,
bulbiénis),
kapmagbaéne
,, .p.*
(280-2);
a ski i
ZodZiai:
p3seixol,
pdszini
(254)
—
lie .
ézginés;
ocSein
(234)
—
lie .
Zaginjs;
Osipedx
(275)
—
lie .
di énas;
aceép,
ceep,
ceipuns,
ceipc s...
(242-4)
—
lie .
s i is.
Gana
pla iai
bal a usiy
a ojami
Sie
bal iSki
skoliniai:
maxmd,
manus,
ménma,
MéHYs...
(264)
—
lie .
men é;
cuipma
(cyipmd),
cyipda...
(288)
—
lie .
s i a;
ceipax,
ceépax,
ceipdxax
(239) —
lie .
s i nas
i
k .
Daugiausia
y inéje
Bal a usijos
TSR
dalyje
y a
papli es
spéjamas
li uanizmas
@ n2,
éjna
(233)
—
lie .
jduja’®,
o
pie -
aka iniame
kampe
(Poleséje)
—
Kayus,
Ka ona
(235)
—
lie .
khionas.
TS
y iniy
lie u iy
a miy
j
g e imas
bal a usiy
a mes
g ei iausiai
y a
pa eke
i
am
ik i
gy uliy
a
paukS iy
Saukimo
Zodeliai,
p z.,
ka iu:
mnpycb-mnpyco
(304)
—
lie .
p us(e)- p us(e),
a in:
6a3-6a36
(305)
—
lie .
baz-baz,
Zasu:
3 o-
-310-310,
3 0.A o-3 b.aio,
cy
Ab-ocyAb
(307)
—
lie .
ziu-ziu-ziu,
ziul
(e)-ziul(e),
Ziu-Ziu
i
k .
A lase
pa eik a
leksiné
medZiaga
padés
leng iau
sup as i
i
analoginés
ZodZiy
da ybos,
a ski y
eik’miy
skolinimosi
a ejus.
Daugiausia
aka inése
bal a usiy
a mése
a ojamyu
o my
maziaKi,
mdziaKi,
maziaonix
,,kapinés“
(318)
san y-
kis
su
Zod%iu
«aeiaa
,,kapas“
y a
analogiskas
lie u iy
kapai,
kdpinés
san ykiui
su
kapas*.
T§
lie u iy
kalbos
aka iniai
bal a usiai,
galimas
daik as,
y a
pasiskoline
ZodzZio
au i
iena
eikSme,
plg.
bal a .
2én
peayo
—
lie .
linis
du i;
y inése
bal a-
Tusiy
a mése
Siuo
a eju
sakoma:
2é
Opa
(267).
I8
A laso
mediZiagos
aip
pa
ge iau
i& y$kéja
i
kai
ku iy
bend y
bal y
i
sla y
Zodziy
papli imas
Bal a usijos
e i o ijoje,
p z.:
Kaze
(239)
—
lie .
klé is;
mana-
Kd,
méaaka,
mandka
(315)
—
lie .
alka;
apie,
d6pyyo
(265)
—
lie .
a i.
Lie u iy
i
bal a usiy
kalby
bend ybiy,
jy
a pusa io
j akos
y inéjimas
bus
da
sékmingesnis,
kai
pasi odys
i
lie u iy
kalbos
a lasas.
Gaila
ik ai,
kad
,,P o-
g amos“,
pagal
ku ias
bu o
enkama
medZiaga
bal a usiy
i
lie u iy
kalby
a lasams,
i§
anks o
nebu o
eikiamai
sude in os
—
abiejose
,,P og amose“,
sakysim,
galéjo
®
Plg.
V.
U bu is,
D i
e imologijos
pas abos,
,,Kalbo y a“,
I,
Vilnius,
1958,
p.
220—221.
w
Pig,
EB.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch,
p.
192.
u
Siau ingse
lenky
a mése
ya ojama
o ma
mogilki
,,kapinés“,
kai
ku iy
kalbininky
nuo-
mone,
y a
eikSmés
skolinys,
a ba
adinamoji
kalké,
i8
lie u iy
kalbos,
plg.
Cz.
Kudzinowski,
Jaéwingowie
w
jezyku,
,,Ac a
Bal ico-sla ica“,
Bialys ok,
1964,
p.
224.

bi i
daug
daugiau
bend y
a
analogisky
sin aksés,
leksikos
klausimy
( y
kalby
a pusa io
is o inius
ySius
leksika
kaip
ik
ge iausiai
i
pa odo).
»,Bal a usiu
kalbos
dialek ologinis
a lasas“
sa o
s uk ii a,
suda ymo
p inci-
pais
am
ik a
p asme
nesiski ia
nuo
anks¢iau
pasi odziusiy
a ybiniy™
i
daugelio
uZsienio
ling is iniy
a lasy.
Siame
a lase
ik ai
pa eik a
ak iné
medZiaga
(duo as
s a biausiy
bal a usiy
kalbos
a miniy
eiSkiniy
geog a inis
papli imas),
be
né a
os
medZiagos
y inéjimo,
mokslinés
analizés.
Reikia
iké is,
kad
bal a usiu
kalbi-
ninkai
oki
da ba
a liks
a ei yje
i
pada y us
apibend inimus
bei
gau as
i8 adas
pa-
skelbs
ki uose
leidiniuose*.
Kele as
ki y
k i iniy
pas aby,
ku ias
galima
pada y i
,,Bal a usiy
kalbos
dia-
lek ologinio
a laso“
suda y ojams,
daugiausia
lie ia
neesminius
dalykus,
a ski as
me odinio
pobiidZio
smulkmenas.
Viena
ki a
jy
ia
i
paminésime.
A lase
pasi aiko
Zemélapiy,
ski y
pa adinimams
a
e minams,
ku iy
éikSmés
né a
iksliau
de alizuo os
a
di e encijuo os.
Sakysim,
Zemélapis
n .
231
y a
ski -
as
i ai iy
a idés
pa adinimy
papli imui
pa ody i.
Vienas
i8
pla iausiai
a ojamu
pa adinimu
y a
ajudpxix,
ku is
a iau
i ai iose
Bal a usijos
ie ose
eixkia
ne
isiSkai
a
pa i
objek a
—
uo
a du
adinama
i
a iy
ga das
bend ame
a e,
i
a ims
ski as
p ies a as
p ie
a o,
i
isai
a ski as
a iy
a as
(kolikinis).
Tokios
Zodzio
aiudpxix
i
ki y
jo
sinonimy
eik8miy
di e enciacijos
i
u
eik$miy
lo-
kalizacijos
iS
Zemélapio
nema y i.
Tiesa,
okie
ikumai
a si ado
i
dél
am
ik yu
objek y iy
p ieZas iy
—
daugiausia
dél
nepakankamy
a
ne
isai
iksliy
A laso
me-
dZiagos
inkéjy
uZ a8y y
kalbiniy
a
e nog a iniy
duomenu.
Be
eikalo,
odos,
A laso
Zemélapiuose
nepa ody as
geog a inis
papli imas
o-
kiy
g aziy
a
palygin i
placiai
a ojamy
sinonimy,
kaip
icmdnxa,
sdpagjua
g e a
cménka,
eapolijxi
,,pi kai é,
kama a“
(240);
cisepxa,
céeepHa
g e a
xdaadxa,
cusodséxa,
3imxa
,,Sal a“
(321)
i
k .
Ne
isiskai
ienodai
pa eik os
sin aksinés
kons ukcijos:
ienu
P is eake y
Visi
ZodZiai
suki Giuo i
(208,
209,
212,
213,
216,
217,
219),
o
ki y
—
ne
(206,
207,
214,
215,
218).
Kai ku iy
A laso
Zemélapiy
an aS iniai
pa adinimai
y a
pe
daug
lakoni8ki
i
dél
o
skai y ojui
Zemélapio
u inys
iS
jy
ne
isada
aiSkus.
Ypaé
aip
bina
ada,
kai
an a8 inis
Zodis
u i
kelias
eikSmes,
plg.
Zemélapio
n .
229
d ip asmi8ka
an -
aS inj
pa adinima
,,HasppI
appi“
—
Zemélapyje
pa ody a
ailkS o
(pas ogés)
pa-
adinimy
papli imas,
a¢iau
bal a usiy
kalbos
Zodis
2apd,
eiSkia
ne
ik ai
,,a ikS as“,
be
i
,,kalnas“
(pas a oji
eikSmé
Zodyne
duo a
pi maja).
P ie
an aS iniu
pa a-
dinimy,
eiSkian¢iy
augalus,
ikslinga
bu o
duo i
i
lo ynigkus
e minus.
Ta p
pagalbiniy
A laso
Zemélapiy
pasigendame
Bal a usijos
TSR
geog a inio
( elje inio)
Zemélapio,
ku is,
galimas
daik as,
padé y
ge iau
sup as i
a ski u
a -
miniy
ypa ybiy
izoglosy
a si adima
bei
ju
iSsidés yma.
K.
Mo kiinas
i
A.
Vidugi is
#2
Plg.,
pa yzdziui,
A nac
pyccKHx
HapoAHbIX
TOBOPOB
WeHTPaMbHBIX
OOMacTell
K
BOCTOKY
o
Mocxssi,
moa
pe axunei
P.
HW.
Ananecona,
Mocxsa,
1957;
MW.
O.
[senaseniscexnii,
Jliu sic nanni
a aac
yxpaincbKux
HaposHux
onopis
3aKapna cpKoi
o6aac i
YPCP
(Jlexcnxa),
1,
Yx opog,
1958.
48
Bal a usiy
kalbininkai,
emdamiesi
A laso
medZiaga,
y a jau
i
paskelbe
kai
ku iuos
apibend inamojo
pobidzio
da bus,
plg.
eikSminga
kolek y inj
da ba
,,Hapwich:
na
Genapyckaii
Apiasek ono ii*
(Mick,
1964,
416
p.),
a ski us
s aipsnius leidiniuose
,,Bonpoci
ananex ono ua
BOCTOYHO-cilaBAHCKHX
s3biKoB‘
(Mockea,
1964),
,,Beaapyckaa
mopa‘‘,
Jlacnena anni
na
aeKciKa-
ao ii
(Mincx,
1965)
i
k .
234